Baudžiamoji byla Nr. 1-1934-1035/2018

              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14786-2018-0

              Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6;

(S)

              2.12.1.4

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 17 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Edmundo Bagdono pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje O. I. (O. I.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

O. I. 2018 m. kovo 30 d., apie 16.10 val., Vilniuje, Titnago g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šiais veiksmais O. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Įtariamasis O. I. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2018 m. kovo 30 d. ryte jis išgėrė 6 butelius alaus 0,5 l talpos, o po to, apie 15.30 val., išgėrė 100 g degtinės. Apie 16.00 val. nuėjo paimti cigarečių iš automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis priklauso jo draugo A. tėvui – S. A.. A. net nežinojo, kad rakteliai yra pas jį. Tuo metu jis susirašinėjo su žmona, jie susipyko. Susijaudinęs, sėdo už minėto automobilio ir vienas išvažiavo. Vėliau alkoholio nevartojo. Važiavo nuo Savanorių pr. pusės per aplinkkelį, kai Titnago g. jį sustabdė kažkokia mašina. Kai sustojo kelkraštyje, prie jo priėjo 2 vaikinai, kurie pamatė, kad jis išgėręs, ir paėmė raktelius nuo automobilio. Labai greitai atvažiavo policijos pareigūnai, kurie davė papūsti į alkotesterį. Pripūtė virš 2 promilių, po to jis buvo pristatytas į narkologinį, kur pridavė kraują. Vairuotojo pažymėjimą gavo 2004 m. gruodžio 7 d. Lietuvoje, jo galiojimas pasibaigė 2014 m. gruodžio 7 d. (b. l. 34). 

              Kaltinamojo O. I. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytoja S. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo 30 d., apie 16.10 val., buvo gautas pranešimas, kad Titnago g. pranešėjas (skambinęs į BPC) sulaikė neblaivų vairuotoją su automobiliu „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į nurodytą vietą, į pareigūnus kreipėsi pranešėjai R. M. ir A. Š., kurie paaiškino, kad jiems važiuojant Titnago g. jie pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo automobilių spūstis, tai liudininkai nuėjo prie spūstyje stovėjusio automobilio „Ford Transit“, atidarę jo dureles, pajuto nuo vairuotojo sklidusį alkoholio kvapą. Matėsi, kad vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Jie išėmė iš spynos raktelius ir paskambino 112 telefonu. Iki pareigūnų atvykimo, vairuotojas buvo liudytojų akiratyje, niekur išėjęs nebuvo, nieko daugiau nevartojo. Patruliams paprašius vairuotojo dokumentų, jis pateikė automobilio dokumentus bei savo vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimas buvo pasibaigęs 2014 m. Buvo nustatyta, kad automobilį „Ford Transit“ vairavo O. I., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pažeidimo neginčijo, paaiškino, kad vairavo draugo automobilį, važiavo namo, kad alkoholį vartojo tą pačią dieną, ne anksčiau nei prieš 2 valandas. Patikrinus O. I. blaivumą, jis (į alkotesterį) pripūtė 2,76 promiles. Vėliau jis (O. I.) buvo pristatytas į VPLC, kur iš jo buvo paimtas kraujas (b. l. 21).

Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2018 m. kovo 30 d. 16.13 val. užregistruotas įvykis, jog važiuojant nuo Savanorių pr. 214 link Gariūnų, nusukus į Titnago g., pranešėjas sulaikė neblaivų vairuotoją su automobiliu „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio „Ford Transit“, 2008 m. gamybos, vidutinė kaina su PVM yra 4 600 Eur (b. l. 8).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra S. A. (S. A.) (b. l. 9).

Iš alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ pažymos matyti, kad 2018 m. kovo 30 d. 16.27 val. O. I. nustatytas 2,76 promilės girtumo laipsnis (b. l. 24).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 3118//2018(01) matyti, kad O. I. kraujyje, paimtame 2018 m. kovo 30 d. 16.55 val., nustatyta mažiausia koncentracija yra 2,77 promilės etilo alkoholio (b. l. 27).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Įtariamajam O. I. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, O. I. nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokuroras, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo. O. I. prašo leisti baudą ir konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą mokėti dalimis per vienerius metus, kadangi už dviejų mėnesių gims vaikas (b. l. 45–46).

              Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – dirba (b. l. 53), neteistas (b. l. 42), baustas administracine tvarka (b. l. 43). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BPK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

              Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 60 MGL dydžio (3 000 Eur) baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis O. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam O. I. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu O. I. paprašė skirtiną baudą leisti sumokėti dalimis (b. l. 45–46). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį ir O. I. nurodytas aplinkybes dėl jo turtinės padėties, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

              BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad O. I. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, neteistas, baustas administracine tvarka, taip pat į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,77 promilės), jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam O. I., nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso S. A.. Tai patvirtina tiek paties kaltinamojo paaiškinimai, tiek ir byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 9). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – S. A., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo O. I. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo O. I. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką.

Byloje nustatyta, kad O. I. vairuojamos transporto priemonės vidutinė kaina yra 4 600 Eur (b. l. 8), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2018 m. balandžio mėnesiui nustatyta 4 600 Eur (b. l. 8), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu O. I. paprašė leisti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą mokėti dalimis, nes už dviejų mėnesių gims vaikas (b. l. 45–46).

Pažymėtina, kad nei baudžiamasis, nei baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja iš kaltinamojo išieškotinos turto vertę atitinkančios sumos mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 342 straipsnio 1 dalį, 4 dalies 7 punktą, įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jis ne vėliau kaip per tris dienas pateikiamas vykdyti antstoliams. Kita vertus, įstatymų leidėjas suteikia teisę teismui baudžiamosiose bylose, kuriose nuteistiesiems paskiriama turtinio pobūdžio bausmė – bauda, nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą dviejų mėnesių, baudos sumokėjimo terminą. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosiose bylose yra galimas iš nuteistojo, tenkinant civilinius ieškinius, priteistų sumų mokėjimo išdėstymas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalimi.

Kadangi baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas (BK 72 str. 5 d.) taip pat yra turtinio pobūdžio, teismas, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, minėtą įstatyminį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad teismui neturi būti ribojama teisė, skiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgiant į išieškotinos pinigų sumos dydį, nuteistojo turtinę padėtį ir kitus kriterijus, nustatyti jos įvykdymo terminą.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į išieškotinos turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydį – 4 600 Eur ir kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl jo turtinės padėties, taip pat į tai, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skiriama ir turtinio pobūdžio bausmė – bauda, teismo vertinimu, yra tikslinga nustatyti 1 (vienerių) metų minėtos baudžiamojo poveikio įvykdymo terminą.

Ikiteisminio tyrimo metu O. I. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 35) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

              Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – O. I. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

O. I. (O. I.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 60 MGL dydžio baudą, t. y. 3 000 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. I. skirti galutinę bausmę – 40 MGL dydžio, t. y. 2 000 (dviejų tūkstančių) Eur, baudą. Nustatyti O. I. 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą, skaičiuojamą nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti O. I. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams;

– automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 4 600 (keturių tūkstančių šešių šimtų) Eur konfiskavimą. Nustatyti O. I. 1 (vienerių) metų šios baudžiamosios poveikio priemonės įvykdymo terminą, skaičiuojamą nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

O. I. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – O. I. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti O. I., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

3. Teismo baudžiamuoju įsakymu konfiskuota turto vertę atitinkanti pinigų suma – 4 600 Eur turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610. Šios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                                                                 Valerij Lauš