Civilinė byla Nr. e2-3547-727/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34024-202-7
Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.7.5.1.; 1.3.7.5.3.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,
sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Translogistics24“ atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,
atsakovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Translogistics24“ ieškinį atsakovui S. A. dėl darbuotojo neteisėtais veiksmais darbdaviui padarytos žalos atlyginimo.
Teismas
nustatė:
uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Translogistics24“ (toliau - ir ieškovė, darbdavys) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2021 m. lapkri2io 17 d. sprendimo, priimto darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti nagrinėti ieškovės prašymą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. A. (toliau – ir atsakovas, darbuotojas, vairuotojas) dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti 1 820 Eur žalos, padarytos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų darbo metu, atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pareiškime nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu teismui paaiškino, jog atsakovas buvęs ieškovės darbuotojas. Darbo pas ieškovę metu jis 2021 m. birželio mėnesį darbdavio nurodymu buvo išvykęs į reisą tikslu pristatyti krovinius į paskirties vietas su ieškovės vilkiku, v/n (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 22 d. reiso metu Danijoje atsakovą sustabdė policija ir skyrė jam keturias baudas, kurios viso sudarė 20 000 DKK (2 689,47 Eur), už kelių vinječių neturėjimą keturiomis skirtingomis dienomis, t. y. 2021 m. gegužės 26, 27, 28 dienomis ir 2021 m. birželio 22 d. Atsakovas privalėjo išpirkti kelių vinjetes, apie tokią jam tenkančią prievolę buvo informuotas pasirašytinai, žinojo, sąmoningai to nepadarė, darbdaviui apie tai nepranešė, neinformavo atsakingo vadybininko, kas yra įprasta. Kadangi policija reikalavo baudą sumokėti vietoje, atsakovui į jam priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 2 700 Eur suma minėtai baudai sumokėti. Priešingu atveju vairuotojas negalėtų tęsti reiso. 2021 m. liepos 20 d. šalys pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo atsakovas pripažino savo kaltę ir pasižadėjo atlyginti atsakovės gera valia sumažintą iki 1 820 Eur žalą ne vėliau kaip per 30 d. nuo darbo sutarties nutraukimo, tačiau to nepadarė, į jam išrašytą pretenziją nesureagavo.
Atsakovas procesinio įstatymo nustatytos formos atsiliepimo į ieškinį nepareiškė. Apie darbo ginčo nagrinėjimą DGK ir teisme yra informuotas, apie posėdį taip pat informuotas tinkamai – per Lietuvoje turimą naują darbo vietą (pagal Lietuvoje deklaruotą atsakovo gyvenamąją vietą teismo siųsta informacija ir dokumentai atsakovo nepasiekė) ir jo paties nurodytu el. pašto adresu. Byla išnagrinėta iš esmės atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.). Elektroniniame laiške atsakovas yra išreiškęs nuomonę, kad byla turėtų būti nagrinėjama Baltarusijoje, kurioje yra nuolatinė jo gyvenamoji vieta. Nuomonės dėl ieškinio, su tuo susijusių argumentų atsakovas nepareiškė.
Liudytoju byloje apklaustas T. U. teismui paaiškino, kad dirba atsakovės dukterinėje įmonėje vadybininku, prisimena atsakovą, teko kuruoti jo reisus, pamena situaciją, kuomet buvo iškilęs klausimas dėl baudos už vinječių neturėjimą, jam paskambino atsakovas ir apie tai pasakė, taip pat pasakė, kad neturi pinigų baudai. Liudytojas apie tai pranešė vadovui, įmonė pervedė pinigus vairuotojui, todėl labai nustebo, kad darbdaviui teko pačiam mokėti baudas gavus policijos kvitą. Vairuotojai žino, kad negalima važiuoti neturint vinječių, žino, kad jas privalo įsigyti patys arba turi informuoti darbdavį, kad patys jų nusipirkti dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali. Liudytojo teigimu, atsakovas nebuvo su juo susisiekęs ir nesakė, kad reikalinga pagalba įsigyjant vinjetes.
Ieškinys tenkintinas.
Byloje kyla ginčas dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo.
Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės ieškinio pareiškime ir teisminio nagrinėjimo metu išsakytais esminiais teiginiais dėl ieškinio pagrįstumo ir jį tenkina dėl žemiau išdėstyto.
Dėl reikalavimo atlyginti žalą.
Byloje nustatyta, kad ginčo šalys 2018 m. kovo 30 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 259 (toliau – ir darbo sutartis) dėl darbo vairuotoju-ekspeditoriumi (su vėlesniais priedais) bei papildomą susitarimą prie jos, detalizuojantį jo pareigas ir atsakomybės ribas. Šio papildomo susitarimo 1.14 punktas numato, kad vairuotojas-ekspeditorius privalo tinkamai vykdyti savo darbines pareigas, be kita ko, vadovaujantis 1.14.3 p. vykdyti vadovybės nurodymus bei instrukcijas; 1.18.3 punktas numato, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės; 1.18.8. punktas numato, kad darbuotojas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl kitokių darbo tvarkos taisyklių, instrukcijų, susitarimų pažeidimo. Atsakovas taip pat yra pasirašęs Vairuotojo-ekspeditoriaus instruktažą ir pasirašytinai supažindintas su Instrukcija kuro pylimui bei kelių mokesčiams, pagal kurią jis privalėjo įsigyti kelių vinjetes arba pranešti darbdaviui apie negalėjimą tai padaryti. Minėti dokumentai yra išversti į atsakovui suprantamą kalbą, jo paties pasirašyti, tuo patvirtinant susipažinimą su jų turiniu. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovas nežinojo ar nesuprato po kuo pasirašo. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2021 m. rugsėjo 16 d. darbuotojui prašant.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad darbo pas ieškovę metu atsakovas 2021 m. birželio mėnesį darbdavio nurodymu buvo išvykęs į reisą tikslu pristatyti krovinius į paskirties vietas su ieškovės vilkiku, v/n (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini). Atsakovo siuntimo į komandiruotę faktas įrodytas į bylą pateiktais darbdavio priimtais įsakymais. 2021 m. birželio 22 d. reiso metu Danijoje atsakovą sustabdė policija ir skyrė jam keturias baudas, kurios viso sudarė 20 000 DKK (2 689,47 Eur), už kelių vinječių neturėjimą keturiomis skirtingomis dienomis, t. y. 2021 m. gegužės 26, 27, 28 dienomis ir 2021 m. birželio 22 d. Atsakovo pareiga išpirkti kelių vinjetes akivaizdi, apie tokią jam tenkančią prievolę, minėta, jis buvo informuotas pasirašytinai ir žinojo. Vairuotojas negalėjo nesuprasti, kad to nepadarius galimos baudinės sankcijos. Gavusi policijos kvitą ieškovė į atsakovui priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 700 Eur minėtai baudai sumokėti. Sutiktina su ieškovės teiginiais, jog tai lėmė būtinybė tęsti ir užbaigti tarptautinį pervežimą, išvengti didesnių nuostolių. 2021 m. liepos 20 d. ginčo šalys pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo atsakovas pripažino savo kaltę ir pasižadėjo atlyginti atsakovės gera valia sumažintą žalą ne vėliau kaip per 30 d. nuo darbo sutarties nutraukimo, byloje nėra duomenų, kad tai būtų padaręs. Nėra duomenų, kad atsakovas būtų sureagavęs į darbdavio jam siųstą pretenziją. Atsakovas jokia forma nepaneigė šių nustatytų aplinkybių ir nekėlė ginčo dėl šio, savo įvykių versijos nepateikė.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.
DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
DK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta tyčia.
Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).
Ieškovė remiasi DK 154 straipsnio 1 punkte įtvirtinta aplinkybe visai patirtai žalai atlyginti ir byloje įrodinėja, kad atsakovas žalą padarė akivaizdžiai kaltais veiksmais, nes negalėjo nežinoti, kad nevykdė jam tenkančios prievolės įsigyti kelių vinjetes, negalėjo nežinoti, kad važiuoja jų neturėdamas. Su tuo pilnai sutiktina, nes akivaizdu, kad atsakovas nepadarė to, kas jam priklausė padaryti, neinformavo darbdavio ir neprašė jo spręsti problemos, todėl toks atsakovo neveikimas pasireiškė tiesiogine tyčia, kaip kaltės forma, sąlygojančia galimybę darbdaviui išsiieškoti visą žalos atlyginimą (nagrinėjamo ginčo atveju žalos dydis darbdavio geranoriškai pamažintas). Darbuotojas gera valia pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kurio neginčijo ir kuris nėra nuginčytas ar kitokiu būdu pripažintas negaliojančiu. Tuo pripažino savo kaltę, prisiėmė atsakomybę dėl jam tenkančių pasekmių.
Ginčo atveju atsakovas netinkamai vykdė savo darbines pareigas, sąmoningai nepadarė to, ką padaryti privalėjo, darbdavys sumokėjo policijai nurodytas dėl to vairuotojui taikytas baudas ir įgijo teisę jas susigrąžinti. Net gi manant, kad darbuotojo atsakomybė prieš darbdavį šiuo konkrečiu atveju turėtų būti ribojama 6 vidutinių darbo užmokesčio dydžiu (DK 153 straipsnio 1 dalis) (teismas tokių aplinkybių nenustatė), akivaizdu, kad prašomos išieškoti žalos dydis neviršija atsakovo 6 vidutinių darbo užmokesčių.
Atsakovas yra atsakingas už ieškovui padarytą žalą. Byloje nustatytos visos jo civilinės atsakomybės sąlygos: 1) žalos realumas (policijos kvitas ir jo apmokėjimas, pinigų pervedimas į atsakovo sąskaitą); 2) žalos padarymas neteisėta veika – akivaizdžiu neveikimu, nepadarymu to, kas padaryti buvo privalu; 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo – atsakovo minėtų veiksmų pasekmė; 4) jo kaltė; 5) šalis sieję darbo teisiniai santykiai; 6) žalos padarymas atsakovui būnant reise, t. y. jam einant savo tiesiogines darbines funkcijas.
Dėl išdėstyto teismas ieškinį žalos atlyginimo dalyje tenkina pilnai.
Dėl reikalavimo priteisti palūkanas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieškovės reikalavimą taip pat laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl atsakovo prašymo perduoti ginčą spręsti Baltarusijos teismui.
DK 215 straipsnio 2 dalis numato, jog civilinėse bylose, kylančiose dėl darbo ginčų dėl teisės, teismingumas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taisykles, jeigu Europos Sąjungos darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. Tai reiškia, jog Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys turi viršenybę prieš DK nuostatas. Šiuo atveju remiantis Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 20 straipsnio 2 dalimi (kuri numato, jog susitariančiųjų šalių teismai kompetentingi nagrinėti bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui), Lietuvos Respublikos teismas turi kompetenciją nagrinėti tokį ginčą, kadangi ginčo šalių pasirašytos darbo sutarties 16 punktas numato, kad ginčai sprendžiami pagal darbdavio buveinės vietą. Ieškovės buveinės vieta yra Vilniuje (Vilniaus g. 4, Grigiškės, Vilniuje), todėl ieškinys galėjo būti reiškiamas ir nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Be to, atsakovas, kaip Baltarusijos pilietis, turi Lietuvoje deklaruotą gyvenamąją vietą, yra naujai įsidarbinęs ir dirba Lietuvos įmonėje, todėl ir šiuo aspektu nagrinėti ginčą kitur galimybių nėra.
Dėl šalių byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir kitų procesinių klausimų.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovė į bylą pateikė duomenis, jog patyrė 749,46 Eur bylinėjimosi išlaidų (41 Eur žyminio mokesčio, 605 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 103,46 Eur dokumentų vertimo išlaidų). Remiantis virš išdėstytu procesinio įstatymo normatyvu, šios išlaidos išieškotinos ieškovei iš atsakovo.
Byloje susidarė 35,84 Eur pašto išlaidų teismui siunčiant procesinius dokumentus. Kadangi Atlygintinų pašto išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytas minimalias priteistinų šių išlaidų sumas, todėl priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai.
Kadangi DGK iš esmės ginčo nenagrinėjo, teismas nesiremia DK 231 straipsnio 7 dalimi komisijos priimto sprendimo atžvilgiu.
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Translogistics24“, j. a. k. 304304352, naudai iš atsakovo S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 820 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 11 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 749,46 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 35,84 Eur (trisdešimt penkis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Natalija Daškovienė