Baudžiamoji byla Nr. 1A-240-1035/2025 

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39018-2024-2

        Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 20 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Povilansko,

sekretoriaujant Ilonai Lonskai,

dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei,

nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Raimundui Jurkai,

        viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

        Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

A. K. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis 2024 m. spalio 5 d. apie 07.50 val. Vilniuje, Kauno g. 32, klubo „Gallery 1986“ bendro naudojimo rūkykloje sudavė vieną kartą kumščiu B. B. į pakaušį, tokiu būdu padarė jam poodinę kraujosruvą dešinio užausio srityje, kuri pagal specialisto išvadą Nr. G 3305/2024 (01) atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nuosprendį: 1) atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo; 2) nenustačius pagrindo priimti šį sprendimą, atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo Š. P. atsakomybei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai, kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis. Nors teismų praktikoje nurodyta, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, tačiau to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, apskritai neturi teisės priimto tokio sprendimo. Baudžiamasis įstatymas nenustato ribojimų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, įvykio metu atlikdamas jam inkriminuojamus veiksmus elgėsi spontaniškai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie ankstesnį nuteistojo elgesį, tačiau tai nėra pagrindas veikos nelaikyti mažareikšme. Ankstesnis nuteistojo elgesys gali būti vertinamas parenkant baudžiamojo poveikio priemones, tačiau sprendimas nuteisti asmenį, kuris turi visas galimybes koreguoti savo elgseną, nėra teisingas. Nuteistojo asmenybė, jo elgesys baudžiamojo proceso metu, savanoriškas ir visiškas žalos atlyginimas, kaltės pripažinimas ir gailėjimasis nuo pranešimo apie įtarimą įteikimo momento, žymios fizinės žalos nukentėjusiajam nepadarymas rodo, kad nuteistasis itin kritiškai vertina savo elgesį, suvokia, kad jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo ateityje jis turės laikytis priimtų visuomeninio elgesio nuostatų ir tvarkos. 

1.2.                      Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus baudžiamojo įstatymo pakeitimams, nagrinėjamu atveju yra galimybė atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuteistasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius. Taigi, nebuvo suėjęs trejų metų terminas nuo minėto teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (2023 m. spalio 4 d.) iki naujos veikos padarymo (2024 m. spalio 5 d.). Kaip matyti iš nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančios BK 40 straipsnio 10 dalies, šio straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas, be kita ko, asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai. Taigi, nagrinėjamu atveju BK 40 straipsnio 10 dalis nuteistajam netaikytina, nes jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kitu pagrindu, t. y. taikant BK 38 straipsnio nuostatas. Apelianto nuomone, jis atitinka tiek formalius, tiek vertinamuosius laidavimui taikyti keliamus reikalavimus. Nuteistasis gali būti perduodamas laiduotojo Š. P. atsakomybei. Galimas laiduotojas yra MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas, vadovauja trims darbuotojams, turi verslo vadybos profesinio bakalauro laipsnį. Faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), nuolat palaiko ryšį su nuteistuoju, jie yra artimi draugai. Š. P. nėra teistas, nuteistajam yra autoritetas, nes savo elgesiu, patarimais, gyvenimo būdu ir draugiškumu padeda ir padės nuteistajam koreguoti savo elgesį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent nustato esminius BPK pažeidimus. Šia nuostata apibrėžiamos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tokia apimtimi, kuri nurodyta apeliaciniame skunde, t. y. atsižvelgiant į skunde išdėstytus nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, taip pat papildomai patikrinti, ar priimant skundžiamą nuosprendį nėra padaryti esminiai BPK pažeidimai. Iš nuteistojo A. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir kaltės, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Be to, vadovaudamasis nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK 40 straipsnio pakeitimais, prašo apeliacinės instancijos teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Primintina, kad skundžiamu nuosprendžiu A. K. nuteistas už nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, t. y. jis naktinio klubo rūkyklos patalpoje sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam B. B. į pakaušį, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam netaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Pasak apelianto, jo asmenybė, elgesys baudžiamojo proceso metu, savanoriškas ir visiškas žalos atlyginimas, kaltės nuoširdus pripažinimas ir gailėjimasis nuo pranešimo apie įtarimą įteikimo momento, nežymios fizinės žalos padarymas nukentėjusiajam parodo, kad nuteistasis itin kritiškai vertina savo elgesį ir suvokia, kad jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo ateityje jis turės laikytis visuotinai priimtinų bendro elgesio taisyklių. Tačiau teisėjų kolegija su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi šios aplinkybės savaime nesumažina padaryto nusikaltimo pavojingumo.

BK 37 straipsnyje numatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020).

Pažymėtina, kad A. K. viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su draugu buvo naktiniame klube, rūkė bendro naudojimo rūkomajame, kuriame taip pat buvo nukentėjusysis, kurį pažįsta per kitą bendrą draugą. Nukentėjusysis pradėjo juos įžeidinėti, pavadino kaimiečiais. Iš pradžių į nukentėjusiojo replikas nereagavo, tačiau tai tęsėsi apie 10–15 minučių. Galiausiai pradėdamas eiti link durų nukentėjusysis pasakė jam dar vieną repliką, todėl jis pratrūko ir sudavė vieną smūgį nepilnai suspaudęs dešinės rankos kumštį nukentėjusiajam į pakaušio dešinės užausio sritį (b. l. 73–75). Analogiškas aplinkybes A. K. nurodė ir apklausiamas teisiamajame posėdyje (b. l. 133–134). Pažymėtina, kad nukentėjusysis nuteistojo elgesį apibūdino kiek kitaip. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu B. B. parodė, kad jam būnant su draugais naktinio klubo rūkomajame A. K. su draugu pradėjo prie jų kabinėtis, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Pamatęs, kad pokalbis niekur neveda, baigus rūkyti, jis kartu su draugais ėjo link išėjimo, tačiau A. K., priėjęs jam iš nugaros, sudavė vieną smūgį kumščiu į galvos galinės srities pakaušį ir jis prarado sąmonę. A. K. iki policijos ir greitosios medicinos pagalbos jau buvo pasišalinęs. Po poros valandų jam paskambino A. K. ir jį įžeidinėjo, kad nesikreiptų į policiją (b. l. 6–10). Papildomai apklaustas B. B. parodė, kad stovint bendroje kompanijoje kažką vienas kitam pareplikuodavo, tačiau proto ribose, necenzūriniai žodžiai nebuvo naudojami. Blogiausiai, ką yra pasakęs, tai pavadinęs A. K. kaimiečiu. Taip pavadino, nes norėjo paaiškinti jam, kad normalūs žmonės taip nebendrauja, o jo replikos yra nelogiškos. Pastovėjo, parūkė ir, kai A. K. trenkė jam iš nugaros, smūgio net nesitikėjo, priešingu atveju nebūtų atsukęs nugaros. Tą pačią dieną A. K. dar jam skambino, buvo labai piktas, vartojo necenzūrinius žodžius, sakė net nebandyti rašyti pareiškimo policijai (b. l. 32–33). Iš apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš naktinio klubo, matyti, jog asmuo su baltais marškinėliais (kaip vėliau nustatyta, A. K.) gestikuliuoja, iš to galima spręsti, kad asmenys dėl kažko konfliktuoja. Vėliau asmenys pradeda eiti link išėjimo, kai asmuo, vilkintis baltus marškinėlius, būdamas iš galo, trenkia dešiniu kumščiu į priekį einančiam vyrui į galinę galvos sritį, po to šis nukrenta ant žemės, rankomis susiėmęs už galvos. Asmuo su baltais marškinėliais pašokinėja iškėlęs abiejų rankų kumščius ir tada juos nuleidžia ir išeina iš patalpos (b. l. 65–66). Sprendžiant klausimą dėl A. K. padarytos veikos mažareikšmiškumo atkreiptinas dėmesys į šias aplinkybes: pirma, priešingai nei teigia apeliantas, minėti įrodymai patvirtina, kad žodiniame konflikte su nukentėjusiuoju jis nebuvo pasyvus, t. y. tik sulaukęs įžeidimų, bet ir pats nepagarbiai bendravo su nukentėjusiuoju, gestikuliavo; antra, sudavė smūgį nukentėjusiajam, kai žodinis konfliktas iš esmės buvo pasibaigęs, nukentėjusiajam jau išeinant, šiam nesitikint smūgio; trečia, nukentėjusiajam praradus sąmonę, nepasiliko ir pasišalino, t. y. buvo abejingas nukentėjusiojo patirtiems sužalojimams; ketvirta, nuteistojo smurtinius veiksmus matė dar penki žmonės, kurie ir puolė prie gulinčio nukentėjusiojo, suteikė jam pagalbą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais teiginiais, kad nuteistojo atliktų veiksmų, atsižvelgiant į situacijos kontekstą, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti mažareikšmiais. Nagrinėjamu atveju nuteistojo veiksmai, t. y. sudavimas kumščiu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvos sritį, nebuvo spontaniški ir atsitiktiniai, o sąmoningai nukreipti į vieną svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų teisinių gėrių – asmens sveikatą dėl menkavertės priežasties (tarpusavio žodinio konflikto metu nukentėjusiojo nuteistajam išsakytos replikos). Nors šie veiksmai truko trumpai ir nukentėjusiajam nebuvo padaryti žymūs sužalojimai, vis dėlto, dėl tokių nuteistojo veiksmų nukentėjusysis prarado sąmonę, jam nedelsiant buvo reikalinga medikų pagalba. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo replika, kuri sukėlė nuteistajam pyktį ir susierzinimą, buvo provokuojanti ir privertė nuteistąjį imtis smurtinių veiksmų. Akivaizdu, kad A. K. tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajam ir tokiu būdu siekė pademonstruoti jėgą prieš nukentėjusįjį ar jį pamokyti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistojo A. K. padaryta nusikalstama veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį bei jų pasireiškimą šioje situacijoje yra tokio pavojingumo laipsnio, kad negali būti pripažįstama tik kaip formaliai atitinkanti BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką ir vertinama kaip mažareikšmė.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Apelianto įsitikinimu, atsižvelgiant į nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 40 straipsnio redakciją, jis atitinka tiek formaliuosius, tiek vertinamuosius atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikyti keliamus reikalavimus. Pirmiausia pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo baudžiamojo įstatymo pakeitimai, tarp jų ir BK 40 straipsnio, reglamentuojančio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šie pakeitimai bendrąja prasme palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį – panaikinta viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, t. y. kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik asmeniui, kuris pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Nuo 2025 m. vasario 1 d. laidavimas gali būti taikomas ir baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui, jeigu jis ne pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, BK 40 straipsnio pakeitimai šiuo atveju A. K. teisinės padėties nelengvina, kadangi byloje nustatyta, kad jis anksčiau neteistas (tik buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu), todėl sprendžiant dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, anksčiau paminėtas BK 40 straipsnio pakeitimas neturi teisinės reikšmės. Taigi, teisėjų kolegija iš esmės pasisakys dėl nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 40 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų egzistavimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), be to, apeliacinės instancijos teismui pateiktas galimo laiduotojo Š. P. prašymas atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Abiem atvejais, t. y. tiek teismui taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis, jokių abejonių nekeliančiomis aplinkybėmis.

Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad anksčiau A. K. nėra teistas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, todėl laikytina, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, nuteistasis A. K. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, iki teisiamojo posėdžio atlygino turtinę žalą civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai, o teisiamojo posėdžio metu, susitaikydamas su nukentėjusiuoju B. B., susitarė ir dėl neturtinės žalos dydžio bei nedelsiant ją atlygino (BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Taigi, dėl aptartų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vertinamųjų sąlygų teisėjų kolegija neturi abejonių. Visgi, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią nuteistasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokią išvadą daro teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-46-465/2021, 2K-212-594/2024).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. K. yra jauno amžiaus (duomenys neskelbtini)), dirba (duomenys neskelbtini), nors anksčiau nebuvo teistas, tačiau, kaip minėta, jis praeityje buvo padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 dalyje, dėl kurios buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendyje nustatyta, kad A. K., būdamas naktinio klubo rūkyklos patalpose, lankytojų akivaizdoje įžūliai tyčia be aiškios priežasties sudavė kitam asmeniui vieną smūgį dešine ranka į apatinį žandikaulį. Pažymėtina, kad, praėjus vos vienerių metų laikotarpiui, nuteistasis labai panašiomis aplinkybėmis vėl padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja A. K. ir parodo jo polinkį nesilaikyti visuotinai priimtinų bendro elgesio taisyklių, nes akivaizdu, kad iš padarytos ankstesnės nusikalstamos veikos jis jokių teigiamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė, todėl A. K. priešingas teisei elgesys nelaikytinas atsitiktiniu ar pavieniu. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad, atleidus A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. nėra privalomos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos.

Pripažinus, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos tam, kad A. K. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliacinio skundo argumentų, susijusių su laiduotojo tinkamumu, vertinimas iš esmės netenka prasmės, todėl teisėjų kolegija dėl laiduotojo kandidatūros (ne)tinkamumo nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms, keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 14 d. nuosprendį nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. K. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai                                                                         Ugnė Gailiūnienė

                                                                                Valerij Lauš

                                                                                Mindaugas Povilanskas