Civilinė byla Nr. e3K-3-499-706/2016

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28888-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.2.3.1.10; 2.3.2.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Paežerys-1“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Paežerys-1“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių asmens, turinčio sodininkų bendrijoje namų valdos žemės sklypą, turtinių prievolių už sodininkų bendrijos teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, vykdymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė sodininkų bendrija „Paežerys-1“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo, prašė priteisti iš atsakovo A. K. 1456,35 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas už pradelstą atsiskaityti laiką nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Atsakovas 1993 m. liepos 31 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu yra 0,2099 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių savininkas, o šis sklypas yra SB „Paežerys-1“ teritorijoje. Ieškovės 2000-2013 m. vykusiuose susirinkimuose buvo nuspręsta dėl bendrijai mokėtinų metinių tikslinių įmokų tarifų už vieno konkretaus sodininkų bendrijoje esančio sklypo arą, tačiau atsakovas įnašų nemokėjo ir liko skolingas.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.76, 4.86 straipsnių nuostatomis, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymu (toliau – ir SBĮ) ir SB „Paežerys-1“ įstatais, atsakovas, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, turi prievolę mokėti įmokas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Aplinkybė, kad atsakovui priklausantis žemės sklypas yra ne žemės ūkio, o kitos paskirties, nesudaro teisinio pagrindo atleisti jį nuo pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, kadangi vadovaujantis SBĮ 2 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, formuojama kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013) minėto įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ir kiti asmenys, nuosavybės teise ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Atsakovo narystė bendrijoje taip pat neturi įtakos jo pareigai prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
6. Teismas nustatė, kad atsakovas 1993 m. liepos 31 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise įgijo 0,2099 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 1995 m. rugpjūčio 1 d. SB „Paežerys-1“ pažymoje nurodyta, kad valdyba neprieštarauja dėl atsakovo išstojimo iš sodininkų bendrijos ir kad jam priklausantis sodo sklypas su statiniais būtų perregistruoti į namų valdą. 1996 m. balandžio 25 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), sujungus du sodo žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas namų valdos žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1996 m. gegužės 16 d. atsakovui išduotas Piliečio žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre pažymėjimas. Namų valdos žemės sklypui patekus į Vilniaus miesto ribas, 1999 m. gegužės 20 d. gyvenamoji vietovė (duomenys neskelbtini), kaip Vilniaus miesto priemiestis, buvo prijungta prie Vilniaus miesto teritorijos. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esantis gruntkelis, į kurį nuo 1995 m. gruodžio 19 d. įregistruotas įvažiavimas - išvažiavimas iš ginčo žemės sklypo, buvo pavadintas (duomenys neskelbtini) gatve, o žemės sklypui vietoje senojo gyvenamosios vietovės adreso – (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas naujas adresas – (duomenys neskelbtini).
7. SB „Paežerys-1“ 2000-2013 m. vykusiuose susirinkimuose nuspręsta dėl bendrijai mokėtinų metinių tikslinių įmokų tarifų už vieno konkretaus sodininkų bendrijoje esančio sklypo arą. Pagal ieškovės buhalterinę pažymą 2000-2001 m. atsakovas nesumokėjo po 194,60 Lt (56,36 Eur) per metus, 2002-2008 m. – po 291,90 Lt (84,54 Eur) per metus, 2009-2013 m. – po 389,20 Lt (112,72 Eur) per metus. Bendrosios nuosavybės objektų išlaikymo išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė SB „Paežerys-1“ 2013 m. sąmatą.
8. 2014 m. rugpjūčio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte nurodyta, kad sodininkų bendrijos generaliniame plane nėra atliktos korektūros, susijusios su žemės sklypo (atsakovo) ribomis.
9. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad nuosavybės teise valdo tam tikrus bendro naudojimo objektus, duomenų apie kokio nors sodininkų bendrijos naudojamo turto egzistavimą, jo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, atsakovo dalies dydį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir kitos informacijos, kuri sudarytų pagrindą konstatuoti sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų egzistavimą bei atsakovo pareigą prisidėti prie šių objektų išlaikymo išlaidų.
10. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis), tačiau, nagrinėjamu atveju, byloje neįrodyta atsakovo daiktinė teisė į sodininkų bendrijos teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus, todėl nekonstatuota atsakovo pareiga prisidėti prie šio turto išlaikymo.
11. Ieškovė neįrodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra SB „Paežerys-1“ teritorijoje: sodininkų bendrijos generalinis planas nėra įregistruotas nei teritorijų planavimo registre, nei Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje; iš ieškovės pateiktų planų nėra įmanoma vienareikšmiškai nustatyti bendrijos teritorijos; remiantis ieškovės pateikta Kolektyvinio sodo masyvų numeracija yra trys bendrijos, kurių aiškių ribų ieškovės atstovai teismo posėdžio metu nurodyti negalėjo; ieškovė nepateikė nustatyta tvarka patvirtinto ir įregistruoto sodininkų bendrijos mėgėjų sodo teritorijos planavimo dokumento; ieškovė nepagrindė savo teritorijos ribų ir teritorijos teisinio statuso.
12. Atsakovo namų valdos žemės sklypas yra suformuotas 1996 m., pakeitus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į namų valdą, šis sklypas buvo pašalintas iš sodininkų bendrijos teritorijos, jam suteiktas naujas adresas, bendrija sutiko su atsakovo išstojimu iš sodininkų bendrijos ir atsakovo sodo sklypo perregistravimo į namų valdą.
13. Atsakovas nėra bendrijos narys. Ieškovė pateikė SB „Paežerys-1“ 2000-2013 m. vykusių susirinkimų, kuriuose buvo nuspręsta dėl bendrijai mokėtinų metinių tikslinių įmokų tarifų už vieno konkretaus sodininkų bendrijoje esančio sklypo arą protokolus, tačiau nepateikė nurodytu laikotarpiu galiojusių bendrijos įstatų, todėl teismas neturėjo galimybės spręsti dėl susirinkimuose priimtų sprendimų pagrįstumo bei jų pagrindu atsakovui paskaičiuotų mokesčių teisėtumo. Vadovaujantis galiojančių SB „Paežerys-1“ įstatų 80.1.  (bendrijos pajamas sudaro nario mokesčiai, vienkartinis stojamasis nario mokestis ir tiksliniai įnašai) ir 80.2. (ne bendrijos nariams bendrijos narių susirinkimo tvarka gali būti nustatomas vienkartinis infrastruktūros mokestis už bendrijos narių lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis jau sukurtą infrastruktūrą, jos priežiūrą ir išsaugojimą) punktais reikalauti iš atsakovo tikslinių įnašų mokėjimo ieškovė neturi teisinio pagrindo.
14. Ieškovė neįrodė ir faktinio atsakovo naudojimosi bendraisiais sodininkų bendrijos objektais ar sodininkų bendrijos teikiamomis paslaugomis. Atsakovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas su statiniais turi nuosavą inžinerinę infrastruktūrą, todėl labiau tikėtina, kad jis naudojasi savo, o ne bendrijos infrastruktūra ir kitais bendrojo naudojimo objektais. Teismas konstatavo, kad atsakovas negauna paslaugų, teikiamų asmeniniams sodo savininkų poreikiams tenkinti, panaudojant bendrą turtą, t. y. nėra faktinis tokių paslaugų naudotojas, o ieškovei neįrodžius, jog atsakovas yra tam tikrų bendrijos bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, atsakovas neturi pareigos proporcingai savo nuosavybės daliai mokėti bendro turto išlaikymo, išsaugojimo išlaidas ir kitas įmokas.
15. Ieškovė reiškė reikalavimą paslaugų teikimo teisinių santykių pagrindu, kuriems taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė priteisti skolą iš atsakovo už laikotarpį nuo 2000 iki 2013 m., ieškinys teismui pateiktas 2014 m. rugpjūčio 27 d. Ieškovė praleido minėtoje teisės normoje nustatytą ieškinio senaties terminą už 2000-2003 m. skolą. Atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, ieškovei nenurodžius priežasčių, dėl ko šis terminas praleistas, neprašant atnaujinti ieškinio senaties termino, todėl teismas ieškovės ieškinio dalį dėl 385,51 Eur skolos priteisimo atmetė (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).
16. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės SB „Paežerys-1“ apeliacinį skundą, 2016 m. vasario 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
17. Teismas nurodė, kad SBĮ 2 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritoriją sudaro ne tik sodininkų, bet ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą.
18. Atsakovas, įsigijęs žemės sklypą nuosavybės teise 1993 m. liepos 31 d. kaip sodo žemės sklypą, pasistatė jame gyvenamąjį namą ir žemės sklypo paskirtį pakeitė į gyvenamųjų teritorijų. Tačiau ta aplinkybė, kad viešajame registre žemės sklypo paskirtis nurodyta ne sodo žemės, savaime nėra pagrindas teigti, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas automatiškai išeliminuotas iš SB „Paežerys-1“ skirtos teritorijos ir kad atsakovas automatiškai neteko sodo teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų bendraturčio statuso, teisių bei pareigų. Žemės paskirties pakeitimas atitinkamo sklypo neatskiria nuo bendros teritorijos, remiantis vien tik žemės savininko disponavimo ribomis, nes žemės paskirties tikslas – apibrėžti savininko teises valdyti, naudoti atitinkamą žemės sklypą.
19. Duomenų, kad būtų pakeistos SB „Paežerys-1“ skirtos žemės ribos ir kad atsakovui priklausanti namų valda būtų išeliminuota iš šiai bendrijai priskirtos teritorijos, nėra. Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. rugpjūčio 1 d. rašte nurodė, kad SB „Paežerys-1“ generaliniame plane nėra atliktos korektūros, susijusios su žemės sklypo, priklausančio atsakovui, ribomis. Bendra sodininkų teritorija Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamasis daiktas neregistruojamas, nes ją sudaro privatūs arba naudojami valstybinės žemės sklypai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorija. Bendrijos ribos ir teritorijos plotas yra nustatyti sodo suplanavimo projekte (generaliniame plane ar kitame teritorijų planavimo dokumente), kuriuo privaloma vadovautis rengiant atskirų žemės sklypų kadastrų duomenų bylas. Iš į bylą pateikto pirminio generalinio sodo teritorijos plano, kuris nėra nuginčytas, matyti, kad atsakovui priklausantis žemės sklypas patenka į bendrijos teritoriją. Nesant Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo dėl detalaus plano pakeitimo, nėra pagrindo teigti, kad atsakovo žemės sklypas yra išeliminuotas iš sodininkų bendrijos teritorijos.
20. Tas faktas, kad atsakovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas su statiniais turi nuosavą inžinerinę infrastruktūrą ir jis nesinaudoja bendrojo naudojimo objektais, nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo bendrojo naudojimo objektų savininko pareigų vykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013) nurodyta, kad bendraturčio pareiga proporcingai savo nuosavybės daliai mokėti bendro turto išlaikymo, išsaugojimo išlaidas, rinkliavas  ir kitokias įmokas išlieka nepriklausomai nuo to, naudojasi bendraturtis bendru turtu ar ne.
21. SB „Paežerys-1“ 2003–2013 m. vykusiuose susirinkimuose buvo nuspręsta dėl bendrijai mokėtinų metinių tikslinių įmokų tarifų už vieno konkretaus sodininkų bendrijoje esančio sklypo arą: už 2003 m. – 5 Lt (1,45 Eur) (neturintiems vandentiekio ir elektros), 10 Lt (2,90 Eur) (visiems kitiems) ir 15 Lt (4,34 Eur) (nuolatiniams gyventojams, neturintiems sutarties dėl atliekų išvežimo); 2005 m. – 5 Lt (1,45 Eur) (neturintiems vandentiekio ir elektros), 10 Lt (2,90 Eur) (visiems kitiems) ir 15 Lt (4,34 Eur) (nuolatiniams gyventojams, neturintiems sutarties dėl atliekų išvežimo); 2006 m. – diferencijuotas tarifas 10 Lt (2,90 Eur), 15 Lt (4,34 Eur) ir 20 Lt (5,79 Eur); 2007 m. – 10 Lt (2,90 Eur), 15 Lt (4,34 Eur), 20 Lt (5,79 Eur), 25 Lt (7,24 Eur); 2008 m. – 15 Lt (4,34 Eur), 20 Lt (5,79 Eur) ir 25 Lt (7,25 Eur); 2009 m. – 20 Lt (5,79 Eur) ir 25 Lt (7,25 Eur) nuolatiniams bendrijos gyventojams; 2010 m. – 20 Lt (5,79 Eur), atimant vidutinę atliekų centralizuoto išvežimo kainą, tenkančią vienam nariui, kuris turi sudaręs individualią sutartį su atliekų vežėjais; 2011 m. – 20 Lt (5,79 Eur) ir 300 Lt (86,87 Eur) bendrijos nariui už naujo artezinio gręžinio įrengimą; 2012 m. – 20 Lt (5,79 Eur) (atimant mokestį už atliekų išvežimą, kurie turi individualias sutartis); už 2013 m. ieškovė pateikė sąmatą bendrosios nuosavybės objektų išlaikymo išlaidoms pagrįsti, iš kurios matyti, kad iš surinktų įmokų buvo mokamas atlyginimas buhalterinei įmonei ir samdomiems darbuotojams, dengiamos ryšių, interneto, banko ir kt. išlaidos. Taigi mokesčiai, kuriuos prašo priteisti ieškovė, nėra tiksliniai bendrojo naudojimo objektų priežiūros mokesčiai. Kokia konkrečiai nurodytų mokesčių dalis buvo skirta bendrojo naudojimo objektų priežiūrai (kelių valymui ir pan.) iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės nustatyti, nes ieškovė yra pateikusi tik 2013 m. sąmatą, kurioje detalizuotos jos išlaidos.
22. Bendrija turi aiškiai išskirti, kokias paslaugas ji suteikė ne bendrijos nariui, ir pagal tai nustatyti jo mokėtiną sumą, t. y. pateikti sąskaitą. Nesant tokių apskaičiavimų bei išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti ne bendrijos nario prievolės bendrijai apimties. Vien tik bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai nėra pakankamas įrodymas pagrįsti bendrijos reikalavimo teisės dydžio. Tam būtini įrodymai apie konkrečias ne bendrijos nariui suteiktas paslaugas, t. y. bendrijos turėtas išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, išlaikymui, mokesčiams mokėti. Patirtų išlaidų skaičiavimas ne pagal realiai patirtas sąnaudas, bet pagal planuotas patirti, gali sąlygoti nepagrįstą sodininkų bendrijos praturtėjimą asmens, nesančio bendrijos nariu, kuris moka ne nario mokestį, o atlygina jam suteiktų paslaugų išlaidas, sąskaita.
23. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, tačiau rėmėsi neteisingais motyvais, todėl SB „Paežerys-1“ apeliacinį skundą atmetė, o ginčijamą pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimą paliktino nepakeistą, atitinkamai pakeičiant skundžiamo sprendimo motyvus apeliacinės instancijos nutartyje išdėstytais motyvais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Kasaciniu skundu ieškovė SB „Paežerys-1“ prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti, bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė rungtyniškumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Atsakovas nekėlė byloje klausimo, kad mokesčiai nustatyti neteisėtai, nepasisakė dėl mokesčio dydžio,  įrodinėjo, jog jo žemės sklypas nepriklauso SB „Paežerys-1“ teritorijai. Teismas palikdamas galioti pirmos instancijos teismo sprendimą kitais motyvais, paneigė ieškovei suteiktą teisę atsikirsti, pateikti įrodymus.
2. Teismas bylą išnagrinėjo ne visapusiškai ir neobjektyviai. Teismas negalėjo remtis vien tik formaliu pagrindu, kad nėra pateiktos išlaidų sąmatos. Matydamas, kad byloje trūksta papildomų įrodymų, kurių netyrė ir nereikalavo pirmos instancijos teismas, privalėjo pats pareikalauti pateikti naujus įrodymus arba bylą grąžinti pirmos instancijos teismui. Ieškovei nebuvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus.
3. Visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose priimti sprendimai įrengti bendrijoje inžinerinius tinklus atitinka sodininkų bendrijos narių susirinkimo kompetenciją, nustatytą SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte, yra galiojantys ir privalomi visiems sodo sklypų valdytojams nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje.
25. Atsakovas A. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundo netenkinti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Šalių rungtyniškumo principas nebuvo pažeistas, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi byloje esančiais įrodymais, šalių procesiniuose dokumentuose išreikšta pozicija. Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įgyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendro naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis). Visos bylos nagrinėjimo metu (2014 m. lapkričio 14 d. atsakovo triplike, 2015 m. kovo 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose, 2015 m. rugpjūčio 4 d. atsakovo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, teismo posėdžių metu) atsakovas kėlė klausimą dėl netinkamai apskaičiuotų mokesčių ir negautų sąskaitų, teigė, jog nėra sudaręs jokių sandorių, todėl neturi prievolės mokėti ieškovei. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, patvirtinančių reikalaujamų įmokų dydžius, neįvardijo objektų, kurių bendraturčiu neva yra atsakovas, atsakovas nebuvo kviečiamas į visuotinius bendrijos narių susirinkimus, jam nebuvo pateikiami susirinkimų protokolai, kuriais, ieškovės nuomone, atsakovas buvo įpareigotas mokėti SB atitinkamas įmokas ar kuriais būtų įgijęs kokias nors kitas prievoles.
2. SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas atsakovui nesukelia jokių pareigų. Ieškovė neįrodė ieškiniu reikalautos skolos pagrįstumo.
3. Kasatorė, prašydama grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nenurodo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintų absoliučių teismo sprendimo ir nutarties negaliojimo pagrindų.
4. Kasacinio skundo argumentai neatitinka kasacinių bylų nagrinėjimo ribų, nes pateikti argumentai yra tiesiogiai susiję su faktinių aplinkybių pakartotiniu nagrinėjimu, kurios nebuvo tirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
5. Atsakovui nuosavybės teise priklausantis ginčo žemės sklypas nepriklauso SB „Paežerys-1“ teritorijai. Bendrija neturi įstatymo nustatyta tvarka įteisintos teritorijos, ieškovė neturi jokio turto, bendro naudojimo objektų. Atsakovui 1993 m. liepos 31 d. įsigijus žemės ūkio paskirties sklypą, jį sujungus ir pakeitus paskirtį (žr. šios nutarties 6 punktą), SB „Paežerys-1“ skirtas žemės plotas buvo sumažintas 2099 kv. m. (sodo sklypų skaičius mažėjo 2 sklypais). Atitinkamai laikoma, kad atsakovo narystė SB yra pasibaigusi dviem pagrindais: (i) 1995 m. liepos 29 d. išstojus iš sodininkų bendrijos; (ii) netekus nuosavybės ar kitų teisių, kurių pagrindu buvo valdytas mėgėjų sodo teritorijoje esantis sodo sklypas, t. y. sodininkų bendrijoje esančią sodo dalį pertvarkius į gyvenamąją teritoriją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ginčo namų valdos žemės sklypo (ne)priklausymo sodininkų bendrijos teritorijai

26. Žemės sklypų arba jų grupių formavimą, jų vietos, ploto ar ribų keitimą reglamentuoja 1995 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas Nr. I-1120 (redakcija galiojusi nuo 1996 m. sausio 1 d.). Teritorijų planavimas – kraštotvarkos reguliavimo procesas ir procedūra teritorijos ir žemės naudojimo tikslinei paskirčiai, prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, vandens, miškų fondo, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos teritorijoje plėtojimo teisėms nustatyti. Šio įstatymo 2 straipsnyje pateikiama detaliojo planavimo sąvoka – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms, teisėms ir prievolėms nustatyti, pakeisti arba panaikinti.
27. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį; bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, mėgėjų sodo teritorija – tai savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).
28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).
29. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (SBĮ 6 straipsnio 3 dalis). Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinta, kad privaloma rengti bendrajame plane nurodytų detaliojo planavimo objektų (žemės sklypų ir miškų valdų ar jų grupių; miestų, miestelių teritorijų ar jų dalių; kaimų teritorijų) detaliuosius planus (17 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypų ir miško valdų arba jų grupių savininkai, valdytojai ir naudotojai, taip pat savivaldybės (pagal sklypų funkcinę paskirtį) detaliuosius planus privalo rengti tada, kai, be kita ko, numatytas žemės sklypų arba jų grupių formavimas, jų vietos, ploto ar ribų keitimas (Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
30. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba. Pagal šio straipsnio 3 dalį teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise.
31. Byloje duomenų, kad būtų pakeistos SB „Paežerys-1“ skirtos žemės ribos ir, kad atsakovui priklausanti žemės namų valda būtų teisiškai praradusi SB teritorijoje esančio žemės sklypo statusą, nėra. Apeliacinės instancijos teismas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus rašto nustatė, kad SB „Paežerys-1“ generaliniame plane nėra atliktos korektūros, susijusios su atsakovo namų valdos žemės sklypo ribomis. Tokia korektūra nenustatyta ir iš SB teritorijos schemos, kadastro žemėlapio ištraukos.
32. Šių aplinkybių kontekste svarbu įvertinti tai, kad bendra sodininkų teritorija Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamasis daiktas neregistruojamas, nes ją sudaro privatūs arba naudojami valstybinės žemės sklypai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorija (žr. šios nutarties 26 punktą). Bendrijos ribos ir teritorijos plotas yra nustatyti sodo suplanavimo projekte (generaliniame plane ar kitame teritorijų planavimo dokumente), kuriuo privaloma vadovautis rengiant atskirų žemės sklypų kadastrų duomenų bylas. Apeliacinės instancijos teismas iš į bylą pateikto pirminio generalinio sodo teritorijos plano, kuris nėra nuginčytas, nustatė, kad atsakovui priklausantis žemės sklypas patenka į bendrijos teritoriją.
33. SBĮ 6 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad sodo sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius arba vieną sodo namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Taigi žemės sklypo tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas (žr. šios nutarties 6 punktą) nepakankamas pagrindas teisiniam tokios valdos statuso pakeitimui. Todėl nepagrįstas atsakovo atsiliepimo argumentas, kad SB „Paežerys-1“ teritorija buvo sumažinta 2099 kv. m. (sodo sklypų skaičius sumažėjo dviem sklypais, kai atsakovo žemės ūkio paskirties sodininkų bendrijos sodo dalis (sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 0,2099 ha) buvo pertvarkyta į kitos paskirties gyvenamąją teritoriją).
34. Byloje nustatytos šios nutarties 6 punkte nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės ir šios nutarties 28-29 punktuose aptartas teisinis reglamentavimas, patvirtina apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad atsakovo namų valdos žemės sklypas yra sodininkų bendrijos teritorijoje, t. y. atsakovas yra Sodininkų bendrijos įstatymo reglamentuojamų santykių subjektas.

Dėl sodininkų bendrijos sklypų savininkų teisinės pareigos prisidėti prie išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams bendrijoje išlaikyti

35. Minėta, kad SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2014).  
36. SBĮ 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.
37. Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešuosius interesus, šie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis).
38. Visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-49/2014). Toliau plėtodamas teismo praktiką kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Asmenims, įsigijusiems mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, atsiranda pareiga atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619-219/2015).
39. SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.
40. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl atsakovo, kaip SB bendrojo naudojimo objektų bendraturčio, prievolės mokėti įmokas šių objektų (bendrojo naudojimo) eksploatavimo išlaidoms padengti.
41. Byloje nustatyta, kad SB „Paežerys-1“ 2003–2013 m. vykusiuose susirinkimuose buvo nuspręsta dėl bendrijai mokėtinų metinių tikslinių įmokų tarifų už vieno konkretaus sodininkų bendrijoje esančio sklypo arą, už 2013 m. ieškovė pateikė sąmatą bendrosios nuosavybės objektų išlaikymo išlaidoms pagrįsti (žr. šios nutarties 21 punktą).
42. SBĮ 24 straipsnyje nurodyta, kad SB pajamas sudaro: bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai; infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestis, mokamas kitų asmenų; pajamos iš bendrijos turto; iš bendrijos veiklos gautos pajamos; valstybės ar savivaldybės tikslinės paskirties lėšos; fizinių ar juridinių asmenų negrąžintinai perduoti pinigai ir kitas turtas; kitos teisėtai įgytos pajamos. Infrastruktūros ir jos priežiūros mokesčiai yra tiksliniai.
43. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs ieškovės prašomų priteisti išlaidų sudėties analizę, konstatavo, kad prašomi priteisti mokesčiai nėra tiksliniai bendrojo naudojimo objektų priežiūros mokesčiai.  Be kita ko, teismas pažymėjo, kad neišskirta konkreti nurodytų mokesčių dalis skirta bendrojo naudojimo objektų priežiūrai (kelių valymui ir pan.) (žr. šios nutarties 21 punktą).
44. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašomų priteisti mokesčių negalima kvalifikuoti SB bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaidomis. Ieškovės susirinkimuose nuspręstų rinkti mokesčių diferenciacija ir jų (mokesčių) turinys nėra aiškus. Sprendžiant dėl atsakovo, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčio, prievolės prisidėti prie išlaidų, skirtų šiems objektams bendrijoje išlaikyti, turi būti nurodyta kuriam iš bendrojo naudojimo objektų ir kokiai priežiūrai skirtos išlaidos. Ieškovės prašomi priteisti mokesčiai nekonkretizuoti kaip infrastruktūros ir jos priežiūros.
45. Šių aplinkybių kontekste svarbu įvertinti tai, kad pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į byloje nustatytą aplinkybę, kad per visą laikotarpį, už kurį prašoma apmokėti skolą, atsakovui nebuvo teikiamos sąskaitos. Apie skolą atsakovas informuotas tik 2013 m. sausio 23 d. SB „Paežerys-1“ raštu Nr. 4. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad galiojantys visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose priimti sprendimai privalomi visiems sodo sklypų valdytojams nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje, tačiau jie (sklypų valdytojai) apie susirinkimuose priimtus sprendimus turi būti tinkamai informuoti.
46. Sąskaitų pateikimas nėra formalus veiksmas. Ieškovė, nepateikdama atsakovui sąskaitų, neįgyvendino įstatyminės pareigos (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis). Sąskaitomis atskleidžiamas  žemės sklypo esančio bendrijos teritorijoje savininko prievolės bendrijai turinys. Gavęs sąskaitą ir nesutikdamas su joje nustatyta mokėjimo prievole savininkas gali ją ginčyti.
47. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad atsakovas nekėlė byloje klausimo dėl neteisėtai nustatytų mokesčių, nepasisakė dėl jų dydžio. Byloje nustatyta, kad visos bylos nagrinėjimo metu (2014 m. lapkričio 14 d. atsakovo triplike, 2015 m. kovo 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose, 2015 m. rugpjūčio 4 d. atsakovo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, teismo posėdžių metu) atsakovas kėlė klausimą dėl netinkamai apskaičiuotų mokesčių ir negautų sąskaitų, teigė, jog nėra sudaręs jokių sandorių, todėl neturi prievolės mokėti ieškovei.
48. Atsižvelgdama į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad ieškovė nenurodė kurios infrastruktūros bendrosios nuosavybės dalyviu yra atsakovas  ir koks bendrijai išlaikyti šią infrastruktūrą prievolės turinys.
49. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė sodininkų bendrijų narių bei kitų sodininkų teises ir pareigas reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nėra pagrindo skundžiamai apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti (CPK 359 straipsnis 1dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961 , 98 straipsnio nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
51. Kasacinį skundą atmetus, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
52. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas A. K. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimą į kasacinį skundą surašė ir pasirašė atsakovo atstovas advokatas K. Kvainauskas. Pateikta atstovavimo sutartis patvirtina, kad atsakovas jį atstovauti pavedė advokatui K. Kvainauskui ir advokato padėjėjai Indrei Kuizinienei. 2016 m. birželio 10 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 2016-10 ir tos pačios dienos pinigų priėmimo kvite Serija LAT Nr. 878701 teisinių paslaugų teikėju bei pinigų gavėju nurodytas advokato padėjėjas Paulius Gavelis. Sutarties dėl teisinės pagalbos teikimo su minėtu advokato padėjėju nėra pateikta. Taigi teigti, kad atsakovas pateikė išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus, nėra pagrindo, nes nesant teisinės pagalbos teikimo sutarties su advokato padėjėju P. Gaveliu, patvirtinančios paslaugų teikimo pagrindą, pateikti mokėjimo dokumentai nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad teisinė pagalba buvo teikiama šioje byloje. Todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Alė Bukavinienė

                                                                      Birutė Janavičiūtė

                                                                      Janina Stripeikienė