Civilinė byla Nr. 2A-932/2014
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01103-2013-6. Procesinio sprendimo kategorija 27.3.1.1;21.4.1.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4401-823/2013 pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Start Vilnius“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiais bei
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl savivaldybės sprendimo investuoti atitikimo imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių sprendimo priėmimą, reikalavimus.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ieškiniu prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-12-19 sprendimą Nr. 1-956 „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo piniginiu įnašu“, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012-12-20 UAB „Start Vilnius“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją, įpareigojant UAB „Start Vilnius“ grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei 2 250 000 Lt.
Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012-12-19 sprendimo Nr. 1-956 „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo piniginiu įnašu“ 1 punktu nusprendė padidinti UAB „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą Vilniaus miesto savivaldybės piniginiu įnašu 2 250 000 Lt, o 2 punktu Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius ir UAB „Start Vilnius“ direktorius buvo įpareigoti pasirašyti akcijų pasirašymo sutartį (savivaldybės turto investavimo procedūra).
Prieš priimant sprendimą investuoti savivaldybės turtą, būtina tokį sprendimą ekonomiškai ir socialiai pagrįsti (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau tekste taip pat vadinama VSTVNDĮ) 19 str. 2 d.). Sprendimai dėl valstybės ir savivaldybių turto investavimo priimami Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu tenkinami ne mažiau kaip trys investavimo kriterijai (VSTVNDĮ 22 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-07-04 nutarimu Nr. 758 patvirtinto Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos aprašo (toliau taip pat vadinama – Aprašas) 10 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyme dėl sprendimo investuoti valstybės ar savivaldybės turtą priėmimo turi būti nurodomi poreikio investuoti turtą motyvai, taip pat ekonomiškai ir socialiai pagrįstas laukiamas rezultatas (apibendrinta sprendimą grindžianti informacija, sąnaudų bei naudos analizė ar kitais visuotinai pripažintais projektų vertinimo metodais atliktas tyrimas projekto ekonominiam ir socialiniam tikslingumui nustatyti); jeigu įnašas yra pinigai, nurodoma jų suma ir finansavimo šaltinis; nurodoma, kurie investavimo kriterijai, nustatyti VSTVNDĮ 19 straipsnio 2 dalyje (dabartinės įstatymo redakcijos 22 str. 2 d.) tenkinami, ir pateikiama šių kriterijų vertinė ir kokybinė išraiška.
Prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-12-19 sprendimo Nr. 1-956 projekto buvo pridėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-13 raštas „Dėl savivaldybės turto investavimo pagrįstumo“. Šiame rašte tik išvardinti VSTVNDĮ 8(1) straipsnyje nurodyti principai bei formaliai išvardinti VSTVNDĮ nurodyti investavimo kriterijai, tačiau nėra pateikta jų vertinė ir kokybinė išraiška, nenurodyta, koks yra ekonomiškai ir socialiai pagrįstas laukiamas rezultatas. Taigi atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, prieš priimdamas sprendimą investuoti savivaldybės turtą, šio sprendimo ekonomiškai ir socialiai nepagrindė. Todėl ginčijamas sprendimas investuoti naikintinas kaip neteisėtas, pažeidžiantis imperatyvias teisės aktų nuostatas ir viešąjį interesą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013-11-06 sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas sprendė, kad savivaldybės sprendimas investuoti atitinka įstatymų reikalavimus. Vyriausybės nustatyta tvarka sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima savivaldybės taryba. Prieš priimant tokį sprendimą, būtina jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti (VSTVNDĮ 19 str. 2 d.). Sprendimai turi tenkinti ne mažiau kaip tris VSTVNDĮ numatytus investavimo kriterijus: 1) investavus bus įvykdyti iš tarptautinių sutarčių atsirandantys Lietuvos Respublikos įsipareigojimai; 2) investuojama į nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ir svarbią reikšmę turinčias įmones ir (ar) įrenginius, vadovaujantis Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymu ir kitais nacionalinio saugumo tikslus įgyvendinančiais teisės aktais, kuriais inter alia užtikrinama reikiama sprendžiamoji valstybės galia; 3) investuojant skatinamas Lietuvos ekonomikos augimas, stiprinamas ekonominis savarankiškumas ir (ar) tarptautinis konkurencingumas; 4) investuojant bus siekiama savivaldybės ar visos šalies ekonominės ir socialinės sanglaudos Europos Sąjungos erdvėje, taip pat regioniniu ar pasaulio mastu; 5) investavus bus kuriama ar plėtojama infrastruktūra, naudinga visuomenei (skatinama veiksminga konkurencija šalies rinkoje, gerinama viešųjų paslaugų kokybė, pasirinkimo galimybės ir prieinamumas); 6) valstybės ir (ar) savivaldybių turto investavimu (valstybės ar savivaldybės įnašu) bus sukuriama pridėtinė vertė ir užtikrinamas šią vertę kuriančios veiklos ilgalaikis ekonominis tvarumas; 7) iš investavimo objekto bus gauta ne tik pelno (pajamų), bet ir gautas socialinis rezultatas (švietimo, kultūros, mokslo, aplinkos, sveikatos ir socialinės apsaugos, kitų panašių sričių) arba užtikrintas veiksmingesnis Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatytų valstybės ir savivaldybės funkcijų atlikimas; 8) bus investuojama į ūkio ir socialines inovacijas, žinių ekonomikos plėtrą, aukštųjų technologijų kūrimą, jeigu tai yra vienas iš pagrindinių investicijų objekto veiklos tikslų; 9) investavimo tikslas ir siekiamas rezultatas nustatyti teisės aktuose, įgyvendinančiuose strateginio planavimo dokumentus. Būtinybė ekonomiškai ir socialiai pagrįsti sprendimą investuoti savivaldybės turtą yra skirta užtikrinti sprendimo atitiktį įstatyme numatytoms investavimo sąlygoms (ne mažiau nei trims investavimo kriterijams) ir VSTVNDĮ įtvirtintiems savivaldybių turto naudojimo bei disponavimo juo principams – visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo.
Investavimo sprendimo atitikties VSTVNDĮ nustatytoms investavimo sąlygoms ir savivaldybių turto naudojimo bei disponavimo juo principams) pažeidimas yra pagrindas atitinkamus administracinius aktus ir jų pagrindu sudarytus sandorius pripažinti negaliojančiais. Imperatyvios įstatymo nuostatos skirtos įstatyme numatytų tikslų, o ne formalių procedūrų apsaugai, todėl neesminiai procedūriniai pažeidimai, nesąlygoję savivaldybių turto naudojimo bei disponavimo juo principų pažeidimų, dėl kurių nebuvo pažeistos įstatyme nustatytos savivaldybės turto investavimo sąlygos, nėra pakankamas pagrindas naikinti priimtus sprendimus ir keisti jų pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius.
Ekonominio ir socialinio sprendimo investuoti savivaldybės turtą pagrindimo procedūra detalizuojama Vyriausybės 2007-07-04 nutarimu Nr. 758 patvirtinto Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos aprašo (Aprašas) 9 ir 10 punktuose. Savivaldybės vykdomoji institucija teikdama pasiūlymus savivaldybės tarybai dėl sprendimo investuoti savivaldybės turtą priėmimo, nurodo poreikio investuoti turtą motyvus, taip pat ekonomiškai ir socialiai pagrįstą laukiamą rezultatą (nurodoma apibendrinta sprendimą grindžianti informacija, sąnaudų bei naudos analizė ar kitais visuotinai pripažintais projektų vertinimo metodais atliktas tyrimas projekto ekonominiam ir socialiniam tikslingumui nustatyti); jeigu įnašas yra pinigai - nurodoma jų suma ir finansavimo šaltinis; nurodoma, kurie VSTVNDĮ numatyti investavimo kriterijai tenkinami, pateikiama šių kriterijų vertinė ir kokybinė išraiška.
Teismas sprendė, kad 2012-12-13 pasiūlymas investuoti iš esmės atitinka Aprašo 10 punkto reikalavimus. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-13 raštą byloje ginčijamu sprendimu investuoti buvo ketinama tenkinti tris investavimo kriterijus: investavus bus kuriama ar plėtojama infrastruktūra, naudinga visuomenei, iš investavimo objekto bus gauta ne tik pelno (pajamų), bet ir gautas socialinis rezultatas, bus sukuriama pridėtinė vertė ir užtikrinamas šią vertę kuriančios veiklos ilgalaikis ekonominis tvarumas. Investuojama pinigų suma ir finansavimo šaltinis (Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto 15 programoje numatytos lėšos) yra nurodyti, taip pat dėstomi investavimo motyvai, atsižvelgiant į UAB „Start Vilnius“ veiklos pobūdį ir jos akcinio kapitalo priklausomybę.
Pagal Aprašo 10 punktą pasiūlyme turi būti pateikiama apibendrinta sprendimą grindžianti informacija. Teismas nurodytą siekį įgyvendinti UAB „Start Vilnius“ vykdomus investicijų projektus, naudojant šiems projektams nuosavas lėšas ir taip mažinant skolinimosi kaštus ir didinant projektų atsiperkamumą, siekiant naudingumo visuomenei ir socialinio rezultato, vertino kaip tinkamai apibendrintą sprendimą investuoti pagrindžiančią informaciją.
Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-13 rašte nenurodyta investavimo kriterijų vertinė ir kokybinė išraiška, tačiau tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepakankamas pagrindas konstatuoti investavimo sąlygų pažeidimą. Pasiūlymo investuoti neišsamumas jo pagrindimo aspektu savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti investavimo sąlygų pažeidimą. Sprendimo investuoti neatitikties 2012-12-13 rašte nurodytiems investavimo kriterijams ieškovas neįrodė. Atsižvelgdamas į pasiūlyme nurodytą ir byloje nustatytą investuotų lėšų panaudojimo būdą (nacionalinio oro vežėjo veiklai vystyti), teismas sprendė, kad ginčijamas sprendimas atitinka pasiūlyme nurodytus ir VSTVNDĮ numatytus investavimo kriterijus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas, viešąjį interesą ginantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Vilniaus miesto savivaldybė, 2012-12-19 priimdama sprendimą investuoti, prieš tai neatliko tokio sprendimo ekonominio ir socialinio pagrindimo (aiškiai, konkrečiai nenurodydama investavimo rezultatų bei jų kiekybinės ir kokybinės išraiškos) ir tuo pažeidė:
1) VSTVNDĮ 19 straipsnio 2 dalį (investavimo kriterijai),
2) Vyriausybės 2007-07-04 nutarimu Nr. 758 patvirtinto Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos apraše (Aprašas) 10.1 ir 10.4 punktų nuostatas;
3) VSTVNDĮ 8(1) straipsnyje įtvirtintus imperatyvius valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus.
2. Nenurodymas investavimo kriterijų vertinės ir kokybinės išraiškos sprendime investuoti nėra tik procedūrinis pažeidimas. Būtent investavimo kriterijų vertinės ir kokybinės išraiškos analizė yra pagrindinė procedūra, būtina objektyviai įvertinti sprendimui investuoti reikšmingas aplinkybes. Sprendimo investuoti ekonominis socialinis pagrindimas šioje byloje nagrinėjamu atveju neturi net ekonomiškai ir socialiai pagrįsto laukiamo rezultato, sąnaudų bei naudos analizės požymių. Pagrindime yra tik išvardinti šeši UAB „Start Vilnius“ vykdomi projektai, nurodytos planuojamos investicijos (nedetalizuojant, kieno), nenurodoma, kuriam (kuriems) projektams ir kokiu būdu turi būti panaudotas investuojamas turtas (2 250 000 Lt).
3. Ieškovas neturėjo įrodyti, kad pagrindime (2012-12-13 raštas) išvardinti projektai nėra susiję su visuomenės interesais ir įgyvendinant juos socialinis rezultatas negali būti pasiektas. Visų savivaldybės valdomų akcinių bendrovių veikla yra susijusi su visuomenės interesais, tačiau į šias bendroves negalima investuoti kiekybiškai ir kokybiškai nepagrįstas pinigų sumas (tinkamai neatlikus sąnaudų ir naudos analizės, vien deklaravus, kad bendrovės veikla yra susijusi su visuomenės interesais).
4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai investuotų lėšų panaudojimo būdą - nacionalinio oro vežėjo veiklos vystymas – pripažino savaime atitinkančiu ir užtikrinančiu investavimo kriterijus. UAB „Start Vilnius“ lėšas pervedė UAB „Air Vilnius group“, o pastaroji - UAB „Air Lituanica“. Kokiu būdu buvo panaudotos ginčo lėšos, kokių rezultatų pasiekta jas įsisavinus, nėra duomenų.
5. Kaip precedentu turi būti vadovaujamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2021/2013.
6. Vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumu (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 6 p.). Savivaldybės taryba, neatlikus būtinų įstatyme numatytų veiksmų (socialinio ir ekonominio sprendimo investuoti pagrindimo), galinčių turėti lemiamos įtakos sprendimo priėmimui, negalėjo priimti ginčo sprendimo investuoti. Priimtas sprendimas yra neteisėtas kaip pažeidžiantis imperatyvias teisės aktų normas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, gindamas viešąjį interesą, todėl turėjo pagrįsti, tačiau nepagrindė, jog ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės 2012-12-19 sprendimu investuoti buvo pažeistas viešasis interesas. Ieškovas apsiribojo tik abstrakčiais samprotavimais dėl tinkamo teisės aktų nevykdymo priimant sprendimą investuoti.
2. Teisės aktai reikalauja pateikti apibendrintą informaciją, reikalingą pagrįsti sprendimą investuoti ir detaliau nereglamentuoja pateikiamos informacijos turinio bei apimties.
3. Priimant sprendimą investuoti nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, priešingai – buvo pagrįstai siekiama visuomenei naudingo rezultato, viešo intereso įgyvendinimo.
4. UAB „Start Vilnius” yra nuolat investicinius projektus įgyvendinanti bendrovė, kurios tikslai pagal įstatus: užsakyti ir dalyvauti rengiant investicinius projektus, ieškoti lėšų šiems projektams įgyvendinti (Įstatų 7.3 punktas); vykdyti užsakovo ir organizatoriaus funkcijas, įgyvendinant investicinius projektus (Įstatų 7.5 punktas) ir kt. Bendrovės įgyvendinami investiciniai projektai yra nukreipti viešo intereso tenkinimui, o ne pelno siekimui.
5. Investuotos lėšos buvo naudojamos nacionalinio oro vežėjo kūrimui, rezultatas pasiektas – nacionalinis oro vežėjas „Air Lituanica” sėkmingai vykdo skrydžius. Be to, ieškovo argumentai, susiję su investuotų lėšų panaudojimu, nebuvo pateikti ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl nenagrinėtini apeliacinės instancijos teisme.
6. Padidinus UAB „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą turtiniu įnašu, išleidžiamos akcijos teikia tiesioginę naudą Vilniaus miesto savivaldybei - naujai išleistų akcijų savininkui.
7. Lietuvos Apeliacinio teismo 2013-11-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2021/2013 šioje byloje nesivadovautina kaip precedentu, kadangi jis priimtas skirtingų faktinių aplinkybių byloje (investuota siekiant stabilizuoti įmonės finansinę situaciją ir sprendžiant bendrovės kapitalo nepakankamumo problemą, be to, investuota perduodant nekilnojamąjį turtą).
UAB „Start Vilnius” atsiliepimu taip pat prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Dauguma atsiliepime dėstomų argumentų savo esme atkartoja savivaldybės atsiliepime nurodytus argumentus (sprendime jie nekartojami). UAB „Start Vilnius” atsiliepime akcentuoja, kad ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės 2012-12-19 sprendimas investuoti yra priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. UAB „Start Vilnius” vykdo eilę visuomenei reikšmingų investicinių projektų, o projekto „Tautos namai“ įgyvendinimo užtikrinimas turi ypatingą reikšmę ne tik miestui, tačiau visai tautai istorine ir kultūrine prasmėmis. Dar 1911 -1912 m. už suaukotus pinigus buvo nupirktas sklypas Tautos namams statyti Vilniuje. Kultūros centras „Tautos namai” prisidėtų prie Lietuvos ir Vilniaus kultūros infrastruktūros ir viešosios erdvės plėtros. UAB „Start Vilnius” taip pat yra pavesta sukurti nacionalines oro linijas ir organizuoti nacionalinio oro vežėjo veiklą (Nacionalinio oro vežėjo veiklai vystyti skirtos lėšos buvo panaudotos depozitui pagal orlaivio nuomos sutartį, mokesčiui už bilietų rezervavimo sistemą, ofiso nuomai ir kitoms būtinoms veiklai organizuoti išlaidoms).
Teismo sprendimo panaikinimas ir restitucijos taikymas būtų tik formalus veiksmas, formalus teisingumo vykdymas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Pagal bylos medžiagą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-13 rašto „Dėl savivaldybės turto investavimo pagrįstumo“ (b. l. 9) pagrindu Vilniaus miesto savivaldybė 2012-12-19 priėmė sprendimą Nr. 1-956 „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo piniginiu įnašu“ 2 250 000 Lt (b. l. 8) (toliau taip pat vadinama sprendimas investuoti arba ginčijamas sprendimas), o 2012-12-20 buvo pasirašyta UAB „Start Vilnius“ akcijų pasirašymo sutartis (b. l. 11). Gautos lėšos panaudotos UAB „Air Vilnius group“ įstatinio kapitalo padidinimui, t. y. nacionalinio oro vežėjo veiklai vystyti (b. l. 13, 17, 26, 60-62).
Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2012-12-19 priimto sprendimo Nr. 1-956 „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo piniginiu įnašu“ teisėtumo, t. y. atitikimo teisės aktų imperatyvioms nuostatoms. Ieškovo vertinimu, 2012-12-19 sprendimas Nr. 1-956 yra priimtas prieš jo priėmimą tinkamai neatlikus sprendimo ekonominio ir socialinio pagrindimo (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-13 rašte „Dėl savivaldybės turto investavimo pagrįstumo“ nenurodžius konkrečiai investavimo rezultatų bei jų kiekybinės ir kokybinės išraiškos) tuo pažeidžiant VSTVNDĮ 19 straipsnio 2 dalį, Vyriausybės 2007-07-04 nutarimu Nr. 758 patvirtinto Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos apraše (Aprašas) 10.1 ir 10.4 punktų nuostatas, VSTVNDĮ 8(1) straipsnyje įtvirtintus imperatyvius valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus.
Pagal byloje esančius įrodymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-13 rašte savivaldybės tarybai yra siūloma padidinti UAB „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą 2 250 000 Lt piniginiu įnašu (šios lėšos numatytos Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto 15 programoje), išleidžiant 225 000 paprastųjų vardinių akcijų (kiekviena 10 Lt vertės). Rašte atkartojami VSTVNDĮ numatyti savivaldybės turto valdymo principai (visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės) ir nurodoma, kad įgyvendinant šiuos principus yra tikslinga padidinti UAB „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą piniginiu įnašu. Rašte taip pat nurodoma, kad pagrindinė UAB „Start Vilnius“ veikla yra susijusi su pastatų nugriovimu, žemės darbais, pastatų statyba, inžinerinių pastatų ir statinių statyba, statybos ir inžineriniais darbais, nekilnojamojo turto plėtra, pardavimu ir pan. UAB „Start Vilnius“, vykdydama įstatuose numatytą veiklą, galėtų įgyvendinti miestui svarbius investicijų projektus naudingus visuomenei, lėšas skirtų tolimesnių projektų vystymui, siekiant socialinio rezultato. Investuojant savivaldybės turtą, bus tenkinami VSTVNDĮ 19 straipsnyje nurodyti investavimo kriterijai: 1) investuojant bus kuriama ar plėtojama infrastruktūra, naudinga visuomenei; 2) iš investavimo objekto bus gauta ne tik pelno, bet ir socialinis rezultatas; 3) investavus bus sukuriama pridėtinė vertė ir užtikrinamas šią vertę kuriančios veiklos ilgalaikis ekonominis tvarumas. UAB „Start Vilnius“ Vilniaus miesto savivaldybės pavedimu įgyvendina investicijų projektus: 1) Infrastruktūros projektavimas ir statyba iki Vismaliukų teritorijos (8 800 tūkst. Lt); 2) Infrastruktūros projektavimas ir statyba Vismaliukų teritorijoje (7 800 tūkst. Lt); 3) Slidinėjimo trasos rekonstrukcija (1 000 tūkst Lt); 4) Žiemos uosto projektavimas ir statyba (2 000 tūkst. Lt); 5) „Tautos namų“ rekonstrukcija (150 000 tūkst Lt); 6) Air Lituanica Oro linijų kūrimas, terminalo projektavimas ir statyba (47 000 tūkst Lt). Galiausiai pažymima, kad savivaldybės įsigytos akcijos teiks naudą savivaldybei, kadangi taip padidėja savivaldybės turimas turtas, o UAB „Start Vilnius“ projektams įgyvendinti gali pritraukti nuosavas ar skolintas lėšas, naudojant nuosavas lėšas, sutaupomi skolinimosi kaštai ir didėja projektų atsiperkamumas.
Esminis byloje nagrinėtinas klausimas, ar toks sprendimo investuoti pagrindimas atitinka jo priėmimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Valstybės ar savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; kt.).
Pagal sprendimo priėmimo metu galiojusius teisės aktus sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima savivaldybės taryba (VSTVNDĮ 19 str. 2 d.). Sprendimai dėl valstybės ir savivaldybių turto investavimo priimami Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu tenkinami ne mažiau kaip trys investavimo kriterijai. Be to, Vyriausybės 2007-07-04 nutarimu Nr. 758 patvirtinto Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos aprašo (Aprašas) 10 punkte numatyta, kad pasiūlyme, kurį dėl sprendimo investuoti savivaldybės turtą savivaldybės tarybai teikia savivaldybės vykdomoji institucija, turi būti: (10.1 p.) nurodomi poreikio investuoti turtą motyvai, taip pat ekonomiškai ir socialiai pagrįstas laukiamas rezultatas (apibendrinta sprendimą grindžianti informacija, sąnaudų bei naudos analizė ar kitais visuotinai pripažintais projektų vertinimo metodais atliktas tyrimas projekto ekonominiam ir socialiniam tikslingumui nustatyti); (10.2 p.) jeigu įnašas yra pinigai, nurodoma jų suma ir finansavimo šaltinis; (10.4 p.) nurodoma, kurie VSTVNDĮ numatyti investavimo kriterijai tenkinami, pateikiama šių kriterijų vertinė ir kokybinė išraiška. Taigi, sprendimą investuoti būtina ekonomiškai ir socialiai pagrįsti. Sutiktina, kad teisės aktai išsamiai nereglamentuoja pagrindimo formos ir minimalių kokybinių bei kiekybinių reikalavimų. Apraše reikalaujama pateikti apibendrintą ekonominio ir socialinio pagrindimo informaciją, kas, Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, 2012-12-13 rašte ir buvo tinkamai padaryta, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, 2012-12-13 raštas negali būti laikomas tinkamu ir pakankamu sprendimo investuoti ekonominiu bei socialiniu pagrindimu. Kaip jau minėta, nesant teisės aktuose išsamiai reglamentuotų sprendimo investuoti ekonominio bei socialinio pagrindimo kokybinių reikalavimų, reikalavimas pateikti apibendrintą informaciją (Aprašo 10.1 p.) turi būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į reikalavimo tikslus, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 ir 4 d.). Neturėtų būti pakankamu pripažįstamas toks apibendrintos informacijos pateikimas, kai informacijos nepakanka bent minimaliai įsitikinti sprendimo investuoti ekonominiu ir socialiniu pagrįstumu. Byloje nagrinėjamu atveju kaip tik ir konstatuotina, kad 2012-12-13 rašte esantis apibendrintas informacijos pateikimas neatitinka minimalių jam keliamų reikalavimų. Rašte tik duodamos nuorodos į VSTVNDĮ įtvirtintus savivaldybės turto valdymo principus bei investavimo kriterijus tiesiog teigiant, kad jie tenkinami ir detaliau jų neaiškinant. Apibendrinti teiginiai, kad UAB „Start Vilnius“ vykdo visuomenei naudingus projektus, nekelia abejonių, tačiau kartu yra neinformatyvūs. Vien aplinkybė, kad investicija daroma į įmonę, vykdančią visuomenei naudingus projektus, dar nepagrindžia, kad ta investicija atitinka savivaldybės turto valdymo efektyvumo (maksimalios naudos visuomenei siekimas) ir racionalumo (savivaldybės turto tausojimas, racionalus tvarkymas) principus (VSTVNDĮ 8 (1) str. 2 ir 3 p.). Sprendimą investuoti pagrindžiančiame 2012-12-13 rašte apskritai nėra grindžiama būtinybė savivaldybei investuoti į UAB „Start Vilnius“ (nėra duomenų, kodėl šios investicijos reikalingos (ar įmonei trūksta nuosavų lėšų, ar investuoti lėšas tikslinga dėl kitų ekonominių priežasčių, ar taip savivaldybės lėšos bus panaudojamos pačiu efektyviausiu, visuomenei naudingiausiu būdu (efektyvumo principas, VSTVNDĮ 8 (1) str. 2 p.)). Taigi apskritai nepagrįsti mažiausiai du iš VSTVNDĮ nurodytų savivaldybės turto naudojimo principų (efektyvumo ir racionalumo). Įvertinti, ar laikytasi visuomenės naudos principo investuojant savivaldybės turtą, iš 2012-12-13 rašto taip pat neįmanoma (tam nepakanka duomenų). Tik jau nagrinėjant bylą teisme buvo teikiami duomenys, kuriam konkrečiai iš 2012-12-13 rašte nurodytų UAB „Start Vilnius“ vykdomų projektų (b. l. 9) buvo panaudoti investavimo pinigai. Pagal pateiktus duomenis visos investuotos lėšos panaudotos nacionalinio oro vežėjo kūrimui (UAB „Air Vilnius Group“ įstatinio kapitalo didinimui). Atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuojama ir kito UAB „Start Vilnius“ vykdomo investicinio projekto – „Tautos namų“ rekonstrukcija – svarba visuomenei, nors, jeigu visos investuotos lėšos yra panaudotos vienam iš projektų (nacionalinio oro vežėjo kūrimui), investicija neturėjo įtakos tiek kito projekto – „Tautos namų“ rekonstrukcija - vystymui, nei visiems kitiems 2012-12-13 rašte nurodytiems vykdomiems UAB „Start Vilnius“ projektams, todėl argumentai, susiję su šių projektų vykdymu ir svarba, šios bylos išnagrinėjimui nereikšmingi ir todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Taigi nagrinėjant bylą aiškėja, kad iš esmės 2012-12-19 sprendime numatytos investicijos naudojamos 1 iš 6 2012-12-13 rašte nurodytų UAB „Start Vilnius“ vykdomų investicinių projektų, kas taip pat patvirtina 2012-12-13 rašto nepakankamą išsamumą, kai buvo tik išvardinti UAB „Start Vilnius“ vykdomi projektai ir nors nurodoma kokia apimti investuojamos lėšos bus panaudotos šių projektų įgyvendinimui, po sprendimo priėmimo realiai lėšos panaudotos tik vieno iš jų (nacionalinio oro vežėjo veiklai) įgyvendinimui.
Net jeigu 2012-12-19 sprendimo investuoti pagrindu būtų investuota į apskritai visus UAB „Start Vilnius“ vykdomus investicinius projektus, 2012-12-13 rašte nėra pagrįsta investicijos būtinybė, tikslingumas ir racionalumas lėšas naudoti būtent investavimui į UAB „Start Vilnius“ ar investavimui pasirinktu būdu – investicija į UAB „Air Vilnius Group“ įstatinį kapitalą per investiciją į UAB „Start Vilnius“ (steigėjo) įstatinį kapitalą. Rašte nėra pagrindimo, kodėl investavimas į UAB „Air Vilnius Group“ įstatinį kapitalą buvo tikslingas būtent per investavimą į UAB „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą, kaip tokia investicija siekiama tikslo sukurti nacionalinį oro vežėją Air Lituanica, kaip toks modelis atitiko (jeigu atitiko) tiek savivaldybės turto naudojimo principus, tiek investavimo kriterijus, turint omenyje ir tai, kad savivaldybė buvo numatyta kaip pagrindinio oro vežėjo akcininkė (b. l. 14), o Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio pagrindinio oro vežėjo Air Lituanica įstatinio kapitalo formavimo numatyti šaltiniai: savivaldybės biudžetas, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ biudžetas, UAB „Šiaurės miestelis“ (dabartinis pavadinimas UAB „Start Vilnius“ biudžetas, b. l. 15-16).
Nepriklausomai nuo to, ar 2012-12-19 sprendimu investuoti buvo investuojama į visus nurodytus šešis ar į vienintelį projektą - nacionalinio oro vežėjo Air Litunica sukūrimą – 2012-12-13 rašte nėra pagrįsta investicijos būtinybė, tikslingumas ir racionalumas lėšas naudoti būtent investavimui ar investavimui pasirinktu būdu. Byloje paaiškėjus, kad visa investuota suma buvo naudota vienam projektui, konstatuotina, kad 2012-12-13 rašte pateikti duomenys apie visus UAB „Start Vilnius“ vykdomus investicinius projektus ne tik nepakankamai išsamūs, bet ir klaidina, sudaro nepagrįstą ir neteisingą įspūdį, kad investuojama apskritai į UAB „Start Vilnius“ veiklą, į šešis bendrovės vykdomus projektus. Net jeigu 2012-12-19 sprendimu buvo investuojama į visus UAB „Start Vilnius“ vykdomus projektus ir tik po to UAB „Start Vilnius“ gautas lėšas nusprendė skirti išimtinai vieno vykdomo projekto plėtojimui (UAB „Start Vilnius“ 2013-02-05 valdybos sprendimas, b. l. 17), tai taip pat rodytų, kad 2012-12-13 rašte neatsispindėjo tikrasis lėšų naudojimo tikslas, ką galėjo lemti būtent tinkamai neatliktas ir 2012-12-13 rašte neatspindėtas sprendimo investuoti ekonominis ir socialinis pagrindimas.
Visi šie išdėstyti motyvai rodo, kad sprendimo investuoti ekonominis ir socialinis pagrįstumas neatitiko net minimalių jam keliamų kriterijų, t. y. buvo atliktas tiek paviršutiniškai (apibendrintai), kad iš jo neįmanoma susidaryti bent minimalų teisingą įspūdį apie investavimo tikslus, būtinybę, laukiamą ir nors kokiais duomenimis pagrįstą socialiai naudingą rezultatą. Bylos medžiaga taip pat nepakankama susidaryti neabejotiną įspūdi, ar buvo numatyta investuoti į vienintelį (nacionalinio vežėjo kūrimo) investicinį projektą ar apskritai į UAB „Start Vilnius“ vykdomą veiklą ir tik pati UAB „Start Vilnius“ nusprendė investuoti išimtinai į vieną projektą (b.l. 17) (tokiu atveju taip pat yra pagrindas išvadai, kad 2012-12-13 rašte nurodytas investicijų socialinis ir ekonominis pagrįstumas neatitiko realių investicijos poreikių).
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta ieškovo argumentą, kad sprendimas investuoti buvo priimtas tinkamai neatlikus jo ekonominio ir socialinio pagrįstumo, taigi pažeidžiant teisės aktų (VSTVNDĮ ir Aprašo) imperatyvius reikalavimus, o tuo pačiu ir viešosios teisės principą (VSTVNDĮ 8(1) str. 4 p.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012-12-13 rašte neanalizavo, kaip rašte nurodyti minėti investavimo kriterijai bus tenkinami ar išpildomi. Nėra duomenų apie atliktą tyrimą ar analizę, nenurodytas iš investavimo lėšomis laukiamas bent keik konkretus rezultatas. Šie argumentai papildo prieš tai išdėstytus ir leidžia daryti išvadą, kad socialinis ir ekonominis sprendimo investuoti pagrindimas byloje nagrinėjamu atveju neatitiko minimalių kokybinių reikalavimų.
Toks bylos faktinių aplinkybių vertinimas atitinka Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką panašių faktinių situacijų bylose (ieškovo minėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2021/2013, 2014-04-03 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-900/2014). Nors bylų faktinės aplinkybės nėra identiškos (pvz., investuojamas nekilnojamasis turtas, ne lėšos), sprendimuose pateiktas reikalavimų ekonomiškai ir socialiai pagrįsti sprendimą investuoti savivaldybės turtą aiškinimas, sprendimo investuoti pagrindimo atitikimo teisės aktų reikalavimus vertinimas kaip precedentas aktualus ir priimant sprendimą šioje byloje, nebent nukrypimą nuo tokio vertinimo pateisintų konkretaus dokumento, kuriuo savivaldybei išdėstomas investavimo pagrįstumas (nagrinėjamu atveju tai 2012-12-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raštas), turinio ypatumai ar bylos faktinių aplinkybių skirtumai, kokių šioje byloje nenustatyta.
Valstybės (savivaldybių) nuosavybė turi būti tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus. Šis reglamentavimas yra grindžiamas savivaldybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl savivaldybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) turto perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas perleistas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai. Pagal Vietos savivaldos 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumu, t. y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veikios klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nesant tinkamai atlikto sprendimo investuoti ekonominio ir socialinio vertinimo, kurio rezultatai gali turėti lemiamos įtakos sprendimo priėmimui, negalėjo priimti ginčo sprendimo (2012-12-19 sprendimo investuoti), todėl šis sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, ieškinys tenkinamas, atitinkamai išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.) ir valstybei priteisiamas už ieškinį bei apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.), kuris apskaičiuotas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį indeksavus (CPK 82 str.) lygus 43 170 Lt. Remiantis formuojama kasacinio teismo praktika savivaldybė nėra atleista nuo šio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, išskyrus atvejus, kai reiškia ieškinį ar paduoda pareiškimą, t. y. inicijuoja bylos procesą tam, kad būtų apgintas savivaldybės interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013). Kadangi ieškinys iš esmės pareikštas dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš vieno atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti:
panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 1-956 „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo piniginiu įnašu“, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. gruodžio 20 d. UAB „Start Vilnius“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją, įpareigojant UAB „Start Vilnius“ grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei 2 250 000 (du milijonus du šimtus penkiasdešimt tūkstančių litų) Lt.
Priteisti valstybei iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 188710061) 43 170 Lt (keturiasdešimt tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt litų) už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio ir 43 170 Lt (keturiasdešimt tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt litų) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Nijolė Piškinaitė
Egidija Tamošiūnienė