Civilinė byla Nr. e2-67-804/2024

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02556-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4.;

     2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.15.;

                                           3.2.8.5.; 3.2.6.1

                  (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2024 m. sausio 11 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas,

sekretoriaujant Alinai Žilionienai,

dalyvaujant ieškovės A. Š., 

atstovei advokatei Reginai Vasiliauskienei,

atsakovui K. M.,

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui K. M. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VVTAĮT).

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė A. Š. pareiškė teisme ieškinį atsakovui K. M., kuriuo prašė: 1) nustatyti, kad atsakovas K. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. Š. yra jo sūnus; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. Š., jos gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti iš atsakovo K. M., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200,00 Eur (du šimtus) periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti iš K. M., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-11-23 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, viso už 36 mėnesius, po 200 Eur, viso 7 200 Eur; 6) priteisti iš atsakovo K. M. teismo ir bylinėjimosi, tame tarpe antrinės teisinės pagalbos, išlaidas.

Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškovės reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais, jog 2011 metais Bijūnų kaime, per šeimos šventę, per atsakovo giminaičius susipažino su K. M., pradėjo bendrauti telefonu, susitikdavo. Maždaug po pusmečio, jau 2012 metais, susitarė apsigyventi kartu. Apsigyveno jo giminaičių nurodytame namelyje (duomenys neskelbtini), kurį K. M. apsiėmė prižiūrėti ir saugoti. Kartu su K. M. gyveno iki 2015 m.

Pradėjus gyventi kartu, pastebėjo, kad atsakovas mėgsta gerti alkoholį, oficialiai niekur nedirbo, todėl tarp jų kildavo konfliktai, kartais būdavo smurto atvejų. Policijos nekviesdavo, pagalbos ieškodavo pas savo tėvus.

2015 metais ieškovė pasijuto esanti nėščia. Sužinojęs apie jos nėštumą, K. M. neapsidžiaugė, nes jis jau turėjo penkis vaikus, kuriuos augino vaikų motina. Dėl jos nėštumo taip pat kildavo nesutarimai, atsakovas kartais teigdavo, kad tai ne jo vaiko laukiasi, kitais kartais sakydavo, kad gimsiantis vaikas yra jo.

Prieš pat gimdymą 2015 m. gruodžio mėnesį ieškovė grįžo pas tėvus, ir (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Gimus sūnui, ieškovė apie tai pranešė K. M., tačiau jis neaplankė ligoninėje, apsilankė pas tėvus tik grįžus su vaiku namo, atvežė sauskelnių ir vaisių.

Kai sūnus buvo dar mažas, K. M. pats pasiūlė atlikti DNR ekspertizę, ir ieškovė tam neprieštaravo, nes neturi jokių abejonių dėl vaiko tėvystės. Vėliau atsakovas nesutiko atlikti tėvystės ekspertizės, matyt, persigalvojo, o gal neturėjo pinigų. Atsakovas yra matęs savo sūnų, kuris yra tikra tėvo kopija. Tačiau kartu nuvykti pas notarą ir pripažinti tėvystę notarine tvarka K. M. atsisakė, todėl sūnaus gimimą Trakų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje ieškovė įregistravo viena, nedalyvaujant tėvui. Vaiko gimimo dokumentuose tėvas neįrašytas. Atsakovas bijo atsakomybės, kad pripažinus tėvystę, turės pareigą teikti vaikui išlaikymą.

Kai A. Š. buvo 3-4 metai, atsakovas buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), davė 60 Eur vaiko išlaikymui. Kartais ieškovė paprašo atsakovo duoti pinigų vaiko išlaikymui, ir jis duoda po 20, 30 Eur, yra gal penkis kartus davęs pinigų nurodytomis sumomis. Iki šiol vaiko išlaikymui jis yra davęs apytikriai 190 Eur, periodiškai išlaikymo neteikia.

Kas mėnesį vaiko išlaikymui reiktų skirti ne mažiau kaip po 500-550 Eur. Į 1 MMA, kuri nuo 2022 m. sausio mėn. yra 730 Eur (neatskaičius mokesčių), išlaikymo sumą orientuoja ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika. Išlaikymo išlaidų sumą sudaro išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, sveikatos palaikymui, ugdymo, mokymo priemonėms, laisvalaikiui ir kitiems poreikiams tenkinti. Vaiko išlaikymui reikalingą sumą abu tėvai turi teikti lygiomis dalimis. Priklausomai nuo kiekvieno iš tėvų turtinės padėties, nuo lygybės principo gali būti nukrypstama. Sūnus auga, jo poreikiai didėja, jis lanko darželį, o sekančiais metais pradės lankyti mokyklą. Be to, dėl infliacijos, kainų augimo, išlaikymo išlaidos nuolat didėja. Šiuo amžiaus periodu vaikas greitai išauga iš rūbelių, reikia pirkti naujus.

Vieno mėnesio išlaikymo išlaidas sudaro: 180 Eur maistui; 50 Eur drabužiams (įvairiems sezonams - 600 Eur metams : 12 mėn.); 40 Eur avalynei (480 Eur metams); 20 Eur ugdymo priemonėms; 30 Eur žaislams; 30 Eur vitaminams, vaistams; 20 Eur higienos priemonėms; 30 Eur šventėms, gimtadieniams; 10 Eur komunalinėms paslaugoms; 50 Eur nenumatytoms išlaidoms.

Sūnui A. Š. netrukus sukaks 7 m. Ieškovė nedirba, nes, gyvenant kaime, darbo susirasti sunku. Šiuo metu jos pajamos - 161 Eur socialinė pašalpa, išmoka vaikui - 127 Eur, viso 289 Eur per mėnesį. Šeimą padeda išlaikyti ieškovės tėvai, kurie abu dirba, taip pat turi ūkį, augina gyvulius, paukščius, turi žemės, auginabulves ir kitas daržoves.

Atsakovas yra sveikas, turi galimybę dirbti ir pareigą teikti savo vaikui išlaikymą. Nustačius tėvystę, prašo nepilnamečio sūnaus A. Š. išlaikymui priteisti iš atsakovo K. M. po 200 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Atsakovas pakankamo išlaikymo neteikia nuo pat vaiko gimimo, todėl, vadovaujantis CK 3.200 str., prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. už 36 mėnesius, po 200 Eur, viso 7200 Eur.

Nepilnametis sūnus A. Š. gyvena su ieškovė. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja, jos gyvenamojoje vietoje, nes ieškovė rūpinasi jo sveikata, ugdymu, jį išlaiko, su vaiku ją sieja stiprus emocinis ryšys

Kadangi atsakovas sūnumi nesidomi, noro bendrauti neišreiškė, tėvo ir vaiko bendravimo klausimas nekeliamas. Bendravimui aš kliūčių ieškovė nedaro.

Atsakovas K. M. teismo posėdyje sutiko su reikalavimu pripažinti jį vaiko tėvu. Su ekspertizės aktu yra susipažinęs ir pripažįsta, kad yra A. Š. tėvas. Sutinka mokėti vaikui po 200 Eur išlaikymą, tačiau prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas yra labai didelis.

Išvadą byloje teikiančios institucijos VVTAĮT atstovė teismo posėdyje palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes, jog Siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, 2022 m. gruodžio 8 d. Skyriaus vyriausioji specialistė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Ieškovė su mažamečiu sūnumi ir A. Š. tėvais (motina ir tėvu) gyvena nuosavame name, kuriame yra 5 kambariai ir virtuvė (apie 160 kv.m.), nuosavybėsteise priklauso J. Š. ir L. Š. (ieškovės tėvams). Būstas su visais patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga, švaru. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai. Mažametis A. Š. namuose turi savo atskirą kambarį, kuriame yra lova, spinta, rašomasis stalas, taip pat vaikas turi atskirą erdvę, kuriame leidžia laisvalaikį. Apsilankymo metu ieškovė paaiškino, kad atsakovas vengia bet kokios atsakomybės dėl mažamečio vaiko, juo nesidomi, išlaikymo neteikia. Nuo gimimo, mažametį A. Š. atsakovas yra matęs 2 kartus iki šios dienos. Apsilankymo metu ieškovės namuose, Skyriaus vyriausioji specialistė bendravo su mažamečiu A. Š.. Su mažamečiu bendrauta esant motinai ir senelei. Berniukas buvo gerai nusiteikęs, ramus, drąsus, atsakinėjo į klausimus. A. Š. pasakojo, kad lanko Aukštadvario mokyklą, 1 klasę, lanko 1 būrelį, turi 1 draugą. Gyvena senelių namuose su mama. Su mama ir seneliais sutaria gerai, namuose nieko netrūksta. Paklausus apie tėvą - ar jį pažįsta ir kada paskutinį kartą matėsi - vaikas atsakė, kad žino, kad yra tėvas K., su juo 1 kartą matėsi, kada lankė darželį (senelės pastaba, kaip vaikui buvo 4 metai), tėvas atvažiavo su dviračiu ir daugiau nieko nepamena ir nuo to laiko nebendravo.

Su atsakovu susisiekti ir apsilankyti jo gyvenamoje vietoje nepavyko, todėl atsakovo pozicija dėl ieškinio Skyriui yra nežinoma.

Skyrius neturi duomenų apie tai, kad motina A. Š. netinkamai vykdytų savo motinos pareigas mažamečio vaiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad mažametis A. Š. nuo pat gimimo gyvena su motina, tėvo yra matęs tik 1 kartą ir daugiau nebendrauja, Skyriaus nuomone, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus.

Atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio mažamečiam vaikui bei ieškovės esamą turtinę padėtį, Skyriaus nuomone, iš atsakovo turėtų būti priteistinas išlaikymas užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ir vaiko poreikius tenkinti. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas mažamečiam vaikui Skyriaus nuomone užtikrins mažamečio vaiko poreikius.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

Pateikti duomenys rodo, kad ieškovė A. Š. 2012-12-10 pagimdė sūnų A. Š. (gimimo liudijimas AB Nr. 021922). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 202312-15 Ekspertizės akte Nr. ES 92/2023(01), pateikta išvada, kad atsakovas K. M. yra A. Š. biologinis tėvas su 99,999999998 proc. tikimybe. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad yra A. Š. biologinis tėvas. Todėl, esant visiems šiems byloje nustatytiems duomenims, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai ir nustatytina, kad atsakovas yra jos pagimdyto sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. Š. yra K. M. sūnus (CK 3.146, 3.148 str.).

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169, 3.174 straipsniai).

Į bylą pateikta VVTAĮT išvada patvirtina, kad ieškovės šeima gyvena ieškovės tėvams priklausančiame name, su visais patogumais. Namuose švaru, tvarkinga. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, nepilnamečio vaiko A. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Prašymų dėl atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo nepareikšta. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku nėra, konkreti bendravimo tvarka nenustatoma (CK 3.170 straipsnis), kartu konstatuojant, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja ir dalyvauja jį auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus.

Nepilnamečių vaikų tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 , 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl yra būtina nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t.y. visas jo gaunamas pajamas, turimas santaupas bei turtą. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tuo atveju, kai sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą gali būti paliesti ir pačių tėvų interesai, dėl priteisto išlaikymo gali sumažėti ar padidėti jų patenkinimas, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (CK 3.3 str. 1 d. ).

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas nuo vaiko gimimo neprisideda prie jo išlaikymo. Vaikų teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. Šis principas įtvirtintas ir Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d., numatančioje, kad tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Ieškovė prašo išlaikymą sūnui priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Tiek ieškovės paaiškinimai, tiek į bylą pateikta VVTAĮT išvada patvirtina, kad ieškovė šiuo metu nedirba. Jos mėnesio pajamas sudaro 161 Eur socialinė pašalpa ir 127 Eur išmoka vaikui. Atsakovas su prašymu priteisti išlaikymo sumą sutiko. Atsakovas į bylą duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė.

Atsakovas yra darbingo amžiaus ir išlaikymo sūnui neteikia nuo jo gimimo. Netinkamas tėvų pareigos vykdymas arba visiškas jos nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą vaikams, kuris užtikrintų būtinas vaikams vystytis sąlygas.

Ieškovė prašo priteisti po 200,00 Eur išlaikymą kas mėnesį. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadą, nesant duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, dėl kurių jis negalėtų dirbti ir išlaikyti savo nepilnamečio vaiko, įvertinus ieškovės turtinę padėtį, atsižvelgiant išimtinai į vaiko poreikius bei interesus, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas po 200,00 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2022-11-24, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Teismo nuomone, toks išlaikymo dydis laikytinas proporcingu nepilnamečio vaiko poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai. Pripažintina, kad tokio dydžio išlaikymo suma yra pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Taip pat ieškovė reiškia reikalavimą ir dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.

CK 3.200 str. reglamentuoja, kad išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Nurodyta teisės norma nustato bendrąjį principą, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečio vaiko. Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos (LAT 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas gimus vaikui neprisidėjo prie jo išlaikymo. Atsakovas būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas tėvas privalėjo išlaikymą vaikui užtikrinti. Vadovaujantis CK 3.192 str. 1 d. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš viso 7 200 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 7 200 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). 

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Vilniaus skyriaus 2022-11-09 sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-6031 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Iš 2023-12-27 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-17317, matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 350 Eur, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo.

Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos 395,27 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurais sudaro 109,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti tėvystę ir 216,00 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, 70,27 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 42, 79, 87, 88, 92, 96, 140, 268 –270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti, kad atsakovas K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio sūnaus A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. Š. yra jo sūnus.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad atsakovas K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja ir dalyvauja jį auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus.

Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022-11-24) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 200 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečiam A. Š. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) išlaidų valstybės naudai už ieškovei A. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Priteisti valstybei iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 325,00 Eur (trijų šimtų dvidešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei. Priteistą sumą atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70,27 Eur (septyniasdešimties eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteistą sumą atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

 Teisėjas                                                                              Ričardas Prašmuntas