Civilinė byla Nr. 3K-3-18/2007
Procesinio sprendimo kategorija 129.15 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. sausio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Teodoros Staugaitienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. N. skundą dėl antstolės Audronės Muzikevičienės veiksmų, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui kreditorei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Skundo esmė
Pareiškėjas prašė teismo pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2004 m. rugpjūčio 9 d. ir 2005 m. birželio 28 d. antstolės patvarkymus dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą ir įpareigoti antstolę grąžinti neteisėtai nurašytus 737 Lt nuo sąskaitos. Pareiškėjas nurodė, kad jam Varėnos rajono PK pareigūno 2004 m. birželio 14 d. nutarimu skirta 300 Lt bauda už administracinį teisės pažeidimą. 2004 m. rugsėjo 7 d. jis paskirtą baudą sumokėjo į Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. 2005 m. liepos 5 d. jo motina gavo antstolės 2004 m. rugpjūčio 9 d. ir 2005 m. birželio 28 d. patvarkymus dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, tada jis ir sužinojo apie antstolės veiksmus, atliktus vykdant išieškojimą. Antstolės patvarkymais buvo areštuota net 2126 Lt suma, iš jų – 1226 Lt vykdymo išlaidų. Įstatymai antstolei nesuteikia teisės areštuoti trigubai daugiau lėšų, negu vykdomas išieškojimas. Be to, antstolė negalėjo kartu su išieškoma bauda nusirašyti ir vykdymo išlaidas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: įpareigojo antstolę grąžinti pareiškėjui vykdomojoje byloje areštuotus ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervestus 737 Lt. Teismas nurodė, kad Varėnos rajono PK 2004 m. birželio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjui buvo paskirta 300 Lt bauda už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį. 2004 m. liepos 27 d. Varėnos rajono PK pateikė nutarimą vykdyti antstolei. Pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nurodytas įvykdymo terminas – penkiolika dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Tik pasibaigus šiam terminui atsiranda pagrindas vykdyti nutarimą priverstinai. Byloje nėra įrodymų, kada pareiškėjui (skolininkui) buvo įteiktas nutarimas skirti baudą. Teismas nurodė, kad antstolio pareiga – patikrinti, ar nėra kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Jeigu vykdomasis dokumentas turi trūkumų, antstolis turi atsisakyti priimti jį vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Nesant įrodymų, kada pažeidėjui buvo įteiktas nutarimas skirti baudą, antstolė privalėjo patikrinti, ar tai nėra akivaizdi kliūtis vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, o nustačius trūkumus – grąžinti vykdomąjį dokumentą ir nurodyti tuos trūkumus. Teismas nurodė, kad to antstolė nepadarė, todėl nepagrįstai pradėjo vykdyti vykdomąjį dokumentą. Teismo nuomone, tai, kad antstolė siuntė pranešimą skolininkui vykdyti nutarimą ir 2004 m. rugsėjo 23 d. raginimą, nurodydama skubiai sumokėti 300 Lt baudą ir 342 Lt vykdymo ir pašto išlaidų, nors įstatyme to nenustatyta, rodo, kad antstolė nebuvo įsitikinusi, jog skolininkui buvo įteiktas nutarimas skirti baudą, o priėmusi ir vykdydama vykdomąjį dokumentą, siekė pašalinti įstatymų pažeidimus. Pareiškėjas jau 2004 m. rugsėjo 7 d. buvo baudą sumokėjęs geruoju. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra objektyvių duomenų, kada skolininkui įteiktas nutarimas skirti baudą, padarė išvadą, kad skolininkas baudą sumokėjo per ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Nustačius, kad skolininkas sumokėjo baudą, antstolio išieškota suma turėjo būti grąžinta skolininkui (CPK 758 straipsnio 1 dalis). Išieškojusi baudą antstolė panaikino patvarkymus dėl lėšų arešto panaikinimo ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, todėl nėra pagrindo naikinti šių patvarkymų. Teismas nurodė, kad vykdymo išlaidos antstolei iš skolininko išieškomos CPK 593 straipsnio 1 dalyje, 610, 611 straipsniuose nustatyta tvarka. Pirmiausia skolininkui pateikiamas motyvuotas pasiūlymas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo per nustatytą terminą antstoliui, o tik po to gali būti pateiktas pareiškimas teismui dėl šių sumų priteisimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nesilaikyta nustatytos tvarkos, nesprendė klausimo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 10 d. nutartimi antstolės atskirąjį skundą tenkino iš dalies, pakeitė Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 10 d. nutartį ir panaikino dalį, kuria antstolė buvo įpareigota grąžinti pareiškėjui į antstolės depozitinę sąskaitą pervestą 437 Lt sumą. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nesant objektyvių duomenų, kada skolininkui buvo įteiktas nutarimas skirti baudą, laikytina, kad skolininkas baudą sumokėjo per ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kolegija, vadovaudamasi ATPK 331, 332 straipsniais, padarė išvadą, kad Varėnos rajono PK 2004 m. birželio 14 d. nutarimas buvo pateiktas antstoliui pasibaigus penkiolikos dienų terminui nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos. Be to, kolegijos nuomone, antstolė spręsdama vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą neturėjo tikrinti, ar pažeidėjui buvo įteiktas nutarimas skirti baudą administracinių teisės pažeidimų byloje. Tokią išvadą patvirtina ne tik ATPK 313 ir 314 straipsniai, bet ir CPK 652 straipsnis, kuris, be bendrų CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatytų kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, įtvirtina nutarimų dėl administracinės teisės pažeidimų bylose paskirtų baudų išieškojimo priėmimo vykdyti ypatumus. Antstolis privalo patikrinti, ar nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija arba pareigūnas, jeigu skolininkas savanoriškai nesumokėjo baudos, pasiuntė nutarimą vykdyti į skolininko darbovietę, valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymo įstaigai išskaityti baudą iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos. Kolegija nurodė, kad teisės aktuose nesant įtvirtintos antstolio pareigos, sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, patikrinti, ar skolininkui buvo įteiktas nutarimas dėl administracinių teisės pažeidimų bylose paskirtų baudų, pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė turėjo savo patvarkymu atsisakyti priimti jį vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, nurodant grąžinimo priežastis, yra nepagrįsta. Kolegija konstatavo, kad antstolė, vadovaudamasi CPK 652 straipsnio 3 dalimi, tinkamai priėmė vykdyti Varėnos rajono PK 2004 m. birželio 14 d. nutarimą, nes nustatė, kad skolininkas niekur nedirba. Iš karto po to, vadovaudamasi CPK 661 straipsnio 1 dalimi, antstolė turėjo pradėti priverstinio vykdymo veiksmus. Kolegijos nuomone, aplinkybės, kad antstolė 2004 m. liepos 29 d. pranešimu dėl nutarimo skirti baudą įvykdymo ir 2004 m. rugsėjo 23 d. raginimu skolininkui skubiai sumokėti baudą informavo skolininką, neturi teisinės reikšmės vertinant antstolės veiksmų teisėtumą, nes, vadovaujantis CPK 661 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjamu atveju raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui neturėjo būti siunčiamas. Skolininkas 2004 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo į Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą 300 Lt baudą, paskirtą Varėnos rajono PK 2004 m. birželio 14 d. nutarimu. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo skolininko sąskaitų nepagrįstai buvo nurašyta 300 Lt skola. 2005 m. birželio 28 d. patvarkymų dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą pagrindu iš skolininko sąskaitų buvo nurašyta 941,27 Lt – 300 Lt skolos ir 437 Lt vykdymo išlaidų, likusi 204,27 Lt suma buvo grąžinta skolininkui. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad vykdomojoje byloje nėra įrodymų, jog antstolė išsimokėjo išieškotą 437 Lt vykdymo išlaidų sumą, laikė, jog išieškota suma yra depozitinėje sąskaitoje. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti ir vykdymo veiksmai iki 2004 m. rugsėjo 7 d. buvo atliekami teisėtai, pripažino, kad antstolis turi teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą. Tai reiškia, kad antstolis, išieškojęs iš skolininko lėšas pagal vykdomąjį dokumentą ir savo patvarkymu konstatavęs vykdomosios bylos užbaigimą (CPK 631, 632 straipsniai), gali reikalauti vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko (CPK 610 straipsnis). Antstolė 2005 m. rugpjūčio 17 d. potvarkiu konstatavo skolos iš skolininko išieškojimą ir pervedimą išieškotojui bei įvykdytą dokumentą grąžino Varėnos rajono PK. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šios sumos neperveda, antstolis įgyja teisę pareiškimu kreiptis į teismą, prašydamas priteisti vykdymo išlaidas (CPK 611 straipsnis). Kolegija padarė išvadą, kad antstolė turi peržiūrėti vykdymo išlaidas, jas pagrįsti ir kreiptis CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka į skolininką su raštišku pasiūlymu jas sumokėti. Kolegija nurodė, kad lėšas vykdymo išlaidoms atlyginti tikslinga sulaikyti antstolio depozitinėje sąskaitoje. Tik turėdamas skolininko sutikimą ar prisiteisęs vykdymo išlaidas antstolis įgis teisę šias lėšas išsimokėti. Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, 437 Lt sumą paliekant antstolio depozitinėje sąskaitoje.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutartį ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 10 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo CPK 443 straipsnio 8 punktu, nustatančiu, kad nagrinėdamas ypatingos teisenos bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.
2. Teismas netinkamai aiškino ATPK 313, 314 straipsnius. Pagal ATPK 313 straipsnį geranoriškai įvykdyti nutarimą skirti baudą administracinėje byloje galima per penkiolikos dienų terminą, kuris skaičiuojamas nuo nutarimo įteikimo dienos. Teismas, nenustatęs, kada pareiškėjui buvo įteiktas 2004 m. birželio 14 d. nutarimas, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad nutarimą antstolė pradėjo priverstinai vykdyti teisėtai. Antstolė, spręsdama, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, privalėjo patikrinti, ar 2004 m. birželio 14 d. nutarimo turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus. Pagal CPK 648 straipsnio 5 dalį ir 1 dalies 5 punktą nutarime (vykdomajame dokumente) turėjo būti nurodomas jo įsiteisėjimo laikas, to nebuvo nurodyta. Antstolio pareiga tikrinti, ar skolininkui buvo įteiktas nutarimas skirti baudą, nustatyta CPK, įpareigojant antstolį tikrinti, ar vykdomasis dokumentas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Tai galima nustatyti, tik išsiaiškinus, kada nutarimas įteiktas asmeniui.
3. Pareiškėjas skundu prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti antstolės patvarkymus dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, nes antstolė areštavo trigubai daugiau lėšų negu reikėjo išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, taip pažeisdama CPK 689 straipsnio reikalavimus, tačiau teismas šių aplinkybių net nevertino.
4. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 609, 611 straipsnius, visiškai nevertino vykdymo išlaidų pagrįstumo. CPK 689, 609, 611 straipsnių sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad nurašant lėšas iš skolininko areštuotų sąskaitų į antstolio depozitinę sąskaitą įvykdomas išieškojimas, nes skolininkas negali laisvai disponuoti jam priklausančiomis lėšomis, esančiomis antstolio depozitinėje sąskaitoje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolė pažeidė CPK 611 straipsnį vykdymo išlaidas išieškojusi savo naudai, nors šioje byloje vykdymo išlaidos turėjo būti priteistos, esant atitinkamam antstolės apskaičiavimui, teismo nutartimi (CPK 609, 593 straipsnio 2 dalis).
5. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą, neatsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimą, kuriuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 432 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ ir šiuo įsakymu patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija pripažinta prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimui Nr. 816 ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai, todėl antstolė ir teismas negalėjo ja vadovautis.
Atsiliepimu į kasacinį skundą antstolė prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Nutarimo įteikimo data, jeigu pažeidėjas neatvyksta, laikoma nutarimo priėmimo diena. Antstolė neprivalėjo patikrinti, ar nutarimas buvo įteiktas skolininkui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Varėnos rajono PK 2004 m. birželio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjui buvo paskirta 300 Lt bauda už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį. 2004 m. liepos 27 d. Varėnos rajono PK pateikė nutarimą su nuoroda, kad skolininkas nedirba, vykdyti antstolei. Pareiškėjas 2004 m. rugsėjo 7 d. sumokėjo baudą savanoriškai. 2005 m. birželio 28 d. patvarkymų dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą pagrindu iš skolininko sąskaitų buvo nurašyta 300 Lt skolos ir 437 Lt vykdymo išlaidų.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, jog antstolis privalėjo patikrinti, ar nėra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, pagrįsti. CPK 651 straipsnyje nustatyti reikalavimai antstoliui prieš priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Šiame straipsnyje išvardyta, kas konkrečiai patikrinama. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 651 straipsnyje reglamentuojama bendroji vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti tvarka, o CPK 652 straipsnyje nustatyti nutarimų dėl administracinės teisės pažeidimų bylose paskirtų baudų išieškojimo priėmimo vykdymo ypatumai. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis, 652 straipsnio 2 dalis). CPK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje, pirmiausia patikrina, ar nutarimą priėmusi institucija arba pareigūnas, jeigu skolininkas nesumokėjo baudos, pasiuntė nutarimą vykdyti į skolininko darbovietę, valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymo įstaigai išskaityti baudą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje, vadovaudamasis CPK 652 straipsniu, patikrino, ar nutarimą priėmusi institucija arba pareigūnas pasiuntė nutarimą vykdyti į skolininko darbovietę, valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymosi įstaigai išskaityti baudą iš pažeidėjo darbo užmokesčio arba kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos, tačiau antstolis, priimdamas nutarimą vykdyti, nepatikrino, ar suėjęs ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas baudai sumokėti geruoju. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokią pareigą antstolis turėjo, nes baudą pagal organo (pareigūno) nutarimą skirti baudą antstolis gali išieškoti tik suėjus ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nurodytiems terminams.
ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Pagal ATPK 288 straipsnio 1-3 dalis nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimą. Nutarimo nuorašas per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusiajam. Nutarimo nuorašas įteikiamas pasirašytinai. Jeigu nutarimo nuorašas išsiunčiamas, tai įrašoma byloje. Byloje nėra duomenų, kada nutarimas įteiktas pareiškėjui, ar nutarimas buvo apskųstas, t. y. nėra duomenų, kada prasidėjo ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatytas penkiolikos dienų terminas ir kada baigėsi, todėl negalima nustatyti, ar nebuvo kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, darydamas išvadą, kad antstolis neprivalėjo, spręsdamas vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, patikrinti, kada skolininkui buvo įteiktas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo byloje paskirtos baudos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, tik nustačius, kada pagal ATPK 313 straipsnį prasidėjo penkiolikos dienų terminas baudai sumokėti geruoju ir kada jis baigėsi, galima daryti išvadą, ar nebuvo kliūčių vykdomajam dokumentui priimti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjant bylą iš naujo, pareikalautina administracinio teisės pažeidimo byla iš Varėnos rajono PK.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, neišsprendus klausimo, ar nebuvo kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, kiti kasaciniame skunde keliami klausimai šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje juridiškai nereikšmingi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Romualdas Čaika
Sigitas Gurevičius
Teodora Staugaitienė