Administracinė byla Nr. AS-916-520/2026 

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08393-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 45; 59.2 

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:
1) panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba)
2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-23-NT-00302; 2) įpareigoti Tarnybą suteikti jam advokatą baudžiamojoje byloje prieš Elektrėnų policijos komisariato viršininką A. L.; 3) priteisti iš atsakovų Tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. 

Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 2 d. padavė pareiškimą, kuriuo prašė nušalinti teismo pirmininką G. U., jo pavaduotojus, teisėją A. S. ir visą Regionų administracinį teismą nuo administracinės bylos nagrinėjimo (toliau – ir pareiškėjo 2024 m. gruodžio 2 d. pareiškimas). Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi šį pareiškimą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia teismo pirmininko pavaduotojos nutartimi, kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi šį atskirąjį skundą atsisakė priimti. Pareiškėjas, nesutikdamas su Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi, padavė atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį paliko nepakeistą, o atskirąjį skundą atmetė.

Pareiškėjas 2026 m. vasario 24 d. padavė teismui pareiškimą, kuriuo pakartotinai prašė nušalinti teismo pirmininką G. U., jo pavaduotojus, teisėją A. S. ir visą Regionų administracinį teismą nuo administracinės bylos nagrinėjimo (toliau – ir pareiškėjo 2026 m. vasario 24 d. pareiškimas). Šiame pareiškime jis teigė, kad administracinę bylą nagrinėjanti teisėja A. S. yra šališka, nesiima pakankamų veiksmų papildomiems įrodymams išreikalauti, nėra kompetentinga ir vilkina administracinės bylos nagrinėjimą. Taip pat jis nurodė, kad Regionų administracinio teismo pirmininkas ir jo pavaduotojai yra šališki, persekioja jį už išsakytą kritiką bei nepagrįstai skiria baudas už reiškiamus nušalinimų teisėjams ir kad Regionų administracinis teismas nepajėgia užtikrinti nešališko, objektyvaus ir ekonomiško bylos nagrinėjimo proceso.

II.

Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas 2026 m. vasario 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. Ž. 2026 m. vasario 24 d. pareiškimą ir skyrė pareiškėjui 100 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo nušalinimo teise.

Teismo pirmininko pavaduotojas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 bei 45 straipsnių nuostatomis, pažymėjo, kad nušalinimas gali būti reiškiamas tik teismo pirmininko nutartimi administracinę bylą paskirtiems nagrinėti teisėjams ir kad ABTĮ neįtvirtina proceso šalių teisės reikalauti nušalinti visą teismą nuo administracinės bylos nagrinėjimo. Atsižvelgdamas į tai, teismo pirmininko pavaduotojas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas nušalinti visą Regionų administracinį teismą nuo administracinės bylos nagrinėjimo negali būti tenkinamas.

Teismo pirmininko pavaduotojas nurodė, kad reikalavimai dėl teisėjų nušalinimo turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis ir negali būti grindžiami vien subjektyviomis prielaidomis. Įvertinęs pareiškėjo 2026 m. vasario 24 d. pareiškimo turinį, teismo pirmininko pavaduotojas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą nušalinti teisėją A. S. grindė vien subjektyviomis prielaidomis ir nepateikė jokių šios teisėjos šališkumą patvirtinančių duomenų. Atsižvelgdamas į tai, teismo pirmininko pavaduotojas sprendė, kad nėra pagrindo nušalinti teisėją
A. S. nuo administracinės bylos nagrinėjimo.

Teismo pirmininko pavaduotojas nurodė, kad pareiškėjas 2024 m. gruodžio 2 d. pareiškimu jau prašė nušalinti Regionų administracinio teismo pirmininką, jo pavaduotojus, teisėją A. S. ir visą Regionų administracinį teismą nuo administracinės bylos nagrinėjimo ir kad Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi šį pareiškimą atmetė. Teismo pirmininko pavaduotojas pažymėjo, kad pareiškėjas tiek 2024 m. gruodžio 2 d. pareiškime, tiek
2026 m. vasario 24 d. pareiškime reikalavimus nušalinti Regionų administracinio teismo pirmininką, jo pavaduotojus, teisėją A. S. ir visą Regionų administracinį teismą nuo administracinės bylos nagrinėjimo grindė tais pačiais abstrakčiais argumentais, susijusiais su Regionų administracinio teismo pirmininko, jo pavaduotojų ir teisėjos A. S. atliktais procesiniais veiksmais. Atsižvelgdamas į tai, teismo pirmininko pavaduotojas sprendė, kad pareiškėjas naudojasi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ne pagal paskirtį ir kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

III.

Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. vasario 25 d. nutartį ir įpareigoti teismą nedaryti pareiškėjui kliūčių įgyvendinti procesines teises. Taip pat pareiškėjas prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka;
2) sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją šiai bylai nagrinėti; 3) kreiptis į kompetentingas institucijas su prašymais išaiškinti, ar Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m.
vasario 25 d. nutartis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos bei jos Fakultatyviojo protokolo ir ABTĮ nuostatas.

Pareiškėjas nurodo, kad Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas, skirdamas jam baudą, neįsigilino į administracinės bylos esmę ir jo prašymus išreikalauti kitose susijusiose bylose pateiktus įrodymus, pažeidė jo procesines teises, persekioja jį už pareikštą kritiką ir taip palaiko ydingą teismų praktiką. Taip pat pareiškėjas teigia, kad tiek Regionų administracinio teismo pirmininkas, tiek jo pavaduotojai neužtikrina objektyvaus bei nešališko teismo proceso ir tikslingai naudojasi aplinkybėmis, jog pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo bei negali gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. vasario 25 d. nutarties, kuria pareiškėjui A. Ž. skirta 100 Eur bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, pagrįstumas ir teisėtumas.

Dėl procesinio pobūdžio prašymų

Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 151 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 153 straipsnio
2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, pažymi, kad šis prašymas nėra grindžiamas jokiais teisiniais argumentais ar motyvais. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių būtiną poreikį atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas ir atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas taip pat prašo sudaryti išplėstinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegiją. ABTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Galimybė Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme perduoti bylą nagrinėti išplėstinėms teisėjų kolegijoms yra siejama su bylų sudėtingumu, ką pirmiausia nulemia teisiniai bylos aspektai, taip pat kitokio pobūdžio aplinkybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo atskirojo skundo turinį, nagrinėjimo klausimo pobūdį, sprendžia, kad nėra sprendžiami jokie sudėtingi teisiniai klausimai, sudarantys pagrindą atskirąjį skundą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo netenkinamas.

Pasisakydama dėl prašymo kreiptis į kompetentingas institucijas dėl išaiškinimų, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo, į kokias konkrečias institucijas su jo nurodytais paklausimais (prašymais) turėtų būti kreipiamasi tam, kad atskirasis skundas būtų išnagrinėtas teisingai. Atsižvelgiant į tai, šis prašymas netenkinamas.

Dėl pareiškėjui skirtos baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise

Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas 2026 m. vasario 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl teisėjų bei teismo nušalinimo ir skyrė pareiškėjui 100 Eur baudą, konstatavęs, kad pareiškėjas naudojasi nušalinimo teise ne pagal paskirtį ir piktnaudžiauja nušalinimo teise.

ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pagal ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių, ir asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės realizavimą, t. y. už patį nušalinimo pareiškimo faktą, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir gali būti įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka, be to, draudžiama ja piktnaudžiauti (žr., pvz., 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-602/2022; 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-589-789/2022; 2023 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-576-575/2023; kt.).

Pažymėtina, kad piktnaudžiavimu nušalinimo teise pripažįstami atvejai, kai reiškiami nušalinimai nesant įstatyme nustatytų pagrindų ar nesant juos patvirtinančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS438-1082/2014; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-682-525/2019; kt.). Piktnaudžiavimas nušalinimo teise taip pat pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui ar teismui, bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-717-502/2021; 2022 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-40-261/2022; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad:

1.       Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 2 d. pareiškimu prašė nušalinti teismo pirmininką G. U., jo pavaduotoją J. E., teisėją A. S. ir visą Regionų administracinį teismą nuo administracinės bylos nagrinėjimo. Šiame pareiškime pareiškėjas teigė, kad administracinę bylą nagrinėjanti teisėja A. S. yra šališka, atstovauja politinių partijų bei užsienio fondų interesams, neatlieka jokių veiksmų papildomiems įrodymams išreikalauti, nėra kompetentinga nagrinėti administracinę bylą ir vilkina jos nagrinėjimą. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad Regionų administracinio teismo pirmininkas ir jo pavaduotoja yra šališki bei nesivadovauja gero administravimo principais ir kad Regionų administracinis teismas nebegali organizuoti nešališko, objektyvaus ir ekonomiško teismo proceso.

2.       Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotoja 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškėjo 2024 m. gruodžio 2 d. pareiškimą atmetė. Nutartyje nurodyta, kad pareiškėjo reikalavimas nušalinti teisėją A. S. nuo administracinės bylos nagrinėjimo yra nepagrįstas, kadangi jis grindžiamas vien subjektyviomis prielaidomis ir šios teisėjos atliekamais procesiniais veiksmais, susijusiais su teisingumo vykdymu; konstatuota, kad pareiškėjo reikalavimas nušalinti Regionų administracinio teismo pirmininką, jo pavaduotoją ir visą Regionų administracinį teismą negali būti tenkinamas, kadangi ABTĮ neįtvirtina galimybės nušalinti visą teismą ar teisėjus, kurie administracinės bylos nenagrinėja. Be to, pareiškėjas įspėtas apie piktnaudžiavimo nušalinimo teise pasekmes. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia nutartimi, kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi šį atskirąjį skundą atsisakė priimti. Pareiškėjas, nesutikdamas su Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi, padavė atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį paliko nepakeistą, o pastarąjį pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė.

3.       Pareiškėjas 2026 m. vasario 24 d. pareiškimu pakartotinai prašė nušalinti teismo pirmininką G. U., jo pavaduotojus, teisėją A. S. ir visą Regionų administracinį teismą nuo administracinės bylos nagrinėjimo. Šiame pareiškime pareiškėjas teigė, kad administracinę bylą nagrinėjanti teisėja A. S. yra šališka, neatlieka reikalingų veiksmų papildomiems įrodymams išreikalauti, nėra kompetentinga nagrinėti administracinę bylą ir vilkina jos nagrinėjimą; Regionų administracinio teismo pirmininkas ir jo pavaduotojai yra šališki, persekioja jį už išsakytą kritiką bei nepagrįstai skiria baudas už reiškiamus nušalinimus teisėjams ir kad Regionų administracinis teismas nepajėgia užtikrinti nešališko, objektyvaus ir ekonomiško bylos nagrinėjimo proceso.

ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu yra šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių, teisėjas, specialistas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie nusišalina; tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti proceso dalyviai. Pagal ABTĮ
44 straipsnio 6 dalį nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės; vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. ABTĮ 44 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma pasireiškia atskirų procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas (žr., pvz., 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-261/2022; 2026 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-822/2026; kt.).

Pažymėtina, kad reikalavimas nušalinimą motyvuoti reiškia, jog pareiškime dėl nušalinimo turi būti nurodytos aiškios abejonės dėl teisėjo nešališkumo, jos turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik abstrakčiais asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-728/2011; 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2009/2012; kt.)

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, reikšdamas nušalinimus teisėjams, nenurodė nė vieno teisėjų nušalinimo pagrindo, įtvirtinto ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje. Taip pat pareiškėjas reiškė nušalinimą visam Regionų administraciniam teismui, nors tokios proceso šalių teisės ABTĮ neįtvirtina. Pareiškėjo reiškiami nušalinimai buvo išimtinai grindžiami subjektyvaus pobūdžio argumentais dėl tų pačių teisėjos A. S., Regionų administracinio teismo pirmininko bei jo pavaduotojų atliktų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu. Pažymėtina, kad pareiškėjas reiškė nušalinimus pakartotinai, nepaisydamas to, kad jis jau buvo įspėtas apie teisines pasekmes už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

Primintina, kad piktnaudžiavimas nušalinimo teise gali pasireikšti pakartotiniu pareiškimų dėl nušalinimo, nepagrįstų įstatyme nustatytais nušalinimo pagrindais ir juos pagrindžiančiais duomenimis, teikimu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas pagrįstai pripažino pareiškėjo atliekamus procesinius veiksmus piktnaudžiavimu nušalinimo teise ir skyrė jam baudą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio pareiškėjo veiksmus jau yra pripažinęs piktnaudžiavimu nušalinimo teise ir kitoje administracinėje bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-385-629/2024).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo elgesį administracinio proceso metu ir pareiškėjui paskirtos baudos dydį, konstatuoja, kad jam skirta 100 Eur bauda yra proporcinga, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas pagrįstai skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Atsižvelgiant į tai, Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos        Iveta Pelienė

        Dalia Višinskienė

        Virginija Volskienė