Civilinė byla Nr. e2A-2388-603/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05718-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.;
2.6.1.5.; 3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo I. P. (I. P.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas I. P. pateikė ieškinį, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Mano Būstas Sostinė“ per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus ir apie atliktus darbus informuoti ieškovą I. P. raštu; 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. ieškovui nuosavybės teise priklauso butas name, adresu (duomenys neskelbtini). Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus administruoja atsakovė UAB „Mano Būstas Sostinė“;
1.2. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogas daugiau kaip vienerius metus yra itin prastos būklės, praleidžia vandenį, kuris prasiskverbia į ieškovo butą, kuris yra antrame (paskutiniame) pastato aukšte. Stogo būklė yra itin prasta, o virš ieškovo buto esanti stogo dalis tėra uždengta plėvele, kuri yra visiškai neatspari oro sąlygoms, praleidžia drėgmę;
1.3. atsakovės imtis priemonių stogo remontui prašoma daugiau kaip vienerius metus, tačiau atsakovė jo neremontuoja, vilkina klausimo sprendimą. Nors atsakovė 2021 m. kovo 29 d. sudarė Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktą Nr. V21-888877-1, kuriuo buvo vertinama stogo dalies virš ieškovo buto būklė ir užfiksuota: „vanduo prabėga laiptinėje per lubas. Stogas uždengtas falcine skarda, per sujungimą su prilydoma danga vyksta vandens prabėgimas. Fasadas aptrupėjęs.“. Iki šiol stogo remonto darbai nebuvo pradėti atlikti, o dėl sumontuotos juodos plėvelės vasarą ieškovo butas įšyla iki +38 laipsnių, tačiau neatlaiko vandens prasiskverbimo (tokios būklės stogas yra ir šiuo metu);
1.4. ieškovas 2021 m. liepos 23 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir atsakovę, prašydamas užtikrinti, kad stogas iki rudens būtų suremontuotas. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštu Dėl stogo remonto darbų Nr. MBST-RS-21-2341 informavo, kad dalies namo stogo remonto darbus atliks konkurso būdu pasirinktas rangovas UAB „Proalpas“ ir tikisi, jog darbai bus baigti iki rudens. Tačiau stogo remonto darbai iki atsakovės nurodyto laikotarpio nebuvo net pradėti, o atsakovė nepaskyrė ir atsakingo darbuotojo stogo klausimui spręsti;
1.5. atsakovės veiksmus buvo prašoma įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės, o pastarosios Būsto administravimo skyrius ieškovą be kita ko informavo, kad namo stogo dalies remonto darbai nėra atlikti. Nors nuo 2022 m. sausio 18 d. atsakymo pateikimo praėjo beveik du mėnesiai, atsakovė ir toliau nieko nedaro, kad namo stogas pagaliau būtų suremontuotas, be to, atsakovė ne tik nepradėjo atlikti šių darbų, bet paskutiniu raštu pranešė, kad grįžtama į pradinį etapą, t. y. vėl ketinama vykdyti stogo apžiūrą;
1.6. dėl tokio atsakovės neveikimas ieškovas nuolat patiria nepatogumus dėl į butą prasiskverbiančio vandens. Atsakovė savarankiškai (be butų savininkų sprendimų) galėtų spręsti klausimus, susijusius su bendrosios nuosavybės ekspoatavimu ir jos remontu, kadangi daugiabučio namo bendrojo objektų patikrinimo metu atsakovė turi atlikti bei atlieka vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimą, fiksuoja pastebėtus defektus, avarijų ar griūties pavojus ir numatomas priemones jiems pašalinti bei tikrina gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklę, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinę būklę. Tačiau atsakovė namo stogo remonto darbų nevykdo jau daugiau kaip metai, su laikinam uždengimui pritaikyta plėvele stogas yra paliktas neapibrėžtam terminui.
2. Atsakovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. išvardindamas bendrąsias teisinio reglamentavimo nuostatas ieškovas neįrodinėja, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovė;
2.2. administruodamas namo bendrojo naudojimo objektus, administratorius teisės aktų nustatyta tvarka vykdo bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, siekdamas nustatyti jų būklę. Atsakovė vykdė šią nustatytą pareigą – buvo atliktos apžiūros, įvertinta statinio konstrukcijų būklė;
2.3. namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Nurodytų defektų nešalinimas atsirado dėl bendraturčių neveikimo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo negali būti perkeliama namo administratoriui – atsakovei.
2.4. atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas ir negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Atsakovė yra uždengusi plėvele stogo dalį ir lokalizavusi defektus, o šiuo metu yra organizuojamas stogo remonto darbų pirkimų konkursas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) įpareigojo atsakovę UAB „Mano Būstas Sostinė“ per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus ir apie atliktus darbus informuoti ieškovą I. P. raštu; 2) priteisė iš atsakovės UAB „Mano Būstas Sostinė“ ieškovui bylinėjimosi išlaidas: 85 Eur žyminio mokesčio ir 484 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
4. Teismas sprendė, jog atsakovė nevykdė CK 2.242 straipsnyje įtvirtintos pareigos savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, o neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu (neremontavo namo stogo). Pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina aplinkybę, jog gyvenamojo namo (jo dalies), esančio (duomenys neskelbtini), stogas virš ieškovo buto yra avarinės būklės, keliantis pavojų aplinkai ir žmonėms bei negali būti saugiai naudojamas pagal paskirtį.
5. Pažymėjo, kad atsakovei kaip namo administratorei ir bendrojo naudojimo objektų valdytojai tenka pareiga organizuoti ir vykdyti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą bei eksploatavimą taip, kad būtų užtikrintos šių objektų naudojimo pagal paskirtį sąlygos (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir atsakovei pavestas funkcijas, teismas padarė išvadą, jog atsakovė nevykdė jai įstatymo deleguotų funkcijų, nesušaukė visuotinio susirinkimo bendrojo naudojimo objektų techninei būklei užtikrinti būtinų sprendimų priėmimui, neatliko namo stogo avarinės būklės likvidavimui būtinų statybos darbų.
6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 dalyje numatyta viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų - vykdyti statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka. Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama minėtą funkciją, įpareigojo pastato administratorę (atsakovę) likviduoti stogo avarinę būklę, tačiau nustatytu terminu atsakovė šio įpareigojimo neįvykdė. Todėl atsakovė įpareigotina suremontuoti pastato bendrojo naudojimo konstrukcijas (stogą).
7. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas nenustatė, kad jie patvirtintų atskirų namo patalpų savininkų neteisėtus veiksmus, t. y. trukdymą namo administratoriui (atsakovei) vykdyti pastato avarinės būklės likvidavimo veiksmus, sušaukti gyventojų susirinkimą. Pažymėjo, kad namo bendrojo naudojimo objektų tinkamos techninės būklės išsaugojimo ir su tuo susijusių remonto darbų organizavimas yra atsakovės, kaip juridinio asmens, pareiga.
8. Nurodė, kad materialinės teisės normose įtvirtintas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – įpareigojimas atlikti atitinkamus veiksmu (CK 1.138 straipsnio 4 punktas). Laikė, jog ieškovo nurodytas 4 (keturių) mėnesių veiksmų atlikimo terminas (įsiteisėjus teismo sprendimui) yra protingas ir pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad ginčo namo stogo problema fiksuota dar 2021 m. kovo mėn, t. y. daugiau nei prieš metus ir 3 mėn.
9. Kadangi ieškinys tenkintas, teismas iš atsakovės priteisė ieškovui pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teisinės pagalbos išlaidos, įvertinus jų apimtį, atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, neviršija maksimalaus leistino dydžio, o yra minimalaus dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliantė (atsakovė) pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo, prašydama jį panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
10.1. priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pažeidė procesinės teisės normų reikalavimus motyvuoti sprendimą. Teismas nevertino, kokias konkrečias cituojamo teisinio reguliavimo nuostatas atsakovė pažeidė, tik iš esmės atkartojo ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus;
10.2. pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Vien objekto inžinerinės įrangos valdymo faktas nepatvirtina neteisėtų veiksmų ir kaltės. Atsakovė, veikdama kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, teisės aktų nustatyta tvarka vykdo bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, siekdama nustatyti jų būklę. Atsakovė ir nagrinėjamu atveju vykdė šią nustatytą pareigą - buvo atliktos apžiūros, įvertinta statinio konstrukcijų būklė;
10.3. namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis), o bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą. Nurodytų defektų nešalinimas atsirado dėl bendraturčių neveikimo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo negali būti perkeliama namą administruojančiai atsakovei. Atsakovė yra uždengusi plėvele stogo dalį ir lokalizavusi defektus, tačiau skundžiamame sprendime dėl šios aplinkybės nepasisakyta;
10.4. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintuose Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose įtvirtintas administratoriaus funkcijas ir su jų vykdymu siejamas pareigas, administratoriui nesuteikta teisė savarankiškai valdyti bendrojo naudojimo objektus, kadangi administratorius savarankiškai gali priimti sprendimus tik dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo ir kai bendrojo naudojimo objektų būklė kelią grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Visais kitais atvejais administratorius gali veikti tik įgyvendindamas butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimus. Todėl atsakovei deliktinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu gali būti taikoma esant visoms kitoms tokios atsakomybės kilimo sąlygoms, t. y., tik nustačius, kad nagrinėjamu atveju buvo kilusi grėsmė bendro naudojimo objektų išlikimui, žmonėms ar aplinkai arba nustačius, kad atsakovė neįvykdė namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų. Siekdamas pagrįsti atsakovo atsakomybę, ieškovas turėjo įrodyti, kad buvo pažeistos atsakovei nustatytos pareigos, tačiau ieškovas apsiribojo konstatavimu, kad atsakovė yra ginčo namo bendrojo naudojimo objektų administratorė.
11. Ieškovas I. P. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
11.1. apeliantės kaip namo administratorės pareigos neapsiriboja vien tik namo apžiūrų vykdymu ir statinio konstrukcijų būklės nustatymu. Atsakovės neteisėti veiksmai, kuriuos teismas įpareigojo pašalinti, pasireiškė jos neveikimu, t. y. neorganizuojamu stogo remonto klausimo sprendimu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantei jau daugiau nei metai laiko yra žinoma apie avarinę stogo būklę, tačiau per visą šį laiko tarpą nebuvo rūpinamasi tuo, kad stogo avarinė būklė būtų pašalinta. Remonto darbai turėjo būti užbaigti iki 2021 m. rudens, tačiau jie nepradėti atlikti, o nuo 2021 m. liepos 23 d. nepaskirtas atsakingas darbuotojas stogo klausimams spręsti;
11.2. argumentai, jog stogą suremontuoti turi patys savininkai, prieštarauja ankstesnei atsakovės pozicijai, pagal kurią atsakovė nurodė, jog surastas rangovas UAB „Proalpas“ ketina suremontuoti stogą iki 2021 m. rudens;
11.3. ieškovas neįrodinėjo ir neteigė, kad neturi pareigos prižiūrėti ir remontuoti stogą, tačiau ieškovas šią savo pareigą įgyvendina per apeliantę, kadangi stogas nėra asmeninė ieškovo nuosavybė, o viso namo bendro naudojimo konstrukcija. Atitinkamai dėl to teisės aktai nustato tokios nuosavybės administravimo ir priežiūros ypatumus, pagal kuriuos apeliantė teikia butų savininkams mokamas bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros paslaugas, o pastato bendrojo naudojimo objektus išlaiko patys savininkai (taip pat ir ieškovas);
11.4. apeliantės argumentai, jog namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nepagrįsti. Byloje nebuvo įrodinėjama, jog daugiabučio namo savininkai trukdė apeliantei organizuoti stogo remontą - t. y. susirinkime būtų balsavę prieš stogo remontą, atsisakę mokėti priskaitymus už stogo remontą ar kitokiu būdu ginčiję aktyvius apeliantės veiksmus, organizuojant ir/ar atliekant namo stogo remontą. Taip pat nebuvo ginčo ir dėl to, jog apeliantė niekada neorganizavo jokio savininkų susirinkimo dėl ginčo stogo remonto, nors ne vieną kartą nurodydavo vis skirtingus stogo suremontavimo terminus. Taigi apeliantė lieka pasyvi ir neatlieka savo kaip administratorės pareigų;
11.5. apeliantė nepagrįstai dangstosi savininkų pareigomis, nevykdydama savo pareigų ir visiškai neatsižvelgia, kad stogo būklė jau daugiau nei metus neatitinka privalomųjų statiniams keliamų techninių reikalavimų ir reikalauja skubių veiksmų jai pašalinti. Nors apeliantei buvo žinoma apie stogo defektus, tačiau jie nebuvo šalinami, taip pat nebuvo organizuojami savininkų susirinkimai dėl stogo remonto;
11.6. byloje nebuvo sprendžiamas apeliantės civilinės atsakomybės klausimas, tačiau pagal ieškovo pareikštą reikalavimą sprendžiama, ar teismo sprendimu apeliantė privalo būti įpareigota stogą suremontuoti nustatytais konkrečiais terminais. Civilinėje byloje buvo vertinama tai, ar apeliantės veikimas (tiksliau neveikimas) organizuojant ir atliekant stogo remonto darbus, atitinka jai, kaip turto administratorei teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai susiję su apeliantės pareigų (ne) vykdymu, padarant pagrįstas ir teisingas išvadas, jog atsakovė šių funkcijų nevykdė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
14. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo, kuriuo įpareigota atsakovė per nustatytą terminą atlikti stogo remonto darbus, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
16. Byloje nustatyta, jog ieškovui ginčo name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 48,03 kv.m. bendro ploto dviejų kambarių butas su rūsiu. Byloje ginčo nekyla, jog atsakovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ yra paskirta ginčo namo administratore.
17. Iš byloje pateikto atsakovės sudaryto 2021 m. kovo 29 d. statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akto Nr. V21-888877-1 matyti, kad jame užfiksuota: 1)ginčo namo stogo būklė, nurodant, kad „Vanduo prabėga laiptinėje per lubas. Stogas uždengtas falcine skarda, per sujungimą su prilydoma danga vyksta vandens prabėgimas. Fasadas aptrupėjęs.“; 2) sprendimas bei rekomenduojami darbai defektams šalinti, nurodant „Demontuoti falcinę dangą (ieškinio priedas Nr. 3). Sutvarkyti vandens prabėgimo vietą, sudėti skardą į vietą. Gruntuoti sieną giluminiu gruntu. Nutinkuoti ir nudažyti.“ Byloje pateiktos ir ginčo namo stogo fotonuotraukos (ieškinio priedas Nr. 2).
18. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir atsakovę su 2021 m. liepos 23 d. pareiškimu, prašydamas be kita ko įvertini stogo remonto darbus ir užtikrinti, kad stogas iki rudens būtų suremontuotas. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 5 d. raštu „Dėl stogo remonto darbų” Nr. MBST-RS-21-2341 informavo ieškovą, kad dalies namo stogo remonto darbus atliks konkurso būdu pasirinktas rangovas UAB „Proalpas“ ir darbai bus baigti iki rudens. Byloje pateiktas ieškovo 2021 m. gruodžio 14 d. pareiškimas, iš kurio matyti, jog ieškovas informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją apie tai, kad stogo darbai nėra pradėti, prašydamas įvertinti atsakovės veiksmus (ieškinio priedas Nr. 7). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius 2022 m. sausio mėn. raštu „Dėl stogo remonto darbų (duomenys neskelbtini)“ ieškovas buvo informuotas, kad namo administratorius 2021 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. MBST-RS-21-2504 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)“ pranešė, jog namo stogo dalies remonto darbai šiai dienai nėra atlikti; remonto darbų procesas organizuojamas. Nustatyta, kad atsakovė 2022 m. sausio 18 d. raštu „Dėl stogo remonto darbų (duomenys neskelbtini)“ Nr. MBST-RS-22-2883 informavo ieškovą apie tai, jog „administratorė priėmė sprendimą atlikti pakartotinę specializuotą apžiūrą, kurios metu dar kartą įvertinsime būtinuosius atlikti stogo remonto darbus. Šis sprendimas yra priimtas bendraujant su namo gyventojais bei I. P.. Iki šiol atlikti stogo apžiūros negalime dėl netinkamų oro sąlygų. Tačiau leidus oro sąlygoms, apžiūra, dalyvaujant ir pareiškėjui, bus atlikta.“ Byloje nėra duomenų apie tai, jog stogo remonto darbai būtų atlikti.
Dėl ginčo esmės
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, jog atsakovė nevykdė jai įstatymo deleguotų funkcijų, nesušaukė visuotinio susirinkimo bendrojo naudojimo objektų techninei būklei užtikrinti būtinų sprendimų priėmimui, neatliko namo stogo avarinės būklės likvidavimui būtinų statybos darbų. Todėl teismas sprendė įpareigoti atsakovę per nustatytą terminą atlikti stogo remonto darbus.
20. Atsakovės įsitikinimu, priimdamas skundžiamą sprendimą teismas jo nemotyvavo, sprendimas priimtas nurašant ieškovo argumentus. Apeliantė sprendimą ginčija ir remdamasi tuo, kad įpareigodamas atsakovę atlikti stogo remonto darbus teismas nepagrindė atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, neįvertino, jog atsakovės kaip namo administratorė savarankiškai gali priimti sprendimus tik dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo ir kai bendrojo naudojimo objektų būklė kelią grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai.
21. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmuoju apeliantės argumentu, jog skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Vienas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
23. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, nekonstatuoja, jog priimdamas skundžiamą sprendimą apylinkės teismas jo nemotyvavo. Iš tiesų, sutiktina su apeliante, jog apylinkės teismas rėmėsi ieškovo teiginiais, tačiau sprendime nurodyti ir teisės aktai, teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, priimdamas sprendimą. Taigi nėra pagrindo laikyti, jog apylinkės teismo sprendimas priimtas nesivadovaujant CPK 270 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
24. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi šalių procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus, faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo doktrinoje pateiktus išaiškinimus, neturi pagrindo nesutikti su apeliantės argumentais, jog nagrinėjamu atveju neteisingai įvertintos apeliantės kaip namo administratorės pareigos ir jų pagrindu kylanti atsakomybė.
25. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
26. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
27. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktu, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).
28. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
29. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Taip pat kasacinio teismo formuojamoje praktikoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantė turi pareigą per nustatytą terminą atlikti ginčo daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto darbus, o apie atliktus darbus informuoti ieškovą. Taigi pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą padarė išvadą, jog atsakovė nevykdė jai deleguotų funkcijų. Todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar pagrįstai apeliantė skundžiamu sprendimu įpareigota atlikti ginčo namo stogo remonto darbus, svarbu įvertinti, kokia apimtimi nagrinėjamu atveju apeliantė atliko jai teisės aktuose numatytas funkcijas.
32. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, gana plačiai aptartas teisinis reglamentavimas, nurodant teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir materialinės teisės normose numatytas administratorės pareigas (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.85 straipsnis, rėmėsi ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, kurio 6 straipsnio 21 dalyje numatyta viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų - vykdyti statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka. Nurodė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintus nuostatus, pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys yra administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnio nuostatose nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Taigi ginčo dėl to nėra, jog atsakovė, veikdama kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė teisės aktų nustatyta tvarka vykdo bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, siekdamas nustatyti jų būklę.
33. Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).
34. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta aptariant faktines aplinkybes, apeliantė atliko atitinkamus veiksmus, susijusius su ieškovo keliama stogo remonto problema. Apeliantė apžiūrėjo ginčo namo stogą, surašė 2021 m. kovo 29 d. statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktą Nr. V21-888877-1, nurodydama iškilusią problemą ir reikalingus atlikti stogo darbus bei numatė jų sąmatą. Taip pat jau aptarta, jog apeliantė ir organizavo konkursą darbams atlikti, konkurso būdu rangovu pasirinkta UAB „Proalpas“. Taigi iš esmės atsakovė ėmėsi organizacinio pobūdžio darbų, kurių galutinis rezultatas turėjo būti stogo darbų atlikimas (byloje nėra rašytinių įrodymų, iš kurių galima būtų įvertinti darbų neatlikimo priežastis).
35. Ieškovas atsiliepimu atsikirsdamas į apeliantės argumentus, kad jai, nepriklausomai nuo to, jog yra ginčo namo valdytoja, pagal teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką nesuteikta teisė savarankiškai valdyti bendrojo naudojimo objektų, o teismas nepagrindė atsakovės neteisėtų veiksmų, nurodo, kad apeliantės neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškė neveikimu, t. y. stogo darbų neorganizavimu. Taigi ieškovas pripažįsta, jog apeliantei turėtų atsakomybė kilti dėl to, jog nebuvo atlikti stogo remonto organizavimo veiksmai, įrodinėdamas atsakovės organizavimo veiksmų stoką. Tuo tarpu iš ieškinio reikalavimo matyti, kad ieškovas reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę atlikti stogo remonto darbus, tuo reikalaudamas ne aktyvių organizuojamojo pobūdžio stogo remonto darbų, bet juos faktiškai atlikti. Taigi iš esmės byloje siekiamas rezultatas (jo patenkinimas) nesutampa su ieškovo įrodinėjamais atsakovės neteisėtais veiksmais – neveikimu.
36. Teisėjų kolegija pažymi, jog reikalingi atlikti darbai gali būti dvejopo pobūdžio: 1) darbai, nereikalaujantys ypatingos skubos, kuriems atlikti organizuojama atitinkama procedūra (kviečiamas savininkų susirinkimas, organizuojamas balsavimas ir pan.); 2) ypatingos skubos darbai tuo atveju, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, kuriems atlikti administratorius imasi skubių veiksmų (Nuostatų 7.7 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo, kad stogo remonto darbai būtini atlikti dėl to, jog yra kilusi grėsmė namo sienų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, lemianti pareigą atsakovei imtis neatidėliotinų veiksmų. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad stogas virš ieškovo buto yra avarinės būklės, keliantis pavojų aplinkai ir žmonėms bei negali būti saugiai naudojamas pagal paskirtį, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų nėra pagrindo tokiai išvadai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė tokios stogo būklės, dėl kurios atsakovė turėtų imtis neatidėliotinų veiksmų (CPK 185 straipsnis). Taigi ieškovui neatidėliotinų darbų aplinkybės neįrodinėjant, o teismui tokių nenustačius, nėra pagrindo laikyti, kad stogo remonto darbai turėtų būti atliekami ypatingos skubos tvarka ir juos atsakovė turi pareigą atlikti. Dar daugiau, iš byloje esančių fotonuotraukų bei apeliantės paaiškinimų, kuriuos patvirtino procesiniuose dokumentuose ieškovas, nustatyta, kad dalis stogo yra uždengta plėvele, tokiu būdu lokalizuojant defektus. Kaip jau minėta, ieškovas tuo remiasi įrodinėdamas atsakovės tolimesnių veiksmų organizuojant stogo darbus stoką. Nenustačius atsakovės pareigos imtis ypatingos skubos darbų, o ieškovui ir nereiškiant tokio reikalavimo, nėra pagrindo laikyti, jog atsakovė turi pareigą atlikti stogo remonto darbus ir įpareigoti tokius darbus atlikti.
37. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
38. Apibendrindama aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei jų pagrindu padarytas išvadas teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas neįrodė ir nepagrindė atsakovės neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių neveikimu. Apeliantė jai pavestas teisės aktuose funkcijas dėl darbų, kurių neatidėliotinai svarbus atlikimas nenustatytas, atliko, iš esmės įgyvendindama jai pavestas pareigas (nors galutinis rezultatas ir nebuvo pasiektas). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimo – įpareigoti atsakovę atlikti stogo remonto darbus.
39. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia tenkinti atsakovės apeliacinį skundą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
40. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
41. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio netenkinus, į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teisę įgijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
42. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 92 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) nustatytais rekomenduojamais maksimaliais darbo užmokesčio dydžiais (toliau - Rekomendacijos).
43. Byloje esančiais duomenims nustatyta, jog atsakovė patyrė 399,30 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, teismui pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Atsakovei teisinės pagalbos išlaidas teikė advokato padėjėjas A. M.G., iš pateiktos 2022 m. birželio 9 d. darbų ataskaitos matyti, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro 3 val. susipažinimas su civilinės bylos medžiaga ir jos teisinė analizė, dalyvavimas 2022 m. birželio 14 d. 09:00 val. teismo posėdyje.
44. Iš 2022 m. birželio 14 d. informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdis prasidėjo 9:00 val., baigėsi 9.33 val., taiga, posėdis truko 33 min. Pagal Rekomendacijų 8.19. punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą priteistinas dydis skaičiuojamas taikant 0,1 koefic. Advokato padėjėjo teikiamų teisinių paslaugų dydis mažinamas iki 80 proc. Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 5 punktas).
45. Nagrinėjamu atveju maksimalus priteistinas suteiktų teisinių paslaugų atlyginimo dydis sudaro 403 Eur (2021 m. IV ketv. bruto 1679,3 Eur x 3 val. x 0,1 koef. x 80 proc.) (Rekomendacijų 5,7,8, 8.19 punktai). Taigi už suteiktas teisines paslaugas paskaičiuotas advokato padėjėjo teisinių paslaugų dydis beveik siekia maksimalų priteistiną Rekomendacijose nurodytą dydį. Tačiau pažymėtina, kad Rekomendacijose nurodomi maksimalūs priteistini dydžiai yra rekomenduojamo pobūdžio, o teismas bylinėjimosi išlaidų dydį vertina atsižvelgdamas ne tik į rekomenduojamus priteisti dydžius, bet ir į tokius kriterijus kaip bylos sudėtingumas, galimas darbo ir laiko sąnaudas, specialių žinių reikalingumą ir pan. (Rekomendacijų 2 punktas).
46. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, spręsdama dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, vertina civilinės bylos sudėtingumą, atsižvelgia į sprendžiamam klausimui reikalingą teisės aktų bei teismų praktikos analizę, į tai, kad civilinėje byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės klausimai. Taip pat vertintinas ir suteiktų teisinių paslaugų pobūdis, t. y. bylinėjimosi išlaidas sudaro dalyvavimas teismo posėdyje, kurio trukmė nebuvo ilga (33 min.), bei susipažinimas su byloje kilusio ginčo pobūdžiu, į reikalingą susipažinti įrodymų apimtį bei darbo ir laiko sąnaudas su jais susipažinti bei įvertinti. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas mažintinos iki 200 Eur. Todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
47. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkintas, atsakovė įgijo teisę ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 3 dalis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 798,60 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos rengiant apeliacinį skundą (darbų ataskaitoje nurodyta, jog sudaro 6 val. apeliacinio skundo rengimas).
48. Apeliantės patirtos teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomenduojamų priteisti dydžių (Rekomendacijų 8.10 punktas – 1,7 koef., 2022 m. I ketv. – bruto 1729,9 Eur). Tačiau, kaip jau minėta, tai yra maksimalūs rekomenduojami priteisti dydžiai, o dėl galutinės priteistinos sumos sprendžia teismas ex officio, įvertinęs Rekomendacijose nurodytus kriterijus (Rekomendacijų 2 punktas). Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos sudėtingumą, galimas darbo ir laiko sąnaudas, apeliacinio skundo apimtį ir turinį bei jam parengti reikalingą įvertinti faktinių aplinkybių apimtį bei teisinį reglamentavimą, sprendžiamų teisinių ir faktinių klausimų sudėtingumą, sprendžia sumažinti advokato teisinės pagalbos išlaidas ir laiko, jog teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiktų priteistina atlyginti 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme. Taigi iš viso atsakovei iš ieškovo priteistina 475 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos + 75 Eur žyminis mokestis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e d ž i a:
tenkinti atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo I. P. (I. P.) ieškinio netenkinti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“ , juridinio asmens kodas 121457971, iš ieškovo I. P. (I. P.) 200 Eur (du šimtai Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Sostinė“, juridinio asmens kodas 121457971, iš ieškovo I. P. (I. P.) 475 Eur (keturi šimtai septyniasdešimt penki Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Eglė Surgailienė
Rūta Veniulytė-Jankūnienė