Civilinė byla Nr. 2A-85-210/2015
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02415-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.;121.21.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 8 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3421-883/2014 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui J. V. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; institucija, teikianti byloje išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. M. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovo J. V. išlaikymą dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 700,00 Lt kas mėnesį nuo 2014-04-01 iki dukters pilnametystės; priteisti iš atsakovo J. V. ieškovei I. M. 4550,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti, kad A. M. išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė I. M.; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad šalių mažametė dukra nuo pat gimimo gyvena su ieškove, kuri viena ja rūpinasi, atsakovas dukrai gimus išlaikymo neteikė, o nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo mokėti kas mėnesį išlaikymą, tačiau dėl dydžio su ieškove nesitarė ir kas mėnesį teikiamo išlaikymo dydis būna nereguliarus, nuo dukters gimimo atsakovas yra sumokėjęs 3150,00 Lt, todėl prašo priteisti 4550,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė teigia, kad per mėnesį dukters poreikiams išleidžia vidutiniškai 1426,08 Lt. Pati ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, viena augina dukterį, ji negali dirbti ir gauti papildomų pajamų. Kol vaikui suėjo metai ieškovė gavo 1472,45 Lt dydžio motinystės pašalpą, šiuo metu ieškovei mokama pašalpa yra 924,10 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, kad šalių nepilnametei dukrai išlaikymas būtų mokamas periodinėmis išmokomis po 600,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki dukters pilnametystės ir sutiko sumažinti reikalavimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo iki 2850,00 Lt.
Atsakovas J. V. sutiko mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį, nurodydamas, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna 1500,00 Lt dydžio atlyginimą. Atsakovas teigia, kad nuo pat gimimo rūpinosi dukra, pirko vaikui daiktus, rūbus, aprūpindavo vaiką sauskelnėmis. Sutinka teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt per mėnesį ir sumokėti 1500,00 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Institucija, teikianti išvadą – Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškovės reikalaujamą išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį po 600 Lt kas mėnesį laikė pagrįstu ir prašė jį tenkinti, dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio paliko spręsti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
Priteisė iš atsakovo J. V. išlaikymą nepilnametei dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 600,00 Lt kas mėnesį, mokamomis nuo 2014-04-01 iki jos pilnametystės.
A. M., gim. (duomenys neskelbtini), skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jos motiną I. M..
Priteisė iš atsakovo J. V. ieškovei I. M. 1500,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
Kitą ieškinio dalį atmetė.
Priteisė iš atsakovo J. V. valstybei 261,00 Lt žyminio mokesčio.
Dėl išlaikymo priteisimo. Kad vaikui reikalingos piniginės lėšos maistui, aprangai, ugdymui, teismui akivaizdu. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė į nuolatines komunalinių patarnavimų išlaidas įtraukė išlaidas skirtas sezoniniam šildymui ir šių išlaidų ieškovė nepagrindė įrodymais. Teismas vertino, tai, kad šalių vaikui sulaukus vienerių metų amžiaus, išlaidos sauskelnėms vaikui augant proporcingai mažėja, be to, ieškovė pripažino, kad sauskelnes dukrai parūpindavo atsakovas. Teismui abejones kėlė vaiko žaislams išleidžiama 100 Lt suma. Tačiau teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad vaikui augant atsiras išlaidos darželiui, papildomoms ugdymo priemonėms. Teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgė į tai, kad byloje duomenų apie kokius nors specialius vaiko poreikius nėra. Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, taip pat į tai, kad šalių dukra yra tik (duomenys neskelbtini) amžiaus, teismas sprendė, kad 1000 Lt suma yra pakankama tokio amžiaus vaiko poreikių patenkinimui.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovės pajamas šiuo metu per mėnesį sudaro 924,10 Lt gaunama motinystės pašalpa. Ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas – žemės sklypas, pastatas – sodo namelis, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovas J. V. šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna 1500,00 Lt dydžio darbo užmokestį. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) .
Atsižvelgiant į tai, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, įvertinęs, kad atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės negu ieškovės šiuo metu gaunamos pajamos, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, teismas sprendė, kad atsakovui teikiant išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį, o ieškovei skiriant vaiko išlaikymui 400 Lt, šalių skiriamas išlaikymo dydis turėtų užtikrinti būtinų šalių dukters poreikių patenkinimą.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ir atsakovas skirtingai vertino nepilnametei šalių dukrai realiai suteikto išlaikymo dydį, tačiau nei viena šalis nepateikė objektyvių įrodymų, kokia yra nuo 2013 metų gegužės mėnesio atsakovo suteikto išlaikymo dukrai vertė. Ieškinyje ieškovė, kaip suteiktą išlaikymą, nurodė tik teiktas pinigines lėšas, nors teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo prisidėjo ir kitais būdais bei pirkiniais. Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dėl konkrečios pinigų sumos, kurią turėtų teikti dukrai atsakovas, nebuvo tartasi, dėl išlaikymo priteisimo anksčiau nesikreipė, nes tikėjosi, kad dukra dar turės šeimą. Teismas laikė, kad atsakovas dukters išlaikymo pareigą vykdė didesne apimtimi negu nurodė ieškovė. Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė į teismą dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi tik praėjus beveik metams nuo vaiko gimimo, kreiptis į teismą anksčiau nematė būtinumo, todėl padarė išvadą, kad atsakovo teikiamas išlaikymas tuo laikotarpiu buvo pakankamas, tokiam kreipimuisi nebuvo pagrindo ir ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo konkrečia pinigų suma tik 2014 metų kovo mėnesį, pašlijus šalių santykiams.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, taip pat tą aplinkybę, kad ieškovė į teismą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo kreipėsi ne iš karto gimus vaikui, vadovaudamasis tikimybės pusiausvyros principu, teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 1500,00 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. V. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo dalį, kuria iš J. V. nepilnametei dukrai A. M. priteistas 600 Lt kasmėnesinis išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamomis nuo 2014-04-01 iki dukters pilnametystės ir priteisto kasmėnesinio išlaikymo dydį sumažinti iki 500 Lt.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantas nesutina su teismo nustatytu 1000 Lt išlaikymo dydžiu. Be to, teismo nurodyta aplinkybė, kad vaikas augs, nesuponuoja išvados, kad vaiko poreikiai didės ir nereiškia, kad ateityje neturės būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Teismas nustatė, kad vaikas yra sulaukęs vienerių metų amžiaus, vaiko poreikiai šiuo metu sumažėjo, vaikas sveikas ir neturi jokių specialių poreikių, todėl teismo motyvai dėl vaiko poreikių yra prieštaringi ir nepakankamai motyvuoti. Teismas nepagrįstai vertino būsimus vaiko poreikius, kurie nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Apeliantas nesutina su teismo nustatytu atsakovui teiktino išlaikymo po 600 Lt kas mėnesį dydžiu, o ieškovei skiriant vaiko išlaikymui 400 Lt. Teismas nevertino aplinkybės, kad šiuo metu ieškovė jau gali dirbti, be to, ieškovės pajamos yra sumažėjusios tik laikinai – iki grįžimo į darbą. Iš VSDFV Šiaulių skyriaus 2014-03-13 pažymos matyti, kad ieškovės darbo užmokestis iki atostogų vaikui prižiūrėti sudarė 2098 Lt, t.y. buvo žymiai didesnės, nei apelianto. Teismui neįvertinus šių aplinkybių, buvo nepagrįstai nukrypta nuo proporcingumo principo ir iš atsakovo nepagrįstai priteistas didesnis 600 Lt kasmėnesinis išlaikymas iki dukters pilnametystės. Mano, kad tėvų pareigos išlaikyti vaiką yra lygios, ir nuo lygių dalių principo negalima nukrypti dėl neesminių tėvų turtinės padėties skirtumų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantas apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo motyvus, atskirus, iš konteksto išimtus, šio sprendimo teiginius laiko teismo nustatytais faktais. Teismas pasisakydamas dėl sauskelnių nenustatė, kad kis didės vaiko poreikiai, tačiau nustatė, kad kis išlaikymo išlaidų struktūra. Ieškovė, neskųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimo, sutiko, kad apeliantas dukros išlaikymui teiktų 600 Lt dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas ir tuo pačiu didesnę dukros išlaikymo naštą prisiėmė sau, jos išlaikymui skirdama apie 670 Lt per mėnesį, neįskaitant išlaidų transportui bei būstui. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino ieškovės patiriamas 80 Lt dydžio šalių dukros lavinimo išlaidas spręsdamas, jog jos nėra būtinos. Paties atsakovo pripažinta, kad ieškovė patiria nepilnametės dukros būsto išlaidas – moka nuompinigius bei išlaidas komunaliniams patarnavimams. Byloje esanti 2014-07-10 pažyma apie atsakovo darbo užmokestį patvirtina, kad apeliantui per mėnesį yra priskaičiuojamas 2 374 Lt vidutinis darbo užmokestis, o išmokamas 1 810 Lt dydžio vidutinis darbo užmokestis, t.y. 310 Lt didesnis nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime. Apeliaciniame skunde yra pasisakyta apie pirmosios instancijos teismo sprendimo prieštaringumą, tačiau prieštaringas yra pats apeliacinis skundas. Atsakovas nuosavybės teise valdo du nekilnojamojo turto objektus, kurie įrodo jo gerą turtinę padėtį ir finansinį pajėgumą teikti didesnį nei minimalų išlaikymą šalių nepilnametei dukrai. Apeliantas yra sveikas, darbingas vyras, neturi jokių išlaikytinių, kas taip pat yra reikšminga sprendžiant apie pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nepilnamečiam vaikui priteistino kasmėnesinio išlaikymo dydį. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo sumažinti priteisto kasmėnesinio išlaikymo dydį nuo 600 Lt iki 500 Lt.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
Vaiko poreikių vertinimo aspektas
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaiko poreikius, atsižvelgė į šalių dukros amžių, ir sprendė, kad 1000 Lt suma yra pakankama tokio amžiaus vaiko poreikių patenkinimui.
Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu 1000 Lt išlaikymo dydžiu vaiko poreikiams patenkinti. Teigia, kad teismas nepagrįstai vertino būsimus vaiko poreikius, teismo motyvus dėl vaiko poreikių laiko prieštaringais ir nepakankamai motyvuotais. Su tokia apelianto pozicija nesutiktina.
Visų pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad ieškovė reikšdama reikalavimą dėl vaiko išlaikymo laikėsi pozicijos, kad per mėnesį dukters poreikiams išleidžia vidutiniškai 1426,08 Lt, vėliau nurodė, kad reikalinga 1269,95 Lt suma, į kurią nėra įskaičiuotos išlaidos transportui bei būsto išlaidos. Teismas vertindamas būtinų poreikių vaikui aspektą, priešingai nei teigia apeliantas, mažino ieškovės nurodytą išlaikymo dydį, nurodydamas, kad ieškovė nepagrįstai į nuolatines komunalinių patarnavimų išlaidas įtraukė išlaidas šildymui, vertino, kad išlaidos sauskelnėms vaikui augant mažėja, abejonių teismui sukėlė žaislams išleidžiama suma. Teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgė į tai, kad byloje duomenų apie kokius nors specialius vaiko poreikius nėra. Nors teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad vaikui augant atsiras išlaidos darželiui, papildomoms ugdymo priemonėms, tačiau ieškovei nurodžius, kad dukra lanko muzikos būrelį jos amžiaus vaikams ir į sąmatą įtraukus išlaidas vaiko lavinimui, įvertino ne vien reikalingus ir pagrįstus, bet ir tuos vaiko poreikius, kurie turėtų būtų tenkinami, esant pakankamai lėšų. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad vaiko poreikiai negali būti ribojami vien fiziologinių poreikių tenkinimu, būtinomis išlaidomis yra pripažintinos ir išlaidos vaikų lavinimui, ugdymui ir kt. Todėl nesutiktina su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai vertino būsimus vaiko poreikius. Pažymėtina tai, kad teismas vaiko poreikių sumažėjimą vertino tik sauskelnių sunaudojimo aspektu, todėl apeliaciniame skunde pateikiama interpretacija laikytina nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai vertino būsimus vaiko poreikius, o teismo motyvai dėl vaiko poreikių yra prieštaringi ir nepakankamai motyvuoti. Antra, apeliantas nesutikdamas su teismo nustatytu vaiko poreikių vertinimu, kitokio poreikių įvertinimo nepateikė.
Pažymėtina ir tai, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių dukros išlaikymui, abiejų tėvų skiriamas 1000 Lt išlaikymo dydis, gali patenkinti daugiau nei minimalius poreikius.
Tėvų turtinės padėties vertinimo aspektas
Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, laikė, kad šalių turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra nevienoda, atsakovo turtinę padėtį vertino didesnio darbo užmokesčio gavimu bei turimo nekilnojamojo turto aspektu, todėl išlaikymo naštą padalijo skirtingai, ieškovei – 400 Lt, o atsakovui – 600 Lt.
Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš jo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, apeliantas tvirtina, kad teismas netinkami įvertino šalių turtinę padėtį bei nepagrįstai didesnę išlaikymo naštą perkėlė atsakovui.
Iš byloje esančių duomenų apie abiejų tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas matyti, kad šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos yra motinystės pašalpa, kurią sudaro 924,10 Lt. Nagrinėjamu atveju, teisingas apelianto pastebėjimas, kad motinystės pašalpą kol vaikui sueis dveji metai sudaro 40 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šiuo metu ieškovė būtų grįžusi iš vaiko priežiūros atostogų ir gautų pilną darbo užmokestį. Nors ieškovei atostogos vaikui prižiūrėti suteiktos iki 2015-04-24, tačiau ieškovė gali pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe vaiką auginti iki 3 metų. Pažymėtina, kad teismas vertina kiekvieno iš vaiko tėvų gaunamas pajams šiuo metu, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės gauto darbo užmokesčio dydžio iki atostogų vaikui prižiūrėti. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės pastebėjimu, kad atsakovo darbo užmokestis šiuo metu yra apie 1800 Lt, o ne 1500 Lt, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas (91-92 b. l.). Taigi, šiuo aspektu teismas vertina, kad atsakovo gaunamos pajamos yra gerokai didesnės. Ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas – žemės sklypas, pastatas – sodo namelis, esantys (duomenys neskelbtini) (21-22 b. l.). Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) (35-58 b. l.). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui akivaizdu, kad apeliantas, gaudamas didesnes pajamas ir turintis daugiau nekilnojamojo turto, turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie augančio vaiko protingų poreikių patenkinimo.
Apeliacinio teismo vertinimu, būtina atsižvelgti ir į aplinkybę jog ieškovė nuolat gyvendama su dukra, rūpindamasi jos buitinėmis sąlygomis, valgio gaminimu, skalbimu, auklėjimu, savo veikla šiose srityse prisideda prie vaiko gerovės kūrimo, į ką taip pat turėtų būti atsižvelgta nustatant jos dalį išlaikyme, todėl mažesnės finansinės išlaikymo dalies ieškovei nustatymas nereiškia neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaikų išlaikymu, paskirstymą. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas yra sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, kas taip pat yra reikšminga akcentuojant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo aspektą.
Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo didesnį kasmėnesinį išlaikymą dukrai, nukrypo nuo proporcingumo principo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad priteistas išlaikymas neproporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio ir paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta ne tik vaiko poreikiai, bet gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams iš esmės, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Ieškovė I. M. prašo priteisti 600 Lt (173,77 eurų) išlaidų, susijusių su advokato pagalba teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme ir pateikia tai pagrindžiančius dokumentus (136-137 b. l.). Teismas atsižvelgia į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, ir sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra pagrįsta, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apelianto ieškovės naudai (LR CPK 98 str. 1 d.).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 173,77 Eurų (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 77 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Teisėjas Vytautas Kursevičius