Civilinė byla Nr. e3K-7-4-403/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01343-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 2.2.2.12

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės, Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Ž. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. T. ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę ir orumą, dalykinę reputaciją, tokių duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens garbės ir orumo, juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimą ir jo santykio su saviraiškos laisve, neturtinės žalos atlyginimą viešajam fiziniam ir juridiniam asmeniui, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovai kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė:

2.1.                      pripažinti, kad atsakovas savo paskyroje „R. Ž.“ socialiniame tinkle „Facebook“ (prieiga per internetą https://www.facebook.com/R.Z.1) apie ieškovus viešai paskleidė nurodytą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina ieškovo garbę ir orumą bei ieškovės dalykinę reputaciją: 1) 2022 m. liepos 11 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „A., AR TIKRAI NEPRALOŠEI BAYRAKTARO PINIGŲ? <...> Aš pradedu bijoti, kad jis žmonių suaukotų ir likusių 4 milijonų nepraloštų. O gal jau per vėlu? <...> Ei, A., ar tu tikrai nepralošei Bayraktaro pinigų?“, 2) 2022 m. liepos 16 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „Man tada tikrai, tampa nenuostabu, kai už Jūsų suaukotus pinigus vienas varo Pokerio pažaisti už 150 tūks. $ per vieną parą, <...> Kartu pridedu ir T. ataskaitą. Aš tik vieno nesuprantu kiek Jūs siurbsite ir kvailinsite žmones ir kiek dar žmonių bus kvailinami Jūsų! A. galima afera! Jis 5 vnt. pirko už 50000 Eur. Internete 1 vnt. 8500 Eur. 5x8500=42500 Eur. Tai vadinasi galimai pavogta 7500 Eur. Tai A. pokeriui galimai nusuko vien nuo dronų 7500 Eur“, 3) 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „KAIP T. GAVO HITLERIO DRAUGELIO BMW?! Įdomu, ką dabar galvoje žydų AUKOS, kai toks žinomas veikėjas tampa net AMBASADORIUMI? <...>Jei sektume dabartine mūsų logika - taip išeina, kad T. ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko Hitlerį ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“;

2.2.                      įpareigoti atsakovą socialiniame tinkle „Facebook“ per savo paskyrą „R. Ž.“ (prieiga per internetą https://www.facebook.com/R.Z.1) per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti nurodyto turinio pranešimą, kuris turi likti minėtoje atsakovo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ neribotą laiką: „Aš, R. Ž., pareiškiu, kad mano, R. Ž., paskyroje https://www.facebook.com/R.Z.1 socialiniame tinkle „Facebook“: 1)         2022 m. liepos 11 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „A., AR TIKRAI NEPRALOŠEI BAYRAKTARO PINIGŲ? <...> Aš pradedu bijoti, kad jis žmonių suaukotų ir likusių 4 milijonų nepraloštų. O gal jau per vėlu? <...> Ei, A., ar tu tikrai nepralošei Bayraktaro pinigų?“, 2)        2022 m. liepos 16 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „Man tada tikrai, tampa nenuostabu, kai už Jūsų suaukotus pinigus vienas varo Pokerio pažaisti už 150 tūks. $ per vieną parą, <...> Kartu pridedu ir T. ataskaitą. Aš tik vieno nesuprantu kiek Jūs siurbsite ir kvailinsite žmones ir kiek dar žmonių bus kvailinami Jūsų! A. galima afera! Jis 5 vnt. pirko už 50000 Eur. Internete 1 vnt. 8500 Eur. 5x8500=42500 Eur. Tai vadinasi galimai pavogta 7500 Eur. Tai A. pokeriui galimai nusuko vien nuo dronų 7500 Eur“, neatitinka tikrovės ir juos paneigiu, nes jie žemina A. B. T. garbę ir orumą bei menkina VšĮ Laisvės TV dalykinę reputaciją, bei 3) 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „KAIP T. GAVO HITLERIO DRAUGELIO BMW?! Įdomu, ką dabar galvoje žydų AUKOS, kai toks žinomas veikėjas tampa net AMBASADORIUMI? <...>Jei sektume dabartine mūsų logika - taip išeina, kad T. ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko Hitlerį ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“ neatitinka tikrovės ir juos paneigiu, nes jie žemina A. B. T. garbę ir orumą“;

2.3.                      įpareigoti atsakovą socialiniame tinkle „Facebook“ savo paskyroje „R. Ž.“ (prieiga per internetą https://www.facebook.com/R.Z.1) per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti (ištrinti) nurodytus 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. liepos 16 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. įrašus; 1)         2022 m. liepos 11 d. paskelbtame įraše išdėstytus teiginius „A., AR TIKRAI NEPRALOŠEI BAYRAKTARO PINIGŲ? <...> Aš pradedu bijoti, kad jis žmonių suaukotų ir likusių 4 milijonų nepraloštų. O gal jau per vėlu? <...> Ei, A., ar tu tikrai nepralošei Bayraktaro pinigų?“, 2) 2022 m. liepos 16 d. paskelbtame įraše išdėstytus teiginius „Man tada tikrai, tampa nenuostabu, kai už Jūsų suaukotus pinigus vienas varo Pokerio pažaisti už 150 tūks. $ per vieną parą, <...> Kartu pridedu ir T. ataskaitą. Aš tik vieno nesuprantu kiek Jūs siurbsite ir kvailinsite žmones ir kiek dar žmonių bus kvailinami Jūsų! A. galima afera! Jis 5 vnt. pirko už 50000 Eur. Internete 1 vnt. 8500 Eur. 5x8500=42500 Eur. Tai vadinasi galimai pavogta 7500 Eur. Tai A. pokeriui galimai nusuko vien nuo dronų 7500 Eur“, 3)         2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtame įraše išdėstytus teiginius „KAIP T. GAVO HITLERIO DRAUGELIO BMW?! Įdomu, ką dabar galvoje žydų AUKOS, kai toks žinomas veikėjas tampa net AMBASADORIUMI? <...>Jei sektume dabartine mūsų logika - taip išeina, kad T. ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko Hitlerį ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“;

2.4.                      priteisti iš atsakovo ieškovams po 10 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovai nurodė, kad atsakovas 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. liepos 16 d., 2022 m. rugpjūčio 9 d. įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ apie ieškovus viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Ieškovų vertinimu, atsakovo teiginiai teisine prasme nėra vertintini kaip nuomonė, nes atitinka žinios požymius. Atsakovo paskleistos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą, nes atsakovas nurodo, kad ieškovas neva galėjo pasisavinti ir pralošti ieškovės akcijoje „Bayraktaras Ukrainai“ surinktas lėšas dronui „Bayraktar“ pirkti, taip viešai nepagrįstai pateikdamas ieškovą kaip asmenį, grobstantį svetimas lėšas ir naudojantį jas savo pomėgiams finansuoti. Atsakovo paskleistos žinios menkina ieškovės dalykinę reputaciją, nes atsakovas nurodo, jog ieškovės akcijoje „Bayraktaras Ukrainai“ surinktos lėšos dronui „Bayraktar“ pirkti neva buvo išgrobstytos, taip viešai nepagrįstai pateikdamas ieškovę kaip nepatikimą paramos gavėją, kuri nekontroliuoja surinktų lėšų tinkamo panaudojimo ir sudaro sąlygas kitiems asmenims pasisavinti surinktas lėšas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

4.1.                      pripažino, kad atsakovas savo paskyroje „R. Ž.“ socialiniame tinkle „Facebook“ apie ieškovus viešai paskleidė tokią tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina ieškovo garbę ir orumą bei ieškovės dalykinę reputaciją: 1)         2022 m. liepos 11 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „A., AR TIKRAI NEPRALOŠEI BAYRAKTARO PINIGŲ? <...> Aš pradedu bijoti, kad jis žmonių suaukotų ir likusių 4 milijonų nepraloštų. O gal jau per vėlu? <...> Ei, A., ar tu tikrai nepralošei Bayraktaro pinigų?“; 2) 2022 m. liepos 16 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „Man tada tikrai, tampa nenuostabu, kai už Jūsų suaukotus pinigus vienas varo Pokerio pažaisti už 150 tūks. $ per vieną parą, <...> Kartu pridedu ir T. ataskaitą. Aš tik vieno nesuprantu kiek Jūs siurbsite ir kvailinsite žmones ir kiek dar žmonių bus kvailinami Jūsų! A. galima afera! Jis 5 vnt. pirko už 50000 Eur. Internete 1 vnt. 8500 Eur. 5x8500=42500 Eur. Tai vadinasi galimai pavogta 7500 Eur. Tai A. pokeriui galimai nusuko vien nuo dronų 7500 Eur“; 3)         2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „KAIP T. GAVO HITLERIO DRAUGELIO BMW?! Įdomu, ką dabar galvoje žydų AUKOS, kai toks žinomas veikėjas tampa net AMBASADORIUMI? <...>Jei sektume dabartine mūsų logika - taip išeina, kad T. ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko Hitlerį ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“;

4.2.                      įpareigojo atsakovą socialiniame tinkle „Facebook“ per savo paskyrą „R. Ž.“ per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio turinio pranešimą, kuris turi likti minėtoje atsakovo R. Ž. paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ neribotą laiką: „Aš, R. Ž., pareiškiu, kad mano, R. Ž., paskyroje https://www.facebook.com/R.Z.1 socialiniame tinkle „Facebook“: 1) 2022 m. liepos 11 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „A., AR TIKRAI NEPRALOŠEI BAYRAKTARO PINIGŲ? <...> Aš pradedu bijoti, kad jis žmonių suaukotų ir likusių 4 milijonų nepraloštų. O gal jau per vėlu? <...> Ei, A., ar tu tikrai nepralošei Bayraktaro pinigų?“, 2) 2022 m. liepos 16 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „Man tada tikrai, tampa nenuostabu, kai už Jūsų suaukotus pinigus vienas varo Pokerio pažaisti už 150 tūks. $ per vieną parą, <...> Kartu pridedu ir T. ataskaitą. Aš tik vieno nesuprantu kiek Jūs siurbsite ir kvailinsite žmones ir kiek dar žmonių bus kvailinami Jūsų! A. galima afera! Jis 5 vnt. pirko už 50000 Eur. Internete 1 vnt. 8500 Eur. 5x8500=42500 Eur. Tai vadinasi galimai pavogta 7500 Eur. Tai A. pokeriui galimai nusuko vien nuo dronų 7500 Eur“, neatitinka tikrovės ir juos paneigiu, nes jie žemina A. B. T. garbę ir orumą bei menkina VšĮ Laisvės TV dalykinę reputaciją, bei 3) 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai „KAIP T. GAVO HITLERIO DRAUGELIO BMW?! Įdomu, ką dabar galvoje žydų AUKOS, kai toks žinomas veikėjas tampa net AMBASADORIUMI? <...>Jei sektume dabartine mūsų logika - taip išeina, kad T. ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko Hitlerį ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“, neatitinka tikrovės ir juos paneigiu, nes jie žemina A. B. T. garbę ir orumą“;

4.3.                      įpareigojo atsakovą socialiniame tinkle „Facebook“ savo paskyroje „R. Ž.“ per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti (ištrinti): 1) 2022 m. liepos 11 d. paskelbtame įraše išdėstytus teiginius „A., AR TIKRAI NEPRALOŠEI BAYRAKTARO PINIGŲ? <...> Aš pradedu bijoti, kad jis žmonių suaukotų ir likusių 4 milijonų nepraloštų. O gal jau per vėlu? <...> Ei, A., ar tu tikrai nepralošei Bayraktaro pinigų?“; 2) 2022 m. liepos 16 d. paskelbtame įraše išdėstytus teiginius „Man tada tikrai, tampa nenuostabu, kai už Jūsų suaukotus pinigus vienas varo Pokerio pažaisti už 150 tūks. $ per vieną parą, <...> Kartu pridedu ir T. ataskaitą. Aš tik vieno nesuprantu kiek Jūs siurbsite ir kvailinsite žmones ir kiek dar žmonių bus kvailinami Jūsų! A. galima afera! Jis 5 vnt. pirko už 50000 Eur. Internete 1 vnt. 8500 Eur. 5x8500=42500 Eur. Tai vadinasi galimai pavogta 7500 Eur. Tai A. pokeriui galimai nusuko vien nuo dronų 7500 Eur“; 3) 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtame įraše išdėstytus teiginius „KAIP T. GAVO HITLERIO DRAUGELIO BMW?! Įdomu, ką dabar galvoje žydų AUKOS, kai toks žinomas veikėjas tampa net AMBASADORIUMI? <...>Jei sektume dabartine mūsų logika - taip išeina, kad T. ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko Hitlerį ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“;

4.4.                      priteisė iš atsakovo ieškovui 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir ieškovei 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nusprendė, kad įrašo dalyje apie ieškovą nurodoma fraze „aš pradedu bijoti, kad jis žmonių suaukotų ir likusių 4 milijonų nepraloštų“ vienareikšmiškai ir kategoriškai teigiama, kad ieškovas jau pralošė dalį žmonių suaukotų pinigų, ir išreiškiama abejonė, ar nebus pralošti ir likę žmonių suaukoti pinigai. Atsakovo dėstomomis frazėmis, tokiomis kaip „man tada tikrai, tampa nenuostabu, kai už Jūsų suaukotus pinigus vienas varo Pokerio pažaisti už 150 tūks. $ per vieną parą“, nurodymu, kad pats atsakovas domėjosi, kiek kainuoja dronai, ir daroma išvada, kad pavogta 7500 Eur, konstatuojami faktai ir toks informacijos pateikimas neatitinka nuomonės požymių. Teismas nurodė, kad nors atsakovas įraše analizuoja Antrojo pasaulinio karo ir šiuo metu vykstančio karo Ukrainoje tam tikrus aspektus, juos lygina, pateikia savo vertinimą, tačiau kartu visų aplinkybių kontekste pateikiami teiginiai, kuriuos perskaitęs bet kuris asmuo, nesant atskiro paaiškinimo, suprastų kaip konstatuojamus faktus, t. y. kad ieškovas palaiko Hitlerio ideologiją, pritaria Hitlerio atliktiems veiksmams, gauna dovanų iš BMW.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovas yra Seimo narys, visuomenėje gerai žinomas politikas, turintis autoritetą, didelį skaičių sekėjų, jį palaikančių ir juo pasitikinčių asmenų, todėl vertino, kad atsakovo net ironizuojant ar pasvarstant pateikiamą informaciją visuomenė priima kaip neabejotiną tiesą, jos nekvestionuodama ir kritiškai nevertindama. Teismas iš ginčijamų atsakovo įrašų nustatė, kad dėstomą informaciją yra bandoma pateikti kaip nuomonę, vartojant klausiamąją formą, žodį „galimai“, tačiau teismas, įvertinęs visą įrašų turinį, padarė išvadą, kad pateikiama informacija išsiskiria tvirtu konstatuojamuoju pobūdžiu ir aiškiu patikrinamumu, taigi turi ryškių faktų konstatavimo bruožų. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog atsakovo 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. liepos 16 d., 2022 m. rugpjūčio 9 d. įrašuose (jų dalyse, susijusiose su ieškovais) pateikta informacija kvalifikuotina kaip žinia, o ne kaip nuomonė.

7.       Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas turi virš 40 000 sekėjų, jo „Facebook“ paskyra yra viešai prieinama ne tik sekėjams, bet ir bet kuriam kitam asmeniui, padarė išvadą, jog duomenys buvo paskleisti daugiau nei vienam asmeniui ir duomenų paskleidimo faktas byloje nustatytas. Teismas pripažino, jog atsakovas 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. liepos 16 d. socialiniame tinkle „Facebook“ paskyros įrašuose paskleidė informaciją apie abu ieškovus, o 2022 m. rugpjūčio 9 d. įraše paskleidė informaciją apie ieškovą. Tai nurodydamas teismas pažymėjo, jog visuotinai žinoma aplinkybė, kad ieškovė organizavo akciją „Bayraktaras Ukrainai“, jos metu buvo renkamos žmonių aukojamos lėšos. Atsakovo 2022 m. liepos 16 d. įraše tiesiogiai neįvardijama ieškovė, tačiau aptariamos aplinkybės apie akcijos „Bayraktaras Ukrainai“ metu surinktų žmonių suaukotų lėšų paskirstymą.

8.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių bei jų atstovų paaiškinimus, nurodė, jog atsakovas nepateikė byloje duomenų, pagrindžiančių, jog jo skelbta informacija atitinka tikrovę. Atsakovo viešuose įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“ nurodyta informacija įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas, taip pat menkina dalykinę reputaciją, taigi teismas padarė išvadą, kad atsakovo paskleista informacija pažemino ieškovo garbę ir orumą bei ieškovės dalykinę reputaciją.

9.       Teismas nurodė, kad atsakovo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija sukėlė abejonių dėl ieškovų vykdomos veiklos, jų sąžiningumo. Net ir paneigus paskleistą tikrovės neatitinkančią, garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeminančią informaciją apie ieškovus, atsižvelgiant į tai, kad informacija buvo paskleista plačiai, neapibrėžtam ratui asmenų, negali būti užtikrinama, kad garbė ir orumas bei dalykinė reputacija bus apginti tik tokios informacijos paneigimu. Teismas, įvertinęs         atsakovo paskleistos informacijos turinį, informacijos paskleidimo mastą, šalių statusą visuomenėje, priėjo prie išvados, kad ieškovai dėl atsakovo paskleistos tikrovės neatitinkančios, garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeminančios informacijos patyrė neturtinės žalos, todėl, įvertinęs tai, kad ieškovas yra viešasis asmuo, o ieškovė yra gerai visuomenėje žinomas juridinis asmuo, vykdantis visuomeninę veiklą, kad informacija apie ieškovus buvo paskelbta keletą kartų (apie ieškovą daugiau kartų ir apie skirtingus įvykius ir aplinkybes), taip sukeliant abejonių ieškovais ir jų vykdoma veikla, teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o ieškovei iš atsakovo priteisė 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų ir atsakovo apeliacinius skundus, 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

11.       Kolegija nurodė, kad ginčo įrašų teiginiai apie ieškovus buvo paskleisti atsakovo socialinėje paskyroje „Facebook“ (viešai). Kolegija, įvertinusi ginčo įrašų turinį, nusprendė, kad galima susidaryti įspūdį, jog ginčo įrašuose kalbama apie ieškovą ir jo atliktas neteisėtas veikas renkant paramą, skirtą Ukrainai, t. y. surinktus pinigus pralošus, pavogus. Šiuose ginčo įrašuose atsakovas nurodo ir daro išvadas, jog pateikti akivaizdūs faktai – ieškovo neva paramai surinkti pinigai pralošti, pavogti, daroma teisinė ieškovo veiksmų kvalifikacija, priskiriant šiuos veiksmus prie nusikalstamų veikų, t. y. išreikšta žinia, o ne nuomonė, jog egzistuoja faktas, kad ieškovas, rinkdamas paramą, padarė nusikalstamą veiką – paramą pralošė žaisdamas pokerį, pirko dronus brangiau, nei jie realiai kainuoja. Kolegija nurodė, kad ginčo įrašai socialiniame tinkle yra besąlygiški, nekeliami jokie diskusiniai klausimai, ginčo įrašuose vartojama retorika yra įtaigi, gana kategoriška, nėra nurodoma, kad šie teiginiai galėtų būti laikomi atsakovo nuomone. Priešingai, ginčo įrašuose akcentuojama, jog atsakovas, susisiekęs su prekybininku, patikslino dėl dronų kainos ir, atlikęs skaičiavimus, pateikia faktą, jog pinigai pavogti. Kolegija akcentavo, kad ir ginčo įrašų sisteminis vertinimas patvirtina, jog žinia paskleista būtent apie ieškovą, nes minimas tiek jo vardas, tiek pavardė. Kadangi didžiajai visuomenės daliai žinoma, jog ieškovė organizavo lėšų rinkimo akciją „Bayraktaras Ukrainai“, kolegijos vertinimu, žinia paskleista ir apie ieškovę.

12.       Kolegijos vertinimu, kai paskleidžiami duomenys apie asmens galimai padarytą nusikalstamą veiką, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, kadangi tokie duomenys laikomi akivaizdžiai žeminančiais asmenį. Kolegija nusprendė, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas pavogė ir iššvaistė paramos akcijos metu surinktas lėšas, kad ieškovas nuolankus antisemitams. Kolegija padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog jo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. liepos 16 d., 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtos žinios apie ieškovus buvo pagrįstos paramos iššvaistymo faktais, todėl konstatavo, kad atsakovo ginčo teiginiais paskleista žinia neatitiko tikrovės, žemino ieškovo garbę ir orumą ir menkino ieškovės dalykinę reputaciją.

13.       Kolegijos vertinimu, atsakovo žodžiai pateikti kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija – tokia informacija pateikiama kaip objektyvi tiesa, faktas. Atsakovo ginčo įrašuose esantys teiginiai iš esmės suformuluoti kategoriškai, o ne kaip dvejonė, abejonė, klausimas, pavartotos sąvokos „iššvaistė, pralošė, pavogė, afera, palaiko Hitlerį, siaubingi veiksmai su žydais“ turi neteisėto veiksmo reikšmę. Kolegija konstatavo, kad tokie teiginiai nelaikytini nuomonės išreiškimu, nes šių teiginių egzistavimą galima patikrinti.

14.       Kolegija pažymėjo, jog atsakovas, įgyvendindamas saviraiškos laisvę ir iškeldamas svarbią visuomenei diskusiją, galėjo išsakyti savo nuomonę atskleisdamas, koks ir kodėl ieškovų elgesys jam nepriimtinas, o ne kaltinti suaukotų pinigų, skirtų paramai Ukrainai, iššvaistymu, skleisti informaciją apie ieškovo „antisemitines pažiūras“, tai nagrinėjamu atveju akivaizdžiai peržengia saviraiškos laisvės ribas. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismui, kad teiginių papildymas žodžiu „galimai“ ar teiginių formulavimas klausiamąja forma nekeičia pirminės teiginių skleidimo konstatuojamosios prasmės vertinant juos viso ginčo įrašų kontekste. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pirmiau nurodyti teiginiai viso pasisakymo kontekste pažeidė ieškovo garbę ir orumą, ieškovės dalykinę reputaciją, nes jais buvo siekiama įžeisti ieškovus, juos žeminti ir menkinti.

15.       Kolegija konstatavo, kad ieškovas dėl garbės ir orumo įžeidimo, ieškovė dėl dalykinės reputacijos sumažėjimo patyrė neturtinės žalos, vien tik teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra teisingas. Kolegija nusprendė, jog pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra optimalus ieškovų patirtai neturtinei žalai kompensuoti (neturi būti didinamas ar mažinamas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 18 d. nutartį, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti solidariai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismai netinkamai kvalifikavo ginčo teiginius kaip paskleistą žinią, o ne kaip atsakovo nuomonę, turinčią pakankamą faktinį pagrindą, ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalį. Teismai neįvertino atsakovo viešų pasisakymų socialiniame tinkle konteksto, t. y. kad ginčo teiginiais atsakovas reagavo į viešus ieškovo pasisakymus dėl vykimo iš karto po paramos akcijos žaisti azartinio kortų žaidimo pokerio, neatsižvelgė į sarkastišką atsakovo toną, ginčo teiginių paskleidimo tikslą ir vertino ieškovų nurodytus atskirus sakinius bei frazes pažodžiui, atsietai nuo bendro pasisakymo konteksto, ignoruodami svarbią visuomenei itin plačiai vykusią diskusiją dėl Ukrainai renkamos paramos skaidraus panaudojimo, paramos rinkėjų atskaitingumo, teisės aktų netobulumo, vienų priešiškose šalyse veikiančių verslo subjektų smerkimą, tuo akivaizdžiai nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos, atribojant duomenis (konstatuojamojo pobūdžio teiginius) nuo nuomonės (vertinamojo pobūdžio teiginių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2022 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-611/2022; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023). Teismai privalėjo atskirai vertinti kiekvieną ginčo teiginį ir pateikti argumentus, kodėl kiekvienas ginčo teiginys yra kvalifikuotinas kaip žinia arba kaip nuomonė, tačiau jie tik apibendrintai nurodė, kad visi trys ginčo teiginiai kvalifikuotini kaip žinia.

16.2.                      Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nustatančios Seimo nario saviraiškos laisvės ribas tais atvejais, kai paskelbiama teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą žinoti tenkinanti informacija apie viešųjų asmenų veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024). Teismai sprendime ir nutartyje nevertino ir netyrė atsakovo, kaip Seimo nario, saviraiškos laisvės santykio su ieškovų – viešųjų asmenų – teise į garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos gynimą. Teismai nevertino atsakovo tikslo skelbti ginčo informaciją. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas, paskleisdamas ginčo teiginius, kurie kvalifikuotini kaip jo subjektyvi nuomonė, turinti pakankamą faktinį pagrindą apie realiai egzistuojančius faktus, siekė vienintelio tikslo – atkreipti visuomenės dėmesį į itin aktualų nūdienos klausimą dėl renkamos labdaros skaidrumo, taip pat dėl dvejopų standartų taikymo vertinant ekonominį bendradarbiavimą su agresiją vykdančiomis šalimis. Teismai nagrinėjamoje byloje prioritetą teikė ne teisėtam ir pagrįstam visuomenės interesui žinoti, o viešųjų asmenų neturtinėms teisėms, t. y. ieškovo garbei ir orumui, ieškovės dalykinei reputacijai. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) pateisina informacijos atskleidimo tikslą – įspėti visuomenę ir tenkinti teisėtą bei pagrįstą visuomenės interesą žinoti, ypač jei informacija yra apie viešąjį ar jam prilyginamą asmenį, kurį šiuo atveju laiko svarbesniu nei konkretaus asmens teisę į privataus gyvenimo apsaugą ar garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją (EŽTT 2018 m. sausio 11 d. sprendimas byloje Anchev prieš Bulgariją, peticijų Nr. 38334/08 ir Nr. 68242/16).

16.3.                      Teismai pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose, nepagrįstai iš atsakovo priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ieškovams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016). Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodinėjo savo patirtos neturtinės žalos, nenurodė, kokių nepatogumų jis patyrė dėl atsakovo viešų pasisakymų, reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovas grindė tuo, kad jis yra žinomas viešasis asmuo, todėl jo reputacija jam yra svarbi. Byloje nenustatyta, kad ieškovui sukelti pažeidimai būtų buvę žymūs, labai skaudūs ir būtų pakenkę jo profesinei karjerai. Teismai nevertino ir nemotyvavo, ar pažeidimo konstatavimas nėra pakankama satisfakcija ieškovui. Teismai, priteisdami ieškovui neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į kitose šios kategorijos bylose priteistinus jo dydžius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021). Pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovė, būdama juridinis asmuo, reikalaudama priteisti neturtinės žalos, padarytos jos dalykinei reputacijai, atlyginimą, privalėjo įrodyti realiai patirtą žalą dėl dalykinės reputacijos pažeidimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024). Ieškovė byloje nepateikė nė vieno įrodymo, kad ji dėl atsakovo viešų pasisakymų būtų patyrusi bet kokius neigiamus padarinius. Ieškovai taip pat neįrodinėjo visų atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, o tik deklaratyviai nurodė neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

17.       Ieškovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1.                      Atsakovo teiginiai įrašuose teisine prasme nėra vertintini kaip nuomonė, nes atitinka žinios požymius. Tokią išvadą pagrindžia tai, kad atsakovo įrašuose teiginiai pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys, pavyzdžiui, jog ieškovės surinktas lėšas, skirtas Ukrainai paremti, pasisavino ieškovas ir jas panaudojo azartiniams lošimams finansuoti. Atsakovo siekis išvengti atsakomybės, vartojant klausiamąją sakinių formą ar įterpiant žodį „galimai“, nepaverčia šių teiginių nuomone, nes savo teiginiais atsakovas aiškiai siekia deklaruoti, kad ieškovė renka lėšas, kurias ieškovas vėliau neva pasisavina ir tariamai panaudoja azartiniams lošimams. Atsakovas tikslingai siekė apjuodinti ieškovus ir sukompromituoti jų veiklą renkant lėšas Ukrainai jos kare su agresore Rusija.

17.2.                      Visuomenės interesas žinoti nesuteikia teisės skleisti tikrovės neatitinkančius teiginius, kuriuose, iškraipant faktus, paminimas viešojo intereso klausimas. Atsakovas ginčo teiginius skleidė iškraipydamas faktus ir sukurdamas naujus tariamus faktus, pateikė aiškius teiginius, kurie neatitinka tikrovės, viešai skelbė aiškiai įžeidžiantį ir ieškovus juodinantį (konstatuodamas nusikaltimų padarymą) turinį. Tai nėra viešojo intereso gynimas, kaip bando pateikti atsakovas.

17.3.                      Atsakovas nepateikė jokių skaičiavimų ar analizės, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra didesnis už vidutinį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris teismų praktikoje priteisiamas garbės ir orumo bylose fiziniam asmeniui. Atsakovas, tuo metu būdamas Seimo narys, naudojosi savo autoritetu, galimybe plačiai paskleisti žinią, todėl, ieškovų vertinimu, tai yra viena iš esminių aplinkybių, kuri turėtų lemti didesnę nei vidutinė atsakovo civilinę atsakomybę. Seimo nario nuomonė, kad ieškovė neva yra nepatikima organizacija, kuri surinktą finansinę paramą iššvaisto ar be teisinio pagrindo atiduoda kitiems asmenims lošti, kelia nepasitikėjimą ieškove, ir tai, ieškovų vertinimu, atitinkamai neigiamai paveiks ieškovės gautinas pajamas.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18.       Atsakovas 2024 m. spalio 24 d. kasaciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė pridėti prie bylos 2024 m. rugsėjo 5 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo pranešimą, patvirtinantį, jog atsakovas pateikė peticiją šiam teismui dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimų.

19.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 347 straipsnio 2 dalį, kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

20.       Taigi, kasacinis teismas netiria nei byloje jau esančių, nei naujų įrodymų, nenustato faktinių aplinkybių. Kasacinio proceso metu yra tikrinamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes taikytinas įstatymas buvo teisingai išaiškintas ir pritaikytas, atsižvelgiant į spręstinų klausimų reikšmingumą vienodos teismų praktikos formavimui. Toks teisinis reguliavimas lemia išvadą, kad kasaciniame teisme negali būti teikiami nauji įrodymai, kurie nebuvo tiriami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nepriklausomai nuo to, ar jie egzistavo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-611/2023, 27 punktas).

21.       Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, atsisako priimti atsakovo pateiktą naują rašytinį įrodymą ir grąžina jį atsakovui.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

22.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas). Taigi kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai.

23.       Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, tačiau kasaciniame skunde nenurodo argumentų dėl teismų padarytų išvadų, jog ginčo teiginiai neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą, ieškovės dalykinę reputaciją, yra paskleisti viešai ir apie abu ieškovus, neteisėtumo. Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas išplėstinė teisėjų kolegija nenustatė (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys), todėl atsakovo kasacinis skundas nagrinėjamas atsižvelgiant į kasaciniame skunde suformuluotas kasacijos ribas.

24.       Kasacinis skundas grindžiamas tokiomis bendromis argumentų grupėmis dėl skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumo: 1) apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 2.24 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kvalifikuodamas kaip bylos dalyką esančius ginčo teiginius (dėl vertinamųjų teiginių (nuomonės) atribojimo nuo konstatuojamojo pobūdžio teiginių (žinios); 2) apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos gynimo bylose, nustatydamas aukščiausio lygio politiko – parlamento nario – saviraiškos laisvės ribas tais atvejais, kai paskelbiama teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą žinoti tenkinanti informacija apie viešųjų asmenų veiklą; 3) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos taisyklių, priteisdamas viešajam fiziniam asmeniui nepagrįstai didelį neturtinės žalos atlyginimą ir visiškai atleisdamas jį nuo pareigos civiliniame procese įrodyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas; 4) apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos juridinių asmenų dalykinės reputacijos gynimo bylose, kai prašantis priteisti neturtinės žalos atlyginimą juridinis asmuo neįrodinėja jokio realaus reputacijos sumenkėjimo, kurį nulėmė viešai paskleista informacija.

Dėl asmens garbės ir orumo, juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo

25.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta, jog įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

26.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 34 punktas). Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

27.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas, dalykinė reputacija pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 35 punktas).

28.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 36 punktas).

Dėl sąvokų „žinia“ ir „nuomonė“ atskyrimo

29.       Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismai netinkamai kvalifikavo ginčo teiginius kaip paskleistą žinią, o ne kaip atsakovo nuomonę, turinčią pakankamą faktinį pagrindą, ir tokiu būdu pažeidė CK 2.24 straipsnio 1 dalį. Atsakovo vertinimu, teismai privalėjo atskirai vertinti kiekvieną ginčo teiginį ir pateikti argumentus, kodėl kiekvienas ginčo teiginys yra kvalifikuotinas kaip žinia arba kaip nuomonė, tačiau teismai tik apibendrintai nurodė, kad visi trys ginčo teiginiai kvalifikuotini kaip žinia. 

30.       Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiu teiginiu yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 39 punktas).

31.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktą). 

32.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vien tai, jog ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio, būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant atskirti žinią nuo nuomonės, taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

34.       EŽTT yra išaiškinęs, kad bet koks straipsnis ar teiginys turi būti vertinamas visas, o ne apsiribojant atskiromis frazėmis ar straipsnio dalimis (žr. EŽTT 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimą byloje Standard Verlags GmbH prieš Austriją, peticijos Nr. 13071/03; Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją [DK], peticijos Nr. 29369/10; 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą byloje Egill Einarsson prieš Islandiją, peticijos Nr. 24703/15; 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje Balaskas prieš Graikiją, peticijos Nr. 73087/17; 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje Marcinkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 24919/20).

35.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. liepos 16 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtų įrašų dalyse, susijusiose su ieškovais, pateikta informacija kvalifikuotina kaip žinia, o ne kaip nuomonė. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad: ginčo įrašai socialiniame tinkle yra besąlygiški, nekeliami jokie diskusiniai klausimai, ginčo įrašuose vartojama retorika yra įtaigi, gana kategoriška, nėra nurodoma, kad šie teiginiai galėtų būti laikomi atsakovo nuomone; ginčo įrašuose akcentuojama, jog atsakovas, susisiekęs su prekybininku, patikslino dėl dronų kainos ir, atlikęs skaičiavimus, pateikia faktą, jog pinigai pavogti; iš ginčo įrašų turinio galima daryti išvadą, jog ieškovas, tapęs automobilio prekių ženklo BMW ambasadoriumi, reiškia nuolankumą antisemitine ideologijos koncepcija besivadovaujantiems asmenims; teiginių papildymas žodžiu „galimai“ ar teiginių formulavimas klausiamąja forma nekeičia pirminės teiginių skleidimo konstatuojamosios prasmės, vertinant juos viso ginčo įrašų kontekste; ginčo teiginiai nelaikytini nuomonės išreiškimu, nes šių teiginių egzistavimą galima patikrinti.

36.       Išplėstinė teisėjų kolegija nurodo, kad iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas ginčo teiginius vertino ne abstrakčiai, o sistemiškai kiekvieno atsakovo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. liepos 16 d. ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbto įrašo kontekste, o 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. liepos 16 d. paskelbtus įrašus, kuriuose paskelbti ginčo teiginiai, vertino sistemiškai, kaip vientisą susijusių teiginių seką. Išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo kasaciniame skunde nurodomu argumentu, kad bylą nagrinėję teismai privalėjo atskirai vertinti kiekvieną ginčo teiginį ir pateikti argumentus, kodėl kiekvienas ginčo teiginys yra kvalifikuotinas kaip žinia arba kaip nuomonė. Kaip minėta šios nutarties 30–34 punktuose, kuriuose nurodyta aptariamu aspektu nagrinėjamai bylai aktuali tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek EŽTT praktika, darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio, būtina vertinti ir pagal eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimą atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame informacija pateikta, jos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą; bet koks straipsnis ar teiginys turi būti vertinamas visas, o ne apsiribojant atskiromis frazėmis ar straipsnio dalimis.

37.       Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad teismai neįvertino jo viešų pasisakymų socialiniame tinkle konteksto. Atsakovo teigimu, 2022 m. liepos 16 d. paskelbto įrašo teiginiai: „Aš tik vieno nesuprantu, kiek Jūs siurbsite ir kvailinsite žmones ir kiek dar žmonių bus kvailinami Jūsų!; „A. galima afera!“; „galimai pavogta 7500 Eur“; „galimai nusuko vien nuo dronų 7500 Eur“, vertintini kaip jo subjektyvi nuomonė dėl realiai egzistavusių faktų, t. y. ieškovo kelionės į azartinio žaidimo turnyrą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir paramos rinkimo akcijos skaidrumo bei dėl to visuomenėje kilusios itin aštrios diskusijos.

38.       Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad 2022 m. liepos 16 d. įraše paskelbti atsakovo teiginiai vertintini kaip žinia, o ne kaip nuomonė, kadangi minėtame įraše akcentuojama, jog atsakovas, susisiekęs su prekybininku, patikslino dėl dronų kainos ir, atlikęs skaičiavimus, nurodė konkrečią sumą, teigdamas, kad ji galimai pavogta. Iš šių teiginių visumos neabejotinai aišku, kad, vertinant pagal eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimą, toks informacijos pateikimas yra fakto, jog ieškovas pavogė pinigus, nurodymas.

39.       Atsakovas kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad 2022 m. liepos 11 d. paskelbto įrašo teiginiais: „A., AR TIKRAI NEPRALOŠEI BAYRAKTARO PINIGŲ?“; „Aš pradedu bijoti, kad jis žmonių suaukotų ir likusių 4 milijonų nepraloštų. O gal jau per vėlu?“; „Ei, A., ar tu tikrai nepralošei Bayraktaro pinigų?“, jis paskleidė ne naujus visuomenei nežinomus tikrovės neatitinkančius faktus, žeminančius ieškovo garbę ir orumą bei ieškovės dalykinę reputaciją, bet išsakė savo, kaip aukščiausio lygmens politiko, subjektyvią nuomonę visuomenei ypač aktualiu ir viešai plačiai diskutuojamu klausimu dėl 4 milijonų eurų surinktos paramos skaidrumo, paramos rinkėjų atskaitingumo ir tokią paramą organizuojančio ieškovo polinkio į azartinius kortų žaidimus, kuris gali sukelti priklausomybę, bei šių dviejų dalykų santykio.

40.       Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šios nutarties 30–34 punktuose nurodytą aptariamu aspektu nagrinėjamai bylai aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktiką vertinant, ar 2022 m. liepos 11 d. paskelbto įrašo teiginiai kvalifikuotini kaip žinia ar kaip nuomonė, jie turi būti vertinami kartu su atsakovo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2022 m. liepos 16 d. paskelbtais teiginiais, kuriuose atsakovas, tęsdamas temą, rašė apie tą pačią ieškovo organizuotą paramos Ukrainai akciją, t. y. atsakovo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. liepos 16 d. paskelbti teiginiai turi būti vertinami sistemiškai (turi būti vertinama jų visuma). Teisėjų kolegijos vertinimu, tik penkių dienų skirtumu ta pačia tema apie tą patį asmenį toje pačioje atsakovo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pateikti teiginiai buvo pakankami, kad eilinis (vidutinis) informacijos gavėjas (skaitytojas) suprastų, jog sistemingai pateikiama ne atsakovo nuomonė apie tam tikrus su ieškovais susijusius faktus, bet neginčijami, galimai patikrinti ir įrodyti faktai apie ieškovus.

41.       Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. įraše paskelbti teiginiai kvalifikuotini kaip žinia, nurodo, kad jis minėtame įraše paskelbtais teiginiais: „KAIP T. GAVO HITLERIO DRAUGELIO BMW?! Įdomu, ką dabar galvoje žydų AUKOS, kai toks žinomas veikėjas tampa net AMBASADORIUMI? <...>Jei sektume dabartine mūsų logika - taip išeina, kad T. ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko Hitlerį ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“, pareiškė savo nuomonę, jog analogišku būdu turėtų būti kritiškai vertinami ir tokie nuomonių formuotojai, įskaitant ieškovą, kurie įsigyja produkciją, šiuo atveju automobilį, iš tokių gamintojų, kurie kitados bendradarbiavo su agresiją vykdžiusia Vokietijos valdžia.

42.       Kaip jau minėta, sprendžiant, ar įraše pateikta žinia ar nuomonė, įrašas turi būti vertinamas visas, o ne apsiribojant atskiromis frazėmis ar įrašo dalimis. Nagrinėjamu atveju iš 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbto įrašo visumos matyti, kad atsakovas analizuoja tam tikrus Antrojo pasaulinio karo ir šiuo metu vykstančio karo Ukrainoje aspektus, juos lygina, pateikia savo subjektyvų šių įvykių vertinimą. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, jog 2022 m. rugpjūčio 9 d. įraše paskelbti teiginiai kvalifikuotini kaip nuomonė, o ne kaip žinia.

43.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

44.       Dėl vertinamojo pobūdžio teiginių (nuomonių) EŽTT yra nurodęs, kad tokiu atveju vertintina, ar teiginyje pavartota kalba buvo perdėta (perteklinė) ar nešališka (racionali), ar būta ketinimo apšmeižti ar apjuodinti oponentą ir ar teiginys turėjo pakankamą faktinį pagrindą (žr. EŽTT 2023 m. sausio 19 d. sprendimą byloje Khural ir Zeynalov prieš Azerbaidžaną (Nr. 2), peticijos Nr. 383/12). EŽTT jurisprudencijoje nurodoma, kad reikia aiškiai atskirti kritiką nuo įžeidimo, o pastarasis iš principo gali pateisinti sankcijas (žr., be kitų, EŽTT 2003 m. gegužės 27 d. sprendimą byloje Skałka prieš Lenkiją, peticijos Nr. 43425/98; 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą byloje Palomo Sanchez ir kiti prieš Ispaniją [DK], peticijos Nr. 28955/06). Įžeidimas gali nepatekti į saviraiškos laisvės apsaugos sritį, jei jis prilygsta beprasmiškam menkinimui, pavyzdžiui, kai vienintelis teiginio tikslas yra įžeisti asmenį. Tačiau vulgarių frazių vartojimas pats savaime nėra lemiamas vertinant įžeidžiantį pasakymą, nes tai gali būti stilistinė priemonė (žr. EŽTT 2010 m. birželio 8 d. sprendimą byloje Gül ir kiti prieš Turkiją, peticijos Nr. 4870/02; 2011 m. liepos 19 d. sprendimą byloje Uj prieš Vengriją, peticijos Nr. 23954/10; 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą byloje Grebneva ir Alisimčik prieš Rusiją, peticijos Nr. 8918/05).

45.       Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai paskleidžiama asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais tokios nuomonės paskleidimas, kai ji reiškiama tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina kitą asmenį, ir paskleidžiama tik turint tokį tikslą, gali reikšti ir ją skleidžiančio asmens piktnaudžiavimą teise reikšti nuomonę bei CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeidimą, pagal kurią draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 47 punktas).

46.       Kasacinis teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, jog įrodyti, kad paskleista nuomonė neturi pakankamo faktinio pagrindo, paprastai yra sunku ar net neįmanoma, todėl asmuo, apie kurį nuomonė yra paskleista, negali būti įpareigotas įrodyti šios nuomonės faktinio pagrindo trūkumą, nes tai būtų neproporcingas jo galimybių ginti savo garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją ribojimas. Todėl, nepaisant to, kad atsakomybė už paskleistą nepagrįstą nuomonę taikoma ne CK 2.24 straipsnio pagrindu, įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 57 punktas).

47.       Taigi, siekiant nustatyti, ar atsakovo paskleista nuomonė pažeidė ieškovo neturtines teises – garbę ir orumą, turi būti vertinama, ar tokia nuomonė atitinka pakankamo faktinio pagrindo kriterijų, t. y. ar asmuo turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokiai subjektyviai nuomonei susidaryti, ir sąžiningumo kriterijų, t. y. ar ji išreiškiama neįžeidžiant ieškovo, nesiekiant jam pakenkti, jį apšmeižti, apjuodinti.

Dėl garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos gynimo ir saviraiškos laisvės santykio

48.       Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos gynimo bylose, nustatydamas aukščiausio lygio politiko – parlamento nario – saviraiškos laisvės ribas tais atvejais, kai paskelbiama teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą žinoti tenkinanti informacija apie viešųjų asmenų veiklą. Atsakovo teigimu, 2022 m. rugpjūčio 9 d. įraše paskelbta jo nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą, kadangi nuomonė išreikšta apie realiai egzistuojančius faktus: 1) ieškovas įsigijo automobilį BMW; 2) egzistuoja šiandieninėje visuomenėje visuotinis asmenų, kurie turi kokių nors verslo sąsajų su agresiją vykdančia Rusija, smerkimas; 3) Antrojo pasaulinio karo metais BMW bendradarbiavo su agresoriumi.

49.       EŽTT jurisprudencijoje nurodoma, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Constantinescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28871/95). Svarstant dėl asmens atsakomybės už reiškiamą nuomonę turi būti atsižvelgiama į Konstitucijos 25 straipsnyje, Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintą saviraiškos laisvę – asmens teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau asmens saviraiškos teisė nėra absoliuti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023, 30 punktas).

50.       EŽTT jurisprudencijoje suformuluoti bendrieji principai dėl galimybės demokratinėje visuomenėje, kuriai būdingas pliuralizmas, tolerancija ir plačios pažiūros, skleisti ne tik palankią informaciją, tačiau šie principai netaikomi abstrakčiai, o visada – tik įvertinus individualias bylos aplinkybes ir kontekstą, be kita ko, kaip vieną iš reikšmingų požymių pabrėžiant sukeltos diskusijos svarbą bendrajam interesui, t. y. ar diskusija vyko bendrojo intereso klausimu. Sprendžiant dėl saviraiškos laisvės ribojimo, turi būti vertinamas paskleistos informacijos prisidėjimas prie diskusijos dėl bendrojo intereso; asmens žinomumas ir publikacijos tema (dalykas); ankstesnis asmens elgesys; atitinkamos informacijos gavimo būdas ir jos tikrumas (patikimumas); publikacijos turinys, forma ir padariniai; sankcijos griežtumas (EŽTT 2022 m. gegužės 5 d. sprendimas byloje Mesić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 19362/18).

51.       Visuomenė turi interesą būti informuota, ši jos teisė yra ginama Konvencijos 10 straipsniu, tačiau visuomenę turi pasiekti teisinga informacija, t. y. arba tikrovę atitinkanti žinia, arba pakankamai pagrįsta nuomonė. Priešingos informacijos teikimas neatitinka viešojo intereso, nes taip visuomenė tik klaidinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 58 punktas). EŽTT praktikoje, be kita ko, konstatuota, kad žinomų asmenų tolerancija kritikai nėra beribė; žinomi asmenys neturi toleruoti nepagrįstų asmeninių išpuolių (EŽTT 2006 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Katamadze prieš Gruziją, Nr. 69857/01). Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad nors visuomenės teisė būti informuotai svarbiais jai klausimais neapibrėžia nei šios informacijos turinio, nei gavimo, pateikimo būdų, tais atvejais, kai viešinama informacija gali pažeisti asmens garbę ir orumą, pakenkti jo reputacijai, informaciją skleidžiantis asmuo turi ne tik teisę informuoti, bet ir pareigą pasirinkti tinkamą informavimo būdą, kad būtų išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp galimai susikertančių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 62 punktas).

52.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo (CK 2.24 straipsnio 6 dalis). Dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią, informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešą asmenį, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, tai taikoma atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). Tačiau nors pranešti apie tikrus faktus apie politikų ar kitų viešųjų asmenų privatų gyvenimą tam tikromis aplinkybėmis gali būti leidžiama, net ir visuomenei žinomi asmenys turi teisėtų lūkesčių dėl savo privataus gyvenimo apsaugos ir pagarbos jam (EŽTT 2009 m. birželio 4 d. sprendimas byloje Standard Verlags GmbH prieš Austriją (Nr. 2), peticijos Nr. 21277/05 ). EŽTT, be kita ko, yra konstatavęs, kad net ir viešieji asmenys, kurie dėl savo elgesio ir viešų komentarų sukėlė karštas diskusijas, neturi toleruoti, kad būtų viešai apkaltinti nusikalstamomis veikomis, kai nėra tuos teiginius patvirtinančių faktų (EŽTT 2018 m. liepos 2d. sprendimas byloje Egill Einarsson prieš Islandiją, peticijos Nr. 24703/15, par. 52).

53.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ginčo teiginiai apie ieškovus paskleisti viešai prieinamoje atsakovo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, kurioje atsakovas turi 40 000 sekėjų, atsakovo „Facebook“ paskyra ir joje skelbiami įrašai pasiekiami ne tik atsakovo sekėjams, bet ir bet kuriam asmeniui. EŽTT yra nurodęs, kad vartotojų vykdoma saviraiškos veikla internete suteikia precedento neturinčią saviraiškos laisvės įgyvendinimo platformą (EŽTT 2015 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Delfi AS prieš Estiją [DK], peticijos Nr. 64569/09), o dėl savo prieinamumo ir gebėjimo saugoti ir perduoti didžiulį informacijos kiekį internetas atlieka svarbų vaidmenį didinant visuomenės galimybes susipažinti su naujienomis ir palengvinant informacijos sklaidą apskritai (EŽTT 2015 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Delfi AS prieš Estiją [DK], 133 punktas; 2009 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Times Newspapers Ltd prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 1 ir Nr. 2), peticijų Nr. 3002/03 ir 23676/03). Pripažindamas interneto privalumus, EŽTT pažymėjo, kad juos lydi ir tam tikri pavojai, nes akivaizdžiai neteisėta kalba, įskaitant šmeižikiškus pasisakymus, neapykantą kurstančias kalbas ir smurtą skatinančias kalbas, gali būti paskleista, kaip niekada anksčiau, visame pasaulyje per kelias sekundes ir kartais išlikti nuolat prieinama internete (EŽTT 2015 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Delfi AS prieš Estiją [DK]; 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Annen prieš Vokietiją, peticijos Nr. 3690/10). Internete esančio turinio ir pranešimų keliama žalos rizika žmogaus teisių ir laisvių, ypač teisės į privataus gyvenimo gerbimą, įgyvendinimui ir naudojimuisi jomis yra neabejotinai didesnė nei spaudos keliama rizika (EŽTT 2015 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Delfi AS prieš Estiją [DK]; 2011 m. gegužės 5 d. sprendimas byloje Pravoye Delo ir Shtekel prieš Ukrainą, peticijos Nr. 33014/05). Taigi, pripažįstant svarbią interneto teikiamą naudą, įgyvendinant saviraiškos laisvę, atsakomybė už šmeižikiškus ar kitokio pobūdžio neteisėtus pasisakymus iš esmės turi būti išsaugota ir ji yra veiksminga asmens teisių pažeidimų gynimo priemonė (EŽTT 2015 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Delfi AS prieš Estiją [DK]; 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas byloje Sanchez prieš Prancūziją [DK]). Nagrinėjamu atveju ginčo teiginiai buvo paskelbti interneto erdvėje, kuri pasižymi informacijos pasklidimo greičiu, apimtimi, dideliu prieinamumu ir išliekamumu, o tai atitinkamai suponuoja šioje erdvėje didelę įtaką turinčio asmens atitinkamo rūpestingumo poreikį.

54.       EŽTT, be kita ko, yra konstatavęs, kad politikai, besinaudojantys socialiniais tinklais, nėra atleidžiami nuo „pareigų ir atsakomybės“ pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį. Tam tikras žinomumo ir reprezentatyvumo laipsnis būtinai sukelia tam tikrą rezonansą ir autoritetą asmens žodžiams ar veiksmams. Dėl ypatingo politiko statuso ir padėties visuomenėje yra didesnė tikimybė, kad jis gali daryti įtaką rinkėjams ar net tiesiogiai ar netiesiogiai juos kurstyti užimti poziciją ir elgtis taip, kad tai gali pasirodyti neteisėta (EŽTT 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas byloje Sanchez prieš Prancūziją, peticijos Nr. 45581/15, par. 185, 187; 2024 m. gegužės 14 d. sprendimas byloje Oleg Balan prieš Moldovą, Nr. 25259/20, par. 40). Net ir pripažįstant ieškovo, kaip viešo asmens, didesnės tolerancijos kritikai būtinumą, Konvencija negali būti aiškinama kaip įpareigojanti asmenis toleruoti viešus valstybės pareigūnų kaltinimus nusikalstamu elgesiu, kurie nėra pagrįsti faktais (žr., pvz., EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo byloje Jishkariani prieš Sakartvelą (Gruziją), peticijos Nr. 18925/09, par. 62)

55.       Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovai yra viešieji asmenys, kuriems taikomos didesnės pakantumo kritikai ribos, t. y. visuomenė turi didesnį interesą žinoti apie joje veikiančius asmenis, galinčius daryti įtaką visuomenės gyvenimui. Tačiau kritika, kuri gali būti ir perdėta, negali pažeisti kritikuojamo asmens teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, kad, paviešinus tikrovės neatitinkančius ginčo teiginius, buvo padaryta žala ieškovo garbei ir orumui, ieškovės dalykinei reputacijai.

56.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog jo socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. liepos 16 d. įrašuose paskelbtos žinios apie ieškovus buvo pagrįstos faktais, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo ginčo teiginiais paskleista žinia neatitiko tikrovės, žemino ieškovo garbę ir orumą, menkino ieškovės dalykinę reputaciją. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. liepos 16 d. paskelbtuose įrašuose paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, pažeidžiančias ieškovo garbę ir orumą, ieškovės dalykinę reputaciją, ginčo teiginiais kaltino ieškovą nusikalstama veika, daro išvadą, kad toks atsakovo elgesys peržengė saviraiškos laisvės ribas.

57.       Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. įraše pateiktoje atsakovo nuomonėje išdėstytiems ginčo teiginiams aiškiai trūksta pakankamo faktinio pagrindimo. Kaip minėta, įrašas su atsakovo nuomone pateiktas internete, viešai prieinamoje paskyroje. Įraše pateikti ginčo sakiniai pateikiami įžeidžiančiai, siekiant apjuodinti ieškovą. Dėl šių priežasčių išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. įraše pateikta atsakovo nuomonė žemina ieškovo garbę ir orumą. Net ir sutinkant, kad atsakovas inicijavo visuotinės svarbos viešą diskusiją, jis peržengė saviraiškos laisvės ribas pasirinkdamas raiškos formą (kalbą), kupiną nepagrįstos polemikos ir insinuacijų, diskredituojančių ieškovą.

58.       CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių, juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 65 punktas).

59.       Jeigu asmens garbė ar orumas, juridinio asmens dalykinė reputacija yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., Konvenciją) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006). Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 44 punktas).

60.       Pažymėtina, kad šioje nutartyje nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas, jog atsakovo 2022 m. rugpjūčio 9 d. įraše paskelbti teiginiai kvalifikuotini kaip nuomonė, o ne kaip žinia, ir dėl to netaikytinas minėtas specifinis teisių gynimo būdas – tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą, dalykinę reputaciją duomenų paneigimas teismo tvarka, nelemia šios bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalies negaliojimo. Šis procesinių teismų sprendimų trūkumas gali būti ištaisytas kasaciniam teismui patikslinant teismų priimtų procesinių sprendimų rezoliucines dalis, nenustatant pareigos atsakovui paneigti į nuomonės kategoriją patenkančius teiginius. Kasaciniam teismui pripažinus, jog atsakovo 2022 m. rugpjūčio 9 d. įraše paskelbti teiginiai kvalifikuotini kaip nuomonė, o ne kaip žinia, ieškovo teisės apginamos teismo sprendimu pripažinus atsakovą padarius šį pažeidimą, nutartyje nurodytais motyvais.

61.       Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto ši asmens teisė nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 18 punktas).

62.       Aptariama teismo diskrecija susijusi su kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma teismo pareiga atlikti teisinį nagrinėjamų santykių kvalifikavimą ir nustatyti taikytinus įstatymus. Į teismą besikreipiantis asmuo privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį ir kokį konkretų reikalavimą reiškia atsakovui, tačiau nėra įpareigotas pateikti teismui teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. kokie materialieji įstatymai turi būti taikomi sprendžiant bylą. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017 52 punktą).

63.       Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad, konstatavus fizinio asmens garbės ir orumo, juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimą, spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo pažeidus viešojo fizinio asmens garbę ir orumą, juridinio asmens dalykinę reputaciją

64.       Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismai nusprendė priteisti ieškovui 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš esmės atsižvelgdami tik į jo statusą (viešas, žinomas asmuo) ir į faktą, kad atsakovo paskleisti ginčo teiginiai pažeidė CK 2.24 straipsnį. Tuo tarpu į aplinkybę, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų neturtinės žalos kriterijų egzistavimą, bylą išnagrinėję teismai neatsižvelgė. Išplėstinė teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

65.       EŽTT ne kartą yra konstatavęs, kad žalos atlyginimas už šmeižtą ar garbės ir orumo pažeidimą turi būti proporcingas dėl reputacijos pažeidimo patirtai žalai (žr., pvz., EŽTT 2005 m. vasario 15 d. sprendimo byloje Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01, par. 96–98; 1995 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Tolstoy Miloslavsky prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 18139/91; 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Tavares de Almeida Fernandes ir Almeida Fernandes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 31566/13, par. 77 ir kt.).

66.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos atlyginimo paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013). Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį, taip pat turi būti atsižvelgta, ar paskleisti duomenys yra apie privatų ar viešąjį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

67.       EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, kad svarbiausiu viešojo asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens; priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs; akcentuojama, kad viešasis asmuo, būdamas labiau pastebimas, turi galimybę pasisakyti viešai, gali pats ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 55 punktas).

68.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, pasižymi tam tikra specifika. Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančių ir išgyvenimų. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl daikto sugadinimo, yra sudėtinga. Ginčui dėl neturtinės žalos padarymo išspręsti negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).

69.       Fizinių asmenų neturtinių teisių apsaugos kontekste EŽTT jurisprudencija atskleidžia, kad asmenims, ginantiems savo garbę ir orumą pagal Konvencijos 8 straipsnį, nebūtinai reikia įrodyti, kad jie patyrė realų ir konkretų reputacijos pablogėjimą, jei pareiškimai savo pobūdžiu yra pakankamai rimti, t. y. kai jie, pavyzdžiui, dėl nepagrįsto apkaltinimo nusikaltimo padarymu pasiekė tokį rimtumo lygį, kad pakenkė pareiškėjo teisei į privataus gyvenimo gerbimą, dėl ko būtų galima taikyti Konvencijos 8 straipsnį (žr., pvz., EŽTT 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą byloje Egill Einarsson prieš Islandiją, peticijos Nr. 24703/15; 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą byloje Oleg Balan prieš Moldovą, peticijos Nr. 25259/20).

70.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai neturtinę žalą įrodinėjo teigdami, kad atsakovas ne kartą viešai skleidė melagingą informaciją, taip siekdamas sukelti abejonių ieškovais ir jų vykdoma veikla, padedant Ukrainai, ir pažeminti ieškovo garbę ir orumą, ieškovės dalykinę reputaciją. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio pagrįstumo, sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad, net ir paneigus paskleistą tikrovės neatitinkančią garbę ir orumą, dalykinę reputaciją žeminančią informaciją apie ieškovus, atsižvelgiant į tai, jog informacija buvo paskleista plačiai, neapibrėžtam ratui asmenų, negali būti užtikrinta, kad garbė ir orumas, dalykinė reputacija bus apginti tik paneigiant tokią informaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo paskelbtos žinios neabejotinai daliai visuomenės sukėlė įtarimą ir nepasitikėjimą ieškovų vykdoma visuomenine veikla, kuri šiuo nagrinėjamu atveju susijusi su paramos rinkimu Ukrainai. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovui priteistinas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra optimalus.

71.       Atsakovas, nesutikdamas su priteistu bylą nagrinėjusių teismų neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nurodo, kad priteistas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka tos pačios kategorijos bylose priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 ir kt.).

72.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuluotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet ir atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus žalos atlyginimo dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika, 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 40 punktas, 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2022, 64 punktas). 

73.       Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, kurioje buvo priimta atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis, skirtingai nei nagrinėjamoje civilinėje byloje, tikrovės neatitinkančios žinios buvo paskleistos laikraštyje, taip pat 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas priteistas už vieno tikrovės neatitinkančio teiginio paskleidimą. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015, kurioje buvo priimta atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, skirtingai nei nagrinėjamoje civilinėje byloje, ginčo teiginių paskleidimo mastas nebuvo itin didelis, publikacija išspausdinta rajono laikraštyje. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, kurioje buvo priimta atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, kasaciniais skundais nebuvo skundžiama apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo nepriteisimo, todėl nebuvo nagrinėjamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo klausimas.

74.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

75.       Kaip minėta, ginčo teiginiai apie ieškovus paskleisti viešai prieinamoje atsakovo (Seimo nario) asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Minėta ir tai, kad, pagal EŽTT praktiką, internete esančio turinio ir pranešimų keliama žalos rizika žmogaus teisių ir laisvių, ypač teisės į privataus gyvenimo gerbimą, įgyvendinimui ir naudojimuisi jomis yra neabejotinai didesnė nei spaudos keliama rizika (EŽTT 2015 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Delfi AS prieš Estiją [DK]).

76.       Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į neatitinkančių tikrovės žinių pobūdį (ieškovas, be kita ko, kaltinamas nusikaltimo padarymu), į tai, kad ginčo teiginiai paskleisti internete, trijuose skirtingomis dienomis skelbtuose įrašuose (sistemingai), į situacijos socialinio jautrumo aspektą (kai asmuo kaltinamas kilniam tikslui itin susitelkusios visuomenės suaukotų pinigų pasisavinimu), į tai, kad ieškovas vykdo visuomeninę veiklą, susijusią su visuomenės informavimu, o atsakovo paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai daliai visuomenės galėjo sukelti įtarimų ir nepasitikėjimą šia ieškovo vykdoma veikla, vien tik pažeidimo konstatavimas nebūtų pakankama satisfakcija, o ieškovui priteistas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamo dydžio.

77.       CK 2.24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Tiek kasacinio teismo, tiek EŽTT praktikoje pateikiami vertinimai, susiję su privačių asmenų reputacijos gynimu, nagrinėjamoje byloje, kurioje dalykinę reputaciją gina ieškovė – viešasis juridinis asmuo, taikytini mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais). 

78.       Vadinasi, juridinio asmens dalykinė reputacija sietina su jo vykdomos veiklos sėkme, viešojo juridinio asmens veiklos atveju gali būti siejama ir su jos pobūdžiu, o dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimo patirta neturtinė žala – su neigiamomis pasekmėmis, kurios atsirado dėl sumažėjusių ar netgi prarastų galimybių juridiniam asmeniui vykdyti savo veiklą taip, kaip ją galėjo vykdyti iki dalykinės reputacijos pažeidimo. Pažymėtina, kad viešojo juridinio asmens atveju dalykinės reputacijos pažeidimas neigiamą įtaką gali daryti ir pasitikėjimo tokio asmens vykdoma veikla pokyčiais (pasitikėjimo sumažėjimu, atsisakymu remti tokio asmens vykdomas akcijas ir pan.), tačiau tokio pobūdžio įtakai įrodyti paprastai nėra tiesioginių įrodymų.

79.        EŽTT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad valstybės naudojasi plačia vertinimo laisve dėl priemonių, kurios nacionalinėje teisėje nustatytos tam, kad įgalintų įmones ginčyti paskleistų teiginių, keliančių pavojų pažeisti jų reputaciją, tikrumą bei riboti savo patiriamą žalą (EŽTT 2005 m. vasario 15 d. sprendimas byloje Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01, par. 94).

80.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui aspektu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012; 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014).

81.       Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad: nuo 2016 m. spalio 4 d. ieškovei suteiktas paramos gavėjo statusas; ieškovė yra apdovanota LRT metų apdovanojimuose nominacijoje „Metų pilietinė iniciatyva“ už akciją „Bayraktaras Ukrainai“ ir už iniciatyvą surinkti lėšas koviniam dronui, už visuomenės suvienijimą, už kitų Europos šalių pilietinių visuomenių įkvėpimą (prieiga internete <https://www.lrt.lt/projektai/metu-apdovanojimai/>); ieškovė 2021 m. 43 proc. visų pajamų gavo kaip paramą iš savo žiūrovų. Ieškovės veikla nepriskirtina prie kontroversiškai vertinamų, todėl jai pakako įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jos veiklos vertinimas ar požiūris į ją, sumažėjo teigiamas jos vertinimas. 

82.       Nors nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė neįrodinėjo, kad patyrė realius nuostolius, tačiau ieškovės, kaip viešojo juridinio asmens, teigiamo vertinimo sumažėjimas (atsakovo paskelbtos žinios neabejotinai daliai visuomenės sukėlė įtarimą ir nepasitikėjimą ieškovės vykdoma visuomenine veikla, kuri konkrečiu nagrinėjamu atveju susijusi su paramos rinkimu Ukrainai) bylą nagrinėjusiems teismams leido daryti išvadą apie realų ir faktinį ieškovės dalykinės reputacijos sumenkinimą. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nustatę dalykinės reputacijos pažeidimą, turėjo teisinį pagrindą priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą.

83.       Kasaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovė nepateikė nė vieno realaus įrodymo, jog ji dėl atsakovo viešų pasisakymų būtų patyrusi bet kokių neigiamų padarinių, – visi argumentai, kuriais ieškovė grindžia savo patirtą žalą, yra susiję arba su paskleistos informacijos mastu, pobūdžiu, arba siejami su potencialiu (kada nors ateityje galimu) neigiamu poveikiu jai. Tuo tarpu realaus reputacijos sumenkėjimo būtent dėl atsakovo paskleistų teiginių ieškovė byloje visiškai neįrodinėjo. Tokiais argumentais atsakovas siekia pagrįsti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas šiais argumentais iš esmės dar kartą pateikia savo poziciją dėl bylos įrodymų reikšmės ir jų vertinimo. Pažymėtina, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs, yra faktinio pobūdžio ir nesudaro kasacijos dalyko. Dėl tokio pobūdžio argumentų kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti, kadangi tai neatitiktų įstatyme įtvirtintos kasacinio proceso paskirties ir ribų. Vien tai, kad kasatorius nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-823/2023, 31 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

84.       Apibendrindama visus pirmiau nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš dalies nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sąvokų „žinia“ ir „nuomonė“ atribojimo, tačiau šis padarytas pažeidimas nedaro įtakos iš esmės teisėtų ir pagrįstų teismų procesinių sprendimų galiojimui. Išplėstinei teisėjų kolegijai konstatavus, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. įraše paskelbti ginčo teiginiai kvalifikuotini kaip nuomonė, pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys dėl įpareigojimo paneigti 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtame įraše išdėstytus ginčo teiginius tikslintinos, jas išdėstant naujai šios nutarties rezoliucinėje dalyje, ginčijamus teismų procesinius sprendimus iš esmės paliekant nepakeistus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

85.       Naujausioje EŽTT praktikoje yra pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiška ir veiksminga, jeigu bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos mechaniškai, atsižvelgiant tik į pareikštų ir tenkintų bei atmestų reikalavimų kiekį. Bylose turi būti atsižvelgiama į bylos esmę apskritai ir ne tik į pareikštų tenkintų reikalavimų kiekį, bet ir į tai, kiek asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, pavyko kokybiškai laimėti ginčą (žr. EŽTT 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Girdauskienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 54171/21). Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą EŽTT praktiką, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo skundžiamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas iš esmės liko nepakeistas, todėl laikytina, kad šiuo atveju būtent ieškovų naudai priimtas procesinis sprendimas.

86.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

87.       Atsižvelgus į tai, kas nurodyta šios nutarties 85 punkte, atsakovo kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, iš jo priteistinas kitų šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

88.       Ieškovai prašo priteisti jiems iš atsakovo po 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginti. Nurodytas išlaidas ieškovai grindžia 2024 m. rugpjūčio 9 d. Advokatų profesinės bendrijos „Neolex“ išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. NOX-24-08-00008, 2024 m. rugpjūčio 9 d. Advokatų profesinės bendrijos „Neolex“ išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. NOX-24-08-00009 ir AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašu. Ieškovų prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotos didžiausios už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistinos išlaidų sumos (Rekomendacijų 7, 8.14 punktai), bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl ieškovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – po 944 Eur – priteisiamas iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

89.       Kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu proceso šalims, nepatyrė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti atsakovo R. Ž. pateiktą naują įrodymą ir grąžinti šį įrodymą jį pateikusiam asmeniui.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarties dalį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį dėl 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtame įraše išdėstytų ginčo teiginių pripažinimo tikrovės neatitinkančia informacija, kuri žemina ieškovo garbę ir orumą, įpareigojimo šiuos teiginius paneigti, patikslinti ir ją išdėstyti taip:

„Pripažinti, kad atsakovas R. Ž. savo paskyroje „R. Ž.“ socialiniame tinkle „Facebook“ apie ieškovą A. B. T. viešai paskleidė savo nuomonę, kuri žemina ieškovo A. B. T. garbę ir orumą, t. y. 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbtame įraše išdėstyti teiginiai: „KAIP T. GAVO HITLERIO DRAUGELIO BMW?! Įdomu, ką dabar galvoje žydų AUKOS, kai toks žinomas veikėjas tampa net AMBASADORIUMI? <...>Jei sektume dabartine mūsų logika - taip išeina, kad T. ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko Hitlerį ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“

Priteisti ieškovui A. B. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 944 (devynis šimtus keturiasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Laisvės TV“ (j. a. k. 304405807) iš atsakovo R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 944 (devynis šimtus keturiasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Virgilijus Grabinskas 

        Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis

        Algirdas Taminskas

        Egidija Tamošiūnienė

        Agnė Tikniūtė

        Jūratė Varanauskaitė