Administracinė byla Nr. A-2225-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01693-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su prašymu (patikslintu prašymu) pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. liepos 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-190718-00004 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo ir 2020 m. sausio 23 d. sprendimo dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-00-200123-00002 (toliau – ir Sprendimas) adresu (duomenys neskelbtini), įvykdymo terminą dvejiems metams.

2.       Pareiškėjas prašyme nurodė, kad:

2.1.       2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su pareiškimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo, tačiau teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismui, išaiškindamas teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas minėtą nutartį gavo 2020 m. gegužės 8 d. Kadangi ji galėjo būti apskųsta per 7 dienas nuo įteikimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. gegužės 15 d., pareiškėjo manymu, jis nepraleido termino kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

2.2.       Jis savavališkai pradėjo pastato-lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus, tačiau 2019 m. liepos 18 d. gavo Inspekcijos privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2020 m. sausio 18 d. Siekdamas įteisinti savavališką statybą ir atlikdamas įvairias procedūras nesuspėjo to padaryti iki nustatyto termino, jam Inspekcijos 2020 m. sausio 23 d. sprendimu buvo pratęstas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2020 m. balandžio 18 d. Siekdamas gauti statybos leidimą atliko šiuos veiksmus: 1) pagal užsakymą 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo surašytas vasaros virtuvės (viralinės) savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktas; šį darbą atliko nepraėjus net mėnesiui po savavališkos statybos akto surašymo; 2) pagal užsakymą 2019 m. lapkričio 12 d. buvo atliktas topografinis planas bei objekto išsidėstymo schema; 3) 2019 m. lapkričio mėnesį buvo ruošiamas pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo projektas; 4) pareiškėjas 2020 m. sausio 6 d. pateikė Inspekcijai pastato rekonstravimo techninį projektą su prašymu išduoti jam statybą leidžiantį dokumentą, tačiau leidimas nebuvo išduotas, kadangi nebuvo pateikti sklypo bendraturčių sutikimai. Ruošiant techninį pastato rekonstravimo projektą, 2019 m. rugsėjo 2 d. buvo paruoštas žemės sklypo bendraturčių sutikimo tekstas. Nors viralinė priklauso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise, tačiau žemės sklypo bendraturčiai iki šiol nedavė sutikimo rekonstruoti pastatą. Nors statybos leidimas nebuvo gautas ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių ir dėl to jis laiku negalėjo parengti statybos darbų projekto, tačiau jis ėmėsi visų įmanomų priemonių bei savo aktyviais veiksmais siekė gauti žemės sklypo bendraturčių leidimą. 2020 m. vasario 19 d. pareiškėjas kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę ir 2020 m. balandžio 8 d. žemės sklypo bendraturčiams buvo pateiktas prašymas duoti sutikimą pastato rekonstrukcijai, tačiau iki šiol sutikimas negautas. Jis ėmėsi aktyvių veiksmų, kad įteisintų savavališkos statybos padarinius, tačiau dėl objektyvių priežasčių įteisinimo procedūros užsitęsė. Dėl minėtų priežasčių nurodė, kad nesuspės laiku, t. y. iki 2020 m. balandžio 18 d., įvykdyti sprendimo dėl Privalomojo nurodymo, todėl mano, jog egzistuoja teisinis pagrindas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą dvejiems metams – iki 2022 m. balandžio 22 d.

3.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą grindžia tuo, jog keičia projektinę dokumentaciją, siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, taip pat veiksmų, nukreiptų įteisinti savavališką statybą, atlikimu. Tačiau pareiškėjas prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė jau pasibaigus Inspekcijos 2020 m. sausio 23 d. sprendimu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pratęstam terminui. Nei teismų praktika, nei teisės aktai nenustato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl, pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Kaip matyti, iki kreipimosi į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškėjas prašymą pratęsti terminą pateikė bendrosios kompetencijos teismui, tačiau teismas atsisakė priimti jo prašymą. Tai, kad turėdamas advokatę ir pateikdamas prašymą ne pagal rūšinį bylų teismingumą pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, ir net gi ta aplinkybė, kad jis sąžiningai klydo, savaime nepateisina delsimo įgyvendinti savo teises įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjo prašymas neturėtų būti tenkinamas, kadangi jis paduotas po 2020 m. balandžio 18 dienos, t. y. pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė. Taip pat teismas sprendimu pareiškėjui grąžino 20 Eur žyminio mokesčio permoką.

5.       Teismas nustatė, kad Inspekcija pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. iki 2020 m. sausio 18 d. išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; taip pat išardyti rekonstruotos lauko virtuvės (padidintas sienų aukštis ir pastatytos naujos stogo konstrukcijos, įrengtas mansardinis aukštas) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas 2020 m. sausio 22 d. pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija 2020 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą pratęsti minėtą terminą iki 2020 m. balandžio 18 d. Prašymą pratęsti terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas paštu išsiuntė 2020 m. gegužės 12 d.

6.       Įvertinęs Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tai, kad dėl šio termino pratęsimo pareiškėjas į administracinį teismą kreipėsi jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, teismas darė išvadą, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas negali būti pratęstas. Teismas pažymėjo, kad gali būti pratęstas tik nepasibaigęs terminas, o, pasibaigusį terminą nėra galimybės pratęsti. Pasibaigęs terminas galėtų būti tik atnaujinamas, tačiau Įstatymas ir teismų praktika nenustato galimybės atnaujinti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

7.       Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi į bendrosios kompetencijos apylinkės teismą, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus (teisme prašymas gautas ir užregistruotas 2020 m. balandžio 17 d.), su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti jo prašymą, nurodė, kad jis neteismingas minėtam teismui ir pareiškėjas turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pirmiausia pareiškėjas klaidingai kreipėsi ne į tą teismą, tačiau jo pareiškimą buvo atsisakyta priimti kaip neteismingą, teisiškai nėra reikšminga, kadangi pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi jau praleidęs Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, o termino atnaujinimo instituto įstatymo leidėjas nenustatė, todėl tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas į tinkamą teismą kreipėsi, nepraleidęs Privalomojo nurodymo įvykdymo termino, juo labiau kad pareiškėjas byloje turėjo profesionalų atstovą – advokatę, todėl jam turėjo būti žinoma jau pakankamai seniai susiklosčiusi aiški teismų praktika dėl tokio pobūdžio bylų rūšinio teismingumo.

8.       Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą jau po to, kai yra pasibaigęs Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas ir šis terminas nebegali būti pratęstas, kiti pareiškėjo argumentai teisme tampa nebeaktualūs, todėl teismas plačiau jų nenagrinėjo.

III.

9.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti, kad pareiškėjas nepraleido įstatymu nustatyto termino paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir pateikė skundą dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo laiku; pratęsti pareiškėjui Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo ir Sprendimo vykdymo terminą dvejiems metams – nuo 2020 m. balandžio 18 d. iki 2022 m. balandžio 18 d.

10.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde palaiko skundo pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, kad Privalomojo nurodymo nustatytu terminu negalėjo įvykdyti dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė laiku ir nepraleido įstatymu nustatyto termino. Į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su pareiškimu dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi 2020 m. balandžio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, taip pat išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Minėta nutartis pareiškėjui įteikta 2020 m. gegužės 8 d. Terminas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. balandžio 23 d. nutarčiai apskųsti yra 7 dienos nuo įteikimo dienos, tai yra nuo 2020 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. Vienas iš ieškinio senaties termino nutraukimo pagrindų yra ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.130 straipsnis nustato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas, kai buvo laikytasi žinybinio priklausimo. Teisminio priklausymo taisyklių pažeidimas negali būti laikomas ieškinio pareiškimo nustatytos tvarkos pažeidimu. Ieškinio senaties terminas, nutrauktas dėl ieškinio pareiškimo, prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu remiantis ginčo teisiniu santykiu galima pareikšti tapatų reikalavimą. Iš to seka, kad pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui laiku ir nepraleido įstatymu nustatyto termino.

11.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, nurodytus atsiliepime į prašymą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad pareiškėjas savo argumentams pagrįsti šioje byloje nepagrįstai remiasi Civilinio kodekso 1.130 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio senaties termino nutraukimo institutą. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti terminą, nustatytą administraciniu aktu – Inspekcijos surašytu privalomuoju nurodymu. Šis klausimas yra administracinis teisinis ir jis sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nustatytas sąlygas. Klausimo dėl termino pratęsimo išsprendimas civiliniams teisiniams santykiams tiesioginės įtakos nedaro.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

12.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-190718-00004 įvykdymo terminą.

13.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė, nustatęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, o pasibaigusio termino teismas negali pratęsti. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad termino skundui paduoti nepraleido, nes į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su pareiškimu dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi terminui nepasibaigus, t. y. 2020 m. balandžio 16 d.

14.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15.       Byloje nustatyta, kad Inspekcija 2019 m. liepos 18 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-190718-00004 pareiškėjui nurodė iki 2020 m. sausio 18 d. išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; taip pat išardyti rekonstruotos lauko virtuvės (padidintas sienų aukštis ir pastatytos naujos stogo konstrukcijos, įrengtas mansardinis aukštas) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjo prašymu, Inspekcija 2020 m. sausio 23 d. sprendimu pratęsė minėtą terminą iki 2020 m. balandžio 18 d. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti jo prašymą, nurodė, kad jis neteismingas minėtam teismui ir pareiškėjas turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šiam teismui paštu išsiuntė 2020 m. gegužės 12 d.

16.       Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo  14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

17.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.).

18.       Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

19.       Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose (šios nutarties 17 p.), kuriomis priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti, pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kreipėsi tuomet, kai šis terminas jau buvo pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pasibaigusio termino teismas negali pratęsti. Pareiškėjo manymu, jis termino nepraleido, nes į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su pareiškimu dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi terminui nepasibaigus, t. y. 2020 m. balandžio 16 d. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog paduodant pareiškimą kitam teismui (bendrosios kompetencijos teismui) pareiškėjas sąžiningai klydo, nėra teisiškai reikšminga, kadangi termino atnaujinimo instituto įstatymų leidėjas nenustatė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, advokatui turėjo būti žinoma jau pakankamai seniai susiklosčiusi aiški teismų praktika dėl tokio pobūdžio bylų rūšinio teismingumo.

20.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Rasa Ragulskytė-Markovienė

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė