Civilinė byla Nr. 2-189-1089/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17010-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,
sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,
dalyvaujant ieškovės ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Intergas“ vadovui M. P. ir atstovui S. P.,
atsakovės Namo Savanorių pr. 1 savininkų bendrijos pirmininkui A. K. ir atstovui advokatui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dolaurus“ ieškinį atsakovėms Namo Savanorių pr. 1 savininkų bendrijai, uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“ dėl reikalavimo sumokėti nepagrįstai priskaičiuotus mokesčius pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Intergas“, uždaroji akcinė bendrovė „Via sportas“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dolaurus“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais atsakovių UAB „Santermita“ (toliau – Administratorius) ir Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje bendrijos (toliau – ir Bendrija) reikalavimus sumokėti: 7,65 Eur dydžio „bendrijos išlaidas“ pagal 2017 m. liepos 31 d. sąskaitą; 4,55 Eur dydžio „bendrijos išlaidas“ pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą; 1,30 Eur dydžio „bendrijos išlaidas (pirmininko DU, SODRA)“ pagal 2017 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą; 4,55 Eur dydžio „bendrijos išlaidas (pirmininko DU, SODRA)“ pagal 2017 m. spalio 31 d. sąskaitą; 4,48 Eur dydžio „bendrijos išlaidas (pirmininko DU, SODRA)“ pagal 2017 m. lapkričio 30 d. sąskaitą; 4,48 Eur dydžio „bendrijos išlaidas (pirmininko DU, SODRA)“ pagal 2017 m. gruodžio 31 d. sąskaitą; 4,48 Eur dydžio „bendrijos išlaidas (pirmininko DU, SODRA)“ ir 9,15 Eur dydžio mokestį „advokato paslaugos dėl ieškinio pateikimo UAB „Via sportas“ byloje“ pagal 2018 m. sausio 31 d. sąskaitą; 4,48 Eur dydžio „bendrijos išlaidas (pirmininko DU, SODRA)“ pagal 2018 m. vasario 28 d. sąskaitą; 4,49 Eur dydžio „bendrijos išlaidas“ ir 12,60 Eur dydžio mokestį „Teisinės paslaugos“ pagal 2018 m. kovo 31 d. sąskaitą; 4,48 Eur dydžio mokestį „DNSB pirmininko darbo užmokestis, Sodra“ ir 10,07 Eur dydžio mokestį „Teisinės paslaugos“ pagal 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitą, taip pat priteisti iš atsakovių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais, išdėstytais ieškinyje ir dublike (I t., b. l. 1–4, 104–109):
2.1. Ieškovei nuosavybės teise priklauso pastato Savanorių pr. 1, Vilniuje (toliau – ir pastatas), požeminio garažo 117/10000 dalys. Pastato bendrųjų objektų valdymui yra įsteigta Bendrija. Su pastato bendrojo naudojimo objektų susijusius komunalinius mokesčius skaičiuoja ir sąskaitas ieškovei teikia Administratorius. Ieškovė nesutinka su dalimi priskaičiuotų mokesčių – 76,76 Eur sumai. Bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugą teikia Administratorius. Taigi visus organizacinius, personalo kaštus apima į sąskaitas įtrauktų administravimo ir buhalterinės apskaitos paslaugų apmokėjimas.
2.2. Pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą visa apimtimi vykdo Administratorius. Taigi negali būti laikomas pagrįstu Bendrijos pirmininkui nustatyto darbo užmokesčio dydis, kuris du kartus viršija administravimo paslaugos tarifą.
2.3. Bendrijos išlaidos, susijusios su teisinių paslaugų apmokėjimu, nėra susijusios su pastato bendrojo naudojimo objektų administravimu. Tokios išlaidos turėtų būti dengiamos iš administravimo tarifo, įtraukto į sąskaitas atskira eilute. Ieškovė, kaip pastato bendraturtis, nedalyvauja bylose tarp Bendrijos ir UAB „Via sportas“. Jeigu tokiose bylose būtų sprendžiama dėl ieškovės teisių ir pareigų, akivaizdu, kad ieškovė būtų įtraukta į teisminius ginčus. Dabar susidaro paradoksali situacija, kai pastato bendraturčiai turi finansuoti aktyvų Bendrijos dalyvavimą teisminiuose ginčuose, nors bendraturčiai vykstančiuose ginčuose gali turėti priešingą teisinį suinteresuotumą nei Bendrija. Be to, skolų išieškojimas pavestas Administratoriui, t. y. tokių veiksmų atlikimas priskirtas administravimo paslaugų apimčiai.
2.4. Administratorius ir Bendrija klaidingai apskaičiuoja proprociją, pagal kurią ieškovė turi prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo. Ieškovės valdoma garažo dalis turi būti skaičiuojama ne nuo garažo bendrojo ploto (6 152,06 kv. m.), o nuo pagrindinio ploto (5 449,65 kv. m.) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 7 dalis).
2.5. Ieškovė neprivalo apmokėti ginčo išlaidų, nes nėra davusi sutikimo dėl tokių išlaidų, kurios nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, arba dėl tokių sprendimų nebuvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas. Bendrijos narių priimti sprendimai nustatant darbo užmokestį Bendrijos pirmininkai, taip pat dėl teisinių paslaugų pirkimo yra priimti neteisėtai ir todėl laikytini ginčytinais.
2.6. Ginčo sąskaitose neišskirtas pridėtinės vertės mokestis. Administratorius tą padarė tik 2018 m. kovo 31 d. ir 2018 m. balandžio 30 d. sąskaitose – tikėtina to pareikalavus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
3. Bendrija su ieškovės reikalavimais nesutinka ir prašo jų netekinti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją Bendrija grindžia tokiais esminiais atsikirtimais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį ir triplike (I t., b. l. 59–67, 118–125):
3.1. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties patalpų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) nuostatas Bendrijos pirmininko darbo užmokestis yra priskirtinas išlaidų kategorijai, už kurias turi mokėti visi pastato butų ir kitų patalpų savininkai. Tokią teisės aiškinimo praktiką formuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2013). Kadangi Pastato bendrojo naudojimo objektai yra valdomi per Bendriją, ieškovė privalo mokėti išlaidas, susijusias su Bendrijos veikla. Būtent Bendrijos pirmininkas organizuoja viso Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą (Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalis).
3.2. Aplinkybė, kad Bendrija nutarė samdyti Administratorių, nereiškia, jog Bendrijos pirmininkui neturi būti mokamas darbo užmokestis ar kad toks užmokestis turi būti įtraukiamas į administravimo ir buhalterinės apskaitos paslaugų apmokėjimą. Vien tas faktas, kad Administratorius atlieka kai kurias funkcijas, nepaneigia Bendrijos pirmininko reikalingumo, nes per jį Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina, kuris atsakingas už Bendrijos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą. Ieškovo siūlomas modelis sukurtų sunkiai įgyvendinamas situacijas, kai Bendrijos pirmininkas turėtų gebėti atlikti visus Pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbus.
3.3. Visos Bendrijos bylos vyksta su pastato statytoju – UAB „Via sportas“, kuris nuosavybės teise valdo 46 procentus pastato ploto ir kuris yra susijęs su ieškove, nes jas galiausiai valdo tas pats asmuo. Jeigu ieškovė būtų atleista nuo mokesčių už teisines paslaugas mokėjimo, susidarytų situacija, kai ieškovė, gaudama tiesioginę naudą už tokias paslaugas, būtų atleista nuo pareigos jas apmokėti. Be to, ieškovės atleidimas nuo mokesčių už teisines paslaugas tiesiogiai apribotų Bendrijos teises tinkamai įgyvendinti savo kaip pastato administratoriaus funkcijas. Ieškovės ginčijamos teisinės paslaugos buvo suteiktos išskirtinai dėl klausimų, susijusių su pastato bendrojo naudojimo objektų administravimu. Pirma byla buvo iškelta pagal UAB „Via sportas“ ieškinį Bendrijai, nes UAB „Via sportas“ atsisakė apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidas. Kitoje byloje, iškeltoje pagal UAB „Via sportas“ ieškinį, Bendrija dalyvavo trečiuoju asmeniu, nes UAB „Via Sportas“ teigė, kad Bendrija neturi teisės prižiūrėti pastato priešgaisrinės saugos pulto; Trečioje byloje yra pareikštas UAB „Via sportas“ ieškinys, kuriuo yra ginčijami Bendrijos sprendimai, susiję su bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir administravimu, t. y. Bendrijos sprendimas paskirti pastato administratorių, patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir nustatyti išorės reklamų ir antenų naudojimo tvarką. Taip pat buvo iškelta byla pagal Bendrijos ieškinį UAB „Via sportas“ dėl patekimo į įmonės užbluokuotas priešgaisrinės sistemos pulto patalpas.
3.4. Ieškovės dalyvavimas civilinėse bylose trečiuoju asmeniu nėra reikšmingas sprendžiant Bendrijos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nes Bendrijai priklauso išimtinė teisė įgyvendinti pastato butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Ieškovė neturi priešingo intereso bylose, kurios patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ginčijamos, nes ieškovė ginčo bylose nėra prieš Bendriją pareiškusi reikalavimų.
3.5. Ieškovės teiginiai apie pastato garažo patalpos naudingą ir bendrą plotą prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
3.6. Ieškovės argumentai, susiję su Bendrijos sprendimų tariamu neteisėtumu, kai ieškovė neginčija Bendrijos sprendimų ir nereikalauja pripažinti jų neteisėtais, išeina už byloje pareikšto ieškinio ribų. Bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai yra priimti, nenuginčyti ir galiojantys. Taigi ieškovės teiginiai apie jų tariamą neteisėtumą yra tik prielaidos.
4. Administratorius su ieškovės reikalavimais nesutinka ir prašo jų netekinti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją Administratorius grindžia tokiais esminiais atsikirtimais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį ir triplike (I t., b. l. 42-45, 115–117):
4.1. Ieškovė, nors ir nėra Bendrijos narė, privalo proporcingai padengti Bendrijos pirmininko atlyginimą. Tokios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su pastato bendrųjų objektų valdymu. Bendrija turi ginčų su UAB „Via sportas“ dėl pastato bendrųjų objektų išlaikymo. Kadangi UAB „Via sportas“, kuriai priklauso apie 40 procentų visų pastate esančių patalpų, vengia prisidėti prie bendrųjų objektų išlaikymų, Bendrija yra priversta aktyviai dalyvauti ginčuose su UAB „Via sportas“. Taigi teisinės pagalbos išlaidas Bendrija patyrė sprendžiant pastato bendrųjų objektų valdymo klausimus.
5. Trečiasis asmuo UAB „Intergas“ prašo tenkinti ieškovės pareikštus reikalavimus (I t., b. l. 218–220). Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo iš esmės palaiko ieškovės išdėstytus argumentus.
6. Trečiasis asmuo UAB „Via sportas“ prašo tenkinti ieškovės pareikštus reikalavimus, priteisti įmonės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (II t., b. l. 32–37). Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo iš esmės palaiko ieškovės išdėstytus argumentus.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
7. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 117/1000 dalys pastato, esančio (duomenys neskelbtini), požeminio parkingo (I t., b. l. 6–18). Pastato butų ir kitų patalpų savininkai – įskaitant ieškovę ir trečiuosius asmenis UAB „Intergas“, UAB „Via sportas“, teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra įgyvendina per Bendriją.
8. Taip pat nustatyta, kad Bendrija per Administratorių, kuris pagal su Bendrija 2017 m. birželio 28 d. sudarytą Sutartį Nr. 17-06-28/01-KAG1, be kita ko, buvo įsipareigojęs administruoti mokesčių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės objektų tvarkymu, apskaičiavimą ir išieškojimą iš butų ir kitų patalpų savininkų, pateikė ieškovei reikalavimą sumokėti ieškovei priskirtą dalį mokesčių, skirtų Bendrijos išlaidoms Bendrijos pirmininko atlyginimui mokėti ir atsiskaityti už įsigytas teisinės pagalbos paslaugas padengti. Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl nurodytų mokesčių, įtrauktų į Administratoriaus išrašytas sąskaitas nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., pagrįstumo (I t., b. l. 19–30).
9. Ieškovė teigia, kad įmonei buvo neteisėtai ir nepagrįstai priskaičiuoti mokesčiai Bendrijos pirmininko atlyginimui (44,94 Eur) ir atsiskaitymui už Bendrijos įsigytas advokato teisinės pagalbos išlaidas (31,82 Eur).
10. Byloje nustatyta ir tai, kad sprendimas mokėti Bendrijos pirmininkui atlyginimą, nustatyti jo dydį (1 000 Eur atskaičius mokesčius, atskaitymus) buvo priimtas Bendrijos narių 2017 m. gegužės 24 d. susirinkimo 10 darbotvarkės klausimu (I t., b. l. 96–99). O sprendimai pirkti teisines paslaugas, siekiant padėti įgyvendinti pastato naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, taip pat byloje dėl UAB ‚Via sportas“ Bendrijai pareikšto ieškinio dėl reikalavimo sumokėti komunalinius mokesčius pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti veiksmus, buvo priimti Bendrijos narių 2017 m. gruodžio 18 d. susirinkimo 6 ir 7 darbotvarkės klausimais (I t., b. l. 90–93). Šiais sprendimais nuspręsta ne tik, kad Bendrija samdys advokatą, bet taip pat pavesta Bendrijos valdybai samdyti advokatą, kurio valandinis atlygis neviršytų 90 Eur.
11. Nurodyti Bendrijos narių susirinkimo sprendimai pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis nėra ir nebuvo teismine tvarka ginčijami (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis).
12. Iš ieškinio faktiniame pagrinde išdėstytų argumentų, detalizuotų dublike, turinio galima spręsti, kad ieškovė ginčija savo prievolę mokėti aptartus mokesčius remdamasi keliomis teiginių grupėmis:
12.1. mokesčiai Bendrijos pirmininko atlyginimui ir teisinėms paslaugoms pirkti neatitinka CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų ir tokio pobūdžio išlaidos nėra būtinos;
12.2. išlaidos Bendrijos pirmininko atlyginimui ir teisinėms paslaugoms pirkti turėtų būti dengiamos iš administravimui skiriamų mokesčių;
12.3. ginčo mokesčiai paskirstyti pažeidžiant ieškovei priklausančios pastato bendrosios dalinės nuosavybės dalies proporciją.
13. Be kita ko, tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys UAB „Intergas“, UAB „Via sportas“ procesiniuose dokumentuose išsakė pozicijas, kad Bendrijos narių susirinkimo sprendimai, aptarti šio sprendimo 10 punkte, buvo priimti viršijant Bendrijos kompetenciją, nesilaikant Bendrijų įstatyme ir CK nustatytų reikalavimų. Taigi šiame teisminiame procese, visų pirma, yra aktualus bylos nagrinėjimo ribų klausimas, t. y. ar ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimas turėtų būti vertinamas analizuojant Bendrijos narių susirinkimo sprendimų, nustačiusių prievolę mokėti ginčo mokesčius, priėmimo aplinkybes ir sąlygas ar tik apsiribojant mokesčių apskaičiavimo ir paskirstymo teisingumo aspektais. Ieškovės teiginiai dėl pridėtinės vertės mokesčio išskyrimo atskirai nebus aptariami kaip teisiškai nereikšmingi.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ieškovės pareigos apmokėti ginčo mokesčius.
14. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
15. Šioje byloje ieškovė nepareiškė savarankiškų materialiųjų teisinių reikalavimų dėl Bendrijos narių susirinkimų 2017 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. gruodžio 18 d. priimtų sprendimų nustatyti Bendrijos pirmininkui atlyginimą, taip pat pirkti teisines paslaugas ir jų maksimalaus dydžio pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais. Tokius reikalavimus – keisdama pradinio ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, ieškovė buvo pareiškusi 2018 m. lapkričio 7 d. patikslintame ieškinyje, kurį atsisakyta priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi (I t., b. l. 226–230; 240, 241). Vadinasi, ieškovės dublike papildomai išdėstyti argumentai dėl Bendrijos sprendimų rinkti mokesčius teisėtumo išeina už bylos nagrinėjimo ribų. Vien tik tai, kad tretieji asmenys ir ieškovė, be kita ko, išsakė abejones dėl Bendrijos sprendimų teisėtumo, savaime neišplečia teisminio nagrinėjimo ribų. Negalima ignoruoti ir aplinkybės, kad ieškovei buvo aišku, jog, teismui atsisakius priimti patikslintą ieškinį, Bendrijos sprendimų dėl pirmininko atlyginimo ir teisinių paslaugų pirkimo teisėtumas nebus šios bylos nagrinėjimo, o kartu ir vertinimo, dalyko sudėtine dalimi. Tą patvirtina ieškovės atstovo 2018 m. lapkričio 29 d. teismo posėdyje išsakyta pozicija (2018 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 53 min. 39 sek. – 54 min. 7 sek.). Nepaisant to, ieškovė į teismą dėl paminėtų Bendrijos sprendimų panaikinimo su savarankiškais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais nesikreipė.
16. Atsižvelgiant į nurodytą, byloje nebuvo nustatinėjamos ir nagrinėjamos faktinės aplinkybės, susijusios su Bendrijos narių susirinkimų sprendimų priėmimu. Dėl to nevertinami ir neanalizuojami šio sprendimo 13 punkte paminėti ieškovės ir trečiųjų asmenų išsakyti argumentai, kad prievolė ieškovei mokėti ginčijamus mokesčius kyla iš Bendrijos sprendimų, priimtų pažeidžiant įstatymuose nustatytus reikalavimus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, 263 straipsnio 2 dalis, 265 straipsnio 2 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju aktualios – sutampa esminės šios ir kasacine tvarka nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės (ginčas dėl to paties pastato bendrojo naudojimo objektų išlaikymo), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020 28–31 punktuose suformuluoti tokie išaiškinimai:
17.1. CK, Bendrijų įstatyme ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir Bendrijos įstatuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne;
17.2. vadovaujantis Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 7 punktu, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tiek esantys, tiek nesantys bendrijos nariais, nesutinkantys su bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ar kitais butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimais, gali ginčyti juos teisme. Tuo atveju, jei nurodyti sprendimai neginčijami, juos privaloma vykdyti;
17.3. jeigu bendraturtis neginčija bendrijos priimtų sprendimų, kurių pagrindu reikalaujama iš bendraturčio mokėti ginčo įmokas, teismas neturi pagrindo neteisėtu pripažinti pareikšto reikalavimo bendraturčiui sumokėti įmokas už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir naudojimąsi jais per atitinkamą laikotarpį, nes šis reikalavimas pareikštas galiojančių bendrijos sprendimų pagrindu.
18. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad, įvertinus ieškinio dalyką ir pagrindą, ieškovės pareikštų reikalavimų faktinis ir (ar) teisinis pagrįstumas vertinami tik aspektais, išskirtais šio sprendimo 12.1–12.3 papunkčiuose, t. y. ar ginčo įmokos buvo tinkamai apskaičiuotos ir paskirstytos.
Dėl Bendrijos pirmininko atlyginimo dalies, tenkančios ieškovei, apskaičiavimo.
19. Kaip jau pasisakyta dalyje dėl bylos nagrinėjimo ribų, Bendrijos sprendimas nustatyti Bendrijos pirmininkui atlyginimą, atsižvelgiant į byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, yra teisėtas ir galiojantis. Taigi ieškovė, kaip pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturtė, turi pareigą vykdyti Bendrijos teisėtą sprendimą.
20. Išlaidos bendrijos pirmininko darbo užmokesčiui mokėti kasacinio teismo praktikoje priskiriamos prie nustatytų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, t. y. skirtų bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2013). Pridurtina, kad bendrijos pirmininkas yra subjektas, visų pirma, atsakingas už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą (Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Taip pat bendrijos pirmininkas yra atsakingas už eilę kitų klausimų, tiesiogiai ir betarpiškai susijusių su bendrojo naudojimo objektų technine priežiūra, eksploatavimu, išsaugojimu ir kita (Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 2–13 punktai, 7 ir 8 dalys). Bendrijos pirmininko įgaliojimų apimtis ir vaidmens pobūdis bendrijos veikloje suponuoja, kad išlaidos bendrijos pirmininko atlyginimui mokėti yra betarpiškai ir tiesiogiai skirtos užtikrinti bendrijos, kaip juridinio asmens, tinkamą funkcionavimą ir veiklos tęstinumą. Pareiga proporcingai apmokėti tokias išlaidas tenka ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems bendraturčiams, kadangi bendrija tenkina ir pastarųjų interesus, susijusius su bendrosios nuosavybės objektų valdymu ir išlaikymu.
21. Bendrijos sprendimas nustatyti Bendrijos pirmininko atlyginimo dydį nėra ginčijamas. Taigi nustatyto atlyginimo dydžio proporcingumo ir (ar) pagrįstumo klausimai, kuriuos kelia ieškovė, nenagrinėtini šioje byloje.
22. Ieškovės argumentas, kad Bendrijos pirmininko atlyginimas turėtų būti dengiamas iš Administratoriui mokėtino administravimo mokesčio, atmestinas kaip nepagrįstas dėl kelių priežasčių. Pirma, prievolė bendraturčiams prisidėti prie Bendrijos pirmininko atlyginimo apmokėjimo nustatyta aptartu Bendrijos sprendimu. Pagal šį sprendimą Bendrijos pirmininko atlyginimas nustatytas kaip atskiras mokestis, nesusijęs su kitomis išlaidomis, skirtomis bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti. Antra, pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo Administratoriui Bendrija nebuvo perleidusi ir Bendrija savo veiklos nenutraukė. Vadinasi, Bendrijos pirmininko atlyginimo funkcinė paskirtis yra visiškai kita, nei pastato administravimo išlaidoms padengti skirtų mokesčių, t. y. užtikrinti Bendrijos veiklos tęstinumą, o ne dengti bendrojo naudojimo objektų priežiūros sąnaudas. Trečia, aplinkybė, kad Bendrija bendrojo naudojimo objektų priežiūrai pasitelkė Administratorių, nereiškia, jog Bendrija nevykdė jokios veiklos, o pastato bendraturčiams nekilo prievolė dengti būtinas Bendrijos veiklos išlaidas. Priešingas aiškinimas paneigtų bendrijų teisę pasitelkti kitus asmenis bendrojo naudojimo objektų priežiūrai užtikrinti, taip pat neatitiktų Bendrijų įstatymo nuostatų dėl bendrijų veiklos išlaidų būtinybės ir jų tiesioginio ryšio su bendrojo naudojimo objektų valdymo užtikrinimu. Tai, kad Bendrijos sprendimas pasitelkti Administratorių pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrai įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13979-432/2018 pripažintas negaliojančiu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl to, ar išlaidos Bendrijos pirmininko darbo užmokesčiui yra teisėtos ir pagrįstos.
23. Byloje taip pat nepateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad, nustatant ieškovei tenkančią mokesčio Bendrijos pirmininko darbo užmokesčiui apmokėti dalį, būtų netinkamai taikyta CK 4.82 straipsnio 7 dalies norma ir nukrypta nuo kasacinio teismo suformuotos nurodytos teisės normos taikymo ir aiškinimo praktikos (žr. su tam tikrais pakeitimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Ieškovei tenkanti mokesčio, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika, dalis pagrįstai apskaičiuota nuo visos parkingo patalpos (6 152,06 kv. m.), o ne nuo pagrindinio (5 449,65 kv. m.), ploto dalies. Išlaidų Bendrijos pirmininko atlyginimui dydį ir realumą pagrindžia pateiktos suvestinės (I t., b. l. 203-213).
24. Išdėstytų argumentų pagrindu ieškovės pareikštų reikalavimų dalis dėl įmonei priskaičiuoto mokesčio Bendrijos pirmininkui atlyginimui apmokėti (44,94 Eur) atmetama kaip nepagrįsta.
Dėl Bendrijos išlaidų teisinėms paslaugoms pirkti, tenkančios ieškovei, apskaičiavimo.
25. Pasisakant dėl ieškovės prievolės apmokėti dalį Bendrijos išlaidų teisinėms paslaugoms pirkti ir tokios dalies apskaičiavimo pagrįstumo reikšmingi argumentai, aptarti šio sprendimo 19, 20 ir 23 punktuose, t. y. kad Bendrijos sprendimas pirkti teisines paslaugas, nustatyti maksimalų paslaugų įkainį nėra ginčijami teismine tvarka, todėl toks sprendimas pastato butų ir kitų patalpų savininkams (įskaitant ieškovę) yra privalomas, o išlaidos bendraturčiams paskirstytos tinkamai taikant CK 4.82 straipsnio 7 dalies nuostatas.
26. Vertinant kitų ieškovės argumentų dėl Bendrijos išlaidų teisinėms paslaugoms pirkti pagrįstumą, pirmiausia svarbu tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, jog bendrijų sudaromos sutartys dėl teisinių paslaugų teikimo gali būti kvalifikuojamos kaip skirtos bendrų interesų tenkinimui, jei šios paslaugos gali būti naudojamos atstovaujant ar ginant visų namo gyventojų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019, 22 punktas).
27. Paminėti kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja, kad, sprendžiant, ar bendraturčiui tenka pareiga dengti jam priskirtą bendrijos išlaidų teisinėms paslaugoms pirkti, esminę reikšmę turi aplinkybė, kokiu tikslu bendrija įgijo teisines paslaugas. Išanalizavus byloje pateiktus dokumentus ir bylos šalių argumentus, darytina išvada, kad teisines paslaugas, kurias atsisako apmokėti ieškovė, Bendrija įgijo tikslais, susijusiais su visų pastato butų ir kitų patalpų savininkų interesais.
28. Iš Bendrijos atsiliepimo į ieškinį 37 punkte išdėstytų atsikirtimų aišku, kad Bendrija išlaidas teisinėms paslaugoms pirkti patyrė šiose Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtose civilinėse bylose:
28.1. byloje Nr. e2-2761-592/2018 pagal ieškovės UAB „Via sportas“ ieškinį atsakovams Bendrijai ir Administratoriui dėl reikalavimo sumokėti nepagrįstai priskaičiuotus komunalinius mokesčius pripažinimo neteisėtu ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus;
28.2. byloje Nr. 2-7383-933/2018 pagal ieškovės UAB „Via sportas“ ieškinį atsakovams A. K. ir UAB „Sigreta“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, kurioje Bendrija dalyvavo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu;
28.3. byloje Nr. e2-13979-432/2018 pagal ieškovės UAB „Via sportas“ ieškinį atsakovei Bendrijai dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo ir valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais;
28.4. byloje Nr. e2-499-854/2019 pagal ieškovės Bendrijos ieškinį atsakovei UAB „Via sportas“ dėl įpareigojimo pašalinti kliūtis ir netrukdyti patekti į patalpas bei pagal atsakovės UAB „Via sportas“ priešieškinį ieškovei dėl nekilnojamojo daikto savininko teisės gynimo.
29. Nurodyti duomenys apie bylas, kuriose Bendrija patyrė ieškovės ginčijamas advokato suteiktos teisinės pagalbos apmokėjimo išlaidas, patvirtina, kad, priešingai nei teigia ieškovė, Bendrijos iniciatyva buvo pradėtas tik vienas teisminis procesas. Kitos bylos iškeltos pagal vieno iš pastato bendraturčių trečiojo asmens šioje byloje UAB „Via sportas“ tiesiogiai Bendrijai pareikštus reikalavimus ar UAB „Via sportas“ prašymu įtrauktus Bendriją į vieną iš bylų trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu. Taigi faktiškai Bendrija neturėjo pasirinkimo, ar dalyvauti trijose iš paminėtų bylų, ar ne (bylos Nr. e2-2761-592/2018, Nr. 2-7383-933/2018 ir Nr. e2-13979-432/2018). Išanalizavus visose nurodytose bylose Bendrijos ar Bendrijai pareikštų reikalavimų turinį, konstatuotina, kad bylose nagrinėti klausimai yra išimtinai susiję su pastato bendrojo naudojimo objektų valdymu arba (ir) bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymo užtikrinimu:
29.1. byloje Nr. e2-2761-592/2018 nagrinėta, kaip turėtų būti apskaičiuojami mokesčiai už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pastato statytojai UAB „Via sportas“, valdančiai 46,60 procentus visų pastato patalpų, t. y. iš esmės vertinta, kokia apimtimi UAB „Via sportas“ turi prisidėti prie išlaidų, skirtų pastatui išlaikyti, prižiūrėti;
29.2. byloje Nr. 2-7383-933/2018, be kita ko, spręstas klausimas dėl to, ar Bendrija pagrįstai apribojo galimybę UAB „Via sportas“ pasamdytiems rangovams atlikti nesuderintus vieno iš bendrojo naudojimo objektų remonto darbus;
29.3. byloje Nr. e2-13979-432/2018 nustatinėta ir vertinta, ar UAB „Via sportas“ apskųsti Bendrijos narių susirinkimo priimti sprendimai, susiję su pastato bendrojo naudojimo objektų valdymu, yra teisėti;
29.4. byloje Nr. e2-499-854/2019 spręstas ginčas dėl Bendrijos teisės patekti į patalpas, kuriose yra pastato bendrojo naudojimo sistemų, įgyvendinimo apimties ir tvarkos, taip pat tokių sistemų priežiūros.
30. Pripažinus, kad teisinės pagalbos išlaidas Bendrija patyrė bylose, kuriose spręsti ginčai dėl pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo aspektų, laikytina, jog yra pakankamas faktinis pagrindas tokias išlaidas kvalifikuoti kaip būtinas ir atitinkančias CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus kriterijus. Nenustatyta objektyvių faktinių prielaidų, kodėl ieškovė neturėtų proporcingai įmonei tenkančiai daliai bendrojoje nuosavybėje prisidėti prie Bendrijos išlaidų teisinei pagalbai apmokėjimo. Aptariamos išlaidos buvo būtinos ir tiesiogiai susijusios su visų pastato butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir interesų įgyvendinimu tiek, kiek tai susiję su pastato bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Priešingas aiškinimas lemtų situaciją, kai Bendrijai iš esmės būtų užkirsta galimybė efektyviai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, o taip pat ir sudaromi pagrindai trikdyti Bendrijos veiklą, o kartu ir realizuoti Bendrijos veiklos tikslus.
31. Aplinkybė, kad ieškovė nebuvo įtraukta į atskirų bylų procesą, vertinant ieškovės pozicijos šioje byloje pagrįstumą, yra teisiškai nereikšminga. Bendrija yra pastato bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdytoja (Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Pritariant Bendrijos pozicijai, pridurtina, kad Bendrija yra subjektas, įgaliotas įgyvendinti pastato butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Taigi pastato butų ir kitų patalpų savininkų asmeninis dalyvavimas ginčo teisminiuose procesuose nebuvo būtinas. Kita vertus, ieškovei nebuvo kliūčių, jeigu manė tam esant pagrindą, savarankiškai pareikšti valią dėl įstojimo į vieną iš nurodytų bylų, iškeltų pagal UAB „Via sportas“ pareikštus reikalavimus. Dėl to ieškovė remiantis tuo, kad nebuvo įtraukta į aptartus teisminius procesus, negali būti atleista nuo prievolės apmokėti Bendrijos išlaidas teisinėms paslaugoms. Šiuo klausimu svarbu ir tai, kad ieškovė šios bylos nagrinėjimo metu neišreiškė konkrečios ir nedviprasmiškos nuomonės, kurios nurodytų bylų šalies procesinę poziciją palaiko – ar Bendrijos, ar UAB „Via sportas“. Tokios pozicijos ieškovė Bendrijai neišsakė ir iki kreipimosi į teismą Bendrijai teiktuose 2018 m. sausio 8 d. ir 2018 m. vasario 19 d. raštuose (I t., b. l. 33, 34; II t., b. l. 57, 58). Taigi ieškovės argumentai dėl Bendrijos išlaidų teisinei pagalbai neatitikimo pastato butų ir kitų patalpų savininkų interesams iš esmės yra abstraktūs ir tinkamai nemotyvuoti. Pasirinkdama pastarąjį veikimo būdą, ieškovė negali tikėtis išvengti prievolės vykdyti įmonei teisėtai priskirtas prievoles.
32. Ieškovės argumentas, kad Bendrijos išlaidos teisinei pagalbai negalėjo būti paskirstytos, nes Administratoriui pagal Sutartį Nr. 17-06-28/01-KAG1 buvo pavesta išieškoti skolas iš butų ir kitų patalpų savininkų, yra nepagrįstas. Ieškovė be pagrindo sutapatina Bendrijos išlaidas su Administratoriaus funkcijomis, nesusijusiomis su ginčo bylose keltais klausimais – ieškovė neįrodinėja, kad nurodytose bylose nagrinėti reikalavimai dėl skolų Bendrijai priteisimo. Ieškovė taip pat neįrodinėjo, kad Administratorius įsipareigojo teikti Bendrijai teisines konsultacijas, įskaitant atstovavimo teisme paslaugą.
33. Byloje ieškovė taip pat neįrodinėjo, kad Bendrijos įgalioti asmenys atstovavimo sutartį su advokatu sudarė, o kartu ir pasirinko advokatą, nesilaikydami Bendrijos sprendime apibrėžtos tvarkos ir sąlygų. Tai, kad Bendrija nutarė išlaidas už advokato teisines paslaugas paskirstyti visiems bendrosios dalinės nuosavybės objektų savininkams, išskyrus UAB „Via sportas“, nereiškia, jog tokios išlaidos paskirstomos pažeidžiant CK 4.82 straipsnio 7 dalies nuostatas. Įvertinus tai, kad ginčai vyksta tarp Bendrijos ir vieno iš bendraturčių, akivaizdu, jog UAB „Via sportas“ negali būti nustatyta prievolė dengti Bendrijos patiriamas išlaidas – tai iškreiptų ne tik Bendrijos ir UAB „Via sportas“ interesų pusiausvyrą, bet ir neatitiktų CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų. Likusi išlaidų dalis pastato butų ir kitų patalpų savininkams, kaip jau pasisakyta, paskirstyta laikantis CK įtvirtinto proporcingumo principo. Bendrijos išlaidų teisinei pagalbai dydį ir faktą pagrindžia byloje pateiktos sąskaitos už suteiktas paslaugas, taip pat šio sprendimo 29.1-29.4 papunkčiuose nurodytose bylose teismų priimti sprendimai (I t., b. l. 177-181).
34. Išdėstytų argumentų pagrindu kaip nepagrįsta atmeta ir antra ieškovės pareikštų reikalavimų dalis dėl įmonei priskaičiuoto mokesčio, skirto atsiskaitymui už Bendrijos įsigytas advokato teisinės pagalbos išlaidas (31,82 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
35. Bendrija pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato teisinę pagalbą šioje byloje sumokėjo 3 409,20 Eur: 1 089 Eur (susipažinimas su ieškiniu ir atsiliepimo parengimas), 980,10 Eur (susipažinimas su dubliku ir tripliko parengimas), 435,60 Eur (pasiruošimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas 2018 m. rugsėjo 24 d., 2018 m. spalio 18 d., 2018 m. lapkričio 8 d. ir 2018 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžiuose), 544,50 Eur (susipažinimas su patikslintu ieškiniu ir atsiliepimo į jį parengimas), 360 Eur (atstovavimas 2020 m. sausio 13 d., 2020 m. vasario 3 ir 5 d. teismo posėdžiuose) (I t., b. l. 244–251; II t., b. l. 29–30, 62–63).
36. Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas.
37. Ieškovės pareikšti materialieji teisiniai reikalavimai netenkinti visoje apimtyje. Taigi ieškovei tenka pareiga atlyginti Bendrijos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
38. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
39. Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.
40. Visų pirma, Bendrijos išlaidos advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3 ir 8.19 punktuose nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti užmokesčio dydžių. Advokatas Bendrijai suteikė atsiliepimo į ieškinį, tripliko, atsiliepimo dėl patikslinto ieškinio ir prašymų dėl įrodymų prijungimo parengimo paslaugas, taip pat atstovavo Bendriją teismo posėdžiuose, kurie bendrai truko 7 val. ir 7 min. (I t., b. l. 59–67, 118–125, 160, 162–165, 224, 235–239, 252–253; II t., b. l. 16–18, 43–46, 64–66). Įvertinus advokato Bendrijai suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir pobūdį, kompleksiškumą, parengtų procesinių dokumentų turinį, bylos nagrinėjimo eigą ir proceso dalyvių procesinį elgesį, konstatuotina, kad ieškovė turi atlyginti visas Bendrijos patirtas išlaidas. Kiek tai susiję su proceso dalyvių procesinio elgesio reikšme sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pridurtina, kad dalį laiko sąnaudų teikiant teisinę pagalbą Bendrijos advokatas patyrė išimtinai dėl ieškovės ir trečiųjų asmenų UAB „Intergas“ ir UAB „Via sportas“ procesinių veiksmų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės atstovas S. P. teisminiuose procesuose veikia ir kaip trečiųjų asmenų UAB „Intergas“ bei UAB „Via sportas“ įgaliotas asmuo. Nepaisant to, kad faktiškai ieškovė turėjo disponuoti bent dalimi įrodymų, ieškovė reiškė prašymą dėl tokių įrodymų išreikalavimo iš atsakovės (I t., b. l. 162–213). Be to, prašymai dėl UAB „Intergas“ ir UAB „Via sportas“ įtraukimo į bylą buvo teikti prieš pat iš anksto suplanuotus teismo posėdžius, kai tretiesiems asmenims apie vykstantį teisminį procesą turėjo tapti žinoma ieškinio pareiškimo momentu. Tai lėmė, kad 2018 m. spalio 18 d. ir 2020 m. sausio 13 d. teismo posėdžiai buvo atidėti.
41. Apibendrinant tai, kas nurodyta, iš ieškovės Bendrijai priteisiamas 3 409,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
42. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 50,48 Eur. Netenkinus ieškinio, nurodytų išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Dolaurus“ atsakovei Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijai 3 409,20 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų devynių eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Dolaurus“ valstybei 50,48 Eur (penkiasdešimties eurų ir 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Virkutis