Baudž. byla Nr. 1-159-360/2015

                                                                               Teisminio proceso Nr. 1-33-1-02190-2014-7                                                                                     

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.4.2.8.; 2.3.6.4.5.

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas,

sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, Sabinai Vigelytei,

dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,

kaltinamajam G. Š.,

gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,

nukentėjusiajam V. T. (V. T.),

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis profesinį išsilavinimą, teistas 4 kartus, teistumas išnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 8 p., padarymu,

                                                         n u s t a t ė:

G. Š. 2014-12-04, apie 04 val. 30 min., prie naktinio baro „XXX“, esančiame (duomenys neskelbtini)  m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios dingsties ne mažiau kaip du kartus dūrė stiklinio butelio šuke V. T. į kaklą ir į veidą, padarydamas jam durtinę-pjautinę žaizdą dešinėje kaklo pusėje požandikaulinio ir miego trikampio riboje bei smulkias pjautines žaizdas ant pasmakrio, dešinio žando ir viršutinės lūpos krašto dėl to, užgijus durtiniam-pjautiniam sužalojimui, dešinėje kaklo pusėje liko didelis grubus randas. Be to, dėl dešinio veidinio nervo smulkių šakų pažeidimo išsivystė mimikos sutrikimai, todėl šios pasekmės savaime ar taikant kosmetines priemones išnykti negali, todėl sužalojimas vertinamas kaip nepataisomas ir sukėlęs V. T. sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip G. Š. iš chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai suluošino V. T..

Kaltinamasis G. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad su draugu T. S. gėrė namuose, vėliau lošė kazino. Po kazino atėjo į naktinį barą, esantį (duomenys neskelbtini). Naktiniame bare norėjo išgerti alaus. Bare su T. S. gal garsiai reiškė emocijas dėl nesėkmės kazino. Vienam iš nukentėjusiojo kompanijos tai nepatiko ir jis priėjęs jam trenkė. Jam trenkė M. K.. Jis pastarojo nepažinojo, tik girdėjo, kaip jį M. vadina. Iš nosies jam pradėjo bėgti kraujas, vyrai susistumdė. Prieš tai nukentėjusysis ir dar kiti buvo išėję parūkyti. Kai įvyko susistumdymas, jie sugrįžo ir ėmė muštis. Baro savininkas R. sakė nedaryti jokių muštynių. Pradėjo lauke mušti ir T. S spardyti. Tada jis įbėgo į vidų pasiimti butelio. Butelį pasiėmė nuo baro prekystalio. Nusidaužė butelį. Nenorėjo nieko daryti su tuo buteliu, o norėjo tik pagąsdinti ir apginti T. S. Kai tik užsimojo pagąsdinti, nukentėjusysis šoko ant jo ir jis tada įsmeigė. Tai buvo pirmas kartas, o antrą kartą nukentėjusiajam įdūrė gindamasis, kai ant jo puolė nukentėjusysis. Tyčia sužaloti nenorėjo. Civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies. Sutinka, kad turėtų atlyginti 20 000 litų neturtinės žalos.

Nukentėjusysis V. T. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą buvo lošimų automatų salone. Atvykęs buvo vienas. Po to buvo užėjęs į kavinę-naktinį barą. Į barą užėjo nusipirkti cigarečių. Eidamas iš lošimų salono parūkyti pradėjo bendrauti su A. O.. Rado bendrų temų pokalbiams. Šnekėdavosi, kai eidavo parūkyti. Apie 4.30 val. jie vėl stovėjo, šnekučiavosi prie įėjimo į barą ir išgirdo bare triukšmą. Kai A. O. įbėgo į vidų, jis įbėgo iš paskos. Pamatė, kad kaltinamasis ir kaltinamojo draugas mušė kažkokį vyruką. Kaip po to sužinojo iš bylos medžiagos, jie mušė M. Nori pridurti, kad tų vyrukų nepažinojo. Besimušančius išskyrė. Baro savininkas pasakė, kad čia ne vieta muštynėms. Reikėjo išskirti pavartojant jėgą. Paklausė susimušusius, ar viskas, ar baigė muštis. Jie pasakė, kad baigė. Jis su A. O. išėjo vėl į kiemą už baro durų. Toliau kalbėjosi. Kiti taip ir liko viduje, nes tikrai sakė, kad jų konfliktas baigtas. Jie pakankamai ilgai stovėjo lauke ir kalbėjosi su A. O.. Staiga atsidarė baro durys ir jis pajuto skausmą. Į gerklę ir veidą labai daug smūgių pradėjo lietis. Ištiko šokas. Atsitraukė. Pamatė ir pajuto, kaip kraujas bėga per visą kūną. Tada jau suprato, kas įvyko, tik nelabai suprato, ką kaltinamasis turėjo rankoje. Tada kaltinamasis pabandė bėgti. Jis pradėjo vytis kaltinamąjį. Kaltinamasis pabėgo apie 40 metrų. Pasivijus kaltinamasis bandė mojuoti su savo ginklu. Atsigavo nuo šoko, kaltinamąjį partrenkė ir gulėjo laukdamas policijos. Partrenkė kaltinamąjį suduodamas šiam keletą smūgių į galvą. Išgėręs nebuvo. Dieną prieš tai grįžo iš Europos čempionato. Ruošdamasis kitoms varžyboms leido tą vakarą įvykio vietoje, nes būna stipri nemiga po varžybų. Alkoholio nevartoja.

Be to, nurodė, kad kaltinamasis ir jo draugas atrodė girti. Jų judesiai buvo neaiškūs, jie svyravo, žvilgsniai buvo nefokusuoti. Kai juos skyrė, jie keikėsi, grasino vienas kitam. Bare skiriamų nemušė. Su A. O. jis susipažino tik tą vakarą. Pasekmės tokios, kad randas didelis, apatinės lūpos dalies nejaučia. Viešoje vietoje negali valgyti, nes bėga seilės ir negali sulaikyti maisto. Operacijos dar nedarė, nes tai kainuoja nemažai. Buvo tik reabilitacinis gydymas, masažai ir mimikos gimnastika. Kiek galėjo, ištaisė. Nervai atsigavo tiek, kiek yra, ir daugiau nebeatsigaus. Civilinį ieškinį palaiko.

Liudytojas R. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad 2014-12-03, apie 22.00 val., jis pradėjo darbą naktiniame bare „XXX“. Apie 04.00 val. bare buvo keli žmonės, jie buvo išgėrę, kai kurie gėrė alų, kai kurie viskį. Tuo metu du vyriškiai išėjo iš baro parūkyti, kiti trys liko bare. Tarp tų trijų vyriškių kilo konfliktas, tačiau dėl ko, negirdėjo. Du vyriškiai, kaip jam apklausos metu jau buvo žinoma, tai G. Š. ir T. S., sudavė keletą smūgių kitam vyriškiui, kurį, kaip jam yra žinoma, vadina M. Tada iš lauko grįžo kiti du, kaip jam yra žinoma, – V. T. ir dar vienas, pravarde M. Jie pradėjo skirti konfliktuojančius, juos išstumdė, po to konfliktas nurimo. Tada V. T. su M. išėjo parūkyti, o jis, M. ir G. Š. su T. S. buvo bare. Praėjus kelioms minutėms, G. Š. griebė ant baro stovėjusius du butelius alaus, juos sudaužė į baro paviršių. Jo rankose liko butelių šukės. Tada G. Š. nieko nesakęs išbėgo iš baro. Išbėgęs paskui pamatė, kad jis puola ant V. T. ir M.. Buvo matyti, kad V. T. sužeistas – jam iš kaklo bėgo kraujas. Kaip sužeidė, nematė. G. Š. bėgo per gatvę, tačiau V. T. jį pasivijo, parvertė ant žemės ir neleido jam pabėgti. T. S. stovėjo netoliese, nieko nedarė. R. B. iškvietė policiją ir medikus. V. T. stipriai kraujavo. Matė, kad M. striukė, sportinio švarko apykaklė įpjauta, įbrėžtas kaklas. Nurodė, kad konflikto metu dalyvavę asmenys, pravardėmis įvardyti kaip M. ir M., jam yra žinomi. M. – tai A. O., o M. – tai M. K..

Be to, papildomai parodė, kad prie bare buvusio prekystalio, ant aukštos baro kėdės sėdėjo T. S., o šalia jo taip pat ant kėdės sėdėjo G. Š.. Abu gėrė alų iš stiklinių butelių, kuriuos buvo pasidėję šalia, ant prekystalio. G. Š. iš dešinės pusės, prie prekystalio stovėjo M. – M. K.. G. Š. su M. K. apsižodžiavo ir G. Š. koja spyrė M. K. ties pilvo ar viršutinės kojų dalies sritimi. Kur tiksliai, nurodyti negali, nes nematė. Po šio smūgio tarp visų trijų asmenų – G. Š., T. S. ir M. K. – įvyko susistumdymas ir jie parkrito ant baro grindų, šalia prekystalio. Kas kam smūgiavo, nematė. Po to matė, kaip G. Š. ir T. S. dviese parvertė M. K. ant grindų ir abu sudavė jam smūgius. Kur ir kiek, negali nurodyti. Tada iš lauko atėjo V. T. ir A. O., jie bandė išskirti besigrumiančius asmenis. Ar kas nors dar vartojo fizinį smurtą, nurodyti negali. Kokiu būdu V. T. ir A. O. skyrė besigrumiančius asmenis, nurodyti negali. Matė, kad V. T. kažkurį, galbūt T. S., paima už pažastų ir atitraukia nuo kitų konfliktuojančių asmenų. Tada konfliktas nurimo. Visi išėjo į lauką parūkyti. Bare liko tik jis ir A. O.. Ant prekystalio stovėjo G. Š. ir T. S. du šiek tiek nugerti stikliniai alaus buteliai. Netrukus į barą vėl įėjo G. Š., priėjęs prie prekystalio jis paėmė abu butelius alaus ir juos sudaužė į barą. Ant jo (R. B.) ir A. O. pabiro stiklo šukės su alaus likučiais. Nešinas alaus butelių šukėmis abiejose rankose G. Š. išbėgo iš baro. Tada jis ir A. O. taip pat išbėgo iš baro paskui G. Š.. Maždaug 3–4 metrų atstumu nuo baro, G. Š. „mojavo“ šukėmis šalia V. T.. Jis matė, kaip V. T. iš kaklo bėgo kraujas. Taip pat nurodė, kad M. K. buvo suplėšytas ar supjaustytas sportinio kostiumo kaklas.

Matė, kaip V. T. gynėsi nuo kitų smūgių sudavimo, pats suduodamas G. Š.. Tačiau kur tiksliai, nurodyti negali. G. Š. iš rankų iškrito šukės ir jis pats parkrito. Tada G. Š. atsikėlė ir pradėjo bėgti per gatvę, tačiau V. T. jį pasivijo ir parvertė ant žemės – ant žalios vejos, skiriančios eismo juostas, ir G. Š. daužė. V. T. laikė G. Š., kad jis nepabėgtų. Jis (R. B.) laikė T. S., stovėdamas prie baro durų, kad jis nebekonfliktuotų. Ką darė kiti įvykio dalyviai, neatsimena. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba kartu su policijos pareigūnais. Atvykę medikai suteikė pagalbą V. T., kuriam stipriai kraujavo kaklas. Tuo konfliktas ir baigėsi. Patikslina, kad bare, be jo paties, buvo tik G. Š., T. S., V. T., A. O. ir M. K., jokių kitų lankytojų konflikto metu bare daugiau nebuvo. V. T. ir A. O. į barą atėjo blaivūs, G. Š., T. S. ir M. K. buvo girti.

Liudytojas Tomas S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad 2014-12-03 vakare susitiko su draugu G. Š.. Buvo mieste, vartojo alkoholį. Vėliau, naktį, nuėjo į kazino, esantį (duomenys neskelbtini) g., po to į šalia esantį barą. Ten išgėrė alaus. Bare su nepažįstamais vyriškiais susiginčijo ir susimušė. Dėl ko įvyko konfliktas, nurodyti negali, nes buvo neblaivus. Nematė, kaip G. Š. būtų sudaužęs alaus butelį ir jo šuke subadęs žmogų. Kai atsipeikėjo, pamatė, kad G. Š. bare nėra, todėl išėjo į lauką. Girdėjo, kaip kažkas šaukė: „papjovė“. Matė, kaip G. Š. kažkas muša, jis gulėjo ant žolyno. Matė, kad vienas iš vyriškių buvo susiėmęs už kaklo ir sakė, kad papjovė. Netrukus atvyko medikai ir policija. Jį išvežė į komisariatą, po to į ligoninę, nes buvo sumušta galva.

Liudytojas A. O. apklaustas teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad jį vadina pravarde M. 2014 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos pasakyti negali, buvo bare „XXX“, esančiame (duomenys neskelbtini) s m. Bare taip pat buvo iš matymo pažįstamas asmuo, vardu Vitalijus, jo pavardės nežino. Jiedu kalbėjosi. Kažkuriuo metu išėjo į lauką, Vitalijus rūkė. Bare liko keli vaikinai. Jiems būnant lauke, išgirdo triukšmą bare, todėl abu su Vitalijumi nuėjo pažiūrėti. Įėjus pamatė, kad tarp bare esančių asmenų vyksta konfliktas, vyko susistumdymas. Nenorėdamas veltis į konfliktą, jis užėjo už baro, kur stovėjo baro savininkas R. B. ir iš šaldytuvo pasiėmė sidro. Su R. B. gerai sutaria, yra draugai. Ką tuo metu darė Vitalijus ir kiti vaikinai, nematė, buvo nusisukęs nugara į juos. Kas toliau buvo, neatsimena. Maždaug prieš du mėnesius iki apklausos turėjo stiprią galvos traumą, todėl yra sutrikusi atmintis. Įvykius vėl prisimena nuo tada, kai jau atsidūrė lauke. Ten matė, kaip du vaikinai, tai yra Vitalijus ir kitas, kurio nepažįsta, buvo susiėmę už kaklų. V. stipriai bėgo kraujas, todėl prispaudė su servetėle, kad pristabdytų kraujavimą. Ar kitam vaikinui taip pat bėgo kraujas, nematė. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Asmeniškai nieko neklausinėjo ir nei nesuprato, kodėl įvyko konfliktas. Asmenų, tą kartą buvusių bare, nepažįsta ir neatpažintų. Pažįsta tik Vitalijų. Be to, nurodė, kad nukentėjusįjį Vitalijų matė iš viso antrą kartą.

Liudytojas M. K. parodė, kad 2014 metų gruodžio mėnesį, tikslios datos pasakyti negali, vakare, valandos taip pat nurodyti negali, užėjo į barą „XXX“, esantį (duomenys neskelbtini). Buvo neblaivus. Į barą atėjo vienas. Ten prisėdo ir dar išgėrė. Bare kalbėjosi su baro savininku Romualdu. Ar bare dar buvo žmonių, neatsimena, tačiau jam pažįstamų asmenų nebuvo. Kad baro viduje prasidėjo konfliktas, nepamena. Buvo neblaivus. Atsimena, kad išėjo į lauką ir pamatė, kad vienas vaikinas su butelio šuke duria kitam žmogui ir kad jam stipriai bėga kraujas. Jis priėjęs paklausė: ką tu čia darai? Tada vaikinas su ta pačia butelio šuke dūrė jam keturis kartus: vieną kartą į dešiniąją pilvo dalį (ties apendiksu), kitą – į kairiąją, kitą į kaklą, o ketvirtąjį kartą – į kairiąją ranką (ties pažastimi). Visur yra likę randai, išskyrus ant kaklo. Į medikus nesikreipė, nes nebuvo poreikio. Tąkart buvo sugadinti jo vilkimi rūbai – striukė ir džemperis. Jie buvo supjaustyti. Tačiau iš karto po įvykio juos išmetė. Dėl šio konflikto į policiją nesikreipė. Dėl šio įvykio niekam pretenzijų neturi, atsisako nuo medicininės ekspertizės ir apžiūros, civilinio ieškinio dėl padarytos žalos nereikš ir ikiteisminio tyrimo nepageidauja. Ką konkrečiai darė bare buvę asmenys, neatsimena.

Ekspertas Diomenas Vitkus teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. T. padarytas sužalojimas neginčytinai yra sunkus. Jam laiku buvo suteikta medicininė pagalba, laiku buvo operuotas. Jeigu būtų buvę uždelsta, tai viskas galėjo baigtis žymiai blogiau.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta stiklo šukė, paimta iš įvykio vietos, ir tai yra alaus butelio dalis (nuskelto butelio kaklelis) 8 cm ilgio (t. I, b. l. 97–99, 100).

Iš 2015-01-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 173/15(03) matyti, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje V. T. konstatuotos dvi durtinės-pjautinės kaklo dešinės pusės žaizdos (ant apatinio žandikaulio ir pasmakrio). Sužalojimai padaryti galbūt medicininiuose dokumentuose užfiksuotu laiku, t. y. 2014-12-04 iki 04.22 val. (GMP kvietimo laikas). Tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje užfiksuotos dvi durtinės-pjautinės žaizdos, kurios galėjo būti padarytos duriančiu-pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienu trauminiu kontaktiniu smūgiu. Remiantis tyrimui pateikta medicinine dokumentacija, V. T. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (t. I, b. l. 24–25).

Iš 2015-03-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. G 566/15(03) matyti, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje V. T. konstatuotos dvi durtinės-pjautinės kaklo dešinės pusės žaizdos (ant apatinio žandikaulio ir pasmakrio). Papildomai pateiktoje medicininėje dokumentacijoje užfiksuotas nervo pažeidimas, sukėlęs neuropatiją. Sužalojimai V. T. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl patirtų sužalojimų sveikata sutrikdyta ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. I, b. l. 30–31).

Iš 2015-04-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 765/15(03) matyti, kad V. T. nustatyti sužalojimai: durtinė-pjautinė žaizda dešinėje kaklo pusėje požandikaulinio ir miego trikampio riboje bei smulkios pjautinės žaizdos ant pasmakrio, dešinio žando ir viršutinės lūpos krašto. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2014-12-04 operacijos metu, revizuojant stambiąsias kraujagysles, kaklo dešinės pusės žaizda pratęsta išilgai į apačią, tuo žymiai padidinant žaizdos ilgį. Sužalojimai atitinka nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, galėjo būti padaryti nudaužtu stiklo buteliu ir jo šukėmis. Sprendžiant iš veido ir kaklo žaizdų lokalizacijos, V. T. galėjo būti sužalotas dviem poveikiais – į kaklą ir į veidą. V. T. sužalotas į gyvybiškai pavojingą miego trikampį, kur lokalizuojasi stambios kaklo kraujagyslės, tačiau stambiųjų kaklo kraujagyslių bei kaklo organų pažeidimo nenustatyta, todėl sužalojimai vertinami kaip nesukėlę pavojaus gyvybei. Užgijus durtiniam-pjautiniam sužalojimui, dešinėje kaklo pusėje liko didelis grubus randas. Be to, dėl dešinio veidinio nervo smulkių šakų pažeidimo išsivystė mimikos sutrikimai. Šios pasekmės savaime ar taikant kosmetines priemones išnykti negali, todėl sužalojimas vertinamas kaip nepataisomas ir vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 6.12. ir 21-u komentaru, teisėsaugos institucijai nustačius kūno subjaurojimo faktą, sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. V. T. padarytas dešinės kaklo pusės durtinis-pjautinis sužalojimas, vertinant pagal sveikatos sutrikdymo trukmės kriterijų (punktas 7.1.), sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sutrikdė sveikatą ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kitos smulkios pjautinės veido žaizdos yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Specialisto išvadoje Nr. G 173/15 (03) V. T. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas keičiasi, nes tada ekspertui nebuvo žinoma, kad sužalojimas sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir sukėlė nepataisomas pasekmes (t. I, b. l. 35–36).

Iš 2015-08-05 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas R. B. įvykio vietoje parodė ir patvirtino įvykio faktines aplinkybes (t. I,  b. l. 77–80).

Aptarti bylos duomenys gauti teisėtai ir ištirti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas juos pripažįsta patikimais BPK 20 straipsnio prasme įrodymais ir jais grindžia savo išvadas.

              Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo G. Š. kaltė dėl to, kad dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė V. T. sveikatą, įrodyta.

              Nors apklausiamas teisme kaip kaltinamasis G. Š. savo kaltę pripažino tik iš dalies teigdamas, kad su nudaužto butelio šukėmis nenorėjo nieko sužaloti, o tik pagąsdinti nukentėjusįjį ir apginti T. S. bei netyčia sužalojo nukentėjusįjį, kai šis puolė ant jo ir jis tada įsmeigė, vertintina kaip siekis sušvelninti savo atsakomybę ir visiškai paneigiama byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, tai yra nukentėjusiojo V. T., liudytojo R. B. parodymais, kad kaltinamasis būdamas neblaivus be jokios dingsties iš chuliganiškų paskatų, pasibaigus konfliktui bare tarp kitų asmenų, į prekystalį nusidaužęs butelį, išbėgo iš baro į lauką ir stiklinio butelio šuke įdūrė nukentėjusiajam į kaklą ir į veidą, liudytojų A. O., M. K., T. S. parodymais, kad matė sužalotą nukentėjusįjį, specialistų išvadomis, kad nukentėjusiajam dėl sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuo patvirtintos faktinės įvykio aplinkybės ir kita bylos medžiaga. Pažymėtina, jog iki įvykio nukentėjusysis, kiti liudytojai, išskyrus T. S., kaltinamojo G. Š. nepažinojo, neturėjo su juo jokių santykių, konfliktų ar asmeninių nesutarimų, nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių jie galėtų apkalbėti kaltinamąjį. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nebuvo situacijos, jog reikėtų kaltinamajam apginti T. S.

   Taigi visuma paminėtų duomenų tik patvirtina, kad nukentėjusiojo V. T. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta kaltinamojo G. Š. nusikalstamais veiksmais – jam stiklo šuke įdūrus nukentėjusiajam į kaklą ir veidą, todėl tarp kaltinamojo padarytos veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes nukentėjusiojo sveikata sutriko būtent dėl kaltinamojo veiksmų.

Sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p., kai jis padarytas demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kaltininkui siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pažeminti ar paniekinti juos. Veikos motyvas – chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir sužalojimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Vertinant nukentėjusiojo V. T. sužalojimo aplinkybes, nekyla jokių abejonių, kad G. Š. su stiklo šuke dūrė į kaklą ir veidą be jokios dingsties.

Taigi anksčiau aptartos aplinkybės rodo, kad G. Š. dūrė nukentėjusiajam į kaklą ir veidą ir taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą iš chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos bepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Taigi teismas mano, jog įrodyta, kad kaltinamasis be jokios priežasties, tai yra iš chuliganiškų paskatų, sunkiai sužalojo V. T., todėl jo veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., t. y. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų.

Civiliniai ieškiniai

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. T. pareiškė 2023,16 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti už turėtas išlaidas bei 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

V. T. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, nes 23,16 Eur nukentėjusiajam atlygino LR Teisingumo ministerija, o prašomi priteisti 2000 Eur už suteiktas teisines paslaugas nėra susijusios tiesiogiai su nusikaltimo padarymu.

Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai nusikaltimu padarytas sunkus kūno sužalojimas. Dėl šios priežasties neturtinė žala turi būti nukentėjusiajam priteista, nes jam buvo sukeltas fizinis skausmas, liko randai ir tuo padaryta žala. Teismas konstatuodamas sunkias šio nusikaltimo pasekmes, vis dėlto pripažįsta nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, neatitinkančio sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, t. y. teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, įvertinus kalto asmens turtinę padėtį (neturi jokio turto, oficialaus pragyvenimo šaltinio), atkreipiant dėmesį į tai, jog atlyginant neturtinę žalą visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi tiksliai įvertinti neturtinę žalą pinigais nėra įmanoma, priteistinos neturtinės žalos dydis atitinkamai mažintinas, priteisiant nukentėjusiajam V. T. 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tai atitinka teismų praktikoje priteisiamas sumas.

Baudžiamojoje byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 182,99 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys, kuris susidarė dėl nukentėjusiojo V. T. gydymo išlaidų, yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas, remiantis CK 6.246–6.249 str., nes kaltinamajam G. Š. atsirado pareiga atlyginti turtinę žalą, susijusią su gydymo išlaidomis, ir iš jo priteistina 182,99 Eur turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo naudai.

2015-07-07 Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro J. P. nutarimu laikinai apribotas įtariamojo G. Š. nuosavybės teises į jam nuosavybės teisėmis priklausantį visų rūšių turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, pinigines lėšas, taip pat ir bankų sąskaitose) palikti iki civilinio ieškinio patenkinimo.

Dėl daiktinių įrodymų.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai nagrinėti teisme, klausimas išsprendžiamas LR BPK 94 str. nustatyta tvarka. Daiktinius įrodymus: stiklo šukę, 2014-12-04 rastą įvykio vietoje, adresu Laukininkų g. 17, Klaipėda, ji supakuota į paketą Nr. 124469, bei dvi kraujo nuoplovos, jos supakuotos plastmasiniuose indeliuose bei įdėtos į popierinius vokus ir 2015-05-05 perduotos saugojimui į Klaipėdos miesto policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą – sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl bausmės

Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimus jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. Š. už padarytą nusikalstamą veiką teismas vadovaujasi BK 54 str., kuris reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jo turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. Š. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), byloje nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kartu teismas atsižvelgia į kaltinamąjį apibūdinančius bylos duomenis, t. y. į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, niekur nedirba, tačiau teistumas yra išnykęs, savo kaltę iš dalies pripažino, pripažįsta nukentėjusiojo civilinį ieškinį iš dalies ir teigia norįs jį atlyginti.

Įvertinęs visas šias bausmės parinkimui reikšmingas aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei atsižvelgdamas į pakankamai jauną kaltinamojo amžių, teismas mano, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti G. Š. paskyrus mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei įstatymo numatyta už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 54 str., 61 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–298, 301–307 str., teisėjas             

n u s p r e n d ž i a:

G. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. ir jam paskirti laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo         2015-12-29. Į bausmės laiką įskaičiuoti kardomojo kalinimo laiką nuo 2015-06-27 iki          2015-12-29.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti tą pačią.

Priteisti iš G. Š. V. T. 6000 (šešis tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš G. Š. 182,99 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondui V. T. gydymo išlaidų.

2015-07-07 Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro J. P. nutarimu laikinai apribotas įtariamojo G. Š. nuosavybės teises į jam nuosavybės teisėmis priklausantį visų rūšių turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, pinigines lėšas, taip pat ir bankų sąskaitose) palikti iki civilinio ieškinio patenkinimo.

Daiktinius įrodymus: stiklo šukę, 2014-12-04 rastą įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ji supakuota į paketą Nr. 124469, bei dvi kraujo nuoplovas, kurios supakuotos plastmasiniuose indeliuose bei įdėtos į popierinius vokus ir 2015-05-05 perduotos saugoti į Klaipėdos miesto policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą, sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos.

Teisėjas                                                                                                         Savinijus Katauskas