Civilinė byla Nr. eB2-595-221/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00574-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė,

sekretoriaujant Editai Vazgienei, Reginai Mockevičienei,

dalyvaujant pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bresta“ atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,

suinteresuoto asmens atstovui advokato padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bresta“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“ prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Bresta“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

nustatė :

UAB „Bresta“ bankroto administratorė UAB „Finresta“ teismui pateikė patikslintą pareiškimą dėl UAB „Bresta“ bankroto pripažinimo tyčiniu (2 t., b. l. 190–200). Pareiškėja nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „Bresta“ iškelta bankroto byla. BUAB „Bresta“ bankroto administratore paskirta UAB „Finresta“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 4 d.

Nurodo, kad UAB „Bresta“ VĮ Registrų centras pateikto 2016 metų balanso duomenimis, bendrovės turtą sudarė 49 367 Eur (ilgalaikis turtas 618 Eur, trumpalaikis turtas 48 749 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 100 308 Eur. Taigi bendrovė jau 2016 m. pabaigoje buvo nemoki, tačiau bendrovės vadovu buvęs A. Z. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. VĮ Registrų centras pateikto bendrovės 2017 metų balanso duomenimis, bendrovės turtą sudarė 16 420 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 35 973 Eur. Vadovaujantis VSDFV pateikiama informacija, skyriaus iniciatyva 8 bendrovėje dirbusių darbuotojų draudimo pabaiga 2018 m. kovo 1 d., likusių 4 bendrovėje dirbusių darbuotojų draudimo pabaiga 2018 m. kovo 14 d., 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 1 d., 2018 m. gegužės 16 d. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, jog bendrovė galimai nuo 2018 m. kovo mėnesio pabaigos realios veiklos jau nevykdė, tačiau nepaisant to, buvęs vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „Bresta“ iškėlimo. Priešingai, žinodamas, jog bendrovė galimai yra nemoki, veiklos nevykdo, dirbančių darbuotojų įmonėje nėra, paliko tuščią, nevykdančią veiklos bendrovę su įsipareigojimais kreditoriams. UAB „Bresta“ bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą. Buvusio bendrovės vadovo delsimas vykdyti Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį. Pažymi, kad nei turtas, nei dokumentai bankroto administratoriui neperduoti, dėl ko daro išvadą, kad arba įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo, arba jie be svarbių priežasčių nėra išsaugoti. Jeigu įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nėra išlikę ar jie nebuvo vedami pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, tai reiškia buvus aplaidų ir/arba netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, kas patvirtinta ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto kvalifikuojančio požymio egzistavimą. Administratorei pasikreipus su pareiškimu dėl BUAB „Bresta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, buvęs UAB „Bresta“ vadovas administratorei perdavė: 1) atsiskaitymų dokumentus 2018 m. sausio – gegužės mėnesių datai; 2) 2018 metų banko išrašus; 3) 2018 m. sausio – kovo mėnesių kasos dokumentus; 4) 2018 m. liepos 31 d. balansą ir pelno nuostolių ataskaitą; 5) 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. balansus; 6) 2017 m. sausio – gruodžio mėnesių atsiskaitymų dokumentus; 7) 2017 metų atsiskaitomųjų banko sąskaitų išrašus; 8) 2017 metų kasos dokumentus; 9) 2016 m. sausio – gruodžio mėnesių kasos dokumentus; 10) 2016 metų banko išrašus; 11) 2016 metų kasos dokumentus; 12) 2016 metų Sodros dokumentus; 13) 2015 metų atsiskaitymų dokumentus; 14) 2015 metų kasos dokumentus; 15) 2015 metų banko dokumentus; 16) darbuotojų darbo sutartis; 17) antspaudą. Nesutinka, kad vadovas perdavė visus dokumentus. Nurodo, kad buvęs vadovas neperdavė jokių dokumentų, nurodytų 2019 m. birželio 12 d. administratorės pakartotiniame reikalavime, t. y. finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso, pelno nuostolių ataskaitos, aiškinamojo rašto); kreditorių sąrašo, nurodant detalizuotą įsiskolinimo pagrindą, apmokėjimo termino datas ir kontaktus bei išrašus iš buhalterinės apskaitos programos pagal subjektą; ilgalaikio turto sąrašo, pridedant įsigijimo pagrindo ilgalaikio/trumpalaikio materialaus turto inventorizacijos aprašo kopijas ir raštišką informaciją apie turto buvimo vietą; trumpalaikio turto debitorių sąrašo, nurodant įsiskolinimo pagrindą, apmokėjimo termino datas ir kontaktus, pridedant įsiskolinimo pagrindo kopijas (sutartis, sąskaitas) bei išrašus iš buhalterinės apskaitos programos pagal kiekvieną subjektą; trumpalaikio turto – atsargų sąrašo pridedant įsigijimo pagrindo kopijas ir raštišką informaciją apie turto buvimo vietą; metinės gyventojų pajamų mokesčių deklaracijos už 2018 metus; laisvos formos pažymos, kurioje pateikiama informacija apie visas turėtas banko sąskaitas ir jose esančius pinigų likučius; bendrovės kasoje esančio pinigų likučio (sudarytų 2018 m. rugsėjo 4 d. duomenimis); ilgalaikio turto apyvartos žiniaraščio nuo 2015 m. sausio 1 d; trumpalaikio turto – atsargų apyvartos žiniaraščio nuo 2015 m. sausio 1 d.; išrašytų sąskaitų registracijos žurnalo nuo 2015 m. sausio 1 d; gautų sąskaitų registracijos žurnalo nuo 2015 m. sausio 1 d; kasos knygos registracijos žurnalo nuo 2015 m. sausio 1 d.; avansinių apyskaitų nuo 2015 m. sausio 1 d.; didžiosios knygos už 2015, 2016, 2017, 2018 metus; bendrovės akcininkų sąrašo su kontaktiniais rekvizitais; visų buhalterių nuo 2015 metų kontaktinių rekvizitų ir apskaitos vedimo periodų; išrašytų/gautų sąskaitų 2018 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais; kasos knygos už 2018 metus su kasos pajamų ir išlaidų orderiais; avansinių apyskaitų už 2018 metus; pirminių apskaitos dokumentų, pagrindžiančių debitorines skolas; bendrovės turto. Iš to sprendžia, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma aplaidžiai ir/ar netinkamai ir dėl to bendrovės vadovas sąmoningai vengia perduoti įmonės dokumentus administratorei. Vengdamas perduoti bendrovės dokumentus, vadovas galimai siekia užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes ir (arba) galimą turto iššvaistymą ar pasisavinimą. Daro išvadą, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, t. y. dokumentacija yra paslėpta ar sunaikinta, ar sugadinta, ar neišsaugota, ar sąmoningai neperduodama dėl ko negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pažymi, kad buvusiam vadovui neperdavus įmonės turto/dokumentų, kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą yra panaikintos (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog UAB „Bresta“ valdymo organai sąmoningai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai ir (arba) netinkamai, buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2, 5 punktai), taigi jau įmonei esant nemokiai, buvęs jos vadovas atliko tyčinius veiksmus dar labiau esmingai pabloginusius jos turtinę padėtį, dėl ko BUAB „Bresta“ bankrotas turėtų būti pripažintas tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2, 5 punktų pagrindu. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto prezumpcijos nurodo, kad byloje esantys įrodymai iš antstolių sistemos vykdomųjų bylų portalo išrašo patvirtina, jog nuo 2016 m. kovo 9 d buvo vykdomi išieškojimai iš UAB „Bresta“. Į BUAB „Bresta“ bankroto administratorę su kreditoriniais reikalavimais nesikreipė nė vienas buvęs įmonės darbuotojas, kas rodo, jog su atleistais darbuotojais buvo atsiskaityta. Todėl mano, kad tokiu būdu galimai buvo pažeista CK 6.930(1) straipsnyje įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka, kadangi pirmiausia turėjo būti dengiami įsiskolinimai kreditoriams, kurių naudai buvo vykdomi išieškojimai, o tik tada vykdomi atsiskaitymai su bendrovės darbuotojais.

Suinteresuotas asmuo A. Z. pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su bankroto administratorės pareiškimu (3 t., b. l. 34–43). Atsiliepime nurodo, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Teigia, kad tai, jog suinteresuotas asmuo, būdamas bendrovės vadovu, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos pažeidimo savaime nesuponuoja išvados, jog toks suinteresuoto asmens neveikimas buvo siekis tyčia įmonę privesti prie bankroto. To pareiškėja neįrodė. Pažymi, jog duomenų, kad bendrovei tapus nemokiai, buvęs jos vadovas veikė priešingai bendrovės bei jos kreditorių interesams, t. y. sudarinėjo kokius nors nuostolingus sandorius, siekė sumažinti įmonės turimą turtą, padidinti turimus įsipareigojimus ir pan. byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, jog, nesikreipdamas laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvęs bendrovės vadovas tokiu būdu siekė sąmoningai pabloginti bendrovės finansinę padėtį. Nurodytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog nėra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinį bankrotą kvalifikuojančio kriterijaus. Be to, pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, kad suinteresuoto asmens pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo atsirado 2016 m. pabaigoje, arba 2017 m. pabaigoje, kadangi iš byloje esančių atitinkamų metų finansinių duomenų nėra galimybės nustatyti, kokia dalis bendrovės įsipareigojimų šiuo laikotarpiu buvo (ir ar apskritai buvo) pradelsti. Tuo labiau, kad 2016 metais bendrovė gavo 815 Eur pelno, o 2017 metais bendrovė patyrė tik 1 451 Eur dydžio nuostolius. Atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėja remiasi balanso duomenimis, jog 2016 m. pabaigoje bendrovė turėjo 100 308 Eur įsipareigojimų (nenurodyta, kokia dalis pradelsta), o 2017 m. pabaigoje – 35 973 Eur įsipareigojimų (taip pat nenurodyta, kokia dalis pradelsta), tačiau bendrovei iškėlus bankroto bylą buvo patvirtinta tik 17 937,12 Eur dydžio kreditorinių reikalavimų suma. Tai rodo, kad suinteresuotas asmuo ne siekė didinti bendrovės įsipareigojimus, o kaip tik juos mažino. Nesutinka, kad buvo pažeista atsiskaitymo grynaisiais pinigais eiliškumo tvarka. Net ir nustačius, kad bendrovė atsiskaitė su darbuotojais, nors tuo metu iš jos turto buvo išieškoma pagal vykdomąsias bylas, teismų praktikoje tai nėra laikoma tyčinio bankroto požymiu. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo nežinojo apie tai, kad jo vadovautai bendrovei yra iškelta bankroto byla iki 2019 m. gegužės 24 d., kai gavo procesinius dokumentus šioje byloje dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Laikydamasis bankroto administratorės įpareigojimų, suinteresuotas asmuo 2019 m. birželio 14 d. perdavė visus turimus ir išlikusius bendrovės dokumentus dokumentų perdavimo–priėmimo aktu. Suinteresuotas asmuo bankroto administratorei perdavė šiuos dokumentus: 1) atsiskaitymų dokumentus 2018 m. sausio – gegužės mėnesių datai; 2) 2018 banko išrašus; 3) 2018 m. sausio – kovo mėnesių kasos dokumentus; 4) 2018 m. liepos 31 d. pelno balansą su pelno nuostolių ataskaita; 5) 2016, 2017 metų balansus; 6) 2017 metų atsiskaitymų dokumentus; 7) 2017 metų banko išrašus; 8) 2017 metų kasos dokumentus; 9) 2016 metų atsiskaitymų dokumentus; 10) 2016 metų banko išrašus; 11) 2016 metų kasos dokumentus; 12) 2016 metų Sodros dokumentus; 13) 2015 metų atsiskaitymų dokumentus; 14) 2015 metų kasos dokumentus; 15) 2015 metų banko dokumentus; 16) darbuotojų darbo sutartis; 17) antspaudą. Nurodo, kad atspausdintame 2019 m. birželio 12 d. pakartotiniame administratorės prašyme pirmi 14 punktų apvesti ir apačioje nurodyta „gauta“ bei pasirašyta pareiškėjos atstovo. 2019 m. birželio 17 d. el. paštu suinteresuoto asmens atstovas bankroto administratorei išsiuntė trūkstamus dokumentus: 1) 2018 m. gegužės 31 d. pelno nuostolių ataskaitą; 2) 2018 m. gegužės 31 d. balansą; 3) 2017 m. IV ketvirčio pagrindinių priemonių apskaitos lentelę; 4) 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 31 d. skolų tiekėjams už prekes ir paslaugas lentelę; 5) 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 31 d. pirkėjų skolų vertę; 6) didžiosios knygos sąskaitas; 7) didžiąją knygą (2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 31 d.); 8) avanso apyskaitą (2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 31 d.). Perdavus šiuos dokumentus pareiškėjos atstovas daugiau nesikreipė nei į suinteresuotą asmenį, nei į jo atstovą dėl papildomų dokumentų pateikimo. Pažymi, kad visus dokumentus suinteresuotas asmuo gavo iš bendrovės buhalterės, kuri buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos vedimą bendrovei vykdant veiklą. Pati pareiškėja savo patikslintame prašyme bankrotą pripažinti tyčiniu nurodo, kad bendrovė nuo 2018 m. kovo mėnesio realios veiklos nevykdė. Taigi pareiškėja supranta, kad nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų turinys realiai nebūtų pakitęs, o šio formalumo neįgyvendinimas nerodo kažkokių suinteresuoto asmens tyčinių veiksmų, kurie būtų buvę nukreipti prieš pačią bendrovę bloginant jos turtinę padėtį ir darant tariamą žalą kreditoriams. Minėtu laikotarpiu bendrovė naujų įsipareigojimų neprisiėmė, o visi kreditoriai savo reikalavimus yra pareiškę bankroto byloje. Bendrovė neįsigijo ir naujų debitorių. Bendrovė realaus turto neturi. 2018 m. gegužės 31 d. balanse nurodyta, kad bendrovė turi turto už 69 976,11 Eur, raštu pareiškėjos atstovui paaiškino, kad trumpalaikis turtas tebuvo plokščių atraižos, kurios buvo užpajamuotos kaip atliekos – 2014 metais už 17 826 Eur, 2016 metais – už 30 150 Eur, 2017 metais – už 22 000 Eur. Šių atraižų apskaitymą tikrino ir VMI, kuri pažeidimų nebuvo nustačiusi. Ilgalaikį turtą sudaro formatinio pjovimo staklės, pjūklai (8 vnt.), briaunų klijavimo staklės, formatinio pjovimo staklės, įrankių komplektas, likutinė šio turto vertė – 186,55 Eur. Šio neperduoto turto suma lyginant su bendrovės kreditorių reikalavimų suma nesudaro reikšmingos sumos. Bankroto administratorei ne kartą žodžiu buvo nurodyta, kad šis turtas yra išlikęs ir yra UAB „Domas“ žinioje, todėl gali bet kada kreiptis dėl šio turto paėmimo, taip pat suinteresuotas asmuo organizuos šio turto perdavimą, tačiau pareiškėjai yra žinoma, kad šis turtas yra bevertis. Bendrovė neturi jokių piniginių lėšų nei banko sąskaitose, nei kasoje, todėl pareiškėjos kaltinimai duomenų apie turimas banko sąskaitas ir kasoje esantį pinigų likutį neperdavimu yra nepagrįsti, nes tokio turto bendrovė paprasčiausiai neturi. Vien dokumentų neperdavimo bankroto administratorei faktas, nesant byloje kitų įrodymų, pats savaime nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir/ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, kaip ir aplinkybių, kad įmonės valdymo organas nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamos bendrovės dokumentų (turto) apsaugos ar kad įmonės vykdoma buhalterinė apskaita neatitiko Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, bei nėra pakankamos bendrovės bankroto pripažinimui tyčiniu. 

Teismo pavedimu kreditoriams apie bankroto administratorės pareiškimą pranešta administratorės išsiųstais pranešimais (b. l. 27–29). Per nustatytą terminą negauta atsiliepimų į administratorės pareiškimą dėl UAB „Bresta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, BUAB „Bresta“ kreditoriai nepateikė informacijos, galinčios turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu. 

Teismo pavedimu administratorė pranešė kreditoriams apie administratorės pareiškimo dėl UAB „Bresta“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą teismo posėdyje. 

2020 m. birželio 8 d. teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas G. Baziulis palaikė prašymą UAB „Bresta“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir prašyme išdėstytas aplinkybes. Jis papildomai paaiškino, kad buvęs vadovas nenori bankroto administratorei perduoti nei turto, nei dokumentų. Kadangi dokumentai neperduoti, negalima patikrinti sandorių. Vadovas pateikia duomenis, kad debitoriai atsiskaitę, tačiau nepateikia sutarčių, atsiskaitymo faktą patvirtinančių įrodymų. Kreditorių ir debitorių suma panaši (apie 20 000 Eur). Mano, kad vadovas pinigus iš debitorių pasiėmė sau. Vadovas klaidina, jog negalėjo patekti į patalpas. Kas vertinga, išsivežė, paliko tik šiukšles už 186 Eur. Vadovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės turtinė padėtis blogėjo dėl netinkamo vadovavimo. Tikėtina, kad buvo pažeistas ir atsiskaitymų eiliškumas.

2020 m. birželio 8 d. teismo posėdyje suinteresuotas asmuo A. Z. su pareiškimu nesutiko. Jis paaiškino, kad blogą įmonės būklę nulėmė skolos, buvo skola Sodrai, norėjo šią skolą sumokėti dalimis, bet Sodra nesutiko. Direktoriumi buvo iki 2018 m. vasario mėnesio. Jį atleido Sodra. Turtą (dvejas stakles, atraižas) paliko UAB „Domas“ patalpose, buhalteriniai dokumentai liko pas buhalterę. Jis nežinojo, kad reikia kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Apie tai, kad įmonei iškelta bankroto byla, sužinojo gavęs registruotą laišką iš bankroto administratorės prašant pristatyti dokumentus. Dokumentus perdavė administratorei.

Suinteresuoto asmens atstovas advokato padėjėjas O. Raščiukevičius 2020 m. birželio 8 d. teismo posėdyje su pareiškimu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad UAB „Bresta“ debitorių skolos sudarė 22 000 Eur, debitoriai su įmone atsiskaitė. Aiškino, kad balanse nurodytą turtą 69 976 Eur sumai sudarė atraižos.

Pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Bresta“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2008 m. sausio 23 d. Jos vadovu VĮ Registrų centras duomenimis nuo 2008 m. spalio 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo A. Z. (2018 m. kovo 1 d. atleistas VSDFV iniciatyva) (1 t., b. l. 15–18; 2 t., b. l. 58–59, 79–82). Į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl UAB „Bresta“ bankroto bylos iškėlimo kreipėsi VSDFV Kauno skyrius (1 t., b. l. 1–3). Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „Bresta“ iškelta bankroto byla. UAB „Bresta“ bankroto administratore paskirta UAB „Finresta“ (1 t., b. l. 64–66). Nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 4 d. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi UAB „Bresta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (2 t., b. l. 42–43).

2019 m. gegužės 15 d. pareiškimu bankroto administratorė kreipėsi į teismą dėl UAB „Bresta“ bankroto pripažinimo tyčiniu (2 t., b. l. 48–54). 2019 m. gruodžio 11 d. bankroto administratorė teikė prašymą dėl pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atsiėmimo CPK 139 straipsnio pagrindu (2 t., b. l. 181–182). Suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškimo atsiėmimu (2 t., b. l. 185–186). Teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi netenkino prašymo dėl pareiškimo atsiėmimo (2 t., b. l. 187–188). Bankroto administratorė pateikė patikslintą pareiškimą (3 t., b. l. 1–11). Apie tai informuoti kreditoriai (3 t., b. l. 13).

Bankroto administratorės pareiškimas dėl UAB „Bresta“ bankroto pripažinimo tyčiniu reiškiamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktų, 3 dalies 2 punkto pagrindu.

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

Nagrinėjamu atveju bendrovės bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu teisme gautas 2019 m. gegužės 15 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo. Todėl ginčo klausimas sprendžiamas pagal pareiškimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo metu galiojusias ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis). Toks reglamentavimas išaiškintas ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-326-381/2020; 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-613-241/2020; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-553/2020; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-724-585/2020; kt.).

ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 yra išaiškinęs, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Aplinkybes, susijusias su įmonės valdymo organų narių, jų dalyvių ar su jais susijusių asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, reikia įrodyti pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (CPK 12, 178 straipsniai).

Taigi, nagrinėjant tyčinio bankroto bylą, yra svarbus nemokumo momentas. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). 

        Minėta, kad bankroto administratorė pareiškimą grindžia ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto, numatančio vieną iš tyčinio bankroto požymių (įmonės valdymo organų nevykdymas arba netinkamas vykdymas įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu), pagrindu. Pareiškėjos teigimu, buvusio UAB „Bresta“ vadovo, bendrovei esant nemokiai, delsimas vykdyti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.

        Įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

Nagrinėjamu atveju į bylą pateikto 2016 metų balanso duomenimis, bendrovės turtą sudarė 49 367 Eur (ilgalaikis turtas 618 Eur, trumpalaikis turtas 48 749 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 100 308 Eur (2 t., b. l. 67–71). Iš 2017 metų balanso duomenų matyti, kad atsakovė turėjo ilgalaikio turto už 187 Eur, turimas trumpalaikis turtas nurodytas su minuso ženklu (-16 607 Eur), visas turtas taip pat nurodytas su minuso ženklu (-16 420 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 35 973 Eur, iš jų visi mokėtini per vienerius metus (1 t., b. l. 19; 2 t., b. l. 64–65). Iš VĮ Registrų centras pateiktos UAB „Bresta“ 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė 2017 metais dirbo nuostolingai – nuostoliai sudarė 1 451 Eur (1 t., b. l. 20). Vadovaujantis šia informacija, Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje, kuria UAB „Bresta“ iškelta bankroto byla, konstatuota, kad nurodytu laikotarpiu įmonė jau buvo nemoki (1 t., b. l. 64–68). Nuostolingai (43 622 Eur) įmonė dirbo ir 2018 metais (2 t., b. l. 184). Nors nagrinėjamoje byloje nėra pateikta konkrečių duomenų apie pradelstus įsipareigojimus, tačiau įvertinant nustatytas aplinkybes, į bylą pateiktą vykdomųjų bylų sąrašą (2 t., b. l. 75–76), taip pat ir tai, kad suinteresuotas asmuo neprieštaravo pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms dėl įmonės nemokumo momento, spręstina, kad 2017 metų pabaigoje bendrovė buvo nemoki. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių UAB „Bresta“ neturėjo (1 t., b. l. 13, 14).

        Kad buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pripažino ir jis pats, tačiau, jo teigimu, tai, kad jis laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo savaime nesuponuoja išvados, jog toks jo neveikimas buvo siekis tyčia įmonę privesti prie bankroto. Su tuo nesutikti teismas neturi pagrindo. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad, bendrovei tapus nemokiai, buvęs jos vadovas veikė priešingai bendrovės bei jos kreditorių interesams, t. y. sudarinėjo kokius nors nuostolingus sandorius, siekė sumažinti įmonės turimą turtą, padidinti turimus įsipareigojimus ir pan. Jau anksčiau aptarti 2016, 2017 metų balansų duomenys dėl turimų įsipareigojimų rodo, jog turimi įsipareigojimai buvo kaip tik ne didinami, bet mažinami (2016 metais – 100 308 Eur, 2017 metais – 35 973 Eur, bankroto byloje patvirtinta 17 937,12 Eur finansiniai reikalavimai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog nesikreipdamas laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvęs bendrovės vadovas tokiu būdu siekė sąmoningai pabloginti bendrovės finansinę padėtį, sąmoningai siekė įmonės nemokumo, siekė išvengti kreditorinių reikalavimų tenkinimo, kad tarp tokių pareigų netinkamo vykdymo bei įmonės nemokumo yra priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017).

        Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio administratorė nurodo, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Bresta“, administratorė tiek bendrovės registracijos adresu, tiek ir vadovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pateikė BUAB „Bresta“ bankroto administratorės įsakymą bei Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarties kopiją CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau bendrovės vadovas nevykdė nustatytų įpareigojimų dėl bendrovės turto ir dokumentacijos perdavimo. Nurodo, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai).

        Suinteresuotas asmuo nesutinka su administratore, tiek atsiliepime nurodė, tiek aiškino teismo posėdžio metu, kad nebuvo gavęs pranešimų nei apie bankroto bylos iškėlimą, nei apie reikalavimą perduoti turtą ir dokumentus. Apie tai sužinojo gavęs pranešimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, susisiekė su administratorės įgaliotu asmeniu, perdavė dokumentus, kuriuos turėjo, įmonė neturėjo jokio perduotino turto, buvo likę tik atraižos, likusios nuo baldų gamybos.

Pažymėtina, kad vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, pats savaime nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir/ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, kaip ir aplinkybių, kad įmonės valdymo organas nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamos bendrovės dokumentų (turto) apsaugos ar kad įmonės vykdoma buhalterinė apskaita neatitiko Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, bei nėra pakankamos bendrovės bankroto pripažinimui tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-330/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos, iškėlus bankroto bylą, buvęs bendrovės vadovas tiek teismo, tiek administratorės įpareigojimų perduoti turtą ir dokumentus neįvykdė. Administratorė kreipėsi į teismą dėl baudos buvusiam vadovui skyrimo už turto ir dokumentų neperdavimą (1 t., b. l. 100–101). Teismas 2018 m. spalio 9 d. nutartimi prašymo netenkino, nustatęs, kad buvusiam vadovui neįteikta teismo nutartis iškelti bankroto bylą, prašymai perduoti dokumentus ir turtą (1 t., b. l. 107–108).

Administratorės pareiškimas dėl BUAB „Bresta“ bankroto pripažinimo tyčiniu teisme gautas 2019 m. gegužės 16 d., suinteresuotam asmeniui įteiktas 2019 m. gegužės 25 d. 2019 m. birželio 11 d. suinteresuoto asmens atstovas el. laišku kreipėsi į bankroto administratorę, prašydamas nurodyti, kokius dokumentus pateikti ir kada tai galima padaryti (2 t., b. l. 112). 2019 m. birželio 12 d. pakartotiniu reikalavimu Dėl su bankroto bylos iškėlimu susijusių pareigų vykdymo administratorė prašė nedelsiant perduoti bendrovės turtą 2018 m. rugsėjo 4 d. duomenimis ir visus dokumentus nuo 2015 m. sausio 1 d. (2 t., b. l. 110–111). 2019 m. birželio 14 d. A. Z. priėmimo–perdavimo aktu perdavė dokumentus bankroto administratorei (2 t., b. l. 116–117). Suinteresuotas asmuo administratorei perdavė šiuos dokumentus: 1) atsiskaitymų dokumentus 2018 m. sausio – gegužės mėnesių datai; 2) 2018 banko išrašus; 3) 2018 m. sausio – kovo mėnesių kasos dokumentus; 4) 2018 m. liepos 31 d. balansą su pelno nuostolių ataskaita; 5) 2016, 2017 metų balansus; 6) 2017 metų atsiskaitymų dokumentus; 7) 2017 metų banko išrašus; 8) 2017 metų kasos dokumentus; 9) 2016 metų atsiskaitymų dokumentus; 10) 2016 metų banko išrašus; 11) 2016 metų kasos dokumentus; 12) 2016 metų Sodros dokumentus; 13) 2015 metų atsiskaitymų dokumentus; 14) 2015 metų kasos dokumentus; 15) 2015 metų banko dokumentus; 16) darbuotojų darbo sutartis; 17) antspaudą. Administratorės vadovo 2019 m. birželio 12 d. pakartotiniame reikalavime pirmi 14 punktų apvesti, prie 16 punkto parašytas pliuso ženklas, apačioje nurodyta „gauta“ bei pasirašyta pareiškėjos atstovo (2 t., b. l. 114–115). Akto pastabose nurodyta, kad trūksta dokumentų, nurodytų reikalavimo 15 punkte, 2018 m. birželio–rugpjūčio periodo išrašytų, gautų sąskaitų, kasos knygos už 2018 metus su kasos pajamų ir išlaidų orderiais, avansinių apyskaitų už 2018 metus (2 t., b. l. 116–117). 2019 m. birželio 17 d. suinteresuoto asmens atstovas bankroto administratorei išsiuntė trūkstamus dokumentus: 1) 2018 m. gegužės 31 d. pelno nuostolių ataskaitą; 2) 2018 m. gegužės 31 d. balansą; 3) 2017 m. IV ketvirčio pagrindinių priemonių apskaitos lentelę; 4) 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 31 d. skolų tiekėjams už prekes ir paslaugas lentelę; 5) 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 31 d. pirkėjų skolų vertę; 6) didžiosios knygos sąskaitas; 7) didžiąją knygą (2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 31 d.); 8) avanso apyskaitą (2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 31 d.) (2 t., b. l. 113). Nurodytos byloje nustatytos aplinkybės leidžia patikėti suinteresuoto asmens aiškinimu, jog jis nebuvo gavęs reikalavimo perduoti turtą ir dokumentus ir dokumentus perdavė gavęs reikalavimą juos perduoti.

Nors administratorė nurodo, kad nebuvo perduoti finansiniai dokumentai, debitorių sąrašai 2018 m. rugsėjo 4 d. duomenimis, tačiau teismas sutinka su suinteresuoto asmens atstovu, kad tokie dokumentai būtų pertekliniai, nesiskirtų nuo finansinės atskaitomybės iki 2018 m. gegužės 31 d. pateiktų dokumentų, kadangi pati administratorė nurodžiusi, jog tikėtina, kad įmonė veiklos nevykdė nuo 2018 m. kovo mėnesio, nes iš VSDFV pateikiamos informacijos matyti, jog skyriaus iniciatyva 8 bendrovėje dirbusių darbuotojų (tame tarpe buvusio vadovo) draudimo pabaiga 2018 m. kovo 1 d., likusių 4 bendrovėje dirbusių darbuotojų draudimo pabaiga 2018 m. kovo 14 d., 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 1 d., 2018 m. gegužės 16 d. (2 t., b. l. 58–59). Administratorės įgaliotas asmuo teismo posėdžio metu (2019 m. lapkričio 27 d.) nurodė, kad bendrauja su bendrovės buhaltere, taigi žino jos kontaktus. Teismas pritaria suinteresuoto asmens atstovui, kad šio formalaus reikalavimo neįgyvendinimas (nepateikimas finansinės atskaitomybės dokumentų 2018 m. rugsėjo 4 d., nenurodymas buhalterės kontaktinių duomenų) nerodo kažkokių suinteresuoto asmens tyčinių veiksmų, kurie būtų buvę nukreipti prieš pačią bendrovę bloginant jos turtinę padėtį ir darant žalą kreditoriams.

Pareiškėjos teigimu, suinteresuotas asmuo neperdavė ilgalaikio/trumpalaikio materialaus turto inventorizacijos aprašo 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. rugsėjo 4 d., ilgalaikio turto sąrašo 2018 m. rugsėjo 4 d. duomenimis pridedant įsigijimo pagrindo kopijas ir raštišką informaciją apie turto buvimo vietą. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad bendrovė realaus turto neturi. Nors 2018 m. gegužės 31 d. balanse nurodyta, kad bendrovė turi turto už 69 976,11 Eur, tačiau suinteresuotas asmuo aiškino, kad tai buvo trumpalaikis turtas, t. y. plokščių atraižos, kurios buvo užpajamuotos kaip atliekos – 2014 m. už 17 826 Eur, 2016 m. už 30 150 Eur, 2017 m. už 22 000 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens atstovo vyko susirašinėjimas dėl turto perdavimo. 2020 m. vasario 14 d. el. laišku suinteresuoto asmens atstovas administratorę kvietė atvykti perimti BUAB „Bresta“ turtą (formatinio pjovimo stakles, 8 pjūklus, briaunų klijavimo stakles, įrankių komplektą), nurodydamas, kad šis turtas saugomas UAB „Domas“ patalpose. Pastebėtina, kad šio turto vertė 187 Eur. Į bylą pateiktas A. Š. raštas, kad, išsinuomavęs iš UAB „Domas“ patalpas, radęs plokščių atraižas ir senas susidėvėjusias stakles, gavęs patalpų savininko leidimą, jas išvežė ir utilizavo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Bresta“ nuo bendrovės įregistravimo VĮ Registrų centre teisės aktų nustatyta tvarka kiekvienais metais teikė finansinės atskaitomybės dokumentus (už 2008–2017 metus).

Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad didžioji dalis bendrovės dokumentų buvo išsaugota, perduota administratorei, iš jų galima nustatyti ir įvertinti bendrovės nemokumo priežastis, turimą bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį ir kt.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo pripažinti UAB „Bresta“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2, 5 punktuose numatytu pagrindu.

Pareiškėja pareiškimą UAB „Bresta“ bankrotą pripažinti tyčiniu grindžia ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktu, kuriame preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jei atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930(1) straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

Pareiškėja nurodo, kad byloje esantys įrodymai iš antstolių sistemos vykdomųjų bylų portalo išrašo patvirtina, jog nuo 2016 m. kovo 9 d buvo vykdomi išieškojimai iš UAB „Bresta“. Į BUAB „Bresta“ bankroto administratorę su kreditoriniais reikalavimais nesikreipė nė vienas buvęs įmonės darbuotojas, kas rodo, jog su atleistais darbuotojais buvo atsiskaityta. Todėl mano, kad tokiu būdu galimai buvo pažeista CK 6.930(1) straipsnyje įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka, kadangi pirmiausia turėjo būti dengiami įsiskolinimai kreditoriams, kurių naudai buvo vykdomi išieškojimai, o tik tada vykdomi atsiskaitymai su bendrovės darbuotojais.

Suinteresuoto asmens aiškinimu, buvo stengiamasi išlaikyti veikiančią įmonę, todėl buvo atsiskaitoma su dirbančiais darbuotojais, pagal galimybes – su kitais kreditoriais. 

        Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-324-915/2017).

         Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad antstolių kontorose buvo užvesta ne viena vykdomoji byla vykdant išieškojimus iš UAB „Bresta“. Galima sutikti su pareiškėja, jog tai, kad į administratorę nesikreipė nė vienas darbuotojas, rodo, jog su jais buvo atsiskaityta. Tačiau jau anksčiau minėta, kad iš 2016 m. balanso matyti, jog bendrovė turėjo įsipareigojimų už 100 308 Eur, 2017 metais – 35 973 Eur, bankroto byloje patvirtinta 17 937,12 Eur finansiniai reikalavimai (1 t., b. l. 156–157, 175). O tai leidžia pagrįstai manyti, kad, siekiant išlaikyti įmonės veiklą, buvo atsiskaitoma ir su kitais kreditoriais. Teismo vertinimu, byloje nėra pakankami įrodymų, leidžiančių spręsti, kad suinteresuotas asmuo būtų tai daręs tyčia ir sąmoningai siekdamas privesti bendrovę prie bankroto, taip pat nėra duomenų, kad būtų išimtos žymios sumos iš bendrovės ir būtų atsiskaitinėjama su kreditoriais, dėl ko ženkliai pasikeistų kitų kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo BUAB „Bresta“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, į aptartas byloje aplinkybes, įrodymus, įvertinant jų visumą, darytina išvada, kad pareiškėja nepagrindė ir neįrodė, jog bankrotą nulėmė nuoseklūs, kryptingi tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, t. y. neįrodė priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013; 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014). 

Pažymėtina, kad nesant (nenustačius) priežastinio ryšio, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017).

Suinteresuotas asmuo prašo priteisti 690 Eur bylinėjimosi išlaidas (240 Eur už atskiepimo į pareiškimą surašymą, 200 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, 250 Eur už atsiliepimo į patikslintą pareiškimą surašymą), pateikia išlaidas pagrindžiančius įrodymus (sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus). Išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77redakcija) 5, 8.16, 8.19 punktuose numatytos sumos, todėl priteistinos iš pareiškėjos ir mokėtinas iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

nutaria :

        Prašymą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Bresta“ bankrotą tyčiniu atmesti.

        Priteisti suinteresuotam asmeniui A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bresta“, juridinio asmens kodas 301531672, 690 Eur bylinėjimosi išlaidas, mokėtinas iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų. 

             Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja        Virginija Lozoraitytė