Civilinė byla Nr. 2A-134/2014
Proceso Nr. 2-57-3-00153-2012-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2.;104.9.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB banko ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo L. J..
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo, kaip laiduotojo, 63 010,06 EUR skolą ir 5 procentų procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovas laidavo už trečiojo asmens L. J. prievolę bankui; trečiasis asmuo liko skolingas, todėl atsakyti turi ir atsakovas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, teigė, kad laidavimo sutartį pasirašė neblaivus, įkalbėtas L. J. ir jos sutuoktinio D. J., jam nebuvo žinoma apie kreditavimo sutarties nevykdymą. Mano, kad pagal ieškinį turi atsakyti trečiasis asmuo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 63 010,06 EUR skolos, 5 procentų procesines palūkanas ir 8 981 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad pagrindinė skolininkė L. J. neįvykdė savo pareigos grąžinti ieškovui kreditą ir liko skolinga 63 010,06 EUR. Atsakovas laidavo už ją ir įsipareigojo atsakyti ieškovui ta pačia apimtimi kaip ir pagrindinė skolininkė, jeigu ši neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies. Pabrėžė, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai ir sutartis šalims yra privaloma, todėl priteisė ieškovui iš atsakovo 63 010,06 EUR pagrindinės skolininkės L. J. likusių įsipareigojimų dalį. Atsakovo argumentus, kad jis nežinojo apie pareigą pagal laidavimo sutartį bei apie laidavimo sutarties negaliojimą, teismas pripažino nepagrįstais, paneigtais byloje esančiais įrodymais – laidavimo sutartimi, įspėjimu ir ieškovo atstovės paaiškinimais. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip ir kiekvienas protingas, apdairus ir sąžiningas asmuo, žinojo arba turėjo žinoti apie sudaromų sandorių esmę ir pasekmes, be to, sutartyje nurodytu adresu jis buvo informuotas apie tai, kad pagrindinė skolininkė nevykdo savo įsipareigojimų (CPK 176 ir 185 str.). Sprendė, kad atsakovo argumentai apie tai, jog jis neturi atsakyti pagal laidavimo sutartį, nes pasirašė ją neblaivus ir paveiktas kito asmens, nepagrįsti įrodymais, be to, laidavimo sutartis nėra niekinė bei nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka (CK 1.78 str.). Konstatavo, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų metines palūkanas nuo 63 010,06 EUR, pradedant nuo bylos iškėlimo teisme (2012-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaudamasis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsniu, teismas priteisė iš atsakovo ieškovui turėtas bylinėjimosi išlaidas – 5 351 Lt žyminį mokestį ir 3 630 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje ir nežinant apie teismo posėdžio datą. Pranešimas apie bylos nagrinėjimo vietą viešo paskelbimo būdu negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimą, kadangi teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį buvo nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas. Byloje yra duomenys, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos į Airiją. Nebūdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdį, atsakovas negalėjo tinkamai apsiginti nuo ieškinio.
2. Byloje ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti. Pagal ieškinį turi atsakyti trečiasis asmuo L. J., kuri savo asmeniniams poreikiams tenkinti paėmė iš banko kreditą ir jo negrąžino. Jos faktinė turtinė padėtis yra geresne nei atsakovo; ji turi turto ir gauna didelį darbo užmokestį. Atsakovo parašas laidavimo sutartyje yra formalus. Sutartį jis pasirašė apgautas, suklaidintas, įtikintas banko atstovės, įkalbėtas trečiojo asmens, būdamas neblaivus, todėl tai nepadaro jo ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyviu. Atsakovas nesusijęs su trečiuoju asmeniu giminystės ryšiais, neturėjo ketinimų už skolininkę mokėti kredito įmokų, jo ir trečiojo asmens valia nebuvo bendra.
3. Atsakovas pasirašė šabloninę, iš anksto banko parengtą ir pasirašyti pateiktą sutartį; sutarties tekstas su juo nebuvo derinamas. Banko atstovas aiškino, kad ji nieko nereiškia, kad tai tik formalumas, nesukelsiantis jokių pasekmių. Laidavimo sutartis turi apsimestinio sandorio požymių.
4. Teismas neįvertino atsiliepime išdėstytų argumentų dėl sandorio sudarymo aplinkybių – kad laidavimo sutarties pasirašymo metu atsakovas neturėjo pakankamai pajamų, jo gaunamas užmokestis buvo minimalus, tuo metu dirbo apsaugos tarnyboje, neturėjo registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, tačiau šių duomenų bankas netikrino, jo turtinės padėties nevertino. CK 6.77 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotoju gali būti pakankamai turto turintis asmuo. Atsakovas negalėjo būti laiduotoju, nes jo turtinė padėtis sutarties sudarymo metu buvo sunki.
5. Bankų įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš sudarydamas sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, bankas privalo suteikti klientui išsamią informaciją apie finansinių paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainą, paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Atsakovui nebuvo suteikta informacija, nebuvo išaiškintos pasekmės ir solidari atsakomybė, tik buvo pasakyta, kad tai nieko nereiškia. Atsakovas neturi specialaus teisinio išsilavinimo, jo išsilavinimas tik vidurinis. Pati sąvoka „solidariai“ jam neaiški.
6. Teismas nepagrįstai priteisė 3 630 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Sprendime nemotyvuotas išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumas. 2 400 Lt už ieškinio paruošimą yra aiškiai per didelė suma, nes ieškinys yra tipiškas šios rūšies ieškiniams, ieškinyje nekeliami nauji teisės taikymo klausimai. Ieškinyje nėra sudėtingų paskaičiavimų, tik nurodomos pagrindinės faktinės aplinkybės. Nepagrįstai priteista 600 Lt atstovavimo išlaidų. Teismo posėdis 2012 m. spalio 17 d prasidėjo 16.00 val. ir baigėsi 16.05 val. Kadangi 0.15 minimalios mėnesinės algos sudaro 127 Lt, o teisme atstovauta 5 min., tai negali būti priteista 600 Lt atstovavimo išlaidų. Kadangi priteistos aiškiai per didelės advokato pagalbos išlaidos, neturi būti priteistas ir 600 Lt PVM. Teismo priteistų patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis viršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžius. Bankas, sumokėdamas tokią sumą už atstovavimą teisme, veikia savo rizika ir pasekmės turi tekti jam.
Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
1. Nepagrįstai apelianto argumentai, kad jis yra netinkamas atsakovas, o pagal ieškinį turi atsakyti trečiasis asmuo L. J.. Laidavimo sutartis yra galiojanti, nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsakovas, kaip laiduotojas, atsakovo už pagrindinio skolininko neįvykdytas prievoles.
2. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl laidavimo sutarties sudarymo aplinkybių grindžiami atsakovo subjektyviais paaiškinimais, nepateikiant įrodymų. Po sandorio sudarymo atsiradusios ginčijamo teisinio santykio dalyviui nepalankios aplinkybės negali būti pagrindas sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti. Be to, reikalavimo dėl sudaryto sandorio neteisėtumo atsakovas nereiškė.
3. Nepagrįsti skundo argumentai dėl priteisto atstovavimo išlaidų dydžio. Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už ieškinį yra 2 550 Lt (3x850 Lt). Advokato pagalba byloje įvertinta 3 630 Lt, pateiktas išlaidų detalizavimas. Byloje nebuvo apsiribota tik ieškinio surašymu – buvo dalyvauta dviejuose teismo posėdžiuose, kurių vienas buvo atidėtas ne dėl ieškovo kaltės, patirtos kelionės išlaidos bei su tuo susijusios sąnaudos. Maksimali atlygio suma šioje byloje neviršyta.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo L. J. (buvusi pavardė Balčaitytė) 2005 m. gruodžio 5 d. sudarė kreditavimo sutartį, kurios pagrindu jai buvo suteiktas 115 848 EUR kreditas iki 2045 m. gegužės 31 d. (8-9, 10-14, 15-21 b. l.). Įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu bankui buvo įkeistas L. J. nuosavybės teise priklausantis turtas (25-29 b. l.). Ieškovas ir atsakovas 2005 m. gruodžio 5 d. sudarė laidavimo sutartį, kuria laiduotojas (atsakovas) įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu ir ta pačia apimtimi, kaip ir pagrindinė skolininkė, jeigu ji neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal kreditavimo sutartį (22-24 b. l.). Kredito gavėja savo įsipareigojimų bankui tinkamai nevykdė, kreditavimo sutartis 2009 m. lapkričio 3 d. buvo nutraukta, bankas kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo (30-31, , 32, 33). 123 298,93 EUR skolos išieškojimas nukreiptas į įkeistą turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, neįvykus varžytynėms 217 200 Lt pardavimo iš varžytynių vertės turtą 2011 m. gruodžio 9 d. perėmė ieškovė (30–34, 37–42 b. l.). Apie tai, kad kreditavimo sutartis nutraukta ir pradedamas vykdyti priverstinis išieškojimas, atsakovas buvo informuotas 2009 m. lapkričio 3 d. (b. l. 33). Liko nesumokėta 51 912,50 EUR kredito dalis, 10 714,12 EUR palūkanų ir 383,44 EUR delspinigių (34–36 b. l.).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius jo turtinę padėtį laidavimo sutarties sudarymo metu. Nors CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas ir teismas privalo ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, o naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, bei įvertindama tai, kad vienas iš apelianto argumentų yra susijęs su jo turtine padėtimi laidavimo sutarties sudarymo metu, sprendžia, kad yra pagrindas priimti atsakovo pateiktus įrodymus apie jo turtinę padėtį.
Dėl netinkamo informavimo apie bylos nagrinėjimą
Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, nes bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje ir nežinant apie teismo posėdžio datą. Nurodo, kad pranešimas apie teismo posėdį viešo paskelbimo būdu negali būti laikomas tinkamu, kadangi atsiliepime į ieškinį atsakovas buvo nurodęs savo gyvenamosios vietos adresą Dubline, o byloje yra duomenys apie jo deklaruotą išvykimą iš Lietuvos į Airiją. Teigia, kad tinkamai neinformuotas apie teismo posėdį, negalėjo tinkamai atstovauti savo interesams ir apsiginti nuo pareikšto ieškinio. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.
Ieškinys su priedais atsakovui buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini), ir įteikti asmeniškai (55 b. l.). 2012 m. balandžio 17 d. atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstė savo poziciją dėl pareikšto ieškinio, nurodė atsikirtimus į ieškinį. Atsiliepime savo gyvenamosios vietos adresą atsakovas nurodė Dubline, taip pat nurodė ir adresą Lietuvoje – (duomenys neskelbtini) (59-60 b. l.). 2012 m. birželio 18 d. nutartimi teismas paskyrė byloje parengiamąjį teismo posėdį 2012 m. rugpjūčio 21 d. 13.30 val. Šaukimas atsakovui į posėdį išsiųstas adresu S(duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteiktas, pažymoje apie neįteikimą nurodyta, kad dokumentų niekas neatsiėmė. Šaukimas į posėdį atsakovui išsiųstas pakartotinai tuo pačiu adresu ir atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytu adresu Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), tačiau procesinių dokumentų atsakovas neatsiėmė. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdį atidėjo 2012 m. rugsėjo 25 d., nutarė atsakovui šaukimą į teismo posėdį įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu, kadangi Lietuvoje žinomais adresais atsakovui procesinių dokumentų įteikti nepavyko. Taigi teismo šaukimas į 2012 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdį atsakovui buvo įteiktas 2012 m. rugpjūčio 29 d. Teismo posėdis 2012 m. rugsėjo 25 d. neįvyko, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys neatvyko. Ieškovo prašymu teismas posėdį atidėjo 2012 m. spalio 17 d., apie teismo posėdžio datą ir laiką atsakovas buvo informuotas viešo paskelbimo būdu 2012 m. rugsėjo 26 d. ir papildomai išsiųstas pranešimas atsiliepime nurodytu adresu Lietuvoje (89 b. l.). Byloje esantys įrodymai paneigia atsakovo argumentus, kad jis apie teismo posėdį nebuvo informuotas. Apie teismo posėdį atsakovas buvo informuotas viešo paskelbimo būdu. CPK 130 straipsnio 1 dalis numato, jog kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas arba informavimas apie teismo posėdį naudojamas tik tais atvejais (po to), kai teismas nustato, kad adresato gyvenamoji ar darbo vieta nežinoma. Apeliantas teisus, kad atsiliepime į ieškinį jis nurodė savo gyvenamosios vietos adresą Dubline, kuriuo teismas procesinių dokumentų nesiuntė, todėl procesinių dokumentų nebuvo pagrindo įteikinėti viešo paskelbimo būdu. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas procesinės teisės normos pažeidimas neturėjo įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pats atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė savo adresą Lietuvoje, todėl pasikeitus aplinkybėms, t. y. netekęs galimybės nurodytu adresu gauti procesinių dokumentų, privalėjo apie adreso pasikeitimą informuoti teismą, nurodyti kitą adresą Lietuvoje arba tai, kad dokumentai jam turėtų būti siunčiami tik į Airiją. Tokios pareigos atsakovas nevykdė (CPK 121 str.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, žinodamas apie prieš jį pradėtą procesą, privalėjo domėtis bylos eiga, nes tai yra ne tik šalies teisė, bet ir pareiga (CPK 42 str. 5 d.). Atsakovas, 2012 m. balandžio 17 d. pateikęs atsiliepimą į ieškinį, iki pat bylos išnagrinėjimo pabaigos (2012 m. spalio 17 d.), žinodamas, kad jam civilinėje byloje pareikšti reikalavimai, bylos eiga nepasidomėjo, todėl nebuvo nei atidus, nei rūpestingas.
Negalima sutikti su apelianto argumentu, kad netinkamai informuotas apie teismo posėdį, jis negalėjo atstovauti savo interesams ir apsiginti nuo pareikšto ieškinio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010). Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad apie bylos iškėlimo faktą, pareikštų reikalavimų pobūdį bei faktinį ieškinio pagrindą atsakovas buvo informuotas asmeniškai, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstė savo poziciją ir atsikirtimus į ieškinį, todėl nei teisės būti išklausytam, nei teisės į tinkamą procesą, nei šalių lygiateisiškumo ar rungimosi principai nebuvo pažeisti. Netgi pateiktame apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė kitų aplinkybių, nei jos buvo išdėstytos atsiliepime į ieškinį.
Nustatyti faktai ir išdėstyti argumentai leidžia spręsti, kad ne visiškai tinkamas atsakovo informavimas apie teismo posėdį nedaro įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl tinkamo atsakovo ir dėl laiduotojo turtinės padėties laidavimo sutarties sudarymo metu reikšmės
Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis byloje yra netinkamas atsakovas, o pagal ieškinį turi atsakyti trečiasis asmuo – L. J., kuri yra kredito gavėja. Ieškinys atsakovui pareikštas kaip laiduotojui, todėl už laidavimu užtikrintas skolininkės L. J. neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles yra atsakingas atsakovas. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Laidavimo sutartis yra galiojanti, todėl atsakovui atsiranda iš laidavimo sutarties kylanti prievolė. Tai, kad jis kredito negavo ar neturi suinteresuotumo mokėti įmokas už asmenį, su kuriuo jo nesieja giminystės ryšiai, nepanaikina jo prievolės kreditoriui vykdymo, kadangi būtent tokia yra laidavimo esmė – pagrindiniam skolininkui nevykdant ar netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, kreditorius kreipiasi į laiduotoją, kad šis įvykdytų prievolę. Aplinkybė, kad trečiojo asmens turtinė padėtis geresnė nei atsakovo, nesudaro pagrindo atsakovą atleisti nuo atsakomybės.
Teisėjų kolegija nenagrinėja ir nevertina atsakovo argumentų, susijusių su tuo, kad laidavimo sutartį jis pasirašė būdamas neblaivus, suklaidintas, įtikintas banko atstovės ir įkalbėtas trečiojo asmens, kadangi šie argumentai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas nagrinėja ginčą dėl skolos iš laiduotojo priteisimo. Byloje nėra pareikštas atsakovo reikalavimas dėl laidavimo sutarties nuginčijimo vienu iš CK 1.89, 1.190 ar 1.191 straipsniuose nurodytais pagrindais. Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris, apsimestinis sandoris ar sandoris, sudarytas dėl suklydimo, yra nuginčijami sandoriai, t. y. tokie, kurių pripažinimui negaliojančiais reikia teismo sprendimo (CK 1.78 str. 2 d.). Nuginčijamo sandorio pasekmių ar fakto teismas nekonstatuoja ex officio, dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu turi būti pareikštas reikalavimas. Ieškinio ar priešieškinio dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovas nėra pareiškęs, todėl teisėjų kolegija dėl šių atsakovo argumentų nepasisako ir dėl laidavimo sutarties negaliojimo nesprendžia.
Apeliantas teigia, kad teismas nepasisakė dėl jo atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, kad laidavimo sutarties pasirašymo metu jis neturėjo pakankamai pajamų, tuo metu gaudavo minimalų darbo užmokestį, neturėjo registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, tačiau bankas šių duomenų netikrino, jo turtinės padėties nevertino, taip pažeisdamas CK 6.77 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, šie atsakovo argumentai neturi įtakos atsakovo prievolės pagal laidavimo sutartį vykdymui. CK 6.77 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad laiduotojas būtų konkretus jo nurodomas asmuo. Jeigu tokio reikalavimo kreditorius nepareiškia, skolininkas laiduotoju turi pasiūlyti pakankamai turto prievolei įvykdyti turintį asmenį. Šios teisės normos paskirtis yra įtvirtinti pagrindinio skolininko pareigą pasiūlyti kreditoriui tinkamą laiduotoją, t. y. asmenį, kuris turi pakankamai turto prievolei įvykdyti. Tokiais atvejais skolininkas privalo elgtis sąžiningai ir pateikti teisingą informaciją apie būsimo laiduotojo mokumą. Bankui nėra keliama pareiga tikrinti laiduotojo turtinę padėtį. Nepatikrindamas laiduotojo turtinės padėties kreditorius prisiima riziką, susijusią su išieškojimo apsunkinimu. Taigi apelianto cituojama įstatymo nuostata yra įtvirtinta kreditoriaus interesų apsaugai. Ar buvo tikrinama atsakovo turtinė padėtis, ar jis laidavimo sutarties sudarymo metu turėjo pakankamai turto, kad galėtų atsakyti už kito asmens prievoles, neturi įtakos atsakovo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį vykdymui. Apelianto argumentai kad jis nesuprato savo atsakomybės pagal laidavimo sutartį, kad nežinojo, ką reiškia solidarioji atsakomybė, nepagrįsti. Sutarties 1.1. punkte aiškiai nurodyta, kad laiduotojas prisiima įsipareigojimus atsakyti bankui visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, jeigu skolininkas neįvykdys visų ar dalies arba netinkamai vykdys savo prievoles pagal kreditavimo sutartį. Skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidarioji. Sutarties 2.1.1. punkte nustatyta, kad laiduotojas įsipareigoja atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba netinkamai vykdys savo prievoles ir bankui pareikalavus įvykdyti už skolininką skolininko prievoles kreditavimo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis. Taigi sutarties sąlygose aiškiai apibrėžta laiduotojo atsakomybė, jos ribos ir apimtis, sutartį atsakovas pasirašė, todėl nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo paaiškintos sutarties sąlygos ir sutarties reikšmė. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą, pagrįstai priteisė iš atsakovo, kaip laiduotojo, įsiskolinimą, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio
Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 3 630 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliantas teigia, kad priteistos išlaidos yra per didelės; teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neatsižvelgė į Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus, o vadovavosi tik pateiktais mokėjimo dokumentais. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija iš dalies sutinka.
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Nurodytų Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už ieškinį, skaičiuotinas numatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 3) dauginant iš teisinių paslaugų suteikimo metu galiojusios valstybės institucijų nustatytos minimalios mėnesinės algos (800 * 3), yra 2 400 Lt. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad už ieškinį priteistinas maksimalus atlygis yra aiškiai per didelis ir turėtų būti sumažintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, už šioje byloje parengtą ieškinį 2 400 Lt atlygis laikytinas atitinkančiu Rekomendacijose nustatytus dydžius, ginčo sudėtingumą bei protingumo ir teisingumo kriterijus. Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (šiuo atveju už ieškovo pateiktą prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu) būtų 102 Lt (850* 0,12); 8.18 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už vieną atstovavimo valandą teisme sudaro 127,50 Lt (850 * 0,15). Byloje vyko du teismo posėdžiai, tačiau neviršijantys vienos valandos trukmės, todėl išlaidų dydis už atstovavimą teisme sudarytų 127,50 Lt. Taigi bendra maksimali ieškovui priteistina suma būtų 2 630 Lt. Negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad turėtų būti priteistos didesnės nei Rekomendacijose nustatytos bylinėjimosi išlaidos dėl to, kad teismo posėdžiai vyko Klaipėdoje. Tai, kad ieškovo atstovas buvo iš Vilniaus, nesąlygoja didesnių išlaidų teisinei pagalbai apmokėti priteisimo. Advokatą, vykdantį veiklą Vilniuje, ieškovas pasirinko pats, nors žinojo, kad kitos šalies gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, taigi už papildomų kaštų susidarymą atsakovas nėra atsakingas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamą maksimalų užmokestį už šioje byloje atliktus teisinius veiksmus, todėl sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistino užmokesčio advokato teisinei pagalbai dydis mažintinas iki rekomenduojamos maksimalios sumos – 2 630 Lt. Dėl šių priežasčių yra pagrindas sumažinti bendrą ieškovui iš atsakovo priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 7 981 Lt.
Ieškovas prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidas (124-126 b. l.). Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 93 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Sumažinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui, į. k. 112029270, iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas 8 981 Lt bylinėjimosi išlaidas iki 7 981 (septynių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt vieno) Lt.
Priteisti ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui, į. k. 112029270, iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Danutė Gasiūnienė
Vigintas Višinskis