Civilinės bylos numeris e2A-329-585/2019

                              Teisminio proceso numeris 2-68-3-30260-2017-0

              Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.20. 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės-Jankūnienės ir Jelenos Šiškinos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (buvęs pavadinimas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“, G. N., L. M. ir J. B. dėl dalies valdybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – A. Z.,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – Invega) 2017-07-04 valdybos sprendimą „Patvirtinti Susitarimo dėl darbo sutarties ir darbo santykių nutraukimo tekstą ir teikti susitarimą Invegos generaliniam direktoriui ta apimtimi, kuria patvirtintas susitarimo dėl darbo sutarties ir darbo santykių nutraukimo 4 punkto c papunkčio tekstas. Prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. N., L. M. ir J. B. 21 637,94 Eur žalos atlyginimą UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ naudai, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą.

2.       Nurodė, jog atsakovės steigėja ir vienintelė akcininkė yra valstybė, o visų atsakovės akcijų valdytoja yra ieškovė. Ginčijamu valdybos nutarimu buvo nuspręsta nutraukti darbo sutartį su generaliniu direktoriumi trečiuoju asmeniu A. Z. ir Susitarimo 4 punkto c papunkčiu buvo susitarta, jog jam bus išmokėta 21 637,94 Eur išmoka. Darbo sutarties su trečiuoju asmeniu A. Z. 3 punkte nurodyta, kad jam mokėtinas iki 100 proc. pareiginio atlyginimo priedas, priklausomai nuo Invegos veiklos rezultatų, kuris nustatomas Valdybos sprendimu. Ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2017-03-31 trečiajam asmeniui A. Z. buvo nustatytas ir realiai sumokėtas 50 proc. pareiginio atlyginimo dydžio priedas, kuris sudarė 21 637,94 Eur. Ginčijamu nutarimu buvo nutarta išmokėti trečiajam asmeniui A. Z. dvigubą pareiginio atlyginimo priedą, kas prieštarauja sąžiningumo principui.

3.       Atsakovai su ieškinio reikalavimais nesutiko. Ieškinyje pateiktas aplinkybių traktavimas nėra tikslus ir pagrįstas. Ginčo laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2017-03-31 buvo visos sąlygos už rodiklių pasiekimą ir viršijimą trečiajam asmeniui A. Z. taikyti maksimalaus dydžio pareiginio atlyginimo priedą bei buvo prielaidos skirti premiją už gerus įmonės veiklos rezultatus. Trečiajam asmeniui A. Z., nesant jo sutikimo, faktiškai buvo sumažintas priedas prie darbo užmokesčio, kuris nebuvo atstatytas iki maksimalaus 100 proc. dydžio visą laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2017-03-31. Nuo darbo sutarties sudarymo dienos iki 2012-12-01 Invega vadovui buvo mokamas 100 proc. priedas, kas suteikė lūkestį vadovui tikėtis ir toliau 100 procentų priedo. Nepaisant to, kad visi rodikliai buvo pasiekti Valdyba skyrė vadovui 50 procentų priedą, nors trečiasis asmuo A. Z. niekada nesutiko su tokio dydžio priedu ir nuolatos reikalavo, kad būtų sumokėta trūkstama priedo dalis. Valdybos sprendimas sumokėti likusią priedo dalį buvo priimtas išimtinai Invega interesais, nes vadovas grasino teisminiais procesais ir Valdyba atsakingai įvertino aplinkybe, jog bylinėjimasis bus galimai nesėkmingas Invegos atžvilgiu. Valdyba apie derybas su trečiuoju asmeniu A. Z. nuolat informuodavo Invega Stebėtojų tarybos narius ir ginčijamo susitarimo projektas buvo pateiktas Stebėtojų tarybai, kuri jokių pastabų neturėjo. Ieškovė neargumentavo, kaip pasireiškė atsakovų tariamas nerūpestingumas ar lojalumo principo pažeidimas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatyta, kad Invegos steigėja ir vienintelė akcininkė yra valstybė, o visų akcijų valdytoja yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija (Invegos įstatų 2 punktas). Invegos valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba, vadovas (generalinis direktorius), rizikos valdymo komitetas. 2007-11-23 Darbo sutartimi Nr. 24 ir 2012-07-09 jos pakeitimu Invegos generalinio direktoriaus pareigas nuo 2007-11-23 ėjo trečiasis asmuo A. Z..

5.       Skundžiamu sprendimu nustatyta, kad 2012-07-09 Darbo Sutarties su A. Z. pakeitimo 3 punkte nurodyta, jog darbdavys (Invega) įsipareigojo mokėti darbuotojui 8,6 MMA dydžio pareiginį atlyginimą ir iki 100 procentų pareiginio atlyginimo dydžio priedą priklausomai nuo įmonės veiklos rezultatų, o priedo dydis ir mokėjimas nustatomas valdybos sprendimu. Invegos valdybos 2015-04-10 sprendimu buvo patvirtintos „Vadovaujančių darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo ir finansinio skatinimo taisyklės“. Jų 2.3 punkte nurodyta, kad mėnesinė alga, tai kas mėnesį mokama pareiginio atlyginimo ir priedo suma. Invegos vadovui pareiginio atlyginimo priedas priklauso nuo Invegos valdybos patvirtintame metiniame veiklos plane nustatytų planuojamų Invegos teikiamų paslaugų apimčių įvykdymo, rodiklis skaičiuojamas kaupimo būdu imant duomenis nuo metų pradžios (Taisyklių 14.1 papunktis). Kitų Invegos veiklos rodiklių, jei tokie nustatyti ir yra taikomi vadovaujančių darbuotojų pareiginio atlyginimo priedų dydžiams apskaičiuoti, įvykdymo (Taisyklių 14.1 papunktis). Pagal Taisyklių 15 punktą Invegos vadovui pareiginio atlyginimo priedas mokamas priklausomai nuo veiklos rodiklių, nustatytų Taisyklių 14 punkte, vykdymo.

6.       Invegos valdyba 2017-02-15 sprendimu nustatė detalią ketvirčiais skiriamų Invegos generaliniam direktoriui priedų (kintamosios atlyginimo dalies) tvarką, kurios 1 punkte nurodyta, jog Invegos ketvirčio paslaugų apimtims kiekine išraiška pasiekus paslaugų ir apimčių nustatytus rodiklius bei nustatytais terminais įgyvendinant ES struktūrinių investicijų priemones, einamąjį ketvirtį taikomas 50 procentų pareiginio atlyginimo dydžio priedas. Pagal Tvarkos 2 punktą Invegos vadovui numatytas nuo 60 iki 100 procentų atlyginimo priedas ir 100 procentų dydžio priedas skiriamas tuo atveju, kai ketvirčio paslaugų suminės apimtys viršijamos 81-100 procentų (Tvarkos 2.5 papunktis). Remiantis Tvarkos 6 punktu visų generaliniam direktoriui taikomų priedų suma (kintamoji atlyginimo dalis) negali būti didesnė nei 100 procentų pareiginio atlyginimo dydžio, net jei ir būtų apskaičiuota kitaip.

7.       Valdyba 2015-04-27, 2015-07-24, 2015-10-19, 2016-04-19, 2016-07-22, 2016-10-25 ir 2017-01-19 sprendimais konstatavo Invegos rodiklių pasiekimą ir viršijimą, tačiau nesprendė Invegos generalinio direktoriaus darbo užmokesčio dydžio priedo dalies klausimo taip, kad taikomas priedas atitiktų „Vadovaujančių darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo ir finansinio skatinimo taisyklių“, nuostatas tuo atveju, kai Invegos rodikliai pasiekiami ir viršijami. Invegos valdyba 2017-02-15 priimdama sprendimą dėl priedų (kintamosios atlyginimo dalies) tvarkos nustatymo Invegos generaliniam direktoriui, iš esmės pripažino, kad Invegos ketvirčio paslaugų sumines apimtis viršijus 81-100 procentų Invegos vadovui turi būti mokamas 100 procentų dydžio darbo užmokesčio priedas. Ieškovė neginčijo atsakovų ir trečiojo asmens argumento, jog Invegos rodikliai, kol Invegai vadovavo A. Z., buvo pasiekiami ir viršijami. Todėl teismas pripažino, kad A. Z. turėjo teisėtą pagrindą ir lūkestį gauti 100 procentų pareiginio atlyginimo priedą ir ginčijamame Susitarime nurodytas neišmokėtas priedas, o ne priedas antrą kartą be jokio tam pagrindo. 

8.       Ieškovė teigė, kad Invegos valdybos nariai pažeidė lojalumo pareigą, dėl ko turi būti pripažinta jų tyčinė kaltė, bet pirmosios instancijos teismas su šiuo argumentu nesutiko. Invegos valdybos nariai ilgiau nei mėnesį svarstė darbo sutarties su Invegos generaliniu direktoriumi A. Z. sąlygas, jas derino tarpusavyje, derino su viceministre L. S. ir su Invegos Stebėtojų taryba. Tai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta kaip atsakingas požiūris į savo pareigas ir valdybos narių atsakinga pozicija siekiant išspręsti reikšmingą bendrovei klausimą.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9.       Ieškovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Atsakovė savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:

9.1.       Trečiasis asmuo A. Z. nė karto neginčijo valdybos sprendimų, kuriais jam buvo paskirtas 50 procentų dydžio priedas ir nereiškė reikalavimų, jog būtų sumokėtas 100 procentų dydžio priedas.

9.2.       Taisyklėse nėra nurodoma, jog Invegos generaliniam direktoriui mokamas konkrečiai 100 procentų priedas. Taisyklėse numatyta, jog mokamas iki 100 procentų dydžio priedas.

9.3.       Darbo sutartyje su generaliniu direktoriumi buvo nustatyta, jog kintamoji darbo dalis bus nustatyta valdybos sprendimu, todėl negalima teigti, jog be darbuotojo sutikimo valdybos sprendimais buvo mažinamas darbo užmokestis.

9.4.       Pirmosios instancijos teismas peržengdamas reikalavimų ribas sprendė, jog valdybos sprendimais, kuriais paskirtas 50 procentų dydžio priedas yra neteisėti, nes teismo nuomone generaliniam direktoriui turėjo būti nustatytas 100 procentų dydžio priedas.

10.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-28 priimtą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimui į apeliacinį skundą pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:

10.1.       2015 m. I-IV ketvirčiais, taip pat 2016 m. I-IV ketvirčiais, bei 2017 m. I ketvirtyje Vadovo darbo užmokesčiui apskaičiuoti aktualūs įmonės veiklos rodikliai buvo pasiekti ir viršyti, todėl buvo visos prielaidos Vadovui taikyti maksimalaus dydžio pareiginio atlyginimo priedą.

10.2.       Vadovo darbo sutartyje buvo susitarta iki 100 proc. pareiginio atlyginimo priedo mokėjimas priklausomai nuo Įmonės veiklos rodiklių vykdymo

10.3.       Ginčijamu laikotarpiu INVEGOS valdyba nemotyvuotai ir nepagrįstai vienašališkai sumažindama pareiginio atlyginimo priedo maksimalų dydį nuo 100 proc. iki 50 proc., objektyviai nesilaikė darbo sutartyje sulygto darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos.

11.       Atsakovai G. N., J. B. ir L. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimui į apeliacinį skundą pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:

11.1.       Valdybos teisė spręsti dėl Vadovo arbo užmokesčio nėra absoliuti, kadangi ji yra ribojama Darbo sutarties sąlygų.

11.2.       Nuolatinis konkretaus dydžio kintamos darbo užmokesčio dalies mokėjimas sukuria darbdaviui įsipareigojimą ir ateityje mokėti ne mažesnio dydžio kintamą atlyginimo dalį, jeigu yra įgyvendinamos tokios pačios sąlygos.

11.3.       Invega ir Vadovas buvo susitarę, jog, Invega pasiekus 100 proc. ir daugiau Valdybos nustatytų tikslų, Vadovui privalo būti mokamas 100 proc. pareiginio atlyginimo priedas. Atitinkamai pasiekus mažiau tikslų, šis priedas būtų proporcingai mažinamas.

11.4.       Teismas nenagrinėjo valdybos sprendimų teisėtumo klausimo.

11.5.        Valdyba visais klausimais teikė informaciją Stebėtojų tarybai patvirtina ypatingą Atsakovų rūpestingumą, atsakingumą ir siekį rasti maksimaliai Invega interesus atitinkantį sprendimą.

11.6.       Atsakovų nuomone, darbo užmokesčio skolos sumokėjimas negali būti laikomas bendrovei padaryta žala.

11.7.       Šalis neprivalo pateikti teismui išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, jeigu pateikia dokumentus, pagrindžiančius, kad išlaidos yra mokėtinos (sąskaitą) ir kad jos yra realios.

12.       Trečiasis asmuo A. Z. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimui į apeliacinį skundą pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:

12.1.       Sprendžiant klausimą dėl darbo užmokesčio sudedamųjų dalių ir mokėjimo sąlygų pirmiausia turi būti vertinamos darbo sutarties nuostatos.

12.2.       INVEGA valdybos sprendimo dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies sumažinimo neapskundimas, neužkerta kelio Trečiajam asmeniui reikšti reikalavimo dėl darbo užmokesčio priteisimo, o nurodyto sprendimo neapskundimas savaime tokio reikalavimo nedaro niekiniu ar neteisėtu.

12.3.       Darbo sutartyje nustatytas iki 100 proc. priedas prie darbo užmokesčio yra sudėtinė darbo užmokesčio dalis, kuri negali būti vienašališkai keičiama INVEGA valdybos.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

14.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

15.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2012-07-09 Darbo Sutarties su A. Z. pakeitimo 3 punkte nurodyta, jog darbdavys (Invega) įsipareigojo mokėti darbuotojui (generaliniam direktoriui A. Z.) 8,6 minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio pareiginį atlyginimą ir iki 100 procentų pareiginio atlyginimo dydžio priedą priklausomai nuo įmonės veiklos rezultatų, o priedo dydis ir mokėjimas nustatomas valdybos sprendimu. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą vertino sudarytos darbo sutarties nuostatas, nurodė, jog pagal šalių suderintą darbo užmokesčio apmokėjimo tvarką vadovui pasiekus nustatytus veiklos rezultatus jam turi būti mokamas iki 100 procentų pareiginio atlyginimo dydžio priedas.

16.       Apeliantė teigia, kad toks darbo sutarties sąlygų traktavimas apriboja Valdybos teisę spręsti dėl skiriamo priedo dydžio nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Darbo sutarties nuostatose numatyta, jog vadovui priedas mokamas pasiekus jam nustatytus įmonės veiklos rezultatus. Pasirašant darbo sutartį nebuvo galima spręsti kaip vadovui seksis pasiekti jam nustatytus veiklos rezultatus, todėl Valdybai nustatyta teisė spręsti priedo dydžio klausimą. Vadovui pasiekus tik dalį jam numatytų veiklos rezultatų, jam turėjo būti nustatytas proporcingo dydžio priedas. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog vadovas pasiekė visus jam nustatytus veiklos rezultatus ir netgi juos viršijo, todėl, remiantis darbo sutarties sąlygomis, jam turėjo būti nustatytas 100 procentų pareiginės algos dydžio priedas. Nors apeliantė sutarties nuostatą „iki 100 procentų“ aiškina kaip suteikiančią teisę Valdybai spręsti dėl mažesnio negu 100 procentų priedo net ir konstatavus maksimalų užsibrėžtų rezultatų pasiekimą, toks aiškinimas leistų neskirti maksimalaus priedo esant maksimaliam rezultatui ir susitarimą dėl galimo 100 procentų priedo darytų neįvykdomą, todėl beprasmį, o mažesnio negu 100 procentų priedo mokėjimas tokiu atveju turėtų būti pagrindžiamas sutartyje nenumatytomis ir dėl to savavališkai vienos sutarties šalies nustatomomis sąlygomis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Valdybos teisė spręsti dėl pareiginės algos dydžio priedo buvo apribota sutarties nuostata dėl vadovo pasiektų rezultatų, todėl Valdyba privalėjo ja vadovautis.

17.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Valdybos sprendimais laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2017-03-31 vadovui buvo nustatytas tik 50 procentų pareiginės algos dydžio priedas. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu nurodo, jog šie valdybos sprendimai yra teisėti, o vadovas nesikreipė į teismą dėl jų nuginčijimo. Apeliantės vertinimu, tokie vadovo veiksmai reiškė, jog jis sutiko su jam paskirtu priedo dydžiu. Tačiau tokias apeliantės nurodomas aplinkybes paneigia bylos medžiaga. Į bylą yra pateikti trečiojo asmens A. Z. 2017-05-02, 2017-05-25 elektroniniai laiškai adresuoti Valdybai, kuriuose prašyta paaiškinti, pagal kokią tvarką ir principus jam buvo nustatoma kintamoji atlyginimo dalis bei teigė, jog Invegos valdyba nepagrįstai nėra priėmusi sprendimo dėl likusios 50 procentų priedo dalies laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2017-03-31, kai Invegos veiklos rodikliai tuo laikotarpiu buvo pasiekti ir viršyti. Kaip teisingai nurodo apeliantė, trečiasis asmuo buvo praleidęs terminą dėl valdybos sprendimų nuginčijimo, tačiau senaties terminas dėl neišmokėtos atlyginimo dalies reikalavimo nebuvo praėjęs ir trečiasis asmuo turėjo teisę kreiptis į teismą dėl neišmokėtos atlyginimo dalies priteisimo.

18.       Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nurodo, jog skundžiamo teismo motyvai, jog trečiasis asmuo galimai būtų kreipęsis į teismą dėl neišmokėto atlyginimo dalies priteisimo yra prielaidos, kurių pagrindu teismo sprendimas negali būti grindžiamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės nuomone, jog teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, tačiau nagrinėjamoje byloje teismo sprendimu buvo nustatyta, jog jei būtų buvęs įvykdytas apeliantės sprendimas neišmokėti vadovui viso darbo sutartyje nustatyto priedo, vadovas būtų galėjęs kreiptis į teismą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir ši aplinkybė gali būti panaudota prieš apeliantės argumentą dėl termino ginčyti Valdybos nutarimą praleidimo, kadangi Valdyba, priimdama sprendimą išmokėti anksčiau nesumokėtą priedo dalį, privalėjo įvertinti tokią galimybę. Be to, skundžiamas sprendimas nėra remiamas vien šia aplinkybe.

19.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo Invegos valdybos 2015-04-10 sprendimu patvirtintas „Vadovaujančių darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo ir finansinio skatinimo taisykles“ (toliau – Taisyklės), nurodydama, jog Taisyklėse nebuvo nustatyta 100 procentų pareiginės algos dydžio priedas vadovui. Taisyklių 2.5 punkte nurodyta, jog pareiginio atlyginimo priedas arba priedas, - tai kintamoji darbo užmokesčio sudedamoji dalis, mokama už planuojamą Invegos veiklos rodiklių vykdymą. Invegos vadovui pareiginio atlyginimo priedas priklauso nuo Invegos valdybos patvirtintame metiniame veiklos plane nustatytų planuojamų Invegos teikiamų paslaugų apimčių įvykdymo, rodiklis skaičiuojamas kaupimo būdu imant duomenis nuo metų pradžios (Taisyklių 14.1 papunktis). Kitų Invegos veiklos rodiklių, jei tokie nustatyti ir yra taikomi vadovaujančių darbuotojų pareiginio atlyginimo priedų dydžiams apskaičiuoti, įvykdymo (Taisyklių 14.1 papunktis). Pagal Taisyklių 15 punktą Invegos vadovui pareiginio atlyginimo priedas mokamas priklausomai nuo veiklos rodiklių, nustatytų Taisyklių 14 punkte, vykdymo. Jei atitinkamas Invegos veiklos rodiklis praeitą ketvirtį nepasiekė valdybos nustatyto planuojamo dydžio, Invegos vadovui mokamo pareiginio atlyginimo priedo dydis (atitinkama jo dalis, jei priedo skaičiavimui naudojami keli veiklos rodikliai) einamąjį ketvirtį mažinamas proporcingai nepasiektam dydžiui.

20.       Invegos valdyba 2015-12-01 sprendimo Nr. 044 1 punktu nutarė pakeisti „Vadovaujančių darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo ir finansinio skatinimo taisyklių“ 13 punktą jį išdėstant taip „Invegos valdyba tvirtina Invegos vadovo maksimalų pareiginio atlyginimo priedo dydį bei priedo dydžio skaičiavimą nuo atitinkamo Invegos veiklos rodiklio (ar kelių rodiklių) vykdymo rezultato“. Sprendimo 2.1 papunkčiu valdyba nustatė, kad 2015 m. gruodžio mėnesį (nuo 2015 m. gruodžio 2 d.) ir 2016 m. I ketvirtį Invegos generaliniam direktoriui taikomo pareiginio atlyginimo priedo maksimalus dydis nėra keičiamas ir yra lygus 50 procentų pareiginio atlyginimo dydžio. Pagal sprendimo 2.2 papunktį pareiginio atlyginimo priedo dalis, priklausanti nuo nustatyto planuojamo Invegos pelno prieš apmokestinimą įvykdymo, nėra keičiama ir yra lygi 25 procentų nustatyto pareiginio atlyginimo. Remiantis sprendimo 2.3 papunkčiu pareiginio atlyginimo priedo dalis, priklausanti nuo nustatyto planuojamo Invegos pelno nustatytų planuojamų Invegos paslaugų apimčių įvykdymo, nėra keičiama ir yra lygi 25 procentų nustatyto pareiginio atlyginimo.

21.       Įvertindamas Taisyklių nuostatas apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog Taisyklėse nėra nurodoma, jog vadovui mokamas išskirtinai tik 100 procentų pareiginės algos dydžio priedas. Taisyklėse kaip ir darbo sutartyje nurodoma, jog priedas mokamas už pasiektus veiklos rezultatus. Valdybos 2015-12-01 Sprendimas konkretizuoja už kokius veiklos rezultatų pasiekimus kokio maksimalaus dydžio priedas vadovui gali būti mokamas. Invegos valdyba 2017-02-15 sprendimu dar labiau sukonkretino Invegos generaliniam direktoriui mokamų priedų (kintamosios atlyginimo dalies) tvarką, kurio 1 punkte nurodyta, jog Invegos ketvirčio paslaugų apimtims kiekine išraiška pasiekus paslaugų ir apimčių nustatytus rodiklius bei nustatytais terminais įgyvendinant ES struktūrinių investicijų priemones, einamąjį ketvirtį taikomas 50 procentų pareiginio atlyginimo dydžio priedas. Pagal Tvarkos 2 punktą Invegos vadovui numatytas nuo 60 iki 100 procentų atlyginimo priedas ir 100 procentų dydžio priedas skiriamas tuo atveju, kai ketvirčio paslaugų suminės apimtys viršijamos 81-100 procentų (Tvarkos 2.5 papunktis). Remiantis Tvarkos 6 punktu visų generaliniam direktoriui taikomų priedų suma (kintamoji atlyginimo dalis) negali būti didesnė nei 100 procentų pareiginio atlyginimo dydžio, net jei ir būtų apskaičiuota kitaip.

22.       Iš priimtų Valdybos sprendimų bei Taisyklių turinio matyti, jog visais bylos nagrinėjimui aktualiais dokumentais buvo nustatyta, jog vadovui priedas mokamas už pasiektus jam nustatytus įmonės veiklos rezultatus. Jam nepasiekus nustatytų rezultatų priedas nebūtų mokamas. Akivaizdu, jog susitartas priedas buvo skatinamoji priemonė, kad Invega vadovas savo darbą atliktų įmanomai geriausiai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų bei trečiojo asmens pozicija, kad vadovui žinant, jog net jam pasiekus visus veiklos rezultatus, jam būtų mokamas tik 50 procentų pareiginės algos dydžio priedas, jis nebūtų dėjęs maksimalių pastangų pasiekti ir net viršyti įmonės veiklos rezultatų, todėl skatinamoji priemonė nepasiektų savo tikslų ir tai galėtų turėti neigiamą poveikį visos įmonės veiklos rezultatams.

23.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog pagrindas trečiajam asmeniui A. Z. išmokėti 100 procentų pareiginės algos dydžio priedą buvo Invegos valdybos 2015-04-27 sprendimas Nr. 019, 2015-07-24 sprendimas Nr. 030, 2015-10-19 sprendimas Nr. 037 ir 2016-01-26 sprendimas Nr. 004, 2016-04-19 sprendimas Nr. 015, 2016-07-22 sprendimas Nr. 030, 2016-10-25 sprendimas Nr. 042 ir 2017-01-19 sprendimas Nr. 003, kuriais buvo konstatuota, jog Invegos veikla 2015 m. I-IV ir 2016 m. I-IV ketvirčiais buvo pelninga ir paslaugų suminės apimtys kiekine išraiška pasiekė bei viršijo planuotus dydžius. Apeliantė nagrinėjamoje byloje neginčijo šių valdybos sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo. Jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog valdybos sprendimas išmokėti trečiajam asmeniui A. Z. priedą, kuris nebuvo išmokėtas, būtų neteisėtas, į bylą nėra pateikta. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga numato, jog šalis privalo įrodyti aplinkybes, kurios sudaro jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą. Apeliantė siekdama įrodyti, jog valdybos nariai netinkamai vykdė savo pareigas ir veikė priešingai Invega interesams privalėjo tokias aplinkybes įrodyti.

24.       Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad juridinio asmens organų narių pareiga veikti sąžiningai ir protingai reiškia pareigą veikti išimtinai vadovaujamos bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Pažeisdamas juridinio asmens interesą jo valdymo organo narys pažeidžia bendrą visų juridinio asmens narių interesą, kuriam atstovauja juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2018, 67 punktas). Lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016, 22 punktas).

25.       Pagal Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog atsakovai – valdybos nariai įstatyme įtvirtintos pareigos veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliu ir laikytis konfidencialumo nepažeidė, todėl nėra pagrindo jų civilinei atsakomybei atsirasti. Apeliacinės instancijos teismas įvertindamas apeliacinio skundo aplinkybes sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamoje byloje Invega valdybos nariai atsakovai G. N., L. M. ir J. B. veikė sąžiningai ir protingai, buvo lojalūs Invegai ir jų priimtas sprendimas yra teisėtas.

26.       Pateiktu apeliaciniu skindu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš jos priteistomis bylinėjimosi išlaidomis atsakovų – valdybos narių naudai. Apeliantė nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos, nes pateikta bylinėjimosi išlaidų detalizacija pateikta ne valstybine kalba, o be to į bylą nėra pateikta apmokėjimą patvirtinantys įrodymai. Atsakovai – valdybos nariai apmokėjimą už teisines paslaugas atliko po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, jog už atsakovus – valdybos narius teisinės pagalbos išlaidas apmokėjo užsienio draudikas ARGOGLOBAL SE ARAGON HOUSE, nurodant, jog dėl vidinių procedūrų užtrunka, kol užsienio draudikai apmoka advokatų pateiktas sąskaitas.

27.       Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu turi pateikti prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamoje byloje apeliantė nurodo, jog išlaidų paskaičiavimas pateiktas ne valstybine kalba, todėl negali būti vertinami byloje. Apeliacinės instancijos teismas su apeliante sutinka, tačiau atkreipia dėmesį, jog prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybine kalba nurodomas bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimas (lentelės duomenys).

28.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nei Advokatūros įstatymas nei kiti teisės aktai neriboja kliento ir advokato teisės susitarti dėl atsiskaitymo už paslaugas tvarkos ir terminų, taip pat leidžiami vadinamieji pacta de quota litis susitarimai, pagal kuriuos advokato užmokesčio dydis gali priklausyti nuo bylos baigties (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalis). Atsiskaitymas už suteiktas teisines paslaugas taip pat gali užtrukti dėl proceso šalies sunkios turtinės padėties ar kitų priežasčių, kurios nepriklauso nuo jų valios. Taigi, klientui ir advokatui nedraudžiama susitarti, kad visą ar dalį atlyginimo už teisines paslaugas klientas advokatui ar advokato padėjėjui sumokės per tam tikrą terminą, kuris gali sueiti vėliau, nei išnagrinėjama byla. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų turėjęs asmuo, turintis teisę gauti jų atlyginimą, gali kreiptis į sprendimą priėmusį teismą ir prašyti priimti byloje papildomą sprendimą dėl tokių išlaidų atlyginimo (Civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu atveju svarbu, kad prašymą priteisti būsimas išlaidas ir jų dydį patvirtinančius įrodymus šalis pateiktų teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Skirtumas tarp faktinių ir būsimų išlaidų yra apibrėžtas kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Kasyba“ prieš AB Lietuvos taupomąjį banką, bylos Nr. 3K-7-861/2001).

29.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą svarbu nustatyti ar bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos bei ar laiku teismui buvo pateikti patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiantys įrodymai. Atsakovus – valdybos narius atstovavusios advokatų kontoros išrašyta sąskaita-faktūra dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo yra pakankamas įrodymas, jog išlaidos buvo realios. Sąskaita pateikta dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl nėra pagrindo nepriteisti atsakovams – valdybos nariams pirmosios instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų.

30.       Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

31.       Apeliacinės instancijos teismas pateiktą apeliacinį skundą byloje atmetė. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai kurios naudai priimamas sprendimas. Atsakovai – valdybos nariai pateikė į bylą įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme visi kartu patyrė 12628,77 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl prašo kiekvienam priteisti po 4209,59 Eur. Iš prašymo priteisti atstovavimo išlaidas apeliacinėje instancijoje matyti, jog atsakovų – valdybos narių atstovė atstovavimo išlaidas apskaičiavo kiekvienam atsakovui atskirai. Tačiau atsiliepimas į apeliacinį skundą ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, buvo teikiamas bendras visų atsakovų – valdybos narių vardu. Todėl apeliacinio teismo vertinimu iš apeliantės atsakovams – valdybos nariams turi būti priteisiam 4209,59 Eur atstovavimo išlaidų, t.y. po 1403,20 Eur kiekvienam.

32.       Trečiasis asmuo A. Z. pateikė įrodymus, jog apeliaciniame procese patyrė 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi apeliantės skundas atmestas, trečiojo asmens A. Z. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, 

n u t a r ė :

        apeliacinį skundą atmesti.

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 1403,20 Eur atsakovės L. M. naudai jos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 1403,20 Eur atsakovo G. N. naudai jo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 1403,20 Eur atsakovo J. B. naudai jo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 363,00 Eur trečiojo asmens A. Z. naudai jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

        Teisėjai         Vytautas Zelianka

                Rūta Veniulytė-Jankūnienė 

                         Jelena Šiškina