Civilinė byla Nr. e2A-195-450/2024
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00703-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Stanlita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo, kuriuo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos plieno sistemos“ veikla pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir įmonę nuspręsta išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, priimto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos plieno sistemos“ nemokumo (bankroto) byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Baltijos plieno sistemos“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo (bankroto) administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, kuri 2017 m. gruodžio 21 d. teismo nutartimi pakeista jos teisių perėmėja – UAB „Klaipėdos administratoriai“ (toliau – ir nemokumo administratorė).
2. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d., 2018 m. rugpjūčio 7 d., 2018 m. spalio 22 d., 2018 m. lapkričio 21 d., 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. birželio 10 d. ir 2020 m. sausio 22 d., 2023 m. vasario 1 d., 2023 m. kovo 10 d. nutartimis patvirtintas bendrovės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimi UAB „Baltijos plieno sistemos“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto.
4. Nemokumo administratorė 2023 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymą priimti sprendimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Baltijos plieno sistemos“ veiklos pabaigos; patvirtinti patikslintą BUAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 1 185 478,49 Eur dydžiu.
5. Nurodė, kad teismų priimtos įsiteisėjusios nutartys dėl administravimo išlaidų sąmatos yra įvykdytos. Paskirsčius pinigines lėšas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka buvo patenkinti papildomi kreditorių finansiniai reikalavimai. Visi veiksmai, susiję su įmonės bankroto procedūra, yra baigti, bankroto procedūros metu nurašytų debitorinių skolų ir turto nurašymo aktai pateikti. Bankroto proceso metu visos gautos lėšos paskirstytos ĮBĮ nustatyta tvarka. Pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos pažymą įmonė atliekų nepaliko.
6. Kreditorė UAB „Stanlita“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė nemokumo administratorės prašymą dėl bendrovės veiklos pripažinimo pasibaigusia atmesti, įpareigoti nemokumo administratorę įmokėti į BUAB „Baltijos plieno sistemos“ banko sąskaitą 1 476,60 Eur ir juos paskirstyti BUAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu BUAB „Baltijos plieno sistemos“ veiklą pripažino pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir nusprendė bendrovę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro; patvirtino galutinį nepatenkintų 1 185 478,49 Eur kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.
8. Teismas, įvertinęs, kad nutartis pripažinti bendrovę bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto priimta galiojant ĮBĮ nuostatoms, t. y. iki 2020 m. sausio 1 d., nusprendė, jog BUAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto procedūroms, sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, taikomos iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮBĮ nuostatos.
9. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-681-407/2023 pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarties dalį ir panaikino BUAB „Baltijos plieno sistemos“ 2023 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, kuria patvirtintas 1 479 Eur didesnis, nei numatytas 2019 m. gegužės 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintoje BUAB „Baltijos plieno sistemos“ administravimo išlaidų sąmatoje (17 MMA (minimali mėnesinė alga) x 555 Eur = 9 435 Eur), bazinio atlyginimo išmokėjimas nemokumo administratorei, priimtą 2–uoju darbotvarkės klausimu; įpareigojo nemokumo administratorę grąžinti BUAB „Baltijos plieno sistemos“ 1 479 Eur nepagrįstai išsimokėtą atlyginimo dalį ir ĮBĮ nustatyta tvarka ją paskirstyti kreditoriams. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-542-796/2023 nutarė panaikinti BUAB „Baltijos plieno sistemos“ 2023 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimo 2–uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalį, kuria nutarta patvirtinti l0 103,50 Eur už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, ir šį klausimą išsprendė iš esmės; patvirtino 2 950 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) (3 569,50 Eur su PVM) administravimo išlaidas už BUAB „Baltijos plieno sistemos“ buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas bei įpareigojo nemokumo administratorę grąžinti BUAB „Baltijos plieno sistemos“ 6 534 Eur nepagrįstai išsimokėtas lėšas už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas ir ĮBĮ nustatyta tvarka jas paskirstyti bendrovės kreditoriams; priteisė kreditorei UAB „Stanlita“ iš atsakovės BUAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų 1 452 Eur advokato pagalbai apmokėti; priteisė UAB „Klaipėdos administratoriai“ iš pareiškėjos UAB „Stanlita“ 160 Eur advokato pagalbai apmokėti.
10. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartimi UAB „Stanlita“ buvo priteista iš atsakovės BUAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų 1 452 Eur advokato pagalbai apmokėti. Be to, ir pati kreditorė UAB „Stanlita“ į civilinę bylą Nr. e2-542-796/2023 teikdama 2023 m. gegužės 15 d. prašymą (registracijos Nr. DOK-6770) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės BUAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
11. Teismas nustatė, kad į atsakovės banko sąskaitą buvo grąžintos teismų nutartyse nurodytos sumos (2023 m. liepos 17 d. UAB „Klaipėdos administratoriai“ grąžino 1 479 Eur ir 2023 m. lapkričio 10 d. UAB „Verslo valdymo centras“ į sąskaitą grąžino 6 534 Eur) ir atsakovės kreditoriams šios lėšos buvo paskirstytos.
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad bendrovės prievolė padengti kitos šalies naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iš administravimui skirtų lėšų kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo šios išlaidos buvo priteistos, todėl šios prievolės vykdymas negali būti siejamas su papildomomis sąlygomis, inter alia (be kita ko), su nemokumo administratorės veiksmų vertinimu. Be to, byloje, kurioje priteistos bylinėjimosi išlaidos, kreditorė nekėlė nemokumo administratorės civilinės atsakomybės klausimo, todėl teismas kreditorės nurodytus motyvus, jog nemokumo administratorė veikė prieš BUAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditorių interesus, nes neigiamus finansinius padarinius, kilusius dėl savo paties netinkamo ir neteisėto veikimo nepagrįstai išsimokant sau didesnį, nei nustatyta, atlyginimą, bei padengiant nepagrįstai dideles išlaidas už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, perkėlė kreditoriams, kurių interesus buvo pažeidusi anksčiau, laikė nepagrįstais.
13. Teismas sutiko su nemokumo administratorės pozicija, kad atsakovės bankroto procese susiklosčius situacijai, kai ji turėjo ir kreditoriams skirstytinų lėšų, ir prievolę padengti bankroto administravimo išlaidas (bylinėjimosi išlaidas bei banko mokesčius), teisingai administravimo išlaidos buvo padengtos prieš lėšų paskirstymą kreditoriams. Šie nemokumo administratorės veiksmai, teismo vertinimu, neprieštarauja teisės normoms, yra teisėti ir pagrįsti.
14. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad lėšos buvo paskirstytos pagal įstatymą (prioriteto tvarka padengtos bankroto administravimo išlaidos, o likutis proporcingai paskirstytas kreditoriams), padarė išvadą, jog teismo nutartys buvo tinkamai įvykdytos, todėl kreditorės prašymo netenkino.
15. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorė atliko visus ĮBĮ nustatytus veiksmus, susijusius su įmonės kreditorių nustatymu, BUAB „Baltijos plieno sistemos“ turto neturi, bankroto proceso metu gautos lėšos paskirstytos ĮBĮ nustatyta tvarka, nepatenkinta kreditorių finansinių reikalavimų už 1 185 478,49 Eur, likvidavimo procedūros baigtos, aplinkos apsaugos institucijos pretenzijų atsakovei neturi.
16. Teismas iš nemokumo administratorės pateikto BUAB „Baltijos plieno sistemos“ 2023 m. lapkričio 23 d. likvidavimo pabaigos balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, kad ataskaitiniu laikotarpiu (2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. lapkričio 23 d.) BUAB „Baltijos plieno sistemos“ turto neturi, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 1 205 347 Eur, nuostoliai – 3 995 Eur. Iš 2023 m. lapkričio 23 d. pažymos apie pajamas, išlaidas, administravimo išlaidų sąmatos vykdymą ir turto realizavimą matyti, kad likvidavimo proceso metu buvo realizuota bendrovės turto už 4 359,35 Eur; debitorinės skolos sudarė 371 745,87 Eur, išieškota – 54 688,99 Eur, nurašyta – 316 703,57 Eur, sudengta – 5 Eur, padengta iki bankroto – 348,31 Eur; patvirtintas ir apmokėtas bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratorei – 9 435 Eur; administravimo išlaidos: patvirtintos – 29 619,42 Eur, apmokėtos – 22 864,79 Eur, sudengta – 5 Eur. Bankroto procedūros pradžioje buvusios ir vėliau gautos piniginės lėšos panaudotos: administravimo išlaidoms, pridėtinės vertės mokesčiui už parduotą turtą, kreditorių reikalavimams tenkinti ir banko komisiniams; nepatenkinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto proceso pabaigoje už 1 186 478,49 Eur. Iš BUAB „Baltijos plieno sistemos“ debitorinių skolų nurašymo akto, debitorinių skolų realizavimo tvarkos ir buhalterinės pažymos teismas nustatė, kad kaip beviltiški nurašyti 4 826,49 Eur debitoriniai įsiskolinimai ir 311 877,08 Eur debitorinis įsiskolinimas, nurašytas 7,71 Eur vertės kuro likutis. Iš BUAB „Baltijos plieno sistemos“ banko sąskaitos išrašo (2023 m. vasario 16 d.– 2023 m. lapkričio 10 d.) nustatė, kad banko sąskaitoje buvusios 8 013 Eur lėšos panaudotos finansiniams reikalavimams patenkinti, banko mokesčiams, bendrovė pinigų 2023 m. lapkričio 10 d. neturi.
17. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. gruodžio 30 d. pažyma Nr. AD5-25132 ir 2022 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktas Nr. (13.1)-PA-7368 patvirtina, kad BUAB „Baltijos plieno sistemos“ nebuvo įtraukta į 2021–2022 m. kontroliuojamų subjektų sąrašus, neturi nesutvarkytų atliekų, užteršto dirvožemio, grunto.
18. Teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad neišnagrinėtų bylų, kuriose bylos šalimi būtų BUAB „Baltijos plieno sistemos“, nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Kreditorė UAB „Stanlita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – nemokumo administratorės prašymą dėl bendrovės veiklos pripažinimo pasibaigusia atmesti ir nemokumo administratorę įpareigoti įmokėti į BUAB „Baltijos plieno sistemos“ banko sąskaitą bendrovės kreditoriams nepaskirstytus 1 476,60 Eur (1 452 Eur + 24,60 Eur) ir savo sąskaita juos paskirstyti kreditoriams; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Nemokumo administratorės veiksmai paskirstant Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties pagrindu grąžintas lėšas (iš viso 8 013 Eur) BUAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditoriams buvo neteisėti. Iš minėtų įsiteisėjusių procesinių teismų sprendimų matyti, kad nemokumo administratorė buvo įpareigota ne tik grąžinti lėšas, bet ir jas paskirstyti įmonės kreditoriams; galimybė iš grąžintų lėšų padengti bankroto administravimo ar kitas išlaidas nebuvo numatyta.
19.2. Nėra svarbu, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 9 d. nutartimi bylinėjimosi išlaidas – 1 452 Eur – advokato pagalbai apmokėti priteisė iš BUAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų, svarbi šių išlaidų atsiradimo priežastis. Nemokumo administratorės veiksmai nepagrįstai išsimokant 1 479 Eur atlyginimą ir nepagrįstai sumokant 6 534 Eur lėšas už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas buvo neteisėti ir pažeidė BUAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditorių interesus. Šios išlaidos buvo patirtos dėl nemokumo administratorės neteisėtų veiksmų.
19.3. Nemokumo administratorė, prieš kreipiantis į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos, neinicijavo BUAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditorių susirinkimo, kuriame būtų sprendžiama dėl patikslintos administravimo išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitos, į kurią būtų įtrauktos ir 1 452 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 24,60 Eur išlaidos banko sąskaitos aptarnavimui.
19.4. Teismas sudarė pagrindą nemokumo administratorei savo neteisėtų veiksmų neigiamas finansines pasekmes padengti BUAB „Baltijos plieno sistemos“ kreditorių sąskaita, nes 1 452 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 24,60 Eur išlaidos banko sąskaitos aptarnavimui bei mokėjimo nurodymams atlikti buvo padengtos iš grąžintų lėšų pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus, kuriuose teismai buvo įpareigoję šias lėšas paskirstyti kreditoriams
.
20. Atsakovė BUAB „Baltijos plieno sistemos“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas nemokumo administratorei. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:
20.1. Nėra ginčo, kad procesinio pobūdžio sąlygos, sudarančios pagrindą sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti, buvo tinkamai realizuotos.
20.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad grąžinti 8 013 Eur turėjo būti panaudoti kreditorių reikalavimų patenkinimui. Visų pirma, teismo procesiniuose sprendimuose nėra nurodyta, kad iš gautų lėšų turi būti tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, antra, teismų nuoroda į ĮBĮ nustatytą tvarką paskirstant grąžintus pinigus reiškia, jog lėšos turi būti paskirstytos vadovaujantis įstatymu, trečia, bankrutavusios įmonės lėšų paskirstymas apima ne tik kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimą, bet ir kitų įmonės įsipareigojimų vykdymą, ir administravimo lėšų apmokėjimą.
20.3. Nemokumo administratorė iš grąžintų lėšų apmokėjo 1 476,6 Eur administravimo išlaidas, o likusius pinigus paskirstė kreditoriams. Tokie administratorės veiksmai negali būti laikomi neteisėtais ar prieštaraujančiais atsakovės ir jos kreditorių interesams, nes tokia lėšų panaudojimo tvarka yra nustatyta ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje.
20.4. Reikalavimai nemokumo administratorei apmokėti administravimo išlaidas savo sąskaita nebuvo pareikšti, be to, tokie reikalavimai turėtų būti pareiškiami bendra ginčo teisenos tvarka, o ne juridinio asmens bankroto byloje, sprendžiant dėl atsakovės įmonės pabaigos. Apeliantė siekia persvarstyti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį, pagal kurią atsakovei teko pareiga sumokėti 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė neginčijo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties.
20.5. Apeliantės argumentai, kad nemokumo administratorė nepakartojo ataskaitos patvirtinimo procedūros nepagrįsti, nes ji neturi pareigos teikti ataskaitos kreditoriams pakartotinai tvirtinti. Teismų procesiniai sprendimai susiję su administravimo išlaidų apimtimi ir mokėjimu yra įsiteisėję, įvykdyti, naujos ataskaitos teikimas bei tvirtinimas tik užtęstų bankroto procesą, nekeistų atsakovės teisių ir pareigų, turto nėra, o nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai yra aiškūs
.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
22. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-681-407/2023 pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarties dalį ir jos rezoliucinę dalį išdėstė taip – UAB „Stanlita“ skundą patenkino ir panaikino BUAB „Baltijos plieno sistemos“ 2023 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, kuria nutarta patvirtinti 1 479 Eur didesnį, nei numatyta 2019 m. gegužės 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintoje BUAB „Baltijos plieno sistemos“ administravimo išlaidų sąmatoje (17 MMA x 555 Eur = 9 435 Eur), bazinio atlyginimo išmokėjimą nemokumo administratorei, priimtą 2–uoju darbotvarkės klausimu; įpareigojo nemokumo administratorę grąžinti BUAB „Baltijos plieno sistemos“ 1 479 Eur nepagrįstai išsimokėtą atlyginimo dalį ir ĮBĮ nustatyta tvarka ją paskirstyti įmonės kreditoriams.
23. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-542-796/2023 nutarė panaikinti BUAB „Baltijos plieno sistemos“ 2023 m. kovo 24 d. kreditorių susirinkimo 2– uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalį, kuria nutarta patvirtinti l0 103,50 Eur už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, ir šį klausimą išsprendė iš esmės; patvirtino 2 950 Eur plius PVM (3 569,50 Eur su PVM) administravimo išlaidas už BUAB „Baltijos plieno sistemos“ buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas ir įpareigojo nemokumo administratorę grąžinti BUAB „Baltijos plieno sistemos“ 6 534 Eur nepagrįstai išsimokėtas lėšas už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas bei ĮBĮ nustatyta tvarka jas paskirstyti bendrovės kreditoriams; priteisti kreditorei UAB „Stanlita“ iš atsakovės BUAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų 1 452 Eur advokato pagalbai apmokėti; priteisti UAB „Klaipėdos administratoriai“ iš pareiškėjos UAB „Stanlita“ 160 Eur advokato pagalbai apmokėti.
24. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad į BUAB „Baltijos plieno sistemos“ banko sąskaitą buvo grąžintos Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartyje ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartyje nurodytos sumos – 2023 m. liepos 17 d. UAB „Klaipėdos administratoriai“ grąžino 1 479 Eur ir 2023 m. lapkričio 10 d. UAB „Verslo valdymo centras“ grąžino 6 534 Eur, t. y. iš viso 8 013 Eur.
25. Byloje nustatyta ir šalys dėl to nesiginčija, kad nemokumo administratorė pervestas 8 013 Eur lėšas paskirstė taip: (1) 1 452 Eur pervedė UAB „Stanlita“, kurios jai buvo priteistos kaip bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartimi iš atsakovės BUAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų; (2) sumokėjo 24,60 Eur išlaidas, susijusias su banko sąskaitos tvarkymu, ir mokėjimo nurodymams atlikti (administravimo išlaidos); (3) padengė 0,19 Eur antstolės A. R. Ž. finansinio reikalavimo dalį; (4) padengė 0,34 Eur R. K. finansinio reikalavimo dalį; (5) padengė 1,14 Eur UAB „Fidus LT” finansinio reikalavimo dalį; (6) padengė 3 624,57 Eur UAB „Baltic Reserch“ finansinio reikalavimo dalį; (7) padengė 2 910,16 Eur UAB „Stanlita“ finansinio reikalavimo dalį.
26. Nemokumo administratorė, manydama, kad tinkamai įvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį dėl administravimo išlaidų sąmatos ir pagal šias nutartis grąžintas pinigines lėšas paskirstė ĮBĮ nustatyta tvarka bei atliko visus veiksmus, susijusius su įmonės bankroto procedūra, kreipėsi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl BUAB „Baltijos plieno sistemos“ veiklos pabaigos. Kreditorė UAB „Stanlita“ su pateiktu nemokumo administratorės prašymu dėl bendrovės veiklos pabaigos nesutiko, laikėsi pozicijos, kad nemokumo administratorė netinkamai įvykdė įsiteisėjusias nutartis, nes nemokumo administratorė minėtomis nutartimis buvo įpareigota grąžintas lėšas paskirstyti įmonės kreditoriams, o ne padengti bankroto administravimo ar kitas išlaidas. Be to, anot apeliantės, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartimi jai priteistos bylinėjimosi išlaidos yra tiesioginė nemokumo administratorės neteisėtų veiksmų pasekmė, dėl to šias išlaidas turi padengti nemokomo administratorė. Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl įmonės pabaigos priėmė nustatęs, kad nemokumo administratorės veiksmai, paskirstant įsiteisėjusių teismo nutarčių pagrindu pervestas lėšas, buvo teisėti ir pagrįsti, atitinkantys ĮBĮ teisės normas, nes pirmiausia prioriteto tvarka buvo padengtos bankroto administravimo išlaidos, o likutis proporcingai paskirstytas visiems kreditoriams; nustatęs, jog nemokumo administratorė atliko visus ĮBĮ nustatytus veiksmus, įmonė turto neturi, bankroto proceso metu gautos lėšos paskirstytos ĮBĮ nustatyta tvarka, likvidavimo procedūros baigtos. Nesutikimą su teismo sprendimu apeliantė iš esmė grindžia tais pačiais argumentais, kuriais rėmėsi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl BUAB „Baltijos plieno sistemos“ veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto teisėtumo ir pagrįstumo, šalims nesutariant dėl įsiteisėjusių teismų nutarčių pagrindu grąžintų lėšų paskirstymo bankroto procese.
Dėl įmonės pabaigos
28. ĮBĮ 32
straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.
29. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-842-157/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012).
30. Taigi bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, kad buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu nemokumo administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (akivaizdžių) įrodymų, jog yra reali galimybė patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-415-450/2022; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-800-910/2022).
31. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad dokumentai, įvardinti ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte bei 32 straipsnio 4 dalyje, buvo pateikti teismui prieš priimant skundžiamą sprendimą, taigi procesinio pobūdžio sąlygos, sudarančios prielaidas sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti, buvo tinkamai realizuotos. Tokiu atveju spręstinas klausimas, ar apeliantės nurodomos aplinkybės laikytinos tomis materialaus pobūdžio sąlygomis, objektyviai kliudančiomis priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.
32. Minėta, kad pagrindinis apeliantės skunde keliamas klausimas yra susijęs su poreikiu įvertinti, ar nemokumo administratorė tinkamai BUAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto byloje paskirstė Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties pagrindu pervestus 8 013 Eur. Apeliantės manymu, nemokumo administratorė minėtomis nutartimis buvo įpareigota grąžintas lėšas paskirstyti įmonės kreditoriams, o ne padengti bankroto administravimo ar kitas išlaidas.
33. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 11 d. nutarties rezoliucinėje dalyje įpareigojo nemokumo administratorę grąžinti BUAB „Baltijos plieno sistemos“ 1 479 Eur nepagrįstai išmokėtą atlyginimo nemokumo administratorei dalį ir ĮBĮ nustatyta tvarka paskirstyti bendrovės kreditoriams. Atitinkamai Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 9 d. nutarties rezoliucinėje dalyje įpareigojo nemokumo administratorę grąžinti BUAB „Baltijos plieno sistemos“ 6 534 Eur nepagrįstai išmokėtų lėšų už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas ir ĮBĮ nustatyta tvarka jas paskirstyti bendrovės kreditoriams.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliantės argumentus, kad aukščiau nurodytais įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais nemokumo administratorė buvo įpareigota grąžintas lėšas paskirstyti bendrovės kreditoriams, o ne iš grąžintinų lėšų padengti bankroto administravimo ar kitas išlaidas, atmeta kaip nepagrįstus. Tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 11 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, tiek ir Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 9 d. nutarties rezoliucinėje dalyje įpareigojo nemokumo administratorę grąžintas lėšas paskirstyti ĮBĮ nustatyta tvarka bendrovės kreditoriams (įstatyme numatyta tvarka).
35. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad anksčiau galiojusio ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje, kuri nustatė, jog bankroto proceso metu pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, buvo įtvirtinta prioritetinio įmonės bankroto administravimo išlaidų mokėjimo iš visų rūšių bankrutavusios įmonės lėšų taisyklė. Iš esmės toks pats reguliavimas yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 93 straipsnio 1 dalyje.
36. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 36 straipsnio normą, nurodo, kad bankroto procedūrų vykdymas susijęs su tam tikromis išlaidomis, be kurių negali būti sėkmingai užbaigta bankroto procedūra (administravimo išlaidos). ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Taigi, ĮBĮ nuostatos nurodo prioritetinį administravimo išlaidų atlyginimą kreditorių reikalavimų tenkinimo atžvilgiu – kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai yra apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020 31 punktas; 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-943/2021 38 punktas).
37. Teisės doktrinoje pažymima, kad bankroto administravimo išlaidos turi būti atlyginamos anksčiau nei kreditorių finansiniai reikalavimai. Įstatyme yra nustatytas aiškus bankroto proceso išlaidų atlyginimo prioritetas, nes kreditorių finansiniai reikalavimai tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas (Jokubauskas, Remigijus. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva: Mykolo Romerio universitetas, 2021, p. 247).
38. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nemokumo administratorė Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutarties pagrindu grąžintas lėšas paskirstė, visų pirma, 1 452 Eur pervesdama kreditorei UAB „Stanlita“, kurios pastarajai buvo priteistos kaip patirtos advokato pagalbos išlaidos 2023 m. spalio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iš atsakovės BUAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų, ir apmokėdama 24,60 Eur išlaidas, susijusias su banko sąskaitos tvarkymu, ir mokėjimo nurodymams atlikti, o likusias lėšas proporcingai paskirstė kreditoriams jų finansiniams reikalavimams padengti (žr. šios nutarties 25 punktą).
39. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu ir tokį reglamentavimą aiškinančia kasacinio teismo praktika, įvertinusi nemokumo administratorės atliktą bendrovės lėšų paskirstymą, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nemokumo administratorė, vykdydama teismų nutartis, bendrovei grąžintas lėšas paskirstė laikydamasi imperatyvių ĮBĮ reikalavimų, prioriteto tvarka, visų pirma, padengdama bankroto administravimo išlaidas, o likutį proporcingai paskirstydama visiems kreditoriams, dėl to tokie jos veiksmai negali būti laikomi pažeidžiantys teisės normas ir neatitinkantys teismo nutarčių, kuriuose nemokumo administratorė įpareigota grąžintinas lėšas paskirstyti ĮBĮ nustatyta tvarka.
40. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartimi apeliantei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra tiesioginė nemokumo administratorės neteisėtų veiksmų pasekmė, dėl to šias išlaidas turi padengti tiesiogiai pati nemokomu administratorė. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartimi UAB „Stanlita“ 1 452 Eur advokato pagalbai apmokėti buvo priteista iš BUAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų; pati kreditorė UAB „Stanlita“, teikdama 2023 m. gegužės 15 d. prašymą (registracijos Nr. DOK-6770) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš BUAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Antra, tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Kai teismo sprendimo pagrindu atsiranda bankrutuojančios įmonės prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos taip pat turi būti atlyginamos iš administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Bankrutavusios įmonės prievolė padengti kitos šalies naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iš administravimui skirtų lėšų kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo tokios išlaidos yra priteisiamos, todėl šios prievolės vykdymas negali būti siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis, inter alia, kreditorių susirinkimo vėlesniu pritarimu (nepritarimu) tokioms išlaidoms. Be to, nepriklausomai nuo to, ar bankroto administratorius prieš inicijuodamas civilinę bylą kreipėsi į kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo, ar ne, prievolė atlyginti kitos proceso šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas turi būti vykdoma teismo sprendime nurodytu būdu, t. y. šią prievolę turi vykdyti pati bankrutuojanti įmonė iš administravimui skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021 32 punktas). Trečia, apeliantės argumentai, kad būtent nemokumo administratorės neteisėti veiksmai sąlygojo jai priteistų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, laikytini deklaratyviais, nekeičiančiais ginčo išlaidų prigimties ir teisinio kvalifikavimo, neturinčiais įtakos byloje kilusio klausimo dėl lėšų paskirstymo bankroto procese išsprendimui. Ketvirta, apeliantė, manydama, kad nemokumo administratorė, administruodama BUAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto procesą, pažeidė jai keliamus veiklos, atsakomybės standartus, specialiąsias etikos taisykles ar bendruosius teisės principus ir dėl to padarė žalos, turi teisę kreiptis į teismą dėl civilinės atsakomybės nemokumo administratorei taikymo.
41. Teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-542-796/2023 apeliantei iš BUAB „Baltijos plieno sistemos“ bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų priteistas bylinėjimosi išlaidas vertino kaip patenkančias į bankroto proceso administravimo išlaidų sąrašą, kurias apeliantė turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, neturinčius teisės į tokio pobūdžio išlaidų atlyginimą. Nurodytina, kad nemokumo administratorė pagrįstai apmokėjo ir 24,60 Eur išlaidas, susijusias su banko sąskaitos tvarkymu, ir mokėjimo nurodymams atlikti, kadangi bendrovės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti, tokios išlaidos turi būti dengiamos iš administravimui skirtų lėšų.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nemokumo administratorė, vykdydama teismų nutartis, bendrovei grąžintas lėšas paskirstė laikydamasi imperatyvių ĮBĮ reikalavimų, prioriteto tvarka visų pirma padengdama bankroto administravimo išlaidas, o likutį proporcingai paskirstydama visiems kreditoriams, dėl to tokie jos veiksmai negali būti laikomi pažeidžiantys teisės normas ir neatitinkantys teismo nutarčių, kuriose nemokumo administratorė buvo įpareigota grąžintinas lėšas paskirstyti ĮBĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl BUAB „Baltijos plieno sistemos“ pabaigos, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami sprendimo dėl įmonės pabaigos nemokumo (bankroto) byloje priėmimo klausimai, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
43. Atmetus apeliantės (kreditorės) UAB „Stanlita“ apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
44. Nemokumo administratorė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė iš apeliantės UAB „Stanlita“ UAB „Klaipėdos administratoriai“ priteisti 900 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad atsakovė neturi turto, kitokių lėšų, iš kurių galėtų samdyti advokatą, kuris atstovautų jos interesus baigiamojoje bankroto proceso stadijoje, tačiau nemokumo administratorė, veikdama tiek savo, tiek atsakovės interesais, patyrė bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
45. Apeliantė po apeliacinio skundo priėmimo, atsakydama į atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą pareikštą prašymą iš apeliantės priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 2024 m. vasario 8 d. pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė nesutikimo su atsakovės prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo argumentus.
46. Apeliantė nurodė, kad bylos dalyką sudaro klausimai (bankrutavusios įmonės lėšų paskirstymas įmonės kreditoriams bei bankrutavusios įmonės pripažinimas pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto), kurie yra išimtinai susiję su nemokumo administratorės kvalifikacija ir kompetencija, t. y. jokios papildomos žinios, dėl kurių nemokumo administratorei būtų buvusi būtinybė samdyti advokatą, nebuvo reikalingos. Be to, nemokumo administratorė nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė ne šios bylos šalis – atsakovė BUAB „Baltijos plieno sistemos“, o jos atstovė – nemokumo administratorė, tačiau galimybė priteisti bylinėjimosi išlaidas ne bylos šalies, o bylos šalies atstovo naudai, CPK 93 straipsnyje nėra numatyta.
47. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. vasario 8 d. gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai dėl nemokumo administratorės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyto prašymo, priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, t. y. iš esmės teikiamas atsiliepimas į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso įstatymas nenumato (CPK 318 straipsnis). Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakyti priimti į bylą.
48. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl išlaidų atlyginimo iš bankrutuojančios įmonės administravimui skirtų lėšų svarbu nustatyti, ar atitinkamos išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti. Nustačius tokias aplinkybes, išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011). Todėl galioja bendroji taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidas patiria bankrutuojanti įmonė kaip byloje dalyvaujantis asmuo, o ne jos vardu veikiantis bankroto administratorius, todėl ir bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos bankrutuojančios įmonės, o ne bankroto administratoriaus naudai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483/2012; 2023 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-993-798/2023).Tačiau aukščiau nurodyta taisyklė nėra absoliuti.
49. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad apeliantė skunde keldama klausimą dėl BUAB „Baltijos plieno sistemos“ veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto teisėtumo ir pagrįstumo, akcentavo nemokumo administratorės veiksmų, šiai paskirstant bendrovės lėšas, neteisėtumą, dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog nemokumo administratorė šiuo atveju turėjo teisę ne tik atskirsti į tokius apeliantės argumentus, tiek kaip atsakovės atstovė, tiek ir gindama savo asmeninį interesą, tačiau atsakovei BUAB „Baltijos plieno sistemos“ neturint nei turto, nei lėšų, pastaroji neturėjo galimybių apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtų bylinėjimosi išlaidų, dėl to šias išlaidas padengė nemokumo administratorė. Teisėjų kolegijai nenustačius nemokumo administratorės neteisėtų veiksmų, paskirstant bendrovės lėšas, spręstina, kad situaciją, kai BUAB „Baltijos plieno sistemos“ neturi galimybės iš administravimo lėšų sumokėti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą lėmė ne nemokumo administratorės veiksmai, o BUAB „Baltijos plieno sistemos“ turtinė padėtis. Nemokumo administratorė apeliacinės instancijos teisme nurodė patyrusi 900 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus, dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, nusprendžia, kad nemokumo administratorei kompensuotinos visos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, jas priteisiant iš apeliantės UAB „Stanlita“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos administratoriai“, juridinio asmens kodas 304719971, iš apeliantės (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Stanlita“, juridinio asmens kodas 305373472, 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė
Asta Radzevičienė