Administracinė byla Nr. P261-18/2014
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00820-2012-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 80.11.; 80.13.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. sausio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-134/2013 pagal atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palsana“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Palsana“ (toliau – ir UAB „Palsana“, pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu prašymu (b. l. 1?3) prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2012 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. ATK2-22/12 (toliau – ir Nutarimas).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 28 d. sprendimu (b. l. 71?75) pareiškėjo skundą tenkino. Departamento Nutarimą, kuriuo už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto nustatytą pažeidimą paskirta 500 Lt bauda, panaikino ir bylą dėl Įstatymo pažeidimo nutraukė.
Atsakovas Departamentas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 79?81), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Departamento Nutarimą nepakeistą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 30 d. sprendimu atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą atmetė.
Atsižvelgęs į tai, kad nėra Įstatymo redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d.) 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto įgyvendinimo reglamentavimo, padarė išvadą, kad asmenims, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, numato imperatyvų įpareigojimą nuo 22 iki 8 valandos alkoholiniais gėrimais prekiauti tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Šis įpareigojimas išpildomas, kai asmuo įgyvendina dvi sąlygas: 1) parduoti alkoholinius gėrimus tik atidarytoje pakuotėje ir 2) imtis protingų nuo jo valios priklausančių priemonių, jog jie būtų suvartoti vietoje.
Akcentavo, jog pirmosios sąlygos išlipdymas priklauso nuo asmens, prekiaujančio alkoholiniais gėrimais, veiksmų, jis gali kontroliuoti šio Įstatymo nustatyto reikalavimo įgyvendinimą, todėl turi aktyviai veikti ir užtikrinti, kad pirkėjui alkoholiniai gėrimai būtų parduodami tik atidarytoje pakuotėje. Tuo tarpu antroji sąlyga priklauso ne tik nuo pardavėjo, tačiau ir nuo pirkėjo valios. Pirkėjas, net pardavėjui ėmusis visų įmanomų nuo jo priklausančių priemonių, siekiant užtikrinti minėtos Įstatymo nuostatos laikymąsi, dėl tam tikrų priežasčių gali siekti alkoholį vartoti ne vietoje, todėl visais atvejais reikalauti antrosios sąlygos išpildymo tik iš pardavėjo būtų neproporcinga.
Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog asmens, prekiaujančio alkoholiniais gėrimais, atsakomybės už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 18 punkto pažeidimą kilimo ir ekonominių sankcijų skyrimo klausimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, įvertinant, ar pardavėjas ėmėsi protingų, nuo jo valios priklausančių priemonių antrosios sąlygos įgyvendinimui.
Byloje esančių įrodymų visumos kontekste, teisėjų kolegija konstatavo, jog šiuo atveju trūko neabejotinų patvirtintų duomenų išvadai, kad pareiškėjas nesiėmė protingų nuo jo valios priklausančių priemonių išvengti aptariamos Įstatymo nuostatos pažeidimo. Pirkėjos alkoholinį gėrimą iš pareiškėjo parduotuvės-baro išsinešė ne dėl nuo pareiškėjo veiklos ir valios priklausančių priežasčių. Pareiškėjas ėmėsi protingų nuo jo valios priklausančių priemonių Įstatymo reikalavimui įgyvendinti, todėl šiuo atveju vertinti jo veiksmus kaip pakankamus kilti atsakomybei ir skirti ekonominei sankcijai būtų neproporcinga ir neteisinga.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
II.
Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydamas atnaujinti administracinę bylą Nr. A525-134/2013 pagal atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palsana“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Prašyme nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A525-134/2013 priimta 2013 m. sausio 30 d., tačiau tik 2013 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 išaiškino Įstatymo naujo (nuo 2012 m. sausio 1 d.) reikalavimo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto (iki 2012 m. rugsėjo 1 d. galiojusi Įstatymo redakcija - 18 str. 3 d. 12 p.) taikymo ir aiškinimo praktiką, kuri iš esmės nebuvo vertinama prašomoje atnaujinti administracinėje byloje Nr. A325-134/2013 ir tai yra aplinkybė, sudaranti proceso atnaujinimo pagrindą.
Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalimi, 10 punktu ir 12 punktu, prašyme pateikia įrodymus, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, 2013 m. sausio 30 d. priimdama nutartį administracinėje byloje Nr. A525-134/2013, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, kad minėtas pažeidimas yra esminis, nulėmęs neteisėto sprendimo priėmimą ir kad tokiu būdu teisėjų kolegija nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos ir 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 suformuoto Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto (iki 2012 m. rugsėjo 1 d. - 18 str. 3 d. 12 p.) reikalavimo „gėrimai parduodami tik vartoti vietoje“ turinio aiškinimo ir taikymo.
Nurodo, kad Išplėstinė teisėjų kolegija minėtame 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime konstatavo, kad „<...> būtina analizuoti ne tik objektyvaus, bet ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, atskleidžiančias pareiškėjo santykį su minėtuoju pažeidimu. <...> Aplinkybės, charakterizuojančios minėtąją subjektyvių faktorių visumą, teismo vertinimu, yra dvejopos: iš vienos pusės ją išreiškia realių, fiziškai apčiuopiamų, priemonių bei sąlygų (ne)vartoti alkoholinių gėrimų vietoje visuma arba jų stoka, iš kitos pusės - ji vertintina per intelektualinį ir valinį aspektus, apimančius tam tikrų atsargos (prevencijos) priemonių ėmimąsi, kad imperatyvus Įstatymo įpareigojimas nebūtų pažeistas, bei gebėjimą suvokti, kad alkoholinius gėrimus įsigiję asmenys jį vartos ne vietoje bei ūkio subjekto darbuotojų elgesį, atsižvelgiant į šį suvokimą. <...> Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, vien nustatyti šią aplinkybę nepakanka, svarbu įvertinti ir tai, kokių atsargos (prevencijos) priemonių ėmėsi pareiškėjas, siekdamas užkirsti kelią imperatyvaus Įstatyme įtvirtinto reikalavimo pažeidimui. Minėtų priemonių visuma, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, analizuotina atsižvelgiant į proporcingumo ir protingumo kriterijus.“
Pažymi, kad pareiškėjo atstovo, barmeno, parduotas alkoholinis gėrimas nebuvo vartojamas vietoje, o buvo išsineštas gamyklinėje taroje užsukus jį pareiškėjo prie parduoto alkoholinio gėrimo klientėms paliktu gamykliniu kamšteliu. Teismas šią aplinkybę konstatavo, tačiau vis tiek priėmė išvadą, kad tokiu atveju nėra pareiškėjo kaltės ir kad kitų aplinkybių visuma įrodo pareiškėjo siekį laikytis teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Departamento nuomone, ir formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas šioje byloje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nurodo, kad juridinis asmuo pats nustatė tokį veikimo modelį, kada sudarytos sąlygos Įstatymo reikalavimo pažeidimams atsirasti ir negali užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimo tik vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, nesiėmė priemonių užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimo tik vietoje, darytina išvada, kad viešojo maitinimo vietoje pareiškėjas vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais ne vartoti vietoje, o akivaizdžiai išsinešimui. Be to, pareiškėjas savo prekybos vietą įvardija kaip parduotuvę, maisto produktų ir alkoholinių gėrimų bei kitų prekių asortimento išdėstymas ir pateikimas iš esmės atitinka mažmeninės prekybos vietos, bet ne viešojo maitinimo vietos požymius. Taip pat, pareiškėjas netinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintą pareigą, nes paliko kamštelį nuo alkoholinio gėrimo pirkėjoms. Pareiškėjas nesiėmė visų galimų efektyvių, protingų veiksmų, siekdamas išvengti Įstatymo pažeidimo.
Pažymi, kad teismas, vertindamas vartojimui vietoje sąlygos išpildymą, iš esmės vadovavosi tik keliomis objektyviomis aplinkybėmis, tai, kad bare yra įrengtos sėdimos vietos, alkoholinis gėrimas buvo atidarytas, paduota vienkartinė stiklinė, bare yra informacinis pranešimas apie alkoholinių gėrimų išsinešimo draudimą po 22 val. ir pirkėjos buvo įspėtos žodžiu, tačiau šios aplinkybės nepanaikina fakto, kad pareiškėjas sudarė sąlygas alkoholinį gėrimą išsinešti.
Remiasi tuo, kad analogiškomis aplinkybėmis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1749/2013 konstatavo, kad „<...> įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą kad pareiškėjui priklausančioje kavinėje 2012 m. rugpjūčio 17 d. apie 00:05 val. kavinės darbuotojas – mokinys R. L. pardavė alkoholinį gėrimą – butelį degtinės „Originali Lietuviška“, 0,2 1 talpos, 40 % alk. tūrio, už 9,40 Lt, bei atidarė butelį, kamštelį kartu su buteliu padavė pirkėjui, t. y. nebuvo imtasi tinkamų bei protingų veiksmų, kad būtų užtikrintas parduoto alkoholinio gėrimo vartojimas vietoje. <...> Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas byloje vertinamu atveju <...> sudarė galimybes butelį užsukti kamšeliu ir taip jį išsinešti iš patalpų, todėl Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą“. Analogiškos pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1018/2013.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas. Procesą atnaujinti atsisakytina.
Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, tai išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo, nagrinėjant bylas, pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą.
Proceso atnaujinimo institutas taikomas tik ypatingais atvejais ir tik bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (ABTĮ).
Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2013 m. sausio 30 d. nutartį, administracinė byla Nr. A525-134/2013 buvo užbaigta. Po bylos užbaigimo vėl ją nagrinėti nebegalima. Procesas baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, t. y. esant konkretiems ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintiems pagrindams. ABTĮ numato baigtinį sąrašą proceso atnaujinimo pagrindų ir apibrėžtą laiko tarpą, per kurį galima kreiptis į teismą prašant atnaujinti procesą administracinėje byloje. Šių aplinkybių buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Atsakovas prašo atnaujinti procesą, remdamasis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto, kuris numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, pagrindu, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-134/2013 neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 suformuotos administracinių teismų praktikos. Taip pat, atsakovo manymu, tai sudaro pagrindą spręsti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2013 m. sausio 30 d. priimdamas nutartį administracinėje byloje Nr. A525-134/2013, neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, o šis pažeidimas yra esminis, nulėmęs neteisėto sprendimo priėmimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad naujai suformuota ar pasikeitusi teismų praktika dažniausiai negali būti taikoma išnagrinėtai bylai ir negali būti vertinama kaip pagrindas atnaujinti procesą, nes prieštarautų teisės principui lex retro non agit, kuris taikytinas ir teismo precedentui, kaip teisės šaltiniui. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tas pačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas, šis principas negali būti taikomas anksčiau išnagrinėtoms byloms. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog atitinkama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurioje suformuota kitokia nei pirmiau egzistavusi teismo praktika, nelaikytina pagrindu atnaujinti procesą anksčiau išnagrinėtoje administracinėje byloje, be to, ir sužinojimas apie šią nutartį nėra aktualus tikrinant, ar prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų (žr., pvz., 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P520-40/2012).
Taigi, nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 pateiktas išaiškinimas nėra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-134/2013, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas, kuriame, atsakovo manymu, suformuota kitokia nei pirmiau egzistavusi teismo praktika, priimtas vėliau nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-134/2013, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nevertinant nauju teismo sprendimu suformuotos praktikos esmės. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad sužinojimas apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą nėra aktualus tikrinant, ar atsakovo prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų, todėl prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A525-134/2013 priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2013 m. lapkričio 8 d. (b. l. 148-154), konstatuotina, jog atsakovas prašymą atnaujinti procesą padavė praleidęs ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą.
Įvertinus minėtas aplinkybes, teisės aktų nuostatas bei administracinių teismų praktiką, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-134/2013, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.), juo labiau dėl esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.), nėra pagrindo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, jog byloje nėra nustatyta, kad egzistuoja bent vienas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas. Atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstas ABTĮ nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis netenkintinas, o atnaujinti procesą atsisakytina.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti, ir atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-134/2013 pagal atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palsana“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimės Baltrūnaitė
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas