(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,

sekretoriaujant Dovilei Baronienei,

dalyvaujant ieškovei B. A. ir jos atstovui advokatui Aivarui Škėmai,

atsakovės atstovui Tomui J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. A. ieškinį atsakovei 928 – ajai Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Rašytojų namas“ dėl nuosavybės teisės pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovė pažeidė jos nuosavybės teisę į jai priklausančią negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį ir priteisti iš atsakovės 100 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, jai nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės 223/1000 dalys. Namo bendrojo naudojimo objektų administravimą vydo atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kad pastogėje yra bendri namo tinklai bei priėjimas prie namo stogo, atsakovės pirmininkui buvo suteiktas raktas nuo pastogės, taip užtikrinant galimybę bet kada patekti į pastogę bei atlikti joje esančių bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. raštu Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyrius įpareigojo bendriją įvertinti galimai blogą namo stogo konstrukcijų būklę bei organizuoti namo bendrųjų stogo konstrukcijų apžiūrą, o nustačius, kad stogo konstrukcijos yra pažeistos ar yra nustatyti kiti defektai, dėl kurių kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, kuo skubiau pašalinti nustatytus defektus. Nurodė, kad atsakovė vykdydama minėtą įpareigojimą pateikė atsakymą apie minėtų įpareigojimų įvykdymą, bei tuo pačiu jos kaip pastogės bendrasavininkės, neinformuojant pakeitė pastogės durų spyną, tokiu būdu pažeidžiant jos nuosavybės teisę bei nuosavybės neliečiamumo principą. Pažymėjo, jog po nevienkartinių prašymų perduoti durų spynos kodą buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendrijos įpareigojimo perduoti pakeistos spynos kodą. Pažymėjo, kad tik gavusi jos ieškinį atsakovė pakeitė savo poziciją jos atžvilgiu ir 2021 m. sausio 25 d. išdavė jai pakabinamos spynos kodo kombinaciją. Pažymėjo, jog iki to laiko ji negalėjo ne tik patekti, bet ir pilnai naudotis jai nuosavybės teise priklausančia pastogės dalimi, laikyti joje jai priklausančius daiktus (nepažeidžiant kitų bendrasavininkų interesų) bei paimti iš pastogės savo asmeninius daiktus. Pažymėjo, kad dėl minėtų atsakovės veiksmų patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, buvo priversta įrodinėti savo nuosavybės teisę į jai priklausančią palėpės dalį ir teisę ja naudotis taip, kaip tai darytų rūpestingas ir atidus savininkas, nors nuosavybės faktas yra akivaizdus, neginčytinas ir pagrįstas oficialiais dokumentais.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovė ilgą laiką nekreipė dėmesio į Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymą nelaikyti degių daiktų namo pastogėje, už ką bendrijos valdybos pirmininkas buvo įspėtas ir nubaustas. Nurodė, jog ir kiti pastogės bendraturčiai reiškė susirūpinimą dėl ieškovės taisyklių nesilaikymo bei nuogąstavo, jog tokia situacija kelia grėsmę. Paaiškino, kad atsižvelgiant į nurodytą valdyba nutarė apriboti patekimą į pastogę pranešdama, kad esant reikalui patekimas įmanomas iš anksto sutartu laiku, kartu su bendrijos valdybos atstovu. Paaiškino, kad ieškovė kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybę, o vėliau ir į teismą, tuo pačiu pridėdama savo komunikaciją, kad jai apribotas patekimas į pastogę, neleidžiantis jai naudotis ten esančiais daiktais. Pažymėjo, kad nenorėdama veltis į teisminius ginčus bei atsižvelgdama į tai, kad ieškovė po kreipimosi į teismą pašalino savo daiktus iš pastogės, bendrijos valdyba per antstolį perdavė ieškovei patekimo į pastogę kodą. Atkreipė dėmesį, kad namo valdyba ir primininkas dirba neatlygintinai, bei atsakingai rūpinasi, kad namo gyventojams ir bendrijai netektų nereikalinga finansinė našta. Pažymėjo, jog bendrijos valdyba stengiasi būti vienodai teisinga visiems namo gyventojams, tačiau ieškovės pozicija yra nekonstruktyvi ir vienašališka, susidariusi tik dėl pačios ieškovės kaltės.

Nagrinėjant bylą iš esmės 2021 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdyje šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

Ieškovė B. A. paaiškino, kad vieną dieną jai nuėjus į pastogę, rado ją užrakintą, todėl kreipėsi į bendrijos pirmininką dėl galimybės patekti į savo nuosavybę. Nurodė, jog jai buvo paaiškinta, kad valdyba priėmė sprendimą dėl patekimo į pastogę tik palydint kuriam iš valdybos narių. Tokį sprendimą vertina kaip svetimo turto nusavinimą ir savivaliavimą. Pažymėjo, jog nauja spyna pastogėje atsirado po jos skundo Vilniaus miesto savivaldybei dėl neprižiūrimo ir neremontuojamo stogo. Gavęs iš savivaldybės nurodymą, pirmininkas informavo, jog visi darbai buvo atlikti. Norėdama patikrinti, ar tokie teiginiai atitinką tikrovę, nuėjo į pastogę, tačiau rado ją užrakintą. Tuomet penkis kartus kreipėsi į pirmininką dėl leidimo naudotis sava nuosavybe, tačiau jai buvo keliami įvairūs reikalavimai, privalėjo patekimą į palėmę pagrįsti, nors tai yra jos nuosavybė. Tokį elgesį vertina kaip terorizavimą, o visa situacija sukėlė jai didelį nesaugumo jausmą. Mano, jog nesaugumo jausmas sąlygojo ir traumų atsiradimą, pažymėjo, jog iki šiol lanko reabilitacijos centrą. 

Atsakovės atstovas paaiškino, jog Bendrijai pirmininkauja nuo 2007 metų ir iki šiol santykiai su atsakove buvo normalūs. Paaiškino, jog kiti namo bendraturčiai jiems priklausančias pastogės dalis atidalino natūra ir pastogėje buvo suformuoti atskiri savarankiški nekilnojamojo turto objektai – butukai. Ieškovė ir dar du bendraturčiai taip pat siekia sutvarkyti pastogę, tačiau pirma ieškovė nusprendė, kad turi būti sutvarkytas namo stogas ir dėl to parašė skundą savivaldybei. Savivaldybės atstovas atliko patikrinimą ir surašė aktą, užfiksuodamas pastogėje atsakovės kartonines dėžes. Kadangi Bendrijai jau buvo paskirta administracinė nuobauda dėl degių daiktų laikymo, pasitarus telefonu su savivaldybės atstovu, buvo nuspręsta iki pastogės pertvarkymo prižiūrėti asmenų patekimą į ją. Atsakydamas į teismo klausimus atstovas papildomai paaiškino, jog sprendimas nebuvo įformintas raštu ir ieškovės teisės galimai buvo pažeistos dėl nežinojimo kaip elgtis, kad vėl nebūtų paskirta nuobauda už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimą. Taip pat nurodė, jog neturi jokių įrodymų dėl kitų bendraturčių nusiskundimų dėl ieškovės elgesio, nes nenorėjo jų traukti į procesą. Prašė atsižvelgti į tai, jog bet kokios bylinėjimosi išlaidos taps namo bendraturčių našta.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl faktinių aplinkybių

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir iš civilinės bylos Nr. e2-3506-1098/2021 duomenų nustatytos šiai bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės.

Ieškovei B. A. daugiabutyje name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklauso 223/10000 dalys negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastogė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma trijų bendraturčių, t. y. be ieškovės yra dar du bendraturčiai, naudojimosi tvarka nenustatyta. Taip pat nustatyta, jog pastogėje randasi namo bendri inžinieriniai tinklai (ventiliacinės šachtos, centrinio šildymo vamzdynas, sklendės), taip pat priėjimas prie namo stogo.

Atsakovė 928-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Rašytojų namas“ yra daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Daugiabutis namas arba Namas) valdytoja.

2016 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba surašė atsakovei nurodymą dėl priešgaisrinės būklės pagerinimo, kuriame be kito ko nurodė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus dėl ginčo pastogėje laikomų degių medžiagų. Byloje nenustatyta ir šalys to neįrodinėjo, jog ano patikrinimo metu pastogėje buvo ieškovei priklausantys daiktai.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, jog laikotarpiu nuo 2017-2018 metų iki šios bylos teisme iškėlimo pastogėje laikė dvi tuščias kartonines dėžes.

2020 m. rugpjūčio 13 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su raštu dėl daugiabučio namo būklės įvertinimo. Rašto pagrindu Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama jai įstatymų leidėjo pavestas statinių naudojimo priežiūros funkcijas, įpareigojo atsakovę atlikti atitinkamus su Namo stogo būklės įvertinimu ir remontu susijusius veiksmus bei informuoti apie atliktus veiksmus iki 2020 m. spalio 8 d.

2020 m. spalio 19 d. (dėl datos tarp šalių nėra ginčo) atsakovė pakeitė pastogės durų spyną.  

2021 m. spalio 21 d. atsakovė kreipėsi į Bendrijos pirmininką dėl pateikimo į pastogę ir paprašė suteikti jai pakeistos spynos kodą. Ieškovės prašymas nebuvo patenkintas, Bendrijos pirmininkas informavo ieškovę, jog po jos kreipimosi į Vilniaus miesto savivaldybę, šios institucijos atstovai rekomendavo, kad spynos kodą ar raktą turėtų tik namo valdyba ir valdybos pirmininkas, o jei kažkam iš bendrasavininkų būtinas motyvuotas patekimas į pastogę, būtina apie tai iš anksto pranešti ir suderinti laiką. Nesutikdama su tokia Bendrijos pozicija, ieškovė kreipėsi į teisę dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis nuosavybe ir pastogės spynos kodo suteikimo. Pagal ieškovės ieškinį buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-3506-1098/2021. Po bylos iškėlimo Bendrija patenkino ieškovės reikalavimus, per antstolį įteikė ieškovei įėjimo į pastogę spynos kodus, todėl civilinė byla 2021 m. vasario 23 d. nutartimi buvo nutraukta.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti, jog Bendrija pažeidė jos nuosavybės teises netrukdomai naudotis nuosavybe bei priteisti neturtinę žalą. Iš civilinės Nr. e2-3506-1098/2021 bylos medžiagos matyti, jog analogiškas reikalavimas buvo reiškiamas minėtoje byloje patikslintu ieškiniu, tačiau patikslintas ieškinys nebuvo priimtas.

Dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo

Konstitucijos 23 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta: „Nuosavybė neliečiama.“ Tai yra Konstitucijos skirsnio „Žmogus ir valstybė“, kuriame įtvirtintos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, nuostata. Šioje nuostatoje yra suformuluotas konstitucinis privačios nuosavybės neliečiamumo principas. Konstitucinis Teismas 1993 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo: „Nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją“.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis įtvirtina analogiškas nuostatas dėl nuosavybės neliečiamybės: „Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę disponuoti savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, nebent visuomenės interesais ir tik remiantis įstatymu arba tarptautinės teisės bendraisiais principais.

Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu nuosavybės teisės ribojimas galimas tik įstatyme nustatytu pagrindu. Nagrinėjamu atveju Bendrija nusprendė apriboti ieškovės teises naudotis jai priklausančia nuosavybe, nes, kaip paaiškino Bendrijos pirmininkas, buvo siekiama užtikrinti tinkamą bendrosios dalinės nuosavybės administravimą (pastogėje randasi bendrieji Namo inžinieriniai tinklai) ir priešgaisrinės saugos reikalavimų įgyvendinimą.

Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalį Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Bendrijos valdymo organų kompetencija apibrėžta įstatymu, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo priskirtini visuotinio susirinkimo kompetencijai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog sprendimą dėl ribojimo patekimo į privačią nuosavybę - pastogę priėmė Bendrijos pirmininkas. Tokiu būdu sprendimas buvo priimtas Bendrijos valdymo organų kompetencijai nepriskirtu klausimu, dėl privačios nuosavybės ribojimo. Be to, sprendimas nebuvo tinkamai įformintas ir pateiktas Namo savininkams susipažinti. Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog ieškovės teisės netrukdomai naudotis jai priklausančia nuosavybe buvo apribotos neleistinu būdu ir nesant įstatyme nustatyto teisėto pagrindo, todėl yra pagrindas pripažinti ieškovės nuosavybės teisių pažeidimą ir deliktinei civilinei atsakomybei taikyti. 

Pažymėtina, jog ieškinio šioje dalyje tenkinimui neturi jokios teisinės reikšmės byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie kartoninių dėžių pastogėje laikymą, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jokių pretenzijų dėl dėžių laikymo ieškovei nereiškė, o ieškovės ir kitų bendraturčių santykiai dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalyku.

Ieškovė be teisių pažeidimo pripažinimo pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismų praktikoje pasisakyta, jog teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008 ir kt.). Taigi, neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-109-684/2021 29 punktas). 

CK 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsakovė teigia, kad dėl nepagrįsto ir neteisėto atsakovės elgesio patyrė dvasinę skriaudą ir įtampą, buvo priversta kreiptis į teisininką ir teismą dėl savo teisių pažeidimo pašalinimo, dėl ko patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, pablogėjo jos psichinė sveikata, o tai lėmė ir fizinių traumų atsiradimą. 

Teismo vertinimu natūralu, kad bylos nagrinėjimas teisme asmeniui, ne teisininkui, gali kelti tam tikrą stresą, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kad jos sveikata pablogėjo (ir kaip pablogėjo) būtent dėl atsakovės veiksmų. Pažymėtina, jog į bylą ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie jos sveikatai padarytą žalą, kas sudarytų įstatymo nustatytą prielaidą neturtinės žalos priteisimui. Faktinės aplinkybės, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė privalėjo kreiptis į teisininkus ir savo teises ginti teisme, savaime nesudaro pagrindo neturtinės žalos priteisimui, nes tokio neturtinės žalos priteisimo pagrindo nenumato įstatymas.

Įvertinus nustatytų aplinkybių visetą konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra neįrodytas, todėl nepagrįstas, o ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Nors teismas šioje byloje konstatavo neteisėtą atsakovės elgesį ribojant ieškovės teises naudotis nuosavybe ir ieškinį teisės pažeidimo dalyje tenkino, tačiau pažymėtina, jog atsakovė šį ieškovės teisių pažeidimą pripažino jau ankstesnėje byloje, patenkindama ieškovės reikalavimus dėl pastogės spynos kodų pateikimo iš karto po ieškinio teismui pateikimo. Tokiu būdu konstatuotina, jog primas ieškovės reikalavimas de facto atsakovės buvo pripažintas dar iki šios bylos iškėlimo, o antrą reikalavimą – dėl neturtinės žalos priteisimo teismas atmetė, todėl teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir, įvertinus tai, jog atsakovė jokių bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, palikti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nepriteistas.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, jog atsakovė 928 – oji Daugiabučio namo savininkų bendrija „Rašytojų namas“, juridinio asmens kodas 226179320, pažeidė ieškovės B. A. nuosavybės teises netrukdomai naudotis negyvenamosiomis patalpomis – neįrengta pastoge, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                      Kristina Lysionok