Administracinio nusižengimo byla Nr. II-149-1072/2018

                        Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00117-2018-0

                        Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. birželio 27 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,

sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. Č.,

įgaliotam atstovui advokatui Valdui Kersnauskui,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje - Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK - (toliau – Institucijos) atstovui Vaidui Šereivai, veikiančiam pagal įgaliojimą,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, turinčio aukštesnįjį išsilavinimą, dirbančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 88-ANR_N-871-2018 panaikinimo,

n u s t a t ė :

A. Č. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 88-ANR_N-871-2018 (toliau ir – Skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 300 Eur bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. A. Č. nubaustas už tai, kad 2018 m. balandžio 14 d., 22 val. 24 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 0,82 promilių neblaivumo laipsnis).

Nesutikdamas su jam paskirta nuobauda, A. Č. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą, paskiriant minimalią Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą piniginę baudą ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba paskiriant trumpesnį nei įstatyme nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas, t. y. paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Nurodo, kad savo kaltę dėl administracinio pažeidimo padarymo pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. A. Č. nurodė, kad neseniai buvo pradėjęs dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose, tačiau po administracinio nusižengimo įvykdymo, kai iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, A. Č. buvo laikinai pervestas į šaltkalvio pareigas, kadangi negalėjo vairuoti transporto priemonių ir vykdyti jam tiesiogiai pavestų darbinių funkcijų. A. Č. skunde taip pat nurodo, kad negalėdamas ilgą laiką tinkamai ir laiku vykdyti savo darbinių funkcijų, bus atleistas iš darbo ir praras savo darbines pajamas, kurios yra jo šeimos pragyvenimo šaltinis (b. l. 6, 13-16). Teisė vairuoti A. Č. yra būtina ir dėl to, kad į didžiąją savo laiko dalį jis praleidžia sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kur jis ūkininkauja, susisiekimas visuomeniniu transportu su darboviete, kuri yra (duomenys neskelbtini) mieste, yra pakankamai sudėtingas. Skunde A. Č. taip pat nurodo, kad jis gyvena su šeima, t. y. žmona ir trimis vaikais. Vyriausias sūnus mokosi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto medicinos vientisųjų nuolatinės formos studijų programos 3–ame kurse, studijos yra mokamos, todėl sūnui būtina materiali pagalba (b. l. 7, 8, 19 - 24). Be to, šeimoje auga dvi nepilnametės dukros, kurias taip pat reikia vežti į mokymosi įstaigas, kadangi tarp šeimos gyvenamosios vietos ir mokymosi įstaigų yra nemažas atstumas bei nepatogus susisiekimas viešuoju transportu (b. l. 7, 9, 10). A. Č. pažymi ir tai, jog jo pensinio amžiaus mama gyvena kartu su jo šeima, ji turi sveikatos problemų, todėl jai reikalinga A. Č. pagalba ir priežiūra (b. l. 25). Skunde A. Č. pažymi ir tai, kad kartu su žmona prižiūri ir rūpinasi uošviu, kuris yra neįgalus ir turi rimtų onkologinių sveikatos problemų, jam nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Uošvis gyvena vienas, todėl reikia dažnai pas jį važinėti, padėti buityje, pasirūpinti vaistais ir medicinos priemonėmis, taip pat jis turi lankytis Nacionaliniame vėžio institute, kur buvo operuotas ir gydomas, o šiuo metu jis turi važinėti konsultacijoms ir nuolatiniam sveikatos stebėjimui (b. l. 11, 12, 27). Taigi A. Č. neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, negalės tinkamai vykdyti savo darbinių ir šeimyninių pareigų. Skunde pažymima ir tai, kad A. Č. pagal ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą ŪP Nr. 0149685 nuo 2012 m. ūkininkauja (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Ūkyje augina daržoves, laiko avių bandą bei vykdo kitą žemės ūkio veiklą, o nuo pavasario ūkininko ūkyje prasidėjo įvairūs žemės ūkio darbai, kuriems atlikti reikia vairuoti žemės ūkio bei kitą ūkininko ūkyje turimą techniką, taip pat būtina nuvežti į supirkimo punktus užaugintą produkciją. Dėl šių priežasčių teisė vairuoti transporto priemones A. Č. taip pat yra būtina.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Č. teisme savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pripažįstą padarytą administracinį nusižengimą, t. y. 2018 m. balandžio 14 d. turėjo svečių, su kuriais išgėrė keletą taurių vyno, vėliau, išlydėjęs svečius, tvarkėsi savo ūkyje, o vakare, pastebėjęs, jog atviras atitvaras, saugumo sumetimais automobiliu pavažiavo servitutiniu lauko keliuku nepilną kilometrą, kad atitvaru uždaryti keliuką vedantį į sodybą, kurioje laiko avis. Nurodė, kad nesijautė apsvaigęs, vyną vartojo pirmoje dienos pusėje. Policijos pareigūnams patikrinus jo blaivumą ir nustačius, kad jis yra neblaivus, A. Č. labai nustebo, kadangi vartojo nestiprų alkoholį, manė, kad ribų neperžengė, be to, nebūtų rizikavęs mat dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju, turi ūkų, kuriame reikalinga vairuoti atitinkamą techniką. Jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,82 promilės), dėl padaryto administracinio nusižengimo labai gailisi, nes nėra linkęs per lengvabūdiškumą prarasti reputaciją, nuskriausti šeimą, nes dabar jo nusižengimo pasekmes pajuto visa šeima, ūkis. Darbdavys juo pasitiki, kadangi yra ilgametis darbuotojas, nėra turėjęs drausminių nuobaudų, todėl jo neatleido, o suteikė galimybę dirbti šaltkalviu kol atgaus vairuotojo pažymėjimą. Nevengia atsakomybės, baudą sumokėjo, dėl savo elgesio labai gailisi ir mano, kad bausmės poveikis būtų pasiektas neskiriant specialiosios teisės ar sumažinant jos skyrimo terminą.

Institucijos atstovas teisme bei atsiliepime į skundą (b. l. 40) pažymėjo, kad dėl galimybės taikyti trumpesnį specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą paliekama spręsti teismui.

Skundas tenkintinas.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Šiuo atveju, A. Č. yra nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo. A. Č. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo neginčija. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte taip pat neturi pagrindo ir sutinka su Skundžiamame nutarime nurodyta kvalifikacija. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su jam paskirtos baudos dydžiu sutiko, tačiau prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo ar taikyti trumpesniam laikotarpiui, t. y. 6 mėnesiams.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kaip nustatyta iš byloje esančios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato medžiagos, A. Č. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, nagrinėjant bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate (ROIK: 18081463244, b. l. 1) ir teisme savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad A. Č. buvo baustas administracine tvarka, tačiau nei karto dėl vairavimo neblaiviam, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 32-34), baudą skirtą skundžiamu nutarimu sumokėjo (b. l. 44). Byloje nustatyta, kad A. Č. (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), todėl teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, be kita ko, automobilis būtinas ne tik būtiniausių jo asmeninių, bet ir šeimos poreikių tenkinimui (b. l. 1-5).

Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma A. Č. charakterizuoja kaip pakankamai atsakingą ir rūpestingą asmenį, suvokiantį savo veiksmų pasekmes. Teismas, remdamasis A. Č. prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, neigiamu savo poelgio vertinimu, pažadu nedaryti naujų administracinių nusižengimų, taip pat pateiktais rašytiniais įrodymais apie turimus įsipareigojimus ūkiui (b. l. 17), teigiamą charakteristiką ir prašymą iš darbovietės švelninti administracinio poveikio priemonę dėl darbuotojų stygiaus, įsipareigojimus šeimai ir specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones būtinybę juos vykdant, ir kitomis anksčiau aptartomis ir teismo posėdyje ištirtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad A. Č. vertas teismo pasitikėjimo, administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti nustatant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą negu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas jos minimumas, kuris skaičiuojamas pagal ANK 686 straipsnyje įtvirtintas taisykles, t. y. nuo specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

A. Č. skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 88-ANR_N-871-2018 ir A. Č. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus (ANK 644 - 646 straipsniai).

Teisėja                                                                                                                                             Eglė Venckienė