Civilinė byla Nr. e2A-644-343/2020

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04346-2018-3 

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.1.7.6; 2.6.10.2.4.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Ergo Insurance SIA apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „MMA FOODS“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Avansas“ ir Saimnieks OTTO SIA, tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų UAB „Baltstata“ ir Ergo Insurance SE dėl nuostolių atlyginimo.

         Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „MMA FOODS“ (toliau – ir ieškovė) patikslintame ieškinyje prašo priteisti iš atsakovių UAB „Avansas“ ir Saimnieks OTTO SIA (toliau – ir atsakovai) solidariai 4296,10 Eur nuostolius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad pagal 2017 03 20 prekių tiekimo sutartį Nr. 20/30/17-ES, atsakovė SIA „Saimnieks OTTO“ įsipareigojo tiekti pirkėjui (ieškovei) šviežią atšaldytą žuvį. Minėtos sutarties 5.3 punkte buvo nustatyta, kad prekių perdavimas atliekamas pagal Incoterms 2010 DDU sąlygas, pagal kurias eksportuotojas perduoda prekes ir įsipareigojimus pirkėjo šalyje. Eksportuotojas prisiima riziką ir visas išlaidas, atsirandančias gabenant prekes į nurodytą vietą, išskyrus muitinės dokumentų sutvarkymo išlaidas ir riziką po prekių pateikimo pirkėjui. Nurodo, kad atsakovė SIA „Saimnieks OTTO“ pateikė ieškovei 2018 08 17 sąskaitą Nr. SO18-098/ES dėl 20 000 kg atšaldytų šprotų už 3 800 Eur, kurią tą pačią dieną ieškovė apmokėjo. Pagal ieškovės užsakymą, atsakovė UAB „Avansas“ atliko krovinio pervežimą, įformintą 2018 08 17 CMR važtaraščiu LV2018/08/17. Ieškovė 2018 08 17 atsakovei UAB „Avansas“ pateikė pretenziją, nurodydama, jog atsakovo transporto priemone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (priekabos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), buvo atgabentas krovinys – atšaldyti šprotai, kurie neatitiko prekių kokybei keliamų reikalavimų: pakitusi žuvies konsistencija, aitrus gendančios žuvies kvapas, žuvis neatšaldyta. Termografo išrašai liudijo, jog vidutinė pervežimo temperatūra siekė +3,2° C, kas neatitiko krovinio pervežimui nustatytų reikalavimų. Apie sugedusį krovinį krovinio gavėjas UAB „Juodoji audinė“ padarė įrašą 2018 08 17 CMR važtaraštyje LV2018/08/17 bei surašė aktą. Ieškovė patyrė 3 800 Eur nuostolius, kadangi ji neturi sumokėtų pinigų ir prekių, už kurias pinigai buvo sumokėti. Be to, krovinio ekspeditoriui UAB „Baltstata“ už vežimo organizavimo paslaugas sumokėjo 496,10 Eur. Ieškovė teigia, jog vežime dalyvavusių subjektų santykius vienaip ar kitaip reglamentuoja Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (toliau – ir Konvencija). Pažymi, jog 2018 08 17 CMR važtaraštyje LV2018/08/17 nėra jokių žymų, kurios patvirtintų, kad atsakovė UAB „Avansas“ būtų pareiškusi motyvuotas pastabas krovinio pardavėjui SIA „Saimnieks OTTO“ dėl krovinio būklės. Ieškovės teigimu, šiuo atveju vienas reikšmingesnių krovinio būklę apibūdinančių kriterijų yra krovinio temperatūra, buvusi pakrovimo į transporto priemonę momentu. Atsižvelgiant į tai, jog vežėjas, priimdamas krovinį pervežimui, jokių įrašų CMR važtaraštyje nepadarė, laikytina, kad vežėjas sprendė, jog krovinys perduodamas vežėjui yra pakankamai atšaldytas ir tokios būklės, kad vežėjas turėjo galimybę pervežimo metu užtikrinti reikiamą krovinio temperatūros režimą bei pristatyti krovinį į paskirties vietą tinkamos būklės. Teigia, jog UAB „Avansas“ faktiškai vežė krovinį ir 2018 08 17 CMR važtaraštyje LV2018/08/17 nurodytas kaip krovinio vežėjas, todėl Konvencijos 36 straipsnio prasme, laikytinas tinkamu atsakovu, kuriam gali būti reiškiamas ieškinys dėl krovimo sugadinimo. Tuo tarpu UAB „Baltstata“ vežime dalyvavo kaip ekspeditorius, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.828 straipsnio 2 dalį, ji negali būti atleista nuo atsakomybės, jei žalą padarė ne ji pati, o sutarties vykdymui jos pasitelkti tretieji asmenys, kaip šiuo atveju UAB „Avansas“. Ieškovės teigimu, jos nuostolius lėmė abiejų atsakovių veiksmai. SIA „Saimnieks OTTO“ perdavė vežti neatšaldytą žuvį ir tuo pažeidė 2017 03 20 prekių tiekimo sutarties Nr. 20/30/17-ES 1.1 punkto reikalavimus bei Incoterms 2010 DDU sąlygas. Kitas atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Avansas“ iš SIA „Saimnieks OTTO“ priėmė krovinį netinkamos būklės (neatšaldytą) bei neužtikrino vežimo metu tinkamo gabenamos žuvies temperatūrinio režimo tokiu mastu, kad krovinys transportavimo metu nesugestų.

3.       Atsakovė UAB „Avansas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu, dalyje dėl skolos iš jos priteisimo nesutinka, kadangi dėl susidariusių nuostolių yra atsakingas kitas atsakovas SIA Saimnieks OTTO. Teigia, jog 2018 08 16 UAB „Avansas“ su UAB „Baltstata“ sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. e54483, pagal kurią UAB „Avansas“ įsipareigojo pervežti 22 tonų –18 C temperatūros krovinį. 2018 08 17 atsakovės vilkikas v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe v/n (duomenys neskelbtini) apie 14:40 val. pasikrovė krovinį Latvijoje, (duomenys neskelbtini) vietovėje. Tą pačią dieną apie 21:40 val. krovinys pristatytas į gavimo vietą (duomenys neskelbtini), kur gavėjo atstovai nustatė netinkamą krovinio temperatūrą. Ieškinyje nurodytus teiginius, jog UAB „Avansas“ neužtikrino gabenamos žuvies temperatūrinio rėžimo, kad krovinys transportavimo metu nesugestų, paneigia byloje esantis UAB „Sadomaksa“ aktas, atskleidžiantis šaldymo įrangos (duomenys neskelbtini) veikimo principą. Akte nurodoma, jog šaldymo įranga yra skirta palaikyti temperatūros rėžimą, tačiau ne sušaldyti/atvėsinti krovinį. Taip pat nurodoma, jog byloje esanti temperatūrų išklotinė patvirtina buvusį temperatūros režimą priekaboje, tačiau ne realiai nustatytą temperatūrą. Taigi, temperatūros palaikymas priklauso nuo pakrauto krovinio temperatūros. Atsakovės teigimu, tai, jog krovinio siuntėjui buvo žinoma apie netinkamos temperatūros krovinį dar prieš pakrovimą patvirtina aplinkybė, jog vežėjui buvo liepta krovinį vežti -18 C temperatūroje, kai krovinio savybės – atšaldyta žuvis – suponuoja visai kitokią vežimo ir laikymo temperatūrą. Teigia, jog nors jos ir UAB „Baltstata“ vežimo sutartyje nebuvo tiksliai nurodytos vežamo krovinio savybės, vėlesniuose ieškovės teiktuose dokumentuose nurodoma, jog krovinį sudarė švieži atšaldyti/atvėsinti šprotai. Taigi akivaizdu, kad atšaldytus šprotus pagal teisės aktų reikalavimus nebuvo galima vežti -18 C temperatūroje, nes tokioje temperatūroje leidžiama gabenti tik sušaldytus žuvies produktus. Atsakovui SIA Saimnieks OTTO buvo žinoma apie netinkamos kokybės ir temperatūros pakraunamą žuvį, todėl nurodydami šaldytai žuviai tinkamą vežti ir laikyti -18 C temperatūrą, siekė užmaskuoti gendančios žuvies požymius. Atsakovės teigimu, įvertinus tai, jog pristatymo vietoje vidinė krovinio temperatūra buvo +19 °C, o vežimo metu transporto priemonėje buvo akivaizdžiai žemesnė temperatūra (nuo +6,9 iki -0,6), tikėtina, kad krovinys buvo neatvėsintas iki reikiamos temperatūros. Nors ieškinyje teigiama, jog atsakovė UAB „Avansas“ netinkamai vykdė pareigas, kadangi nepareiškė motyvuotų pastabų krovinio siuntėjui dėl krovinio būklės, tačiau pagal CMR Konvencijos 9 straipsnį, kuriuo vadovaujasi ir ieškovė, akivaizdu, jog teisės normoje įtvirtinta prezumpcija, kad jeigu vežėjas CMR važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, prezumpcija, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir, kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko CMR važtaraščio įrašus, gali būti paneigiama įrodant priešingai. Nurodo, jog dėl siuntėjo ir trečiojo asmens UAB „Balstata“ ne visų nurodytų duomenų, atsakovė negalėjo žinoti, kokių savybių krovinys tiksliai vežamas ir kokia jo būklė turi būti. Pagal sutartyje nurodytus duomenis, krovinio ir pakuotės išorinė būklė atitiko reikalavimus, vienetus ir žymėjimus. Tuo tarpu, nors ieškovė prašo iš UAB „Avansas“ ir SIA Saimnieks OTTO nuostolius priteisti solidariai, tačiau toks reikalavimas neatitinka teisės aktuose įtvirtintų taisyklių. Visų pirma, CMR Konvencijoje yra numatytas tik vienas solidarios atsakomybės atvejis – pagal CMR konvencijos 36 straipsnį, kai krovinio vežimą CMR konvencijos prasme vykdė keli vežėjai, ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą patį krovinį. Šiuo atveju solidarus reikalavimas yra reiškiamas krovinio siuntėjui ir vežėjui. Pasak atsakovės, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti jos solidarią atsakomybę kartu su SIA Saimnieks OTTO, kadangi žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį būtų atsakinga UAB „Avansas“, rezultatas. Jokie jos veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su žalos atsiradimu, net ir tai, kad nebuvo įrašytos pastabos CMR važtaraštyje.

4.       Atsakovė Saimnieks OTTO SIA patikslinto ieškinio nepripažino. Nurodė, jog atsakovais byloje gali būti UAB „Avansas“ ir UAB „Baltstata“, nes savo reikalavimą ieškovė kildina iš vežimo sutarties ir CMR konvencijos. Sutinka su atsakovės UAB „Avansas“ teiginiu, jog CMR Konvencijoje yra numatytas tik vienas solidarios atsakomybės atvejis, be to, siuntėjo atsakomybę riboja CMR konvencijos 8, 10, 11 punktų nuostatai. Pagal teismų praktiką, bet koks ieškinys tiesiai siuntėjui gali būti pareikštas trečiojo asmens pagal nacionalinius įstatymus tos valstybės, kurios teismas nagrinėja bylą. Tai reiškia, kad civilinė byla dėl žalos atlyginimo atsakovei SIA „Saimnieks OTTO“ neteisminga Marijampolės apylinkės teismui. Nurodo, jog ji pagal 2017 03 20 prekių tiekimo sutartį Nr. 20/30/17-ES, įsipareigojo tiekti pirkėjui (ieškovei) šviežią atšaldytą žuvį. Pagal šią sutartį krovinio gavėja yra ieškovė. Sutarties 3.1. punkte sutarties šalys susitarė, jog teikiamų prekių kokybė turi atitikti gamintojo šalies higienines normas. Byloje nėra duomenų, kad prekės neatitinka Latvijos Respublikos higieninių normų, kad atsakovė nepateikė ieškovei visų dokumentų. Nurodo, jog 2018 08 17 tarp šalių buvo sudaryta 20 000 kg atšaldytų šprotų pirkimo pardavimo sutartis 3800 Eur sumai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė ir UAB „Baltstata“ sudarė prekių (šviežios atšaldytos žuvies) pervežimo sutartį, o pastaroji šiam tikslui pasitelkė atsakovę UAB „Avansas“, kurios 2018 08 16 sudarė vienkartinio krovinio pervežimo sutartį. Šios sutarties skiltyje „krovinys“ nurodytos krovinio pervežimo savybės: krovinys „ - 18 C“; svoris - „22 t.“ 2018 08 17 apie 14:40 val. atsakovė UAB „Avansas“ priėmė iš siuntėjo, atsakovės SIA „Saimnieks OTTO“ 22000 kg šviežios atšaldytos žuvies ir tą pačią dieną, apie 21:40 val., pristatė į užsakovo nurodyta vietą – UAB „Juodoji audinė“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini). 2018 08 17 apie 22 val. UAB „Juodoji audinė“ atstovas, dalyvaujant UAB „Avansas“ vairuotojui, surašė aktą, kuriame konstatavo, kad produktas – atvėsinti šprotai, netinkamas gamybai. Nagrinėjamu atveju, krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijos, todėl ginčui spręsti taikytinos CMR konvencijos nuostatos. Nurodo, jog UAB „Baltstata“ pati krovinio realiai nevežė, bet tai pavedė padaryti atsakovei UAB „Avansas". Atsižvelgiant į tai, jog krovinys buvo vežamas UAB „Baltstata“ pasitelkiant trečiuosius asmenis, vadovaujantis  CMR konvencijos 3 straipsnio nuostatomis, UAB „Baltstata“ turi pareigą atsakyti už vežime dalyvavusių trečiųjų asmenų veiksmus. Atsakovė SIA „Saimnieks OTTO“ nesutinka su ieškove, jog UAB „Baltstata“ buvo tiktai ekspeditoriumi, o ne vežėju. Teigia, jog iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei UAB „Avansas“ buvo pranešta apie krovinio savybes, jos vežimo ypatumus. Tuo tarpu atsakovės vairuotojas krovinio priėmimo metu jokių pastabų nepareiškė, atžymų važtaraštyje nepadarė. Iš vairuotojo paaiškinimo matyti, kad jam buvo žinoma, jog produkto vežimo metu būtina palaikyti tam tikrą temperatūrinį režimą. Taip pat nors atsakovė UAB „Avansas“ teigė, kad šaldytuve buvo palaikoma -20 C temperatūra, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pažymi, kad jeigu ieškovė perdavė produktą UAB „Juodoji audinė“ žinion, tai ieškovė prarado teisę remtis CMR konvencijos nuostatomis, nes vežimo objektas buvo priimtas. Teigia, jog prie akto nėra duomenų apie matavimo prietaiso sertifikavimą ir patikrą, o nesant šių duomenų, negalima šio matavimo metu gautus rezultatus laikyti patikimais įrodymais. Taip pat akte nėra jokių duomenų, ar buvo patikrinta visa produkcija, tai yra 38 dėžės, ar buvo pasirinkta pasirinktinė krovinių tikrinimo metodika. Iš bylos medžiagos matyti, kad krovinio savybės bei jos transportavimo ypatumai vežėjui ir vairuotojui buvo žinomi. Jie žinojo, kad krovinys yra greitai gendantis produktas. Nurodo, jog 2018 08 16 vienkartinio krovinio pervežimo sutartyje buvo nustatyta papildoma transportavimo sąlyga – pervežimo temperatūra - 18 C°. Toks ieškovės elgesys vertintinas kaip tiesioginės instrukcijos davimas krovinio pervežimą vykdančiam asmeniui – atsakovei. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė žinojo, jog autošaldytuvas nėra skirtas pastovios krovinio temperatūros palaikymui, nes tokio tipo transporto priemonė neturi šaldymo agregato. Jeigu krovinys buvo pakrautas su +18 C temperatūra, tai vairuotojas negalėjo užtikrinti jo kokybės bei savybės pervežimo metu. Esant tokiai situacijai, vežėjas turėjo atsisakyti vežti krovinį, nes žinojo, kad pervežimo metu žuvis suges. Taigi, vežėjas savo veiksmais sąlygojo žalos atsiradimą. Teigia, jog apskaičiuodama iš vežėjo priteistiną krovinio vertės sumą, ieškovė turėjo vadovautis CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punktu, kuriame nurodyta, kad kompensacija už prarastą krovinį negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Atsakovas SIA „Saimnieks OTTO“ pasiūlė vežėjui skubos tvarka grąžinti krovinį ir tokiu būdu sumažinti nuostolius, tačiau krovinys buvo grąžintas pavėluotai (apie 18 val. 2018 08 18) ir nebuvo įmanoma krovinį perdirbti į žuvies miltus. Taigi, ieškovės delsimas grąžinti prekę sąlygojo nuostolių padidėjimą. Atsakovė papildomai nurodė, jog, susipažinusi su pateiktais dokumentais, pastebėjo tam tikras faktines aplinkybes, kurių ieškovė iš esmės neatskleidė. Ieškovės teigimu, pagal jos užsakymą, įformintą 2018 08 17 CMR važtaraščiu LV2018/08/17, atsakovė UAB „Avansas“ atliko krovinio pervežimą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė užsakymą dėl krovinio pervežimo sudarė su UAB „Baltstata“, kuri 2018 08 16 sudarė vienkartinio krovinio pervežimo vežimo sutartį su atsakove UAB „Avansas“. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog krovinys buvo pakrautas 2018 08 17 apie 14.40 val., pristatytas – 2018 08 17 apie 21:40 val., iš ko galima daryti prielaidą, kad kelionės trukmė - 7 val., tačiau atstumas tarp pakrovimo ir iškrovimo vietos yra apie 370 km., ir kelionės trukmė negalėjo viršyti apie 5 val. (informacija iš google.maps). Šiuo atveju neaišku, dėl kokios priežasties vežėjo kelionės trukmė užsitęsė. Taip pat iš 2018 08 17 akto matyti, kad UAB „Juodoji audinė“ su matavimo prietaisu AD 132 buvo atlikusi skysčio temperatūros matavimą ir krovinio brokavimą, tačiau byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu matavimą bei krovinio brokavimą atliko UAB „Juodoji audinė“. Šiuo atveju galima daryti prielaidą, jog ieškovė faktiškai yra tarpininkė ir krovinys buvo skirtas UAB „Juodoji audinė“.

5.       Trečiojo asmens BUAB „Balstata“ atstovas advokatas V. R. parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad savarankiškų reikalavimų byloje neturi. Šiuo metu UAB „Baltstata“ yra iškelta bankroto byla ir visus klausimus sprendžia bankroto administratorius, tačiau, jų manymu, atsakovu byloje turėtų būti ir draudimo bendrovė, kadangi krovinys buvo apdraustas. Nurodė, jog UAB „Baltstata“ yra atsakovės UAB „Avansas“ pusėje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 01 03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Avansas“ ieškovės UAB „MMA FOODS“ naudai 3 800 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 615,12 Eur bylinėjimosi išlaidas; netenkino ieškovės reikalavimo dėl 496,10 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovų UAB „Avansas“ ir Sainieks OTTO SIA; netenkino ieškovės reikalavimo priteisti nuostolius 4 296,10 Eur solidariai iš atsakovų UAB „Avansas“ ir Saimnieks OTTO SIA; priteisė iš ieškovės atsakovės Saimnieks OTTO, SIA naudai 1 213 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės UAB „Avansas“ valstybės naudai 17,32 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

7.       Konstatavo, jog byloje nebuvo ginčo dėl to, jog žuvis buvo gabenta plastikiniuose 123 cm. ilgio, 103 cm pločio konteineriuose. Taipogi nebuvo ginčo, kad, surašius aktą UAB „Juodoji audinė“ ir nepriėmus krovinio, jis buvo gabenamas atgal į Latviją atsakovei Saimnieks OTTO su tuo sutinkant. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog byloje nebuvo pareikšta reikalavimų dėl žuvies grąžinimo iš Lietuvos į Latviją, dėl šio klausimo nepasisakė.

8.       Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, nustatė, jog ieškovė dėl krovinio vežimo susitarė su UAB „Baltstata“ ir apmokėjo už tai 496,10 Eur, tačiau tiesiogiai krovinio UAB „Balstata“ negabeno, jį iš Latvijos į Lietuvą gabeno UAB „Avansas“. Teismas darė išvadą, jog UAB “Baltstata“ ir UAB „Avansas“ yra ginčo krovinio vežėjai, kadangi pagal suformuotą teismų praktiką, vežėju laikomas asmuo, kuris savo vardu ir lėšomis įsipareigoja atlikti krovinio vežimą bei prisiima atsakomybę dėl krovinio pristatymo į paskirties punktą ir jo perdavimo krovinio gavėjui. Vežėju laikomas taip pat asmuo, kuris, sudaręs vežimo sutartį, krovinio pats tiesiogiai neveža, bet paveda tai padaryti kitam (trečiam) asmeniui.

9.       Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju pasisako dėl ieškinio reikalavimo priteisti nuostolius solidariai iš UAB „Avansas“ kaip iš krovinio vežėjo ir iš Saimnieks OTTO kaip iš krovinio siuntėjo, pakrovusio vežti netinkamos kokybės krovinį. Nurodė, jog ieškovė reikalavimų trečiajam asmeniui UAB „Baltstata“ nereiškė, nuo bylos iškėlimo momento nekeitė byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties, todėl teismas detaliau dėl UAB „Baltstata“ nepasisakė. 

10.       Nurodė, jog vežėjas, priimdamas krovinį vežti, neturi pareigos tikrinti jo pakuotės turinio, tačiau turi įsitikinti, kokį krovinį veža, kokiomis sąlygomis krovinys gali būti vežamas dėl jo specifinių savybių, o būtent gauti visas reikalingas instrukcijas iš krovinio siuntėjo (gavėjo) ar yra specialūs reikalavimai krovinio vežimui užtikrinant temperatūrą ir pan. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika nurodė, jog vežėjas turi laikytis atidumo ir rūpestingumo taisyklių, tai yra atlikti visus reikalingus veiksmus, kad nuo krovinio priėmimo iki krovinio perdavimo būtų užtikrintas tiek krovinio kiekis, tiek saugumas, tiek jo būklės išsaugojimas.  

11.       Konstatavo, jog UAB „Avansas“ vairuotojas žinojo, kad veš atšaldytą žuvį (šprotus), jis savo paaiškinime nurodė suprantantis, kad konteineriuose žuvis yra skystyje, taigi jam kilo abejonės ar žuvis yra tokios būklės, kokios turi būti pagal instrukcijas, tačiau jis priėmė krovinį vežti iš siuntėjo CMR važtaraštyje neįrašęs jokių pastabų. Vežėjas turi teisę atsisakyti priimti ir vežti krovinį jeigu kyla pagrįstos abejonės dėl to, kad negalės krovinio atvežti laiku ir tinkamos būklės.

12.       Teismas laikė nustatyta aplinkybę, jog atsakovė gavo reikalingas instrukcijas iš siuntėjo, kokioje temperatūroje turi būti gabenamas krovinys (Saimnieks OTTO technologės paaiškinimas). Krovinys buvo vežamas specialiai įrengta transporto priemone apsaugoti krovinį nuo karščio, tai yra nugabenti tokios būklės kokias instrukcijas gavo, tačiau pagal byloje esamus ir ištirtus įrodymus vežėjas nesiėmė visų reikalingų priemonių, jog būtų užtikrinta visą krovinio gabenimo laiką reikalinga temperatūra transporto priemonėje. Nustatė, jog pats UAB „Avansas“ vairuotojas paaiškinime nurodė, kad žuvis buvo konteineryje vandenyje, buvo kraunama ne uždaroje patalpoje, o lauke nuo rampos, taip pat nurodė, kad, kai šaldytuve įjungtas automatinis režimas – 20 C laipsnių, jis turi išsijungti ir praėjus tam tikram laikui vėl įsijungti, o tą kartą šaldytuvas neišsijungė ir veikė nuolatiniu režimu, ir jis suprato, kad produkcija neatitinka -20, tačiau pats šaldytuvas veikė. 

13.       Sprendė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad krovinio gabenimo metu vežėjui buvo duoti aiškūs nurodymai dėl temperatūros, tačiau krovinio gabenimo laikotarpiu – 2018 08 17 temperatūra buvo ne tik minusinė, bet ir pliusinė, taigi instrukcijų buvo nesilaikoma, taip pat vežėjas neginčijo UAB „Juodoji audinė“ defektiniame akte nustatytų aplinkybių, o to, kad žuvis buvo pakrauta netinkamos kokybės atsakovė UAB „Avansas“ neįrodė. Teismas darė išvadą, jog  vežėjas neįrodė, kad yra aplinkybės, šalinančios vežėjo atsakomybę. Teismas nenustatė, jog yra pagrindai numatyti CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkte, 18 straipsnio 2 ir 5 punktuose atleisti vežėją nuo atsakomybės dėl krovinio praradimo.

14.       Teismas netenkino ieškinio dalies, kuria buvo reikalaujama nuostolius iš atsakovų UAB „Avansas“ ir Saimnieks OTTO SIA priteisti solidariai. Nustatė, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad buvo viena bendra sutartis tarp krovinio vežėjo (vežėjų), siuntėjo ir gavėjo. Tiekimo sutartyje tarp ieškovės UAB „MMA FOODS“ ir atsakovės Saimnieks OTTO taip pat nėra duomenų dėl solidarios vežėjo ir siuntėjo atsakomybės. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nenustatė, kad nuostoliai (žala) atsirado dėl atsakovės Saimnieks OTTO, kaip žuvies krovinio pardavėjo ir siuntėjo neteisėtų veiksmų ar dėl bendrų atsakovų Saimnieks OTTO ir UAB „Avansas“ veiksmų. Nustatė, jog dėl nuostolių yra atsakingas vežėjas UAB „Avansas“.

15.       Teismas, vadovaudamasis CMR Konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi, iš UAB „Avansas“  ieškovės naudai priteisė 5 procentų palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo Ergo Insurance SE prašo tenkinti jos apeliacinį skundą, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 01 03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – apeliantės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Nesutinka su teismo argumentu, jog atsakovės UAB „Avansas“ pareiga buvo įvykdyta netinkamai. Teigia, jog krovinys jau jo pakrovimo metu buvo netinkamos temperatūros, o atsakovė viso vežimo metu buvo atlikusi visus nuo jos priklausomus veiksmus dėl sutartyje nurodyto temperatūrinio režimo palaikymo. Apeliantės teigimu, būtent netinkamas krovinio paruošimas ir pakrovimas yra tiesioginė atsiradusios žalos priežastis. Tuo tarpu aplinkybė, jog atsakovė CMR važtaraštyje krovinio priėmimo vežti metu nenurodė pastabų dėl krovinio būklės, neeliminuoja išvados dėl krovinio paruošimo vežimui bei krovinio pakrovimo netinkamumo. Teigia, jog krovinio priėmimo vežti metu atsakovė krovinį turėjo įvertinti pagal sutartyje bei CMR važtaraštyje įtvirtintas krovinio vežimo sąlygas, t. y. ar krovinys atitinka krovinį lydinčiuose dokumentuose nurodytą krovinio pavadinimą, išorinę krovinio būklę, krovinio vietų skaičių, jo ženklinimą ir numeraciją, bet ne paties krovinio temperatūrą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog atsakovė tinkamai atliko savo kaip vežėjo pareigą patikrinti priimtą vežti krovinį.

16.2.       Atsakovė pateikė duomenis, paneigiančius ieškovės nurodytą aplinkybę, kad krovinys buvo gabenamas nesilaikant nustatyto temperatūros režimo, o būtent UAB „Sadomaksa“ aktą, kuris atskleidžia šaldymo įrangos veikimo principą: minėta šaldymo įranga yra skirta palaikyti temperatūros režimą, o ne sušaldyti/atvėsinti krovinį. Temperatūrų išklotinė patvirtina buvusį temperatūros režimą priekaboje, o ne realiai nustatytą temperatūrą. Temperatūros palaikymas priklauso nuo pakrauto krovinio temperatūros. Temperatūra priekaboje nenukrito iki nurodytos - 18C, nes krovinys buvo pakrautas gerokai aukštesnės temperatūros. Jokių šaldymo sistemos sutrikimų pervežimo metu nebuvo užfiksuota. Prekių temperatūros nebuvo įmanoma patikrinti, nes žuvis buvo skystyje. Būtent netinkamas krovinio paruošimas ir pakrovimas yra tiesioginė atsiradusios žalos priežastis. UAB „Sadomaksa“ ir siurvejeris pateikė išvadą, jog pristatyto gavėjui krovinio temperatūros pakilimą galėjo nulemti tai, jog buvo pakrautas netinkamos temperatūros krovinys, todėl būtent krovinio siuntėjas turėjo įrodyti faktą, kad pakrautas krovinys buvo tinkamos temperatūros.  

16.3.       Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie tai, kad krovinys vežėjui buvo pakrautas tinkamos temperatūros, bet yra duomenų, įrodančių, jog gabenant krovinį transporto priemonėje buvo palaikomas tinkamos temperatūros režimas. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje surinktų įrodymų pagrindu galima konstatuoti, kad krovinys jo pakrovimo metu buvo tinkamos temperatūros, t.y. paruoštas pervežimui tinkamai. Dėl šios priežasties negalima konstatuoti, jog atsakovei SIA „Saimnieks OTTO“ nekyla atsakomybė dėl krovinio sugadinimo, nes krovinys buvo netinkamai paruoštas transportavimui.

17.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė SIA „Saimnieks OTTO“ prašo apeliacinio skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog,  vykdant teismo pasiūlymą dėl atsiliepimo pateikimo, ji šiuo atveju teikia tam tikrus argumentus dėl apeliacinio skundo ir ieškinio pagrįstumo:

17.1.       Ieškinio priėmimo stadijoje teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl jurisdikcijos ir priėmė ieškinį pilna apimtimi, nors negalėjo priimti ieškinio dalyje dėl atsakovei SIA „Saimnieks OTTO“ pareikštų reikalavimų. Atsakovės manymu, ieškinio priėmimo stadijoje teismas turėjo pasiūlyti ieškovei spręsti klausimą dėl atsakovės SIA „Saimnieks OTTO“ teisinės padėties.

17.2.       Atsakovė nesupranta apeliantės apeliacinio skundo reikalavimo, kuriame prašoma panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 01 03 sprendimą ir priimti naują sprendimą panaikinti, ERGO ieškinį tenkinti, esmės. Teigia, jog šioje byloje „ERGO Lietuva“ savarankiško reikalavimo nereiškė. Šiuo atveju teismas ar proceso dalyviai negali už apeliantą tinkamai suformuoti skundo reikalavimus bei apibrėžti apeliacinio skundo ribas. Vien šiuo pagrindu apeliacinis skundas turi būti atmestas. 

17.3.       Pervežimo metu transporto priemonėje nebuvo užtikrintas tinkamas pagal sutartį krovinio šaldymas. Šios aplinkybės suponuoja, kad UAB „Avansas“, kaip profesionali vežėja, turėjo pasirinkti tinkamą transporto priemonę. Teismas pagrįstai sprendė, jog pervežimui buvo nesilaikoma vežimo užsakyme numatytos krovinio gabenimo temperatūros, buvo naudojama netinkama transporto priemonė.

17.4.       Iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pagal CMR Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, vežėjas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai, tačiau netinkamo krovinio pakrovimo veiksnys nelaikytinas savarankiška aplinkybe, kurios vežėjas negalėjo išvengti. Jei nustatoma vežėjo tyčia ar neatsargumas vežant krovinį, vežėjas pripažintinas atsakingu, nes jo pareiga saugoti vežamą krovinį apima ir pareigą imtis įmanomų priemonių, kurios užkirstų žalos atsiradimą arba sumažintų žalą dėl rizikos veiksnių, jei tik jis apie juos sužino.

17.5.       Jeigu vežėjo atstovas – vairuotojas prieš krovinio pervežimą turėjo abejonių dėl krovinio laikymo sąlygų bei krovinio savybių, tai vežėjas turėjo numatyti, kad gali kilti rizika dėl krovinio kokybės pristatymo metu. Akivaizdu, jog vežėjas turėjo priimti krovinį tik po to, kai įsitikino, jog jį saugu pervežti.

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Avansas“ prašo apeliacinį skundą tenkinti, Marijampolės apylinkės teismo 2020 01 03 sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį dalyje dėl nuostolių priteisimo iš UAB „Avansas“ atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.       Sutinka su apeliante, kad teismas netinkamai vertino ne tik bylos aplinkybes ir įrodymus, tačiau netinkamai taikė ir aiškino vežėjo pareigas, ir atsakomybę pagal CMR konvencijos nuostatas.

18.2.       Vykdydamas CMR konvencijos 8 straipsnyje numatytas pareigas, UAB „Avansas“ vairuotojas apžiūrėjo krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Kadangi matomų pažeidimų nebuvo, o pakuočių skaičius ir būklė atitiko CMR važtaraštyje nurodytus duomenis, vežėjui nebuvo pareigos apie neatitikimus pažymėti važtaraštyje.

18.3.       Teismas nepagrindė, kokių įrodymų pagrindu darė išvadą, kad atsakovei (vežėjui) kilo abejonė, jog žuvis nėra tokios būklės, kokios turi būti pagal instrukciją. Teigia, jog nė viename lydinčiame dokumente vežėjui nebuvo nurodyta, kokios temperatūros turi būti pakrautas krovinys. Tuo tarpu net jeigu vežėjas būtų turėjęs pareigą pakraunant krovinį tikrinti jo kokybę, to nebūtų galėjęs padaryti, nes jokie vežamo krovinio kokybės standartai jam nebuvo perduoti ir nurodyti.

18.4.       Pagal 2018 08 16 sutarties tarp UAB „Balstata“ ir UAB „Avansas“ nuostatas (2.3 punktą) vežėjui buvo pareiga patikrinti krovinio išorinę būklę. Nesant šalių susitarimo, tinkamos kokybės krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas.

18.5.       Teismo sprendime nurodytus teiginius, jog vežėjas neužtikrino gabenamos žuvies temperatūrinio rėžimo tokiu mastu, kad krovinys transportavimo metu nesugestų, paneigia byloje esantis UAB „Sadomaksa“ aktas, direktoriaus paaiškinimai ir liudytojo G. B. parodymai, atskleidžiantys šaldymo įrangos (duomenys neskelbtini) veikimo principą. Byloje esanti temperatūrų išklotinė patvirtina buvusį temperatūros rėžimą priekaboje, tačiau ne realiai nustatytą temperatūrą. Temperatūros palaikymas priklauso nuo pakrauto krovinio temperatūros.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

21.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės UAB „MMA FOODS“ ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22.       CPK 306 straipsnio 1 dalies punktas nustato, jog be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų apeliaciniame skunde turi būti nurodytas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). Apeliantė trečiasis asmuo Ergo insurance SIA prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 01 03 sprendimą šioje byloje panaikinti, priimti naują sprendimą ir apeliantės ieškinį patenkinti. Tačiau apeliantė jokio ieškinio nėra pareiškusi. Teisėjų kolegija, įvertinusi tą aplinkybę, jog apeliantė yra apdraudusi atsakovės UAB „Avansas“ civilinę atsakomybę, byloje turi teisinį suinteresuotumą, kad žalos atlyginimas už sugadintą pervežtą krovinį nebūtų priteistas iš UAB „Avansas“, todėl daro išvadą, jog apeliantė apeliaciniu skundu siekia, kad ieškinys UAB „Avansas“ atžvilgiu būtų atmestas, panaikinus atitinkamą sprendimo dalį.

23.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „MMA FOODS“ prašė teismo priteisti iš atsakovių UAB „Avansas“ ir Saimnieks OTTO SIA (toliau – ir atsakovai) solidariai 4296,10 Eur nuostolius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį argumentavo tuo, kad negavo prekių, už kurias buvo sumokėjusi. Ieškovės vertinimu abi atsakovės atsakingos už padarytą žalą solidariai. Pagal 2017 03 20 prekių tiekimo sutartį Nr. 20/30/17-ES atsakovė SIA „Saimnieks OTTO“ įsipareigojo tiekti pirkėjui (ieškovei) šviežią atšaldytą žuvį. Minėtos sutarties 5.3 punkte buvo nustatyta, kad prekių perdavimas atliekamas pagal Incoterms 2010 DDU sąlygas, pagal kurias eksportuotojas perduoda prekes ir įsipareigojimus pirkėjo šalyje. Eksportuotojas prisiima riziką ir visas išlaidas, atsirandančias gabenant prekes į nurodytą vietą, išskyrus muitinės dokumentų sutvarkymo išlaidas ir riziką po prekių pateikimo pirkėjui. Nurodo, kad iš atsakovės Saimnieks OTTO SIA pagal 2018 08 17 sąskaitą Nr. SO18-098/ES pirko 20 000 kg atšaldytų šprotų už 3 800 Eur. Šią sumą ieškovė tą pačią dieną sumokėjo. Pagal ieškovės užsakymą, atsakovė UAB „Avansas“ atliko krovinio pervežimą, įformintą 2018 08 17 CMR važtaraščiu LV2018/08/17. Ieškovė 2018 08 17 atsakovei UAB „Avansas“ pateikė pretenziją, nurodydama, jog atsakovo transporto priemone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (priekabos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), buvo atgabentas krovinys – atšaldyti šprotai, kurie neatitiko prekių kokybei keliamų reikalavimų: pakitusi žuvies konsistencija, aitrus gendančios žuvies kvapas, žuvis neatšaldyta. Termografo išrašai liudijo, jog vidutinė pervežimo temperatūra siekė +3,2° C, kas neatitiko krovinio pervežimui nustatytų reikalavimų. Apie sugedusį krovinį krovinio gavėjas UAB „Juodoji audinė“ padarė įrašą 2018 08 17 CMR važtaraštyje LV2018/08/17 bei surašė aktą. Ieškovė patyrė 3 800 Eur nuostolius, kadangi ji neturi sumokėtų pinigų ir prekių, už kurias sumokėjo. Ieškovės vertinimu, jos nuostolius lėmė abiejų atsakovių veiksmai: atsakovė SIA „Saimnieks OTTO“ perdavė vežti neatšaldytą žuvį ir tuo pažeidė 2017 03 20 prekių tiekimo sutarties Nr. 20/30/17-ES 1.1 punkto reikalavimus (tiekėjas įsipareigoja tiekti šviežią-atvėsintą, šviežiai šaldytą, neišdarinėtą pramoniniam perdirbimui žuvį) bei Incoterms 2010 DDU sąlygas. Kita atsakovė - uždaroji akcinė bendrovė „Avansas“ iš SIA „Saimnieks OTTO“ priėmė krovinį netinkamos būklės (neatšaldytą) bei neužtikrino vežimo metu tinkamo gabenamos žuvies temperatūrinio režimo tokiu mastu, kad krovinys transportavimo metu nesugestų.

24.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 01 03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės UAB „Avansas“ ieškovės UAB „MMA FOODS“ naudai 3 800 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nebuvo ginčo dėl to, jog žuvis buvo gabenta plastikiniuose 123 cm. ilgio, 103 cm pločio konteineriuose; kad, surašius aktą UAB „Juodoji audinė“ ir nepriėmus krovinio, jis buvo gabenamas atgal į Latviją atsakovei Saimnieks OTTO su tuo sutinkant. Skundžiamame sprendime teismas darė išvadą, jog UAB “Baltstata“ ir UAB „Avansas“ yra ginčo krovinio vežėjos, o kadangi UAB „Baltstata“ į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, tai pasisakė tik dėl atsakovės UAB „Avansas“ kaip krovinio vežėjos. Nurodė, jog vežėjas, priimdamas krovinį vežti, neturi pareigos tikrinti jo pakuotės turinio, tačiau turi įsitikinti, kokį krovinį veža, kokiomis sąlygomis krovinys gali būti vežamas dėl jo specifinių savybių, o būtent gauti visas reikalingas instrukcijas iš krovinio siuntėjo (gavėjo), ar yra specialūs reikalavimai krovinio vežimui užtikrinant temperatūrą ir pan. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika taip pat nurodė, jog vežėjas turi laikytis atidumo ir rūpestingumo taisyklių, tai yra atlikti visus reikalingus veiksmus, kad nuo krovinio priėmimo iki krovinio perdavimo būtų užtikrintas tiek krovinio kiekis, tiek saugumas, tiek jo būklės išsaugojimas. Konstatavo, jog UAB „Avansas“ vairuotojas žinojo, kad veš atšaldytą žuvį (šprotus), jis savo paaiškinime nurodė suprantantis, kad konteineriuose žuvis yra skystyje, taigi jam kilo abejonės ar žuvis yra tokios būklės, kokios turi būti pagal instrukcijas, tačiau jis priėmė krovinį vežti iš siuntėjo CMR važtaraštyje neįrašęs jokių pastabų. Vežėjas turi teisę atsisakyti priimti ir vežti krovinį, jeigu kyla pagrįstos abejonės dėl to, kad negalės krovinio atvežti laiku ir tinkamos būklės. Teismas laikė nustatyta aplinkybę, jog atsakovė UAB „Avansas“ gavo reikalingas instrukcijas iš siuntėjo, kokioje temperatūroje turi būti gabenamas krovinys (Saimnieks OTTO technologės paaiškinimas). Krovinys buvo vežamas specialiai įrengta transporto priemone apsaugoti krovinį nuo karščio, tai yra nugabenti tokios būklės kokias instrukcijas gavo, tačiau pagal byloje esamus ir ištirtus įrodymus vežėjas nesiėmė visų reikalingų priemonių, jog visą krovinio gabenimo laiką būtų užtikrinta reikalinga temperatūra transporto priemonėje. Pats UAB „Avansas“ vairuotojas paaiškinime nurodė, kad kai šaldytuve įjungtas automatinis režimas – 20 C laipsnių, jis turi išsijungti ir praėjus tam tikram laikui vėl įsijungti, o tą kartą šaldytuvas neišsijungė ir veikė nuolatiniu režimu, ir jis suprato, kad produkcija neatitinka -20, tačiau pats šaldytuvas veikė. Sprendė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad krovinio gabenimo metu vežėjui buvo duoti aiškūs nurodymai dėl temperatūros, tačiau krovinio gabenimo laikotarpiu – 2018 08 17 temperatūra buvo ne tik minusinė, bet ir pliusinė, taigi instrukcijų buvo nesilaikoma, taip pat vežėjas neginčijo UAB „Juodoji audinė“ defektiniame akte nustatytų aplinkybių, kad žuvis pristatyta netinkamos kokybės, o aplinkybės, kad jau netinkamos kokybės žuvis buvo pakrauta atsakovė UAB „Avansas“ neįrodė.

25.       Apeliantė su sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės UAB „Avansas“ ieškovei UAB „MMA Foods“ priteista 3800 Eur nuostolių atlyginimas nesutinka, nes, apeliantės vertinimu, yra įrodyta, jog pervežimui buvo pakrautas netinkamai atšaldytas krovinys. Šį argumentą apeliantė grindžia aplinkybėmis, jog krovinio priėmimo vežti metu atsakovė UAB „Avansas“ krovinį turėjo įvertinti pagal sutartyje bei CMR važtaraštyje įtvirtintas krovinio vežimo sąlygas, t. y. ar krovinys atitinka krovinį lydinčiuose dokumentuose nurodytą krovinio pavadinimą, išorinę krovinio būklę, krovinio vietų skaičių, jo ženklinimą ir numeraciją, bet ne paties krovinio temperatūrą, todėl padarė išvadą, jog atsakovė UAB „Avansas“ tinkamai atliko savo kaip vežėjos pareigą patikrinti priimtą vežti krovinį. Atsakovė UAB „Avansas“ pateikė UAB „Sadomaksa“ aktą, kuris atskleidžia šaldymo įrangos veikimo principą: minėta šaldymo įranga yra skirta palaikyti temperatūros režimą, o ne sušaldyti/atvėsinti krovinį. Temperatūrų išklotinė patvirtina buvusį temperatūros režimą priekaboje, o ne realiai nustatytą temperatūrą. Temperatūros palaikymas priklauso nuo pakrauto krovinio temperatūros. Temperatūra priekaboje nenukrito iki nurodytos - 18C, nes krovinys buvo pakrautas gerokai aukštesnės temperatūros. Jokių šaldymo sistemos sutrikimų pervežimo metu nebuvo užfiksuota. Prekių temperatūros nebuvo įmanoma patikrinti, nes žuvis buvo skystyje. Būtent netinkamas krovinio paruošimas ir pakrovimas yra tiesioginė atsiradusios žalos priežastis. UAB „Sadomaksa“ ir siurvejeris pateikė išvadą, jog pristatyto gavėjui krovinio temperatūros pakilimą galėjo nulemti tai, jog buvo pakrautas netinkamos temperatūros krovinys, todėl būtent krovinio siuntėjas turėjo įrodyti faktą, kad pakrautas krovinys buvo tinkamos temperatūros. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie tai, kad krovinys vežėjui buvo pakrautas tinkamos temperatūros, bet yra duomenų, įrodančių, jog, gabenant krovinį, transporto priemonėje buvo palaikomas tinkamos temperatūros režimas. Dėl šios priežasties negalima konstatuoti, jog atsakovei SIA „Saimnieks OTTO“ nekyla atsakomybė dėl krovinio sugadinimo, nes krovinys buvo netinkamai paruoštas transportavimui.

26.       Minėta, Marijampolės apylinkės teismas padarė priešingą išvadą. Teismas sprendė, jog atsakovė UAB „Avansas“ gavo reikalingas instrukcijas iš siuntėjo, kokioje temperatūroje turi būti gabenamas krovinys (Saimnieks OTTO technologės paaiškinimas). Krovinys buvo vežamas specialiai įrengta transporto priemone apsaugoti krovinį nuo karščio, tai yra nugabenti tokios būklės, kokias instrukcijas gavo, tačiau pagal byloje esamus ir ištirtus įrodymus vežėjas nesiėmė visų reikalingų priemonių, jog visą krovinio gabenimo laiką būtų užtikrinta reikalinga temperatūra transporto priemonėje, krovinio gabenimo laikotarpiu – 2018 08 17 temperatūra buvo ne tik minusinė, bet ir pliusinė, taigi instrukcijų buvo nesilaikoma, taip pat vežėjas neginčijo UAB „Juodoji audinė“ defektiniame akte nustatytų aplinkybių, kad žuvis pristatyta netinkamos kokybės, o aplinkybės, kad žuvis buvo pakrauta jau netinkamos kokybės atsakovė UAB „Avansas“ neįrodė.

27.       Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „MMA Foods“ ir atsakovė SIA Saimnieks OTTO 2017 03 20 sudarė prekių tiekimo sutartį Nr. 20/3017-ES, pagal kurią atsakovė įsipareigojo tiekti ieškovei šviežią atšaldytą žuvį. 2018 08 17 šalys susitarė dėl 20 000 kg atšaldytų šprotų už 3800 Eur sumą pirkimo, ieškovė šią sumą tą pačią dieną sumokėjo atsakovei. Ieškovė sudarė krovinio pervežimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Baltstata“, kuri 2018 08 16 pasirašė su UAB „Anansas“ vienkartinio pervežimo sutartį Nr. E15448, pagal kurią atsakovė UAB „Avansas“ įsipareigojo pervežti „ -18C 22T. krovinį iš Latvijos į Lietuvą ir atliko krovinio pervežimą 2018 08 17.

28.       Krovinys buvo vežamas pagal CMR važtaraštį LV2018/08/17. Jame esantys duomenys patvirtina, kad siuntėjas yra Saimnieks OTTO SIA (1 grafa), gavėjas UAB „MMMA FOODS“ (antra grafa), krovinio iškrovimo vieta yra UAB „Juodoji audinė“, (duomenys neskelbtini) (3 grafa), krovinio pakrovimo vieta yra  (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje (4 grafa), krovinys apibūdintas kaip „atvėsinti šprotai“ (9 grafa), grafoje „krovinys gautas“ (24 grafa) nėra nurodyta, kada krovinys gautas, tačiau yra tokio turinio įrašas: “ atvykimo metu 2018-08-18, 22 val. žuvis turėjo blogą kvapą, žuvies temperatūra plius 19 C laipsnių, žuvis nepriimta gamybai, nesilaikyta transportavimo temperatūros.“ CMR važtaraščio pabaigoje yra tokie įrašai „mes atsisakome krovinio dėl tokių priežasčių – pagal PM806 išrašą 2018-08-17 penktadienį temperatūra nebuvo (neįskaitoma, taip vertime lietuvių kalba), kitas įrašas „žuvis nepriimta, netinka naudoti pašaro gamybai“. 2018 08 18 apie 22 val. UAB „Juodoji audinė“ atstovas, dalyvaujant vairuotojui, surašė aktą, kuriame nurodė, kad krovinys netinkamas gamybai.

29.       Apeliantės vertinimu, nėra įrodyta, kad buvo pakrauta tinkamos kokybės žuvis. Šio teiginio apeliantė teisėjų kolegijos vertinimu neįrodė. Atsakovės SIA Saimnieks OTTO technologės I.Stankeviča paaiškinime nurodyta, kad žuvies konteineriai buvo pradėti krauti 2018 08 17, 13val., žuvies kokybė atitiko pirmą kategoriją, temperatūra žuvies konteineriuose buvo nuo +1 iki +5 laipsnių. Vairuotojas jos klausė apie būtiną temperatūros režimą refrižeratoriuje ir ji paaiškino, kad nuo minus 5 iki minus 12 laipsnių ir kad temperatūros režimo reikia griežtai laikytis. Perduota prekė buvo priimta vežimui ir pristatyta į krovinio važtaraštyje nurodytą vietą.

30.       UAB „Juodoji audinė“ 2018 08 17 surašė aktą, kuriame konstatavo, jog „Produktas netinkamas gamybai“, tačiau aktas yra neinformatyvus, nes jame nėra duomenų dėl pavyzdžių atrinkimo, patikrinimo procedūros taikymo, nenurodyta, koks matavimo prietaisas buvo naudojamas, nenurodyta, ar buvo matuojama skysčio ar prekės temperatūra, keliose dėžėse buvo matuojama temperatūra, koks buvo temperatūros vidurkis. Be to, ieškovės atstovas, surašant aktą, matavime nedalyvavo. Be to, akivaizdu, jog šis aktas neįrodo, kokios temperatūros žuvis buvo pakrauta.

31.       Apeliantė tvirtina, jog vežėjas neturėjo pareigos tikrinti krovinį. UAB „Avansas“ vairuotojas A. K. paaiškinime yra nurodęs, kad „ 2018 08 17 važiavau paimti krovinį.... Žuvis buvo konteineriuose vandenyje, todėl konteinerio viduje negalėjau pamatuoti temperatūros... žuvį krovė ne iš sandėlio, o tiesiog nuo rampos lauke“. Toks paaiškinimas duoda pagrindą teigti, kad vairuotojas, kilus abejonių dėl prekės kokybės, nesiėmė veiksmų abejonėms pašalinti, nesusisiekė su įmonės atsakingais darbuotojais, nepadarė atžymų važtaraštyje, o krovinį priėmė pervežimui ir tuo pačiu prisiėmė riziką dėl krovinio sugadinimo. Be to, iš byloje esančių įrodymų yra nustatyta, kad temperatūra pervežimo metu buvo minusinė ir pliusinė, (termografo išrašai liudijo, jog vidutinė pervežimo temperatūra buvo +3,2° C), kai tuo tarpu buvo nurodymas krovinį gabenti temperatūroje nuo minus 5 iki minus 12 laipsnių.

32.        Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantės nurodyti argumentai ir įrodymai nepatvirtina fakto, kad krovinys – atšaldyta žuvis buvo pakrauta netinkamos temperatūros ir dėl to pervežimo metu sugedo, todėl daro išvadą, kad naikinti sprendimo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, paliekamas nepakeistas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

  Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

33.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

    Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistinos proceso dalyvių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Jas patvirtina mokėjimo dokumentas. Taip pat atsakovė UAB „Avansas“ prašo priteisti 70 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Jas patvirtina sąskaitos išrašas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 * 1317,6 = 1 712,88), todėl priteistinos iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

         Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

         palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimą.

         Priteisti iš trečiojo asmens Ergo Insurance SIA (juridinio asmens kodas 10017013) ieškovei UAB „MMA FOODS“ (juridinio asmens kodas 302734572) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

         Priteisti iš trečiojo asmens Ergo Insurance SIA (juridinio asmens kodas 10017013) atsakovei UAB „Avansas“ (juridinio asmens kodas 165750285) 70 Eur (septyniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

          Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

        Teisėjai                                                                                            Gintautas Koriaginas

                                                                                                                 Algimantas Kukalis

                                                                                                                 Rūta Palubinskaitė