Civilinė byla Nr. e2S-602-524/2024
Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00962-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.2
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 pagal pareiškėjų H. G. ir D. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., notarei V. K., G. P. dėl asmeninio testamento patvirtinimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 pagal pareiškėjų H. G. ir D. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., notarei V. K., G. P. dėl asmeninio testamento patvirtinimo pareiškimą tenkino ir patvirtino palikėjo G. P., mirusio (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. kovo 11 d. bei 2020 m. balandžio 2 d. dienomis surašytą trijų dalių asmeninį testamentą.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1332-796/2021 Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 palikta nepakeista.
3. Suinteresuotas asmuo A. P. 2024 m. kovo 4 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2YT-217-944/2021 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, susijusių su palikėjo G. P. 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. kovo 11 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. trijų dalių asmeninio testamento sudarymo vietos pakeitimu, panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjų D. P. ir H. G. 2020 m. spalio 7 d. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo atsisakyti tenkinti bei nepatvirtinti pareiškėjų prašomo asmeninio testamento dėl nenustatytos asmeninio testamento sudarymo vietos.
4. Pareiškime nurodė, kad Plungės apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-32-1068/2024 metu vykusiame 2024 m. vasario 12 d. teismo posėdyje apklausus liudytoją G. P. paaiškėjo naujos esminės ir reikšmingos faktinės aplinkybės, kad G. P. testamentas galbūt buvo sudarytas ne ligoninėje, o G. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tokia faktinė aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma civilinės bylos Nr. e2YT-217-944/2021 nagrinėjimo metu, nes šiame procese pareiškėjai teismui buvo nurodę kitą testamento sudarymo vietą, t. y. ligoninę.
5. Pareiškėjai H. G., D. P. ir suinteresuotas asmuo G. P. atsiliepime į prašymą nurodė, kad su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka, todėl prašo jį atmesti. Nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-217-944/2021 nei pareiškėjai, nei G. P. nebuvo apklausti, todėl teismui nenurodė jokių melagingų aplinkybių dėl testamento sudarymo vietos. Nesant ginčo, kad testamentas buvo sudarytas ligoninėje, ši aplinkybė nurodyta ir teismo nutartyje. Plungės apylinkės teismas 2024 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-32-1068/2024 nustatė ginčo asmeninio testamento sudarymo vietą, t. y. (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno testatorius. Atnaujinti procesą vien tam, kad teismo nutartyje būtų įrašyta kita ginčo asmeninio testamento sudarymo vieta, nėra jokio pagrindo. Atsiliepime teigiama, kad net ir atnaujinus procesą nebūtų jokių pagrindų panaikinti teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Plungės apylinkės teismas 2024 m. kovo 29 d. nutartimi netenkino A. P. prašymo ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 bei priteisė pareiškėjai D. P. iš suinteresuoto asmens A. P. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad Plungės apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 tiek A. P., atstovaujama atstovės pagal įstatymą M. B., tiek G. P. dalyvavo suinteresuotų asmenų procesiniu statusu. Iš byloje esančios medžiagos (posėdžio garso įrašas, informacinė pažyma) matyti, kad 2021 m. birželio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens A. P. atstovė advokatė R. B., pareiškėjų atstovui užduodama klausimą siekė išsiaiškinti, kur buvo surašytas G. P. testamentas. Posėdyje dalyvavęs pareiškėjų atstovas nurodė, kad jis negali atsakyti, kurioje konkrečiai vietoje testamentas buvo surašytas ir siūlė šiuo tikslu apklausti suinteresuoto asmeniu byloje dalyvavusį G. P., kuris galėtų paaiškinti, kur ir kada buvo sudarytas testamentas. Vis dėlto, nors suinteresuotas asmuo A. P. buvo atstovaujama advokatės ir jau bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma, kad faktinės aplinkybės dėl testamento sudarymo vietos galėtų būti nustatytos apklausus suinteresuotą asmenį G. P., tačiau proceso metu šio asmens nebuvo siekiama apklausti, nebuvo reiškiami su tuo susiję procesiniai prašymai (pripažinti suinteresuoto asmens G. P. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ar pan.). Taigi byloje nebuvo jokių procesinių kliūčių apklausti G. P. ir išsiaiškinti tas pačias faktines aplinkybes, kurias jis vėliau nurodė kaip liudytojas apklausiamas Plungės apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-32-1068/2024 metu vykusiame 2024 m. vasario 12 d. teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad faktinės aplinkybės dėl tikslios G. P. testamento sudarymo vietos galėjo būti žinomos dar bylos nagrinėjimo metu, todėl prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės šiuo atveju nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.
8. Be to, teismas nurodė, kad iš Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties matyti, kad teismas įvertino faktinę aplinkybę apie tai, kad G. P. testamente, kuris susideda iš trijų dalių, apskritai nėra nurodyta šių dokumentų sudarymo vieta, tačiau tai buvo vertinama kaip formalus trūkumas, kuris nesudarė pagrindo atmesti reikalavimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje taip pat pažymima, kad tai, jog tiksli testamento sudarymo vieta nenurodyta testamente, nėra pagrindas atmesti pareiškėjų prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, jeigu testamento sudarymo vieta gali būti nustatyta kitais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, net ir pasitvirtinus aplinkybei, kad testamentas buvo surašytas palikėjo G. P. namuose, nėra pagrindo išvadai, jog tai galėtų iš esmės keisti bylos procesinę baigtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prašyme nurodytoje Plungės apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-32-1068/2024 G. P. testamentas buvo ginčijamas, be kita ko, tuo pagrindu, kad jame nenurodyta jo sudarymo vieta, tačiau 2024 m. kovo 25 d. sprendimu (šiuo metu neįsiteisėjęs) ieškinys atmestas teismui konstatavus, kad vien tai, jog tiksli testamento sudarymo vieta paaiškėjo tik šioje byloje, liudytojais apklausus atsakovę D. P. ir liudytoją G. P., dalyvavusius G. P. sudarant testamentą, nesudaro pagrindo naikinti testamentą, netgi priešingai, patvirtina, jog teismo patvirtintas asmeninis G. P. testamentas neturi jo formai ir turiniui keliamų trūkumų. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta aplinkybė neatitinka ir jos esmingumo, t. y. esminės reikšmės bylai, kriterijaus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Suinteresuotas asmuo A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – suinteresuoto asmens A. P. 2024 m. kovo 1 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti ir atnaujinti procesą Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
10. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas konkrečiai nenurodė kokio naujai paaiškėjusios aplinkybės požymio neįrodė pareiškėja. Teismas taikė ir aiškino negaliojantį teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-32-1068/2024. Teismas nutarties iškraipė ir nepilna apimtimi taikė Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021. Teismas 2024 m. kovo 29 d. nutartimi vertino tik vienintelę faktinę aplinkybę, kad testamento vietos nenurodymas yra tik formalus trūkumas, kuris nesudarė pagrindo atmesti reikalavimą dėl testamento patvirtinimo. Teismas net nesvarstė svarbios faktinės aplinkybės, kad testamento sudarymo metu dalyvavę asmenys D. P. ir G. P. skirtinguose teismo procesuose nurodė dvi skirtingas to paties G. P. testamento sudarymo vietas. Teismas nesvarstė aplinkybės, kad tas pats rašytinis testamentas negalėjo būti sudarytas dviejose visiškai skirtingose vietose, t. y. ligoninėje ir (ar) gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas nesvasrtė galimai asmenų melagingų parodymo davimo teisme galimybės, teismui netgi nekilo abejonių dėl dviejų skirtingų teismų procesinių sprendimų, kuriuose vieno ir to paties testamento sudarymo vieta buvo nustatyta skirtinga, t. y. ligoninė ir gyvenamasis namas.
11. Atskirajame skunde teigiama, jog teismas išsprendė pareiškėjos A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės, tačiau teismas tai padarė neatnaujindamas proceso ir netgi vertindamas negaliojantį to paties teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-31-1068/2024. Šioje dalyje teismas suvaržė pareiškėjos teises į proceso atnaujinimą ir pažeidė asmens teisę į teisingą teismą. Teismas sprendė ne pareiškėjos priimtą prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau teismas išsprendė asmens prašymą iš esmės, t. y. netinkamai atliko teisinį naujai paaiškėjusių aplinkybių vertinimą iš esmės, tačiau teismas tai padarė neatnaujinęs byloje proceso. Teismas, kuris neatnaujino proceso, neturėjo jokio teisinio pagrindo netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo, kadangi teismas nenurodė jokių pareiškėjos prašymo trūkumų – prašymas nustatyta tvarka buvo priimtas be jokių trūkumų.
12. Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjai H. G. ir jo mama D. P. Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 atsiliepime į suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą dėl apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties gynė savo poziciją, kad G. P. testamentai buvo sudaryti ligoninėje. Taip pat abu pareiškėjai kritikavo suinteresuotą asmenį A. P., kad ji tokios teismo išvados nenuginčijo. Pareiškėjai H. G. ir jo mama D. P. Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eA2-1928-1142/2024 atsiliepime į suinteresuoto asmens A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 gynė savo kitokią poziciją, kad G. P. testamentai buvo sudaryti ne ligoninėje, tačiau gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Abu pareiškėjai šiame atsiliepime pritarė apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-32-1068/2024 ir laikė, kad šiuo teismo sprendimu buvo pašalinta vienintelė iškilusi abejonė dėl ginčo asmeninio testamento sudarymo tikrosios vietos. Taigi, patys pareiškėjai H. G. ir jo mama D. P. paminėtame 2024 m. kovo 28 d. atsiliepime Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eA2-1928-1142/2024 pripažino faktą, kad buvo tikroji ir netikroji G. P. testamento sudarymo vieta. Pareiškėjai teismui teikė melagingas žinias apie testamento sudarymo vietą, o tai sudaro prielaidą manyti, kad testamentas galėjo būti išgalvotas pareiškėjos D. P. ir liudytojo G. P., kurie abu civiliniuose procesuose save pristato kaip mirusiojo G. P. kreditorius. Būtent, skirtingos G. P. testamento sudarymo vietos nurodymas ir yra esminė naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri gali turėti esminę reikšmę civilinėje byloje. Negali likti galioti du skirtingi teismo procesiniai sprendimai dėl to paties testamento sudarymo skirtingos sudarymo vietos nustatyto. Pareiškėjai H. G. ir D. P., kurie aiškino, kad betarpiškai dalyvavo G. P. testamento sudarymo metu ir jų atstovas advokatas negalėjo klysti dėl G. P. testamento vietos sudarymo, tačiau dėl testamento vietos sudarymo šie asmenys klaidino teismą ir jie visi sutiko su teismo procesiniais sprendimais, kuriais buvo nustatytos visiškai skirtingos G. P. testamento sudarymo vietos.
13. Be to, atskirajame skunde nurodoma, kad teisėjas Ž. J. neturėjo teisės spręsti A. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo, kadangi tas pats teisėjas priėmė 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-4301-1142/2021 dėl proceso atnaujinimo Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021. Paminėtoje 2021 m. gruodžio 6 d. nutartyje teisėjas Ž. J. jau buvo pareiškęs atitinkamą nuomonę dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021, todėl pakartotinai tas pats teisėjas neturėjo teisės atlikti to paties teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 atitinkamo teisinio vertinimo.
14. Pareiškėjai H. G., D. P. ir suinteresuotas asmuo G. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartį nepakeistą ir priteisit bylinėjimosi išlaidas.
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad pirmos instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog suinteresuoto asmens A. P. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, taip pat neturi esminės reikšmės bylai, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo pagrįstai ir teisėtai netenkintas. Klausimas dėl ginčo asmeninio testamento sudarymo vietos jau yra išspręstas Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-32-1068/2024. Neegzistuoja jokie melagingi kurio nors civilinės bylos Nr. e2YT-217-944/2021 dalyvio parodymai, kaip kad bandoma teigti suinteresuoto asmens A. P. prašyme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 bei atskirajame skunde. Civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 parodymų teismui neteikė nei D. P., nei H. G., nei G. P., todėl jokių faktinių aplinkybių teismui netvirtino ir patvirtinti negalėjo. Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-32-1068/2024 nustatė ginčo asmeninio testamento (visų jo dalių) tikrąją sudarymo vietą ir ji yra aiški ir tai yra gyvenamasis namas, kuriame testatorius G. P. ir gyveno iki buvo hospitalizuotas gydymo įstaigose. Vien tam, kad būtų teismo nutartyje įrašyta kita ginčo asmeninio testamento sudarymo vieta, nėra jokio pagrindo, nes tikroji ginčo asmeninio testamento (visų trijų jo dalių) tikroji sudarymo vieta jau yra nustatyta kitoje civilinėje byloje. Akivaizdu, kad atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 nebus jokių pagrindų, kuriais būtų galima naikinti 2021 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 ir priimti naują sprendimą, kaip kad tai nurodyta suinteresuoto asmens A. P. prašyme atnaujinti procesą. Nnėra jokio svaraus teisinio ar faktinio pagrindo iš esmės revizuoti teisėtą ir pagrįstą Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021
Teismas
konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos, todėl atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartis, kuria netenkintas suinteresuoto asmens A. P. prašymas ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 pagal pareiškėjų H. G. ir D. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., notarei V. K., G. P. dėl palikėjo G. P., mirusio (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. kovo 11 d. bei 2020 m. balandžio 2 d. dienomis surašytą trijų dalių asmeninį testamentą.
19. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog: pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą reglamentavimą; teismas taikė ir aiškino negaliojantį Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-32-1068/2024; nepilna apimtimi taikė Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį; teismas, neatnaujinęs proceso, pagal CPK 370 straipsnyje nustatytą reglamentavimą neturėjo jokio teisinio pagrindo netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo; skundžiamos nutarties aprašomoji dalis ir rezoliucinė dalis yra prieštaringos; pareiškėjai teismui teikė melagingas žinias apie testamento sudarymo vietą, o tai sudaro prielaidą manyti, kad testamentas galėjo būti išgalvotas pareiškėjų D. P. ir liudytojo G. P., kurie abu civiliniuose procesuose save pristato kaip mirusiojo G. P. kreditorius; negali likti galioti du skirtingi teismo procesiniai sprendimai dėl to paties testamento sudarymo vietos; teisėjas Ž. J. neturėjo teisės spręsti suinteresuoto asmens A. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo, kadangi Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4301-1142/2021 jau buvo pareiškęs atitinkamą nuomonę dėl proceso atnaujinimo Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021.
Faktinės bylos aplinkybės
20. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 pagal pareiškėjų H. G. ir D. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., notarei V. K., G. P. dėl asmeninio testamento patvirtinimo pareiškimą tenkino ir patvirtino palikėjo G. P., mirusio (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. kovo 11 d. bei 2020 m. balandžio 2 d. dienomis surašytą trijų dalių asmeninį testamentą. Šioje nutartyje teismas, be kita ko, nurodė, kad G. P. surašytame asmeniniame testamente, kuris susideda iš trijų dalių nėra nurodoma šių dokumentų sudarymo vieta; teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad jie surašyti ligoninėje; darytina išvada, kad šis formalus trūkumas ir netikslumas nesudaro pagrindo atmesti reikalavimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.
21. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1332-796/2021 Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 palikta nepakeista. Teismas šioje nutartyje, be kita ko, nurodė, kad: teismo posėdžių metu pareiškėjų atstovas paaiškino, jog testatorius G. P. asmeninį testamentą surašė būdamas ligoninėje; teismo posėdžių metu suinteresuoto asmens A. P. atstovė pagal įstatymą M. B. patvirtino, jog nurodytu laikotarpiu, t. y. 2020 m. pavasarį, G. P. gulėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ligoninėse; apeliacinės instancijos teismo nuomone, aptartos aplinkybės leidžia nustatyti asmeninio testamento sudarymo vietą, o tai, kad tiksli testamento sudarymo vieta nenurodyta testamente, nėra pagrindas atmesti pareiškėjų prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.
22. Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4301-1142/2021 nutarta atsisakyti priimti suinteresuoto asmens A. P. ir jos atstovės pagal įstatymą M. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių dėl netinkamo nepilnamečio asmens A. P. atstovavimo viso civilinės bylos nagrinėjimo metu ir grąžinti šį prašymą jį padavusiam asmeniui. Šią nutartį ir šioje apeliacinės instancijos teismo byloje skundžiamą Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartį priėmė teisėjas Ž. J.
23. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. civilinėje byloje Nr. 2S-273-524/2022 Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-4301-1142/2021 palikta nepakeista.
24. Suinteresuotas asmuo A. P. 2024 m. kovo 4 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, susijusių su palikėjo G. P. 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. kovo 11 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. trijų dalių asmeninio testamento sudarymo vietos pakeitimu, panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjų D. P. ir H. G. 2020 m. spalio 7 d. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo atsisakyti tenkinti bei nepatvirtinti pareiškėjų prašomo asmeninio testamento dėl nenustatytos asmeninio testamento sudarymo vietos.
25. Pareiškime nurodė, kad Plungės apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-32-1068/2024 metu vykusiame 2024 m. vasario 12 d. teismo posėdyje apklausus liudytoją G. P. paaiškėjo naujos esminės ir reikšmingos faktinės aplinkybės, kad G. P. testamentas galbūt buvo sudarytas ne ligoninėje, o G. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tokia faktinė aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma civilinės bylos Nr. e2YT-217-944/2021 nagrinėjimo metu, nes šiame procese pareiškėjai teismui buvo nurodę kitą testamento sudarymo vietą, t. y. ligoninę.
26. Neįsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-32-1068/2024 atmestas ieškovės A. P. patikslintas ieškinys atsakovams H. G., D. P. dėl G. P., mirusio (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. kovo 11 d. bei 2020 m. balandžio 2 d. surašyto trijų dalių asmeninio testamento negaliojančiu nuo pat jo sudarymo dienos, kadangi šiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad tai yra asmeninis G. P. testamentas, o taip pat nėra nurodyta šio testamento sudarymo vieta. Teismas šiame sprendime, be kita ko, nurodė, jog: aplinkybė, kad tiksli testamento sudarymo vieta paaiškėjo tik šioje byloje, liudytojais apklausus atsakovę D. P. ir liudytoją G. P., dalyvavusius G. P. sudarant testamentą teismo nuomone, nesudaro pagrindo naikinti testamentą, netgi priešingai – patvirtina, jog teismo patvirtintas asmeninis G. P. testamentas neturi jo formai ir turiniui keliamų trūkumų; šie asmenys, tvirtinant asmeninį testamentą, nebuvo teisme apklausiami, to nereikalavo ir byloje dalyvavusi ieškovės įstatyminė atstovė, kuri iniciavo ir šią bylą, kas rodo, jog ši aplinkybė nebuvo tokia reikšminga, o testamento sudarymo vieta įvardinta, kaip atsakovų atstovas patvirtino, pagal jo spėjimą, kurios niekas neginčijo; nesant priešingų liudijimų kitoje byloje, nėra pagrindo pranešti prokurorui apie tariamai duotus melagingus parodymus ar kitus nusikaltimus, kaip to prašė ieškovės atstovas; teismas nenustatė jokių byloje dalyvaujančių asmenų veiksmų ar neveikimo, turinčių nusikalstamos veikos požymių, todėl ieškovės atstovo prašymas apie tai pranešti prokurorui netenkintinas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
27. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams ir argumentams iš esmės pritaria.
28. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nustatytais pagrindais ir tvarka.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013). Šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1415-464/2017). Teismų praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pripažįstama, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017).
30. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Be to, siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, užkertant galimybę formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), ir kt.
31. Pažymėtina, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis, kurio aiškinimo ir taikymo taisyklės yra nuosekliai suformuotos kasacinio teismo praktikoje, iš kurios matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020).
32. Dėl to, kad nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens A. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo atitinka formalius jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111, 113, 369 straipsniuose, taip pat, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ir pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai priimtas byloje ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiais klausimai nepasisako.
33. Kaip minėta, proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties su prašymu atnaujinti procesą besikreipiančiam asmeniui tenka pareiga įrodyti esant bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022).
34. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo A. P. prašo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 tuo pagrindu, kad paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, t. y., kad Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 patvirtintas palikėjo G. P., mirusio (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. kovo 11 d. bei 2020 m. balandžio 2 d. dienomis surašytas trijų dalių asmeninis testamentas galbūt buvo sudarytas ne ligoninėje, o G. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens A. P. teigimu, minėta aplinkybė reiškia, kad pareiškėjai teismui teikė melagingas žinias apie testamento sudarymo vietą, o tai sudaro prielaidą manyti, kad testamentas galėjo būti išgalvotas pareiškėjų D. P. ir liudytojo G. P., kurie abu civiliniuose procesuose save pristato kaip mirusiojo G. P. kreditorius.
35. Taigi nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo kelia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos, apibrėžiančios proceso atnaujinimo pagrindą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, aiškinimo ir taikymo klausimą. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015, 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).
36. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015, 2016 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas patikrina prašyme nurodytų aplinkybių ir pridėtų įrodymų duomenis, ar jie pagrindžia bent vieną iš išvardytų CPK 366 straipsnyje proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šiame prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo etape tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai. Šiame etape nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų kitame etape – CPK 370 straipsnio 4 dalyje – nustatyta tvarka atliekamą pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021). Antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).
38. Kita vertus, tai nereiškia, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą teismas negali apskritai vertinti proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ryšio su užbaigtoje civilinėje byloje nustatytais faktais ir juos patvirtinančiais įrodymais. Antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape teismas patikrina pareiškime nurodytas aplinkybes atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). Jeigu bylos nagrinėjimą siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, tai teismas pareiškėjo nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes ir (ar) įrodymus preliminariai vertina su užbaigtoje byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, atitiktį įstatyme įtvirtintam esmingumo požymiui. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar egzistuoja reali tikimybė, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, pakartotinai išnagrinėjus atnaujintą bylą, galėtų turėti teisinę reikšmę bylos išnagrinėjimo rezultatui. Procesą šiuo pagrindu turėtų būti atsisakoma atnaujinti, jei aplinkybė, kurią pareiškėjas nurodo kaip esminę, pagal savo pobūdį akivaizdžiai negali turėti įtakos byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Tuo tarpu nustatęs, kad terminas nepraleistas ir kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė atitinka esmingumo kriterijų, teismas priima nutartį atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022).
39. Pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, Plungės apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 tiek A. P., atstovaujama atstovės pagal įstatymą M. B., tiek G. P. dalyvavo suinteresuotų asmenų procesiniu statusu. Iš byloje esančios medžiagos (posėdžio garso įrašas, informacinė pažyma) matyti, kad 2021 m. birželio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens A. P. atstovė advokatė R. B., pareiškėjų atstovui užduodama klausimą siekė išsiaiškinti, kur buvo surašytas G. P. testamentas. Posėdyje dalyvavęs pareiškėjų atstovas nurodė, kad jis negali atsakyti, kurioje konkrečiai vietoje testamentas buvo surašytas ir siūlė šiuo tikslu apklausti suinteresuoto asmeniu byloje dalyvavusį G. P., kuris galėtų paaiškinti, kur ir kada buvo sudarytas testamentas. Vis dėlto, nors suinteresuotas asmuo A. P. buvo atstovaujama advokatės ir jau bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma, kad faktinės aplinkybės dėl testamento sudarymo vietos galėtų būti nustatytos apklausus suinteresuotą asmenį G. P., tačiau proceso metu šio asmens nebuvo siekiama apklausti, nebuvo reiškiami su tuo susiję procesiniai prašymai (pripažinti suinteresuoto asmens G. P. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ar pan.). Taigi byloje nebuvo jokių procesinių kliūčių apklausti G. P. ir išsiaiškinti tas pačias faktines aplinkybes, kurias jis vėliau nurodė kaip liudytojas apklausiamas Plungės apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-32-1068/2024 metu vykusiame 2024 m. vasario 12d. teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad faktinės aplinkybės dėl tikslios G. P. testamento sudarymo vietos galėjo būti žinomos dar bylos nagrinėjimo metu, todėl prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės šiuo atveju nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi suinteresuotas asmuo A. P. galėjo apie jas žinoti nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-217-944/2021.
40. Antra, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas; asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba; testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių.
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatant imperatyvius testamento sudarymo reikalavimus, siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004, 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009, 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015). Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004). Asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, kai testamentą patvirtina teismas, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
42. Taigi, akivaizdu, jog net ir atnaujinus civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 ir nustačius aplinkybę, jog palikėjo G. P., mirusio (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. kovo 11 d. bei 2020 m. balandžio 2 d. dienomis surašytas trijų dalių asmeninis testamentas buvo sudarytas ne ligoninėje, o G. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nebūtų pagrindo kitaip spręsti dėl šio testamento patvirtinimo. Tai yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, pakartotinai išnagrinėjus atnaujintą bylą, negalėtų turėti teisinę reikšmę bylos išnagrinėjimo rezultatui, nes asmeninio testamento sudarymo vieta, skirtingai nei testatoriaus valia nėra esminis būtinas testamento elementas.
43. Kita vertus, byloje net ir nėra jokių duomenų, jog civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 pareiškėjai ar liudytojai būtų tvirtinę, kad minėto testamento surašymo vieta buvo ligoninė. Byloje apskritai tarp šalių nėra ginčo, kad palikėjo G. P. Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 surašymo vieta buvo palikėjo namai (duomenys neskelbtini).
44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 net ir nėra tiesiogiai nurodyta, kad palikėjo G. P., mirusio (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. kovo 11 d. bei 2020 m. balandžio 2 d. dienomis surašyto trijų dalių asmeninis testamentas surašymo vieta – ligoninė ir buvo nurodyta tik, tai kad minėtame testamente nėra nurodoma šių dokumentų sudarymo vieta, o teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad jie surašyti ligoninėje, todėl darytina išvada, kad šis formalus trūkumas ir netikslumas nesudaro pagrindo atmesti reikalavimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.
45. Taip pat pažymėtina, kad, kaip minėta, atnaujinus procesą teismas bylą nagrinėtų neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai – šiuo atveju naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl testamento sudarymo vietos. Taigi atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjai civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 teismui teikė melagingas žinias apie testamento sudarymo vietą, tuo labiau, kad tai sudaro prielaidą manyti, jog testamentas galėjo būti išgalvotas pareiškėjų D. P. ir liudytojo G. P., kurie abu civiliniuose procesuose save pristato kaip mirusiojo G. P. kreditorius vertintini kaip niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs.
46. Bet kokiu atveju, kaip minėta, proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas iš teismo sprendimo pašalinti klaidingas nustatytas faktines aplinkybes, jeigu tai nesudaro pagrindo panaikinti tą teismo sprendimą ir reikalavimus išspręsti kitaip. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad neatnaujinus proceso liks galioti du skirtingi teismo procesiniai sprendimai dėl to paties testamento sudarymo vietos atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus, Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-32-1068/2024 dar nėra įsiteisėjęs.
47. Taigi byloje nagrinėjamu atveju nenustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas procesui atnaujinti, kadangi suinteresuoto asmens A. P. nurodytos aplinkybės neatitinka naujumo ir esmingumo reikalavimų.
48. Pažymėtina, kad šioje apeliacinės instancijos teismo byloje skundžiamą Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartį priėmęs teisėjas Ž. J. Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4301-1142/2021 nutarė atsisakyti priimti suinteresuoto asmens A. P. ir jos atstovės pagal įstatymą M. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių dėl netinkamo nepilnamečio asmens A. P. atstovavimo viso civilinės bylos nagrinėjimo metu ir grąžinti šį prašymą jį padavusiam asmeniui. Taigi, teisėjas civilinėje byloje Nr. A2-4301-1142/2021 nesprendė klausimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021, tuo labiau nesprendė klausimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 tuo pačiu pagrindu kaip šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentas, kad teisėjas Ž. J. neturėjo teisės spręsti suinteresuoto asmens A. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo, kadangi Plungės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4301-1142/2021 jau buvo pareiškęs atitinkamą nuomonę dėl proceso atnaujinimo Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-217-944/2021 atmestini kaip nepagrįsti.
49. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta išvada, kad byloje nenustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas procesui atnaujinti. Kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvų ir argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
50. Įvertinęs anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
51. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
53. Apeliacinės instancijos teisme gautas prašymas iš suinteresuoto asmens A. P. priteisti pareiškėjai D. P. 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą parengiant ir pateikiant teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą. Kartu pateikti įrodymai, patvirtinantys šias išlaidas. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl prašymas tenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Palikti Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartį nepakeistą.
Pareiškėjai D. P. priteisti iš suinteresuoto asmens A. P. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Erika Misiūnienė