Administracinė byla Nr. I-1673-554/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00058-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.1

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Kaunas

            Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, Neringai Musinienei,

dalyvaujant atsakovo - Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui R. U.,

nedalyvaujant pareiškėjui – T.A.,

            viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T.A. patikslintą skundą atsakovui Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

          Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas Kauno apygardos administracinio teismo prašė:

1) panaikinti 2017 m. gruodžio 11 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos sprendimą Nr. 17-IL-20-03225-e Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus;

2) įpareigoti Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą priimti naują sprendimą - išduoti pareiškėjui T.A. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 13-14) nurodė, kad 2017 m. gruodžio 11 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba priėmė sprendimą Nr. 17-IL-20-03225-e neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą. Su tokiu atsakovo Sprendimu pareiškėjas nesutiko ir prašo jį panaikinti. Pareiškėjo manymu jis atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus, būtinus leidimui laikyti (nešiotis) ginklą išduoti. Nors praeityje jis buvo teistas, tačiau teistumai jau yra išnykę. Pareiškėjas buvo teistas dėl konfliktų su savo mama, kuri yra labai sudėtingo charakterio ir galimai turi specialiųjų poreikių. Tuo momentu ji bandė mesti rūkyti, dėl nikotino trūkumo jai užeidavo isterijos priepuoliai. Pareiškėjo veiksmai motinos atžvilgiu buvo greičiau savigyna nei nusikalstama veika. Šiuo metu tarp pareiškėjo ir jo motinos jokie konfliktai nevyksta ir jų santykiai yra draugiški. Pareiškėjas visuomenei grėsmės niekuomet nekėlė ir nekelia dabar, o buitinio pobūdžio konfliktai neturėtų būti pagrindas užkirsti kelią man laikyti ginklą (tuo labiau, kad teistumai yra išnykę).

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2017 metais jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo inicijuotas buvusio darbdavio. Nuo šio darbdavio jis buvo nukentėjęs, ketino apginti savo teises, tačiau būdamas silpnesne proceso šalimi to padaryti neįstengė. Pareiškėjo ir jo buvusio darbdavio santykis neturi jokios įtakos jo reputacijai laikant (nešiojantis) ginklą. Viešosios tvarkos valdyba, priimdama sprendimą, nesigilino dėl kokių priežasčių pareiškėjui buvo inicijuoti ikiteisminiai tyrimai, dėl ko jis buvo baustas. Pagal Ginklu ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio nuostatas pareiškėjas atitinka nepriekaištingos reputacijos asmens sąvoka. Jis yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, esamas skolas moka kiekvieną mėnesį. Sveikatos būklė atitinka sąlygas laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus. Visus reikalingus dokumentus leidimui gauti pareiškėjas pristatė, egzaminą išlaikė. Ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. <...> Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos." Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. gegužės 7 d. nutarime, be kita ko, pažymėjo, jog Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem: asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą. Pareiškėjo reputacija negali būti vertinama išnykusių teistumų kontekste - t. y. jis negali būti „baudžiamas" už tas pačias nusikalstamas veikas antrą kartą, neišduodant prašomo leidimo.

Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 21-23) atsakovas nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2017 m. lapkričio 29 d. Kauno apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriuje gautas pareiškėjo prašymas Nr. 17-G-20-05373-e dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 17-IL-20-03225-e, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - GŠKĮ) 12 str. 12 d., 17 str. 1 d. 11 p., 18 str. 2 d. 8 p. bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau - Taisyklės) IV skyriaus 16-17 p., buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

          Nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių reikalavimais buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 284 str. 1 d., 284 str. 2 d., kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju. Nuosprendyje konstatuota, kad pareiškėjas kartu su kitu asmeniu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje, daugiabučio laiptinėje, įžūliais ir vandališkais veiksmais, grąsinimais, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, spardė buto duris, plūdosi keiksmažodžiais, išplūdo kitus asmenis. 2005 m. spalio 24 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 24-1-1792-05 pagal LR BK 284 str. 2 d., kuris Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2006-01-20 nutarimu nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, viešai įžeidė degalinės darbuotoją, spirdamas koja apsaugos darbuotojui sukėlė fizinį skausmą. 2011 m. balandžio 11 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 24-1-00449-10 pagal LR BK 145 str. 1 d., kuris Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011-06-06 nutrauktas, kadangi nepadarytas šis nusikaltimas. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., sudėtis. Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. Nuosprendyje konstatuota, kad pareiškėjas, stumdamas savo motinai už kaklo, ją smaugdamas, tempdamas ją po virtuvę, durdamas pirštu į akį bei padarydamas nubrozdinimą, sukėlė jai fizinį skausmą, dėl ko pareiškėjui skirta bausmė - laisvės apribojimas 6 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. Nuosprendyje konstatuota, kad pareiškėjas, tarpusavio konflikto su motina metu, įrėmęs nukentėjusiosios nugarą į durų staktą, rankomis spaudė jai kaklą, tuo būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Pareiškėjui skirta bausmė - laisvės apribojimas 4 mėnesiams. Subendrinus bausmę su 2013 m. birželio 27 d. Kauno apygardos teismo paskirta bausme, skirta galutinė bausmė - 10 mėn. laisvės apribojimas.

Taip pat nurodė, kad 2016 m. birželio 2 d. Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariate pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00336-16 pagal LR BK 236 str. 1 d. 2016 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas buvo pripažintas įtariamuoju. 2017 m. rugsėjo 15 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota į Kauno apylinkės teismą, kur 2018 sausio 5 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu ir skirta 1129,8 eurų bauda. Nuosprendis neįsiteisėjęs.

Atsakovas ir jo atstovė pabrėžė, kad GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką.

Be to, 2017 m. gruodžio 7 d. atsakovas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) gavo pranešimą Nr. 20-G-122497, kuriame nurodyta, kad iš pareiškėjo vykdomas mokestinės nepriemokos ir baudų už administracinius nusižengimus priverstinis išieškojimas, skolos išieškojimas perduotas vykdyti antstoliams.

GŠKĮ 12 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad leidimas įsigyti, leidimas laikyti ir leidimas nešiotis B, C kategorijų ginklus neišduodamas fiziniam asmeniui, dėl kurio dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą priimtas sprendimas dėl priverstinio išieškojimo.

Be to, Civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. GŠKĮ 17, 18 30 straipsnių turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

          Atsakovas ir jo atstovė nurodė, kad surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas linkęs konfliktuoti, konfliktinių situacijų metu elgiasi agresyviai, puolamai, reguliariai vykdo smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, iš jų du kartus būdamas neblaivus, ir net tris kartus smurtavo prieš savo artimąjį - motiną. Šios aplinkybės suponuoja pagrindą, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, viešajai tvarkai, nuosavybei, kaip tai reglamentuota GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas. Be to, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatos smurtą artimoje aplinkoje vertina kaip aplinkybę, pagrindžiančią smurtautojo pavojingumą aplinkiniams. Paminėto įstatymo 4 straipsnio 3 dalis valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas ir vyriausybines organizacijas įpareigoja pagal kompetenciją imtis prevencijos priemonių, skirtų užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, tarp jų - ir neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikinti turimus leidimus (6 punktas). Taigi, atsakovas, gavęs duomenų apie smurtinio pobūdžio asmens veiksmus artimoje aplinkoje, pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktą yra įpareigotas imtis jam priskirtų prevencijos priemonių tokiam smurtui ateityje užkirsti.

Pareiškėjas teigia, kad jo teistumas išnykęs, tačiau, remiantis teismų praktika, pareiškėjo teistumo išnykimas už padarytus nusikaltimus nėra reikšmingas GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme. Pareiškėjo nuteisimo faktas lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi, charakterizuojančia jo asmenybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1254/2014, 2013 m. vasario 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-233/2013, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012). Pareiškėjo teiginys, jog jis nekelia grėsmės valstybės saugomoms vertybėms, nustatytoms GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte, kadangi turi šeimą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, taip pat nepagrįstas. Atsižvelgiant į GŠKĮ ir Taisyklių nuostatose nustatytus reikalavimus, kokius patikrinimus turi atlikti policija, siekiant nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui galėtų būti neišduotas, reikalavimas atlikti patikrinimą, ar pareiškėją teigiamai charakterizuoja jo artimieji, bendradarbiai ir kt., minėtuose teisės aktuose nereglamentuotas. Pareiškėjas teisingai teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija draudžia dvigubo baudimo principą. Tačiau tiek Lietuvos Respublikos įstatymai, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija drausdami dvigubą baudimą nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. GŠKĮ nuostatose numatyta sankcija - atsisakyti išduoti leidimą nešiotis ir leidimą laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis siekiama šio įstatymo 1 str. apibrėžto tikslo - reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Surinkti rašytiniai įrodymai, neigiamai charakterizuojantys pareiškėją, dėl savo grėsmės GŠKĮ 1 straipsnyje įvardytoms vertybėms suponavo papildomą poveikio priemonę - pareiškėjui neišduoti leidimo laikyti ir nešiotis šaunamąjį ginklą, kuri nėra nei pakartotinis baudimas ir tuo labiau nepažeidžia dvigubo baudimo principo.

          Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

          Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 29 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai (pistoletus, revolverius)(b. l. 24). 2017 m. gruodžio 11 d. atsakovas priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą Nr. 17-IL-20-03225-e (b. l. 45-47), kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą. Savo atsisakymą atsakovas grindė GŠKĮ 12 straipsnio 12 d., 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

          GŠKĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 12 dalis reglamentuoja, kad leidimas įsigyti, leidimas laikyti ir leidimas nešiotis B, C kategorijų ginklus neišduodamas fiziniam asmeniui, dėl kurio dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą priimtas sprendimas dėl priverstinio išieškojimo. GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas

numato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 8 punktas reglamentuoja, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką.

          Teismui pateikti įrodymai (b. l. 25-28, 62-66), taip pat ir TIS Liteko duomenys patvirtina, kad 2018 m. sausio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pareiškėjas buvo nuteistas pagal BK 236 straipsnio 1 d. už nusikaltimą, padarytą 2015 m. sausio 16 d. (baudžiamoji byla Nr. I-339-923/2018). Skirdamas bausmę bendrosios kompetencijos teismas vertino tai, kad pareiškėjas teisiamas trečią kartą, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Įvertinus paminėtus duomenis matyti, kad neišnykę teistumai pagal 2013 m. birželio 27 d. ir 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžius, kuriais pareiškėjas buvo nuteistas už smurtinių nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Visose paminėtose baudžiamosiose bylose pareiškėjo motina buvo pripažinta nukentėjusia. Šios aplinkybės tiesiogiai suponuoja GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymą ginčijamame atsakovo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendime (ABTĮ 56 str.).

          Be to, pateikti duomenys, taip pat ir TIS Liteko duomenys patvirtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d., 284 str. 2 d., padarymą, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 29-30). Nuosprendyje konstatuota, kad pareiškėjas kartu su kitu asmeniu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje, daugiabučio laiptinėje, įžūliais ir vandališkais veiksmais, grąsinimais, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, spardė buto duris, plūdosi keiksmažodžiais, išplūdo kitus asmenis. 2005 m. spalio 24 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 24-1-1792-05 pagal BK 284 str. 2 d., kuris Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. sausio 20 d. nutarimu nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, viešai įžeidė degalinės darbuotoją, spirdamas koja apsaugos darbuotojui sukėlė fizinį skausmą ir jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., sudėtį (b. l. 31-33). 2011 m. balandžio 11 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 24-1-00449-10 pagal BK 145 str. 1 d., kuris Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. birželio 6 d. nutarimu nutrauktas, kadangi nepadarytas šis nusikaltimas. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., sudėtis (b. l. 34-35). Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu (b. l. 36-40) pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. Nuosprendyje konstatuota, kad pareiškėjas, stumdamas savo motinai už kaklo, ją smaugdamas, tempdamas ją po virtuvę, durdamas pirštu į akį bei padarydamas nubrozdinimą, sukėlė jai fizinį skausmą, dėl ko pareiškėjui skirta bausmė - laisvės apribojimas 6 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu (b. l. 41-43) pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. Nuosprendyje konstatuota, kad pareiškėjas, tarpusavio konflikto su motina metu, įrėmęs nukentėjusiosios nugarą į durų staktą, rankomis spaudė jai kaklą, tuo būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Pareiškėjui skirta bausmė - laisvės apribojimas 4 mėnesiams. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai rėmėsi GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatomis (ABTĮ 56 str.). Be to, pareiškėjas fizinį smurtą naudojo ir artimoje aplinkoje – prieš savo motiną, todėl gauti leidimą ginklui pareiškėjui draudė ir Apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktas.

          2017 metų gruodžio mėnesio Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos (b. l. 44) duomenys patvirtina (jų neneigia ir pareiškėjas), kad ginčijimo sprendimo metu iš pareiškėjo antstoliai vykdė priverstinį išieškojimą baudų už administracinių nusižengimų padarymą valstybės naudai pagal 2 sprendimus. Dėl to atsakovas pagrįstai rėmėsi GŠKĮ 12 straipsnio 12 dalies nuostatomis (ABTĮ 56 str.).

          GŠKĮ 17 str. 1 dalies 2 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad B, C kategorijos ginklų ir šaudmenų negali įsigyti ir laikyti asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, o 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto pritaikymas duoda pagrindą išvadai, jog pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.      

            GŠKĮ nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad įstatymų leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti neišduodamas arba panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, įgyjant, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Konstitucinis Teismas 2001-04-12 nutarime taip pat akcentavo, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką.

          Šioje administracinėje byloje ginčijamas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio, 8 straipsnio principines nuostatas, pagrįstas GŠKĮ normomis, todėl laikytinas pagrįstu, teisėtu bei teisingu ir naikinti jį skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo. Taip pat nėra jokio pagrindo tenkinti ir išvestinį patikslinto skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (ABTĮ 88 str. 1 p.).  

Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais. Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525  -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

       Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo T.A. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

     Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai                                                                                                      Rimantas Giedraitis

                    Daina Kukalienė

                    Algis Markevičius