Civilinė byla Nr. e2YT-17939-1099/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12775-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. F. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjas A. M. F. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo prosenelis L. M. (taip pat žinomas kaip L., L. M.), gim. (duomenys neskelbtini), yra asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę bei išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
2. Pareiškėjas nurodo, kad jis 2022 m. vasario 26 d. kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), prašydamas atkurti jam Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 7 dalį. Pareiškėjo teigimu, pateiktame prašyme jis nurodė, kad jo prosenelis L. (L., L. M.) M. yra asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos pilietybę ir iki 1990 m. kovo 11 d. išvykęs iš Lietuvos. Pasak pareiškėjo, Migracijos departamentas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu konstatavo, kad nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečiu, palikuonis.
3. Anot pareiškėjo, faktą, kad pareiškėjas yra L. M. vaikaitis, patvirtina: 1) pareiškėjo gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas yra A. E. M. sūnus; 2) pareiškėjo motinos gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo motina yra T. L. M. dukra; 3) pareiškėjo senelio gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo senelis T. L. M. yra L. M. sūnus. Pareiškėjo teigimu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas nurodo, kad jo prosenelio iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos pilietybės faktą ir gyvenimą Lietuvoje patvirtina: 1) 2021 m. spalio 12 d. Lietuvos valstybės centrinio archyvo pažyma; 2) Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) nacionalinių archyvų Bostone išduoti dokumentai.
4. Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento sprendime įrašytu teiginiu, kad pareiškėjo prosenelis jau 1936 m. vasario 8 d. buvo netekęs Lietuvos pilietybės, nes tuo metu jis įgijo JAV pilietybę. Anot pareiškėjo, vadovaujantis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, sprendimą dėl Lietuvos pilietybės netekimo priimdavo Ministrų Taryba, todėl vien kitos pilietybės įgijimo faktas nereikšdavo, kad asmuo automatiškai netekdavo Lietuvos pilietybės. Be to, anot pareiškėjo, nuo 2022 m. sausio 20 d. asmeniu, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiu Lietuvos pilietybę, laikomas ir asmuo, kuris iki nurodytos datos natūralizavosi ir tapo kitos valstybės piliečiu, jei tokiam asmeniui Lietuvos pilietybė nebuvo panaikinta Ministrų Tarybos sprendimu.
5. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
6. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog pareiškėjo prosenelis nebuvo praradęs Lietuvos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d. Suinteresuotas asmuo teigia, kad 1922 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Valstybės Konstitucijoje buvo numatytas absoliutus dvigubos pilietybės draudimas, todėl pareiškėjo prosenelis, įgijęs JAV pilietybę, negalėjo turėti Lietuvos pilietybės.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Pareiškimas tenkintinas.
8. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444-445 straipsniai).
9. Pareiškėjas A. M. F. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1–2 dalyse, 7 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu (kaip asmenų, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis) siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas nurodo, kad jo prosenelis L. M. (L., L. M.), gim. (duomenys neskelbtini), buvo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs asmuo. Migracijos departamentas, nagrinėjantis pareiškėjų prašymus atkurti pilietybę, nurodė, kad pareiškėjo pateiktų duomenų neužtenka nustatyti, jog pareiškėjo prosenelis L. M. (L., L. M.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis.
10. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jei nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).
12. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad pareiškėjas yra L. M. proanūkis. Šias aplinkybes patvirtina: 1) Kembridžo miesto Masačiusetso sandraugos Civilinės metrikacijos biuro išduotas pareiškėjo A. M. F. gimimo liudijimas, kuriame įrašyta, kad pareiškėjo motina yra A. E. M., gimusi (duomenys neskelbtini); 2) Ilinojaus valstybės išduotas pareiškėjo motinos A. E. M. gimimo liudijimas, kuriame įrašyta, kad A. E. M. tėvas yra T. L. M., kuris 1961 m. lapkričio 8 d. buvo 31 metų amžiaus; 3) Meino valstijos išduotas pareiškėjo senelio T. L. M. gimimo liudijimas, kuriame įrašyta, kad T. L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra L. M., o motina – E. G..
13. Iš teismui pateiktos Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2021 m. spalio 12 d. pažymos Nr. R4-3573 duomenų nustatyta, kad Šiaulių apskrities viršininko archyviniame fonde, duotųjų vidaus pasų žinių lapų 1922 m. byloje, Šiaulių apskrities Žagarės miesto duotųjų pasų žinių lape įrašytas M. L., 1922 m. vasario 15 d. gavęs pasą; taip pat Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, 1922 m. alfabete įrašytas M. L., 16 m. amžiaus, 1922 m. gavęs užsienio pasą, skiltyse „gimimo vieta“ ir „gyvenamoji vieta“ įrašyta „Žagarė“. Vadovaujantis JAV darbo departamento Imigracijos ir natūralizacijos tarnybos išduoto atvykimo į šalį liudijimo duomenimis, L. M. 1932 m. liepos 12 d. atvyko į Niujorką, Niujorko valstiją ir buvo priimtas į JAV nuolatiniam gyvenimui. Teismui taip pat yra pateikta L. M. užpildyta ketinimų deklaracija, kurioje nurodyta, kad L. M. yra 28 metų amžiaus, gimęs Kaune, Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), 1928 m. lapkričio 26 d. sudaręs santuoką su E., gimusia Rygoje, Latvijoje, su kuria L. M. yra susilaukęs sūnaus T., gimusio 1930 metais, taip pat nurodyta, kad į JAV legaliai L. M. atvyko 1932 m. liepos 12 d. ir tuo metu jo vardas buvo L. M..
14. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
15. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų turinio galima daryti labiau pagrįstą išvadą, kad L. M. ir pareiškėjo prosenelis (pareiškėjo senelio T. L. M. tėvas) L. M. yra vienas ir tas pats asmuo. Tokią išvadą patvirtina tai, kad „M.“ ir „M.“ pavardė iš esmės skiriasi tik viena raide, taip pat faktas, kad Lietuvos centrinio archyvo išduotoje pažymoje nurodyta, kad L. M. 1922 metais buvo 16 metų amžiaus, kas reiškia, kad jis gimė 1906 metais, o L. M. užpildytame ketinimų protokole, jo sūnaus T. L. M. gimimo liudijime, yra nurodyta, kad L. M. taip pat gimė 1906 metais. Be to, L. M. užpildytame ketinimų protokole nurodyta, kad į JAV šis asmuo atvyko vardu L. M..
16. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą teigia, kad pareiškėjo prosenelis negali būti laikomas asmeniu, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę, nes 1936 m. vasario 8 d. užpildęs ketinimų deklaraciją jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės.
17. 2022 m. sausio 20 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo Pilietybės įstatymo 2 straipsnis buvo papildytas 11 dalimi (įsigaliojusia 2022 m. sausio 28 d.), pagal kurią asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Šiuo pakeitimu buvo siekta palengvinti asmenims, besikreipiantiems dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, įrodinėjamų aplinkybių, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmens protėvis iki 1940 m. birželio 15 d. nebuvo jos netekęs, naštą (Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-430(2), 2021 m. gruodžio 15 d. Nr. 102-P-36).
18. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, apibrėždamas asmenis, kurie nelaikytini iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, sąlygos dėl Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos privalomos procedūros neatlikimo ir Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo nepriėmimo nesusiejo su jokia data ar konkretaus įstatymo priėmimu. Nėra jokio pagrindo išplėsti įstatyme nustatytų išimtinių sąlygų (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2327-577/2022).
19. Dvigubos pilietybės neleistinumo principas pirmą kartą buvo įtvirtintas 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijoje, jos 9 straipsnyje buvo nustatyta, kad „niekas negali būti kartu Lietuvos ir kurios kitos valstybės pilietis“. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos 10 straipsnio 1 dalyje (su tam tikra išlyga Amerikos krašto piliečiais tapusiems asmenims; šio straipsnio 2 dalis). Teisės mokslo doktrinoje pažymima, kad aptariama konstitucinė nuostata buvo interpretuojama nevienodai. Vienas iš šios nuostatos skirtingo aiškinimo aspektų buvo toks: ar ši nuostata reiškia, kad asmuo, įgijęs kitos valstybės pilietybę, automatiškai dėl to netenka Lietuvos pilietybės, ar įgijęs kitos valstybės pilietybę asmuo dėl to savaime nepraranda Lietuvos pilietybės ir išsaugo ją tol, kol bus atliktos tam tikros procedūros ir priimti atitinkami sprendimai. Valstybės institucijų, turėjusių įgaliojimus taikyti šią nuostatą, pozicija buvo tokia: Vidaus reikalų ministerijos 1935 m. kovo 21 d. rašte Nr. 51317 buvo konstatuota, kad „Lietuvos pilietis, įgydamas kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nenustoja, jeigu jis atitinkama tvarka nėra iš Lietuvos pilietybės išėjęs, taigi gavęs Vidaus reikalų ministerijos sutikimą išeiti iš Lietuvos pilietybės“ (Sinkevičius, V. Lietuvos Respublikos pilietybė 1918–2001 metais. 2002 m., p. 54, 55) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021).
20. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, 1928 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos prezidentas paskelbė naują Valstybės konstituciją, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos kurios valstybės pilietis (§ 10 pirmoji dalis), bet kartu buvo nustatyta, kad „Lietuvos pilietis tačiau nepraranda savo pilietybės teisių patapęs kurio Amerikos krašto piliečiu, jei atlieka tam tikras įstatymo nurodytas pareigas“ (§ 10 antroji dalis). Taigi 1928 m. Konstitucijoje buvo įtvirtintas ne tik dvigubos pilietybės draudimas, bet ir tokio draudimo išimtis (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės“). Taigi, negalima vienareikšmiškai teigti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu visais atvejais galiojo absoliutus dvigubos pilietybės draudimas.
21. Nagrinėjamu atveju Lietuvos centriniame valstybės archyve nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad L. (L.) M. (M.) iki 1940 m. birželio 15 d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Šią aplinkybę pareiškėjui išduotame sprendime patvirtino ir Migracijos departamentas. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjo prosenelis 1936 m. vasario 8 d. užpildė ketinimų deklaraciją, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjo prosenelis iki 1940 m. birželio 15 d. įgijo JAV pilietybę ir juolab nepatvirtina fakto, kad pareiškėjo senelis iki 1940 m. birželio 15 d. prarado turėtą Lietuvos pilietybę. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadai, kad pareiškėjo prosenelis neteko Lietuvos pilietybės iki 1940 m. birželio 15 d.
22. Įvertinęs pareiškime nurodytus pareiškėjo paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo prosenelis L. M. (L., L. M.) laikytinas turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. asmeniu (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. M. F., gimusio (duomenys neskelbtini), prosenelis L. M. (taip pat žinomas kaip L., L. M.), gim. (duomenys neskelbtini), laikytinas asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
Juridinis faktas pareiškėjui nustatomas tikslu siekiant atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič