2020 m. vasario 17 d.
Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Plungienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei
dalyvaujant ieškovės UAB „Raisitra“ atstovei advokatei I. B.-Zarembienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Raisitra“ ieškinį atsakovui L. T. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir atsakovo reikalavimų priteisti darbo užmokestį ir su šiuo reikalavimu susijusias sumas, atmetimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė UAB „Raisitra“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama panaikinti 2019 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) sprendimą Nr. DGKS-6303, išspręsti tarp šalių kilusį ginčą ir priteisti atsakovui 310,61 Eur atostoginių (atskaičius mokesčius). Ieškinyje nurodė, jog Darbo ginčų komisija 2019-10-11 sprendimu Nr. DGKS-6303 iš dalies tenkino atsakovo L. T. P. prašymą ieškovui UAB „Raisitra“ dėl prašomų priteisti su darbo santykiais susijusių išmokų ir nusprendė išieškoti darbuotojo naudai 722,41 Eur darbo užmokesčio, 577,76 Eur atostoginių ir 4427,49 Eur dienpinigių už komandiruotėje nuo 2019-01-03 iki 2019-04-27 būtas dienas. Nurodė, kad darbo ginčų komisijos sprendimas, jog turi būti taikoma 100 proc. dienpinigių norma atsakovui, yra priimtas be jokių pagrindų, netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės teisės normas, neatsižvelgiant į teismų praktiką sprendžiant ginčus dėl dienpinigių mokėjimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintame Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše nurodyta, kad vienos dienos dienpinigių maksimalus dydis Švedijoje sudaro 65 Eur. Už 115 komandiruotėje praleistas dienas atsakovui priskaičiuota 3737,50 Eur dienpinigių taikant 50 proc. dienpinigių normą. Dienpinigių norma taikoma 50 proc. pagal šalių sudarytos darbo sutarties 4.4 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkto nuostatas. Už laikotarpį nuo 2019 m. sausio-balandžio mėn. atsakovui priskaičiuota 2855,77 Eur darbo užmokesčio. Laikotarpiu nuo 2019-06-06 iki 2019-06-28 atsakovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos ir priskaičiuota 577,76 Eur atostoginių. Darbuotojui neišmokėta 310,61 Eur atostoginių (suma atskaičius mokesčius). Darbuotojas 2019-09-12 pateikė pašymą DGK nurodydamas, kad žodiniu susitarimu susitarė su darbdaviu, kad jam bus mokama 80 Eur už kiekvieną komandiruotės dieną. Pažymėtina, kad norminiai teisės aktai draudžia susitarti dėl bendro dieninio darbo užmokesčio ir dienpinigių atlygio už darbą komandiruotės sąlygomis. Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso reikalavimus, esant darbui komandiruotės sąlygomis, mokamas atskirai darbo užmokestis ir dienpinigiai. Darbo sutartyje šalys susitarė tiek dėl darbo užmokesčio (4.1 p.), tiek dėl dienpinigių mokėjimo (4.4 p.). Atsakovas darbo sutartį pasirašė ir nepateikė jokių pretenzijų darbo sutarties sudarymo metu dėl tokių sudaromų darbo sutarties sąlygų, todėl, akivaizdu, jog atsakovui buvo aiškūs darbo sutarties 4.1 ir 4.4 punktai, kaip ir visa darbo sutartis.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Ieškovės atstovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog su atsakovu buvo sudaryta laikinojo darbo sutartis, turinti tam tikrų ypatumų, lyginant su paprasta darbo sutartimi. Ieškovė mokėdavo avansus darbuotojams, atsiskaitymų grynais pinigais nebūdavo. Prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais.
Ieškinys tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 4 ir 5 dalis darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, tačiau teismui suteikta diskrecija remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 4, 5 dalys), o teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 3 dalį, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Todėl nagrinėjamu atveju teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nesprendžia dėl darbo ginčų komisijos sprendimo galiojimo, o nagrinėja darbo ginčą iš esmės, t. y. išsprendžia šalių ginčą, kilusį darbo teisinių santykių srityje, ir nustato materialines šalių teises ir pareigas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų bei dėl uždelsimo atsiskaityti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – 2018 m. liepos 24 d. laikinojo darbo sutarties Nr. 169, 2019 m. vasario 4 d. 2019 m. sausio 2 d. įsakymo dėl komandiruotės, 2018 m., 2019 m. sausio 2 d. dienpinigių skaičiavimo žiniaraščių, 2019 m. sausio – birželio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių, 2019 m. sausio – birželio darbo užmokesčio žiniaraščių, UAB „Raisitra“ sąskaitos išrašo, UAB „Raisitra“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, 2018 m. įsakymų, darbo bylos (duomenys neskelbtini)17476 medžiagos nustatyta, jog ieškovę ir atsakovą nuo 2018 m. liepos 24 d. sieja darbiniai santykiai, L. T. dirba vairuotoju – ekspeditoriumi; Darbo sutarties 4.1 punktu darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui mėnesinį darbo užmokestį bruto, kuris yra lygus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai, padaugintai iš koeficiento1,301.Šalys patvirtino, kad darbo sutarties sudarymo dieną darbuotojo mėnesinė alga yra ne mažesnė nei 520,40 Eur bruto, išskyrus mėnesius, jeigu į juos įeina laikotarpiai iki 5 dienų, kai darbuotojas nėra siunčiama pas laikinojo darbo naudotoją, ir/ar laikotarpiai, kai darbuotojas yra siunčiamas, tačiau atsisako vykti pas laikinojo darbo naudotoją.
Už 2019 sausio mėnesį darbuotojui priskaičiuotas 689,24 Eur darbo užmokestis (atskaičius mokesčius – 396,31 Eur); vasario mėnesį – 722,06 Eur (415,19 Eur atskaičius mokesčius), kovo mėnesį – 722,06 Eur (415,19 Eur atskaičius mokesčius), balandžio mėnesį – 722,41 Eur (415,39 Eur), gegužės mėnesį – 0,00 Eur. Dėl birželio mėnesį gautų pajamų buvo kilęs ginčas tarp šalių, tačiau nagrinėjant darbo bylą, ir teisme nagrinėjant civilinę bylą, darbdavys UAB „Raisitra“ pripažino, jog nepagrįstai 2019 m. birželio 6 d. – 2019 m. birželio 28 d. laikotarpiu suteikė darbuotojui nemokamas atostogas, nes darbuotojas prašė suteikti kasmetines apmokamas atostogas, tad už 2019 m. birželio mėnesį paskaičiuota 577,76 Eur (neatskaičius mokesčių) atostoginių. Kadangi darbuotojas, kreipdamasis į darbo ginčų komisiją, vienu iš reikalavimų nurodė reikalavimą dėl nepagrįstai suteiktų nemokamų atostogų, o darbdavys su šiuo reikalavimu sutiko, teismas išsamiau šio klausimo neanalizuoja ir konstatuoja, jog šioje dalyje darbuotojo reikalavimas yra tenkintinas visiškai.
Byloje kilo ginčas dėl dienpinigių nustatymo, nes darbuotojas, kreipdamasis į darbo ginčų komisiją, nurodė, jog jam darbdavys žadėjo mokėti 80 Eur atlygį už komandiruotėje išbūtą dieną, o darbdavys UAB „Raisitra“ neigia šią aplinkybę. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. balandžio 27 d. darbuotojas buvo komandiruotėje Švedijoje. Darbo sutarties 4.4 punktu šalys susitarė, kad tarnybinių komandiruočių atveju darbuotojui bus mokami dienpinigiai, lygūs 50 proc. dienpinigių sumos, kuri atitinkamos valstybės atžvilgiu yra nustatyta konkrečiai komandiruotei taikomuose teisės aktuose. Šalys taip pat susitarė, kad darbdavys turi teisę bet kada nustatyti didesnes dienpinigių sumas konkrečios komandiruotės atžvilgiu, tačiau toks didesnių dienpinigių mokėjimas nepakeis pagrindinio šalių susitarimo dėl 50 proc. dienpinigių normos.
Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 383 redakcija) nurodyta, kad maksimalus vienos dienos dienpinigių dydis Švedijos Karalystėje sudaro 65 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, jog dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo sudarytos kolektyvinės sutarties, todėl jos nesant, galioja darbo sutartis.
CPK 178 straipsnis numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Tiek šalių sudarytoje darbo sutartyje, tiek 2019 m. sausio 2 d. įsakyme dėl komandiruotės nurodyta, jog dienpinigių norma yra 50 procentų. Už 2019 m. sausio 3 d. – 2019 m. balandžio 27 d. laikotarpį (už 115 dienų) jam paskaičiuota 3737,50 Eur dienpinigių, taikant 50 procentų normą. L. T. nepateikė byloje atsiliepimo, nepateikė paaiškinimų ar rašytinių įrodymų, neprašė iškviesti liudytojų jo nurodytoms aplinkybėms patvirtinti, neginčijo darbo sutarties nuostatų, todėl darytina išvada, jog byloje nėra įrodyta, kad tarp šalių buvo rašytinis ar žodinis susitarimas dėl kitokio dienpinigių dydžio, nei nurodyta Darbo sutarties 4.4 punkte.
Darbo ginčų komisija, analizuodama šalių susitarimą mokėti 100 procentų dydžio dienpinigius, atsižvelgė į tai, jog į darbo ginčų komisiją su analogiškais kaip L. T. P. prašymais kreipėsi ir kiti UAB „Raisitra“ darbuotojai, kurie patvirtino, jog buvo susitarę dėl didesnio dienpinigių dydžio nei 50 procentų. Taip pat darbo ginčų komisija pažymėjo, jog darbuotojui L. T. kas mėnesį buvo išmokamos didesnės sumos, nei paskaičiuota taikant 50 procentų dienpinigių, mat 2019 m. vasario 28 d. ieškovui už sausio mėnesį buvo pervesta 2134,20 Eur, kas iš esmės atitiktų susitarimą dėl 100 procentų dienpinigių normos, pastebėjo, jog tarp šalių nebuvo susitarimo dėl avanso mokėjimo, darbuotojui nebuvo siunčiami atsiskaitymo lapeliai, tad jis negalėjo anksčiau sužinoti apie jo teisių pažeidimą, skaičiuojant 50 procentų dienpinigių normą. Teismas pažymi, jog darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, teisingo apmokėjimo už darbą, darbo teisės subjektų lygybės ir kitais principais (Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalis). Darbo sutarties šalys yra lygiateisės, jos turi būti rūpestingos, atidžios, tad darbuotojas L. T. būdamas pakankamai atidus, apdairus ir žinodamas, kad darbo sutartyje, įsakyme dėl komandiruotės yra nustatytas 50 procentų dienpinigių dydis, turėjo tikrinti, kokiu pagrindu ir už ką yra pervedamos lėšos, turėjo reikalauti darbdavio pateikti atsiskaitymo lapelius, jei darbdavys jų neatsiųsdavo, tuo labiau, jog mokėjimo pavedimai buvo nereguliarūs, o mokėjimai atliekami ne kiekvieną mėnesį. Kadangi darbuotojas nebuvo pakankamai apdairus, susidarė situacija, jog darbuotojo lūkesčiai viršijo rašytinį susitarimą, nustatytą darbo sutartyje. Darbo teisėje yra apsaugoti tik teisėti darbuotojo lūkesčiai; kadangi tiek darbo sutartyje, tiek įsakyme dėl komandiruotės yra nustatytas 50 procentų dienpinigių dydis, laikytina, kad darbuotojo L. T. P. lūkesčiai gauti didesnį dienpinigių dydį buvo nepagrįsti. Teisės pažeidimai atsiranda dėl konkrečių veiksmų, o ne dėl nepasiteisinusių lūkesčių, kuriuos lėmė subjektyvios aplinkybės. Vien ta aplinkybė, jog ir kiti UAB „Raisitra“ darbuotojai, kreipdamiesi į darbo ginčų komisiją, nurodė, jog buvo susitarę dėl didesnio dienpinigių dydžio nei 50 procentų, neduoda pagrindo nustatyti, kad toks susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojų buvo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog darbuotojas neįrodė, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl didesnio nei 50 procentų dienpinigių dydžio.
L. T. dirba UAB „Raisitra“ nuo 2018 m. liepos 28 d., tačiau teikdamas prašymą darbo ginčų komisijai, jis prašė išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius tik už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 3 d. iki balandžio 28 d., bei už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 28 d., kai jam nepagrįstai buvo suteiktos nemokamos atostogos, tad teismas analizuoja tik aplinkybes, susijusias su mokėjimais šiais laikotarpiais. Iš mokėjimo pavedimų išrašo matyti, jog L. T. 2019 m. sausio 28 d. buvo pervesta 1680 Eur, 2019 m. vasario 28 d. buvo pervesta 2134,20 Eur, 2019 m. balandžio 5 d. – 1500 Eur, 2019 m. balandžio 19 d. – 640 Eur. Teismas iš esmės sutinka su UAB „Raisitra“ 2019 m. lapkričio 11 d. pažymoje pateiktais duomenimis apie darbuotojui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, nes jie atitinka byloje esančius duomenis. Remiantis minėta pažyma, L. T. mokėtina darbo užmokesčio ir dienpinigių suma (atskaičius mokesčius) už 2019 m. sausio mėnesį buvo 1338,81 Eur, už vasario mėnesį – 1325,19 Eur, už kovo mėnesį – 1422,69 Eur, už balandžio mėnesį – 1292,89 Eur, už gegužės mėnesį – 0,00 Eur, už birželio mėnesį – 332,21 Eur. Pagal Darbo sutarties 4.2 punktą, darbo užmokestis yra mokamas iki kiekvieno mėnesio 28 dienos už praėjusį mėnesį, iš darbdavio pateiktos pažymos matyti, jog dienpinigiai dažniausiai būdavo išmokami už einamąjį mėnesį, kadangi mokėjimai buvo nereguliarūs, juose nenurodoma konkreti pervedamų lėšų paskirtis (darbo užmokestis ar dienpinigiai), sutiktina su ieškovės 2019 m. lapkričio 11 d. pažymoje pateiktais duomenimis apie mokėtų įmokų paskirtį ir laikytina, kad ieškovės įsiskolinimas atsakovui yra 310,61 Eur (atskaičius mokesčius) atostoginių.
CPK 417 straipsnis numato, jog byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
Ieškovė pripažįsta, jog nesumokėjo atostoginių, todėl, teismo iniciatyva, spręstinas klausimas dėl sankcijos už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu. Bylos duomenimis, atsakovo ir ieškovės darbo santykiai yra nenutrūkę. Darbo kodekso 130 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Kadangi nustatyta, jog 2019 m. birželio 6 d. – 2019 m. birželio 28 d. L. T. buvo suteiktos kasmetinės atostogos, vadinasi, 2019 m. birželio 5 d. jam turėjo būti išmokėti atostoginiai. Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalis numato, jog darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2017 m. birželio 21 d. Nr. A1-310 įsakymu yra patvirtinęs 0,07 procentų delspinigių dydį, todėl už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2020 m. vasario 17 d. (teismo sprendimo priėmimo dienos), t. y. 257 dienas, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 55,88 Eur delspinigių nuo neapmokėtos 310,61 Eur atostoginių sumos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 726 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, nurodė, jog 484 Eur išlaidos patirtos už procesinių dokumentų parengimą, 242 Eur - už atstovavimą. Taip pat ieškovė patyrė 75 Eur žyminio mokesčio išlaidų.
CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Byloje vyko vienas posėdis, kurio trukmė iki vienos valandos, tad remiantis Rekomendacijų 8.19, 9 punktais už šį posėdį maksimali atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų suma yra 131,76 Eur, tad ieškovės nurodyta 242 Eur suma mažintina iki 131,76 Eur. Maksimalios išlaidos yra nustatomos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, šalių elgesį proceso metu. Įvertinus tai, jog byla nėra sudėtinga, ieškovė UAB „Raisitra“ turi daug panašaus pobūdžio bylų teismuose, ir ieškovę nuolat atstovauja advokatė I. B.-Zarembienė, teismas sprendžia, jog 484 Eur išlaidos, patirtos už procesinių dokumentų parengimą, taip pat mažintinos iki 300 Eur, tad pagrįstomis ieškovės bylinėjimosi išlaidomis pripažintina 431,76 Eur suma.
Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Darbuotojas darbo ginčų komisijai reiškė du reikalavimus – dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. balandžio 28 d., ir dėl nepagrįstai suteiktų nemokamų atostogų už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 28 d. Darbuotojo reikalavimai teismo sprendimu yra patenkinti 50 procentų; todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 37,50 Eur žyminio mokesčio ir 215,88 Eur išlaidų už atstovavimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 269–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 417 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir priteisti atsakovui L. T. a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Raisitra“, juridinio asmens kodas 304119617:
- 310,61 Eur (tris šimtus dešimt eurų 61 ct) (atskaičius mokesčius) atostoginių;
- 55,88 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 88 ct) delspinigių.
Pripažinti, kad ieškovė UAB „Raisitra“ suteikė kasmetines atostogas L. T. a. k. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 28 d.
Priteisti iš atsakovo L. T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Raisitra“, j. a. k. 304119617, naudai 253,38 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti, jog įsiteisėjus šiam sprendimui, 2019 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-6303 netenka galios.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Silva Plungienė