Administracinė byla Nr. I-2869-394/2016
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01612-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2.; 3.21.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 6 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas E. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015-12-08 iki 2015-12-18 buvo laikomas Šiaulių TI, per šį laikotarpį buvo baudžiamas kankinant. Be įvairių lėtinių ligų, kurios jam nustatytos, serga lėtine sunkios formos sindromine liga, dėl kurios jam Alytaus pataisos namuose skirtas racionalus maitinimas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams, šį maitinimą skyrė gydytojas „visam laikui“ ir įrašė į medicininę kortelę. Atvykęs į Šiaulių TI jis to maitinimo negavo, pats įsigyti maisto produktų neturėjo galimybės, nes jam paskirtas teismo baudžiamasis poveikis ir areštuota sąskaita. Šiaulių TI prašė tokio maitinimo, koks priklausė, būnant Šiaulių TI teko badauti, dėl to suprastėjo sveikata, paūmėjo kitos ligos, patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, depresiją, t.y. neturtinę žalą.
Pareiškėjas apie teismo posėdį informuotas tinkamai, skunde prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (2, 29 b. l.).
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, pateikė atsiliepimą, kuriame prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (21-24, 29 b. l.). Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti. Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu į Šiaulių TI atvyko 2015-12-08, išvyko 2015-12-18. Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose – pagal dietinio maitinimo normas. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados. Pareiškėjas buvo maitinamas pagal valgiaraštį, skirtą nedirbantiems vyrams. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų 2006-05-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 4/07-117, 7 punktas įtvirtina, jog ligoniai pagal medicinines indikacijas gali būti maitinami pagal kitus patvirtintus valgiaraščius (pvz. dirbantiems vyrams). E. K. į įstaigą jo kalinimo laikotarpiu su prašymais dėl atitinkamo maitinimo paskyrimo nesikreipė. Duomenų apie tai, jog pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisė aktų reikalavimų neatitinkančios energetinės vertės maitinimas, įstaiga neturi, pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikia. Pareiškėjo reikalavimas grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamą vykdymą.
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas E. K. skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, neturtinę žalą grindžia tuo, kad jam Šiaulių TI nebuvo skiriamas maitinimas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams, atitinkantis jam diagnozuotus susirgimus.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (redakcija, galiojanti nuo 2015-07-20, toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai (Valgiaraštis dirbantiems vyrams, Valgiaraštis nedirbantiems vyrams, Valgiaraštis dirbančioms moterims, Valgiaraštis nedirbančioms moterims, Valgiaraštis nepilnamečiams, Valgiaraštis nėščioms moterims ir Valgiaraštis krūtimi maitinančioms motinoms, Valgiaraštis dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštis dirbančioms moterims (vegetarėms), Valgiaraštis nedirbančioms moterims (vegetarėms), 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius; sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Šiaulių TI atvyko 2015-12-10, išvyko 2015-12-18 (19 b. l.). Medicininiame pažymėjime Nr. 8.4/291, 2016-11-23 išduotame Alytaus PN gydytojų komisijos, nurodyta, kad E. K. 2015-05-19 buvo skirtas dietinis maitinimas 2 mėnesiams dėl dvylikapirštės žarnos opaligės, o po to skirtas maitinimas pagal dirbančių vyrų valgiaraštį kaip ŽIV infekuotam asmeniui visam laikui (32 b. l.). Pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje 2015 m. gegužės 19 d. padarytas gydytojo įrašas, kad E. K. paskirtas dietinis maitinimas, nes diagnozuota opaligė, po to – maitinimas pagal dirbančių vyrų valgiaraštį kaip ŽIV infekuotam asmeniui (149 b. l.). 2015 m. gruodžio 11 d. Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas G. S. į pareiškėjo asmens sveikatos istoriją įrašė, kad pareiškėjas skundžiasi rėmeniu, jaučia skausmą kairėje krūtinės pusėje, serga ŽIV liga, lėtiniu alerginiu rinitu, bronchine astma; 2015 m. gruodžio 15 d. įrašytos analogiškos diagnozės, nurodyta, kad pacientui sunku kvėpuoti per nosį, skausmas krūtinėje praėjo; 2015 m. gruodžio 16 d. įraše nurodyta, kad pareiškėjas labai blogai jaučiasi, skauda skrandį, šonkaulius, negali kvėpuoti per nosį, dūsta, paskirti vaistai (177-178 b. l.). Atsakovas į bylą pateikė Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybos 2016-12-02 pažymą Nr. 76/10-886, kurioje nurodyta, kad E. K. laikotarpyje nuo 2015-12-08 iki 2015-12-18 į Šiaulių TI administraciją su prašymu skirti jam maitinimą pagal dirbančių vyrų valgiaraštį nesikreipė, remiantis Suimtųjų ir nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalu suimtasis į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi 2015-12-11, 2015-12-15 ir 2015-12-16, vykusių konsultacijų metu jam buvo diagnozuoti susirgimai, skirtas medikamentinis gydymas; išsamesnės informacijos, ar vykusių konsultacijų metu suimtasis E. K. sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus informavo apie gaunamą maitinimą nuolatinėje suėmimo vykdymo vietoje ir ar išsakė poreikį jį pakeisti Šiaulių TI be suimtojo Asmens sveikatos istorijos pateikti negali (214 b. l.). Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo maitinamas pagal valgiaraštį, skirtą nedirbantiems vyrams. Taigi byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad nuolatinėje laisvės atėmimo vietoje gydantis gydytojas nustatė, jog pareiškėjas turi būti maitinamas pagal dirbančių vyrų valgiaraštį ir apie tai įrašė pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje, todėl pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2015-12-10 iki 2015-12-18 jis turėjo būti maitinamas pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams. Maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija (Taisyklių 5 p.), todėl jai ir tenka pareiga išsiaiškinti, pagal kokį valgiaraštį turi būti maitinamas atvykęs asmuo. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas į įstaigą su prašymais dėl atitinkamo maitinimo paskyrimo nesikreipė, tačiau nei Suėmimo vykdymo įstatymas, nei Maitinimo organizavimo taisyklės nenumato, kad turi būti rašytinis asmens, atvykusio į įstaigą ir pageidaujančio gauti atitinkamą maitinimą, prašymas. Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad atvykęs į Šiaulių TI prašė skirti jam maitinimą dirbantiems vyrams, tačiau jo negavus, dėl to pablogėjo jo sveikata, paūmėjo kitos ligos; šiuos jo teiginius iš dalies patvirtina ir 2015-12-11, 2015-12-15 bei 2015-12-16 padaryti įrašai Asmens sveikatos istorijoje, išskyrus teiginį dėl badavimo. Taigi įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Šiaulių TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti maitinamam pagal jo sveikatos būklę, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas pažeidžiant nustatytas kalinimo sąlygas, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo užtikrintas maitinimas pagal jo sveikatos duomenis, t.y. jis nebuvo maitinamas pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, esant medicininėms indikacijoms skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, laikytina, kad pareiškėjas dėl to galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jeigu būtų gavęs maitinimą pagal savo sveikatos duomenis, pablogėjo pareiškėjo sveikata, taigi pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Tačiau nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą. Pareiškėjas skundo laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas tik devynias dienas, negavęs tinkamo maitinimo su skundais nei į Šiaulių TI, nei į kitas institucijas tuo metu nesikreipė (20 b. l.), byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kaip nors išskyrė pareiškėją iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai blogino jo kalinimo sąlygas, ar tyčia skyrė kitokį maitinimą, siekiant kokiu tai būdu pakenkti pareiškėjui, jį pažeminti; pareiškėjas taip pat nenurodė, kodėl neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Taigi įvertinęs šias aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima įvertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 50 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d. teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo E. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50,00 Eur (penkiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Spendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Jarūnė Sedalienė