Civilinė byla Nr. 2-456/2013             

                                          Procesinio sprendimo kategorija: 126.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų (kreditorių) akcinės bendrovės ,,SEB lizingas“, akcinės bendrovės „SEB bankas“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Utenos skuba“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atmestas nurodytų pareiškėjų prašymas dėl bankroto administratorius atstatydinimo, uždarosios akcinės bendrovės ,,Auto 1“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-488-881/2012),

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo iškelta UAB „Auto 1“ bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas ieškovo UAB ,,Lukoil Baltija“ pasiūlytas bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (1 b. t., 1-5 l.); be to, nurodyto apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo patvirtinti BUAB „Auto 1“ kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų kreditoriaus AB „SEB bankas“ 1 154 358,30 Lt finansinis reikalavimas ir kreditoriaus UAB „Utenos skuba“ 22 018,02 Lt finansinis reikalavimas, o 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi – kreditoriaus AB „SEB lizingas“ 1 227 408,59 Lt finansinis reikalavimas (1 b. t., 23-25, 49-52 l.). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi UAB „Auto1“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2012 m. kovo 28 d. BUAB „Auto1“ kreditoriai AB „SEB bankas“ ir AB „SEB lizingas“ pateikė prašymą dėl BUAB „Auto1“ bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atstatydinimo, prie kurio prisidėjo BUAB „Auto1“ kreditorius UAB „Utenos Skuba“ (1 b. t., 101-104 l.; 2 b. t., 1-14 l.; 4 b. t., 70-75 l.).

Nurodė, kad bankroto administratorius neatstovauja visų kreditorių interesams, yra nesąžiningas ir šališkas, o dauguma jo veiksmų bei sprendimų buvo priimti, pažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normas, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso nuostatas bei bankroto administratoriaus veiklos principus, todėl šis administratorius daugiau nebegali vykdyti savo pareigų. Pareiškėjų teigimu, bankroto administratorius be pagrindo atsisakė pateikti kreditoriui AB „SEB bankas“ paaiškinimus į jo užduotus klausimus, nepagrįstai tęsė bylinėjimąsi su kreditoriumi AB „SEB lizingas“ ir vilkino jam priklausančio turto grąžinimą, nesiėmė veiksmų, kad neteisėtai UAB „Auto 1 Logistics“ išnuomoto turto, nuosavybės teise priklausančio kreditoriui AB „SEB lizingas“, nuomos kaina atitiktų realias rinkos kainas, netinkamai ir aplaidžiai atliko savo pareigas, tikrindamas UAB „Sorelija“, UAB „Auto 1 Logistics“, I. K. bei E. V. finansinių reikalavimų pagrįstumą, taip pat UAB „Auto 1“ finansinę padėtį, atstovavo išimtinai kelių kreditorių interesus ir nepagrįstai bendradarbiavo su advokatų kontora „Motieka ir Audzevičius“, taip padidindamas administravimo išlaidas ir sukeldamas interesų konfliktą.

BUAB „Auto1“ kreditoriai UAB „Raliga“, SIA „Limbažu Auto“, UAB „Vingės terminalas“, UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „Kelias“ ir VSDFV Vilniaus skyrius sutiko su aukščiau nurodytu prašymu dėl BUAB „Auto1“ bankroto administratoriaus pakeitimo bei nurodė, kad paskirtasis bankroto administratorius nesiėmė reikalingų veiksmų, kad apgintų visų kreditorių interesus (1 b. t., 92-100 l.; 4 b. t., 68-69 l.).

BUAB „Auto 1“ bankroto administratorius ir kreditoriai UAB „Parmatus“, P. K. IĮ, UAB „Sorelija“, OOO „Dva kontinenta“, UAB „Transigva“ bei I. K. prašė atmesti šį prašymą, nurodę, kad bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ įgaliotas asmuo K. Stankus dirba profesionaliai ir nešališkai, kad kaltinimai bankroto administratoriui yra pagrįsti prielaidomis, o kreditoriai neturi teisės reikšti tokio prašymo, kadangi jų patvirtinti finansiniai reikalavimai vertine išraiška sudaro mažiau kaip pusę visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos (4 b. t., 88-102, 106-121 l.; ĮBĮ 24 str. 2 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atmetė BUAB „Auto 1“ kreditorių AB „SEB lizingas“, AB „SEB bankas“ ir UAB „Utenos skuba“ prašymus dėl BUAB „Auto 1“ bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atstatydinimo (5 b. t., 2-10 l.).

Nurodė, kad pareiškimą dėl BUAB ,,Auto 1“ administratoriaus pakeitimo pateikė kreditoriai AB ,,SEB bankas“, kurio 1 154 358,30 Lt dydžio finansinis reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi ir sudaro apie 20 procentų visų BUAB ,,Auto 1“ kreditorių finansinių reikalavimų, AB ,,SEB lizingas“, kurio 1 227 408,59 dydžio finansinis reikalavimas, patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi, sudaro apie 22 procentus visų BUAB ,,Auto 1“ kreditorių finansinių reikalavimų, ir kreditorius UAB ,,Utenos skuba“, kurio finansinis 108 863,88 Lt reikalavimas, patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi bei patikslintas 2010 m. birželio 29 d. nutartimi, sudaro apie 1,4 procento visų BUAB ,,Auto 1“ kreditorių finansinių reikalavimų. Teismo teigimu, visų trijų kreditorių, inicijavusių BUAB ,,Auto 1“ administratoriaus atstatydinimo klausimą, bendra reikalavimų suma sudaro apie 43,4 procentus visų BUAB ,,Auto 1“ kreditorių finansinių reikalavimų.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punktą neturi administratoriaus pakeitimo inicijavimo teisės, nes minėtų kreditorių reikalavimai vertine išraiška nesudaro daugiau kaip pusės visų BUAB ,,Auto 1“ kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

Teismo nuomone, nors pareiškėjai, įrodinėdami savo teisę inicijuoti administratoriaus pakeitimo klausimą, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, pagal kuriuos bankroto bylą nagrinėjantis teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalimi, gali ratio legis (pagal įstatymą) svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo, o pavieniai kreditoriai nors ir neturi teisės kreiptis tiesiogiai į teismą, tačiau teismas, gindamas bankroto byloje egzistuojantį viešąjį interesą, turi teisę ex officio įvertinti bankroto administratoriaus tinkamumą vykdyti pareigas pagal kreditoriaus (kreditorių) pateiktą informaciją, nagrinėjamu atveju nesivadovautina šia teismų praktika, kadangi ji susiformavo, galiojant senesnei ĮBĮ redakcijai, tuo tarpu ĮBĮ 21 straipsnio pakeitimus įstatymų leidėjas atliko 2011 m. gruodžio 22 d. (Nr. XI-1867, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-112 (2012-01-06). Teismas sprendė, kad, įstatymų leidėjui konkrečiai apibrėžus subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo, ratą, teismas turi remtis specialiąja ĮBĮ įtvirtinta teisės norma, o ne aukštesnės instancijos teismų iki ĮBĮ pakeitimo suformuota praktika.

Teismas atmetė kreditoriaus UAB „Utenos skuba“ prašymą informuoti atskirąja nutartimi Įmonių bankroto valdymo departamentą apie administratoriaus įgalioto asmens K. Stankaus padarytus ĮBĮ pažeidimus bei BUAB „Auto 1“ prašymą dėl baudos pareiškėjams skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Be to, pažymėjo, kad kreditorius AB „SEB lizingas“ yra inicijavęs civilinę bylą bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui K. Stankui dėl žalos, padarytos, netinkamai atliekant įstatymų nustatytas pareigas, atlyginimo, todėl teismui, ex officio išsprendus administratoriaus atstatydinimo klausimą ir konstatavus galimus jo netinkamus veiksmus, teismas pasisakytų dėl aplinkybių, kurios yra ginčijamos ir įrodinėjamos kitoje civilinė byloje. 

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Pareiškėjai (kreditoriai) AB ,,SEB lizingas“ ir AB „SEB bankas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl BUAB „Auto 1“ bankroto administratoriaus atstatydinimo, ir perduoti šį prašymą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (5 b. t., 15-19 l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta ne teismo teisė spręsti dėl bankroto administratoriaus pakeitimo, o kreditorių teisė kreiptis dėl šio klausimo svarstymo, todėl nurodytos teisės normos pakeitimai, kuriais vadovavosi teismas, nepakeitė reguliavimo, susijusio su teismo teise (o ne pareiga) ex officio spręsti dėl bankroto administratoriaus pakeitimo, kuri kildinama ne iš konkrečios ĮBĮ nuostatos, bet suformuotos teismų praktikos, vadovaujantis viešojo intereso, egzistuojančio bankroto bylose, apsaugos svarba. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2012).

2. Teismas, priešingai suformuotai teismų praktikai, bei ignoruodamas viešąjį interesą, nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjų (kreditorių) pateiktų duomenų ir nesprendė dėl bankroto administratoriaus tinkamumo toliau vykdyti BUAB „Auto 1“ bankroto administratoriaus pareigas, dėl ko skundžiama teismo nutarties dalis yra nepagrįsta ir neteisėta (CPK 291 str. 1 d. 5 p.). Juolab kad pareiškėjų prašymą palaiko ir kiti BUAB „Auto 1“ kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 30,67 proc. visų BUAB „Auto 1“ kreditorių finansinių reikalavimų.

3. Pareiškėjų prašyme yra nurodyta daug pagrindų dėl BUAB „Auto 1“ bankroto administratoriaus pakeitimo, iš kurių net 6 nėra susiję su civilinės bylos reikalavimu dėl žalos atlyginimo, todėl teismas galėjo ir turėjo ex officio įvertinti bankroto administratoriaus tinkamumą.

Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Utenos skuba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (5 b. t., 27-33 l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, gindamas bankroto bylose egzistuojantį viešąjį interesą, privalėjo būti aktyvus ir įpareigoti bankroto administratorių informuoti visus įmonės kreditorius apie bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimo nagrinėjimą, tačiau teismui to neatlikus, buvo neišsiaiškinta nuomonė kreditorių, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro apie 20 proc. visų BUAB „Auto 1“ kreditorių.

2. Apeliantas savo prašymą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo grindė ne ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, bet teismų praktikoje suformuotu imperatyvu, kad teismas bankroto byloje privalo būti aktyvus, vykdyti bankroto administratoriaus veiklos teisminę kontrolę ir tikrinti jo veiksmus ne formaliai, bet atsižvelgiant į viešąjį interesą. Juolab kad teismas rėmėsi klaidingais bankroto administratoriaus pateiktais duomenimis apie teismo patvirtintus kreditorių finansinių reikalavimų dydžius.

3. Teismui be pagrindo atsisakius bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjai neturėjo galimybės pareikšti atsiliepimo į bankroto administratoriaus pateiktą papildomą paaiškinimą, kuriuo vadovavosi teismas, priimdamas skundžiamą teismo nutartį, todėl teismas be pagrindo konstatavo, jog kreditoriai tinkamai įgyvendino teisę būti išklausytiems.

4. Nagrinėjamu atveju teismas, vykdydamas bankroto procedūrų teisėtumo kontrolę, ne tik turi teisę ex officio, bet ir privalo patikrinti kreditorių pateiktą informaciją dėl bankroto administratoriaus galimo suinteresuotumo veikti buvusių bankrutavusios įmonės savininkų naudai arba įvertinti jo tinkamumą eiti pareigas šiame bankroto procese dėl kitų priežasčių.

Atsakovas atsiliepimuose į apeliantų atskiruosius skundus prašo juos atmesti (5 b. t., 42-44, 46-49 l.). Nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog prašymą dėl BUAB „Auto 1“ bankroto administratoriaus atstatydinimo pareiškė kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma yra mažesnė negu numato ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos, todėl apygardos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti šį prašymą. Be to, atsakovo teigimu, teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi ne tik paminėtomis nuostatomis, bet ir aplinkybe, kad kreditorius AB „SEB lizingas“ yra inicijavęs civilinę bylą K. Stankui dėl žalos atlyginimo. Pažymi, jog teismas turi ne pareigą, bet teisę ex officio įvertinti bankroto administratoriaus tinkamumą vykdyti pareigas.

Kreditoriai R. V., UAB „Sorelija“, UAB „Auto 1 Logistics“ ir I. K. atsiliepimuose į apeliantų atskiruosius skundus prašo juos atmesti, nurodydami, kad apeliantų prašymas pakeisti bankroto administratorių grindžiamas prielaidomis, pareikštas, siekiant bankroto administratoriumi paskirti apeliantams lojalų asmenį, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantai neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus, kurį palaiko dauguma kreditorių, pakeitimo. Pažymi, kad bankroto administratoriaus pakeitimas užvilkintų bankroto procesą, o nepatenkinti dabartinio bankroto administratoriaus elgesiu kreditoriai savo tariamas pažeistas teises gali ginti kitais subjektinių teisių gynimo būdais (5 b. t., 51-58, 60-70, 74-81, 83-89 l.).

Pareiškėjai UAB „SEB bankas“ ir UAB „SEB lizingas“ atsiliepime į pareiškėjo UAB „Utenos skuba“ atskirąjį skundą prašo jį patenkinti (5 b. t., 39 l.).

Pareiškėjas UAB „Utenos skuba“ atsiliepime į UAB „SEB bankas“ ir UAB „SEB lizingas“ atskirąjį skundą prašo jį patenkinti (5 b. t., 38 l.).

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyti 4 atvejai, kuomet teismas gali atstatydinti bankroto administratorių iš pareigų: 1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 2) kai bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo; 3) kai ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius pateikia teismui prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo; 4) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl jo atstatydinimo arba įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas kreipiasi dėl praradusio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas administratoriaus atstatydinimo ir kito administratoriaus paskyrimo arba iš kitų šaltinių teismas gauna informaciją, kad administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kreditorius (kreditoriai) turi teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo, jeigu kreditoriaus (kreditorių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, nors specialiame teismines bankroto procedūras reguliuojančiame įstatyme (ĮBĮ) įtvirtinta tokia teisinė reglamentacija, kuri nesuteikia teisės tiesiogiai reikšti teismui prašymą pakeisti bankroto administratorių kitiems asmenims, nei nurodyta ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje, tačiau įstatymas neriboja teismo teisės bet kurioje bankroto procedūros stadijoje kelti ir spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas, o faktinis pagrindas tam galėtų būti ir atskiro bankrutuojančios įmonės kreditoriaus pateikti teismui duomenys, leidžiantys pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu; kreditorius, neturintis daugumos balsų kreditorių susirinkime, prašydamas teismo atstatydinti bankroto administratorių, turi pateikti svarius argumentus ir įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, paskirtojo administratoriaus netinkamumą eiti pareigas (ĮBĮ 10 str. 1 d., 11 str. 8 d., 21 str. 2 d. 4 p.; CPK 5, 7 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1926/2012; 2012 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1748/2012, 2012 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1375/2012). Be to, kreditoriaus (neturinčio ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos daugumos) kreipimasis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo vertintinas kaip procesinis prašymas, informacijos (duomenų) teismui pateikimas apie jo paskirto administratoriaus galimą netinkamumą, kurį teismas, nenustatęs, kad tokia teise piktnaudžiaujama, ex officio privalo išnagrinėti ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą (ĮBĮ 10 str. 1 d.; CPK 42, 95 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2055/2012).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad BUAB „Auto1“ kreditorių AB „SEB bankas“, AB „SEB lizingas“ ir UAB „Utenos Skuba“, kurie kreipėsi į teismą su prašymu dėl BUAB „Auto1“ bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atstatydinimo, teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai vertine išraiška nesudaro daugiau kaip pusės visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, bei jie neturi savarankiškos teisės kreiptis į teismą dėl atsakovo bankroto administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p., 21 str. 2 d. 4 p.). Tačiau teismas, neįvertinęs paminėtų kreditorių (UAB „Auto1“ bankroto byloje dalyvaujančių asmenų) prašymuose nurodytų duomenų ir argumentų dėl administratoriaus netinkamumo bei pateiktų dokumentų, kurie, kreditorių teigimu, patvirtina galimą nurodyto bankroto administratoriaus netinkamumą, be pagrindo savo iniciatyva nesprendė dėl šio bankroto administratoriaus tinkamumo, atmesdamas procesinius prašymus kreditorių, kaip neturinčių administratoriaus pakeitimo inicijavimo teisės (CPK 1 str. 1 d., 12, 42, 178, 245 str.; ĮBĮ 10 str. 1 d., 11 str. 8 d. 3 p., 21 str. 2 d. 4 p.).

Dėl pasakyto skundžiama apygardos teismo nutartis panaikintina ir klausimas dėl BUAB „Auto1“ bankroto administratoriaus atstatydinimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir perduoti klausimą  dėl BUAB „Auto1“ bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atstatydinimo nagrinėti iš naujo tam pačiam  pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                                               Audronė Jarackaitė

                                                                                                                                           Nijolė Piškinaitė

                                                                                                                                           Donatas Šernas