Administracinė byla Nr. eA-3080-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01826-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja S. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (t. I, b. l. 1–7), prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-507(247) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
1. Pareiškėja, kaip įmonės, kuri vykdo veiklą pastaruosius 6 mėnesius, yra investavusi 14 480 Eur ir kurioje dirba 3 asmenys, akcininkė, 2016 m. lapkričio 29 d. kreipėsi dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo skubos tvarka, tačiau atsakovas be jokio pagrindo du kartus pratęsė pareiškėjos prašymo nagrinėjimą. Pareiškėjos apklausos metu buvo paaiškintos visos aplinkybės, susijusios su įmonės veikla, tačiau apklausa vyko nerišliai dėl atsakovo atstovo anglų kalbos žinių trūkumo.
2. Atsakovo teiginiai, kad įmonės veiklos vykdymą buvo bandoma aiškintis telefonu bei elektroniniu paštu, neatitinka tikrovės, nes į įmonę nebuvo skambinta, o adresu inforizvis@gmail.com negautas joks elektroninis laiškas.
3. Pareiškėja dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kreipėsi prieš tai papildomai sumokėjusi 172 Eur už tai, kad jos prašymas būtų išnagrinėtas per du mėnesius. Šiam laikotarpiui ji turėjo galiojančią Šengeno vizą, todėl dėl nacionalinės D vizos papildomai nesikreipė. Pareiškėja pasiliko tęsti numatytos veiklos.
4. Pagrindinė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Rizvis“ veikla yra finansinio konsultavimo ir projektų plėtros atstovavimo paslaugų, susijusių su vėjo energetikos vystymu, teikimas. Bendradarbiaudama su Lietuvos, Latvijos bei Estijos energetinių projektų vystytojais, įmonė jau ne vienerius metus užsiima būtent vėjo energetikos projektų konsultavimo plėtros klausimais. Šiuo metu įmonė yra pasirašiusi keletą sutarčių su Lietuvos ir Estijos bendrovėmis, kurios planuoja ir turi rimtus ketinimus investuoti į Lietuvos energetikos sektorių. Įvykdžiusi visus savo įsipareigojimus įmonė uždirbs ne mažiau kaip 1 000 000 Eur grynojo pelno. UAB „Rizvis“ taip pat teikia finansavimo tarpininkavimo paslaugas, atstovauja klientus bankuose. Be to, įmonė aktyviai plėsdama savo veiklą jau pradėjo bendradarbiavimą su vienais didžiausių vėjo jėgainių gamintojais, todėl savo klientams gali suteikti visą paslaugų paketą – nuo projekto analizės iki statybos darbų finansavimo bei įrangos tiekimo.
5. Nesuprantama, kokiu pagrindu atsakovas teigia, kad pareiškėjai nėra būtina būti Lietuvoje, siekiant vykdyti įmonės veiklą. Atsakovas šių aplinkybių nesiaiškino, neatsižvelgė į UAB „Rizvis“ vykdomos veiklos specifiką. Pareiškėjos teigimu, įmonė atitinka visas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygas. Atsakovas be jokio pagrindo atsisakė suteikti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi Įstatyme reikalavimai yra keliami įmonės, o ne pareiškėjos atžvilgiu. Visi reikiami dokumentai, pagrindžiantys Įstatyme įtvirtintus reikalavimus, buvo pateikti ir iš jų matyti, kad įmonės veikla nėra fiktyvi. Be to, atsakovo darbuotojai nereikalavo dokumentų, pagrindžiančių realią įmonės veiklą, nepriėmė papildomų dokumentų.
6. Skundžiamame Sprendime nėra paaiškinta, kokiu pagrindu gali kilti nelegalios migracijos grėsmė ir kokie tikrovės neatitinkantys duomenys yra pateikti. Pareiškėja nėra pažeidusi nė vieno Lietuvos Respublikos įstatymo, ji nepažeidė išvykimo termino. Departamento sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis, galima grėsmė valstybės saugumui turi būti įrodyta.
7. Atsakovas visiškai neatsižvelgė į UAB „Rizvis“ veiklos specifiką, t. y. kad ji nėra mažmeninės prekybos įmonė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pateiktų sąskaitų faktūrų kiekis kokiu nors būdu sąlygoja bendrovės veiklą.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 20–25) prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad:
1. Sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo priimtas dėl to, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kyla šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė ir ji neatitinka sąlygų, kurios nustatytos tokiam leidimui gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Pareiškėjos apklausos rezultatai vertintini kaip paviršutiniški, stokojantys konkretumo ir žinių. Pareiškėja į didžiąją dalį klausimų atsakė formaliai, nekonkrečiai arba apskritai neatsakė. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą ir kartu pateiktus dokumentus nustatyta, kad įmonės finansinės operacijos vyko tik su vienu juridiniu asmeniu, kasos pajamų orderius pasirašė bendrovės direktorius, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra panaikintas. Visi kasos pajamų orderiai buvo pasirašyti gegužę – lapkritį, po vieną per mėnesį. Daugiau jokių dokumentų, pagrindžiančių įmonės veiklą, nebuvo pateikta. Šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą įtarti, kad siekiama imituoti bendrovių veiklą tarpusavio paslaugų ryšiais. Kompleksiškai įvertinus visas faktines aplinkybes, buvo padaryta išvada, jog nurodyti sandoriai ir finansiniai pavedimai buvo atliekami siekiant parodyti, kad pareiškėjai yra pagrindas kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
2. Departamentui kilus įtarimų, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, Migracijos valdybai buvo išsiųstas prašymas patikrinti, ar UAB „Rizvis“ užsiima deklaruota veikla, ar joje visą darbo laiką dirba 3 Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Migracijos valdyba pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog įmonės adresu: (duomenys neskelbtini), nerasta bendrovės vykdomos veiklos požymių (nebuvo bendrovės iškabos ar kitos reklamos, o pastatas šiuo metu yra parduodamas). Siekiant išsiaiškinti bendrovės adresą, bandyta susisiekti bendrovės kontaktiniu telefono numeriu ir elektroniniu paštu, tačiau to padaryti nepavyko. Pareiškėja Departamentui kito buveinės adreso, kuriuo vykdys įmonės veiklą, nenurodė, jokių kitų komercinės paskirties patalpų pirkimo ar nuomos sutarčių nepateikė, todėl Departamentas pagrįstai nusprendė, kad UAB „Rizvis“ adresas yra formalus, nes jokių sąlygų juo vykdyti ūkinę veiklą nėra. Migracijos valdybai taip pat nepavyko susisiekti su bendrovės darbuotojais, jų telefono numerių nustatyti nepavyko, nėra žinoma jų buvimo vieta Vilniuje. Šios aplinkybės Departamentui leido pagrįstai įtarti, kad UAB „Rizvis“ nėra 3 realiai visą darbo dieną dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, o bendrovė siekia tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus.
3. Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos tikslo bei sąlygų, sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla, t. y. konstatuota, jog pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.
4. Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti dėl to, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o ne dėl to, kad UAB „Rizvis“ yra fiktyvi. Šiais atvejais nereikalaujama atlikti patikrinimo, ar įmonė yra fiktyvi. Departamentui pakako duomenų Sprendimui priimti, todėl iš pareiškėjos nebuvo reikalaujama pateikti papildomus dokumentus, visus paaiškinimus ji galėjo pateikti žodinės apklausos metu.
5. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje savaime neužkerta pareiškėjai kelio vykdyti UAB „Rizvis“ akcininkės pareigas.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu (t. II, b. l. 173–177) pareiškėjos skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2016 m. lapkričio 29 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad leidimo išdavimo pagrindas yra ketinimas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Prie minėto prašymo pareiškėja pridėjo: (duomenys neskelbtini) paso kopiją; 2016 m. lapkričio 5 d. pažymą apie asmens teistumą; Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2016 m. lapkričio 28 d. išplėstinį sąrašą; UAB „Rizvis“ įstatus, 2016 m. lapkričio 24 d. ir 2016 m. lapkričio 25 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis; 2016 m. lapkričio 22 d., 2016 m. lapkričio 24 d. darbo sutartis; bendrovės 2016 m. lapkričio 25 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą; 2016 m. lapkričio 27 d.  metinę pelno mokesčių deklaraciją laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir dokumentus, įrodančius įmonės veiklą (2016 m. lapkričio 28 d. veiklos aprašymą, panaudotų sąskaitų faktūrų registracijų žurnalą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., 2016 m. gegužės 2 d., 2016 m. birželio 1 d., 2016 m. liepos 4 d., 2016 m. rugpjūčio 8 d., 2016 m. rugsėjo 5 d., 2016 m. spalio 3 d. ir 2016 m. lapkričio 7 d. kasos pajamų orderius ir konsultavimo paslaugų sutartį, sudarytą tarp UAB „Rizvis“ ir OU „Energo group“). Pareiškėja 2017 m. kovo 28 d. pildė apklausos lapą, kuriame išdėstė informaciją apie darbą bendrovėje. Paaiškino, kad yra sudariusi darbo sutartį su bendrove, tačiau darbo užmokesčio negauna, taip pat neturėjo žinių apie Lietuvos Respublikos mokesčių sistemą. Bylos medžiagoje yra pateikta 2016 m. lapkričio 25 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, 2017 m. kovo 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos valdybos darbuotojų padaryta fotonuotrauka, kurioje matyti, kad UAB „Rizvis“ nuomojamos patalpos yra parduodamos.
7. Įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų bendrovės realiai vykdomą veiklą. Pareiškėja yra pateikusi konsultavimo paslaugų sutartį, sudarytą tarp UAB „Rizvis“ ir OU „Energo group“ ir kasos pajamų orderius, kuriuos sudarė taip pat su OU „Energo group“ nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn., tačiau nepateikė jokių duomenų, kad sudaryta sutartis yra vykdoma, taip pat nepateikė dokumentų, pagrindžiančių toliau gaunamas nuolatines įmonės pajamas iš vykdomos veiklos po prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, kurie pagrįstų bendrovės veiklos tęstinumą. Bendrovė nėra sudariusi sutarčių su jokiais kitais klientais.
8. Šiuo atveju taip pat yra aktualus atsakovo pateiktas apklausos, kurios dalyvis buvo H. Z. A. (UAB „Rizvis“ direktorius), protokolas. Pažymėtina, kad Departamentas UAB „Rizvis“ direktoriui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-4021-815/2017 šį sprendimą paliko galioti. Iš vykdytos apklausos matyti, kad bendrovės direktorius negalėjo paaiškinti, iš kur atsiranda kas mėnesį mokami grynieji pinigai ir kaip šie pinigai pasiekia bendrovę, nes įmonė OU „Energo group“ yra įsikūrusi Estijoje, o banko sąskaitos bendrovė neturi. Bendrovės direktorius taip pat nurodė, kad pagrindinė bendrovės veikla yra konsultacijų teikimas, tačiau paaiškino, kad vykdant sudarytą kontraktą su OU „Energo group“ dar nėra atlikta jokių realių veiksmų, t. y. nėra jokio atgalinio ryšio ir bendrovė tik tyrinėja rinką. Bendrovės direktorius buvo paklaustas apie bendrovės patalpas, tačiau negalėjo pasakyti tikslaus jų adreso. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos valdybos darbuotojai 2017 m. kovo 24 d. buvo nuvykę apžiūrėti UAB „Rizvis“ patalpų, tačiau nerado jokių bendrovę žyminčių skiriamųjų ženklų, buvo padaryta fotonuotrauka, kurioje matyti, kad UAB „Rizvis“ nuomojamos patalpos yra parduodamos. Iš bylos medžiagos matyti, kad bendrovėje dirbantys darbuotojai neturi tinkamų patalpų ir įrengtų darbo vietų, bendrovės darbuotojai nėra atsiliepę bendrovės telefonu ar atsakę į atsakovo siųstus laiškus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad bendrovė atitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 100 punkte išdėstytus kriterijus, pagrindžiančius įmonės fiktyvumą.
9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindą spręsti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo siekio plėtoti verslą, realios ūkinės veiklos vykdymo. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kai užsienietis tik formaliai atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas leidimui gauti, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).
10. Dėl pareiškėjos argumentų, kad prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo pateikusi nagrinėti skubos tvarka, tačiau atsakovas be jokios priežasties prašymą nagrinėjo bendrąja tvarka teismas pažymėjo, kad atsakovas neprivalo pateiktą prašymą nagrinėti skubos tvarka, o Aprašo 63 punktas nustato pagrindus, kada prašymą atsisakoma nagrinėti skubos tvarka ir jis nagrinėjamas bendrąja tvarka, todėl šie pareiškėjos teiginiai atmestini. 
11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja nėra pateikusi objektyvių duomenų, patvirtinančių UAB „Rizvis“ tęstinę veiklą, kurios metu yra gaunamos pastovios pajamos, byloje nėra duomenų, kurie paaiškintų, kaip gaunami grynieji pinigai, taip pat nuo bendrovės įkūrimo nėra jokių realių bendrovės veiklos rezultatų. Bendrovė turi ne tik formaliai atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, bet ir realiai bei nepertraukiamai vykdyti veiklą ir iš jos gauti nuolatines pajamas.
12. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad Departamentas skundžiamame sprendime pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos pateikti duomenys dėl bendrovės vykdomos veiklos neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad bendrovė yra fiktyvi. Kadangi nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių realią bendrovės veiklą, darytina išvada, kad atsakovas ginčijamame Sprendime remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

III.

13. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 180–187), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjos skundą.
14. Apeliacinį skundą pareiškėja grindžia argumentais, analogiškais išdėstytiems skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja privalo suprasti ir mokėti Lietuvos mokesčių sistemos ypatumus, toks reikalavimas nėra keliamas. Be to, pareiškėja aiškiai nurodė, koks darbo užmokestis bus gaunamas. Apklausos metu atsakovas neuždavė klausimų dėl būtinumo pareiškėjai būti Lietuvos Respublikoje. Apklausos dieną dar nebuvo paruoštas 2016 m. bendrovės balansas, todėl pareiškėja negalėjo tiksliai nurodyti tų metų pelno. Pareiškėja taip pat nurodė, kad bendrovės patalpų remonto metu iškaba nebuvo nuimta. Teismo sprendimo motyvai dėl įmonės fiktyvumo yra abstraktūs, neparemti faktinėmis aplinkybėmis, o įmonės veiklos tęstinumo klausimas skundžiamame Departamento Sprendime apskritai nebuvo keliamas ir vertinamas. Pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas taip pat nepateikė motyvų, kuriais grindė savo išvadą dėl pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmės.
15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 191–196) prašo jį atmesti. Nurodo, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas ir tuo pagrindu, kad pateikti dokumentai nepatvirtina realios įmonės veiklos, o pareiškėja teismui nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja nebuvo pateikusi objektyvių duomenų, patvirtinančių UAB „Rizvis“ veiklą ir jos tęstinumą, pastovias pajamas, nepaaiškino, kaip gaunami grynieji pinigai, o nuo įmonės įkūrimo nėra jokių  realių jos veiklos rezultatų. Pareiškėjos cituojama teismų praktika dėl užsieniečių grėsmės valstybės saugumui šios bylos kontekste nėra aktuali, kadangi ginčijamame Sprendime buvo konstatuota pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.), o ne tai, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėja prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje motyvavo tuo, kad ji ketina vykdyti veiklą UAB „Rizvis“, bet jos paaiškinimai, teikti Departamentui, buvo prieštaringi ir neišsamūs. Be to, priimant ginčo Sprendimą buvo įvertinta ir aplinkybė, kad pareiškėja, pateikusi prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nesikreipė dėl daugkartinės nacionalinės vizos (D) išdavimo šio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu ir neatvyko į Lietuvos Respubliką vykdyti teisėtos veiklos. Tai tik patvirtina įtarimą, kad teisėtos veiklos vykdymas Lietuvos Respublikoje nėra tikrasis pareiškėjos atvykimo tikslas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, šio įstatymo 1 straipsnio 3 ir 4 dalis ir 2, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28 straipsnius, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d., tačiau pagal šio straipsnio 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė 2016 m. lapkričio 29 d., šiuo atveju pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taikytina Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.
17. Departamentas atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės), 12 punktu (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė) ir 14 punktu (pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu). Atsakovas ginčijamame Sprendime iš esmės konstatavo, kad pareiškėjos pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, jog UAB „Rizvis“ vykdo realią ūkinę veiklą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie, nei deklaruota, t. y. ji paprasčiausiai siekė atitikti Įstatymo reikalavimus leidimui gauti, o ne plėtoti ūkinę veiklą.
18. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016 ir kt.). Todėl nagrinėjamu atveju ginčijamo Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tinkamai vertintas pagal tuos dokumentus ir informaciją, kurią pareiškėja pateikė iki atsakovui priimant ginčijamą Sprendimą. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas turėjo pareigą kreiptis į pareiškėją dėl papildomos informacijos ar įrodymų pateikimo. Apraše nėra įtvirtinta besąlyginė Departamento pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3121-662/2016, 2016 m. lipos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016 ir kt.). Be to, pareiškėja apeliaciniame skunde ir nenurodė, kokias papildomas aplinkybes ji būtų nurodžiusi ir (ar) kokius papildomus dokumentus, kurie būtų galėję lemti kitokį sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimą, būtų pateikusi.
19. Pareiškėja tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad įmonė vykdo kelių rūšių ūkinę veiklą, konkrečiai – užsiima konsultavimu vėjo energetikos projektų plėtros klausimais, teikia finansavimo tarpininkavimo paslaugas ir atstovauja klientus bankuose, bendradarbiauja su vienais didžiausių vėjo jėgainių gamintojais, yra pasirašiusi keletą sutarčių su Lietuvos ir Estijos bendrovėmis, kurios planuoja investuoti į Lietuvos energetikos sektorių. Atkreiptinas dėmesys, kad šie pareiškėjos teiginiai apie įvairių paslaugų teikimą nėra detalizuoti. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių realų pareiškėjos nurodytų paslaugų suteikimo faktą. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja yra pateikusi tik su OU „Energo group“ sudarytą konsultavimo paslaugų sutartį ir kasos pajamų orderius. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius apie finansavimo tarpininkavimo paslaugų teikimą ir sutarčių su Lietuvos ir Estijos bendrovėmis sudarymą, bendradarbiavimą su vėjo jėgainių gamintojais, taip pat kad su OU „Energo group“ sudaryta sutartis yra vykdoma ir kad įmonė iš to gauna nuolatines pajamas, pareiškėja nėra pateikusi. Pareiškėjos argumentai, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, vertindami su įmonės veikla susijusius dokumentus, neatsižvelgė į UAB „Rizvis“ veiklos vėjo energetikos srityje specifiką, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes niekaip nepaneigia fakto, kad pareiškėja jokiais įrodymais nepagrindė Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindų.    
20. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Rizvis“ veikla negalės būti vykdoma buveinės adresu (t. I, b. l. 151–153), o pareiškėja nepateikė įrodymų apie kitą šios bendrovės veiklos vietą. Ši aplinkybė taip pat leidžia spręsti, jog pareiškėja, įsigydama bendrovės akcijų siekė tik formaliai atitikti sąlygas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti ir pateikė klaidinančią bei tikrovės neatitinkančią informaciją. Tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde pareiškėjos pateikti argumentai neišsklaido pagrįstais pripažintinų Departamento įtarimų dėl pareiškėjos tikrojo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tikslo. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3081-556/2018, sprendžiant analogišką bylą, jau yra konstatuota, kad UAB „Rizvis“ negalėjo vykdyti veiklos neturėdama tinkamų patalpų ir sąlygų darbuotojams, o argumentai, kad vyko patalpų remontas, atmesti kaip nepagrįsti, nes atsakovui bei teismui nebuvo pateikti jokie tai patvirtinantys įrodymai, be to, nustatyta, jog ant pastato pakabintas skelbimas apie jo pardavimą.
21. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą pagrįstai išvadai, jog pareiškėja pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.). Tokie pareiškėjos veiksmai atsakovui sudarė rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 d. 12 p.).
22. Pareiškėjos skundo argumentą, esą bendrovės veiklos specifika yra neatsiejama nuo nuolatinio pareiškėjos rezidavimo Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą, nes pareiškėja jį patvirtinančių įrodymų nepateikė. Vien tai, kad pareiškėja yra investavusi pinigines lėšas į Lietuvos ūkį, savaime nepatvirtina, kad jos buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas įmonės veiklos tęstinumui ir sėkmingai veiklai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4759-756/2017).
23. Anksčiau išdėstytų ir aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, realiai neketindama užsiimti nurodyta veikla, siekė tik formaliai atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir pagrindą, jos vykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie, nei oficialiai deklaruojami, o pateikti duomenis neatitinka tikrovės, dėl to Departamentas Sprendimu Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų pagrindu pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas pareiškėjos atžvilgiu tinkamai pritaikė Įstatymo normas ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei susiklosčiusią faktinę situaciją.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė