Civilinė byla Nr. e2A-385-372/2021 

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05180-2020-0

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.;

                                                                                  2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.8.3.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10.;

                                                                                  2.6.29.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-253-776/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo: 3840,59 Eur negrąžintos kredito dalies; 222,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020-09-22 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 13,70 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3840,59 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-08-15; 1862,14 Eur tarpininkavimo mokesčio; 6,82 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-05-16, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020-09-22; 13,70 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3840,59 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-08-16 iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 133,00 Eur žyminį mokestį; bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės (tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus) ir atsakovo (vartojimo kredito gavėjo) 2019-08-02 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K700680863, kuria atsakovui buvo suteiktas 4255,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1646,00 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 13,70 proc.), 348,15 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024-08-02. Ieškovė nurodė, kad 2019-08-30 buvo pasirašytas priedas prie vartojimo kredito sutarčių, kadangi buvo keičiama mokėjimo data bei perskaičiuotos palūkanos. Visas suteiktas kreditas turėjo būti grąžintas iki 2024-08-15, o visa mokama palūkanų suma – 1666,38 Eur. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis, atsakovo turėjo būti grąžintas per 60 mėnesinių įmokų.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas susipažino su ieškovės tarpusavio skolinimo platformoje pateiktomis sutarties sąlygomis bei patvirtino, pasirašydamas nuotoliniu būdu. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą bei bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų sutarties specialiosiose sąlygose.

4.       Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ieškovė 2020-09-16 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė.

5.       Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei pareiškus prašymą, teismas priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimu už akių nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei AB „NEO Finance“ 3840,59 Eur skolą, 222,45 Eur mokėjimo palūkanas, 1862,14 Eur tarpininkavimo mokestį, 6,82 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5932,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. spalio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 133,00 Eur žyminį mokestį ir 200,00 Eur išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; likusią ieškinio dalį atmesti; priteisti iš atsakovo į valstybės biudžetą 9,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovė vykdė sutartinius įsipareigojimus tinkamai – atsakovui suteikė kreditą, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė – nemokėjo ieškovei mokėtinų įmokų, tuo pažeisdamas sutartinių prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku. Kadangi atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, teismas sprendė, jog iš atsakovo ieškovei priteistina – 3840,59 Eur negrąžintas kreditas, 222,45 Eur mokėjimo palūkanos ir 1862,14 Eur tarpininkavimo mokestis.

8.       Teismas nurodė, jog tai, kad ieškovė sutartimi apibrėžtas mokėjimo (pelno) palūkanas ieškinyje įvardija kaip nuostolius (negautas pajamas), t. y. iš esmės po vartojimo kredito sutarties nutraukimo reikalauja sumokėti tokio paties dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, kaip ir tinkamo sutarties vykdymo atveju, nekeičia ieškovės prašomos priteisti sumos prigimties. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimai negali būti apibrėžti konkrečia suma, todėl jie laikytini sąlyginiais. Teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistinos 6,82 Eur kompensuojamosios palūkanos, o reikalavimai priteisti 13,70 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) ir 13,70 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas atmestini.

III. Apeliacinio skundo argumentai

9.       Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo už akių ieškovė (apeliantė) AB „NEO Finance“ prašo teismo pakeisti sprendimą dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, ir priteisti iš atsakovo 13,70 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3840,59 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-08-15; kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo 75,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą; priteisti iš atsakovo 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.                      Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

9.2.                      Ieškovė yra juridinis asmuo, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėja (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjos patirti nuostoliai. Įvertinusi atsakovo galimybę skolintis bei suderinusi individualias sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Ieškovė, atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, nutraukė vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

9.3.                      Ieškovė turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip negautų pajamų, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma, kurią atsakovas turi sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Atsakovui sutartį vykdant tinkamai, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sumokės visą grąžinamą palūkanų sumą bei pagrįstai tikėjosi gauti šias mokėjimo (pelno) palūkanas. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. rugpjūčio 15 d., todėl ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos.

10.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negautas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. rugpjūčio 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K7006800863/PK, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 4255,00 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir liko skolingas ieškovei 3840,59 Eur vartojimo kredito. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.

Dėl ginčo esmės

13.       Ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 13,70 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3840,59 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-08-15), priteisimo.

14.       Apeliaciniame skunde ieškovė akcentavo, kad turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip negautų pajamų, atlyginimo. Ieškovė pažymėjo, jog įvertinusi atsakovo galimybę skolintis bei suderinusi individualias sutarties sąlygas, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį, tačiau atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė vartojimo kredito sutartį nutraukė, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo. Su tokia ieškovės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

15.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškinta, kokius padarinius sukelia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo, nurodant, jog sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.

16.       Pareiga mokėti pelno palūkanas (pinigų skolinimo kainą) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti pelno palūkanas yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, taip pat draudimas šias palūkanas priteisti kartu su netesybomis, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

17.       Esant paskolos (kreditavimo) teisiniams santykiams, tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti ir tais atvejais, kai paskolos sutartis yra pasibaigusi, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

18.       Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškove, kad aptartas kasacinio teismo išaiškinimas neužkerta kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

20.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

21.       Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė iš esmės prašo 13,70 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios buvo nustatytos sutartyje, jas įvardindama kaip negautas pajamas (nuostolius), t. y. ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 13,70 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Pažymėtina, kad sutartyje šalių sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis savaime netampa nuostolių dydžiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalaujamų negautų pajamų (nuostolių) dydis yra sąlyginis ir ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtinos, o laikytinos hipotetiniais nuostoliais. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, ji būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 13,70 proc. metinėmis palūkanomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) nuostatas, garantuojančias vartotojui teisę į palūkanų perskaičiavimą sėkmės atveju, t. y. grąžinus kreditą iki sutartyje numatyto termino (Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnis).

23.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nutraukus sutartį ir ieškovei nepateikus jokių leistinų įrodymų dėl prašomų priteisti negautų pajamų dydžio, ieškovės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis) ir neatitinkantys Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio bei CK 1.5 straipsnio nuostatų.

24.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai pripažino, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo ir pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl 13,70 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3840,59 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-08-15), priteisimo.

Dėl bylos procesinės baigties

25.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė teismų praktiką bei procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26.       Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, jog ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                Birutė Simonaitienė