Administracinė byla Nr. eP-48-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05066-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos 60.3.2; 60.3.10; 60.3.12

(S)

 

 

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-607-662/2023 pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. SKP-49 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) pripažinti, kad atsakovas praleido senaties terminą Sprendimui priimti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.       Atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė susigrąžinti visas pagal 2012 m. gegužės 17 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ paramos sutartį (toliau – ir Paramos sutartis) pareiškėjui išmokėtas paramos lėšas 194 227,02 Eur, nutraukiant Paramos sutartį.

2.2.       Sprendimas turi būti panaikintas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalį, nes atsakovas yra atsisakęs savo ankstesnio prašymo, pareikšto 2019 m. tuo pačiu teisiniu pagrindu. Atsakovas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT) 2019 m. spalio 11 d. pateikė prašymą Nr. BR6-6387 „Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir turto arešto įregistravimo turto arešto aktų registre ir skolos priteisimo“ (toliau – ir Prašymas), kuriuo reikalavo priteisti iš pareiškėjo 194 227,02 Eur susidariusią skolą pagal NMA 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SKP-26 „Dėl A. S. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo“ (toliau – ir NMA 2019 m. sprendimas). Vėlesnio atsakovo prašymo pagrindu VAAT 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-488-809/2021 nusprendė administracinę bylą nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 4 dalies pagrindu. Pareiškėjo nuomone, 2019 m. spalio 11 d. atsakovo pareikšto ieškinio pagrindas iš esmės sutampa su atsakovo pakartotinai pareikštu 2021 m. gruodžio 7 d. ieškiniu, kadangi net ieškinio suma yra identiška.

2.3.       Atsakovas praleido Sprendimui priimti nustatytą aštuonerių metų terminą, kuris yra nustatytas 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 3 straipsnio 1 dalies ketvirtojoje pastraipoje ir laikytinas patraukimo atsakomybėn senaties termino absoliučia riba. Kadangi keramikos įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2013/09/03-1 (toliau – ir Keramikos įrangos pirkimo sutartis) pareiškėjas pasirašė 2013 m. rugsėjo 3 d., todėl nuo tariamo pažeidimo iki 2021 m. lapkričio 18 d. priimto Sprendimo praėjo daugiau nei aštuoneri metai.

2.4.       Jis visiškai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Paramos sutartį, prie Paramos sutarties pridėtą 2011 m. gruodžio 14 d. paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ (toliau – ir Paraiška) ir verslo planą. Paraiškos 12 puslapyje VII dalyje „Projekto įgyvendinimo planas“ nustatyta: 1) gamybinių pastatų nauja statyba; 2) naujos technikos, įrangos, baldų skirtų projekto reikmėms, įsigijimas ir įrengimas; 3) bendrosios išlaidos. Byloje pateiktoje medžiagoje nustatyta, kad A. S. pastatė naujus gamybinius pastatus. NMA neginčija faktinės aplinkybės, kad A. S. pastatė naują gamybinį pastatą. NMA taip pat neginčija faktinių aplinkybių, kad A. S. įsigijo keramikos gamybos įrangą, naujus automobilius. NMA taip pat neginčija aplinkybių, kad A. S. patyrė bendrąsias išlaidas įgyvendindamas projektą Nr. 3VĮ-KK-11-1-008503-PR001 „Alternatyvaus verslo kūrimas ūkyje“ (toliau – ir Projektas). Paraiškos 13–14 puslapiuose VIII dalyje „Tinkamų finansuoti projekto išlaidų sąrašas“ išsamiai aprašytos išlaidos, kurioms A. S. prašė paramos pagal tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas. Paraiškoje nurodytas toks tinkamų finansuoti projekto išlaidų sąrašas: 1) bendrastatybiniai ir vidaus darbai; 2) lauko darbai; 3) technologinė gamybos įranga; 4) automobilis; 5) verslo plano paruošimas ir administravimas; 6) projektavimo, priežiūros ir derinimo darbai. NMA neginčija faktinės aplinkybės, kad A. S. visiškai įvykdė visus darbus, kuriuos buvo suplanuota įvykdyti pagal Paramos sutartį. Sprendimo 1 puslapyje taip pat nurodyta, kad „Paramos gavėjas planavo statyti gamybinį pastatą, tada įsigyti keraminių indų gamybos įrangą. Planavo gaminti puodus, vazonus ir lėkštes.“ A. S. visiškai įgyvendino savo planus. Sprendimo 2 ir 3 puslapiuose NMA išsamiai aprašo aplinkybes, kai buvo nustatyta, kad A. S. buvo išmokama parama už tai, kad jis įvykdė Projekte ir Paramos sutartyje nurodytus darbus. Pagal 2013 m. rugsėjo 25 d. pateiktą prašymą A. S. išmokėta 22 925,16 Eur suma už projektavimo darbus ir gamybinių pastatų ir statinių statybą. Taip pat 2013 m. spalio 16 d. išmokėta 91 262,45 Eur suma už gamybinių pastatų ir statinių statybą. 2013 m. gruodžio 30 d. A. S. išmokėta 14 285,94 Eur suma už krovininį automobilį ir 66 142,70 Eur už technologinę gamybos įrangą, iš viso 80 428,64 Eur.

2.5.       NMA nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas tarimai nevykdo veiklos. NMA, neturėdama jokio teisinio ir faktinio pagrindimo, teigia, kad A. S. neįgyvendino Projekte numatytų tikslų ir uždavinių. Priešingai, A. S. įgyvendino visus esminius tikslus, kurie buvo nustatyti Paramos sutartyje, Projekte ir verslo plane. NMA Sprendimas skirti pačią griežčiausią sankciją, visos paramos susigrąžinimą, neturi visiškai jokio teisinio ir loginio pagrindimo. Pirma, negalima 2021 m. iš naujo peržiūrėti pareiškėjo dar 2014 m. teiktų ataskaitų ir išsakyti pastabas dėl 2014 m. ataskaitų. Atitinkamos ataskaitos už 2014 m. ir vėlesnius metus jau buvo peržiūrėtos NMA ir buvo pripažintos tinkamomis. Antra, NMA pati turi įrodyti, kad pareiškėjas nevykdo veiklos, tačiau NMA nepateikė jokių įrodymų, jog pareiškėjas imituoja veiklą. NMA pastabos, jog patikros vietos, kuriose dirbama su moliu, yra švarios, nėra užfiksuota nuolaužų ar atsargų, negali būti laikomos pagrindžiančiomis, kad pareiškėjas nevykdo veiklos. A. S. palaiko švarą savo darbo vietoje, todėl darbo vietoje ir nebuvo nuolaužų. Trečia, aplinkybę, kad A. S. vykdo veiklą, patvirtina A. S. išrašytos sąskaitos faktūros. Sprendimo 15–18 puslapiuose nurodytos sąskaitos neginčijamai patvirtina, kad A. S. vykdo veiklą. Ketvirta, A. S. vykdomą veiklą patvirtina NMA pateiktos pinigų srautų ataskaitos, pelno nuostolių ataskaitos, balansai ir darbo apskaitos žiniaraščiai. Visi dokumentai yra NMA administruojamoje byloje. Penkta, A. S. vykdomą veiklą daug kartų tikrino pati NMA, kuri taip pat vėliau parengė patikros ataskaitas. Šiose ataskaitose NMA patvirtino, kad A. S. tinkamai vykdo veiklą. NMA atliko patikras A. S. ūkyje ne mažiau keturis kartus – 2013 m., 2014 m., 2016 m. ir 2017 m. Atlikus patikras A. S. ūkyje, NMA pateikė 2013 m. spalio 25 d. patikros vietoje ataskaitą Nr. V-VK-0577343; 2014 m. sausio 9 d. patikros vietoje ataskaitą Nr. V-VK-0605371; 2016 m. kovo 21 d. patikros vietoje ataskaitą Nr. V-VK-0805096; 2017 m. balandžio 11–19 d. patikros vietoje ataskaitą Nr. V-VK-0915494. A. S. ūkyje atliktų patikrų metu jokių neatitikimų nebuvo nustatyta. Visų atliktų patikrų metu, o taip pat ir 2017 m. balandžio 11–19 d. vykusios patikros metu NMA darbuotojai konstatavo, kad „patikros metu vietoje nustatyta, kad už paramos lėšas įsigytas turtas yra projekto įgyvendinimo vietoje, naudojamas projekte numatytai veiklai vykdyti. Apžiūrėta įsigytas krovininis automobilis Citroen Jumpy, glazūravimo kamera GHE 180, glazūravimo pulverizatorius su kompresoriumi DC-1150 N, žiedimo staklės NRH04, molio valcavimo stalas Rochte PW600, svarstyklės, glazūrų malūnas, daugkartinės gipsinės liejimo formos, gamybinis sandėliavimo pastatas, suvirinimo stendas, sutikrinti identifikaciniai numeriai su pateiktais įsigijimo dokumentuose.“ Taigi, NMA visų atliktų patikrų metu nustatė, kad A. S. tinkamai vykdo veiklą. Atitinkamos NMA atliktos patikros nėra pripažintos negaliojančiomis ar suklastotomis, todėl nėra pagrindo jomis abejoti. Šešta, faktą, kad pareiškėjas tinkamai vykdo veiklą, patvirtina pareiškėjo turima gamybinė įranga bei pastatyti pastatai skirti gamybinei veiklai vykdyti. Atsakovas NMA 2013 m., 2014 m., 2016 m. ir 2017 m. vykusių patikrų metu nustatė, kad visi už paramos lėšas pastatyti pastatai ir gamybinė įranga yra naudojami A. S. pagal jų tikslinę paskirtį. Septinta, NMA pakeitė savo ankstesnę poziciją dėl pareiškėjo vykdomos veiklos tik todėl, kad gavo duomenis iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) apie pareikštus įtarimus A. S. Kito loginio ir teisinio pagrindo NMA neturėjo ir dabar neturi. Taigi, NMA išvados dėl tariamai A. S. nevykdomos veiklos turėtų būti vertinamos kritiškai.

2.6.       NMA, atlikdama A. S. pažeidimo tyrimą, turėjo užsakyti nepriklausomą ekspertizę, tačiau tokios ekspertizės neatliko. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2020 m. sausio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-790-809/2020 (toliau – ir VAAT 2020 m. sausio 23 d. sprendimas), kurioje pirmąja instancija išnagrinėtas ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo, buvo panaikintas NMA 2019 m. sprendimas ir atsakovas įpareigotas iš naujo įvertinti pažeidimų tyrimą bei priimti sprendimą tinkamai atliktos ekspertizės pagrindu. Tačiau atsakovas neatliko teismo įpareigojimo įvertinti, ar pareiškėjas įsigijo keramikos įrangą padidintomis kainomis, užsakant nepriklausomą ekspertizę, nes uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Civitta“ parengta 2021 m. birželio 1 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 88/20-18 (toliau – ir Ataskaita), kuria remiamasi Sprendime, nelaikytina tinkama ekspertize dėl šių priežasčių: 1) teismas aiškiai įpareigojo atlikti būtent ekspertizę, taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.1.8, 197.3.15 ir 253.91 papunkčiai įpareigoja atsakovą atlikti būtent ekspertizę, o „konsultavimo ataskaita“ negali būti laikoma tapačia „ekspertizei“; 2) ataskaita pasirašyta asmenų (projekto vadovo R. G. ir projekto koordinatorės A. P.), kurių kvalifikacija ir teisė atlikti ekspertizę nėra patvirtinta dokumentais, ir kurie nėra įtraukti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, o Ataskaitos priedas pasirašytas asmens (E. Š.), kurio kvalifikacija nėra patvirtinta dokumentais, ir kuris nėra įtrauktas į minėtą sąrašą; Ataskaita nebuvo pasirašyta eksperto, todėl negali būti laikoma eksperto išvada ABTĮ 61 straipsnio prasme; 3) „ekspertinio konsultavimo ataskaita“ nėra numatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakyme Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ ir neatitinka šio įsakymo 58.1 papunkčio reikalavimų, nes joje neaptarti analogiškos keramikos gamybos linijų įsigijimo sandoriai sudaryti per paskutinius 36 mėnesius; 4) Ataskaita parengta neobjektyviai ir šališkai, nes joje nustatyta suma (54 487,52 Eur), kuria kompensuota suma viršijo keramikos įrangos vertę, yra panaši į sumą, nurodytą 2019 m. sprendime (59 239,47 Eur), o UAB „Civitta“ apklaustos dėl keramikos įrangos kainų įmonės (UAB „Baltaxia“ ir UAB „Suvena“) yra tos pačios, į kurias prieš dvejus metus kreipėsi atsakovas.

2.7.       Pagal Paramos sutarties 17.3 punktą „jokie su Agentūra nesuderinti esminiai Projekte numatyti vykdyti veiklos pakeitimai, kurie paveiktų Projekto pobūdį ir sąlygas, įvyktų dėl Paramos lėšomis įgyto turto nuosavybės pobūdžio pasikeitimo arba dėl Projekte numatytos veiklos nutraukimo ar perkėlimo į kitą vietą, arba kitaip keistų Projektą ar Sutartyje ir (arba) Paraiškoje bei sprendime skirti Paramą nustatytus Paramos gavėjo įsipareigojimus, Paramos gavėjui neleidžiami mažiausiai 7 (septynerius) metus nuo Sutarties pasirašymo datos.“ Taigi, iš pradžių pagal Paramos sutartį A. S. įgyvendinamo projekto priežiūra turėjo būti vykdoma 7 (septynerius) metus nuo sutarties pasirašymo datos. Vėliau NMA priėmė sprendimą sutrumpinti A. S. sudarytai paramos sutarčiai taikomą priežiūros laikotarpį iki 5 (penkerių) metų. Todėl A. S. projekto priežiūra baigėsi 2017 m. gegužės 17 d. NMA 2019 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimą po to, kai pasibaigė Paramos sutarties priežiūros laikotarpis.

2.8.       Nagrinėjamoje byloje baudos, kurias gali skirti atsakovas, prilygsta kriminalinei bausmei. Reikia vadovautis teismų praktika, pagal kurią administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje, jei administracinė nuobauda savo griežtumu prilygsta kriminalinei bausmei. Pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikoma nekaltumo prezumpcija (nepateikus įtikinamų įrodymų patvirtinančių, kad pažeista Paramos sutartis, reikėtų daryti išvadą, kad pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o abejonės turi būti aiškinamos pareiškėjo naudai).

2.9.       Priimdamas Sprendimą atsakovas pažeidė teisės aktus, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

3.       Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas atsiliepime į skundą paaiškino, kad:

4.1.       Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1013-442/2021 (toliau – ir LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartis) ir VAAT 2020 m. sausio 23 d. sprendime išdėstytus motyvus, atsakovui buvo pavesta iš naujo įvertinti pažeidimo tyrimą dėl paramos gavėjo Projekto bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) 4 punktu, atsakovas atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustatęs Projekto pažeidimų bei gavęs Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) pritarimą, 2021 m. lapkričio 18 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui taikė visos išmokėtos 194 227,02 Eur paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant Paramos sutartį.

4.2.       Pirmuoju pažeidimu buvo nustatytas netinkamas Projekto viešinimas. 2018 m. rugpjūčio 10–13 d. atlikus patikrą vietoje neinformavus pareiškėjo Projekto įgyvendinimo vietoje aiškinamojo viešinimo stendo nebuvo, ant įėjimo į pastatą durų viešinama įmonių „Translukta“ ir „TTC administracija“ informacija. 2018 m. spalio 29 d. raštu atsakydamas į NMA raštą pareiškėjas informavo, kad „viešinimas yra ant fasadinio lango nuo kelio pusės“, kartu pridėdamas nuotrauką kaip įrodymą. Taigi nuo 2018 m. spalio mėnesio pareiškėjas Projektą viešino.

4.3.       Antruoju pažeidimu atsakovas nustatė keramikos įrangos įsigijimą padidinta kaina. Ekspertizė dėl prekių, paslaugų ar darbų kainos atlikta, vadovaujantis Administravimo taisyklių 5.9, 5.10, 197.1.8, 197.3.15, 253.91 papunkčiais. Pareiškėjas pagal Keramikos įrangos pirkimo sutartį įsigijo keramikos įrangą iš UAB „Pyplių ūkis“ už 123 127,17 Eur (101 757,99 Eur be PVM). 2013 m. gruodžio 30 d. pateiktame mokėjimo prašyme deklaruota keramikos įrangos tinkamų finansuoti išlaidų suma – 351 350,00 Lt (101 757,99 Eur), taigi už keramikos įrangą pareiškėjui kompensuota 66 142,69 Eur (101 757,99 Eur x 65 proc.). Pagal 2021 m. birželio 1 d. parengtą Ataskaitą, keramikos įranga kainavo 17 931,03 Eur be PVM (diskontavus kainą), todėl, pritaikius intensyvumą, pareiškėjui turėjo būti kompensuota 11 655,17 Eur. Apskaičiuota pareiškėjo grąžintina paramos dalis yra 54 487,52 Eur (66 142,69 Eur – 11 655,17 Eur = 54 487,52 Eur). Remdamasis Ataskaita atsakovas darė išvadą, kad paramos gavėjas dirbtinai padidino įsigyjamos keramikos įrangos kainas, o kainų viršijimas sudaro 83 826,96 Eur (be PVM), t. y. 82,38 proc. Keramikos įranga turi pakankamai analogų rinkoje, todėl rinkos kaina nustatyta palyginamuoju metodu, atsižvelgiant į vertinamų investicijų ir analogiškų arba panašių investicijų, su kuriomis lyginamos vertinamos investicijos, skirtumus, ir daromos (jeigu būtina) analogiškų arba panašių investicijų viešųjų ofertų arba gautų komercinių pasiūlymų kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamų investicijų ir analogiškų arba panašių investicijų skirtumus, požiūriu.

4.4.       Vertinant nustatytus pareiškėjo pažeidimus, papildomai būtina remtis baudžiamosios bylos Nr. 1-259-1132/2021 (toliau – ir Baudžiamoji byla), kurioje nustatytas pareiškėjo dalyvavimas bendrininkų grupėje pagaminant netikrus dokumentus, suklastojant tikrus dokumentus ir juos panaudojant siekiant apgaule gauti subsidijas, medžiaga. Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2021 m. liepos 26 d. ir yra įsiteisėjęs, todėl privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). Minėtoje byloje nustatyta, kad keramikos įrangos pirkimas buvo atliktas įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, iš anksto susitarus, kad UAB „Pyplių ūkis“ parduos pareiškėjui keramikos gaminių įrangą, numatytą įsigyti pareiškėjo Projekte, už ženkliai didesnę negu įsigijimo kaina, iš anksto sumanius pareiškėjo Projekte nevykdyti privalomų pirkimo procedūrų, o tik imituoti pirkimą, parengiant neva vyksiančios apklausos raštu dokumentus, nugalėtoju pripažįstant UAB „Pyplių ūkis“, neva siūlančią įsigyti įrangą realiai už ženkliai didesnę kainą, o kitų, iš tiesų prikimo procedūroje nedalyvavusių tiekėjų tikrus komercinius pasiūlymus dėl įrangos įsigijimo naudojant kaip pirkimui pateiktus pasiūlymus, pagaminant netikrus pirkimui privalomus dokumentus. Byloje taip pat nustatyta, kad 58 240,82 Lt (16 867,71 Eur) vertės keramikos įranga buvo įsigyta už šešis kartus padidintą sumą – 351 350,68 Lt (101 758,19 Eur). Byloje konstatuota, jog pareiškėjas panaudojo žinomai netikrus dokumentus, paleisdamas juos teisinėn apyvarton, t. y. pateikiant su 2013 m. gruodžio 18 d. paramos gavėjo raštu atsakovui, tyčia suklaidindamas atsakovą, kad pagal Keramikos įrangos pirkimo sutartį įsigijo šešis kartus brangesnę įrangą ir apgaule savo naudai gavo subsidiją.

4.5.       Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą (paramos gavėjas įsigijo investicijas (keramikos įrangą) už padidintas kainas), jo mastą ir sunkumą (remiantis Ataskaita nustatytas 82,83 proc. kainų viršijimas), ir vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14, 253.91 papunkčiais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3D-368 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklių 2011 metais taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 26.1 papunkčiu ir 66 punktu, Paramos sutarties 27.4, 27.20 papunkčiais, Paramos gavėjui pritaikyta išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo sankcija (susigrąžinama 54 487,52 Eur suma).

4.6.       Trečiuoju pažeidimu atsakovas nustatė Projekte numatytos veiklos netinkamą vykdymą. Pareiškėjas turėjo vykdyti Paraiškoje numatytą veiklą iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (2019 m. gegužės 17 d.). Atliekant pažeidimo tyrimą surinkta informacija ir nustatytos aplinkybės, taip pat ir Paramos gavėjo pateikti veiklos dokumentai leidžia teigti, kad Projektas nebuvo ir nėra vykdomas taip, kaip buvo įsipareigota Paraiškoje ir verslo plane, visi Projekte numatyti tikslai ir uždaviniai praktiškai neįgyvendinami, nes veikla realiai nevykdoma (veikla tik imituojama). Pažeidimas nustatytas, remiantis: 1) 2018 m. rugpjūčio 10–13 d. NMA atliktos patikros vietoje neinformavus Paramos gavėjo rezultatais; 2) ankstesnių patikrų Projekto įgyvendinimo vietoje ataskaitomis; 3) pareiškėjo pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais; 4) pareiškėjo pateiktais prekių (paslaugų) prikimo-pardavimo kvitais, iš kurių matyti, kad pareiškėjas žaliavas pirko iš savo darbuotojo L. G. (ūkio valdytojo), o ne tiesiogiai iš parduotuvės; 5) Baudžiamosios bylos medžiaga. LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartimi, be kita ko, buvo konstatuota, kad NMA padarė pagrįstą išvadą, jog Projektas realiai nebuvo ir nėra vykdomas taip, kaip pareiškėjas buvo įsipareigojęs vykdyti, visi Projekte numatyti tikslai ir uždaviniai praktiškai neįgyvendinti, nes veikla realiai nebuvo vykdoma.

4.7.       Atsakovas, nustatydamas sankciją, atsižvelgė į nustatytą pažeidimą (Projekte numatyta veikla nevykdoma taip, kaip numatyta Paraiškoje, o tik imituojama), jo mastą ir sunkumą (Projekte numatyta veikla nėra vykdoma, veiklos vykdymas grindžiamas vien sąskaitomis faktūromis tarp susijusių asmenų). Vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.3, 197.3.14 papunkčiais, 253 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 66 punktu, Paramos sutarties 27.4, 27.6, 27.7, 27.16 ir 27.20 papunkčiais pritaikė visos išmokėtos 194 227,02 Eur paramos sumos susigrąžinimą, nutraukiant Paramos sutartį (194 616,25 Eur – 389,23 Eur (atsižvelgiant į tai, kad Paramos gavėjui išmokėta 194 616,25 Eur parama, o NMA 2017 m. birželio 28 d. sprendimo pagrindu dėl darbuotojų skaičiaus rodiklio nepasiekimo jau buvo susigrąžinta iš pareiškėjo 389,23 Eur suma).

4.8.       Atsakovas nesutiko su skunde nurodytu teiginiu, kad „NMA 2019 m. spalio 11 d. pareikšto ieškinio pagrindas iš esmės sutampa su NMA pakartotinai pareikštu ieškiniu 2021 m. gruodžio 7 d.“. 2019 m. spalio 11 d. NMA VAAT pateiktas prašymas priteisti iš pareiškėjo 194 227,02 Eur susidariusią skolą pagal NMA 2019 m. sprendimą buvo atsiimtas, atsižvelgiant į tai, kad LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas VAAT 2020 m. sausio 23 d. sprendimas, kuriuo panaikintas NMA 2019 m. sprendimas ir NMA įpareigota iš naujo įvertinti pažeidimų tyrimą bei priimti sprendimą. Sprendimą atsakovas priėmė, atsižvelgdamas į teismo įpareigojimą atlikti naują pažeidimo tyrimą ir iš naujo atlikęs pažeidimo tyrimą, todėl Sprendimas priimtas remiantis nauju pagrindu. Be to, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atvejus, kuomet atsisakoma priimti skundą, tačiau nagrinėjamu atveju skundą teikia pareiškėjas.

4.9.       Pareiškėjo atžvilgiu senaties skaičiavimas nutrūko, kaip tai nustatyta Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečiojoje ir ketvirtojoje pastraipose, t. y. 2016 m. lapkričio 7 d. FNTT pradėjus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje.

4.10.       Atsakovas kategoriškai nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog tinkamai ir visiškai įvykdė Projektą pagal Paramos sutartį. Sprendime išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir pagrįstas vertinimas, kad veikla nebuvo vykdoma, o tik imituojama. Atmestinas skundo argumentas, jog NMA negali peržiūrėti 2014 m. teiktų ataskaitų, remdamasi Administravimo taisyklių 5.9 papunkčiu („Agentūra turi teisę ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą“). Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad sprendimas skirti griežčiausią sankciją neturi visiškai jokio teisinio ir loginio pagrindimo, kadangi Sprendime sankcijos skyrimas išsamiai pagrįstas, griežčiausios sankcijos taikymas atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, atsižvelgiant į tai, kad Projekte numatyta veikla nebuvo vykdoma, Pareiškėjas investicijas įsigijo 82,38 proc. užaukštinta kaina.

4.11.       Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl netinkamai atliktos ekspertizės bei pateikia nuorodą į LVAT formuojamą praktiką (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-997-575/2017, kurioje konstatuota, kad UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita buvo pasiektas tikslas išsiaiškinti, ar įsigijimo kainos nebuvo pagrįstai per didelės, taigi nėra pagrindo šios ekspertizės nelaikyti išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertize Administravimo taisyklių 5.10 punkto prasme). Ekspertizė atlikta dar nekilus teisminiam ginčui, ne teismo iniciatyva, todėl ją galėjo atlikti nepriklausomas ekspertas, šiuo atveju UAB „Civitta“ ekspertas E. Š., kurio kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai pateikti teismui. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių UAB „Civitta“ ekspertų nustatytą kainos viršijimą, skunde nepaneigia, kad už paramos lėšas investicijas įsigijo 82,38 proc. užaukštinta kaina. Permokėdamas už keramikos įrangą pareiškėjas pažeidė protingumo principą, kuris reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Nagrinėjamu atveju NMA rėmėsi UAB „Civitta“ ekspertize, tačiau taip pat savarankiškai atliko pažeidimo tyrimą, Sprendimas nėra grindžiamas išimtinai UAB „Civitta“ ekspertize.

4.12.       Atsakovas nesutiko su skundo teiginiu dėl nekaltumo prezumpcijos laikymosi pareiškėjo atžvilgiu, atsižvelgdamas į tai, kad paramos lėšų susigrąžinimas yra grindžiamas administraciniais aktais, nagrinėjamu atveju atsakovas pritaikė pareiškėjui paramos susigrąžinimo sankciją, kuri negali būti prilyginama kriminalinei bausmei (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1124-575/2017).

 

II.

 

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą atmetė.

6.       Teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, nustatė, kad:

6.1.       2011 m. gruodžio 14 d. NMA gavo pareiškėjo Paraišką. Projekte numatyta veiklos rūšis: 23.4 – kitų porcelianinių ir keraminių gaminių bei dirbinių gamyba. Projekto tikslas – gauti finansinę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Paramos gavėjas neturi tinkamų patalpų keramikinių indų gamybai, todėl pradžioje bus vykdoma gamybinio pastato statyba, o paskui įsigyjama įranga. Paramos gavėjas planavo statyti gamybinį pastatą, tada įsigyti keraminių indų gamybos įrangą. Planavo gaminti puodus, vazonus ir lėkštes. Gamybą vykdyti viena pamaina. Produkcija planavo prekiauti mugėse, teikti prekybininkams įvairiose prekybos vietose, specializuotose parduotuvėse.

6.2.       2012 m. gegužės 17 d. pareiškėjas pasirašė su NMA Paramos sutartį. Pagal Paramos sutarties 1.1 papunktį Paramos gavėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VĮ-KK-11-1-008503-PR001 „Alternatyvaus verslo kūrimas ūkyje“, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų.

6.3.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 3D-266 „Dėl Projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašo patvirtinimo“, pareiškėjui skirta iki 690 560,00 Lt (200 000,00 Eur). Pareiškėjas įsipareigojo prisidėti iki 376 796,00 Lt (109 127,66 Eur) savo įnašu prie tinkamų finansuoti Projekto išlaidų apmokėjimo ir užtikrinti visų kitų Projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų apmokėjimą. Pagal Paramos sutartį Paramos gavėjui suteikta 200 000,00 Eur paramos, numatant, kad Paramos gavėjas Projektą įgyvendins trimis etapais. Projektui skirtas 7 (septynerių) metų priežiūros laikotarpis nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2019 m. gegužės 17 d.

6.4.       Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 25 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 3VĮ-KK-11-1-008503-MP001 (toliau – mokėjimo prašymas MP001), jame nurodyta projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini) Paramos gavėjui išmokėta paramos suma už įsigytą turtą: 2 823,80 Eur už konsultavimą verslo plano parengimo klausimais, 923,89 Eur už projektavimo darbus ir 19 177,48 Eur už gamybinių pastatų ir statinių statybą (lauko darbus), iš viso 22 925,16 Eur pagal mokėjimo prašymą MP001.

6.5.       2013 m. spalio 8 d. atlikta mokėjimo prašymo MP001 patikra vietoje (ataskaita Nr. V-VK-0571691), neatitikimų nenustatyta, viešinimo priemonė užfiksuota. Veikla nepradėta vykdyti.

6.6.       Pareiškėjas 2013 m. spalio 16 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 3VĮ-KK-11-1-008503-MP002 (toliau – ir mokėjimo prašymas Nr. MP002). Paramos gavėjui pagal mokėjimo prašymą Nr. MP002 išmokėta 91 262,45 Eur paramos suma už gamybinių pastatų ir statinių statybą (bendrastatybiniai ir vidaus darbai).

6.7.       2013 m. spalio 25 d. atlikta patikra vietoje (ataskaita Nr. V-VK-0577343), neatitikimų nenustatyta, viešinimo priemonė užfiksuota. Veikla nepradėta vykdyti.

6.8.       Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 30 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 3VĮ-KK-11-1-008503-MP003, kuris buvo įvertintas, ir Paramos gavėjui buvo išmokėta paramos suma už įsigytą turtą: 14 285,94 Eur už krovininį automobilį „Citroen Jumpy“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 66 142,70 Eur už technologinę gamybos įrangą, iš viso 80 428,64 Eur (pritaikyta sankcija 5 772,97 Eur). Iš viso pareiškėjui buvo išmokėta 194 616,25 Eur paramos suma.

6.9.       2014 m. sausio 9 d. atlikta patikra Projekto įgyvendinimo vietoje (ataskaita Nr. V-VK-0605371), neatitikimų nenustatyta, viešinimo priemonė užfiksuota, veikla nepradėta vykdyti.

6.10.       2016 m. kovo 21 d. atlikta patikra Projekto įgyvendinimo vietoje, neatitikimų nenustatyta, viešinimo priemonė užfiksuota, taip pat užfiksuota, kad veikla vykdoma.

6.11.       2017 m. balandžio 11–19 d. atlikta patikra vietoje (ataskaita Nr. V-VK-0915494, atrankos būdas – rizikingų projektų) ir nustatyta, kad veikla vykdoma, Projektas viešinamas, už paramos lėšas įsigytas turtas yra Projekto įgyvendinimo vietoje. Automobilis ir įranga nufotografuota.

6.12.       2018 m. balandžio 12 d. FNTT raštu Nr. 25/9-1-4-5882 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo NMA apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 07-6-00011-16 pagal nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, požymius, susijusius su paramos gavėjų (E. V., UAB „Pyplių ūkis“, UAB „Translukta“, A. S.) projektais.

6.13.       2018 m. rugpjūčio 10–13 d. atlikta patikra vietoje neinformavus Paramos gavėjo (ataskaita Nr. V-VK-1031062). Projekto įgyvendinimo vietoje nerasta aiškinamojo viešinimo stendo, ant įėjimo į pastatą durų viešinama įmonių „Translukta“ ir „TTC administracija“ informacija. Nustatyta, jog Projekto įgyvendinimo vietoje, kur sandėliuojama už paramos lėšas įsigyta įranga, yra sumontuota žvakių gaminimo įranga, sandėliuojama pagaminta produkcija bei žaliava (susijusi su žvakių gamyba).

6.14.       NMA 2019 m. balandžio 18 d. raštu Nr. BRK-2110 (14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai apie Paramos gavėjo padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą bei siūlymą pritarti NMA sprendimui taikyti sankciją – Paramos gavėjui taikyti visos 194 227,03 Eur paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant paramos sutartį.

6.15.       2019 m. gegužės 22 d. NMA sprendimu Nr. SKP-26 „Dėl A. S. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo“ pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija – visos išmokėtos 194 227,03 Eur paramos sumos susigrąžinimas.

6.16.       Pareiškėjas, nesutikdamas su 2019 m. NMA sprendimu, su skundu kreipėsi į VAAT, kuris 2020 m. sausio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-790-809/2020 skundą tenkino – minėtą NMA sprendimą panaikino ir įpareigojo NMA iš naujo įvertinti pažeidimų tyrimą bei priimti sprendimą. VAAT vertino, kad NMA padarė pagrįstą išvadą, jog Projektas realiai nebuvo ir nėra vykdomas taip, kaip pareiškėjas buvo įsipareigojęs vykdyti, visi Projekte numatyti tikslai ir uždaviniai praktiškai neįgyvendinti, nes veikla realiai nebuvo vykdoma. Taip pat, VAAT vertinimu, NMA pagrįstai nustatė, kad paramos gavėjas nevykdė visuomenės informavimo ir viešinimo priemonių, bei pritaikė sankciją, kuria siekta susigrąžinti dalį išmokėtos paramos. VAAT vertinimu, NMA darant išvadą, kad keramikos įranga buvo įsigyta padidinta kaina, neužteko remtis tik KOS ekspertine išvada, atlikdama pažeidimo tyrimą NMA turėjo užsakyti nepriklausomą ekspertizę, o nesant tokios ekspertizės NMA sprendimu taikoma paramos susigrąžinimo sankcijos suma nėra pagrįsta tinkamai nustatytu rinkoje egzistuojančių kainų vidurkio viršijimu, todėl sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tinkamai nemotyvuotas ir neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio nuostatų.

6.17.       Išnagrinėjęs bylą apeliacine instancija, LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1013-442/2021 paliko VAAT 2020 m. sausio 23 d. sprendimą nepakeistą.

6.18.       NMA užsakymu 2021 m. birželio 1 d. UAB „Civitta“ parengė ekspertinio konsultavimo ataskaitą Nr. 88/20-18, kuria NMA rėmėsi priimdama ginčijamą Sprendimą.

6.19.       2021 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-259-1132/2021. Nuosprendis įsiteisėjęs. Pagal apkaltinamąjį nuosprendį pareiškėjas pripažintas kaltas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jo atžvilgiu nutraukta.

6.20.       NMA 2021 m. birželio 30 d. raštu Nr. BRK-7456 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją ŽŪM apie Paramos gavėjo padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą bei siūlymą pritarti NMA sprendimui taikyti sankciją – Paramos gavėjui taikyti visos 194 227,02 Eur paramos susigrąžinimo sankciją, nutraukiant Paramos sutartį.

6.21.       Gavusi ŽŪM pritarimą, 2021 m. lapkričio 18 d. NMA priėmė ginčijamą Sprendimą Nr. SKP-49 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo pareiškėjui taikyta visos išmokėtos 194 227,02 Eur paramos susigrąžinimo sankcija, nutraukiant Paramos sutartį.

7.       Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad 2019 m. spalio 11 d. NMA VAAT pateikė prašymą Nr. BR6-6387 „Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir turto arešto įregistravimo turto arešto aktų registre ir skolos priteisimo“ priteisti iš pareiškėjo NMA naudai – 194 227,02 Eur susidariusią skolą pagal NMA 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą. 2021 m. balandžio 9 d. NMA teismui pateikė prašymo atsisakymą. Teismas pažymėjo, kad NMA prašymo minėtoje byloje atsisakė, nes teismai, išnagrinėję pareiškėjo skundą dėl NMA 2019 m. sprendimo teisėtumo, skundą tenkino ir įpareigojo atsakovą iš naujo atlikti pažeidimo tyrimą ir priimti sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentus dėl ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo teismas laikė nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

8.       Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl senaties termino Sprendimui priimti, teismas aptarė Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Teismas pažymėjo, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui buvo pritaikytos administracinės priemonės už 3 skirtingus pažeidimus: netinkamą Projekto viešinimą, keramikos įrangos įsigijimą padidinta kaina ir Projekte numatytos veiklos netinkamą vykdymą. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą ir su juo susijusią teismų praktiką, teismas vertino, kad patraukimo atsakomybėn senaties termino skaičiavimo pradžia priklauso nuo pažeidimo padarymo momento (jeigu pažeidimas tęstinis, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas), taip pat nuo žalos atsiradimo momento (žalos atsiradimo dienos, kai ši žala atsiranda atlikus veiksmą ar neveikimą, kuriais pažeidžiama Sąjungos teisė). Teismas nustatė, kad pirmasis pažeidimas – netinkamas Projekto viešinimas buvo nustatytas 2018 m. rugpjūčio 10–13 d. atliktos patikros vietoje metu, o pareiškėjo įrodymai, kad pažeidimas nutrauktas, buvo pateikti 2018 m. spalio 29 d. pareiškėjo raštu. Todėl teismas vertino, kad senaties termino skaičiavimo pradžia šio pažeidimo atžvilgiu yra 2018 m. spalio 29 d. Antrasis pažeidimas – keramikos įrangos įsigijimas padidinta kaina buvo įvykdytas pagal 2013 m. rugsėjo 3 d. Keramikos įrangos pirkimo sutartį. Pagal 2013 m. gruodžio 30 d. pateiktą mokėjimo prašymą pareiškėjui kompensuota keramikos įrangos įsigijimo suma (paskutinis mokėjimo pavedimas atliktas 2013 m. gruodžio 31 d.). Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad senaties termino skaičiavimo pradžia šio pažeidimo atžvilgiu yra atlikto mokėjimo pareiškėjui už įsigytą keramikos įrangą diena (2013 m. gruodžio 31 d.), kuomet atsirado žala Sąjungos biudžetui (žr., pvz., LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020). Antrasis pažeidimas – Projekte numatytos veiklos netinkamas vykdymas yra pažeidimas, kuris tęsėsi visu Paramos sutarties vykdymo priežiūros laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. Taigi senaties termino skaičiavimo šio pažeidimo atžvilgiu pradžia yra 2019 m. gegužės 17 d. Atsižvelgęs į nustatytą senaties termino skaičiavimo pradžią visų trijų pareiškėjo padarytų pažeidimų atžvilgiu, teismas konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas 2021 m. lapkričio 18 d. nepažeidžiant maksimalaus patraukimo atsakomybėn senaties termino, kadangi nuo pažeidimų pabaigos ir taikytino žalos atsiradimo momento nepraėjo 8 metai, be kita ko, įvertinant ir pareiškėjui iškeltos baudžiamosios bylos trukmę.

9.       Pasisakydamas dėl NMA užsakytos ekspertizės keramikos įrangos vidutinei rinkos kainai nustatyti ir sprendimo taikyti sankciją už keramikos įrangos įsigijimą nepagrįstai didele kaina pagrįstumo, teismas nustatė, kad ginčijamame Sprendime, pagrindžiant pareiškėjo padarytą pažeidimą – keramikos įrangos įsigijimą padidinta kaina, inter alia (be kita ko) buvo remiamasi naujai atlikta ekspertize, kurios rezultatai įforminti UAB „Civitta“ 2021 m. birželio 1 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaita. Teismas pažymėjo, kad UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaita, nors ir šiame dokumente naudojamas terminas „ekspertas“, nėra teismo paskirtos, kaip tai numatyta ABTĮ 61 straipsnyje, ekspertų išvada, todėl šiam dokumentui nekeliami turinio ir formos reikalavimai, kurie yra nustatyti teismo ekspertizės aktui. Toks dokumentas byloje vertinamas kaip rašytinis įrodymas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus kriterijus, t. y. teismas vertino Ataskaitą kaip vieną iš rašytinių įrodymų, kurių pagrindu, bet nepasiribojant, buvo priimtas ginčijamas atsakovo Sprendimas. Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 61 straipsnis nustato teismo ar teisėjo administracinėje byloje skiriamos ekspertizės reikalavimus. Europos Sąjungos paramos administravimo procedūrų vykdymas nepatenka į ABTĮ reguliavimo sritį, taigi ABTĮ 61 straipsnio reikalavimai netaikomi ekspertizei, atliekamai pagal Administravimo taisyklių 5.10, 197.3.15 ir 253.91 punktus.

10.       Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Civitta“ yra subjektas, turintis teisę atlikti ekspertinio konsultavimo veiksmus NMA naudai (žr., pvz., LVAT 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1462-415/2019). Nagrinėjamu atveju Ataskaita, kurioje atlikti apibendrinti skaičiavimai ir suformuluotos galutinės išvados, pasirašyta asmenų (projekto vadovo R. G. ir projekto koordinatorės A. P.), kurių kvalifikacijai pagrįsti pateikti dokumentai. Ataskaitos priedas Nr. 1, kuriame pateikiami detalūs duomenys apie tiekėjų pasiūlymus, prekių vidutinės rinkos kainos apskaičiavimas, suformuluota galutinė ekspertizės išvada, yra pasirašytas asmens (E. Š.), kurio kvalifikacijai pagrįsti pateiktas kvalifikacijos srities sertifikatas bei detalus darbinės veiklos aprašymas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertino, jog, pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepaneigia UAB „Civitta“ veiksmų teisėtumo.

11.       Teismas akcentavo, kad Ataskaita atsakovo buvo vertinama kaip vienas iš rašytinių įrodymų, kurių pagrindu, buvo priimtas ginčijamas Sprendimas. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, vertino ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-259-1132/2021. ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Teismas pažymėjo, kad Baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių padarymo pareiškėjas prisipažino visiškai, paneigia šioje byloje dėstomus pareiškėjo argumentus, kad įrangą pareiškėjas įsigijo neužaukštintomis kainomis, kad vadovautis atlikta Ataskaita negalima.

12.       Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Sprendime nepagrįstai padarytos išvados, jog pareiškėjas neįgyvendino Projekto tikslų ir uždavinių. Pirma, tai, kad pareiškėjas nevykdo Projekto, yra konstatuota VAAT 2020 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-790-809/2020 ir LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1013-442/2021). Antra, iš Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-259-1132/2021 matyti, kad A. S. Projekto pats nevykdė, net nežinojo, kur yra pastatai (Projekto įgyvendinimo vieta). Trečia, atsakovo pateiktas sprendimo taikyti sankciją už Projekte numatytos veiklos netinkamą vykdymą pagrindimas yra išsamus ir nuoseklus. Atsakovo išvada, kad Projekte numatytos veikla nebuvo tinkamai vykdoma, grindžiama: 1) 2018 m. rugpjūčio 10–13 d. NMA atliktos patikros vietoje neinformavus Paramos gavėjo rezultatais (Projekto įgyvendinimo vietoje aiškinamojo viešinimo stendo nebuvo, ant įėjimo į pastatą durų viešinama įmonių „Translukta“ ir „TTC administracija“ informacija; pareiškėjas patikroje nedalyvavo, su juo susisiekus telefonu informavo, jog yra išvykęs į užsienį ir paprašys minėtos „TTC administracija“ administracijos darbuotojos aprodyti sandėliuojamą įrangą tame pačiame pastate, ir kad veikla nėra vykdoma dėl sezono; atlikus patikrą nustatyta, kad sandėliuojamos produkcijos, žaliavų bei gamybinių atliekų nėra, Projekto įgyvendinimo vietoje, ten kur sandėliuojama už paramos lėšas įsigyta įranga, yra sumontuota žvakių gaminimo įranga, sandėliuojama pagaminta produkcija bei žaliava (susijusi su žvakių gamyba); be „TTC administracijos“ darbuotojos kitų asmenų nebuvo, parkavimo aikštelė tuščia; Projekto įgyvendinimo vietoje nebuvo glazūravimo purkštuvo („pulvetizatoriaus“) su kompresoriumi „DAC-1550N“ ir stūmoklinio preso „Kittec“; pagal Projektą įsigytas automobilis „Citroen Jumpy“ buvo parkuojamas UAB „Pyplių ūkis“ teritorijoje); 2) ankstesnių patikrų Projekto įgyvendinimo vietoje ataskaitomis (peržiūrėjus 2014 m. sausio 9 d., 2016 m. kovo 21 d., 2017 m. balandžio 11–19 d. patikros vietoje ataskaitas, atkreiptas dėmesys, jog patikros metu darytose nuotraukose užfiksuota įranga, su kuria reikia dirbti su moliu, yra švari, atrodo kaip nauja ir nenaudota, nėra užfiksuota jokių dirbinių, jų nuolaužų, atsargų, nėra požymių, kad kažkas realiai dirba su įranga, visas veiklos vykdymas pagrindžiamas tik pateiktomis sąskaitomis faktūromis, kurių dauguma išrašytos susijusiems asmenims); 3) pareiškėjo pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (2014–2015 m. buvo įdarbintas ūkio valdytoju L. G. (UAB „Pyplių ūkis“ vadovas), kuris vidutiniškai per mėnesį dirbo 80 val.; 2017 m. buvo įdarbinti 3 darbuotojai: L> G. s (ūkio valdytojas), D. R. (pagalbinė darbuotoja) ir D. R. (pagalbinis darbuotojas), kuris nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. liepos 1 d. buvo UAB „Translukta“ vadovas); 4) pareiškėjo pateiktais prekių (paslaugų) prikimo-pardavimo kvitais, iš kurių matyti, kad pareiškėjas žaliavas pirko iš savo darbuotojo L. G. (ūkio valdytojo) pagal verslo liudijimą, o ne tiesiogiai iš parduotuvės; 5) baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

13.       Teismas sutiko su NMA Sprendime padaryta išvada, jog, atliekant pažeidimo tyrimą, NMA surinkta informacija ir nustatytos aplinkybės, taip pat ir Paramos gavėjo pateikti veiklos dokumentai visiškai pagrįstai leido daryti išvadą, jog Projektas realiai nebuvo ir nėra vykdomas taip, kaip buvo įsipareigota Paraiškoje ir verslo plane, visi Projekte numatyti tikslai ir uždaviniai praktiškai neįgyvendinti, nes veikla realiai nebuvo vykdoma.

14.       Pasisakydamas dėl pareiškėjui Sprendimu pritaikytos sankcijos (visos paramos sumos – 194 227,02 Eur susigrąžinimą) už Projekte nurodytos veiklos netinkamą vykdymą proporcingumo, teismas vertino, kad minėta poveikio priemonė yra tinkamai motyvuota ir proporcinga, atsižvelgiant į tai, kad nustatytas pažeidimas yra susijęs su esminių įsipareigojimų pagal Paramos sutartį nevykdymu (Projekte numatyta veikla nėra vykdoma, tik imituojama, tikslai, dėl kurių buvo suteikta parama, nepasiekti, veiklos vykdymas grindžiamas vien sąskaitomis faktūromis tarp susijusių asmenų).

15.       Teismas konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas bei atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

16.       Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundą atmetus pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

 

III.

 

17.       Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, t. y. panaikinti NMA 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. SKP-49 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš NMA bylinėjimosi išlaidas.

18.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo argumentus, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui, kad jis tinkamai ir visiškai įvykdė projektą pagal Paramos sutartį; NMA nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas tariamai nevykdo veiklos; NMA, atlikdama pareiškėjo pažeidimo tyrimą, turėjo užsakyti nepriklausomą ekspertizę, tačiau tokios ekspertizės neatliko; UAB „Civitta“ pateiktoje Ataskaitoje nebuvo atliktas nepriklausomas ir išsamus tyrimas; NMA praleido senaties terminą sprendimui dėl pareiškėjui išmokėtos paramos susigrąžinimo priimti; NMA 2019 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimą po to, kai baigėsi pareiškėjo ir NMA pasirašytos sutarties priežiūra (2017 m. gegužės 17 d.); turi būti užtikrintas nekaltumo prezumpcijos laikymasis pareiškėjo atžvilgiu; NMA Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų; NMA Sprendimas turėtų būti panaikintas pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalį, nes NMA yra atsisakiusi savo ankstesnio prašymo, pareikšto 2019 m. tuo pačiu teisiniu pagrindu.

19.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde papildomai pažymėjo, kad teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme buvo apklausti liudytojai R. G., A. P., E. Š.– UAB „Civitta“ darbuotojai. A. P. nurodė, kad ji buvo projekto koordinatorė, UAB „Civitta“ jos pareigos yra vyriausioji konsultantė. Ji nurodė, kad E. Š. palyginamuoju metodu atliko keramikos įrangos rinkos kainos vertinimą. R. G. bakalauro išsilavinimas yra IT specialistas. Magistras – verslo vadyba. Atitinkamas išsilavinimas nesuteikia jam kompetencijos nustatyti keramikos gamybos linijos kainų. Taip pat patvirtino, kad anksčiau nėra vertinęs keramikos gamybos linijų. R. G. nieko negalėjo paaiškinti apie tai kaip buvo atliekamas keramikos gamybos linijos vertinimas. Taigi, R. G. pasirašė atitinkamą dokumentą (tariamą ekspertizę) net ne iki galo suprasdamas ką jis pasirašo. A. P. įgijo socialinio darbo bakalaurą. Magistras socialinė politika. Atitinkamas išsilavinimas nesuteikia jai kompetencijos nustatyti keramikos gamybos linijos kainų. Taip pat patvirtino, kad anksčiau nėra vertinusi keramikos gamybos linijų. Konsultavimo ataskaitos priedas yra pasirašytas E. Š., tačiau yra neaišku kas šitas asmuo, nėra pateikta jokių jo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Bylos metu paaiškėjo, kad jis yra įgijęs tik ekonomikos bakalauro laipsnį. Jis taip pat nėra įrašytas į ekspertų sąrašą, kuris skelbiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tinklalapyje. Taip pat patvirtino, kad anksčiau nėra vertinęs keramikos gamybos linijų. Visi trys minėti asmenys (tariami „ekspertai“) teismo posėdžio metu nepateikė jokio logiško ir nuoseklaus paaiškinimo kaip jie nustatė keramikos gamybos linijos kainą, todėl tokiu vertinimu negalima remtis teisme. Be to, šie asmenys nėra įtraukti į ekspertų sąrašus. Taigi, UAB „Civitta“ konsultacinę išvadą parengę asmenys nėra įgiję tinkamo išsilavinimo, kuris yra būtinas atitinkamoms ekspertizėms rengti.

20.       Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, papildomai akcentavo, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė nei vieno argumento, kodėl skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti naikinamas. UAB „Civitta“ yra subjektas, turintis teisę atlikti ekspertinio konsultavimo veiksmus NMA naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1462-415/2019). Atmestinas apeliacinio skundo teiginys neva UAB „Civitta“ konsultantai parengę Ataskaitą neturėjo tinkamos kompetencijos, nes kainų analizė, atlikta palyginamuoju metodu, nereikalauja specifinių žinių. Visi techniniai parametrai nurodyti pirkimo dokumentuose. Be to, iš į bylą pateiktų Ataskaitą atlikusio UAB „Civitta“ ekonominio vertinimo eksperto E. Š. išsilavinimo ir gyvenimo aprašyme nurodytų duomenų matyti, kad jis turėjo tinkamą kompetenciją tokiam tyrimui atlikti. NMA nustačius pareiškėjo padarytus pažeidimus, Sprendimu pagrįstai pritaikyta visos paramos susigrąžinimo sankciją. Sprendimas priimtas išanalizavus pažeidimo padarymo aplinkybes, atsižvelgus į 2020 m. VAAT sprendimą ir LVAT nutartį, pažeidimo mąstą ir sunkumą, Sprendimas individualizuotas, paremtas objektyviais faktais, išsamus ir motyvuotas. Sprendime pateikiama bendra visų teisės aktų, kuriais remiantis nustatyti pažeidimai, suvestinė, Sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas antspaudu, t. y. atitinka administraciniam sprendimui VAĮ keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas, įvertinus faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, yra išsamus, motyvuotas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. 

 

IV.

 

22.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

23.       Teisėjų kolegija, įvertinusi mokėjimų prašymų patikros vietoje ataskaitas, konstatavo, kad Paramos gavėjas nevykdė visuomenės informavimo ir viešinimo priemonių, nes Projekto įgyvendinimo vietoje aiškinamojo viešinimo stendo nebuvo, ant įėjimo į pastatą durų viešinama įmonių „Translukta“ ir „TTC administracija“ informacija. Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą, vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14, 253.2, 253.3 papunkčiais, Įgyvendinimo taisyklių 28.6 papunkčiu ir 66 punktu, Paramos sutarties 27.4, 27.15, 27.20 papunkčiais, Viešinimo taisyklių 26.1 papunkčiu, pareiškėjui pagrįstai taikyta sankcija – susigrąžinama dalis išmokėtos paramos.

24.       Atsakovas sprendime pagrįstai nurodė, jog Projekte numatyta veikla nebuvo tinkamai vykdoma, o tik imituojama. Net 2018 m. rugpjūčio 10-13 dienomis atliktos patikros metu pats A. S. pripažino, kad tuo metu veikla nebuvo vykdoma. Patikrinimo metu taip pat nerasta jokios sandėliuojamos ar laikomos produkcijos, žaliavų ir gamybinių atliekų. Bylos medžiagos duomenimis, pats pareiškėjas Projekto nevykdė, Projekto įgyvendinimo vietoje buvo vykdoma veikla, susijusi su žvakių gamyba, sandėliuojama pagaminta produkcija ir žaliava žvakėms gaminti. Be to, iš Projekto įgyvendinimo vietoje darytų nuotraukų matyti, kad įranga, kuria reikia dirbti su moliu, yra švari, atrodo kaip nauja ir nenaudojama, t. y. nebuvo jokių požymių, jog kažkas realiai dirba su šia įranga. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad A. S. taip pat neturėjo reikiamo skaičiaus darbuotojų gamybinei veiklai vykdyti: 2015 m. buvo įdarbinęs vieną darbuotoją –L. G. – kaip ūkio valdytoją, kuris produkcijos negamino, todėl neaišku iš kur atsirado produkcija 2015 m., o 2016 m. gruodžio mėn. įdarbinti 2 darbuotojai, kurie susiję su produkcijos gaminimu, bet vėl neaišku, kaip 2016 m. dirbę tik 8 val. jie sugebėjo pagaminti atitinkamą produkcijos kiekį. Panaši situacija ir 2017 m. (dirbta tik 31,67 val.), todėl per nurodytą darbo laiką neįmanoma pagaminti tiek gaminių, kiek nurodoma sąskaitose faktūrose. Be to, žaliavos buvo pirktos iš minėto L. G., kuris buvo Paramos gavėjo ūkio valdytojas ir taip pat UAB „Pyplių ūkis“  vadovas, t. y. susijusio asmens. Taip pat ši faktinė aplinkybė konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1013-442/2021.

25.        Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigė, jog aplinkybę, kad jis vykdo veiklą, patvirtina daug išrašytų sąskaitų faktūrų. A. S. iš esmės visą veiklos vykdymą grindė tik pateiktomis sąskaitomis faktūromis, išrašytomis susijusiems asmenimis (2015 m. 61,90 proc., 2016 m. 40,38 proc., 2017 m. 100 proc.), todėl jos nepatvirtina veiklos vykdymo fakto, tuo labiau, kad jokios pagamintos produkcijos, žaliavų ir veiklos vykdymo požymių patikros metu nebuvo rasta. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atliekant pažeidimo tyrimą NMA surinkta informacija ir nustatytos aplinkybės, taip pat ir Paramos gavėjo pateikti veiklos dokumentai visiškai pagrįstai leido daryti išvadą, kad Projektas realiai nebuvo ir nėra vykdomas taip, kaip buvo įsipareigota paraiškoje ir verslo plane, visi Projekte numatyti tikslai ir uždaviniai praktiškai neįgyvendinti, nes veikla realiai nebuvo vykdoma. Taigi nėra jokio pagrindo išvadai, kad visi už paramos lėšas pastatyti pastatai ir gamybinė įranga A. S. yra naudojami pagal jų tikslinę paskirtį, t. y. negalima teigti, jog Projektas įgyvendintas tinkamai. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl švaros palaikymo darbo (gamybos) vietoje.

26.       A. S. apeliaciniame skunde nurodė, jog NMA, atlikdama pažeidimo tyrimą turėjo užsakyti nepriklausomą ekspertizę, tačiau tokios ekspertizės neatliko. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1462-415/2019 yra konstatavęs, kad UAB „Civitta“ yra subjektas, turintis teisę atlikti ekspertinio konsultavimo veiksmus NMA naudai. Tai, kad nėra įvardijami visi asmenys, atlikę darbus rengiant ekspertinio konsultavimo ataskaitą, nepaneigia, kad tai padaryta įgalintų ir atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų. Už ataskaitos duomenų atitikimą patikimumo ir objektyvumo reikalavimams yra atsakingas bendrovės direktorius. Jis yra pasirašęs ataskaitą ir tai yra pakankamas pagrindas ją vertinti kaip patikimą ir objektyvų dokumentą tol, kol tai nepaneigta įstatymų nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių faktą, kad UAB „Civitta“ vardu veikė neturintys reikiamos kvalifikacijos asmenys, todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepaneigia UAB „Civitta“ veiksmų teisėtumo. Taigi UAB „Civitta“ ataskaita, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, laikytina tinkamu įrodymu byloje, todėl nebuvo jokio pagrindo abejoti ataskaitą rengusio ekonominio vertinimo eksperto kompetencija ir poreikio užsakyti nepriklausomą ekspertizę. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla jokių abejonių dėl įsigytos įrangos kainos viršijimo pagrįstumo. Be to, Paramos gavėjas, apart deklaratyvių teiginių apeliaciniame skunde, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių UAB „Civitta“ ekspertų nustatytos įrangos įsigijimo kainos viršijimą. 

27.       Pareiškėjo teigimu, NMA praleido senaties terminą priimti Sprendimą, nes pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies ketvirtąją pastraipą absoliutus patraukimo atsakomybėn senaties terminas yra 8 metai, o nuo padaryto pažeidimo (keramikos įrangos pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo 2013 m. rugsėjo 3 d.) iki Sprendimo priėmimo (2021 m. lapkričio 18 d.) praėjo daugiau nei 8 metai. Atsakovas, nesutikdamas su Paramos gavėju, nurodė, kad senaties skaičiavimas pareiškėjo atžvilgiu nutrūko nuo 2016 m. lapkričio 7 d., nes FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą. Nors Sprendimu buvo nustatyti 3 pažeidimai ir pirmosios instancijos teismas kiekvienam jų nustatė aktualų senaties terminą, apeliaciniame skunde pareiškėjas kelia klausimą tik būtent dėl to senaties termino, kuris skaičiuotinas nuo keramikos įrangos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (2013 m. rugsėjo 3 d.).

28.       Kadangi nagrinėjamu atveju NMA nusprendė susigrąžinti visą paramos sumą, tai suprantama kaip Reglamento 4 straipsnyje nurodyta administracinė priemonė. Pagal Teisingumo Teismo praktiką, Reglamento 3 straipsnio 1 dalis taikoma ir pažeidimams, už kuriuos gali būti skirta administracinė nuobauda, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 5 straipsnį, ir pažeidimams, dėl kurių taikoma administracinė priemonė, kaip tai suprantama pagal 4 straipsnį, t. y. priemonė, kuria siekiama susigrąžinti neteisėtai įgytas sumas ir kuri nelaikoma nuobauda (žr., pvz., sprendimo Cruz & Companhia Lda, C-341/13, EU:C:2014:2230, 45 p.).

29.       Priimdamas Reglamentą, ypač jo 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, Sąjungos teisės aktų leidėjas nusprendė įtvirtinti bendrą šiai sričiai taikomą senaties termino taisyklę, kuria siekė, pirma, apibrėžti visose valstybėse narėse taikomą minimalų terminą, ir, antra, atsisakyti galimybės patraukti atsakomybėn už Europos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius pažeidimus praėjus ketveriems metams nuo jų padarymo. Nuo Reglamento įsigaliojimo dienos kompetentingos valstybių narių valdžios institucijos iš esmės gali per ketverius metus patraukti atsakomybėn už bet kokį pažeidimą, kuriuo kenkiama Europos Sąjungos finansiniams interesams, išskyrus tam tikrus sektorius, dėl kurių Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė trumpesnį terminą. Be to, Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatytu terminu siekiama užtikrinti ūkio subjektų teisinį saugumą. Šie subjektai turi galėti nustatyti, kurių operacijų senaties terminas yra galutinai pasibaigęs ir dėl kurių vis dar gali būti patraukiama atsakomybėn. Taigi šia nuostata ūkio subjektams suteikiama teisė, o tai reiškia, kad jie turi turėti galimybę remtis su pažeidimu susijusio patraukimo atsakomybėn senaties terminu, siekdami prieštarauti administracinių priemonių ir nuobaudų taikymui jiems (žr., pvz., sprendimo IFAP, C‑447/20 ir C‑448/20, EU:C:2022:265, 48-51 p.).

30.       Anot Teisingumo Teismo, sisteminis požiūris į Reglamento 3 straipsnio 1 dalį skatina manyti, kad šią nuostatą sudarančios pastraipos yra visuma ir jose įtvirtintų nuostatų negalima vertinti atskirai. Šios nuostatos ketvirtoje pastraipoje įtvirtintas „apsauginis“ senaties terminas, pridedamas prie šios nuostatos pirmoje pastraipoje numatyto ketverių metų senaties termino, skaičiuojamo nuo tada, kai buvo padarytas pažeidimas. Jei šių pastraipų taikymo sritys būtų skirtingos, tai prieštarautų šiame straipsnyje įtvirtintai senaties sistemos bendrai struktūrai. Toks požiūris taip pat prieštarautų Reglamento tikslui sukurti nuoseklią šios sistemos struktūrą. Reglamento 3 straipsnio 1 dalies sisteminis ir teleologinis aiškinimas reikalauja, kad Reglamento 3 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje numatytas „apsauginis“ terminas būtų taikomas administracinėms priemonėms. Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad tokių pažeidimų, už kuriuos nustatomos administracinės priemonės, kaip jos suprantamos pagal Reglamento 4 straipsnį, senaties terminas yra ketveri metai; toks terminas pradedamas skaičiuoti nuo tokių pažeidimų padarymo dienos, atsižvelgiant į minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje numatytus senaties termino eigą nutraukiančius veiksmus ir laikantis minėto 3 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje įtvirtinto maksimalaus laikotarpio (žr., pvz., Sprendimas Geodis Calberson GE & FranceAgriMer, C-383/14, EU:C:2015:541, 25-26, 28 p., taip pat Sprendimas Cruz & Companhia Lda, C-341/13, EU:C:2014:2230, 64 p.).

31.       LVAT praktikoje pažymėta, jog Reglamento 3 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos nuostatos ir jas aiškinanti Teisingumo Teismo praktika pripažįsta galimybę, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminą gali nutraukti kelių kompetentingų valstybės institucijų taikomos priemonės. Ši valstybės narės nuožiūra suteikti įgaliojimus skirtingoms institucijoms yra ribojama sąlygos, kad valstybės taip nedaro neigiamos įtakos veiksmingam Sąjungos teisės taikymui. Tai, kad paramos skyrimo, pažeidimų tyrimo ir suteiktos finansinės paramos, jei ji neteisėtai gauta pažeidžiant Sąjungos finansinius interesus, išieškojimo funkcijos yra padalytos tarp kelių kompetentingų nacionalinių institucijų, nėra neįprasta praktika. Lietuvos įstatymų leidėjas yra suteikęs įgaliojimus Europos Sąjungos finansinės paramos srityje ne vienai viešosios valdžios institucijai. FNTT įgaliojimai tirti pažeidimus, susijusius su Sąjungos finansinės paramos lėšų gavimu, patenka į Reglamento 3 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos taikymo sritį ir ji pripažintina kompetentinga institucija šios nuostatos prasme (žr., pvz., LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2725-415/2020). Kompetentinga institucija LVAT praktikoje pripažinta ir, pavyzdžiui, Valstybės kontrolė (žr., pvz., LVAT 2017 m. gruodžio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-155-858/2017).

32.       Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų buvo pradėtas 2016 m. lapkričio 7 d. Šį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

33.       Vertinant, ar šis FNTT tyrimas laikytinas susijusiu su byloje vertinamais konkrečiais atsakovo konstatuotais pažeidimais, pažymėtina, kad pagal Teisingumo Teismą žodžių junginys „su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijęs veiksmas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, reiškia, kad senaties terminas neatliktų teisinio saugumo funkcijos ir kad tokia funkcija nebūtų visiškai įgyvendinta, jei šis terminas galėtų būti nutrauktas dėl kiekvieno nacionalinės administracijos bendro patikrinimo, neturinčio ryšio su įtarimais padarius pažeidimus, susijusiais su pakankamai konkrečiai apibrėžtomis operacijomis (žr., pvz., sprendimo Pfeifer & Langen, 41-43 p.; LVAT 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį Nr. A-155-858/2017). Visgi šiuo atveju vertintina, jog FNTT tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo pakankamai konkretus ir apibrėžtas, atliktas dėl jo vykdyto projekto, ir turįs ryšį su įtarimais padarius pažeidimą, kad jį būtų galima suprasti kaip įvykį, dėl kurio senaties termino skaičiavimas nutrūko. Taigi FNTT pradėjus ikiteisminį tyrimą 2016 m. lapkričio 7 d. (dar nepraėjus 4 metams nuo keramikos įrangos pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo) senaties eiga nutrūko Reglamento 3 straipsnio 1 dalies 3 pastraipos prasme.

34.       FNTT buvo kompetentinga institucija Reglamento nuostatų prasme (kaip suponuoja ankstesnė LVAT praktika), o jos pradėtas tyrimas ne tik buvo kompetentingos institucijos su pažeidimo tyrimu susijęs veiksmas Reglamento 3 straipsnio 1 dalies 3 pastraipos prasme, bet ir kompetentingos institucijos administracinės priemonės, kuria siekiama susigrąžinti neteisėtai įgytas sumas taikymas, vėliau virtęs iškelta baudžiamąja byla (dėl kurios ši administracinė procedūra sustojo, nes pasiekė teismą; ginčo dėl to, jog buvo iškelta bei išnagrinėta baudžiamoji byla, nėra), ir toks virsmas laikinai sustabdė (ar nutraukė) pradėtą administracinę procedūrą, kaip tai suprantama pagal Reglamento 3 straipsnio 1 dalies 4 pastraipą (ir 6 straipsnio 1 dalį). Tai reiškia, kad jokie terminai priimant Sprendimą nebuvo praleisti (nei senaties, nei maksimalus 8 metų terminas).

35.       Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai administracinio sprendimo turiniui. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (VAĮ 10 str. 5 d. 4 p.); administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.); administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.); administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką (VAĮ 10 str. 5 d. 7 p.).

36.       Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad jį sudaro 23 puslapiai. Vien tik sprendimo motyvuojamoji dalis apima 18 puslapių (4-22 puslapiai), o vertinimas atliktas pagal konkrečius pažeidimus. Taigi atsakovas nurodė Sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes ir aktualias teisės aktų nuostatas, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad aptariamas Sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų. Įvertinusi atsakovo Sprendimą, teisėjų kolegija vertina, jog iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad jame nurodyti nustatyti konkretūs pažeidimai, teisinis pagrindas, kitos  faktinės aplinkybės, kurios lėmė tokio Sprendimo priėmimą, o pareiškėjas aiškiai suprato, kodėl ir kokiais motyvais remiantis buvo priimtas skundžiamas Sprendimas.

37.       Pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai aptarė Baudžiamojoje byloje nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, pasisakė dėl Projekto tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, dėl reikalavimų Ataskaitai ir jos vertinimo, dėl sankcijos proporcingumo bei dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). 

38.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes bei taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė argumentus. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

39.       Kadangi pareiškėjo A. S. apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

40.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

 

V.

 

41.       Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme yra priimtas nagrinėti pareiškėjo A. S> prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-607-662/2023 dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo pakeitimo ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. SKP-49 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ panaikinimo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

42.       Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamoje byloje buvo esmingai nukrypta nuo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo bei padarytas esminis nacionalinės teisės normų pažeidimas, nesivadovauta administraciniam ginčui reikšminga teismų jurisprudencija, todėl administracinėje byloje Nr. eA-607-662/2023 egzistuoja trys aukščiau nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai.

43.       Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje LVAT nesivadovavo ankstesne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl sankcijų individualizavimo.

44.       Nagrinėjamoje byloje NMA ekspertizės neatliko. Tokiu būdu, NMA priimtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, numatančių, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

45.       Pareiškėjas pilnai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Paramos sutartį ir prie Paramos sutarties pridėtą Paraišką ir Verslo planą. LVAT 2023 m. gegužės 17 d. priimtoje nutartyje nepaneigė faktinės aplinkybės, kad A. S. neįvykdė projekto. Nepaneigus atitinkamos aplinkybės, LVAT turėjo panaikinti NMA sprendimą.

46.       NMA atlikdama A. S. pažeidimo tyrimą turėjo užsakyti nepriklausomą ekspertizę, tačiau tokios ekspertizės neatliko. NMA ginčijamame sprendime įrodinėdama tariamai padidintas įsigyjamos įrangos kainas rėmėsi UAB „Civitta“ parengta 2021 m. birželio 1 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 88/20-18. Ši Ekspertinio konsultavimo ataskaita negali būti laikoma tinkama ekspertize, kurią įpareigojo atlikti teismas.

47.       NMA pažeidė Administravimo taisyklių 197.1.8, 197.3.15 ir 253.91 papunkčius, kurie įpareigoja NMA atlikti ekspertizę tuo atveju, jeigu NMA kyla įtarimai, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina yra nepagrįstai didelė. Taigi, NMA neturėjo teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad pareiškėjas įsigijo keraminę įrangą padidinta kaina.

48.       UAB „Civitta“ pateiktoje „Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje“ nebuvo atliktas nepriklausomas ir išsamus tyrimas.

49.       LVAT 2023 m. gegužės 17 d. nutartyje neatsižvelgė, kad UAB „Civitta“ konsultantai parengę Konsultavimo ataskaitą neturėjo tinkamos kompetencijos.

50.       Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-607-662/2023 prašo atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-607-662/2023.

51.       NMA LVAT nutartį laiko nuoseklia, detalia ir motyvuota, todėl atnaujinti administracinės bylos Nr. eA-607-662/2023 proceso nėra jokio teisinio pagrindo. LVAT nutartyje konkrečiai apibrėžtas ginčo dalykas, pagrindai, kuriais remiantis NMA priėmė Sprendimą. LVAT nutartyje pasisakė dėl visų svarbių aplinkybių: Paramos gavėjas nevykdė visuomenės informavimo ir viešinimo priemonių; NMA sprendime pagrįstai nurodė, jog Projekte numatyta veikla nebuvo tinkamai vykdoma, o tik imituojama; NMA surinkta informacija ir nustatytos aplinkybės, taip pat ir Paramos gavėjo pateikti veiklos dokumentai visiškai pagrįstai leido daryti išvadą, kad Projektas realiai nebuvo ir nėra vykdomas taip, kaip buvo įsipareigota paraiškoje ir verslo plane, visi Projekte numatyti tikslai ir uždaviniai praktiškai neįgyvendinti, nes veikla realiai nebuvo vykdoma. Negalima teigti, jog Projektas įgyvendintas tinkamai. UAB „Civitta“ ataskaita, vadovaujantis LVAT jurisprudencija, laikytina tinkamu įrodymu byloje, todėl nebuvo jokio pagrindo abejoti ataskaitą rengusio ekonominio vertinimo eksperto kompetencija ir poreikio užsakyti nepriklausomą ekspertizę. Teisėjų kolegijai taip pat nekilo jokių abejonių dėl įsigytos įrangos kainos viršijimo pagrįstumo. Jokie terminai priimant Sprendimą nebuvo praleisti. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad jame nurodyti nustatyti konkretūs pažeidimai, teisinis pagrindas, kitos faktinės aplinkybės, kurios lėmė tokio Sprendimo priėmimą, o pareiškėjas aiškiai suprato, kodėl ir kokiais motyvais remiantis buvo priimtas skundžiamas Sprendimas.

52.       Prašyme pareiškėjas teigia, neva LVAT nagrinėdamas bylą, neatsakė į visus pareiškėjo argumentus, tačiau nedetalizavo, dėl ko būtent nebuvo pasisakyta.

53.       NMA mano, kad LVAT nutartyje buvo išanalizuotos visos situacijai aktualios ir reikšmingos aplinkybės, atlikta teisinės bazės analizė, todėl pareiškėjo teiginiai, jog dėl kažkurio aspekto buvo nepasisakyta, ar kažkuris argumentas nebuvo įvertintas, yra nepagrįsti.

54.       NMA nuomone, įvertinus pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą turinį, matyti, kad pareiškėjas neteisingai supranta proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir iš esmės siekia pakartotinai bylą nagrinėti apeliacine tvarka, nepateikia naujų (teisme dar nevertintų) ir teisės normomis bei teismų praktika pagrįstų argumentų dėl proceso atnaujinimo. Proceso atnaujinimo pagrindų buvimo nepatvirtina pareiškėjo pateikta argumentacija – prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pagrindo.

55.       Prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikiami tapatūs argumentai, kuriais buvo grindžiamas pareiškėjo skundas VAAT ir apeliacinis skundas. Tiek VAAT, tiek ir LVAT pateikiamus argumentus išnagrinėjo ir jų analize grindė savo motyvus.

56.       Atmestinas prašymo argumentas, jog NMA negalėjo skirti visos paramos susigrąžinimo sankcijos, nes projektas buvo įgyvendintas. Sprendime išsamiai aprašytos aplinkybės, kurias įvertinus NMA pagrįstai nustatė pažeidimą, kad Projekte numatyta veikla nebuvo tinkamai vykdoma, o tik imituojama. Atliekant pažeidimo tyrimą surinkta informacija ir nustatytos aplinkybės, taip pat ir Paramos gavėjo pateikti veiklos dokumentai leidžia teigti, kad Projektas nebuvo vykdomas taip, kaip buvo įsipareigota Paraiškoje ir verslo plane, visi Projekte numatyti tikslai ir uždaviniai praktiškai neįgyvendinami, nes veikla realiai nevykdoma (veikla imituojama). Paramos gavėjas iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (2019 m. gegužės 17 d.) turėjo vykdyti Paraiškoje numatytą veiklą. Atsižvelgus į visas Sprendime nurodytas aplinkybes, bei, kadangi Projekte numatyta veikla nebuvo vykdoma, ir Pareiškėjas investicijas įsigijo už užaukštintas kainas, buvo pritaikyta griežčiausia sankcija.

57.       Nagrinėjamu atveju matyti, kad investicijos buvo įsigyjamos už didesnę, nei būtiną kainą (82,38 proc. užaukštinta kaina įsigyta keramikos įranga) Projektui įgyvendinti. Be to, Sprendime detaliai aprašyti ir kiti pareiškėjo padaryti pažeidimai – jog Projekte numatyta veikla nebuvo tinkamai vykdoma, o tik imituojama, taip pat, jog Projektas nebuvo tinkamai viešinamas, todėl negalima teigti, jog Projektas įgyvendintas tinkamai.

58.       Pareiškėjas Prašyme kartoja tuos pačius argumentus dėl ekspertizės atlikimo, kuriuos dėstė tiek skunde VAAT, tiek teikdamas apeliacinį skundą. Atsakant į pareiškėjo teiginius dėl to, kad NMA turėjo užsakyti nepriklausomą ekspertizę, tačiau to nepadarė, pažymima, jog Sprendime nurodyta ir detaliai aprašyta 2021 m. birželio 1 d. atlikta Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 88/20-18 ir yra atliktos ekspertizės aktas.

59.       LVAT formuojama praktika paneigia pareiškėjo teiginius, neva NMA neužsakė ekspertizės, kaip buvo nurodę teismai. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių UAB „Civitta“ ekspertų nustatyto kainos viršijimą.

60.       Atmestini prašymo teiginiai, neva 2021 m. birželio 1 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 88/20-18 negalima vadovautis, nes ją parengė į Teismo ekspertų sąrašą neįtrauktas ekspertas. Ekspertizė atlikta dar nekilus teisminiam ginčui, ne teismo iniciatyva, todėl ją galėjo atlikti nepriklausomas ekspertas, šiuo atveju UAB „Civitta“ ekspertas E. Š., kurio kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai pateikti į bylą. Pažymėtina, kad UAB „Civitta“ yra subjektas, turintis teisę atlikti ekspertinio konsultavimo veiksmus NMA naudai (LVAT 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1462-415/2019)

61.       Taip pat atmestinas ir prašyme nurodytas teiginys, neva UAB „Civitta“ konsultantai parengę Ekspertinio konsultavimo ataskaitą neturėjo tinkamos kompetencijos, nes kainų analizė, atlikta palyginamuoju metodu, nereikalauja specifinių žinių. Visi techniniai parametrai nurodyti pirkimo dokumentuose. Be to, iš į bylą pateiktų Ekspertinio konsultavimo ataskaitą atlikusio UAB „Civitta“ ekonominio vertinimo eksperto E. Š. išsilavinimo ir gyvenimo aprašyme nurodytų duomenų matyti, kad jis turėjo tinkamą kompetenciją tokiam tyrimui atlikti.

62.       Prašyme pareiškėjas nurodo LVAT 2019 m. vasario 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-98-438/2019, kur, pareiškėjo teigimu, LVAT „nustatė VAĮ 8 straipsnio pažeidimą, nes NMA neatliko ekspertizės, kuri galėtų pagrįsti, kad bendrovė įsigijo prekes padidintomis kainomis“. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjo minimos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios ir smarkiai skiriasi. Pareiškėjo minimoje byloje, LVAT pasisakė, kad „Agentūros sprendimo Nr. SKP-76 dalis yra grindžiama išimtinai UAB „Civitta“ surašytos Ataskaitos išvadomis, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, nes ji neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų“. Taigi, LVAT sprendime nurodoma, kad NMA sprendimas neatitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes buvo grindžiamas vien UAB „Civitta“ ataskaita, o ne dėl to, kad NMA neatliko ekspertizės. Nagrinėjamu atveju NMA rėmėsi UAB „Civitta“ ekspertize, tačiau taip pat savarankiškai atliko pažeidimo tyrimą, vertino turimus duomenis, įsiteisėjusių teismų sprendimus, todėl priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde minimoje byloje, Sprendimas nėra grindžiamas išimtinai UAB „Civitta“ ekspertize.

63.       Pareiškėjas iš esmės siekia, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, nes nesutinka su teismo pateiktu teisės normų aiškinimu. Akcentuotina, kad vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-8/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-69-602/2015). Prašyme atnaujinti procesą turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (LVAT 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Šiuo atveju pareiškėjas pateikė tik deklaratyvius teiginius, bendrinio pobūdžio samprotavimus, bei neįrodė, kad buvo pažeista kokia nors teisės norma.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

VI.

 

64.       Pareiškėjas siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi baigtoje administracinėje byloje Nr. eA-607-662/2023 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2,10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais.

65.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-662-102/2014; 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016).

66.       Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir EŽTT, kuris savo praktikoje yra pripažinęs, kad atnaujintas procesas ir naujas sprendimas buvo „užslėpta“ apeliacija (anglų kalba – appeal in disguise), pažeidusi teisinį tikrumą ir asmens teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.). EŽTT išaiškino, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (žr., EŽTT sprendimus bylose Varnienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42916/04); Ryabykh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 52854/99); kt.).

67.       Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., EŽTT sprendimą byloje Kot prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 20887/03)). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr. EŽTT sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04)). Be to, teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr., EŽTT sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 40713/04)).

68.       Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; kt.).

69.       Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje, yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

70.       ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pabrėžtina, jog esminėmis bylos aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie kurias pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; ir 4) kurios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-140/2011; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P44-143/2015; 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-12-502/2017). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje.

71.       Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti esminės bylos išnagrinėjimui, t. y. jos turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

72.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apeliacinės instancijos teismas byloje Nr. eA-607-662/2023 priimdamas 2023 m. gegužės 17 d. nutartį.

73.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus, kuriais pareiškėjas grindžia proceso atnaujinimo būtinybę, prieina prie išvados, kad pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl materialiosios teisės normų taikymo.

74.       ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

75.       Šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas ją taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010; 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).

76.       Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012).

77.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas, kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai.

78.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus, dėl, jo teigimu, apeliacinės instancijos teismo padaryto pažeidimo, pažymi, kad pareiškėjas iš esmės  nenurodė jokių akivaizdžių aplinkybių, jog buvo padarytas materialiosios teisės normų pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašymas grindžiamas subjektyviu apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų traktavimu. Prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas iš esmės siekia revizuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu įvertintas aplinkybes.

79.       ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

80.       Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo savo praktikos dėl sankcijos individualizavimo, neatsižvelgęs į tai, kad Projektas buvo visiškai užbaigtas.

81.       Nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas yra siejamas su administracinių teismų vienodos praktikos formavimu. Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-10/2012). Atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143-127/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Nustatęs, jog administracinių teismų praktika prieštaringa, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi į tai reaguoti ir imtis teisės aktuose nustatytų priemonių ją suvienodinti, nes tik unifikuojant teismų praktiką galima veiksmingai užtikrinti konstitucinio imperatyvo, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos taip pat, laikymąsi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261-59/2011).

82.       Pareiškėjas prašyme nenurodė jokio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinio sprendimo, priimto analogiško pobūdžio byloje, todėl pagal prašyme nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda. Tai reiškia, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą ir pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą.

83.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-607-662/2023 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-607-662/2023 pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                 Artūras Drigotas

 

 

                                                        Gintaras Kryževičius

 

 

                                                        Dainius Raižys