Civilinė byla Nr. e2A-503-381/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02020-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.11.1; 2.6.11.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Kačinskienės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Roalsa“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Roalsa“ ieškinį atsakovėms Kauno rajono Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinei mokyklai, Kauno rajono Karmėlavos Balio Buračo gimnazijai, Kauno rajono Neveronių gimnazijai, Kauno rajono Vandžiogalos gimnazijai dėl skolos priteisimo ir šilumos tiekimo švietimo įstaigoms sutarčių neteisėto nutraukimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Roalsa” kreipėsi į teismą, prašydama:
1) atmesti atsakovių Kauno rajono Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos (toliau – B. Buračo gimnazija), Kauno rajono Neveronių gimnazijos (toliau – Neveronių gimnazija), Kauno rajono Vandžiogalos gimnazijos (toliau – Vandžiogalos gimnazija) ir Kauno rajono Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos (toliau – A. Mitkaus mokykla) prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėse bylose Nr. e2-5989-285/2020, Nr. e2-5983-1070/2020, Nr. e2-6101-1043/2020 ir Nr. e2-5985-947/2020 priimtų preliminarių sprendimų dėl skolos už suteiktą šilumos energiją priteisimo ir palikti preliminarius sprendimus galioti; 2) pripažinti nepagrįstu atsakovių atliktą šilumos tiekimo švietimo įstaigoms sutarčių, sudarytų su ieškove, nutraukimą dėl esminio sutarčių pažeidimo ir atkurti iki sutarčių nutraukimo buvusią teisinę padėtį; 3) pripažinti negaliojančiais atsakovių pranešimus apie sutarčių nutraukimą; 4) priteisti iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji yra šilumos tiekimo įmonė, tiekianti šilumos energiją atsakovėms pagal keturias identiškas viešųjų pirkimų būdu sudarytas sutartis dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo. Sutarčių vykdymo metu visos atsakovės vienu metu pradėjo nevykdyti įsipareigojimų sumokėti už joms patiektą šilumos energiją. Ieškovei kreipusis į teismą dėl skolų priteisimo, atsakovės vienu metu identiško turinio pranešimais nurodė nutraukiančios su ieškove sudarytas šilumos tiekimo švietimo įstaigoms sutartis. Atsakovės sutarčių nutraukimo faktą grindžia netinkamai pritaikytu šilumos energijos kainos tarifu ir pažeidimo nepašalinimu. Atsakovės reikalauja taikyti fiksuotą sutartyse nurodytą įkainį, o ne ieškovės faktiškai taikomą sutarčių nustatyta tvarka perskaičiuotą šilumos kainą. Ieškovės teigimu, atsakovėms taikytinas šilumos tarifas buvo nurodytas sutarčių II skyriuje. Prie nurodyto tarifo, galiojusio sutarčių sudarymo metu, yra sąlyga, kad, vadovaujantis galiojančia Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtinta šilumos kainų nustatymo metodika, šilumos ūkį reglamentuojančiais teisės aktais, šilumos kaina, susidedanti iš kintamos ir pastovios kainos dedamųjų, yra perskaičiuojama kas mėnesį. Ieškovės įsitikinimu, teisę vykdyti atsakovėms taikomų šilumos kainų perskaičiavimą tiesiogiai numato ne tik šalių sudarytos sutartys, tačiau ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) bei 2009 m. liepos 8 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas Nr. 03-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (toliau – Metodika). Šilumos kainodaros principai yra imperatyvūs ir jų šalys negali pakeisti ar netaikyti. Metodikos
80 punktas nustato, jog šilumos kaina (kainos dedamosios) nustatoma vienoda visai šilumos tiekėjo aptarnaujamai teritorijai. Į ieškovės aptarnaujamą vieningą šilumos tiekimo teritoriją patenkančių šilumos vartotojų mokėtino šilumos tarifo dedamąsias nustatė ir patvirtino Kauno rajono savivaldybės taryba. Ieškovės šilumos kainos dedamosioms esant nustatytoms teisės aktu, kitoks kainų skaičiavimas buvo negalimas. Kadangi ieškovė vykdė visus teisės aktų reikalavimus dėl šilumos kainų apskaičiavimo ir perskaičiavimo, ji negali būti laikoma pažeidusi šilumos kainos perskaičiavimo nuostatas ar sutartis. Ieškovės nuomone, atsakovių reikalavimas laikytis fiksuoto tarifo neatitinka imperatyvių šilumos kainą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsakovėms nebuvo nustatytos jokios individualios tik joms taikomos šilumos kainų dedamosios, todėl atsakovės privalo vadovautis Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimais dėl bendrai visiems šilumos vartotojams patvirtintų tiekėjos UAB „Roalsa“ bazinės šilumos kainos dedamųjų.
3. Atsakovės su UAB „Roalsa“ ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovės nurodė, kad ieškovė Kauno rajono savivaldybės administracijos vykdytame viešajame pirkime „Šilumos energijos tiekimo švietimo įstaigoms pirkimas“ Nr. 404809 (toliau – ir Pirkimas) pateikė pasiūlymus šilumą tiekti atsakovėms tokiais įkainiais: B. Buračo gimnazijai (III Pirkimo dalis) – 5,73 ct (be PVM) už 1 kW/h, Neveronių gimnazijai (IV Pirkimo dalis) – 5,66 ct (be PVM) už
1 kW/h, Vandžiogalos gimnazijai (V Pirkimo dalis) – 6,07 ct (be PVM) už 1 kW/h, A. Mitkaus mokyklai (II Pirkimo dalis) – 5,57 ct (be PVM) už 1 kW/h. Pirkimo dalių laimėtojai buvo nustatomi pagal mažiausią atitinkamai Pirkimo daliai pasiūlytą bendrą kainą. Kadangi ieškovės pasiūlymų bendros kainos buvo mažiausios, ieškovė buvo išrinkta Pirkimo II–V dalių laimėtoja ir su ja buvo sudarytos šilumos tiekimo sutartys dėl šilumos tiekimo atsakovėms. Visos sutartys yra identiškos, skiriasi tik jose nurodyti (iš ieškovės pasiūlymo įrašyti) įkainiai ir per visą sutarčių galiojimo laiką numatomos suvartoti šilumos energijos kiekiai. Ieškovei pateikus sąskaitas už šilumą pastebėta, kad ieškovė taiko 12–22 proc. didesnius įkainius nei nurodyti sutartyse ir pateikti ieškovės pasiūlyme. Be to, nors Pirkimui pateiktuose pasiūlymuose ieškovė nurodė skirtingus įkainius kiekvienai atsakovei, tačiau sutarčių vykdymo metu visoms atsakovėms buvo pritaikytas vienodas įkainis, kurį ieškovė taiko visiems kitiems savo klientams, nors to neturėtų būti, jei kiekvienai atsakovei įkainis būtų perskaičiuojamas sąžiningai. Atsakovės informavo ieškovę apie nepagrįstai taikomus įkainius, tačiau ieškovė jokių veiksmų nesiėmė ir toliau taikė padidintus įkainius. Atsakovių įsitikinimu, ieškovė ne tik pažeidžia esminę sutarčių sąlygą, bet ir Pirkime dalyvavo nesąžiningai. Jei ieškovė jau pasiūlymo pateikimo metu būtų nurodžiusi, kad ji siūlo įkainius ir kainas tokias, kokias taiko visiems kitiems savo klientams, tai su ieškove sutartys net nebūtų sudarytos dėl to, kad ieškovės kainos būtų didesnės už pasiūlytas kitų tiekėjų. Atsakovės pažymėjo, kad Pirkimo I dalį laimėjo UAB „Mundia“, su kuria jokių ginčų dėl taikomo įkainio nekyla, nes tiekėja elgiasi sąžiningai ir toliau taiko pasiūlyme nurodytą įkainį, jo net neperskaičiuodama. Pateikdama nesąžiningą pasiūlymą, ieškovė įgijo konkurencinį pranašumą prieš tiekėjus, kurie teikė sąžiningai apskaičiuotus pasiūlymus su sąžiningai nustatytais įkainiais. Kadangi ieškovė pateikė nesąžiningą pasiūlymą Pirkimui, sutartis vykdo nesąžiningai ir nebendradarbiauja su atsakovėmis, yra pažeisti viešųjų pirkimų principai, neracionaliai naudojamos lėšos ir nepasiekti sutarčių tikslai, todėl sutartys su ieškove privalo būti nutrauktos, nes dėl ieškovės kaltės jos neatitinka viešojo intereso. Atsakovės pabrėžė, kad individualių įkainių nustatymas joms ar kuriam nors kitam klientui (vartotojui) nėra laikomas Šilumos ūkio įstatyme įtvirtinto kryžminio subsidijavimo draudimo pažeidimu, jei šilumos tiekėjas tokį įkainį siūlo savo pelno, o ne kitų vartotojų sąskaita. Šilumos ūkio įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintos šilumos kainos apskaičiavimo tvarkos yra skirtos tam, kad būtų užtikrinta, jog šilumos tiekėjai nenustatytų didesnių kainų nei reikia, tačiau šios tvarkos nedraudžia tiekėjams taikyti mažesnes šilumos kainas vartotojams, nei kad jos yra apskaičiuotos pagal teisės aktus.
4. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, kad ieškovė pasiūlyme nurodė paslaugų teikimo įkainį, kuris buvo mažiausias pasiūlytas Pirkime, tačiau toks įkainis objektyviai negalėjo būti taikomas tiekėjo siūlomoms paslaugoms teikti nei pasiūlymo teikimo metu, nei sutarties vykdymo metu, o tai kelia pagrįstų abejonių, ar esant minėtai situacijai vykdant Pirkimą buvo užtikrintas viešųjų pirkimų principų laikymasis bei efektyvus ir objektyvus tiekėjų varžymasis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu: 1) atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus dėl šilumos tiekimo švietimo įstaigoms sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu; 2) panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. preliminarų sprendimą ir atmetė ieškinį dėl skolos priteisimo iš A. Mitkaus mokyklos; 3) pakeitė Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. preliminarų sprendimą, priteisdamas ieškovei iš atsakovės B. Buračo gimnazijos 137,88 Eur delspinigių bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4) pakeitė Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. preliminarų sprendimą, priteisdamas ieškovei iš atsakovės Neveronių gimnazijos 60,36 Eur delspinigių bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) pakeitė Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. preliminarų sprendimą, priteisdamas ieškovei iš atsakovės Vandžiogalos gimnazijos 70,62 Eur delspinigių bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisė iš ieškovės atsakovei A. Mitkaus mokyklai 1 996,90 Eur; 7) priteisė iš ieškovės atsakovėms B. Buračo gimnazijai, Neveronių gimnazijai ir Vandžiogalos gimnazijai po 2 431,65 Eur bylinėjimosi išlaidų;
8) priteisė iš ieškovės 34,47 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
6. Teismas nurodė, kad kaina – svarbi viešojo pirkimo sutarties sąlyga, kurios pakeitimas sutarties galiojimo metu, jei tam nėra aiškaus leidimo pirminės sutarties sąlygose, reikštų skaidrumo ir vienodo požiūrio į dalyvius principų pažeidimą. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad sutartyse nustatytos šilumos kainos (įkainio) padidinimas, ją prilyginant bendrai visiems vartotojams toje teritorijoje ieškovės nustatomai kainai, yra vienašališkas esminės sutarties sąlygos – šilumos kainos – pakeitimas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, atsisakydama taikyti sutartyse nustatytą kainą, netinkamai vykdo savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, todėl atsakovės pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartis.
7. Teismas nepritarė ieškovės argumentams, kad toks sutarčių kainos padidėjimas yra numatytas sutartyse. Teismas atkreipė dėmesį, kad paslauga tiekti šilumą iš ieškovės buvo įsigyta vykdant viešojo pirkimo procedūras, todėl atsakovių lūkestis ir tikslas buvo įsigyti paslaugą kuo mažesne kaina, tam, kad būtų racionaliai naudojamos lėšos. Pirkimo tikslas buvo ne gauti šilumos tiekimo paslaugą už kainą, kurią ieškovė taiko visiems savo šilumos vartotojams, o individualią kainą kiekvienai atsakovei. Ieškovei padidinus sutartyje numatytą kainą ir jos nepagrindžiant, atsakovės negavo iš sutarties to, ko tikėjosi. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė viešojo pirkimo metu kiekvienai atsakovei pasiūlė individualią kainą (įkainį), pagal kurią ir buvo sudarytos sutartys, todėl po sutarčių sudarymo suvienodinusi kainas, t. y. perskaičiavusi sutarties kainas į visiems ieškovės vartotojams taikomas šilumos kainas, buvo paneigti viešojo pirkimo esmė ir tikslas.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė buvo pripažinta laimėtoja keturiose Pirkimo dalyse, nes pasiūlė mažiausią šilumos tiekimo kainą (nuo 5,57 ct iki 6,07 ct be PVM už 1 kWh), kuri neatitiko tuo metu galiojusios ieškovės visiems vartotojams taikomos bendros kainos (7,12 ct be PVM už
1 kWh), todėl ieškovė turėjo suprasti, kad jos šilumos tiekimo kaina atsakovėms ir sutarties vykdymo metu turės būti mažesnė, negu bendrai taikoma jos kaina. Teismas konstatavo, kad ieškovės iš karto po sutarties sudarymo pakeista šilumos tiekimo kaina, kai vietoje pasiūlytos kainos nustatyta bendra visiems vartotojams taikoma kaina, akivaizdžiai neatitinka imperatyviųjų viešųjų pirkimų principų (lygiateisiškumo, skaidrumo, sąžiningumo principų). Toks ieškovės elgesys neleido kitiems tiekėjams, kurie dalyvavo Pirkime ir pasiūlė mažesnes kainas negu taikomos ieškovės, laimėti Pirkimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovė, pasiūlydama kainas, kurių, ieškovės teigimu, ji negali taikyti, elgėsi nesąžiningai tiek atsakovių, tiek kitų tiekėjų atžvilgiu.
9. Teismo vertinimu, galimybę gauti šilumos tiekimo paslaugą ta kaina, kokia buvo pasiūlyta ir kuri numatyta sutartyje, jos vis dar neperžiūrėjus, patvirtina UAB „Mundia“ vykdoma analogiška sutartis su Kauno rajono Babtų gimnazija (Pirkimo I dalis).
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad sutarčių 8 ir 12 punktuose numatyta, kad gali būti peržiūrimas įkainis, kuris buvo pasiūlytas viešojo konkurso metu, bet ne nustatytas kitas bendras ieškovės taikomas įkainis, kuris perskaičiuojamas pagal Šilumos ūkio įstatymą ir kitus teisės aktus. Teismas sprendė, kad ieškovė pagal minėtus sutarčių punktus turėjo teisę peržiūrėti jos pasiūlytus (sutartyje nustatytus) įkainius, juos padidindama arba sumažindama dėl po sutarties sudarymo įvykusių pasikeitimų pagal Šilumos ūkio įstatymą ir kitus teisės aktus.
11. Teismas konstatavo, kad ieškovės elgesys tiek Pirkimo metu (pasiūlymas kainų, kuriomis nesiruošė tiekti šilumos), tiek po sutarčių sudarymo (šilumos tiekimo kainos padidinimas) neatitinka viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, skaidrumo principų, sąžiningumo principo, neužtikrino objektyvaus tiekėjų varžymosi bei racionalaus atsakovių lėšų panaudojimo, todėl ieškovės ieškinys pripažinti su atsakovėmis sudarytų šilumos tiekimo sutarčių nutraukimą neteisėtu, atmestinas.
12. Konstatavęs, kad ieškovė be teisėto pagrindo padidino atsakovėms įkainius už tiekiamą šilumą, teismas sprendė, kad Kauno apylinkės teismo preliminarūs sprendimai, kuriais ieškovės ieškiniai dėl skolos už šilumos energiją, apskaičiuotos pagal padidintus įkainius, buvo patenkinti, yra keistini. Teismas nurodė, kad už atsakovėms tiekiamą šilumą turėjo būti skaičiuojama kaina pagal sutartyse nustatytus įkainius.
13. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. preliminariu sprendimu nepagrįstai iš A. Mitkaus mokyklos atsakovei priteista skola ir dėl jos paskaičiuoti delspinigiai, nes priteista suma yra nepagrįstai padidinta sutartyje numatyta kaina už šilumos energiją, todėl panaikino minėtą preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo iš A. Mitkaus mokyklos atmetė.
14. Teismas padarė išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. preliminariu sprendimu ieškovei iš atsakovės B. Buračo gimnazijos nepagrįstai priteista 28 472,34 Eur skola ir 170,76 Eur delspinigių, nes priimant preliminarų sprendimą 23 404,12 Eur skola jau buvo sumokėta, o likusi 5 068,22 Eur skolos dalis, atitinkanti padidintą šilumos kainą, paskaičiuota nepagrįstai. Tačiau teismas nustatė, kad B. Buračo gimnazija yra pradelsusi pagrįstai apskaičiuotos skolos sumokėjimą, todėl prašymas priteisti delspinigius nuo pradelstos sumos yra pagrįstas. Teismo skaičiavimais, už delsimą apmokėti pagrįstas skolos sumas, priteistina delspinigių suma iš viso sudaro 137,88 Eur, nuo kurių priteistinos ir procesinės (5 proc.) palūkanos, todėl preliminarus sprendimas keistinas.
15. Teismas sprendė, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. preliminariu sprendimu ieškovei iš Neveronių gimnazijos nepagrįstai priteista 11 470,46 Eur skola ir 72,11 Eur delspinigių, nes preliminaraus sprendimo priėmimo metu 9 297,11 Eur skolos dalis jau buvo sumokėta, o likusi 2 173,35 Eur skolos dalis, atitinkanti nepagrįstai padidintą sutartyje numatytą kainą už tiekiamą šilumą, paskaičiuota nepagrįstai. Tačiau teismas nustatė, kad atsakovė yra pradelsusi pagrįstai apskaičiuotos skolos sumokėjimą, todėl prašymas priteisti delspinigius nuo pradelstos sumos yra pagrįstas. Teismo skaičiavimais, už delsimą apmokėti pagrįstas skolos sumas priteistina delspinigių suma iš viso sudaro 60,36 Eur, nuo kurių priteistinos ir procesinės (5 proc.) palūkanos, todėl preliminarus sprendimas keistinas.
16. Teismas sprendė, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. preliminariu sprendimu ieškovei iš Vandžiogalos gimnazijos nepagrįstai priteista 15 905,92 Eur skola ir 82,65 Eur delspinigių, nes preliminaraus sprendimo priėmimo metu 13 880,97 Eur skolos dalis jau buvo sumokėta, o likusi 2 024,95 Eur skolos dalis, atitinkanti nepagrįstai padidintą sutartyje numatytą kainą už tiekiamą šilumą, paskaičiuota nepagrįstai. Tačiau teismas nustatė, kad atsakovė yra pradelsusi pagrįstai apskaičiuotos skolos sumokėjimą, todėl prašymas priteisti delspinigius nuo pradelstos sumos yra pagrįstas. Teismo skaičiavimais, už delsimą apmokėti pagrįstas skolos sumas priteistina delspinigių suma iš viso sudaro 70,62 Eur, nuo kurių priteistinos ir procesinės (5 proc.) palūkanos, todėl preliminarus sprendimas keistinas.
17. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimai iš esmės yra atmesti (patenkinta tik labai maža ieškinio reikalavimo dalis dėl delspinigių), todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos, tuo tarpu atsakovių prašomos priteisti sumos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius. Sumažinęs atsakovių prašomas priteisti sumas pagal Rekomendacijas, teismas sprendė, kad iš ieškovės atsakovėms B. Buračo gimnazijai, Neveronių gimnazijai ir Vandžiogalos gimnazijai priteistina po 2 431,65 Eur, o A. Mitkaus mokyklai – 1 996,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, be to, iš ieškovės valstybei priteistina 34,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Roalsa“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo
2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinius tenkinti ir priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei skirti byloje ekspertizę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
18.1. Ieškovė nepadarė ir negalėjo padaryti jokio viešojo pirkimo sutarčių pažeidimo, nes vienintelė ieškovės prievolė pagal sutartis buvo užtikrinti nepertraukiamą ir kokybės reikalavimus atitinkantį šilumos energijos tiekimą atsakovėms. Atsakovės dėl nekokybiškai teikiamų paslaugų niekada nesiskundė. Kadangi ieškovė jokių savo sutartinių prievolių niekada nepažeidė, visada sąžiningai vykdė sutartis, teismas turėjo pasisakyti tik dėl sutartyse numatyto tarifo taikymo (kainos perskaičiavimo galimumo / negalimumo) ir iš dalies tenkinti ar atmesti ieškovės reikalavimą atsakovėms mokėti pagal sutarčių sąlygas ar pakeisti sutartis, tačiau ne konstatuoti pažeidimą, kurio ieškovė nepadarė.
18.2. Pirkimo dokumentai, ieškovės pasiūlymas ir šalių sudarytos sutartys numatė šilumos kainos perskaičiavimo sąlygas, o Šilumos ūkio įstatymas ir poįstatyminiai aktai, kainos perskaičiavimo imperatyviai reikalavo, taigi ieškovė neturėjo pasirinkimo dėl kainos neperskaičiavimo, todėl ieškovės įstatyminės prievolės vykdymas negali būti pripažintas esminiu sutarčių pažeidimu. Teismas visiškai nevertino ir neanalizavo, kad šilumos kainos buvo perskaičiuotos ne dėl ieškovės valios, bet dėl imperatyvių teisės normų, reikalaujančių suvienodinti visiems vartotojams taikomą šilumos tarifą. Metodikos
80 punktas nustato, kad šilumos kaina (kainos dedamosios) nustatoma vienoda visai šilumos tiekėjo aptarnaujamai teritorijai, o Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 5 dalis nustato, jog kryžminis subsidijavimas tarp vartotojų grupių yra draudžiamas. Kadangi ieškovė toje pačioje licencijuojamoje teritorijoje tiekia šilumą ir kitiems šilumos vartotojams, skirtingų tarifų taikymas nebuvo įmanomas. Kauno rajono savivaldybės taryba ieškovei buvo patvirtinusi tik vienas šilumos kainos dedamąsias visiems ieškovės šildomiems objektams. Jokios individualios šilumos kainos dedamosios atskiriems atsakovams niekada nebuvo nustatytos.
18.3. Teismas padarė logikos klaidą konstatuodamas, kad vienų įstatymų laikymasis tuo pačiu metu yra kitų įstatymų pažeidimas. Taip pat skundžiamu sprendimu teismas įteisino Šilumos ūkio įstatymo 35 straipsnio 5 dalimi draudžiamą vartotojų diskriminavimo situaciją, kai savivaldybės įstaigos (pačiai savivaldybei reguliuojant ieškovės šilumos kainas) reikalauja mokėti mažiau negu prie tos pačios sistemos prijungti kiti tos pačios šilumos vartotojai.
18.4. Teismas sprendime visiškai nevertino Pirkimo dokumentų prieštaravimo Šilumos ūkio įstatymo reikalavimams. Šilumos tiekimo tarifas apskritai negalėjo būti varžymosi ar viešųjų pirkimų objektu, nes Šilumos kainodara yra reguliuojama imperatyviais teisės aktais, nenumatant ir neleidžiant šilumos tiekėjų varžymosi dėl šilumos kainos sumažinimo galimybių. Vienoje licencijuojamoje teritorijoje gali būti tik vienas šilumos tiekėjas, kuriam šilumos tarifas turi užtikrinti galimybę vykdyti patikimą ir saugų šilumos tiekimą, garantuoti būtinų investicijų į šilumos ūkį atlikimą bei užtikrinti normatyvinį pelną tiekėjui. Jei šilumos tarifas taptų tiekėjų varžymosi objektu, tiekėjams taupant nebūtų daromos investicijos, būtų įdarbinama mažiau negu reikia darbuotojų ir tokia situacija potencialiai grėstų avarijomis šilumos ūkio sektoriuje bei neatitiktų strateginio energetikos veiklos tikslo – energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimo.
18.5. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) pažeidimą ginčo situacijoje galėjo padaryti tik teisės aktams prieštaraujantį viešąjį pirkimą organizavusios atsakovės, tuo tarpu apeliantė Pirkime pasiūlė savo kainą, susidedančią iš pastoviosios ir kintamos dalies, kuri atitiko Šilumos ūkio įstatymo reikalavimus bei Metodiką. Be to, atsakovės Pirkimą organizavo taip, kad ieškovė negalėtų savo patvirtintos šilumos kainos pasiūlyti nė vienoje pirkimo dalyje, pačios atsakovės pažeidinėjo sutartis nemokėdamos už patiektą energiją, tačiau atsakovių padaryti pažeidimai liko neįvertinti.
18.6. Teismas nepagrįstai kaip sąžiningo analogiškos sutarties vykdymo pavyzdžiu sprendime pateikė UAB „Mundia“, laimėjusią atsakovių skelbtą pirkimą I dalyje. Net 6 mėn. po viešojo pirkimo sutarties sudarymo UAB „Mundia“ šilumą tiekė neturėdama šilumos tiekimo licencijos, o iki šios dienos UAB „Mundia“ šilumą tiekia neturėdama patvirtintų šilumos bazinės kainos dedamųjų, t. y. visiškai nesilaikydama šilumos tiekėjams nustatytų kainodaros reikalavimų.
18.7. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo, atsakovėms daugiau negu 3 mėnesius vėluojant atsiskaityti už suteiktas šilumos tiekimo paslaugas. Kadangi didžiąją dalį ieškovės reikalavimų atsakovės pripažino sumokėdamos skolą po ieškinių padavimo teismui dienos, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl tos ieškinių dalies negalėjo likti nepriteistos. Be to, teismas neįvertino, kad visoms atsakovėms atstovavo tas pats atstovas, jų procesiniai dokumentai buvo visiškai identiški, taigi priteisdamas trims atsakovėms po 2 431,65 Eur, o vienai atsakovei –1 996,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, teismas iš ieškovė priteisė 4 kartus už tą patį.
18.8. Teismui nesupratus šilumos kainos perskaičiavimo reikalingumo, tikslo ir prasmės, kyla poreikis skirti ekspertizę byloje. Gavęs ekspertizės išvadą apie ginčo teisinių santykių pobūdį, apie įstatymų leidėjo ketinimus reguliuojant šilumos ūkį, apie šilumos kainodaros paskirtį, reguliavimo principus ir rezultatus, apie šilumos kainos perskaičiavimo poreikį ir būdus, apeliacinės instancijos teismui taptų aiškiau suprasti imperatyviai reguliuojamų viešojo pirkimo teisinių santykių ir šilumos kainų nustatymo teisinių santykių takoskyrą bei pirmosios instancijos teismo padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą.
19. Atsakovės atsiliepime su UAB „Roalsa“ apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis ne tik pirkimo metu, bet ir sudarius bei vykdant viešojo pirkimo sutartį. Viešųjų pirkimų principų laikymasis vykdant sutartis yra esminė sąlyga, kurią pažeidus sutartys gali (turi) būti nutrauktos. Ieškovė buvo išrinkta Pirkimo II–IV dalių laimėtoja dėl to, kad jos įkainiai buvo mažiausi. Paaiškėjus, kad ieškovė nesąžiningai dalyvavo pirkime, t. y. pateikė nesąžiningai paskaičiuotus kainos pasiūlymus, buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai, dėl to sutartys su ieškove buvo nutrauktos ir atsakovės nemokėjo dalies ieškovės reikalaujamų sumų.
19.2. Ieškovė klaidingai nurodo, jog vienintelė jos prievolė pagal sudarytas sutartis buvo užtikrinti nepertraukiamą ir kokybės reikalavimus atitinkantį šilumos energijos tiekimą atsakovėms. Atsakovių lūkestis ir tikslas vykdant Pirkimą buvo įsigyti paslaugą kuo mažesne kaina. Ieškovės elgesys siūlant kainas, kurių vykdant sutartį ji negali taikyti, yra nesąžiningas ir prieštarauja viešųjų pirkimų principams. Atsakovės privalo nutraukti sutartis, kad būtų užtikrintas viešas interesas, viešųjų pirkimų principai ir sąžiningų tiekėjų teisė į konkurenciją.
19.3. Šiluma kaip prekė, yra pirkimo objektas viešųjų pirkimų prasme. Pirkimo vykdytojas turi skelbti šilumos įsigijimo pirkimus vadovaudamasis VPĮ, o tiekėjai (šilumos gamintojai) turi siūlyti tokiam pirkimui šilumos kainas (įkainius), apskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Šilumos ūkio įstatymas ir jį lydintys teisės aktai reglamentuoja, kokio maksimalaus dydžio įkainį už gaminamą šilumą gali taikyti konkretus gamintojas, bet nereglamentuoja minimalaus įkainio apskaičiavimo, taigi šilumos gamintojai gali taikyti ir mažesnius įkainius, nei yra nustatyti, bet šiuos mažesnius įkainius turi kompensuoti iš savo pelno, o ne keldami kitiems vartotojams taikomas kainas už šilumą.
19.4. Atsakovės ne kartą buvo išreiškusios ieškovei pretenzijas dėl ieškovės teikiamų paslaugų kainų, tačiau ieškovė nebendradarbiavo, toliau netinkamai ir nesąžiningai vykdė sutartis, nesilaikydama savo pasiūlyme nurodyto įkainio, nepagrindė ir neįrodė padidintų įkainių perskaičiavimo teisingumo.
19.5. Ieškovė kvestionuoja atsakovių vykdyto pirkimo teisėtumą, nors tuo metu, kai Pirkimas buvo vykdomas, ieškovė Pirkimo nuostatų neskundė teisės aktų nustatyta tvarka, taigi, sąlygas suprato ir jas priėmė. Pati ieškovė specialiai Pirkimui pasiūlė nesąžiningus (mažesnius) įkainius tam, kad laimėtų pirkimą, o jau sutarčių vykdymo metu taikė kitus (didesnius) įkainius. Sutarčių vykdymo metu paaiškėjus tokiai aplinkybei yra akivaizdu, kad su ieškove sudarytos sutartys turėjo būti nutrauktos, nes jos sudarytos pažeidžiant viešųjų pirkimų principus.
19.6. Ieškovė iš esmės siekia, kad ekspertas, atlikdamas ekspertizę, atsakytų į teisės klausimus, nors ekspertizė gali būti skiriama siekiant išsiaiškinti tik klausimus dėl fakto. Byloje nėra iškilę fakto klausimai, reikalaujantys specialių žinių, todėl nėra pagrindo byloje skirti ekspertizę.
19.7. Teismo sprendimu buvo patenkinta tik labai maža ieškinio reikalavimų dalis dėl delspinigių, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos. Ginče dėl skolų priteisimo, tiek ginče dėl sutarčių nutraukimo visos atsakovės buvo įtrauktos kaip atskiros šalys, todėl nors ginčas tarp šalių vyko iš esmės dėl to paties dalyko ir identiškų sutarčių sąlygų, tai dar nereiškia, kad atsakovės neturi teisės į visišką patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šios teisės nepanaikina ir nesumažina aplinkybė, kad visoms atsakovėms atstovavo tas pats atstovas. Atsakovės turėjo teisę nuspręsti, kaip bus vedama byla, t. y. pasitelkti atstovą procese bei atstovavimo paslaugų sutartyse susitarti dėl advokato atlyginimo ir ši iš esmės neribota teisė negali būti paneigta, todėl proceso metu patirtos atstovavimo išlaidos turi būti atlygintos priteisiant jas iš ginčą pralaimėjusios šalies – šiuo atveju ieškovės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir
2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK
329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. Apeliacijos dalykas – Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir iš dalies tenkinti reikalavimai dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir ekspertizės skyrimo
22. Ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei skirti byloje šilumos ūkio teisinio reguliavimo ekspertizę.
23. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).
24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė atitinkamas faktines aplinkybes bei jas teisiškai kvalifikavo, tam, kad būtų įvertintas šio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
25. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.
26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ekspertizė yra skiriama, kai nagrinėjant bylą būtina išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, ir negali būti skiriama siekiant išsiaiškinti teisės klausimus. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-78-248/2020).
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra kilę jokių specialių žinių reikalaujančių klausimų, kuriems atsakyti reikėtų skirti ekspertizę. Visi apeliantės suformuluoti klausimai ekspertui yra susiję su teisės aktų aiškinimu ir taikymu, kas priskirtina teismo, o ne eksperto kompetencijai, todėl apeliantės prašymas skirti šilumos ūkio teisinio reguliavimo ekspertizę byloje netenkinamas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
28. Byloje nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybės administracija 2018 m. spalio 19 d. paskelbė apie vykdomą viešąjį pirkimą „Šilumos energijos tiekimo švietimo įstaigoms pirkimas“
Nr. 404089 dėl šilumos tiekimo penkioms Kauno rajono švietimo įstaigoms – Babtų gimnazijai (I Pirkimo dalis), A. Mitkaus mokyklai (II Pirkimo dalis), B. Buračo gimnazijai
(III Pirkimo dalis), Neveronių gimnazijai (IV Pirkimo dalis) ir Vandžiogalos gimnazijai
(V Pirkimo dalis). Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas Pirkime buvo renkamas pagal mažiausios kainos be PVM kriterijų.
29. Ieškovė UAB „Roalsa“ 2019 m. sausio 3 d. pateikė pasiūlymą Pirkime, kuriame nurodė tokius siūlomus šilumos tiekimo įkainius: Babtų gimnazijai (I Pirkimo dalis) – 6,12 ct (be PVM) ) už
1 kW/h, A. Mitkaus mokyklai (II Pirkimo dalis) – 5,57 ct (be PVM) už 1 kW/h, B. Buračo gimnazijai (III Pirkimo dalis) – 5,73 ct (be PVM) už 1 kW/h, Neveronių gimnazijai (IV Pirkimo dalis) – 5,66 ct (be PVM) už 1 kW/h, Vandžiogalos gimnazijai (V Pirkimo dalis) – 6,07 ct (be PVM) už 1 kW/h.
30. Ieškovė buvo pripažinta Pirkimo II–V dalių laimėtoja ir sudarė su atsakovėmis viešojo pirkimo sutartis: 2019 m. birželio 28 d. šilumos tiekimo švietimo įstaigoms sutartį Nr. 42 su B. Buračo gimnazija, 2019 m. birželio 28 d. šilumos tiekimo švietimo įstaigoms sutartį Nr. 149 su Vandžiogalos gimnazija, 2019 m. birželio 28 d. šilumos tiekimo švietimo įstaigoms sutartį
Nr. F8-18 su A. Mitkaus mokykla ir 2019 m. liepos 8 d. šilumos tiekimo švietimo įstaigoms sutartį Nr. 4 su Neveronių gimnazija. Visų šių sutarčių 8 punkte buvo nurodytas ieškovės pasiūlyme pateikto įkainio dydis, galiojantis sutarčių sudarymo metu, bei nustatyta, kad atsiskaitymas už paslaugas bus vykdomas pagal įkainius (kainą) atsižvelgiant į per ataskaitinį mėnesį suvartotą šilumos kiekį pagal šilumos energijos kiekio matavimo prietaisų parodomus, taip pat kiekvieną mėnesį pagal Šilumos ūkio įstatymą peržiūrimą ir nustatytą įkainį. Vadovaujantis galiojančia Metodika, šilumos ūkį reglamentuojančiais teisės aktais, šilumos kaina, susidedanti iš kintamos ir pastovios kainos dedamųjų, yra perskaičiuojama kas mėnesį.
31. Gavusios ieškovės sąskaitas už šilumos energiją, atsakovės pastebėjo, kad joms visoms taikomas vienodas didesnis nei pirkimo sutartyse nurodytas šilumos energijos įkainis. Kauno rajono savivaldybės administracija 2019 m. spalio 30 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. raštais kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti Pirkimo pasiūlyme pateiktos kainos apskaičiavimą bei atsakovėms siunčiamose sąskaitose taikomos šilumos kainos apskaičiavimą (sutartyse nurodytos kainos perskaičiavimo pagrindimą), o atsakovės raštais informavo ieškovę, kad joms yra taikomas nepagrįstas įkainis, nes ieškovė nepateikė kainos perskaičiavimo, todėl grąžino ieškovei išrašytas sąskaitas už šilumą.
32. Ieškovė tiek atsakovėms, tiek Kauno rajono savivaldybės administracijai atsakė, kad, atsižvelgdama į sutartyse su atsakovėmis suteiktą teisę perskaičiuoti šilumos kainą pagal teisės aktų reikalavimus, šilumos kainą kas mėnesį perskaičiuoja vadovaudamasi Kauno rajono savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. TS-287 „Dėl UAB „Roalsa“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo antriems šilumos bazinės kainos galiojimo metams“.
33. Ieškovė 2020 m. sausio mėn. su pretenzijomis kreipėsi į atsakoves dėl sąskaitų už šilumos energiją apmokėjimo, tuo tarpu atsakovės pateikė pretenziją ieškovei dėl netinkamai vykdomų sutarčių, reikalaudamos per 30 dienų pagrįsti įkainių už šilumą perskaičiavimą arba atsakovės nutrauks sutartis dėl esminio sutarčių pažeidimo. Ieškovė atsakoves informavo, kad šilumos kaina perskaičiuojama pagal sutarčių sąlygas ir teisės aktų nuostatas.
34. 2020 m. vasario mėn. raštais atsakovės informavo ieškovę, kad, kol ieškovė nepagrįs šilumos kainos perskaičiavimo, atsakovės mokės už šilumą pagal sutartyse nurodytus įkainius.
35. Atsakovės B. Buračo gimnazija, Vandžiogalos gimnazija ir Neveronių gimnazija 2020 m. kovo 17 d., o A. Mitkaus mokykla 2020 m. kovo 19 d. pranešimais informavo ieškovę, kad atsižvelgdamos į tai, jog ieškovė per atsakovių nustatytą terminą neįvykdė nustatytų reikalavimų ir toliau teikia sąskaitas už šilumos energiją, neatitinkančias sutarčių ir / ar ieškovės pasiūlyme nurodytų įkainių, praėjus 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo, nutraukia su ieškove sudarytas sutartis dėl ieškovės kaltės.
Dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo
36. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmė kilęs dėl to, ar ieškovė, apskaičiuodama kainas už patiektą šilumos energiją, pažeidė sutarčių, sudarytų su atsakovėmis, nuostatas, ir jei taip, ar ieškovės padarytas pažeidimas laikytinas esminiu ir sudarančių pagrindą nutraukti ieškovės su atsakovėmis sudarytas šilumos energijos tiekimo sutartis. Ieškovės teigimu, ji tinkamai vykdė sutarčių nuostatas, teisingai ir pagrįstai perskaičiavo šilumos energijos kainą, todėl nepadarė jokio pažeidimo, sudarančio pagrindą nutraukti su ja pasirašytas sutartis.
37. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė tinkamai tiekė šilumos energiją atsakovėms, tačiau įvertinus ginčo sutarčių sąlygas negalima sutikti su apeliantės teiginiais, kad vienintelė ieškovės pareiga pagal sutartis buvo užtikrinti nepertraukiamą ir kokybės reikalavimus atitinkantį šilumos energijos tiekimą. Pažymėtina, kad pagal ginčo sutarčių sąlygas ieškovė, be kita ko, įsipareigojo sutarties laikotarpiu nepertraukiamai tiekti šilumos energiją laikydamasi viešojo pirkimo dokumentuose ir sutartyse nustatytų sąlygų (26.1 punktas), paslaugą teikti už viešajam pirkimui pateiktą pasiūlymo įkainį (26.16 punktas). Taigi sutarto įkainio už patiektą šilumos energiją taikymas taip pat buvo viena iš ieškovės pareigų vykdant ginčo sutartis.
38. Kaip minėta, sutartys su atsakovėmis buvo sudarytos viešojo pirkimo būdu – ieškovei laimėjus Kauno rajono savivaldybės administracijos vykdytą Pirkimą. Dėl to ieškovei ir atsakovei keliant ginčą dėl sutarčių sąlygų aiškinimo, siekiant nustatyti tikruosius sutarčių šalių ketinimus, sutarčių turinys turi būti nustatinėjamas ne tik taikant sutarčių aiškinimo taisykles, bet ir atsižvelgiant į viešojo pirkimo sutarties sudarymo teisinio reglamentavimo ypatumus.
39. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad kaina – svarbi viešojo pirkimo sutarties sąlyga, kurios pakeitimas sutarties galiojimo metu, jei tam nėra aiškaus leidimo pirminės sutarties sąlygose, reikštų skaidrumo ir vienodo požiūrio į dalyvius principų pažeidimą. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį (ratione materia (materialusis) kriterijus), inter alia (be kita ko), tiek dėl tarptautinių ir supaprastintų, tiek dėl klasikinio ir komunalinio sektorių viešųjų pirkimų visų procedūrų nuostatų, taip pat ne tik pirkimo metu, bet ir sudarius bei vykdant viešojo pirkimo sutartį (ratione temporis (atsižvelgiant į laiką) kriterijus). Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).
40. Sutarčių 8 punkte nustatyta, kad atsiskaitymas už paslaugas bus vykdomas pagal įkainius (kainą), atsižvelgiant į per ataskaitinį mėnesį suvartotą šilumos kiekį pagal šilumos energijos kiekio matavimo prietaisų parodymus, taip pat kiekvieną mėnesį pagal Šilumos ūkio įstatymą peržiūrimą ir nustatytą įkainį, kuris sutarties sudarymo metu yra: 5,57 ct (be PVM) už 1 kW/h (A. Mitkaus mokyklai), 5,73 ct (be PVM) už 1 kW/h (B. Buračo gimnazijai), 5,66 ct (be PVM) už 1 kW/h (Neveronių gimnazijai), 6,07 ct (be PVM) už 1 kW/h (Vandžiogalos gimnazijai). Sutarčių 8 punkte taip pat nustatyta, kad, vadovaujantis galiojančia Metodika, šilumos ūkį reglamentuojančiais teisės aktais, šilumos kaina, susidedanti iš kintamos ir pastovios kainos dedamųjų, yra perskaičiuojama kas mėnesį. Pagal sutarčių 9 punktą tiekėjas patvirtina, kad į sutarties įkainį įskaičiuoti visi mokesčiai, visos su švietimo įstaigai reikalingos šilumos energijos pirkimu, šilumos tiekimo trasų eksploatavimo paslaugos teikimu susijusių darbų, medžiagų, įrangos ir paslaugų įsigijimo, remonto ir reikalingų atlikti investicijų išlaidos. Sutarčių 12 punkte nustatyta, kad sutarties 8 punkte nurodytas, tiekėjo pasiūlyme Pirkimui pasiūlytas įkainis peržiūrimas ir padidinamas arba sumažinamas pagal Šilumos įstatymo nuostatas. Tiekėjas, atsižvelgdamas į nustatytas šilumos kainos dedamąsias, pakitusias kuro kainas ir pakitusias perkamos šilumos kainas, iki mėnesio 25 dienos apskaičiuoja ir viešai praneša apie šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžius ir galutines šilumos kainas. Šios viešai tiekėjo paskelbtos kiekvieno mėnesio šilumos kainos laikomos sutartyje numatytu įkainiu ir dėl to papildomi susitarimai nepasirašomi.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks sutarties kainos ir jos pakeitimo galimybių nustatymas iš esmės yra susijęs su ginčo viešojo pirkimo objekto pobūdžiu ir specifika, kadangi šilumos kaina yra reguliuojama valstybės (išskyrus nepriklausomus gamintojus, kuriems neprivaloma šilumos gamybos kainodara Šilumos ūkio įstatymo nustatyta tvarka). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės pripažįsta, jog šilumos kaina gali būti perskaičiuojama kiekvieną mėnesį, tačiau toks perskaičiavimas ir kainos keitimas turi vykti sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka.
42. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 35 dalį šilumos bazinė kaina – ilgalaikė šilumos kaina, sudaryta iš pastoviosios ir kintamosios šilumos bazinės kainos dedamųjų, apskaičiuotų pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba), patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką, parengtą pagal Tarybos parengtus ir Vyriausybės patvirtintus Šilumos kainų nustatymo metodikos principus, nustatyta ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Minėtą laikotarpį pasirenka savivaldybių tarybos ar šio įstatymo
32 straipsnio 11 ir 12 dalyse numatytais atvejais – įmonės. Abi kainos dedamosios taikomos šilumos kainoms apskaičiuoti. Šilumos bazinė kaina gali būti vienanarė arba dvinarė. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad kintamoji šilumos bazinės kainos dedamoji – kintanti šilumos bazinės kainos dalis, išreiškiama formule, kuri koreguojama kasmet, atsižvelgus į kuro struktūros pasikeitimą ir veiklos efektyvumo užduotis, nustatytas Tarybos, vadovaujantis jos patvirtintu Lyginamosios analizės aprašu, ir taikoma ne dažniau kaip kas mėnesį, apskaičiuojant konkretų kintamosios dedamosios dydį, atsižvelgus į kuro ir iš nepriklausomų gamintojų perkamos šilumos kainų pokytį. Pagal Šilumos ūkio įstatymo
2 straipsnio 27 dalį pastovioji šilumos bazinės kainos dedamoji – pastovi šilumos bazinės kainos dalis, antraisiais ir kitais jos galiojimo metais taikoma perskaičiuojant pastoviosios dedamosios dydį metams.
43. Pagal Metodikos 5.4 punktą galutinė šilumos kaina – vartotojams taikoma šilumos kaina, sudaryta iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų, apskaičiuojama kas mėnesį vadovaujantis nustatytomis šilumos kainos dedamosiomis, atsižvelgiant į pakitusias kuro ir perkamos šilumos kainas. Metodikos 5.11 punkte nustatyta, kad šilumos kainos kintamoji dedamoji – kintanti šilumos kainos dalis, išreiškiama formule ir taikoma ne dažniau kaip kas mėnesį, apskaičiuojant konkretų kintamosios dedamosios dydį, atsižvelgus į kuro ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamos šilumos kainų pokytį. Pagal Metodikos 5.12 punktą šilumos kainos pastovioji dedamoji – pastovi šilumos kainos dalis, išreiškiama konkrečiu skaičiumi ir taikoma apskaičiuojant galutinę šilumos kainą. Nors Pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo tiekėjams siūlomą kainą išskaidyti į pastoviąsias ir kintamąsias dedamąsias, tačiau atsižvelgiant į šilumos kainos sandarą bei anksčiau aptartas ginčo sutarčių nuostatas, reglamentuojančias sutarties įkainių perskaičiavimą, darytina išvada, kad šilumos įkainio perskaičiavimas kas mėnesį siejamas su šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžių pokyčiais.
44. Nors ieškovė Pirkimo pasiūlyme nurodė skirtingus šilumos įkainius kiekvienai švietimo įstaigai, tačiau pradėjusi vykdyti sutartis ieškovė visoms atsakovėms pritaikė vienodą įkainį, kas įrodo, kad ieškovė įkainį perskaičiuoja ne pagal sutarčių sąlygas, t. y. kas mėnesį perskaičiuoja ne tik kintamąją įkainio dalį, bet ir pastoviąją dalį, kas iš esmės reiškia ne įkainio perskaičiavimą, o vienašališką kainos pakeitimą. Taigi ieškovė ne tik pažeidė sutarčių nuostatas – šilumą tiekė ne už viešajam pirkimui pateiktą pasiūlymo įkainį, bet ir pažeidė viešųjų pirkimų principus.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pozicija, kad ji privalo vadovautis Kauno rajono savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. TS-287 nustatytomis šilumos kainomis (bazinės kainos dedamosiomis) ir visiems vartotojams aptarnaujamoje teritorijoje taikyti vienodas kainas, yra nenuosekli ir nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimas galiojo tiek ieškovės pasiūlymo pateikimo metu, tiek ginčo sutarčių sudarymo metu, tačiau teikdama pasiūlymą ir pasirašydama sutartis ieškovė juo akivaizdžiai nesivadovavo ir atsakovėms pasiūlė skirtingas šilumos kainas, kurios apskaičiuotos ne pagal Kauno rajono savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. TS-287. Pažymėtina, kad būtent dėl to, jog ieškovė pasiūlyme nurodė mažesnius įkainius nei nustatyti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. TS-287, ji ir buvo pripažinta Pirkimo II–V dalių laimėtoja.
46. Viešuosius pirkimus ir jų pagrindu sudarytų sutarčių nutraukimą, pakeitimą ir vykdymą reglamentuoja VPĮ, kuris laikomas specialiuoju įstatymu CK atžvilgiu, o CK taikomas tiek, kiek santykių nereglamentuoja VPĮ (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių nutraukimą reglamentuoja VPĮ 90 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kada perkančioji organizacija gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, o minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutartis gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais ir CK nustatytais atvejais ir tvarka.
47. Nagrinėjamu atveju VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje nurodyti viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pagrindai nenustatyti. Kaip minėta, atsakovės sutartis su ieškove nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo. Sutartyse nebuvo aptarta, kokie pažeidimai laikytini esminiais, todėl vadovaujamasi CK 6.217 straipsnyje nustatytu reglamentavimu. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
48. Pagal kasacinio teismo praktiką esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės, suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo daugiausia to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Sutarties nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-484-684/2018).
49. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovei atsisakius taikyti sutartyse nustatytą kainą, laikytina, jog ieškovė netinkamai vykdo savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nesilaiko viešųjų pirkimų principų ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kaip minėta, sutartys buvo sudarytos viešųjų pirkimų būdu, Pirkimas buvo vykdomas pagal mažiausios kainos kriterijų, taigi atsakovių lūkestis ir tikslas buvo ne tik įsigyti šilumos energiją, bet ir šią paslaugą įsigyti kuo mažesne kaina, todėl ieškovei vienašališkai padidinus sutartyse aptartą kainą, atsakovės negavo iš sutarties to, ko tikėjosi. Kadangi sutartys sudarytos viešųjų pirkimų būdu, griežtas sąlygų, susijusių su kainos apskaičiavimu, laikymasis turi esminės reikšmės. Taip pat pažymėtina, kad netinkamas sutarčių vykdymas šiuo atveju yra nulemtas pačios ieškovės nesąžiningų veiksmų Pirkimo metu siūlant kainas, kurių ji, anot ieškovės, net negalėjo taikyti. Ieškovei atsisakant perskaičiuoti sutartyje įtvirtintą įkainį sutartyse aptarta tvarka ir toliau teigiant, kad ji gali taikyti tik Kauno rajono savivaldybės sprendime nustatytas šilumos kainas, atsakovės neturi pagrindo tikėtis, kad ginčo sutartys ateityje bus vykdomos tinkamai.
50. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės atliktas sutarčių pažeidimas šiuo atveju negali būti laikomas mažareikšmiu, nes ieškovė iš esmės pažeidė sutartis, tuo pačiu ir viešųjų pirkimų principus ir sudarė atsakovėms pagrindą manyti, kad sutartys ir toliau nebus vykdomos tinkamai ir atsakovių lūkesčiai nebus patenkinti. Taigi atsakovių sprendimai nutraukti sutartis su ieškove vertinami kaip adekvati reakcija į padarytus viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
51. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra ne Pirkimo sąlygų teisėtumas, o ieškovės su atsakovėmis sudarytų sutarčių nutraukimo dėl esminio sutarčių pažeidimo teisėtumo įvertinimas. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė Pirkimo metu perkančiajai organizacijai teikė pretenzijas dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo iš esmės analogiškais klausimais, kuriuos kelia nagrinėjamoje byloje – kvestionavo galimybes varžytis dėl mažiausios kainos organizuojant viešąjį pirkimą dėl šilumos tiekimo. Ieškovės pretenzija nurodytu aspektu buvo atmesta Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio
3 d. raštu. Ieškovė, manydama, kad jos pretenzija atmesta nepagrįstai, turėjo teisę kreiptis į teismą ir ginčyti, jos nuomone, neteisėtas Pirkimo sąlygas, tačiau tokia teise nepasinaudojo ir toliau dalyvavo Pirkime, teikė pasiūlymą bei Pirkimą laimėjo net keturiose iš penkių jo dalių, todėl ieškovės teiginiai dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų teikiami nesavalaikiai ir negali paneigti ieškovės padaryto sutarčių pažeidimo fakto.
52. VPĮ perkančiosioms organizacijos nenustato jokių išimčių, leidžiančių šilumos energiją pirkti ne viešųjų pirkimų būdu. Centralizuotas šilumos tiekimas patenka į BVPŽ kodų klasifikaciją, kas taip pat patvirtina, kad šilumos energija gali būti viešųjų pirkimų objektas. Taip pat pažymėtina, kad Kauno rajono savivaldybės administracija dar 2013 m. šilumos teikimo paslaugas švietimo įstaigoms siekė įsigyti neskelbiamų derybų būdu iš UAB „Roalsa“, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba nedavė sutikimo vykdyti pirkimą minėtu būdu, nurodydama, kad tokiu būdu yra apribojama tiekėjų konkurencija, nepasiekiamas viešojo pirkimo tikslas bei neužtikrinamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymasis. Tokios Viešųjų pirkimų tarnybos išvados buvo patvirtintos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5825-331/2014 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1163-624/2015. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad aplinkybė, jog šildymo paslaugų kainą teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės taryba, savaime nereiškia, kad tiekėjų konkurencija čia yra negalima. Vienu iš Šilumos ūkio įstatymo tikslų yra pagrįstos konkurencijos šilumos ūkyje įteisinimas (Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis
2 punktas, 3 straipsnis). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šilumos energija gali būti perkama viešųjų pirkimų būdu, renkant laimėtoją pagal mažiausios kainos kriterijų.
53. Konstatavus, kad ieškovė netinkamai perskaičiavo šilumos tiekimo kainą ir ieškovei nepateikus sutarčių sąlygas atitinkančio ir pagrįsto šilumos kainos perskaičiavimo kiekvienai atsakovei, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovių prašomų skolų dalių, apskaičiuotų pagal nesilaikant sutarčių sąlygų pakeistą šilumos kainą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
54. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį beveik visa apimtimi, sprendė, kad ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliantė teigia, kad teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovės dalį ieškovės prašytos priteisti sumos sumokėjo po ieškinių pateikimo, taigi ieškovė kreipdamasi į teismą elgėsi sąžiningai.
55. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir
3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai vykdė procesines pareigas.
56. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės kreipimosi į teismą dėl skolų už šilumos energiją priteisimo iš atsakovių metu atsakovės iš tiesų nebuvo sumokėjusios ieškovei už šilumos energiją. Tačiau tokia situacija susidarė dėl pačios ieškovės kaltės. Nagrinėjamu atveju ieškovė išrašinėjo atsakovėms PVM sąskaitas faktūras, nurodydama nepagristą šilumos energijos įkainį. Atsakovės kreipėsi į ieškovę, nurodydamos, kad nepripažįsta ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, ir prašydamos pagrįsti sąskaitose nurodytų įkainių apskaičiavimą bei pateikti pataisytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau ieškovė pataisytų PVM sąskaitų faktūrų neteikė, šilumos kainos pagal sutarčių nuostatas neperskaičiavo, nenurodė savo Pirkimo pasiūlyme pateiktų įkainių pastoviųjų ir kintamųjų dedamųjų dydžių. Atsakovės niekada neneigė savo pareigos atsiskaityti už ieškovės tiektą šilumos energiją, tačiau siekė tai padaryti pagal sutartyse aptartą kainą. Taigi, nors atsakovės iš tiesų sumokėjo ieškovei dalį jos reikalaujamų sumų jau po ieškovės ieškinių dėl skolos priteisimo pateikimo teismui, tačiau atsakovės tai padarė taip ir nesulaukusios pataisytų PVM sąskaitų faktūrų, apskaičiuodamos mokėtiną sumą pagal sutartyse įtvirtintą ieškovės pasiūlymo pateikimo metu nurodytą įkainį. Be to, atsakovės dalį ieškovės ieškiniais reikalautų sumų sumokėjo dar iki Kauno apylinkės teismo preliminarių sprendimų dėl skolos priteisimo priėmimo, tačiau ieškovė atitinkamos dalies savo reikalavimų neatsisakė. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo teigti, kad ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas ir suteikiantis jai teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
57. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš ieškovės atsakovių naudai bylinėjimosi išlaidas vadovavosi pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) apskaičiuotais išlaidų dydžiais ir konstatavo, kad už prieštaravimų parengimą dėl priimtų preliminarių sprendimų maksimalus užmokestis yra 895,97 Eur, už pranešimų– pretenzijų parengimą – 421,63 Eur, už nuomonės dėl bylų perkėlimo į Kauno apygardos teismą parengimą – 434,75 Eur, už atsiliepimo į ieškinį dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo parengimą –2 717,20 Eur. Atsižvelgdamas į šiuos maksimalius išlaidų dydžius, pirmosios instancijos teismas B. Buračo gimnazijai, Neveronių gimnazijai ir Vandžiogalos gimnazijai priteisė po
2 431,65 Eur, o A. Mitkaus pagrindinė mokyklai – 1 996,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
58. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovėms iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, pritaria apeliantės argumentams, kad atsakovėms priteistinos išlaidos turėjo būti papildomai sumažintos.
59. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
60. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme visas 4 atsakoves atstovavo tas pats atstovas, atsakovių procesiniai dokumentai iš esmės analogiški, byla nelaikytina labai sudėtinga ar reikalaujančia specifinių žinių, todėl atsakovėms iš ieškovės priteistinos sumos turėjo būti papildomai mažinamos vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos pobūdį, atsakovių procesinių dokumentų turinį, sprendžia, kad atsakovėms iš ieškovės priteistos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos
50 proc., priteisiant iš ieškovės atsakovei A. Mitkaus mokyklai 998 Eur, o atsakovėms
B. Buračo gimnazijai, Neveronių gimnazijai ir Vandžiogalos gimnazijai po 1 215 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
61. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės lieka nepakeistas (keičiamas tik atsakovėms iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis), atsakovės turi teisę ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Iš atsakovių pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė
2 269,94 Eur išlaidų. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatyto išlaidų dydžio už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl gali būti priteista lygiomis dalimis, t. y. po 567,49 Eur kiekvienai atsakovei.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovėms priteisimo ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti atsakovei Kauno rajono Garliavos Adomo Mitkaus pradinei mokyklai (juridinio asmens kodas 191074641), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Roalsa“ (juridinio asmens kodas 135765057) 998 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovėms Kauno rajono Karmėlavos Balio Buračo gimnazijai (juridinio asmens kodas 191090275), Kauno rajono Neveronių gimnazijai (juridinio asmens kodas 191822896) ir Kauno rajono Vandžiogalos gimnazijai (juridinio asmens kodas 191091039) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Roalsa“ (juridinio asmens kodas 135765057) po 1 215 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme“.
Priteisti atsakovėms Kauno rajono Garliavos Adomo Mitkaus pradinei mokyklai (juridinio asmens kodas 191074641), Kauno rajono Karmėlavos Balio Buračo gimnazijai (juridinio asmens kodas 191090275), Kauno rajono Neveronių gimnazijai (juridinio asmens kodas 191822896) ir Kauno rajono Vandžiogalos gimnazijai (juridinio asmens kodas 191091039) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Roalsa“ (juridinio asmens kodas 135765057) po 567,49 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 49 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Artūras Driukas
Dalia Kačinskienė
Vytautas Zelianka