Civilinė byla Nr. e2A-692-450/2023
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00201-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.2;
2.8.1.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cargoland Logistics“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nostrada“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cargoland Logistics“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Nostrada“ ir uždarajai akcinei bendrovei „RVT Logistika“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Cargoland Logistics“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakoves UAB „Nostrada“ ir UAB „RVT Logistika“ nutraukti neteisėtus veiksmus – krovinio vežimo paslaugų ir ekspedijavimo paslaugų teikimą ieškovės klientams; 2) priteisti ieškovei iš UAB „Nostrada“ ir UAB „RVT Logistika“ solidariai 304 022,74 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti ieškovei iš atsakovių UAB „Nostrada“ ir UAB „RVT Logistika“ solidariai 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė prašė priteisti 304 022,74 Eur negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu įmonės teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti atsakovių neteisėtais veiksmais, nesąžiningai konkuruojant. Jeigu atsakovės, neteisėtai pasinaudodamos ieškovės komercine paslaptimi, nebūtų perviliojusios jos klientų, ieškovė, vykdydama jos ir atsakovės UAB „Nostrada“ 2016 m. spalio 18 d. sudarytą komercinio atstovavimo sutartį, būtų toliau tęsusi bendradarbiavimą su esamais klientais bei gavusi pajamas. Atstovaudama atsakovę UAB „Nostrada“, kaip agentė, ir sudarydama sandorius dėl krovinių pervežimo, ieškovė būtų galėjusi reikalauti jai priklausančio atlyginimo pagal komercinio atstovavimo sutartį.
3. Ieškovė teigė, kad dėl neteisėtų atsakovės UAB ,,Nostrada“ veiksmų, šiai nurodant, jog neturi laisvų vilkikų, ji negalėjo nuolat priimti ir patvirtinti klientų teikiamų užsakymų dėl krovinių pervežimo. Dėl šios priežasties, ieškovės surasti klientai vis rečiau teikdavo ieškovei užsakymus dėl krovinių pervežimo, tokiu būdu buvo pakenkta ieškovės, kaip agentės, reputacijai ir verslo santykiams su klientais, atitinkamai ženkliai sumažėjo ieškovės pardavimų pajamos. Paskutinis kalendorinių metų ketvirtis statistiškai būna labai aktyvus logistikos sektoriuje, todėl UAB „Nostrada“ veiksmai, vengiant priimti ieškovės pateiktus užsakymus dėl krovinių pervežimo, padarė itin neigiamą įtaką ieškovės reputacijai dėl negebėjimo užtikrinti bei patenkinti klientų poreikius. Atsakovei UAB „Nostrada“ atsisakant priimti ieškovės iš klientų gautus užsakymus krovinių pervežimams, vengiant pateikti informaciją apie turimus laisvus vilkikus, tapo akivaizdu, kad UAB „Nostrada“ vienašališkai atsisakė vykdyti sutartines prievoles, kylančias iš tarpininkavimo sutarties. Be to, iš klientų gauta informacija apie atsakovių UAB „Nostrada“ ir UAB „RVT Logistika“ veiksmus, viliojant ieškovės rastus klientus, leidžia daryti išvadą, kad UAB „Nostrada“, iš esmės pažeisdama sutartį, atskleidė atsakovei UAB „RVT Logistika“ ieškovės komercinę paslaptį, dėl to ieškovė patyrė didelę materialinę žalą. Ieškovės ir atsakovės UAB „Nostrada“ bendradarbiavimas sutarties pagrindu faktiškai nutrūko 2018 m. balandžio 8 d., kai UAB „Nostrada“ priėmė paskutinį ieškovės pateiktą užsakymą krovinio pervežimui. Atsakovė UAB „RVT Logistika“, veikdama per UAB „Nostrada“ vadovą E. Š., apgaule įgijo ir naudojosi ieškovės komercine paslaptimi apie klientus bei teikiamas paslaugas, tokiu būdu atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus.
4. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Cargoland Logistics“ ir atsakovės UAB „Nostrada“ apeliacinius skundus, nustatęs teisiškai ydingą situaciją, kad pirmosios instancijos teismas savarankiškai neatliko nei atsakovės, kurios poziciją teismas pripažino pagrįsta, nei ieškovės argumentų bei pateiktų įrodymų tyrimo ir įvertinimo, 2022 m. spalio 27 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą panaikino bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. liepos 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Cargoland Logistics“ ir atsakovė UAB „Nostrada“ 2016 m. spalio 18 d. sudarė Komercinio atstovavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo veikti UAB „Nostrada“ interesais ir tarpininkauti sudarant sandorius dėl tarptautinio krovinių vežimo paslaugų teikimo, taip pat atlikti kitus su sandorių sudarymu susijusius veiksmus (klientų paieška, verslo santykių užmezgimas bei palaikymas; derybų vedimas, sandorių pasirašymas, informacijos perdavimas; atstovavimas vykdant sandorius ir (ar) užsakymus). Atsakovė UAB „Nostrada“ įsipareigojo ieškovei mokėti 10 proc. atlyginimą už kiekvieną sudarytą sandorį ar gautą užsakymą (Sutarties 5.1 punktas). Sutartis sudaryta penkerių metų laikotarpiui (9.1 punktas). Šalys susitarė, kad ieškovė turi išimtinę teisę sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis, kuriems reikalingos atsakovės UAB „Nostrada“ teikiamos krovinių pervežimo iš Norvegijos Karalystės teritorijos į kitas šalis paslaugos (2.12 punktas). 2016 m. spalio 21 d. ieškovei buvo suteiktas įgaliojimas veikti Norvegijos Karalystėje atsakovės UAB „Nostrada“ vardu. 2017 m. sausio 1 d. sutarties 5.1 punktas buvo pakeistas, susitariant dėl 5 proc. atlygio už suteiktas paslaugas.
8. Nuo 2017 m. spalio mėn. atsakovei UAB „Nostrada“ užsakymus eksporto pervežimo paslaugoms siūlė ieškovė ir atsakovė UAB „RVT Logistika“. 2018 m. sausio 1 d. atsakovė UAB „Nostrada“ panaikino ieškovei prieigą prie UAB „Nostrada“ vilkikų GPS sistemos (palydovinė navigacinė sistema), kurioje ieškovė galėjo matyti atsakovės UAB „Nostrada“ vilkikų buvimo vietas. 2018 m. balandžio 4 d. atsakovė UAB „Nostrada“ priėmė paskutinį ieškovės pateiktą užsakymą krovinio pervežimui.
9. Teismas nusprendė, kad ieškovės ir atsakovės UAB „Nostrada“ teisinius santykius kvalifikavus kaip komercinio atstovavimo, šiems turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) Antrosios knygos XII skyriaus nuostatos (CK 2.152–2.168 straipsniai), kuriose numatyta speciali teisinio santykio šalių teisių apsauga ir gynyba, pažeidus sutartį.
10. Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 2 d. UAB „Nostrada“ vadovas informavo ieškovės vadovą A. D., jog „atsiras naujų žmonių, kurie planuos visą Skandinaviją ir kraus vidinius ir importą“. 2017 m. spalio 3 d. į bendrą komunikacijos kanalą „Skype“ vartotojos UAB „Nostrada“ direktorius E. Š. suteikė prieigą atsakovės UAB „RVT Logistika“ darbuotojai I. K. (kontaktas el. paštas ((duomenys neskelbiami)). 2017 m. spalio 9 d. UAB „RVT Logistika“ darbuotojai I. K. buvo suteikta prieiga prie įmonės Marine Harvest Markets Norway AS vidinės krovinių sistemos. Ieškovės vadovas atsakovės įmonės direktoriui E. Š. persiuntė prisijungimo duomenis, nurodė, kad „per jį galima kurti naujus vartotojus sistemoje, I. tikrai žinos kaip susikurti ant savęs naują ir nusistatyti pagal poreikius; tik jeigu dėl vidinių krovinių – tai Marine Harvest turėtų registruoti sistemoje naują įmonę“. 2017 m. spalio 16 d. į bendrą komunikacijos kanalą „Skype“ atsakovės UAB „Nostrada“ atstovas E. Š. suteikė prieigą UAB „RVT Logistika“ darbuotojui T. Š.. Nors A. D. nurodo, kad manė, jog nauji darbuotojai yra atsakovės UAB „Nostrada“ darbuotojai ir nedirbs su eksporto kroviniais, tačiau prisijungimo duomenyse matyti, jog I. K. yra atsakovės UAB „RVT Logistika“ darbuotoja, be to, pranešimai apie iš kliento Marine Harvest atsakovės UAB „RVT Logistika“ priimtą ir UAB „Nostrada“ perduotą užsakymą buvo automatiškai siunčiami A. D.. 2017 m. spalio 26 d. A. D. elektroniniame laiške, adresuotame I. K. dėl UAB „RVT Logistika“ pateikto užsakymo ieškovei, nurodo, kad „RVT logistikai kaip klientui nesame vežę“. 2017 m. lapkričio 9 d. elektroniniame laiške A. D. nurodo, kad „ <...> jei I. komanda dabar pradės tuos pačius vilkikus siūlyti eksporto klientams<...>“. 2017 m. lapkričio 23 d. elektroniniame laiške A. D. nurodo, kad „nuo spalio mėnesio, kai prie jūsų prisijungė I., vilkikų dar labiau „sumažėjo“, nes imat eksporto krovinius iš Norvegijos tiesiogiai per RTV logistiką“. Teismo vertinimu, šios aplinkybės įrodo, kad ieškovės atstovas A. D. turėjo ir galėjo susižinoti (žinojo) duomenis apie naujus darbuotojus, suprato bei žinojo, jog atsakovės UAB „RVT Logistika“ darbuotojai dirbs ne tik su vidiniais kroviniais, tačiau ir su pervežimais iš Norvegijos Karalystės.
11. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovė neatsisakė sutarties išimtinumo, patvirtina ieškovės ir atsakovės UAB „Nostrada“ vadovų A. D. ir E. Š. 2017 m. lapkričio 23–30 d. susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kuriuose A. D. pabrėžia, jog esminė šalių susitarimo sąlyga, kad visi kroviniai iš Norvegijos užsakomi per ieškovę, o tai, kas vyksta, visai neatitinka susitarimo sąlygų; akcentuoja, jog nori būti šimtu procentų atsakingi už eksportą; nesutinka, jog ieškovė ir „RVT Logistika“ dirbtų su tais pačiais klientais. Teismas pažymėjo, kad šalių susitarimas dėl sutarties sąlygos dėl išimtinumo raštu patvirtintas nebuvo (Sutarties 10.5 punktas).
12. Byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad abi šalys sutarties sąlygų dėl išimtinumo tinkamai nevykdė, jog atsakovė UAB „Nostrada“ 2018 m. sausio 1 d. panaikino ieškovės prieigą prie UAB „Nostrada“ vilkikų GPS sistemos duomenų, nuo 2018 m. balandžio mėn. šalys nebendradarbiavo ir ieškovė nebeteikė atsakovei užsakymų, teismas vertino kaip šalių valios nutraukti sutartį veiksmus.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė reikalavimo priteisti kompensaciją ar nuostolius dėl komercinio atstovavimo sutarties pažeidimo (nutraukimo) CK 2.167 straipsnio pagrindu nereiškė ir faktinių aplinkybių, reikšmingų nurodytos teisės nuostatos taikymui, procesiniuose dokumentuose nenurodė bei jų neįrodinėjo.
14. Atsakovės UAB „Nostrada“ veiksmus teismas vertino Sutarties ir CK 1.116 straipsnio 4 dalies (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.) nuostatų galimo taikymo aspektu (sutartinė atsakomybė), o atsakovės UAB „RVT Logistika“ – CK 1.116 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto galimo taikymo aspektu (deliktinė atsakomybė).
15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Tokiu atveju ji gali būti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 45 punktas).
16. Ieškovė atsakovės UAB „Nostrada“ pareigas, susijusias su komercinių paslapčių apsauga, kildina iš komercinio atstovavimo sutarties, kurioje konfidenciali informacija ir komercinės paslaptys bei su tuo susijusios pareigos apibrėžtos itin abstrakčiai. Sutarties 8.2 punkte yra numatyta, kad konfidencialia informacija pagal šią sutartį laikoma bet kokiu būdu išreikšta informacija (rašytinė, žodinė, elektroninė ar vizualinė), kuria šalys apsikeičia sutarties sudarymo ir vykdymo metu bei kuri yra susijusi su šalių verslu, įskaitant, bet neapsiribojant, komercines paslaptis; informacija, susijusi su šalių teisėmis ir įsipareigojimais; ši sutartis, jos dalis, ar kopijos bei kita su sutartimi susijusi informacija. Šalys susitarė sutarties sudarymo metu ir vykdymo metu bei sutarčiai pasibaigus be kitos šalies išankstinio rašytinio susitikimo neatskleisti konfidencialios informacijos jokiems tretiesiems asmenims, taip pat nesudaryti sąlygų, kad konfidenciali informacija būtų tyčia arba netyčia atskleista, perduota ar kitu būdu perleista tretiesiems asmenims (Sutarties 8.1 punktas). Atstovaujamojo pareiga saugoti agento komercines paslaptis yra neterminuota ir išlieka neribotą laiką sutarčiai pasibaigus. Atskleidęs ar pasinaudojęs agento komercine paslaptimi, atstovaujamasis privalo sumokėti sutartyje numatytas netesybas ir atlyginti šiam dėl to atsiradusius nuostolius (Sutarties 8.4 punktas).
17. Sutarties 4.6 punktu atsakovė UAB „Nostrada“ įsipareigojo nenaudoti savo reikmėms ir neatskleisti tretiesiems asmenims šios Sutarties pagrindu gautos ieškovės konfidencialios informacijos bei komercinių paslapčių. Sutarties 6.6 punkte nurodoma, kad atsakovė UAB „Nostrada“ patvirtino, jog jai yra žinoma, kad ieškovė, veikdama kaip agentė, teikdama tarpininkavimo paslaugas pagal Sutartį, naudos savo žinias, patirtį, komercines paslaptis, todėl Sutarties galiojimo metu ir neterminuotai po Sutarties pabaigos, atsakovė UAB „Nostrada“ įsipareigojo ieškovės perduotų žinių, patirties bei komercinių paslapčių nenaudoti savo veikloje, susijusių asmenų veikloje, trečiųjų asmenų ar darbuotojų interesais.
18. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo. Bylose dėl komercinių paslapčių teisinių santykių tais atvejais, kai tarp konfidencialios informacijos esama duomenų, kurie tuo pat metu yra įmonės komercinė paslaptis, atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. civilinė byla Nr. 3K-7-6-706/2016).
19. Teismas pažymėjo, kad komercinės paslapties apibrėžimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas, jog asmuo galėtų suvokti, kokie konkretūs duomenys yra komercinė paslaptis. Nagrinėjamu atveju Komercinio atstovavimo sutartyje nėra įtvirtinta, kokia konkreti informacija sudaro ieškovės komercinę paslaptį. Ieškovė teigia, kad komercine paslaptimi laiko informaciją apie ieškovės klientų sąrašus, jų poreikius, su jais sudaromų sutarčių sąlygas (paslaugų apimtis, jiems taikoma kainodara, krovinių vežimo maršrutai ir pan.).
20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkos informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį. Tokia informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl šios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Komercinę vertę turi duomenys apie tai, kokiomis paslaugomis ir kokiomis sąlygomis ūkio subjektai naudojasi. Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).
21. Aiškinantis, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius reikalavimus, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 pateiktas tik verslo subjektų sąrašas. Šiame dokumente nėra informacijos, kuri galėtų suteikti pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Atsakovė UAB „Nostrada“ pripažino, kad iš ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 nurodytų įmonių, realūs ieškovės verslo santykiai susiklostė tik su 14 įmonių.
22. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra konkretaus dokumento, kuriame būtų fiksuojama informacija apie ieškovės surastiems klientams teikiamų paslaugų sąlygas. Ieškovė nepateikė duomenų, kad su Norvegijos Karalystėje surastais klientais buvo sudarytos ilgalaikio bendradarbiavimo sutartys. Nors įsipareigojimas nesinaudoti ieškovės komercine paslaptimi buvo suformuluotas Komercinio atstovavimo sutartyje (4.6 punktas), tačiau ieškovės vadovas A. D. nenurodė, kokia informacija įmonėje buvo laikoma komercine paslaptimi, kaip ji saugoma (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalis, 37 straipsnio 10 dalis).
23. Teismo vertinimu, kliento Marine Harvest Markets Norway AS vidinėje krovinių planavimo sistemoje esantys duomenys, kurie nors ir buvo prieinami ieškovei, veikiančiai atsakovės UAB „Nostrada“ vardu, nėra ieškovei priklausanti informacija ir nėra ieškovės komercinė paslaptis. Ieškovė akcentuoja, kad šią įmonę, kaip klientą, surado būtent ieškovė. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovės „RVT Logistika“ darbuotojams nuo 2017 m. buvo suteikta prieiga prie Marine Harvest Markets Norway AS vidinės krovinių planavimo sistemos ir jie veikė atsakovės UAB „Nostrada“ vardu. Ši aplinkybė gali būti reikšminga, sprendžiant dėl komercinio atstovavimo sutarties sąlygų (ne)tinkamo laikymosi, tačiau neįrodo, kad atsakovei UAB „RVT Logistika“ tapo žinoma, atskleista ieškovės komercinė paslaptis ir atsakovė UAB „RVT Logistika“ tokia informacija pasinaudojo.
24. Teismas pažymėjo, kad ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 nurodyta informacija apie Norvegijos Karalystėje veikiančius ūkio subjektus – įmonių pavadinimai – neatitinka komercinės paslapties požymių, yra viešai prieinami (CK 1.116 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neįrodinėjo konkrečios informacijos neviešumo bei jos komercinės vertės. Didžioji dalis duomenų, kurių naudojimu yra kaltinamos atsakovės, yra įprastiniuose verslo procesuose naudojami įmonių pavadinimai. Ieškinio priede Nr. 23 yra nurodyti ne ieškovės klientai, o Norvegijos Karalystėje veikiantys verslo subjektai, nėra jokios specialios informacijos apie jiems aktualias krovimo vietas bei šiems klientams aktualius maršrutus. Byloje nėra duomenų, kad su visais nurodytais verslo subjektais buvo užmegzti kontaktai, jog jiems buvo reikalingos atsakovės teikiamos pervežimo paslaugos, kad šie sudarė susitarimus dėl paslaugų teikimo. Teismas nusprendė, kad ieškovė byloje neįrodė, jog ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 esanti informacija atitinka komercinės paslapties sąvoką, nepagrindė tokios informacijos komercinės vertės, neįvardijo, kas sudarė jos komercines paslaptis, nenurodė, kaip tokią informaciją saugojo.
25. Teismo vertinimu, atsakovės UAB „RVT Logistika“ darbuotojai turėjo esminę informaciją apie Norvegijos Karalystės ūkio subjektus. Tikėtina, kad per savo darbo praktiką atsakovės UAB „RVT Logistika“ (bendrovė ekspedijavimo paslaugas teikia nuo 2014 m.) darbuotojai galėjo būti įgiję ir tam tikros informacijos, patirties, gebėjimų bei įgūdžių. Darbuotojų ilgametės patirties ir turimų žinių bei įgūdžių panaudojimas veikiant toje pačioje rinkoje kaip ieškovė, nėra draudžiamas bei nelaikomas neteisėtais veiksmais, sąlygojančiais ieškovės nuostolius.
26. Pripažinus, kad ieškovės nurodoma informacija (ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 išvardinti duomenys) nėra komercinė paslaptis, atsižvelgiant į tai, jog Norvegijos Karalystėje veikiančių ūkio subjektų sąrašą galima gauti iš viešųjų registrų, tai visiems prieinama informacija, teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovei UAB „Nostrada“ buvo žinoma kokia nors specifinė, konkurencinį pranašumą suteikianti, konfidenciali ieškovės informacija ir kad ji tokią informaciją būtų atskleidusi atsakovei UAB „RVT Logistika“, o atsakovė UAB „RVT Logistika“ būtų šia informacija pasinaudojusi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai).
27. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovių veiksmų, todėl nėra pagrindo atsakovėms taikyti civilinę atsakomybę.
28. Teismo vertinimu, apie komercinio atstovavimo sutarties pažeidimą ieškovei turėjo būti žinoma nuo 2017 m. spalio mėn., kuomet atsakovė UAB „Nostrada“ informavo ieškovę, kad prie komandos prisijungs nauji žmonės. Ginčo sutarties pažeidimas tęsėsi iki 2018 m. balandžio mėn. (iki paskutinio pasiūlymo pateikimo), t. y. iki sutarties nutraukimo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės atžvilgiu vyko tęstinis pažeidimas, todėl trejų metų ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
29. Teismo vertinimu, ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimas nutraukti neteisėtus veiksmus – krovinio vežimo paslaugų ir ekspedijavimo paslaugų teikimą ieškovės klientams, rastiems pagal 2016 m. spalio 18 d. komercinio atstovavimo sutartį, neatitinka aiškumo, tikslumo bei konkretumo kriterijų, nenurodyta, kokiam terminui šie įpareigojimai taikytini. Tokio pobūdžio ieškinio reikalavimo patenkinimas neapibrėžtam laikotarpiui į ateitį galėtų reikšti nusprendimą dėl ieškovės klientų (neįtrauktų asmenų į bylą) teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis) bei sąlygoti naujų teisminių ginčų atsiradimą; prieštarautų lygiateisiškumo, nesikišimo į privačius reikalus, teisinio apibrėžtumo ir proporcingumo principams (CK 1.2 straipsnis), teismo sprendimo privalomumo bei vykdytinumo reikalavimams. Teismas nusprendė, kad ieškovės neturtinio pobūdžio reikalavimas yra nepagrįstas bei neteisėtas.
30. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) numatytus kriterijus, nustatytus maksimalius dydžius, taikomus koeficientus už konkrečių procesinių veiksmų atlikimą, dokumentų, taip pat įvertinęs procesinių dokumentų turinį, argumentų pasikartojimą, galimą sugaištą laiką ir kita, nusprendė, kad atsakovių nurodytos patirtos išlaidos (atsakovė UAB „Nostrada“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 32 950,45 Eur bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teisme – 7 444,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrą kartą, turėjo 7 550,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso 47 945,65 Eur; atsakovė UAB „RVT Logistika“ prašė priteisti 14 342, 90 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, 7 480,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrą kartą, iš viso 21 823,70 Eur) įvertinus tiek konkrečias suteiktas paslaugas, tiek nurodytą bendrą sumą yra per didelės. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos apimtį, nagrinėjamų klausimų sudėtingumą, byloje pateiktų procesinių dokumentų skaičių, teismo posėdžių kiekį bei trukmę, atsakovių reikalaujamos priteisti išlaidos mažintinos ir iš ieškovės atsakovei UAB „Nostrada“ priteisė 30 000 Eur, o atsakovei UAB „RVT Logistika“ – 15 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
31. Apeliantė (ieškovė) UAB „Cargoland Logistics“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Cargoland Logistics“ ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
31.1. Teismas turėjo pareigą ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl teisinio ieškinio pagrindo bei taikytinos materialiosios teisės normos, todėl vien šiuo pagrindu atmesti ieškinio negalėjo. Atsakovės atsakomybės klausimo nagrinėjimas ir vertinimas dėl esminio Sutarties pažeidimo buvo eliminuotas vien dėl to, kad ieškinyje nebuvo remtasi komercinio atstovavimo teisės normomis, reglamentuojančiomis atstovaujamojo atsakomybę dėl netinkamo Sutarties vykdymo (esminio pažeidimo). Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas bei taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys.
31.2. Nagrinėjamoje byloje ieškinio faktinis pagrindas yra (1) esminis Sutarties pažeidimas, atsakovei UAB „Nostrada“ pažeidus įsipareigojimą nevykdyti ir nesuteikti kitiems asmenims teisės jos vardu vykdyti krovinių pervežimo paslaugas iš Norvegijos Karalystės į kitas šalis, t. y. ieškovės išimtinių teisių sudaryti sandorius UAB „Nostrada“ vardu tęstinis pažeidimas; (2) ieškovės komercinių paslapčių atskleidimas bei panaudojimas.
31.3. UAB „Nostrada“ neteisėti veiksmai, pasireiškę Sutarties pažeidimu, buvo išdėstyti ieškinio I skyriuje „Esminės faktinės aplinkybės“, kuriame nurodyti bei aprašyti UAB „Nostrada“ bendradarbiavimo su kita įmone (UAB „RVT Logistika“) nustatyti atvejai (nors Sutartis draudė), jog tokiais atsakovės UAB „Nostrada“ veiksmais buvo iš esmės pažeistos ieškovės išimtinės teisės pagal Sutartį, siekiant išvengti sutartinių prievolių pagal Sutartį vykdymo, pareigos sumokėti ieškovei priklausantį atlyginimą.
31.4. Ieškovė negalėjo tęsti sutartinių įsipareigojimų, kadangi atsakovė UAB „Nostrada“ ieškovės krovinių gabenimo užsakymų netvirtino, teigdama, neturinti laisvų automobilių, o nuo 2018 m. sausio 1 d. panaikino ieškovės prieigą prie automobilių GPS sekimo sistemos, dėl to ieškovė neturėjo objektyvių galimybių vykdyti Sutartį.
31.5. Ieškovės ieškinio faktinį pagrindą sudarė UAB „Nostrada“ neteisėti veiksmai iš esmės pažeidžiant Sutartį – įsipareigojimą nevykdyti savarankiškos veiklos ar atstovaujamam kitų asmenų ginčo teritorijoje, nepriimant ieškovės krovinių gabenimo užsakymų bei vėliau panaikinant prieigą prie vilkikų GPS sekimo sistemos, dėl to ieškovė negalėjo tęsti Sutarties vykdymo. Tapatus ieškinio faktinis pagrindas yra konstatuotas sprendimo 28 punkte.
31.6. Sutarties turinys patvirtina, kad šalys apibrėžė, kokią informaciją, kaip turinčią komercinę vertę, UAB „Nostrada“ įsipareigojo saugoti ir neatskleisti tretiesiems asmenims:
31.6.1. vadovaujantis Sutarties 4.6 punktu UAB „Nostrada“ įsipareigojo nenaudoti savo reikmėms ir neatskleisti tretiesiems asmenims šios Sutarties pagrindu gautos ieškovės konfidencialios informacijos bei komercinių paslapčių;
31.6.2. Sutarties 6.6 punkte nurodoma, kad UAB „Nostrada“ patvirtino, jog jai yra žinoma, kad ieškovė, veikdama kaip agentė, teikdama tarpininkavimo paslaugas pagal Sutartį, naudos savo žinias, patirtį, komercines paslaptis, todėl Sutarties galiojimo metu bei neterminuotai po Sutarties pabaigos, UAB „Nostrada“ įsipareigojo ieškovės perduotų žinių, patirties ir komercinių paslapčių nenaudoti savo veikloje, susijusių asmenų veikloje, trečiųjų asmenų ar darbuotojų interesais;
31.6.3. Atskleidęs arba pasinaudojęs agentės komercine paslaptimi, atstovaujamasis privalo sumokėti Sutartyje numatytas netesybas ir atlyginti dėl to atsiradusius nuostolius (Sutarties 8.4 punktas);
31.6.4. Sutarties 8.2 punkte yra numatyta, kad konfidencialia informacija pagal Sutartį laikoma bet kokiu būdu išreikšta informacija (rašytinė, žodinė, elektroninė ar vizualinė), kuria šalys apsikeičia Sutarties sudarymo ir vykdymo metu ir kuri yra susijusi su jų verslu, įskaitant, bet neapsiribojant, komercines paslaptis; informacija, susijusi su šalių teisėmis bei įsipareigojimais; Sutartis, jos dalis, ar kopijos bei kita su Sutartimi susijusi informacija. Šalys susitarė Sutarties sudarymo metu ir vykdymo metu bei jai pasibaigus, be kitos šalies išankstinio rašytinio susitikimo, neatskleisti konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims, nesudaryti sąlygų, kad konfidenciali informacija būtų tyčia arba netyčia atskleista, perduota ar kitu būdu perleista tretiesiems asmenims (Sutarties 8.1 punktas).
31.7. Ieškovė komercine paslaptimi laikė ne įmonių pavadinimus, o rastų klientų sąrašą bei specifinę informaciją apie juos; užmegztus komercinius ryšius Sutarties vykdymo metu. Į bylą pateikti objektyvūs įrodymai (apie organizuotas komandiruotes į Norvegijos Karalystę, kurių tikslas buvo užmegzti kontaktą su potencialiais klientais; prisijungimo duomenys prie Marine Harvest Markets AS vidinės krovinių planavimo sistemos buvo gauti ieškovės veiklos rezultato pagrindu; ieškovės ir UAB „Nostrada“ susirašinėjimai elektroniniais laiškais, per „Skype“ pokalbių programą, iš kurių matyti, kad ieškovė teikė UAB „Nostrada“ reikšmingą informaciją; ieškovės UAB „Nostrada“ siųstas kassavaitines krovinių pervežimo ataskaitas, kuriose UAB „Nostrada“ buvo pateikiama specifinė komercinę vertę turinti informacija; ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 išvardintos įmonės bendradarbiavimą su UAB „Nostrada“ pradėjo bei pasitikėjimą ja įgijo išimtinai ieškovės veiklos rezultato pagrindu), kad UAB „Nostrada“ ir išvardintų bendrovių bendradarbiavimas buvo ieškovės veiklos rezultatas, tačiau teismo jie įvertinti nebuvo.
31.8. Tai, kad ieškovė ėmėsi protingų veiksmų apsaugoti informaciją, turinčią komercinę vertę, pagrindžia: (1) Sutarties nuostatos, kurios įpareigojo UAB „Nostrada“ saugoti ieškovės komercines paslaptis; (2) į bylą buvo pateikti įrodymai, jog Sutarties vykdymo metu ieškovės ir UAB „Nostrada“ darbo organizavimui buvo naudojama excell programa, į kurią buvo pildomi visi patvirtintų užsakymų duomenys (klientų pavadinimai, detalūs maršruto duomenys, kaina, krovinio tipas), šie duomenys buvo prieinami tik ieškovės ir UAB „Nostrada“ darbuotojams, t. y. viešai skelbiami nebuvo; (3) iš byloje esančių ieškovės ir UAB „Nostrada“ vadovų susirašinėjimo elektroniniais laiškais, matyti, kad ieškovė sužinojusi apie faktą, jog UAB „RVT Logistika“ naudojo savo veikloje ieškovės komercinę vertę turinčią informaciją, reiškė UAB „Nostrada“ dėl to pretenzijas ir reikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus. Taigi, ieškovė ėmėsi protingų priemonių informacijai apie jos klientus apsaugoti.
31.9. Vien per paieškos sistemas (pvz. google) viešai prienami bendrovių kontaktai nėra pakankami siekiant gauti krovinių pervežimų užsakymus. Viešai nėra skelbiami ir prisijungimų prie klientų vidinių krovinių planavimo sistemų duomenys.
31.10. Į bylą buvo patekti dokumentai, kuriuose buvo fiksuoti ne tik klientų pavadinimai, bet ir jų specifiniai poreikiai – ieškovės UAB „Nostrada“ siųstos ataskaitos su duomenimis apie krovinį, kurios iliustravo kiekvieno kliento poreikius (krovinių vežimų dažnumą, maršrutus, kainas, krovinių tipą).
31.11. Ieškovė atkreipė teismo dėmesį į atsakovių pateiktų duomenų (pažymų) melagingumą ir tuo pagrindu prašė teismo išreikalauti iš atsakovių bei trečiųjų asmenų papildomus dokumentus, siekiant patikrinti šiuos duomenis, tačiau prašymas nebuvo patenkintas.
31.12. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartyje, kuria buvo nutarta perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, akcentavo, kad nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą „Ieškovei iš esmės buvo užkirsta galimybė įrodinėti aplinkybes, kurių pagrindimui, įrodymai buvo ne pas ieškovę, o atsakoves, todėl nagrinėjamu atveju buvo pažeistas šalių rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12 ir 13 straipsniai)“. Pakartotinai išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovei antrą kartą buvo užkirsta galimybė įrodinėti aplinkybes, kurių pagrindimui įrodymai buvo ne pas ieškovę, o atsakoves, t. y. buvo pažeisti šalių rungimosi ir dispozityvumo principai.
31.13. Teismas deklaratyviai konstatuodamas, kad ieškovės nurodomi duomenys yra „vieši“, t. y. nepripažindamas jų komercine paslaptimi, nukrypo nuo teismų praktikos, netyrė aukščiau išvardintų aplinkybių, sudarančių komercinės paslapties turinį, iš esmės pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.
31.14. Pagal Sutarties 2.4 punktą, ieškovė, kaip agentė, turėjo teisę teikti tarpininkavimo paslaugas ar paslaugas kitiems tretiesiems asmenims Norvegijos Karalystės teritorijoje, jeigu UAB „Nostrada“ atsisako teikti paslaugas ieškovės surastiems klientams. UAB „Nostrada“ sutiko ir patvirtino, kad jai atsisakius teikti paslaugas ieškovės surastiems klientams, ieškovės veikimas šioje teritorijoje nebus laikomas Sutarties pažeidimu. Atsakovei nepateikiant vilkikų (atsisakant suteikti paslaugas) agentės surastiems klientams, siekiant išlaikyti klientus ir ieškovės reputaciją, kroviniai buvo pasiūlomi ir kitoms kompanijoms. UAB „Nostrada“ apie tai žinojo ir tam neprieštaravo, jokių pretenzijų dėl to nereiškė.
31.15. Ieškovė pažymėjo, kad į bylą pateikė jos ir UAB „Nostrada“ darbuotojų „Skype“ pokalbio, kurio pavadinimas „Norvegija“ susirašinėjimo ištraukas bei elektroninius laiškus, pagrindžiančius, jog nurodyti 2017 m. rugpjūčio mėn. įvykdyti eksporto krovinių pervežimai su kitais vežėjais pirmiausia buvo pasiūlyti UAB „Nostrada“, ir tik po to, kai UAB „Nostrada“ pareiškė atsisakanti tvirtinti užsakymus, ieškovė kreipėsi į kitus vežėjus, nes tai leido Sutarties nuostatos.
31.16. Šalys neginčijo fakto, kad „Skype“ pokalbių programa buvo pagrindinė šalių komunikavimo priemonė, derinant krovinių pervežimo paslaugas. Šalys konkliudentiniais veiksmais nuo Sutarties galiojimo pradžios iki jos nutraukimo, t. y. per visą Sutarties galiojimo laikotarpį, sukūrė bendravimo modelį, kuriame visas krovinių gabenimo organizavimas buvo vykdomas per „Skype“ pokalbių programą. Teismas padarė išvadą, kad „Skype“ pokalbių programos susirašinėjimas nelaikytinas tinkamu įrodymu, nes Sutartyje apie tai nėra paminėta.
31.17. Teismo išvada dėl atsakovėms priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio yra nepagrįsta ir nemotyvuota.
31.18. Atsakovų pateiktuose dokumentuose, pagrindžiančiuose patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, atsakovėms teiktos teisinės paslaugos nėra detalizuotos (įvardintos „teisinėmis paslaugomis“), į bylą nepateikta suteiktų paslaugų ataskaita, iš kurios būtų galima vertinti, kokias paslaugas gavo atsakovės, kokia konkrečios paslaugos kaina.
31.19. Teismas, priteisdamas UAB „Nostrada“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas (UAB „Nostrada“ apeliaciniu skundu prašė ieškovės ieškinį atmesti savarankišku teisiniu pagrindu – dėl praleisto ieškinio senaties termino), šiuo pagrindu ieškinys nebuvo atmestas ir pakartotinai išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Priešingai buvo konstatuota, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
31.20. Atsakovės UAB „RVT Logistika“ procesiniai dokumentai tiek savo turiniu, tiek forma buvo tapatūs atsakovės UAB „Nostrada“ pateiktiems procesiniams dokumentams.
32. Apeliantė (atsakovė) UAB „Nostrada“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 79–84 punktus, kuriuose konstatuota, kad ieškinio senatis nėra praleista, nurodant, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
32.1. Ieškovė apie tariamą teisių pažeidimą sužinojo 2017 m. sausio 27 d., apie ieškovės kritikuojamą UAB „Nostrada“ elgesį buvo nuolat informuojama. Nuo 2017 m. sausio 19 d. ieškovė buvo informuota apie atsakovės tiesioginį darbą su klientais Norvegijos Karalystėje, jį patvirtino ir neturėjo pretenzijų. Iš 2017 m. sausio 19 d. – 2017 m. liepos 25 d. susirašinėjimo matyti, kad atsakovė informavo ieškovę, jog dirba su klientais Norvegijos Karalystėje tiesiogiai, kada ieškovė negeba surasti reikiamo krovinių kiekio atsakovės vilkikams, ieškovė apie tai žinojo ir pretenzijų nereiškė (2021 m. lapkričio 22 d. prašymo dėl įrodymų prijungimo 1 priedas, 178–187 psl.).
32.2. Nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė žinojo arba turėjo žinoti apie tikslią atsakovės vilkikų vietą ir kada vykdomi užsakymai, kuriuos atsakovė susirasdavo pati, kadangi ieškovei buvo suteikta prieiga prie GPS sekimo duomenų (2021 m. lapkričio 22 d. prašymo dėl įrodymų prijungimo 1 priedas, 195–196 psl.).
32.3. 2017 m. spalio 10 d. ieškovė sukūrė ir persiuntė I. K. prisijungimo duomenis prie Marine Harvest momentinių krovinių skelbimų sistemos, kai ieškovei nevykdant Sutarties, šalys sutarė, kad ieškovei padės vykdyti Sutartį atsakovės surasti asmenys, turintys žinių bei darbo patirties šioje srityje. 2017 m. spalio 10 d. pati ieškovė suteikė prieigą ekspeditorės UAB „RVT Logistika“ darbuotojai I. K. prie kliento Marine Harvest vidinės krovinių planavimo sistemos.
32.4. 2017 m. lapkričio 4, 5, 6 ir 9 dienomis atlikti pervežimai ne pagal ieškovės surastus užsakymus, tačiau apie tai ieškovė žinojo, naudodamasi GPS sekimo duomenimis (ieškinio priedas Nr. 12).
32.5. Ieškovė ieškinyje nurodė, kada „<...> nustatė faktines aplinkybes, kad ieškovei yra teikiama iš esmės tikrovės neatitinkanti informacija apie (UAB „Nostrada“) vilkikus, ieškovė inicijavo susitikimą su atsakove. Susitikimas įvyko 2017-11-13“ (ieškinio 23 punktas). Taigi, ieškovė anksčiausiai apie tariamus Sutarties pažeidimus sužinojo arba turėjo sužinoti 2017 m. sausio 27 d., o vėliausiai – 2017 m. lapkričio 9 d., arba ieškovės teigimu 2017 m. lapkričio 13 d., todėl ieškinio senaties termino pradžios momentas turėjo būti skaičiuojamas anksčiausiai nuo 2017 m. sausio 27 d.
32.6. Ieškovės įrodinėtas atsakovės pažeidimas nebuvo tęstinio pobūdžio, todėl netaikytina CK 1.127 straipsnio 5 dalis nustatant ieškinio senaties termino pradžią. Sprendime neįvardinta, kaip (kokiais veiksmais ar neveikimu) kiekvieną dieną nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. atsakovė pažeidinėjo Sutartį.
32.7. Ieškinys pareikštas 2020 m. lapkričio 16 d., nors apie įrodinėjamą teisių pažeidimą ieškovė sužinojo iki 2017 m. lapkričio 16 d., anksčiausiai – 2017 m. sausio 27 d., arba vėliausiai 2017 m. lapkričio 13 d., todėl ieškovė yra praleidusi sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
33. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Nostrada“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
33.1. Sprendime nebuvo pagrindo nagrinėti klausimo, turi ar neturi atsakovė UAB „Nostrada“ atsakyti pagal CK 2.166 ar 2.167 straipsnius, kadangi ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, reikšmingų šių nuostatų taikymui. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovėms atsakomybė kyla kitu pagrindu (dėl nesąžiningos konkurencijos, atskleidžiant jos komercinę paslaptį). Ieškovės įrodinėtos aplinkybės neturi teisinės reikšmės taikant CK 2.166 ar 2.167 straipsnius. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad byloje nėra pagrindo taikyti nurodytas CK nuostatas.
33.2. Ieškovė neapibrėžė, kas sudaro jos komercinę paslaptį, o Sutartis šios konkrečios informacijos nepateikė. Teismas teisingai vertino, kad ši informacija nebuvo apibrėžta ir, atitinkamai, nebuvo suformuotas UAB „Nostrada“ aiškus suvokimas, jog atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis.
33.3. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad įmonių pavadinimų sąrašas (be adresų, elektroninio pašto adresų, telefono numerių, įmonių kodų, tik „pliki“ pavadinimai“ sudarė jos komercinę paslaptį). Tokie pavadinimai yra vieša informacija. Kaip pagrįstai vertino teismas, ieškinio prieduose nurodyti „ne ieškovės klientai, o Norvegijos Karalystėje veikiantys verslo subjektai, pateiktame sąraše nėra jokios specialios informacijos apie jiems aktualias krovimo vietas bei būtent šiems klientams aktualius maršrutus. Ieškovė šios išvados neginčija. Akivaizdu, kad vien tik įmonių pavadinimų sąrašas, kurio perdavimas atsakovei nėra įrodytas, nėra pagrindas išvadai, jog ieškovė perdavė atsakovei UAB „Nostrada“ komercinę paslaptį.
33.4. Byloje nėra duomenų, kad Sutarties vykdymo metu atsakovė būtų pradėjusi bendradarbiavimą su įmonėmis, nurodytomis ieškovės pateiktame sąraše.
33.5. Ieškovė, o ne atsakovė, pažeidė 2016 m. spalio 18 d. Sutartį (2.4, 3.9, 3.10, 3.11, 7.1 punktus), nes nuo 2017 m. vasaros užsakymus iš Norvegijos Karalystės siūlė ne atsakovei, o jos konkurentei. Atsakovė teikė ieškovei pretenzijas dėl išimtinumo pažeidimo. Šią aplinkybę įrodo 2017 m. liepos 17 d. – 2018 m. sausio 2 d. susirašinėjimo nuorašai, iš kurių matyti, kad UAB „Nostrada“ ieškovei reiškė pretenzijas, jog ieškovė perleidžia krovinius kitiems vežėjams ir neieško krovinių atsakovei (2021 m. lapkričio 22 d. prašymo 1 priedo 165–167 psl.).
33.6. Net ir pripažinus, kad „Skype“ pokalbių programa yra tinkama šalių bendravimo priemonė, ieškovė meluoja, teigdama, jog atsakovė atsisakė pasiūlyto užsakymo.
33.7. UAB „Nostrada“ reikalaujamos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos bei teisėtai priteistos. Teismas atsižvelgė į bylos apimtį, nagrinėjamų klausimų sudėtingumą, byloje pateiktų procesinių dokumentų skaičių, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, nurodė, kad sumažina priteistinas bylinėjimosi išlaidas atsakovėms (UAB „Nostrada“ iki 30 000 Eur, o UAB „RVT Logistika“ iki 15 000 Eur). Byla buvo didelės apimties (daug faktinių aplinkybių). Bylos nagrinėjimo metu buvo parengti didelės apimties procesiniai dokumentai, kviečiami liudytojai.
34. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Cargoland Logistics“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
34.1. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovei apie jos teisių pažeidimą objektyviai tapo žinoma tik 2017 m. lapkričio 16 d., kai ji gavo kliento Salmar AS patvirtinimą, jog UAB „RVT Logistika“ darbuotojai kreipėsi į Salmar AS, siūlydami UAB „Nostrada“ vežimo paslaugas.
34.2. Iki minėto laiško gavimo ieškovė tik įtarė apie galimus atsakovių neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus (apie tai buvo informavusi UAB „Nostrada“), tačiau konkrečių įrodymų bei duomenų apie atsakovių neteisėtus veiksmus ieškovė iki minėtos datos neturėjo. Subjektyviuoju aspektu ieškovės sužinojimas apie jos teisių pažeidimą turi būti siejamas ne su atsakovių neteisėtų veiksmų pradžia, o su momentu, kada ji objektyviai apie tai galėjo sužinoti.
34.3. Ieškinio senaties terminą nutraukė atsakovės UAB „Nostrada“ veiksmai, kurie liudija, kad ji pripažino atlikusi neteisėtus veiksmus bei iki 2018 m. vasario mėn. pabaigos sudarė ieškovei pagrindą manyti, jog laikysis Sutarties sąlygų (CK 1.130 straipsnio 2 dalis).
34.4. Atsakovių neteisėtų veiksmų tęstinumą įrodo ieškovės 2018 m. kovo 7 d. elektroninis laiškas (dubliko priedas Nr. 12), kuriuo ieškovė informavo UAB „Nostrada“ apie jai paaiškėjusią atsakovių neteisėtų veiksmų atvejį: „Sveiki, kaip čia suprasti? Sakot, kad siūlot mums visus vilkikus, kad šiaurėj nėra, o dabar vėl su Thermo Transit kraunat tiesiogiai?“, tai pagrindžia, jog ieškinio senaties termino skaičiavimo eiga prasidėjo ne anksčiau nei 2018 m. kovo 7 d., kai ieškovei tapo žinoma apie naują tęstinių neteisėtų veiksmų atvejį.
35. Atsakovė UAB „RVT Logistika“ atsiliepimų į ieškovės ir atsakovės UAB „Nostrada“ apeliacinius skundus nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat sąlygų peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal ieškovės ir atsakovės apeliaciniuose skunduose apibrėžtas ribas.
37. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestas bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ginčas byloje kilo dėl ieškovės UAB „Cargoland Logistics“ konfidencialios informacijos apie klientus atitikimo komercinės paslapties sampratai; atsakovių UAB „Nostrada“ ir UAB „RVT Logistika“ galimo pasinaudojimo ieškovės konfidencialia informacija bei šiuo pagrindu kildinamos atsakovių civilinės atsakomybės; ieškinio senaties termino taikymo.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
38. Byloje nustatyta, kad ieškovę UAB „Cargoland Logistics“ ir atsakovę UAB „Nostrada“ siejo 2016 m. spalio 18 d. sudaryta Komercinio atstovavimo sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo veikti UAB „Nostrada“ interesais ir tarpininkauti sudarant sandorius dėl tarptautinio krovinių vežimo paslaugų teikimo, taip pat atlikti kitus su sandorių sudarymu susijusius veiksmus (klientų paieška, verslo santykių užmezgimas ir palaikymas; derybų vedimas, sandorių pasirašymas, informacijos perdavimas; atstovavimas vykdant sandorius ir (ar) užsakymus). Atsakovė UAB „Nostrada“ įsipareigojo ieškovei mokėti 10 proc. nuo pateikto užsakymo vertės atlyginimą už kiekvieną sudarytą sandorį ar gautą užsakymą (Sutarties 5.1 punktas). Sutartis sudaryta penkerių metų laikotarpiui ir be atskiro šalių susitarimo tampa neterminuota, nepateikus pranešimo apie pageidavimą nutraukti sutartį, pasibaigus nurodytam terminui (Sutarties 9.1 punktas).
39. Be to, šalys susitarė, kad ieškovė turi išimtinę teisę sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis, kuriems reikalingos atsakovės UAB „Nostrada“ teikiamos krovinių pervežimo iš Norvegijos Karalystės teritorijos į kitas šalis paslaugos; išimtinių teisių suteikimas ieškovei yra esminė Sutarties sąlyga, lėmusi ieškovės apsisprendimą sudaryti šią sutartį (Sutarties 2.1 punktas). Pagal sutarties 2.5 punkto nuostatas, ieškovei neužtikrinant iš anksto su UAB „Nostrada“ raštu sutarto sandorių ar užsakymų srauto ir per vieną mėnesį nuo rašytinės pretenzijos gavimo nepateikus veiksmų plano, UAB „Nostrada“, iš anksto raštu pranešus, turi teisę teikti paslaugas ne ieškovės dėka surastiems klientams Sutarties 2.1 punkte nurodytoje teritorijoje, apie kiekvieną tokį sandorį ar užsakymą iš anksto raštu informavus ieškovę. Ieškovė įsipareigojo veikti išimtinai UAB „Nostrada“ interesais; būti lojalia UAB „Nostrada“, veikti sąžiningai ir rūpestingai; šios sutarties galiojimo metu nekonkuruoti su UAB „Nostrada“, sutartyje nurodytoje teritorijoje neteikti paslaugų, konkuruojančių su pagal sandorius teikiamomis paslaugomis, neatlikti bet kokių veiksmų, ribojančių paslaugų pardavimą pagal sandorius, nevykdyti kitos veiklos, kurios vykdymas sudarytų kliūtis ieškovei veikti išimtinai UAB „Nostrada“ interesais (Sutarties 3.9–3.10, 7.1 punktai).
40. Ieškovei 2016 m. spalio 21 d. buvo suteiktas įgaliojimas sudaryti sutartis su klientais veikiant Norvegijos Karalystėje atsakovės UAB „Nostrada“ vardu. 2017 m. sausio 1 d. sutarties 5.1 punktas šalių susitarimu buvo pakeistas, susitariant dėl 5 proc. atlygio, skaičiuojamo nuo sudaryto sandorio ar kliento pateikto užsakymo UAB „Nostrada“ mokėtinos sumos.
41. Nuo 2017 m. spalio mėnesio atsakovei UAB „Nostrada“ užsakymus eksporto pervežimo paslaugoms siūlė ieškovė ir atsakovė UAB „RVT Logistika“. 2018 m. sausio 1 d. atsakovė UAB „Nostrada“ panaikino ieškovei prieigą prie UAB „Nostrada“ vilkikų GPS sistemos, kurioje ieškovė galėjo matyti atsakovės UAB „Nostrada“ vilkikų buvimo vietas. 2018 m. balandžio 4 d. atsakovė UAB „Nostrada“ priėmė paskutinį ieškovės pateiktą užsakymą kroviniui pervežti.
Dėl šalių suformuotų bylos nagrinėjimo ribų ir teismo atliekamo ginčo teisinio kvalifikavimo
42. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ieškovės reikalavimo pagrindą, neįvertindamas ir nesivadovaudamas komercinio atstovavimo teisės normomis, reglamentuojančiomis atstovaujamojo atsakomybę dėl netinkamo Sutarties vykdymo (esminio pažeidimo), nors teismas turi išimtinę prerogatyvą taikyti teisės normas.
43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 46 punkte pažymėjo, kad ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti kompensaciją ar nuostolius dėl komercinio atstovavimo sutarties pažeidimo (nutraukimo) CK 2.16–2.167 straipsnių pagrindu ir reikšmingų nurodytos teisės nuostatos taikymui faktinių aplinkybių procesiniuose dokumentuose nenurodė bei jų neįrodinėjo, todėl nesivadovavo CK 2.16 ir 2.167 straipsnių normų taikymo sąlygomis.
44. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022 17 punktas; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 56 punktas).
45. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą).
46. Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022 31 punktas). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų (ieškinio, atsikirtimų į ieškinį, priešieškinio faktinio pagrindo ir šalių pasirinkto teisių gynimo būdo ribų), taip pat už šalių suformuotų apeliacijos ribų (apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinio ir teisinio pagrindo ribų), išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia teismui atskirų kategorijų bylose peržengti ieškinio ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis) arba apeliacinės instancijos teismui – apeliacijos ribas nustačius pagrindą ginti viešąjį interesą (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju būtų priimtas siurprizinis šalims sprendimas ir pažeisti esminiai civilinio proceso teisės principai – dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023 50 punktas).
47. Pažymėtina, kad tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas bei pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019 14 punktas).
48. Pažymėtina, kad tiek pagal CK 2.166 straipsnio nuostatas, tiek pagal CK 2.167 straipsnį žalos atsiradimas yra siejamas su komercinio atstovavimo sutarties nutraukimu. Šiuose straipsniuose yra nustatyti trys alternatyvūs prekybos agento pažeistų teisių gynimo būdai komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo atveju: nuostolių atlyginimas pagal CK 2.166 straipsnio 2 dalį ir CK 2.167 straipsnio 6 dalį bei kompensacijos priteisimas pagal CK 2.167 straipsnio 2 dalį.
49. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Šį reikalavimą grindė argumentais ir prašomą atlyginti žalą kildino iš UAB „Nostrada“ neteisėtų veiksmų, atskleidžiant ieškovės komercinę paslaptį atsakovei UAB „RVT Logistika“ ir atsakovių neteisėtus veiksmus siejo su nesąžiningos konkurencijos veiksmais kaip civilinės atsakomybės pagrindu, o ne su Komercinio atstovavimo sutarties nutraukimu pagal CK 2.166–2.167 straipsnių nuostatas bei su tuo susijusių aplinkybių neįrodinėjo. Tik apeliaciniame skunde pradėjo kelti klausimą dėl šių nuostatų taikymui reikšmingų faktinių aplinkybių. Taigi, ieškovė pati pasirinko savo, jos vertinimu, pažeistos teisės gynimo būdą ir atitinkamai suformulavo ieškinio reikalavimą (reikalavimus), t. y. prašė: įpareigoti atsakoves nutraukti neteisėtus veiksmus – krovinio vežimo paslaugų ir ekspedijavimo paslaugų teikimą ieškovės klientams; priteisti iš atsakovių solidariai 304 022,74 Eur žalos atlyginimą bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti žalą dėl komercinės paslapties atskleidimo (CK 1.116 straipsnio 3 dalis; Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis) ir reikalavimas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CK 2.166–2.167 straipsniai) yra du savarankiški teisių gynimo būdai, turintys skirtingas įrodinėtinas aplinkybes, taikymo ir skolininko atsikirtimų specifiką. Ieškovė nenurodė faktinių aplinkybių, reikšmingų CK 2.166, 2.167 straipsnių taikymui, bei jų neįrodinėjo bylos nagrinėjimo metu, ieškovės 2023 m. balandžio 17 d. patikslintas ieškinys byloje nebuvo priimtas. Dėl to nepagrįstais laikytini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pats ex officio žalos atsiradimo pagrindą turėjo sieti su komercinio atstovavimo sutarties nutraukimu ir taikyti CK 2.166–2.167 straipsnių nuostatas. Priešingas aiškinimas reikštų ieškinio faktinio pagrindo pakeitimą.
Dėl informacijos pripažinimo komercine paslaptimi ir jos teisinės apsaugos sąlygų
50. Komercinių paslapčių teisinę apsaugą nuo jų neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo reglamentuoja nagrinėjamai bylai aktualios redakcijos CK 1.116 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. birželio 1 d.), taip pat Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis, reglamentuojantis nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimą.
51. Atsakomybė už neteisėtu įmonės komercinę paslaptį sudarančios informacijos gavimu, atskleidimu ir panaudojimu padarytą žalą visų pirma grindžiama siekiu saugoti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis, reglamentuojantis nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimą, kaip vieną iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų tiesiogiai įvardija informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai ūkio subjektas, neteisėtai gavęs ar naudojantis kito ūkio subjekto komercinę paslaptį sudarančią informaciją, nesąžiningai konkuruoja, atsakomybė jam kyla ne tik pagal komercinių paslapčių apsaugą reglamentuojančias CK normas, bet ir pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 82 punktas).
52. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta komercinės paslapties sąvoka, pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip komercinė paslaptis. Pagal bylai aktualios redakcijos CK 1.116 straipsnio 1 dalį informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.
53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pirmiau nurodytą CK 1.116 straipsnio 1 dalies nuostatą, yra pažymėjęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, iš esmės keliami trys reikalavimai: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 38 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022 43 punktas).
54. Informacijos komercinės (ekonominės) vertės kriterijus aiškintinas kaip konkurencinio pranašumo suteikimas jos turėtojui. Paprastai informacijos komercinė vertė – tai komercinės paslapties turėtojui dėl informacijos turėjimo, naudojimo suteikiamas konkurencinis pranašumas lyginant su jo konkurentais, kurio komercinės paslapties turėtojas netektų, jeigu konkurentai žinotų komercinę paslaptį sudarančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-378/2018 46, 47 punktai).
55. Komercinę paslaptį sudaranti informacija turi būti slapta, saugoma protingomis jos turėtojo pastangomis. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl informacijos pripažinimo komercine paslaptimi, pažymėta, jog svarbu tai, ar informacijos turėtojas priėmė sprendimą dėl konkrečių duomenų pripažinimo komercine paslaptimi, ar nustatė jų saugojimo ir naudojimo tvarką; informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti identifikuojama tinkamu būdu; paprastai informacijos savininkas įmonės darbuotojams turėtų sudaryti sąlygas aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad atitinkama informacija yra slapta, sukurti tvarką, kaip įmonės darbuotojams su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 42 punktas; 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017 64 punktas).
56. Praktikoje informacijos apsaugos priemonės gali būti įvairios, priklausomai nuo informacijos pobūdžio, pvz., darbuotojų prieigos prie komercinę paslaptį sudarančios informacijos ribojimas bei komercinės paslapties patikėjimas tik ribotam darbuotojų ratui – komercinės paslapties patikėjimas darbuotojams, leidžiant komercinę paslaptį sudarančią informaciją sužinoti tik tiems darbuotojams, kuriems reikalinga komercinę paslaptį žinoti norint atlikti darbo funkcijas, o kitiems darbuotojams nepatikint komercinės paslapties bei ribojant galimybes sužinoti komercinę paslaptį sudarančią informaciją; informacijos apsaugojimas slaptažodžiu ir pan., todėl informacijos slaptumas kiekvienoje konkrečioje byloje yra fakto klausimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, jos 38 punktas).
57. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, jos 50–51 punktai).
58. Atsižvelgiant į informacijos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, kasacinio teismo praktikoje išskirtos keturios informacijos grupės: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.), todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 49 punktas).
59. Ūkio subjektui neprivaloma tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme – nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente. Komercinės paslapties savininkas šiuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 47 punktas).
Dėl informacijos apie ieškovės klientus nepripažinimo komercine paslaptimi
60. Ieškovė prašomą atlyginti žalą kildino iš komercinės paslapties, kurią sudaro informacija apie Norvegijos Karalystėje veikiančius verslo subjektus, kuriems yra aktualios ir reikalingos atsakovės teikiamos vežimo paslaugos (verslo subjektai – 72 įmonių pavadinimai yra išvardinti ieškinio priede Nr. 23) atskleidimo ir (ar) panaudojimo.
61. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.116 straipsnyje nurodyti komercinės paslapties požymiai yra suformuluoti taip, jog į komercinės paslapties sąvoką patektų platus spektras bendrovės interesų. Aptarti formalieji teisės kriterijai beveik neriboja informacijos, kuri galėtų būti laikoma komercine paslaptimi, pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014), t. y. komercine paslaptimi gali būti pripažinta ne tik praktinė patirtis bei technologinė informacija, bet ir verslo informacija (taip pat su klientais susijusi informacija), jeigu ji atitinka komercinei paslapčiai taikomus slaptumo, vertingumo ir protingos apsaugos reikalavimus.
62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 45 punktas). Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014). Kitaip tariant, duomenys apie ieškovo klientus gali būti pripažinti komercine paslaptimi, jei ieškovas įrodo, kad konkretūs duomenys buvo jo sukaupti dedant atitinkamas pastangas, dėl ilgamečių ryšių su atitinkamu klientu (klientais), turi komercinę vertę, o konkurentui būtų sunku gauti tokią informaciją pačiam neinvestavus pakankamai laiko ir pastangų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad tam tikra su klientais susijusi informacija (pvz., darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai, geroji praktika) gali tapti neatsiejama su klientais tiesiogiai dirbusių darbuotojų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi ir dėl šios priežasties nepripažįstama komercine paslaptimi pagal CK 1.116 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pažymėtina, kad atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas – įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 57 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022 48 punktas).
63. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Komercinio atstovavimo sutarties 4.6 punkte buvo suformuluotas (nurodytas) bendras atsakovės įsipareigojimas nesinaudoti ieškovės komercine paslaptimi. Sutarties 6.6 punkte nurodoma, kad atsakovė UAB „Nostrada“ patvirtino, jog jai yra žinoma, kad ieškovė, veikdama kaip agentė, teikdama tarpininkavimo paslaugas pagal sutartį naudos savo žinias, patirtį, komercines paslaptis, todėl Sutarties galiojimo metu ir neterminuotai po Sutarties pabaigos, atsakovė UAB „Nostrada“ įsipareigojo ieškovės perduotų žinių, patirties bei komercinių paslapčių nenaudoti savo veikloje, susijusių asmenų veikloje, trečiųjų asmenų ar darbuotojų interesais. Be to, ieškovė bei atsakovė susitarė Sutarties sudarymo ir vykdymo metu bei sutarčiai pasibaigus be kitos šalies išankstinio rašytinio susitikimo neatskleisti konfidencialios informacijos jokiems tretiesiems asmenims, nesudaryti sąlygų, kad konfidenciali informacija būtų tyčia arba netyčia atskleista, perduota ar kitu būdu perleista tretiesiems asmenims (Sutarties 8.1 punktas). Sutarties 8.2 punkte yra numatyta, kad konfidencialia informacija pagal šią sutartį laikoma bet kokiu būdu išreikšta informacija (rašytinė, žodinė, elektroninė ar vizualinė), kuria šalys apsikeičia sutarties sudarymo ir vykdymo metu bei kuri yra susijusi su šalių verslu, įskaitant, bet neapsiribojant, komercines paslaptis; informacija, susijusi su šalių teisėmis ir įsipareigojimais; ši sutartis, jos dalis, ar kopijos bei kita su sutartimi susijusi informacija. Atstovaujamojo pareiga saugoti agento komercine paslaptis yra neterminuota ir išlieka neribotą laiką sutarčiai pasibaigus. Atskleidusi ar panaudojusi agentės komercine paslaptimi, atsakovė UAB „Nostrada“ privalo sumokėti sutartyje numatytas netesybas ir atlyginti dėl to atsiradusius nuostolius (Sutarties 8.4 punktas). Iš paminėtų Sutarties sąlygų akivaizdu, kad šalys bendrai buvo susitarusios dėl konfidencialios informacijos apsaugos, tačiau kokia tiksliai informacija yra laikytina ieškovės komercine paslaptimi aiškiai ir nedviprasmiškai nebuvo įvardinta, t. y. vien abstrakčios tokio pobūdžio Sutarties formuluotės neatskleidė ir nekonkretizavo, kokia informacija laikytina ieškovės komercine paslaptimi. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė neįvardijo ir nepagrindė, kokia konkreti informacija sudaro ieškovės komercinę paslaptį.
64. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 nurodyta informacija apie Norvegijos Karalystėje veikiančius ūkio subjektus (vien įmonių pavadinimai) neatitinka komercinės paslapties požymių ir yra viešai prieinami (CK 1.116 straipsnio 1 dalis), nes, viena vertus, pagal kasacinio teismo praktiką duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kuri galėtų suteikti pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Kita vertus, nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jos komercinę paslaptį sudaro ne tik ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 nurodyti įmonių pavadinimai, bet ir jų kontaktai, jų atstovai, apyvarta, informacija, susijusi su ieškovės rastiems klientams teikiamomis transportavimo, logistikos, ekspedijavimo ir kitomis paslaugomis, pardavimų pajamomis, klientų sąrašai ir duomenys apie juos ir šiuos savo teiginius grindžia 2023 m. balandžio 17 d. patikslintame ieškinyje nurodytomis lentelėmis, tačiau, viena vertus, tokie duomenys minėtuose prieduose nėra nurodyti, kita vertus, šiomis aplinkybėmis ieškovė praplečia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, nes jų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodžiusi, o ieškovės 2023 m. balandžio 17 d. patikslintas ieškinys byloje nebuvo priimtas. Todėl teisėjų kolegija šiais aspektais nepasisako.
65. Be kita ko, pagal Sutarties 8.3 punkto nuostatas, konfidencialia informacija pagal šią Sutartį nelaikoma informacija, kuri paprastai yra vieša, išskyrus, kai ji tapo vieša dėl šios Sutarties pažeidimo; informacija, kuri jau buvo žinoma informaciją gaunančiai šaliai iki informacijos atskleidimo; informacija, kurią atskleisti reikalauja teisės aktai ar kuri nors kompetentinga institucija; informacija, kuri turi būti atskleista, kad būtų tinkamai įvykdyti Sutartyje numatyti įsipareigojimai; taip pat informacija, kuri nelaikoma konfidencialia pagal raštišką šalių susitarimą.
66. Ieškovės teigimu, tiek ieškovė, tiek atsakovė neginčijo, kad „Skype“ pokalbių programa buvo pagrindinė šalių komunikavimo priemonė derinant krovinių pervežimo paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių susirašinėjimo šia programa nelaikė įrodymu.
67. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovės nurodytu argumentu, kad, pagal susiklosčiusią praktiką, šalys keitėsi informacija apie logistikos galimybes Norvegijos Karalystėje ir bendravo „Skype“ pokalbių programoje bei elektroniniais laiškais, tačiau, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovė UAB „Nostrada“, ši faktinė aplinkybė bei susirašinėjimo turinys niekaip nepagrindžia, kad, viena vertus, egzistuoja kokia nors konkreti ir aiškiai apibrėžta konfidenciali informacija apie ieškinio Nr. 23 ir Nr. 24 prieduose nurodytas įmones. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė net, jei ir laikė atitinkamą informaciją komercine paslaptimi, tai nesiėmė protingų pastangų komercinei paslapčiai atskleisti bei ją apsaugoti, nebuvo nustačiusi vadinamos komercine paslaptimi informacijos naudojimosi tvarkos, su kuria būtų supažindinta atsakovė. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė, kokiu nors būdu būtų pranešusi atsakovei UAB „Nostrada“, jog ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 nurodytą informaciją apie Norvegijos Karalystės veikiančius ūkio subjektus – įmonių pavadinimus, vertina savo komercine paslaptimi, todėl vien įmonių, kurios galimai naudojosi pervežimais iš Norvegijos Karalystės, pavadinimai nėra komercinė paslaptis ir atsakovė UAB „Nostrada“ pagal Komercinio atstovavimo sutarties nuostatas neturėjo saugoti tokios informacijos sąrašo konfidencialumo. Taigi, byloje nėra duomenų, kad su visais ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 nurodytais verslo subjektais buvo užmegzti kontaktai, jog jiems buvo reikalingos atsakovės teikiamos pervežimo paslaugos, kad jie sudarė susitarimus dėl paslaugų teikimo, t. y. neįrodė, jog ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 esanti informacija atitinka komercinės paslapties sąvoką, neįrodė tokios informacijos komercinės vertės, jog savo komercines paslaptis ji įvardijo aiškiai ir konkrečiai bei tinkamai jas saugojo.
Dėl UAB „RVT Logistika“ (ne)pasinaudojimo ieškovės komercine paslaptimi
68. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė UAB „RVT Logistika“ pasinaudojo savo veikloje ieškovės komercine paslaptimi, todėl prašo ir iš jos priteisti žalos atlyginimą. Ieškovės teigimu, atsakovė UAB „RVT Logistika“ neteisėtai įgijo ieškovės konfidencialią informaciją ir ją naudojo be ieškovės sutikimo: per UAB „Nostrada“ vadovą E. Š. apgaule įgijo bei naudojosi ieškovės komercine paslaptimi apie jos klientus ir jiems teikiamas paslaugas, klientams aktualias krovimo vietas, aktualius maršrutus, tokiu būdu nesąžiningai konkuruodama su ieškove. Atsakovės UAB „Nostrada“ nurodymu visus krovinių užsakymus ieškovė turėjo derinti su atsakovės UAB „RVT Logistika“ darbuotojais; UAB „RVT Logistika“ darbuotojai turėjo prieigą prie Marine Harvest Markets Norway AS vidinės krovinių planavimo sistemos; atsakovė UAB „RVT Logistika“ savo paslaugas siūlė įmonėms Salmar, ThermoTransit, Leroy, Ocean Quality ir Nordic group, Nordic Seaco.
69. Kaip jau nurodyta nutarties 63 punkte, Sutarties 4.6 punkte bendrai atsakovė UAB „Nostrada“ įsipareigojo nenaudoti savo reikmėms ir neatskleisti tretiesiems asmenims šios Sutarties pagrindu gautos ieškovės konfidencialios informacijos bei komercinių paslapčių.
70. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pagal kasacinio teismo praktiką komercinės paslapties apibrėžimas turi būti labai aiškus, jog konkretus asmuo galėtų suvokti, kokie konkretūs duomenys yra laikomi komercine paslaptimi, todėl vien bendros nuostatos, nurodytos Komercinio atstovavimo sutartyje, nesant konkrečiai įtvirtintai informacijai, kas sudaro ieškovės komercinę paslaptį, negali būti pripažinta kaip ieškovės konfidencialios informacijos ar komercinių paslapčių atskleidimu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė UAB „Nostrada“ neginčijo, jog iš ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 nurodytų įmonių, realūs ieškovės verslo santykiai susiklostė su tik su dalimi išvardintų įmonių (Cargo Transport AS, Kuehne+Nagel AS, Naco Trading AS, Alfa Transport AS, Baltic Transline UAB, Thermo-Transit Norge AS, Kara Transport Ltd, Scanfish Norway AS, North Sea Seafood Ltd, Nordic Seaco AS, Seaborn AS, Hallvard Leroy AS, Marine Harvest AS, Salmar AS).
71. Ieškovė nurodo, kad prie jos surasto kliento Marine Harvest Markets Norway AS vidinės krovinių planavimo sistemos, kurioje yra pateikiama visa informacija apie klientui aktualius pervežimų užsakymus, nurodant krovinio ypatumus, maršrutą, kainą, krovinių pervežimo istorija, atsakovės UAB „Nostrada“ vadovas suteikė prieigą atsakovės UAB „RVT Logistika“ darbuotojams, tokiu būdu paviešindama ieškovės komercinę paslaptį.
72. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad konkretaus trečiojo asmens Marine Harvest Markets Norway AS sistemoje pateikiami duomenys negali būti vertinami kaip ieškovės komercinė paslaptis ir jai priklausanti informacija, nors šie duomenys buvo prieinami ieškovei, veikiančiai atsakovės UAB „Nostrada“ vardu. Byloje apklausta liudytoja atsakovės UAB „RVT Logistika“ darbuotoja I. K. nurodė, kad ji ilgą laiką dirba šioje srityje – nuo 2009 m. dirbo su Norvegijos Karalystės ūkio subjektais, organizuodama krovinių pervežimus; dalį įmonių vadybininkų pažįsta asmeniškai; pradėjusi dirbti UAB „RVT Logistika“, jokios informacijos iš ieškovės negavo, naudojosi savo asmeninėmis pažintimis bei ryšiais ir būtent ji surado nurodytą klientą – Marine Harvest Markets Norway AS. Byloje pateiktas I. K. susirašinėjimas su S. atstovu, patvirtina, kad ši įmonė ir jos atstovas I. K. buvo žinomi asmeniškai (2017 m. spalio 3 d. elektroninis laiškas). Įmonės Leroy atstovė taip pat patvirtino ieškovės atstovui A. D., kad I. K. pažįsta nuo to laiko, kai ji dirbo kitoje įmonėje. 2017 m. lapkričio 30 d. elektroniniame laiške A. D. pripažino, kad I. K. turi daug žinių, gerą įdirbį ir gali atvesti naujų klientų.
73. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir pati atsakovė UAB „RVT Logistika“ yra ilgą laiką rinkoje veikianti įmonė, ekspedijavimo paslaugas teikianti nuo 2014 metų. Atsakovė UAB „RVT Logistika“ į bylą pateikė duomenis, kad nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. gavo pajamas iš 17 ieškinio 23 priede nurodytų klientų: Aalesundfisk AS, Cermag Norvay AS, Coast Seafoods AS, Future logostics AS, Halward Leroy AS, Kara Transport AS, Kjelsea AS, Marine Harvest Market Norway AS, Modolv Sjoset Fisk AS, Naco Trading AS, North Sea Seafood AS, Norway Royal Salmon ASA, Nova Sea AS, Ocean Quality AS, Pelagia AS, Platina Seafood AS, Polar Quality AS, Salmar AS, Seaborn AS, Sekkingstad AS, Thermo-Transit Norge AS, t. y. ieškovė ir atsakovė UAB „RVT Logistika“ turėjo verslo ryšius su septyniomis tomis pačiomis įmonėmis.
74. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, viena vertus, ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 nurodyti duomenys (įmonių pavadinimai) nelaikytini ieškovės komercine paslaptimi, nes kaip minėta Norvegijos Karalystės veikiančių ūkio subjektų sąraše esanti informacija yra prieinama viešai. Kita vertus, ieškovė neįrodė, kad kokią nors konkrečią specifinę, konkurencinį pranašumą teikiančią, informaciją, kuri sudarytų jos komercinę paslaptį ir apie tai atsakovė buvo informuota, užsakant pervežimo paslaugas sistemoje, atsakovė UAB „Nostrada“ būtų atskleidusi atsakovei UAB „RVT Logistika“, o pastaroji būtų šia informacija pasinaudojusi.
Dėl ieškovei taikyto įrodinėjimo standarto
75. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, nustatant civilinės atsakomybės sąlygas bylose dėl komercinės paslapties neteisėto gavimo, atskleidimo ar panaudojimo, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Vis dėlto efektyvios teisinės gynybos principas ir nesąžiningos konkurencijos santykių specifika, be kita ko, jų latentiškumas, lemia materialiuosius ir procesinius civilinės atsakomybės instituto taikymo ypatumus šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018 31 punktas). Bylose dėl komercinių paslapčių įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes jose iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
76. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė šalių rungimosi ir dispozityvumo principus, nes jai buvo užkirsta galimybė įrodinėti aplinkybes, kurių pagrindimui įrodymai buvo pas atsakoves. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta teisiškai nepagrįstu.
77. Visų pirma, pažymėtina, kad kasacinio teismo formuojama praktika, atkreipianti dėmesį į netiesioginių įrodymų svarbą bylose dėl komercinių paslapčių neteisėto gavimo, atskleidimo ar panaudojimo, negali būti aiškinama kaip apskritai paneigianti bylą nagrinėjančio teismo pareigą kiekvienu atveju spręsti dėl ieškovo pateiktų įrodymų pakankamumo (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepaneigė ieškovės teisės įrodinėti savo reikalavimus netiesioginiais įrodymais, tačiau konstatavo, kad ieškovė byloje neįrodė, jog ieškinio prieduose Nr. 23 ir Nr. 24 esanti informacija atitinka komercinės paslapties sąvoką, neįrodė tokios informacijos komercinės vertės; neįrodė, kad savo komercines paslaptis ji įvardijo aiškiai ir konkrečiai bei tinkamai jas saugojo; taip pat neįrodė, jog atsakovei UAB „Nostrada“ buvo žinoma kokia nors specifinė, konkurencinį pranašumą suteikianti, konfidenciali ieškovės informacija ir kad ji tokią informaciją būtų atskleidusi UAB „RVT Logistika“, o atsakovė UAB „RVT Logistika“ būtų šia informacija pasinaudojusi.
78. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys nesudaro pagrindo pritarti ieškovės argumentui, kad šiuo atveju ieškovei buvo užkirsta galimybė įrodinėti aplinkybes. Priešingai, ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojamos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai pirmosios instancijos teismo sprendime buvo analizuoti ir vertinti, o vien tai, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, nereiškia šalių rungimosi ir dispozityvumo principų pažeidimo.
79. Antra, šios nutarties 75 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika taikytina, visų pirma, atsakovių neteisėtų veiksmų (komercinės paslapties neteisėto gavimo, atskleidimo ar panaudojimo) įrodinėjimui, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė paprastai nedisponuoja tiesioginiais tokių atsakovių veiksmų įrodymais, o atsakovės nėra suinteresuoti šiuos įrodymus atskleisti. Toks pats įrodinėjimo standartas negali būti taikomas ir ieškovės procesinei pareigai įrodyti, kad informacija, kurios neteisėtu gavimu, atskleidimu ar panaudojimu kaltinamos atsakovės, atitinka komercinės paslapties (ar kitos saugomos konfidencialios informacijos) formaliuosius požymius, nes šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga ieškovei nėra apsunkinta (būtent ieškovė disponuoja įrodymais, patvirtinančiais atitinkamos informacijos turinį, komercinę vertę ir pastangas apsaugoti jos slaptumą). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus atmetė, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė apskritai nepagrindė informacijos, kurią ji pati įvardijo komercine paslaptimi, atitikties slaptumo ir vertingumo kriterijams bei pastangų jai apsaugoti, t. y. neįrodė turėjusi jos nurodomą komercinę paslaptį, kuria galėjo neteisėtai pasinaudoti atsakovės.
Dėl ieškinio senaties termino
80. Pripažinus, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp ginčo šalių nebuvo komercinių paslapčių neteisėto gavimo, atskleidimo ar panaudojimo pažeidimo, neaktualūs tampa ieškinio senaties termino šiuo atveju taikymo, o kartu – ir praleisto šio termino atnaujinimo klausimai. Atitinkamai, nenustačius pažeidimo, kaip teisiškai nereikšmingi atmestini su šiais klausimais susiję atsakovės UAB „Nostrada“ apeliacinio skundo argumentai (šios nutarties 32.1–32.8 punktai). Tuo atveju, jei ir būtų nustatytas koks nors pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio senaties terminas šiuo atveju nebuvo praleistas, kadangi apie Komercinio atstovavimo sutarties pažeidimą ieškovė sužinojo dar 2017 m. spalio mėn., kai atsakovė UAB „Nostrada“ informavo ieškovę, kad prie komandos prisijungs nauji žmonės, ir tęsėsi iki 2018 m. balandžio mėn. pateikto paskutinio pasiūlymo (sutarties nutrūkimo), todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog esant tęstiniam pažeidimui ir ieškovei su ieškiniu į teismą pasikreipus 2020 m. lapkričio 16 d., ji trejų metų ieškinio senaties termino nepraleido.
Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų
81. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
82. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
83. Rekomendacijų 2 punkte reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
84. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 48 punktą).
85. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad yra tikrai patirti nuostoliai bylinėjimosi išlaidų forma. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą). Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą).
86. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Nostrada“ iš viso patyrė 47 945,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 32 950,45 Eur bylinėjimosi išlaidų; apeliacinės instancijos teisme – 7 444,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrą kartą patyrė 7 550,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė UAB „RVT Logistika“ iš viso patyrė 21 823,70 Eur išlaidų, t. y. pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 14 342, 90 Eur bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrą kartą 7 480,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas atsakovių reikalaujamas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažino ir iš ieškovės atsakovei UAB „Nostrada“ priteisė 30 000 Eur, o atsakovei UAB „RVT Logistika“ – 15 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
87. Atsakovės pateikė įrodymus, pagrindžiančius patirtas atitinkamai 47 945,65 Eur (UAB „Nostrada“) ir 21 823,70 Eur (UAB „RVT Logistika“) bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nedetalizavo pagal pateiktus procesinius dokumentus ar laiko sąnaudas atskiriems procesiniams veiksmams atlikti.
88. Atsakovė UAB „Nostrada“ nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. atsakovės atstovas analizavo ieškinį, ieškiniu pateiktus prašymus, prie ieškinio pateiktus priedus, teismų praktiką, rengė atsiliepimą į 2020 m. lapkričio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d. ieškovės pakartotinius prašymus dėl įrodymų užtikrinimo, rengė 2020 m. lapkričio 29 d. prašymą leisti susipažinti su byloje esančiais įrodymais; laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 30 d. paruošė prašymą dėl procesinio termino pratęsimo pateikti atsiliepimą į ieškinį, susipažino su ieškiniu, prie jo pridėtais priedais, konsultavo klientą byloje keliamais klausimais, analizavo aktualią teismų praktiką, rinko bylai reikšmingus įrodymus ir rengė atsiliepimą į ieškinį; laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. analizavo ieškovės atskirąjį skundą, rengė atsiliepimą į atskirąjį skundą, susipažino su ieškovės dubliku, prie dubliko pridėtais priedais, ieškovės papildomu prašymu dėl įrodymų prijungimo, ieškovės papildomu prašymu dėl rašytinių įrodymų išsireikalavimo, rengė prašymą pratęsti terminą triplikui pateikti; laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 30 d. analizavo ieškovės dubliką, prie jo pridėtus priedus, konsultavo klientą dublike keliamais klausimais, rinko bylai reikšmingus įrodymus, rengė tripliką; laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. konsultavo klientą dėl byloje priimtų nutarčių byloje keliamais klausimais; laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gegužės 30 d. konsultavo klientą byloje keliamais klausimais, nagrinėjo byloje esančius rašytinius įrodymus, ruošėsi 2021 m. gegužės 19 d. paskirtam teismo posėdžiui; laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. konsultavo klientą byloje keliamais klausimais, analizavo byloje esančius rašytinius įrodymus, ruošėsi 2021 m. rugsėjo 7 d. paskirtam teismo posėdžiui; laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. analizavo bylai reikšmingus susirašinėjimus ir didelės apimties susirašinėjimus, parengė prašymą prijungti susirašinėjimus prie bylos, analizavo ieškovės pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo; laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. susipažino su pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, analizavo ieškovės pridėtas lenteles dėl pelno paskaičiavimo, ieškovės pasitelktos auditorės pastebėjimus, konsultavo klientą pareiškime dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo keliamais klausimais, ieškojo bei vertino teismų praktiką, rengė atsiliepimą į patikslintą ieškinį; laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 30 d. analizavo ieškovės pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, pridėtas lenteles dėl tariamo pelno paskaičiavimo, ieškovės pasitelktos auditorės pastebėjimus, konsultavo klientą pareiškime dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo keliamais klausimais, vertino teismų praktiką, rengė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, ruošėsi 2022 m. sausio 20 d. paskirtam teismo posėdžiui, atstovavo klientą 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdyje (UAB „Nostrada“ 2022 m. sausio 21 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo). Apeliacinės instancijos teisme UAB „Nostrada“ atstovas laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. analizavo 2022 m. vasario 10 d. pirmosios instancijos teismo sprendimą, teismų praktiką, byloje esančius dokumentus ir rengė apeliacinį skundą dėl 2022 m. vasario 10 d. pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, kurioje buvo pateikti motyvai dėl ieškinio senaties termino nepraleidimo; laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 4 d. analizavo ieškovės apeliacinį skundą, teismų praktiką, byloje esančius dokumentus, rengė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą ir komunikavo su klientu apeliacinio skundo klausimais (UAB „Nostrada“ 2022 m. spalio 4 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo). Antrą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme UAB „Nostrada“ atstovas suteiktų paslaugų nedetalizavo (UAB „Nostrada“ 2022 m. birželio 20 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo).
89. Atsakovė UAB „RVT Logistika“ nurodė, kad pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: ieškinio, su ieškiniu pateiktų prašymų, prie ieškinio pateiktų priedų teisinės analizės, teisinės konsultacijos byloje keliamais klausimais, aktualios teismų praktikos paieška ir teisinė analizė, bylai reikšmingų įrodymų rinkimas, UAB „RVT Logistika“ atsiliepimo į ieškinį parengimas (3 995,25 Eur be PVM); ieškovės dubliko ir jo priedų teisinė analizė, kliento teisinės konsultacijos dublike keliamais klausimais, bylai reikšmingų įrodymų rinkimas, tripliko rengimas kartu su UAB „Nostrada“ atstovais (2 397,15 Eur be PVM); konsultacijos klientui dėl byloje priimtų nutarčių ir byloje keliamų klausimų, byloje esančių rašytinių įrodymų analizė, pasirengimas 2021 m. gegužės 19 d. paskirtam teismo posėdžiui (750 Eur be PVM); konsultacijos klientui dėl byloje priimtų nutarčių ir byloje keliamų klausimų, byloje esančių rašytinių įrodymų analizė, pasirengimas 2021 m. rugsėjo 7 d. paskirtam teismo posėdžiui; (639,24 Eur be PVM); bylai reikšmingo susirašinėjimo vertinimas („Skype“ programa), ieškovės pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo ir susijusių dokumentų (pridėtų lentelių dėl pelno paskaičiavimo, ieškovės pasitelktos auditorės pastebėjimų) analizė, kliento konsultacijos pareiškime dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo keliamais klausimais, teismų praktikos paieška ir teisinės išvados, atsiliepimo į patikslintą ieškinį kartu su UAB „Nostrada“ atstovais rengimas (2 800 Eur be PVM); pasirengimas 2022 m. sausio 20 d. paskirtam teismo posėdžiui, kliento atstovavimas 2022 m. sausio 20 d. teismo posėdyje (1 272 Eur be PVM) (UAB „RVT Logistika“ 2021 m. sausio 21 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo). Apeliacinės instancijos teisme UAB „RVT Logistika“ bylinėjimosi išlaidų nepatyrė; bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas už kliento interesų atstovavimą 2023 m. birželio 20 d. teismo posėdyje; prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; pasirengimą 2023 m. birželio 19 d. teismo posėdžiui; skaidrių ruošimą pozicijos pristatymui; kliento atstovavimą 2023 m. balandžio 20 d. bylą nagrinėjant iš esmės; 2023 m. balandžio 18 d. paklausimą teismui dėl 2023 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio; pasirengimą teismo posėdžiui; 2023 m. balandžio 17 d. EPP tikrinimą; konsultaciją dėl gauto patikslinto ieškinio; kliento interesų atstovavimo 2023 m. balandžio 7 d. teismo posėdyje; 2023 m. vasario 17 d. prašymą dėl teismo posėdžio nuotoliniu būdu; prašymo dėl papildomų rašytinių dokumentų pagal teismo nutartį parengimą (informacija iš buhalterinės apskaitos programos, patvirtinimas dėl mokėjimų); kliento interesų atstovavimą 2023 m. vasario 17 d. teismo posėdyje; pasirengimą teismo posėdžiui; 2023 m. vasario 15 d. duomenų apie mokėjimus iš klientų pagal priedą Nr. 23 rinkimą; pažymos apie mokėjimus pildymą ir rengimą teismui dėl gautų pajamų iš nurodytų įmonių; pasirengimą 2023 m. vasario 7 d. teismo posėdžiui; informacijos rinkimą atsakymui pagal ieškovės paklausimą (UAB „RVT Logistika“ 2021 m. sausio 21 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo).
90. Šios atsakovių prašomos priteisti sumos viršija Rekomendacijose nurodytą rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčių dydžius, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, už atitinkamų paslaugų suteikimą. Pagal Rekomendacijų: 2.1 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 dydžio koeficientas; 8.3 punktą už dubliką, tripliką – 1,5 dydžio koeficientas; 8.11 punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 dydžio koeficientas; 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4; 8.17 punktą už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1; 8.18 punktą už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,01; 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Kaip matyti iš atsakovių pateiktų dokumentų teisinės paslaugos atsakovėms buvo teikiamos laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki 2023 m. birželio mėn. pabaigos, kuomet pirmosios instancijos teismas antrą kartą išnagrinėjo civilinę bylą, taigi, šiuo laikotarpiu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė nuo 1 398,5 Eur iki 1 900,3 Eur, atitinkamai pagal teiktas teisines paslaugas maksimalūs užmokesčio dydžiai atsižvelgiant į teiktų paslaugų laikotarpį ir teiktas paslaugas galėjo būti: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį 3 496,25–4 750,75 Eur; už dubliką, tripliką 2 097,75–2 850,45 Eur; už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 1 818,05–2 470,39 Eur; už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai 559,40–760,12 Eur; už kitų dokumentų parengimą 139,85–190,03 Eur; už paklausimus 13,99–19 Eur; už valandą atstovavimo teisme ar derybose 139,85–190,03 Eur.
91. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinių dokumentų analizė bei strategijos rengimas vertintini kaip konkretaus procesinio dokumento rengimo stadijos sudėtiniai elementai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1101-943/2019), todėl atsakovių pateiktuose atliktų darbų detalizavimuose nurodytos paslaugos (procesinių dokumentų analizė, strategijos formavimas, teismo sprendimo vertinimas, teisminės praktikos analizė ir kt.) Rekomendacijų taikymo aspektu vertintinos kaip konkretaus procesinio dokumento rengimo paslaugos sudėtiniai elementai, už kuriuos patirtos išlaidos atskirai nepriteistinos. Taigi, teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečių procesinių dokumentų parengimas apėmė tokius veiksmus kaip teisės aktų ar teismų praktikos analizę, susipažinimą su šalių procesiniais dokumentais, aktualių teisės aktų paiešką, peržiūrą, strategijos kūrimą, konsultacijas bei susipažinimą su teismo dokumentais, todėl nėra pagrindo jų išskirti atskirai ir vertinti kaip papildomai suteiktas teisines paslaugas.
92. Nors teisėjų kolegija sutinka su atsakovių pozicija, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, tačiau ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas viršyti Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020 52 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023 38 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas, nusprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovėms priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas, todėl yra pagrindas jas sumažinti 50 proc. nuo atsakovių prašomų priteisti išlaidų sumos ir iš ieškovės atsakovei UAB „Nostrada“ priteisti 23 972,83 Eur (47 945,65÷2), o atsakovei UAB „RVT Logistika“ – 10 911,85 Eur (21 823,70÷2) bylinėjimosi išlaidų.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
93. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį, priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai aiškino šalių sudarytos sutarties nuostatas bei taikė žalos atlyginimo dėl komercinės paslapties atskleidimo reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, patikslinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
94. Tiek Lietuvos Aukščiausias Teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, kad šalių apeliacinius (kasacinius) skundus atmetus, kiekvienai iš jų lieka apeliacinės instancijos teisme (kasaciniame teisme) patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017; 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-351-1120/2022; 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-556-1120/2020; 2018 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-746-241/2018; 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-378-241/2016).
95. Taigi, atmetus abiejų šalių (ieškovės UAB „Cargoland Logistics“ ir atsakovės UAB „Nostrada“) apeliacinius skundus, joms neatlygintinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos ruošiant ir teikiant apeliacinius skundus bei atsiliepimus į viena kitos apeliacinius skundus.
Dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių duomenų pateikimui ir priteisimui
96. Teisėjų kolegija šią civilinę bylą išnagrinėjo 2023 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka. Baigusi nagrinėti bylą, teisėjų kolegija nutarė sprendimą (nutartį) priimti ir paskelbti 2023 m. spalio 17 d.
97. Atsakovė UAB „Nostrada“ 2023 m. spalio 11 d., t. y. pasibaigus bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka iš esmės ir teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų pateikimui; priimti atsakovės UAB „Nostrada“ bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančius dokumentus prie bylos; priteisti atsakovei UAB „Nostrada“ 12 777,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apmokant gautą teisinę pagalbą, ir 110 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą apeliacinės instancijos teisme.
98. Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie nauji byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti priimami ir nagrinėjami. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti atsakovės pateiktą prašymą atnaujinti praleistą terminą bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių duomenų pateikimui bei priteisimui ir dėl jo pasisakyti, todėl jis laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 7 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cargoland Logistics“ (juridinio asmens kodas 301455534) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nostrada“ (juridinio asmens kodas 145402271) 23 972,83 Eur (dvidešimt tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt du eurus 83 centus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cargoland Logistics“ (juridinio asmens kodas 301455534) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RVT Logistika“ (juridinio asmens kodas 302538627) 10 911,85 Eur (dešimt tūkstančių devynis šimtus vienuolika eurų 85 centus) bylinėjimosi išlaidas.
Laikyti nepaduotu 2023 m. spalio 11 d. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nostrada“ prašymą ir grąžinti šį prašymą jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Marius Bajoras
Asta Radzevičienė
Alma Urbanavičienė