Civilinė byla Nr. e2A-34-912/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01391-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.5.2; 2.4.2.10; 2.4.5

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 13 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. N. (R. N.) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. N. (R. N.) ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ferogama“, valstybės įmonei Registrų centrui dėl nuosavybės teisės pripažinimo, teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo įregistruoti nuosavybės teisę; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Vantolina“, uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės pieno konservai“, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1.                      pripažinti negaliojančia likviduotos dėl bankroto akcinės bendrovės (toliau – LAB) „Metalų komercija“ bankroto administratoriaus atstovo B. V. ir atsakovės UAB „Ferogama“ 2009 m. spalio 30 d. pasirašyto varžytynių akto Nr. 1 priedo Nr. 2 dalį, kuria parduotas neregistruotas inžinerinis statinys – 4 930 kv. m atvira aikštelė–estakada Nr. 6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); plane pažymėta indeksu 6), esanti Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir aikštelė–estakada Nr. 6, sandėlis), kiek tai susiję su jos dalimi – 1 845,33 kv. m pokraniniu keliu–aikštele (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – pokraninis ginčo kelias);

1.2.                      panaikinti aikštelės–estakados Nr. 6 pirmiau nurodytos dalies teisinę registraciją;

1.3.                      pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į pokraninį ginčo kelią;

1.4.                      įpareigoti valstybės įmonę (toliau ‒ VĮ) Registrų centrą įregistruoti pirmiau nurodytą ieškovo nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre.

2.       Ieškovas nurodė, kad jis 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš UAB „Metalų komercijos“ terminalo nusipirko 10 t keliamosios galios tiltinį kraną 10T-29-12Y3 kartu su pokraniniais keliais (toliau – tiltinis kranas), esantį sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tiltinio krano su pokraniniais keliais ribos žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nužymėtos prie šios 2001 m. spalio 23 d. pirkimo pardavimo sutarties (toliau – Sutartis) pridėtame priede (plane). Ieškovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – NŽT) ir jam buvo padidintas nuomojamo valstybinės žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), plotas nuo 8 962 kv. m iki 12 592 kv. m. Atsakovė UAB „Ferogama“ iš LAB „Metalų komercija“ 2009 m. spalio 30 d. varžytynių aktu Nr. 1 įsigijo neregistruotą turtą – 4 930 kv. m aikštelę–estakadą Nr. 6, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) tvarkytojas 2013 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. VILRS-1867 atsisakė registruoti aikštelę–estakadą Nr. 6 ir kitą turtą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atsakovės UAB „Ferogama“ vardu, nes ji nepateikė nekilnojamųjų daiktų suformavimą patvirtinančių dokumentų; daiktai nesuformuoti teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikė atitinkamų Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos dokumentų, kad statiniai pastatyti teisėtai ir gali būti kaip tokie registruojami NTR. Be to, NTR tvarkytojas 2002 m. spalio 11 d. sprendimu atmetė UAB „Panerių terminalas“ prašymą registruoti Estakadą ir kitus daiktus. Atsakovė 2013 m. gruodžio 20 d. įregistravo nuosavybės teises, pažeisdama ieškovo, kaip tiltinio krano su pokraniniais keliais savininko, teises.

3.       Matininko suformuotas pokraninis kelias yra neteisėtai atsakovės suformuotos ir registruotos aikštelės–estakados Nr. 6 dalis (apima gelžbetonines kolonas), dėl kurios ieškovas negali naudoti jam priklausančio tiltinio krano su pokraniniu keliu. Ieškovas nuomoja valstybinio žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dalį, reikalingą tiltiniam kranui su pokraniniu keliu bei kitiems pastatams eksploatuoti. Atsakovė UAB „Ferogama“ be pagrindo įregistravo nuosavybės teisę į ieškovo įsigytą tiltinio krano pokraninį kelią, kuris yra sudėtinė aikštelės–estakados Nr. 6, kaip ji suformuota dabar, dalis. Aikštelės–estakados Nr. 6 dalys yra ieškovui priklausančio tiltinio krano priklausinys, sudėtinė jo dalis (pokraninis kelias). Atsakovė įkeitė Estakadą už trečiojo asmens UAB „Marijampolės pieno konservai“ prievoles hipotekos kreditorei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Šiaulių bankas“.

4.       Pokraninis kelias bei iš dalies ir pati Estakada (viena jo dalis iš kolonų skirta tiltiniam kranui važinėti, kita – aikštelė, skirta metalui ir kitiems krano keliamiems daiktams padėti, sandėliuoti) pastatyti tam, kad funkcionuotų (veiktų) pats tiltinis kranas, t. y., juo būtų perkeliami ir iškraunami atitinkami kroviniai. Estakados, ant kurių pastatyti metaliniai tiltiniai kranai, nėra atskiri  daiktai, nes funkciškai jos skirtos metalo krovimo darbams, atliekamiems tiltiniu kranu. Aikštelės–estakados Nr. 6 registracija, jos kaip kadastro objekto suformavimas, neatsižvelgiant į jos pačios bei jos sudėtinių dalių funkcinę paskirtį (tarnavimą tiltiniam kranui), negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.

5.       Atsakovės UAB „Ferogama“ nuosavybės teisė į aikštelę–estakadą Nr. 6 įregistruota 2009 m. spalio 30 d. varžytynių akto Nr. 1 pagrindu. LAB „Metalų komercija“ pagal varžytynių akto Nr. 1 priedą Nr. 1 (sąrašą) pardavė (perdavė) atsakovei registruotą nekilnojamąjį turtą ir pagal priedą Nr. 2 (sąrašą) pardavė (perdavė) neregistruotą turtą, į kurį pateko ir aikštelė–estakada Nr. 6. Nuosavybės teisės atsiradimo (perleidimo) į nekilnojamąjį daiktą pagrindu gali būti tik įstatyme numatyti teisiniai sandoriai, turintys tinkamą ir pakankamai aiškų daikto apibūdinimą, kad toks daiktas galėtų būti registruotas registre ir sukurtų teisėtas teisines pasekmes. LAB „Metalų komercija“ (jos bankroto administratorius B. V.) negalėjo perduoti (parduoti) daiktų, kurie jai nepriklausė, nes aikštelė–estakada Nr. 6, o tiksliau sudėtinė jos dalis – pokraninis kelias, jau buvo parduotas ir perduotas ieškovui nuosavybės teise. Atsakovė, įsigydama statinius, žinojo ir turėjo pasidomėti apie ieškovo tiltinį kraną ir juo vykdomą veiklą, ieškovui paskirtą valstybinės žemės sklypo dalį, kurią užima jo tiltinis kranas su pokraniniu keliu, valstybinės žemės sklypo nuomos klausimais.

6.       Aikštelė–estakada Nr. 6 ginčijamame varžytynių akte Nr. 1 (jo priede Nr. 2) neįvertinta (neįkainota). Varžytynių aktas Nr. 1, jo priedas Nr. 2 dėl aikštelės–estakados Nr. 6, kurią sudaro ir pokraninis kelias, yra neteisėtas ir negaliojantis kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80, 4.48 straipsniai). Pripažinus varžytynių akto Nr. 1, jo priedą Nr. 2 dalį dėl aikštelės–estakados Nr. 6, kurią sudaro ir pokraninis kelias, negaliojančiu, restitucija tarp šalių netaikoma, nes turtą valdo ieškovas. Varžytynių dalyvė AB „Metalo komercija“ likviduota dėl bankroto (CK 6.128 straipsnio 3 dalis), t. y. prievolė tarp šalių dėl restitucijos pasibaigusi.

7.       Kadangi aikštelė–estakada Nr. 6 nebuvo tinkamai apibūdinta ir identifikuota, registruota neatsižvelgiant į tikrąją jos paskirtį, ji negalėjo būti nekilnojamojo daikto registracijos bei nuosavybės teisės registracijos pagrindu NTR atsakovės vardu. Aikštelės–estakados Nr. 6 registracija bei iš to atsiradę atsakovės reikalavimai atlaisvinti jos dalį (pokraninį kelią) pažeidžia ieškovo kaip teisėto tiltinio krano su pokraniniu keliu savininko teises ir interesus.

8.       Ieškovas neginčija hipotekos, aikštelės–estakados Nr. 6 įkeitimo sandorio, nes į visą aikštelę–estakadą Nr. 6 (ir jos plotą) nepretenduoja.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

9.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl reikalavimų, kuriais ieškovas prašė panaikinti atsakovės UAB „Ferogama“ aikštelės–estakados Nr. 6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 6) dalies, susijusios su 1 845,33 kv. m pokraniniu keliu–aikštele (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją NTR ir įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti NTR ginčo turtą ieškovo vardu. Teismas atmetė kitą ieškinio dalį, priteisė atsakovei UAB „Ferogama“ iš ieškovo 3 428 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

10.       Teismas įvertino tai, kad 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ginčo turtas (estakados dalis) nebuvo įstatymų nustatyta tvarka suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.253 straipsnis), todėl toks nekilnojamasis turtas negalėjo būti pirkimo–pardavimo sutarties dalyku. Ieškovas nesiėmė jokių veiksmų realizuoti savo ketinimus įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus. Pirkimo–pardavimo sutartis neįrodo ieškovo nuosavybės teisės atsiradimo šios sutarties sudarymo momentu, nes nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma ir formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Ieškovas neišviešino pirkimo–pardavimo sutarties ir, priešingai negu atsakovė UAB „Ferogama“, nesiėmė veiksmų suformuoti ir įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, kurį neva ketino įsigyti. Teismas nusprendė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes jis neįgijo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus – į 1 845,33 kv. m pokraninį kelią–aikštelę. Ieškovo nurodyti argumentai, susiję su ginčijamo varžytinių akto dalies neteisėtumu, teisiškai nereikšmingi, nes šioje byloje ieškovo, kaip nekilnojamojo daikto savininko, teisės nepažeistos. 

11.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje, nes joje nepareikšti reikalavimai, susiję su ieškovo nuosavybės teisėmis į nekilnojamuosius daiktus, nebuvo ginčo dėl ieškovo nuosavybės teisės į tam tikrus nekilnojamuosius daiktus pagal 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį (civilinė byla Nr. 3K-3-144/2005).

12.       Atsakovės UAB „Ferogama“ žinojimas apie 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą neįrodo atsakovės nesąžiningumo ir nesudarė kliūčių įsigyti varžytynių akte nurodytus daiktus. Ieškovo teiginys, kad ginčo turtas – aikštelė–estakada Nr. 6 – iš varžytynių parduotas neatlygintinai, nepagrįstas, nes varžytynių akte nurodyta turto kaina, už kurią parduotas visas nurodytas turtas. Tai, kad atskiri turto objektai neįkainoti, nereiškia, kad jie yra perduoti atsakovei neatlygintinai. 

13.       Ieškovas turi ir kito nekilnojamojo turto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), todėl žemės nuomos sutarties sudarymas neįrodo, kad įvertintas 1 845,33 kv. m pokraninis kelias. Nurodytas turtas nevertintas kaip ieškovo nuosavybė ir minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartyje. Ieškovo nurodyti faktai apie naudojimąsi ginčo turtu, naudojimąsi žemės sklypo dalimi, neįrodo jo nuosavybės teisės į inžinerinį statinį, šios teisės atsiradimo pagrindo bei atsiradimo momento. 

14.       Ieškovas ne tik neįgijo nuosavybės teisės į pokraninį ginčo kelią, bet ir neįrodė, kaip varžytynių aktas susijęs su 1 845,33 kv. m pokraniniu ginčo keliu. Jis nuo 2001 metų iki 2022 metų nesikreipė į VĮ Registrų centrą dėl nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir savo daiktinių teisių įregistravimo. Toks daiktas, kaip 1 845,33 kv. m pokraninis kelias–aikštelė, iki šiol nustatyta tvarka nesuformuotas ir neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, VĮ Registrų centro priimti 2022 metų sprendimai dėl atsisakymo įrašyti pokraninio kelio duomenis į registrą nuginčyti. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti ieškovui nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, kuris nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuotas, nes toks daiktas negali būti civilinės apyvartos objektu.

15.       Teiginiai, kad pokraninis kelias yra tiltinio krano priklausinys, nepagrįsti. Ieškovas nekonkretizavo ir neįrodė, kuri konkrečiai estakados savarankiška dalis tarnauja tiltiniam kranui pagal funkcinę paskirtį. Tiltinis kranas nėra nekilnojamasis daiktas, todėl gali būti atskirtas nuo pokraninio kelio ir būti naudojamas kitoje vietoje. Toks atskyrimas neturės jokios įtakos tolesniam aikštelės–estakados Nr. 6 naudojimui pagal paskirtį. 

16.       Ieškovas, rūpestingai įgyvendindamas savo teises, žinodamas, kad bankrutuojanti bendrovė parduoda bendrovės turtą, turėjo nedelsiant imtis priemonių, siekiant suformuoti nekilnojamąjį daiktą, kurį ketino įsigyti, ir sudaryti įstatymo nustatytos formos sandorį. Jis nuo 2009 m. lapkričio 2 d. turėjo pasidomėti, koks turtas parduotas iš varžytynių ir, esant aiškiai įvardintam atsakovei UAB „Ferogama“ perduotam turtui – 4 930 kv. m aikštelei–estakadai Nr. 6, turėjo galimybę ginti savo teises teismine tvarka, jei tokios jo teisės buvo pažeistos. To nepadaręs ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ginčyti 2009 m. spalio 30 d. varžytynių aktą, nes kreipėsi į teismą su ieškiniu 2022 m. lapkričio 3 d. Atsakovo VĮ Registrų centro priimtus sprendimus dėl ginčo objekto teisinės registracijos ieškovas turėjo galimybę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka, nedelsiant išviešinti nekilnojamojo turto registre 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį, bet nesiėmė jokių veiksmų. Jis, gavęs atsakovės UAB „Ferogama“ 2018 m. liepos 4 d. reikalavimą atlaisvinti užimamą daikto dalį, nepareiškė reikalavimų atsakovei, nesidomėjo NTR duomenimis. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, teismas nenustatė pagrindų jam atnaujinti (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnis).

17.       Ieškovas neginčijo Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo priimtų 2013 m. gruodžio 13 ir 20 d. sprendimų, priimtų varžytynių akto bei kitų dokumentų pagrindu. NTR duomenų panaikinimo, keitimo tvarka reglamentuota teisės aktuose, teismo sprendimu šie klausimai nesprendžiami (CPK 5 straipsnis).

18.       Reikalavimas įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ieškovo nuosavybės teisę nenagrinėtinas teisme, nes NTR duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu. Duomenų keitimas yra išvestinis veiksmas, kuris vykdomas, kai panaikinamas duomenų registravimo (įrašymo) pagrindas.

19.       Teismas įvertino, kad atsakovės UAB „Ferogama“ išlaidos advokato pagalbai apmokėti (16 670,48 Eur) viršijo Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat į tai, kad atsakovė aiškiai jų nepagrindė, ir nusprendė, kad yra pagrindas sumažinti priteistinų išlaidų sumą iki 3 428 Eur.

 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

20.       Apeliaciniame skunde ieškovas R. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1.                      Ieškovas pareiškė vindikacinį ieškinį, pateikė įrodymus, nurodė pagrindines aplinkybes. Jis įrodė, kad ieškovas – tiltinio krano su pokraniniais keliais, t. y., 1 845 kv. m pokraninio ginčo kelio, esančio po tiltiniu kranu, savininkas, atsakovė UAB „Ferogama“ neteisėtai nuosavybės teise įgijo ir įregistravo aikštelę–estakadą Nr. 6. Ieškovo kreipimasis į NTR dėl 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgyto turto įregistravimo nėra aplinkybė, lemianti ieškovo, kaip savininko, teisių atsiradimą į šį turtą. Savo reikalavimo pobūdžiu ieškovas prašė teismo patvirtinti ir sandorį – 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį (CK 1.93 straipsnio 4 dalis), prašydamas pripažinti jį tikruoju savininku. Šalių ginčas nebūtų kilęs, jeigu sutartis būtų notarinės formos, bet šalys sutarties sudarymo metu negalėjo identifikuoti nekilnojamojo daikto po tiltiniu kranu.

20.2.                      Ieškovas įrodė, kad atsakovė pažeidė jo teises (CK 4.95 straipsnis). Tiltinio krano su pokraniniais keliais ribos nužymėtos prie 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties pridėtame priede (plane) taškais a1, a2, a3 (priedas Nr. 2). Tiltinis kranas įgytas su jam reikalingu pokraniniu keliu–aikštele, t. y., kaip šiuo metu suformuota D. B. 2023 m. gegužės 31 d. kadastrinėje byloje. Nekilnojamojo turto statinių pasikeitimus užfiksavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarties motyvacinėje dalyje, išskirdamas ne tik ieškovo tiltinį kraną, bet aikštelės–estakados Nr. 6 dalį (civilinė byla Nr. 3K-3-144/2005). Tiltinis kranas – pagrindinis daiktas, pokraninis ginčo kelias – tarnaujantis daiktas. Ieškovo tiltinis kranas valdomas nuotoliu, t. y. krano pultu, todėl kranininkui taip pat reikalinga po juo esanti aikštelė. Betoninė aikštelė, esanti po tiltiniu kranu ir jo kolonomis, tarnauja tik tiltiniam kranui, nes ant jos iškraunami, perkraunami ar laikomi daiktai (metalo konstrukcijos ir pan.).

20.3.                      LAB „Metalų komercija“ bankroto administratorius B. V. negalėjo perduoti (parduoti) daiktų, kurie bendrovei nepriklausė, nes aikštelės–estakados Nr. 6 sudėtinė dalis – pokraninis ginčo kelias su aikštele – jau buvo parduota ieškovui nuosavybės teise. Bankroto administratorius B. V. patvirtino, kad šio turto atsakovei neperdavė. Ieškovas nuo 2001 metų valdė tiltinį kraną su pokraniniu keliu ir jį naudojo komercinėje veikloje. Ieškovas 2002 metais sudarė žemės nuomos sutarties pakeitimus, išsinuomodamas žemės plotą, kurį užima pokraninis kelias ir iškart naudojo tiltinį kraną krovimo darbams, vykdė toje vietoje komercinę veiklą, naudodamas dalį aikštelės–estakados Nr. 6. Ji nebuvo atskirai įvertinta, parduodant iš varžytynių, nenurodyta jos vertė.

20.4.                      Aikštelė–estakada Nr. 6 tinkamai neapibūdinta ir neidentifikuota, įregistruota, neatsižvelgiant į tikrąją jos paskirtį ir ieškovo teises į ją, buvusios savininkės LAB „Metalų komercija“ terminalas pareiškimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytus santykius. Jos registracija bei iš to atsiradę atsakovės reikalavimai atlaisvinti jos dalį (pokraninį ginčo kelią) pažeidžia ieškovo, kaip teisėto tiltinio krano su pokraniniu keliu savininko, teises ir interesus.

20.5.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartyje nustatyti teisiniai santykiai yra prejudiciniai ir yra privalomi nagrinėjamoje byloje (civilinė byla Nr. 3K-3-144/2005). Teismai įvertino ieškovo 2021 m. spalio 23 d. tiltinio krano su pokraniniais keliais pirkimo–pardavimo sutartį, konstatavo, kad, atsižvelgiant į šį sandorį ir nekilnojamojo turto (t. y. statinių) savininkų pasikeitimus, sudarytas 2001 m. lapkričio 20 d. susitarimas ,,Dėl žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo“. Šių sandorių pagrindu ieškovo nuomojamos valstybinės žemės sklypo plotas padidintas iki 12 592 kv. m, t. y. tiek, kiek papildomai užėmė ieškovo naujai įsigytas tiltinis kranas su pokraniniais keliais.

20.6.                      Ieškovas nereiškia reikalavimo į visą aikštelę–estakadą Nr. 6, nes kitoje jos pusėje yra atsakovės tiltinis kranas. Iš abiejų jos pusių ji atskirta kolonomis ir laikančiomis tiltinio krano konstrukcijomis ore (pokraniniu keliu), kurios reikalingos tiltiniam kranui važinėti jo bėgiais ir krauti metalo krovinius. Šios teritorijos funkcinė–pramoninė paskirtis nesikeitė nuo jos statybos. Pagal savo pobūdį tiltinio krano atskyrimas be žalos jam tiek nuo žemės sklypo, kuriame yra, tiek nuo pokraninio kelio, kurį naudoja judėjimui, negalimas. Jo atskyrimas darytų jam žalą, nes jo nebūtų galima sumontuoti kitur.

20.7.                      Atsakovė nelaikytina sąžininga įgijėja. Atsakovė UAB „Ferogama“ pirko turtą iš varžytynių, todėl galėjo įgyti tik tą turtą, kurį turėjo bendrovė. aikštelė–estakada Nr. 6 varžytynių akte neįkainota. Atsakovė ją įgijo neatlygintinai. UAB „Ferogama“ 4 930 kv. m aikštelei–estakadai Nr. 6 suformuoti ir įregistruoti NTR nesąžiningai rėmėsi senais 2002 metų kadastro duomenimis, kai dar nebuvo šio turto savininkė. 2013 metais galiojo kiti reikalavimai tokiam inžinierinio daikto kadastro duomenims suformuoti, pažymėti valstybinėje koordinačių sistemoje ir kt. UAB „Metalų komercijos“ terminalas (UAB „Panerių terminalas“) buvo nurodęs NTR tvarkytojui, kad po dalies šio daikto pardavimo ieškovui liko tik 2 900 kv. m aikštelės–estakados Nr. 6.

20.8.                      Teismas neteisingai nutraukė bylos dalį, kiek ieškovas pareiškė reikalavimus atsakovui VĮ Registrų centrui. Ieškovo prašomas jam pripažinti nekilnojamasis daiktas nustatyta tvarka suformuotas, bet jis neįregistruotas NTR. Tam reikalingas teismo sprendimas. Nuosavybės teisė ieškovui pripažintina patenkinus vindikacinį ieškinį. Parengęs 2023 m. gegužės 31 d. kadastro bylą ieškovas ir jo matininkas D. B. kreipėsi į NTR tvarkytoją. Vienintelė kliūtis ieškovui įregistruoti savo nuosavybę, yra įregistruotos atsakovės UAB „Ferogama“ nuosavybės teisės, kurias ginčija ieškovas.

20.9.                      Ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Aplinkybė, kad ieškovas tam tikrą laiko tarpą neįregistravo nuosavybės teisės, nereiškia, kad ją prarado. Ieškovas nežinojo apie vykstančias varžytynes. Tik 2018 metais gavęs atsakovės UAB „Ferogama“ pretenziją, ieškovas pradėjo aiškintis aplinkybes. Ieškovo teisių pažeidimas sietinas su atsakovės teisių įregistravimu Nekilnojamojo turto registre – 2013 m. gruodžio 20 d. Ieškovas negalėjo išviešinti 2001 m. spalio 23 d. sutarties, nes ji neatitiko formos reikalavimų, todėl reikalingas teismo sprendimas.

21.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Ferogama“ prašo atmesti ieškovo skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Ieškovas neturi reikalavimo teisės į ginčo turtą. Jis neįrodė, kad pokraninis kelias priklausė jam nuosavybės teise ar būtų praradęs nuosavybės teisę į jį. Ieškovas siekia panaikinti atsakovės nuosavybės teises į pokraninio kelio dalį, nors jis niekada nebuvo šio objekto dalies savininku. Ieškovas nebūdamas pokraninio kelio dalies savininku negalėjo jos prarasti. Pokraninio ginčo kelio savininkė LAB „Metalų komercija“ perleido jį laisva valia, atvirai, atlygintinai ir didžiausią kainą pasiūliusiai atsakovei. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą įgyjant pokraninį ginčo kelią pagal ginčijamą varžytynių aktą. Nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriame būtų konstatuota nusikalstama veika, dėl kurios ankstesnė pokraninio kelio savininkė arba ieškovas, jeigu būtų laikoma, kad jis kada nors įgijo dalį pokraninio kelio, būtų praradę pokraninio kelio dalį.

21.2.                      Ieškovas neįgijo pokraninio ginčo kelio nuosavybės teise. Pokraninis ginčo kelias nebuvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl negalėjo būti parduotas ieškovui. 2001 m. spalio 23 d. sutartis sudaryta ne notarine forma. Formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Atsakovė UAB „Ferogama“ laikytina sąžiningu trečiuoju asmeniu, kuris aikštelę–estakadą Nr. 6 ir kitus nekilnojamojo turto objektus įsigijo varžytynių aktu. Ieškovui ir UAB „Metalų komercijos“ terminalui nesilaikant privalomos sandorio formos, privalomos notarinės sandorio formos neatitinkanti sutartis negali būti panaudota prieš atsakovę UAB „Ferogama“.

21.3.                      Ieškovas apeliaciniame skunde iškėlė naują argumentą – neva prašė teismo patvirtinti įvykdytą sandorį – 2001 m. spalio 23 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį. Tokio reikalavimo ieškovas nepareiškė.

21.4.                      Teismas teisingai nurodė, kad ieškovo nuosavybės teisės į pokraninio kelio dalį nepatvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2005.

21.5.                      Ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti pokraninį ginčo kelią tiltinio krano priklausiniu (neįrodinėjo sąlygų, kuomet daiktas gali būti pripažintas pagrindinio daikto priklausiniu).

21.6.                      Teismas teisingai nusprendė, kad ieškovas praleido 10 metų ieškinio senaties terminą varžytynių aktui nuginčyti. Ieškovas jam nuosavybės teise priklausančiu tiltiniu kranu naudojasi nuo jo įsigijimo dienos (2001 m. spalio 23 d.). Atsakovė įsigijo aikštelę–estakadą Nr. 6 ir pradėjo vykdyti veiklą 2009 m. spalio 30 d. Taigi, ieškovas turėjo žinoti, kad atsakovė UAB „Ferogama“ įsigijo aikštelę–estakadą Nr. 6. Aplinkybė, kad ši atsakovė tam tikrą laiko tarpą leido ieškovui naudotis pokraninio kelio dalimi, nėra pagrindas kitaip vertinti ieškinio senaties termino pradžią. Ieškovas nesiėmė jokių veiksmų pokraniniam ginčo keliui įregistruoti.

21.7.                      Teismas teisingai nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovo reikalavimą panaikinti aikštelės–estakados Nr. 6 teisinę registraciją atsakovės vardu, kiek tai susiję su 1 845,33 kv. m pokraniniu ginčo keliu (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

21.8.                      Teismas teisingai nusprendė, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę VĮ Registrų centrą įregistruoti nuosavybės teisę nenagrinėtinas teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

22.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Ferogama“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti jai 16 670,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą bei priimti naujus rašytinius įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1.                      Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepagrįstos. Atsakovė UAB „Ferogama“ 2023 m. liepos 20 d. prašymu prašė priteisti 3 079,60 Eur, 2023 m. rugpjūčio 10 d. prašymu – 1 113,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė taip pat patyrė 12 459,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, bet per klaidą nepateikė jas pagrindžiančių duomenų teismui. Iš viso atsakovė patyrė 16 670,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22.2.                      Teismas neteisingai nurodė, kad 2023 m. liepos 11 d. mokėjimas neinformatyvus, neaišku, kaip išlaidos susiję su byla. Teismas neteisingai įvertino 2023 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, suteiktų paslaugų ataskaitą ir 2023 m. liepos 11 d. sąskaitos išrašą.

22.3.                      Teismas neteisingai sumažino atsakovės UAB „Ferogama“ patirtas bylinėjimosi išlaidas nuo 4 210,80 Eur iki 3 428 Eur.

22.4.                      Atsakovė pateikė naujus įrodymus, pagrindžiančius 12 459,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydį. UAB „Ferogama“ pirmosios instancijos teismui buvo nurodžiusi patirtų išlaidų dydį. Ji manė, kad 2023 m. gegužės mėn. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė sužinojo, kad nepateikė įrodymų, gavusi teismo sprendimą. Be to, teismas neinformavo atsakovės, kad ji nepateikė duomenų, pagrindžiančių 12 459,68 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įrodymai svarbūs, sprendžiant atsakovės patirtų išlaidų atlyginimo klausimą. Rašytinių įrodymų priėmimas į bylą neužvilkins bylos nagrinėjimo. 

23.       Atsiliepime į atsakovės UAB „Ferogama“ apeliacinį skundą ieškovas R. N. prašo atmesti atsakovės skundą ir palikti nepakeistą apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, jeigu būtų netenkintas ieškovo apeliacinis skundas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

23.1.                      Bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovė neįkėlė į sistemą šias išlaidas patvirtinančių įrodymų ir teismas jų neturėjo sprendimo priėmimo metu. Taigi, teismas negalėjo ir neturėjo vertinti nepateiktų įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio. Įstatymas tiesiogiai (expressis verbis) nustatytos tokio veiksmo neatlikimo pasekmes – šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

23.2.                      Teismas neturėjo pareigos informuoti atsakovę, kad nepateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Prieš baigiamąsias kalbas teismas klausė šalių, ar jos pildys bylos medžiagą, ar susipažinusios su bylos duomenimis. Atsakovė prašymų neturėjo.

23.3.                      Atsakovė galėjo pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Atsakovė pateikė advokatų kontoros „NOOR“ sąskaitas, bet nepagrindžia jų sąsajų su byla. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei klausimas spręstinas tik su advokato T. P. suteiktomis paslaugomis.

23.4.                      Atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydis viršija maksimalius dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

24.       Atsiliepime į abu apeliacinius skundus atsakovas VĮ Registrų centras prašo: palikti nepakeistą sprendimo dalį, kuria teismas nutraukė bylą pagal ieškovo reikalavimą panaikinti atviro sandėlio–estakados teisinę registraciją ir įpareigoti įregistruoti ieškovo nuosavybės teises į pokraninį kelią NTR; kitą ieškovo R. N. apeliacinio skundo dalį ir atsakovės UAB „Ferogama“ apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

24.1.                      Kadastro tvarkytojo sprendimas dėl atviro sandėlio kadastro duomenų įrašymo priimtas 2013 m. gruodžio 13 d., o registro tvarkytojo sprendimas dėl UAB „Ferogama“ nuosavybės teisės į šį daiktą įregistravimą – 2013 m. gruodžio 20 d. Apie šiuos sprendimus ieškovo atstovė sužinojo vėliausiai 2021 m. lapkričio 18 d., bet per vieną mėnesį jų neskundė. Ieškovas pateikė ieškinį beveik po metų, t. y., 2022 m. lapkričio 3 d.

24.2.                      Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi nutraukti bylą, siekia paneigti tiek privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūrą, tiek teisės aktuose nustatytus terminus, per kuriuos asmuo, nesutinkantis su viešojo administravimo subjekto priimtu sprendimu, turi teisę juos skųsti.

24.3.                      Ieškovas pateikė teismui matininko D. B. 2023 m. gegužės 31 d. pokraninio kelio kadastro duomenų bylą ir prašė teismo nustatyti ieškovo nuosavybės teisę į neįregistruotą pokraninį ginčo kelią bei įpareigoti VĮ Registrų centrą į šį daiktą įregistruoti ieškovo nuosavybės teisę. Teismas teisingai įvertino reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus subjektus (taip pat – viešojo administravimo subjektus), nesprendžia bylų dėl registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Tokius sprendimus galėtų priimti tik administraciniai teismai, nustatę, kad šis subjektas, esant teisiniam pagrindui, vilkino atlikti tokius veiksmus ar nepagrįstai atsisakė juos atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007).

24.4.                      Apeliantas teiginį, jog 2004 m. gruodžio 9 d. parengtą atviro sandėlio kadastro duomenų bylą sudaro tik atskiros dokumentų formos, įrodinėja į šią civilinę bylą pateiktais 2004 m. gruodžio 9 d. parengtos atviro sandėlio kadastro duomenų bylos dokumentais. Ieškovo atstovė su atsakovės VĮ Registrų centro 2021 m. lapkričio 18 d. raštu gavo aikštelės–estakados Nr. 6 statinių išdėstymo planą. Tą patį statinių išdėstymo planą, kuriame pavaizduotas atviras sandėlis, ieškovas pateikė teismui kartu su pradiniu ieškiniu.

24.5.                      Teismas teisingai nustatė, kad varžytynių akte aiškiai įvardinti atsakovės UAB „Ferogama“ nuosavybėn perduodami daiktai. Varžytynių akte nėra duomenų, kad perduotas ne visas atviras sandėlis, bet tik jo dalis. Registro tvarkytojas neturi teisės interpretuoti dokumentų turinio.

24.6.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis neturėjo įtakos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui priimant 2013 m. gruodžio 13 ir 20 d. sprendimus įrašyti aikštelės–estakados Nr. 6 duomenis į kadastrą ir registrą, nes nurodytoje nutartyje nėra duomenų apie aikštelę–estakadą Nr. 6. Daikto registracija atlikta varžytinių akto, kuriame nėra duomenų apie kitą aikštelės–estakados Nr. 6 bendraturtį, pagrindu.

24.7.                      Teisės aktuose nenustatyta, kad matininko parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla galioja konkretų laikotarpį, todėl, 2013 m. gruodžio 13 d. įrašydamas atviro sandėlio kadastro duomenis į kadastrą, kadastro tvarkytojas neturėjo teisės atsisakyti įrašyti atviro sandėlio kadastro duomenis todėl, kad šie duomenys surinkti 2002 m. spalio 8 d., o bylos formos užpildytos 2004 m. gruodžio 6 d.

24.8.                      Aikštelė–estakada Nr. 6 priskiriama „kitų inžinerinių statinių“ kategorijai. Kadastro tvarkytojas 2013 m. gruodžio 13 d. neturėjo pareigos kadastro duomenų byloje nurodyti aikštelių kontūrų posūkio taškų koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje – toks reikalavimas įsigaliojo tik daugiau kaip po ketverių metų.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

26.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių

 

27.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir Vilniaus apskrities viršininkas 1999 m. gruodžio 30 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį ne žemės ūkio veiklai (1 t., b. l. 20). Ieškovui išnuomota dalis (8 962 kv. m) žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sandėlio–gamybinio cecho ir katilinės pastatams eksploatuoti (sutarties 3 punktas).

28.       Ieškovas ir UAB „Metalų komercijos“ terminalas 2001 m. spalio 23 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal kurią ieškovas už 52 131,60 Eur (180 000 Lt) iš UAB „Metalų komercijos“ terminalo nusipirko tiltinį kraną kartu su pokraniniais keliais, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11).

29.       Nurodytoje pirkimo–pardavimo sutartyje pardavėjas įsipareigojo nutraukti valstybinės žemės sklypo, kuriame yra parduodamas tiltinis kranas su pokraniniu keliu, nuomos sutartį (sutarties 3 punktas). Sklypo ribos su pokraniniu keliu nurodytos atskirame plane, kuris yra šios sutarties neatskiriama dalis (sutarties 3.1 papunktis).

30.       Prie nurodytos sutarties pridėtas perdavimo–priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad UAB „Metalų komercijos“ terminalas perdavė ieškovui nurodytą tiltinį kraną (1 t., b. l. 12). Duomenų apie pokraninio kelio plotą, ilgį ir kt. nenurodyta nei sutartyje, nei perdavimo–priėmimo akte. Krano vieta pavaizduota pridėtoje schemoje (1 t., b. l. 13, 14). 

31.       Vilniaus apskrities viršininkas ir ieškovas 2002 m. vasario 11 d. susitarimu papildė 1999 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, padidino nuomojamo sklypo plotą iki 12 592 kv. m, pakeitė nuomojamos žemės naudojimo paskirtį – administracinės, sandėliavimo, gamybinės paskirties, garažų, pagalbinio ūkio pastatams ir kiemo statiniams eksploatuoti (1 t., b. l. 23).

32.       Vilniaus apygardos teismo 2002 m. vasario 26 d. nutartimi AB „Metalų komercija“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Vantolina“.

33.       2004 m. gruodžio 13 d. patvirtinta Inžinerinių statinių (reg. Nr. 10/82058) adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kadastrinių matavimų byla.

34.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. kovo 7 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2004 m. vasario 17 d. sprendimą ir, be kita, ko pripažino negaliojančia AB „Metalų komercija“ ir UAB „Metalų komercijos“ terminalo (2022 m. birželio 6 d. pavadinimas pakeistas į UAB „Panerių terminalas“) turto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perleidimo sutartį ir pritaikė restituciją – turtą priteisė iš UAB „Panerių terminalas“ pradinei savininkei AB „Metalų komercija“, išskyrus tiltinį kraną, kuris parduotas R. N. (ieškovui nagrinėjamoje byloje). Dėl ieškovui priklausančio tiltinio krano kasacinis teismas pritaikė restituciją pinigais – pradinei savininkei iš UAB „Panerių terminalas“ priteisė 180 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2005). Be to, kasacinis teismas pripažino iš dalies negaliojančiu valstybinės žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), naudotojų AB „Metalų komercija“, UAB „Metalų komercijos“ terminalo (UAB „Panerių terminalas“) ir R. N. (ieškovo nagrinėjamoje byloje) 2001 m. lapkričio 20 d. susitarimą „Dėl žemės nuomos sutarčių sudarymo“, ir atitinkamą Vilniaus apskrities viršininko įsakymo dėl valstybinės žemės sklypo išnuomojimo dalimis dalį, palikdamas galioti tik su R. N. (ieškovo nagrinėjamoje byloje) teisėmis ir pareigomis susijusias susitarimo ir įsakymo nuostatas.

35.       LAB „Metalų komercija“ atgavus turtą natūra, jį bankroto administratorius (likvidatorius) iš varžytynių pardavė atsakovei UAB „Ferogama“. LAB „Metalų komercija“ bankroto administratoriaus atstovas B. V. 2009 m. spalio 30 d. varžytynių aktu perdavė (ir pardavė) už 2 883 587 Eur (9 956 450 Lt) atsakovei UAB „Ferogama“ nekilnojamąjį turtą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pagal priede nurodytus sąrašus, t. y. priedą Nr. 1 „Registruotas turtas“ (27 turto vienetai) ir priedą Nr. 2 „Neregistruotas turtas“ (keturios aikštelės–estakados ir kiti inžineriniai statiniai). Priedo Nr. 2 antroje eilutėje įrašyta aikštelė–estakada Nr. 6, jos plotas – 4 930 kv. m (1 t., b. l. 38).

36.       VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškovo ginčijamas objektas (kitas inžinerinis statinys – 4 930 kv. m atviras sandėlis–estakada (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro registre. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. gruodžio 20 d. Nekilnojamojo turto registre varžytynių akto pagrindu įregistruota atsakovės UAB „Ferogama“ nuosavybės teisė į nurodytą objektą (aikštelę–estakadą Nr. 6).

37.       Atsakovė UAB „Ferogama“ 2018 m. liepos 4 d. pateikė reikalavimą ieškovui atlaisvinti aikštelę–estakadą Nr. 6 (1 t., b. l. 46).

38.       Ieškovas 2022 m. balandžio 20 d. VĮ Registrų centrui pateikė prašymą ir, be kita ko, prašė įregistruoti kito inžinerinio statinio – pokraninio ginčo kelio – kadastro duomenis bei ieškovo nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį daiktą pagal matininko D. B. 2022 m. balandžio 13 d. parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (1 t., b. l. 47–58). Joje nurodyta, kad pokraninis ginčo kelias pastatytas 2004 metais.

39.       Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2022 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. SPR5-8820 (14.4 E) šį prašymą atmesti, 2022 m. gegužės 3 d. priėmė sprendimą Nr. SPR4-7286 (14.5 E) atsisakyti Nekilnojamojo turto registre į pokraninį ginčo kelią įregistruoti R. N. nuosavybės teises.

40.       Ieškovas neginčijo VĮ Registrų centro sprendimų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30–32 straipsniuose nustatyta tvarka.

41.       Ieškovas bylos nagrinėjimo metu 2023 m. kovo 6 d. pateikė patikslintą matininko D. B. 2022 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (1 t., b. l. 171–176). Joje nurodyta, kad pokraninis ginčo kelias pastatytas 1970 metais.

42.       Taip pat ieškovas pateikė dvi matininko D. B. 2023 m. gegužės 9 ir 31 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas (2 t., b. l. 72–78, 128–132). Jose nurodyta, kad pokraninis ginčo kelias pastatytas 1970 metais.

 

Dėl ieškinio reikalavimų panaikinti atsakovės UAB „Ferogama“ nuosavybės teisės į pokraninį ginčo kelią registraciją ir įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą įregistruoti ieškovo nuosavybės teisę į nurodytą daiktą kvalifikavimo

 

43.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo teismo pripažinti jo nuosavybės teisę į 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi kartu su tiltiniu kranu įsigytą pokraninį ginčo kelią, kuris yra aikštelės–estakados Nr. 6 dalis ir kuris sandorio sudarymo metu nebuvo suformuotas ir įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Vėliau aikštelę–estakadą Nr. 6, kuri tuo metu taip pat buvo nesuformuota ir neįregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, 2009 m. spalio 30 d. varžytynių akto pagrindu įsigijo atsakovė UAB „Ferogama“. Tai padariusi, pastaroji 2013 metais įsigytą aikštelę–estakadą Nr. 6 suformavo atskiru nekilnojamojo turto objektu ir jį bei savo nuosavybės teises įregistravo Nekilnojamojo turto registre.

44.       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagrindinis nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinio reikalavimas yra aptariamas reikalavimas pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į pokraninį ginčo kelią. Kiti ieškovo reikalavimai panaikinti atsakovės UAB „Ferogama“ nuosavybės teisės registraciją į aikštelės–estakados Nr. 6 dalį, kuri sutampa su ieškovo kartu su tiltiniu kranu naudojamu pokraniniu ginčo keliu, bei įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti ieškovo nuosavybės teisę į pokraninį ginčo kelią yra išvestiniai iš pirmiau nurodyto pagrindinio reikalavimo. Tai reiškia, kad net jeigu ieškovas nebūtų suformulavęs išvestinių reikalavimų ieškinyje, o teismas patenkintų ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo (pagrindinį reikalavimą), teismo sprendimo pagrindu VĮ Registrų centras turėtų pareigą pakeisti atitinkamus su aikštele–estakada Nr. 6 (jos dalimi) susijusius įrašus Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad tokios pat, kaip pirmiau aptarta, pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).

45.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Nekilnojamojo turto registras įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro paskirtis – teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus registravimas ir viešinimas. Kasacinio teismo praktikoje dėl nuosavybės įgijimo pagrindo ir teisinės registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Taigi, ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016 23 punktas; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018 29 punktas; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-701/2018, 32 punktas).

46.       Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą dėl aikštelės–estakados Nr. 6 dalies registracijos panaikinimo ir įpareigojimo įregistruoti pokraninį ginčo kelią ieškovo vardu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyta apskųsto teismo sprendimo dalis pagrįsta dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

47.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Toks pat apskundimo terminas nustatytas ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje (šis terminas taikomas ir sprendimams dėl kadastro duomenų (įrašymo ar neįrašymo apskųsti) vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi).

48.       Kasacinis teismas, aiškindamas pirmiau nurodytą teisės normą, yra nurodęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, bet procesinis terminas, jam netaikomos CK reglamentuotos ieškinio senaties instituto taisyklės ir šį terminą teismas taiko ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014). Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad, kai civilinėje byloje nagrinėjami ir civilinio, ir administracinio pobūdžio reikalavimai, kiekvienam iš jų taikomi skirtingi terminai – atitinkamai arba ieškinio senaties, arba administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018).

49.       Atsižvelgusi į pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pabrėžia, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas 2013 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą dėl aikštelės–estakados Nr. 6 duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą – dėl nurodyto objekto bei atsakovės UAB „Ferogama“ nuosavybės teisės į jį įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Ieškovo atstovė 2021 m. spalio 20 d. pateikė VĮ Registrų centrui prašymą pateikti duomenis ir dokumentus, susijusius su aikštele–estakada Nr. 6. Atsakovas VĮ Registrų centras trimis 2021 m. lapkričio 5, 18 d. raštais pateikė ieškovo atstovei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą apie aikštelę–estakadą Nr. 6 ir dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Taigi, ieškovo atstovė (ir ieškovas) vėliausiai 2021 m. lapkričio 18 d. sužinojo informaciją apie aikštelės–estakados Nr. 6, kaip savarankiško nekilnojamojo turto objekto, suformavimą ir įregistravimą. Nuo nurodytos datos ieškovas per vieną mėnesį neginčijo viešųjų registrų tvarkytojo padalinio 2013 m. gruodžio 13 ir 20 d. sprendimų ir ieškinį teisme pareiškė 2022 m. lapkričio 3 d., t. y. praleidęs vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

50.       Be to, nagrinėjamoje byloje reikšminga tai, kad NTRĮ 30 ir 31 straipsniuose nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Skundas centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos (NTRĮ 31 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nesilaikė nurodytos išankstinės 2013 m. gruodžio 13 ir 20 d. sprendimų apskundimo tvarkos. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą dėl ieškovo reikalavimo panaikinti atsakovės UAB „Ferogama“ nuosavybės teisės registraciją į aikštelės–estakados Nr. 6 dalį (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

51.       Vertinant teismo sprendimą nutraukti bylą dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą įregistruoti ieškovo nuosavybės teisę į pokraninį ginčo kelią, pažymėtina, kad šį reikalavimą ieškovas grindžia matininko D. B. 2023 m. gegužės 31 d. parengta pokraninio kelio kadastro duomenų byla. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas priėmė sprendimą, pagrįstą nurodytos kadastro bylos duomenų įvertinimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl atsakovo VĮ Registrų centro įpareigojimo įregistruoti neįregistruotą pokraninį ginčo kelią nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Akcentuotina, kad bendrosios kompetencijos teismai sprendžia klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus subjektus, taip pat viešojo administravimo subjektus, nesprendžia bylų dėl registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Tokius sprendimus galėtų priimti tik administraciniai teismai, nustatę, kad šis subjektas, esant teisiniam pagrindui, vilkino atlikti tokius veiksmus ar nepagrįstai atsisakė juos atlikti. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007). Dėl to atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kuriuo jis kvestionuoja apskųsto teismo sprendimo dalį, kuria nutraukta bylos dalis (ieškovo apeliacinio skundo 20.8 papunkčio argumentas).

 

Dėl ieškinio senaties termino reikalavimui dėl nuosavybės teisių į pokraninį ginčo kelią pripažinimo reikšti aiškinimo

 

52.       Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje praleistas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl 2009 m. spalio 30 d. varžytynių akto dalies ginčijimo ir ieškovo nuosavybės teisės į pokraninį kelią pripažinimo reikšti.

53.       Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

54.       Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2019 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019, 21 punktas).

55.       Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019, 22 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020, 49 punktas).

56.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas praleido pirmiau nurodytą ieškinio senaties terminą, nes ieškinį teisme pareiškė 2022 m. lapkričio 3 d., nors nuo 2009 m. lapkričio 2 d. turėjo pasidomėti, koks LAB „Metalų komercija“ turtas parduotas atsakovei UAB „Ferogama“ 2009 m. spalio 30 d. varžytynių aktu. Ieškovas nurodė, kad jam atsakovė UAB „Ferogama“ 2018 m. liepos 4 d. pateikė reikalavimą atlaisvinti aikštelę–estakadą Nr. 6. Nuo nurodytos datos ieškovas pradėjo aiškintis su pokraniniu ginčo keliu susijusias aplinkybes, o jo teisių pažeidimas turėtų būti siejamas su atsakovės UAB „Ferogama“ nuosavybės teisės į aikštelę–estakadą Nr. 6 įregistravimo Nekilnojamojo turto registre diena – 2013 m. gruodžio 20 d. Be to, ieškovas nurodo, kad apie tai, jog į aikštelę – estakadą Nr. 6 įregistruota atsakovės UAB „Ferogama“ nuosavybės teisė, sužinojo 2021 metais, kai jo atstovė gavo su ginčo objektu susijusius dokumentus, taip pat ir Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame atsakovė UAB „Ferogama“ nurodyta kaip ginčo nekilnojamojo daikto savininkė.

57.       Įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad ieškovas nuo 2001 m. spalio 23 d. naudojasi nusipirktu tiltiniu kranu ir po juo esančiu pokraniniu ginčo keliu (aikštelės – estakados Nr. 6 dalimi), teisėjų kolegija daro išvadą, kad, būdamas atidus ir rūpestingas, jis nuo 2013 m. gruodžio 20 d. turėjo galimybę patikrinti viešus duomenis apie aikštelės – estakados Nr. 6 teisinį statusą ir sužinoti, jog nuosavybės teisės į ją viešajame registre įregistruotos atsakovės UAB „Ferogama“ vardu.

58.       Ieškinį nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė 2022 m. lapkričio 3 d., t. y. praėjus devyneriems metams nuo momento, kada jis turėjo galimybę sužinoti apie, jo manymu, savo teisių pažeidimą, todėl nepraleido bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl nuosavybės teisių pripažinimo pareikšti. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad ieškinio senaties terminas ieškovo ieškiniui teisme pareikšti prasidėjo nuo 2009 m, lapkričio 2 d., neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Nepaisant aptariamos neteisingos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškinio senaties termino praleidimo, apskųstame sprendime pasisakyta dėl ieškovo reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo pagrįstumo. Dėl to toliau teisėjų kolegija pasisako šiuo klausimu.

 

Dėl kitoje civilinėje byloje priimtoje kasacinio teismo nutartyje nustatytų aplinkybių reikšmės nagrinėjamoje byloje kilusiam šalių ginčui spręsti vertinimo 

 

59.       Ieškovas nagrinėjamoje byloje reikalavimą pripažinti jam nuosavybės teisę į pokraninį ginčo kelią grindžia vindikacinio ieškinio institutu (CK 4.95, 4.96 straipsniai). Aplinkybę, kad jis yra nurodyto objekto savininkas, ieškovas grindžia 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Ja ieškovas iš UAB „Metalų komercijos“ terminalas nusipirko tiltinį kraną su pokraniniu keliu. Ieškovas teigia, kad šis pokraninis kelias yra tiltinio krano priklausinys. Be to, ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kitoje civilinėje byloje kasacinio teismo nustatytą aplinkybę, jog aikštelė – estakada Nr. 6 ieškovui nuosavybės teise priklauso kartu su pokraniniu keliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2005 motyvuojamoji dalis).

60.       Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas ieškovės BUAB „Metalų komercija“ ieškinio, kuriuo ieškovė ginčijo jos ir UAB „Metalų komercijos“ terminalo 2001 m. vasario 19 d. turto perleidimo sutartį, 2001 m. kovo 5 d. akcijų pasirašymo, apmokant jas nekilnojamuoju turtu, sutartį, nurodytų bendrovių 2001 m. rugsėjo 3 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutartį, UAB „Metalų komercijos“ terminalo ir UAB „Balgva“ 2001 m. gruodžio 28 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutartį, AB „Metalų komercija“, UAB Metalų komercijos“ terminalo ir R. N. 2001 m. lapkričio 20 d. susitarimo dėl žemės nuomos sutarčių sudarymo dalį, AB „Metalų komercija“ ir Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. vasario 11 d. susitarimo „Dėl valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties papildymo“ dalį, Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 339-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išnuomojimo dalimis AB ‚Metalų komercija“ UAB „Metalų komercijos“ terminalui ir R. N.“ dalį. Kasacinis teismas pakeitė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus.

61.       Nurodytoje byloje ieškinys buvo patenkintas. Kasacinis teismas patikslino ir naujai išdėstė pirmosios instancijos teismo rezoliucinę dalį. Pasisakydamas dėl restitucijos taikymo, nutarties motyvuojamojoje dalyje kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas restitucijos klausimą, neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal bylos duomenis vieną iš dešimties tonų keliamosios galios tiltinių kranų, ieškovės BAB „Metalų komercija“ pagal 2001 m. sausio 18 d. perdavimo – priėmimo aktą perduotą UAB „Metalų komercijos“ terminalui, pastarasis už 180 000 Lt pardavė atsakovui R. N. (ieškovui nagrinėjamoje byloje) bei į tai, kad ieškovė BAB „Metalų komercija“, teigdama nežinanti apie R. N. nesąžiningumą, restituciją dėl nurodyto tiltinio krano prašė taikyti ne natūra, bet pinigais. Taigi, aptariamoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad atsakovui R. N. (ieškovui nagrinėjamoje byloje) buvo parduotas tiltinis kranas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2005 10 psl.). Taip pat kasacinis teismas pažymėjo, kad 2001 m. lapkričio 20 d. susitarimu dėl žemės nuomos sutarčių sudarymo buvo reaguojama į nekilnojamojo turto savininkų žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasikeitimus ir todėl susitarta pakoreguoti dvi žemės nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2005 12 psl.). Įvertinusi analizuojamas kasacinio teismo nutarties motyvų dalis, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis teismas nenagrinėjo klausimo, ar ieškovui nagrinėjamoje byloje R. N. nuosavybės teise priklauso tik tiltinis kranas, ar ir po nurodytu kranu esantis pokraninis ginčo kelias. Taigi, nagrinėjamoje byloje bylos nagrinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės yra ne tapačios aplinkybėms, kurios sudarė aptartos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos nagrinėjimo dalyką. Apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nurodyta kasacinio teismo nutartis neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais ieškovo nuosavybės teisė į pokraninį ginčo kelią įrodinėjama remiantis nurodyta kasacinio teismo nutartimi.

 

Dėl tiltinio krano ir pokraninio kelio vertinimo pagal daiktų rūšis ir ieškovo reikalavimo pripažinti nuosavybės teisę į pokraninį ginčo kelią kvalifikavimo

 

62.       Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo ypatumas yra tas, kad tiltinis kranas yra kilnojamasis daiktas, o pokraninis ginčo kelias (aikštelės – estakados Nr. 6 dalis) yra nekilnojamasis daiktas. Be to, tiek ieškovui 2001 m. spalio 23 d. sudarant tiltinio krano pirkimo–pardavimo sutartį, tiek atsakovei UAB Ferogama“ 2009 m. spalio 30 d. varžytynių akto pagrindu įsigyjant, be kita ko, aikštelę–estakadą Nr. 6, vykstant AB „Metalų konstrukcijos“ bankroto procesui, tiek nurodyta aikštelė, tiek nurodytas pokraninis kelias nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Taigi, susidarė tokia situacija, kai ieškovas, pirkdamas tiltinį kraną – kilnojamąjį daiktą, su pirkėja sudarė paprastos rašytinės formos pirkimo–pardavimo sutartį, nors šis nusipirktas tiltinis kranas naudotas kartu su pokraniniu ginčo keliu, kuris yra nekilnojamasis daiktas.

63.       Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovo argumentai, kuriais jis teigia, jog pokraninis ginčo kelias yra tiltinio krano priklausinys, yra nepagrįsti. Tokia išvada darytina dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

64.       Byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad tiltinis kranas yra kilnojamasis daiktas, o pokraninis ginčo kelias, kaip aikštelės–estakados Nr. 6 dalis, yra nekilnojamasis daiktas. Taigi, ieškovo teigimu, šis nekilnojamasis daiktas yra kilnojamojo daikto (tiltinio krano) priklausinys. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nekilnojamasis daiktas negali būti kilnojamojo daikto priklausiniu, nes pagal CK .19 straipsnio 1 dalį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo antraeiliu daiktu (priklausiniu) ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu išaiškinta, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006). Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017, 22 punktas).

65.       Vertinant tiltinio krano (kilnojamojo daikto) ir pokraninio ginčo kelio (nekilnojamojo daikto) statusą santykio „pagrindinis daiktas–priklausinys“ aspektu, svarbu atsižvelgti į tai, ar nekilnojamasis daiktas gali tarnauti kilnojamam daiktui. 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2003 m. birželio 13 d.) 10 straipsnyje reglamentuotas nekilnojamųjų daiktų priklausinių registravimas. Pagal NTRĮ 10 straipsnio 4 dalį, Nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami ir nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris; tokie nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto registre įregistruojami kaip priklausiniai pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įraše padarant šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytą žymą; registruojant tokius priklausinius, netaikomos šio straipsnio 5 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad tokio reglamentavimo, pagal kurį būtų registruojami nekilnojamieji daiktai, kaip kilnojamųjų daiktų priklausiniai, įstatymų leidėjas neįtvirtino. Taigi, atsižvelgiant į nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų sampratas, įtvirtintas CK 4.2 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat į tai, kad kilnojamasis daiktas gali būti nekilnojamojo daikto dalimi (CK 4.2 straipsnio 4 ir 5 dalys), bet ne priešingai, darytina išvada, kad pokraninis ginčo kelias (aikštelės–estakados Nr. 6 dalis) nėra tiltinio krano priklausinys.

66.       Be to, atkreiptinas dėmesys ir į kilnojamojo ir nekilnojamojo daikto perleidimo sandoriams nustatytų formų skirtumą. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartims taikoma notarinė sandorių forma (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.311 straipsnis, 6.393 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal CK 6.393 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Kilnojamiesiems daiktams perleisti pakanka sudaryti paprastos rašytinės formos sandorį. Taigi, nekilnojamiesiems daiktams perleisti paprastos rašytinės sandorio formos nepakanka – privaloma sandorį sudaryti notarine forma. Notarinė sandorių sudarymo forma yra kvalifikuota ir turi prioritetą prieš paprastą rašytinę formą, nes pirmosios nesilaikymo padariniai yra sunkesni. Nurodyta, kad pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Taigi, ir dėl to, kad 2001 m. spalio 23 d. tiltinio krano pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta paprasta rašytine, bet ne notarine forma, negalima tiltinio krano kvalifikuoti pagrindiniu daiktu, o pokraninio ginčo kelio – krano priklausiniu.

67.       Dėl visų nurodytų priežasčių nagrinėjamoje byloje pokraniniam ginčo keliui negali būti taikomos CK 4.14 straipsnio nuostatos, kuriomis reglamentuotas antraeilio daikto likimas (antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip). Taigi, ieškovo nagrinėjamoje byloje įrodinėjamas tiltinio krano ir pokraninio ginčo kelio funkcinis ryšys yra neaktualus, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu išsamiau nepasisako.

 

Dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą registracijos padarinių vertinimo

 

68.       Nagrinėjamoje byloje vertinant ieškovo pareikštą reikalavimą pripažinti jo nuosavybės teisę į pokraninį ginčo kelią, reikšmingos yra ir aplinkybės, susijusios su teisių į ginčo objektą registracija. Atsakovės UAB „Ferogama“ nuosavybės teisė į aikštelę – estakadą Nr. 6 Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2013 m. gruodžio 20 d. Ieškovo nuosavybės teisė į prašomą jam nuosavybės teise pripažinti pokraninį ginčo kelią (aikštelės – estakados Nr. 6 dalį) neįregistruota. Pagal CK 1.75 straipsnio 3 dalį, jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Jeigu nė vienas asmuo sandorio neįregistravo, laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo. 

69.       Sandorio, susijusio su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, registracija atlieka tokių teisių ir jų turinio pasikeitimo išviešinimo funkciją, kuri svarbi tuo aspektu, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Ieškovas, manydamas, kad kartu su nusipirktu tiltiniu kranu nuosavybės teise įsigijo ir pokraninį ginčo kelią, ir žinodamas, jog šis nekilnojamasis daiktas yra nesuformuotas ir neįregistruotas viešajame registre, nesiėmė veiksmų jam suformuoti, įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir savo nuosavybės teisei jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė UAB „Ferogama“, priešingai negu ieškovas, nurodytų veiksmų ėmėsi, 2009 m. spalio 30 d. varžytynių aktu įsigytą aikštelę–estakadą Nr. 6 suformavo kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, jį ir savo nuosavybės teisę įregistravo atitinkamai 2013 m. gruodžio 13 ir 20 d. Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

70.       Dėl ieškovo prašomos pripažinti nuosavybės teisės, susijusios su pokraniniu ginčo keliu, kaip aikštelės–estakados Nr. 6 dalies, atsakovė UAB „Ferogama“ CK 1.75 straipsnio 2 dalies prasme laikytina trečiuoju asmeniniu ieškovo (pirkėjo pagal 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį) atžvilgiu. Ieškovas neįregistravo 2001 m. spalio 23 d. tiltinio krano su pokraniniu keliu pirkimo – pardavimo sutarties, todėl negali panaudoti šio sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamasis kitais įrodymais (CK 1.75 straipsnio 2 dalis, 6.393 straipsnio 3 dalis). Nesant išviešinto ieškovo teisių, susijusių su pokraniniu ginčo keliu, fakto, ieškovo argumentai, susiję su atsakovės UAB „Ferogama“ pareiga domėtis ieškovo naudojimosi aikštele–estakada Nr. 6 pagrindu ir šios atsakovės nesąžiningumu, yra nepagrįsti. Be to, ieškovas pateiktais įrodymais negali įrodyti savo nuosavybės teisės į pokraninį ginčo kelią ir paneigti atsakovės UAB „Ferogama“ pateiktų įrodymų apie jos nuosavybės teisę į aikštelę–estakadą Nr. 6, t. y. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2002 m. spalio 11 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta netenkinti UAB „Panerių terminalas“ prašymo įregistruoti daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus (ir į aikštelę–estakadą Nr. 6), AB „Metalų komercija“ 1994 m. balandžio mėn. pažyma apie atliktą ir atliekamą objektų inventorizaciją, UAB „Panerių terminalas“ 2002 m. rugsėjo 3 d. prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į statinius, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), adresuotas viešo registro tvarkytojui, UAB „Panerių terminalas“ 2002 m. liepos 2 d. raštas „Dėl įmonės pavadinimo pakeitimo“, 2002 m. rugsėjo 2 d. raštas „Dėl turto įregistravimo“, 2002 m. spalio 1 d. raštas dėl geležinkelio atšakų ilgio patikslinimo, 2002 m. rugpjūčio 28 d. įgaliojimas, 2022 m. spalio 8 d. pranešimas apie UAB „Panerių terminalas“ priklausantį 6–ojo sandėlio (teismo pastaba – aikštelės–estakados Nr. 6) 2 900 kv. m plotą, 2004 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (1 t., b. l. 41; 2 t., b. l. 92–106). Taigi, ieškovas apeliaciniame skunde neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė nurodytais įrodymais, taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į UAB „Vantolina“ atstovo B. V. teismo posėdžiuose teiktus paaiškinimus.

71.       Atsakovė UAB „Ferogama“ aikštelę–estakadą Nr. 6 įsigijo bankroto administratoriui vykdant LAB „Metalų komercija“ bankroto procedūrą ir nurodytos bendrovės turtą pardavus iš varžytynių – 2009 m. spalio 30 d. varžytynių akto pagrindu. Nurodytu varžytynių aktu parduotas visas turtas ir už jį sumokėta bendra kaina. Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aikštelė–estakada Nr. 6 atsakovei UAB „Ferogama“ perduota atlygintinai, o ieškovo argumentai, kuriais jis teigia buvus priešingai, yra nepagrįsti.

72.       Dėl nurodytos atsakovės nuosavybės teisės į aikštelę–estakadą Nr. 6 papildomai pažymėtina, kad šis objektas įsigytas 2009 m. spalio 30 d. varžytynių akto pagrindu, t. y. LAB „Metalų komercija“ bankroto proceso metu. Turto pardavimas bankroto procese reglamentuotas specialiame įstatyme, t. y. LAB „Metalų komercija“ nekilnojamasis turtas, taip pat ir ginčo aikštelė–estakada Nr. 6 parduotas laikantis jo pardavimo metu galiojusiame ĮBĮ nustatyta tvarka (nurodyto įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d.) 33 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 patvirtinti Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatai (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. rugsėjo 7 d.). 2009 m. spalio 30 d. varžytynių akto priedo Nr. 2 lentelėje, trečioje eilutėje nurodytas aikštelę–estakadą Nr. 6 identifikuojantis numeris, taip pat šios aikštelės plotas.

73.       Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad aptartame varžytynių akte aikštelė–estakada Nr. 6 apibūdinta aiškiai.

74.       Kiti ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovų atsiliepimų į šį skundą argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, jie neturi įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

 

Dėl atsakovei UAB „Ferogama“ atlygintinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

 

75.       Atsakovė UAB „Ferogama“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sumažino ir priteisė ne visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais.

76.       CPK 93 straipsnyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

77.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nurodytoje nuostatoje taip pat įtvirtintas draudimas priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

78.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017, 32 punktas). Visais atvejais priteisiant šių išlaidų atlyginimą yra taikomas realumo kriterijus, kuris reiškia, kad turi būti nustatyta, jog bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1120/2023, 20 punktas).

79.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įvertinimui, kad atsakovė UAB „Ferogama“ nepateikė rašytinių įrodymų, kurie aiškiai pagrįstų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė teisingai nurodo, kad ji 2023 m. liepos 20 d. ir 2023 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymus priteisti 3 079,60 Eur ir 1 113,20 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Nurodytas išlaidas pirmosios instancijos teismas įvertino, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus atlyginti maksimalius dydžius, ir pagrįstai jas sumažino (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

80.       Atsakovė UAB „Ferogama“ teisingai nurodo, kad Rekomendacijose rekomenduoti priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (7 punktas). Už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, priteistino maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1 (8.19 papunktis). 2023 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) buvo 1 959,90 Eur. Dėl to už vieną advokato pasiruošimo teismo posėdžiui ir atstovavimo jame valandą maksimalus atlygintinas užmokestis – 195,99 Eur, dešimt valandų – 1 959,9 Eur. Taigi, atsakovės UAB „Ferogama“ patirtos 2 783 Eur išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose viršija rekomenduojamą atlyginti dydį 823,10 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi priežastis, dėl kurių patirta bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, procesinių dokumentų turinį, teisinių paslaugų pobūdį, pareikštą reikalavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sumažino atsakovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį (Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 7, 8.2, 8.19 papunkčiai).

81.       Aplinkybė, kad atsakovė UAB „Ferogama“ 2023 m. liepos 20 d. ir 2023 m. rugpjūčio 10 d. prašymuose nurodė tuo metu patirtų išlaidų už teisines paslaugas dydį, atitinkamai – 15 557,28 Eur ir 16 670,48 Eur, savaime nepagrindžia nei bylos šalies patirtų išlaidų dydžio, nei teismo pareigos informuoti atsakovę, kad ji nepateikė duomenų, pagrindžiančių 12 459,68 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga šaliai, siekiančiai gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

82.       Atsakovė UAB „Ferogama“ su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 12 459,68 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Atsakovė nurodo, kad jų negalėjo pateikti anksčiau dėl techninių kliūčių. Ji pirmosios instancijos teismui nurodė patirtų išlaidų dydį, manė, kad 2023 m. gegužės mėn. pateikė prašymą priteisti šias išlaidas. Atsakovė sužinojo, kad nepateikė įrodymų, tik gavusi teismo sprendimą.

83.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

84.       Atsakovė UAB „Ferogama“ pateikė į bylą 2023 m. gegužės 18 d. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, informacinę kortelę (elektroninio dokumento metaduomenis), išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus ir jų informacijos kortelę (elektroninio dokumento metaduomenis).

85.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė 2023 m. liepos 20 d. ir 2023 m. rugpjūčio 10 d. prašymuose nurodė, jog patyrė išlaidų, susijusių taip pat ir su pasirengimu bylai nagrinėti. Taigi, atsakovei UAB „Ferogama“ atstovavo profesionalus teisininkas, kuris buvo susipažinęs su bylos duomenimis. Jis galėjo patikrinti, kokius duomenis pateikė teismui, taip pat ir kokius dar turi pateikti. Tai, kad advokatas išrašė PVM sąskaitas faktūras ir atsakovė jas apmokėjo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepaneigia šalies ar jos atstovo pareigos laiku pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius duomenis. Atsakovė UAB „Ferogama“ neįrodė, kad negalėjo pateikti šių įrodymų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti juos į bylą.

86.       Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovė UAB „Ferogama“ neįvykdė pareigos pateikti pirmosios instancijos teismui duomenis, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog atsakovė aiškiai nepagrindė bylinėjimosi išlaidų dydžio. Atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų dydžio pagrįstumo klausimas pagal su jos apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus nespręstinas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

87.       Atsižvelgusi į visa tai, kas šioje nutartyje nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ir įvertino ieškovės reikalavimus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo jo keisti ar naikinti. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti paliktas nepakeistas, o ieškovo ir atsakovės UAB „Ferogama“ apeliaciniai skundai – atmesti.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

 

88.       Ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 450 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pridėjo ataskaitą už suteiktas paslaugas ir banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Ataskaitoje užfiksuota, kad advokatas, teikdamas ieškovui teisines paslaugas, sugaišo 34,5 val., valandos įkainis – 100 Eur. Advokatas parengė apeliacinį skundą per 28,5 val., atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą per 5 val.

89.       Atsakovė UAB „Ferogama“ pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis, kad už apeliacinio skundo parengimą patyrė 2 716,45 Eur bylinėjimosi išlaidas, o už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą – 3 896,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodytas išlaidas grindžia PVM sąskaitomis faktūromis, patvirtinimu dėl apmokėjimo, sąskaitos išrašais.

90.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovės UAB „Ferogama“ apeliacinius skundus, juos atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų parengimą neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

91.       Atsakovė UAB „Ferogama“ patyrė išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 2023 m. IV ketvirtį. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) buvo 2 000,10 Eur. Rekomendacijose nustatytas maksimalus atlygis už nurodyto procesinio dokumento parengimą – 2 600,13 Eur (2 000,10 x 1,3 = 2 600,13) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 papunktis). Atsakovės patirtos 3 896,20 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija rekomenduojamą atlyginti maksimalų dydį. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas priteisti didesnį, negu nustatytą Rekomendacijose, dydį už suteiktas advokato paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės UAB „Ferogama“ apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų dydžio, atsižvelgia į priežastis, dėl kurių ji patyrė bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, advokato sugaištą laiką ir daro išvadą, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis per didelis, todėl jis sumažinamas iki 2 600 Eur (Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 7, 8.11 papunkčiai). Atsakovei UAB „Ferogama“ iš ieškovo priteisiamos 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

92.       Ieškovas patyrė 500 Eur (100 Eur x 5 val. = 500 Eur) už atsiliepimo į atsakovės UAB „Ferogama apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašomų atlyginti išlaidų dydį, Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 7, 8.11 papunkčiuose įtvirtintus kriterijus, daro išvadą, kad jis pagrįstas. Dėl to ieškovui iš atsakovės UAB „Ferogama“ priteisiama 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

93.       Įskaičius priešpriešinius vienarūšius patenkintus ieškovo ir atsakovės UAB „Ferogama“ reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, atsakovei UAB „Ferogama“ iš ieškovo priteisiamos 2 100 Eur nurodytos bylinėjimosi išlaidos (2 600 – 500 = 2 100).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

nutaria:

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ferogama“ (juridinio asmens kodas 301133896) iš ieškovo R. N. (R. N.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas.

 

 

Teisėjai

Gintaras Pečiulis     Irmantas Šulcas     Tomas Venckus