Civilinė byla Nr. e2-51-1124/2022

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00997-2021-7

 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.6.10.4; 3.2.4.4

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė,

sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,

dalyvaujant ieškovui E. K., ieškovo atstovui advokatui Vidui Adomaičiui, atsakovui S. R., atsakovų S. R., mažosios bendrijos „Aidos“ atstovui advokatui Valdui Pumpučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. (patikslintą) ieškinį atsakovams mažajai bendrijai „Aidos“, S. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir uždraudimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas E. K. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2018 m. gegužės 7 d. MB „Aidos“ steigimo aktą negaliojančiu dėl apsimestinumo; pripažinti ieškovą E. K. MB „Aidos“ steigėju; uždrausti atsakovui S. R. perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti MB ,,Aidos“ ilgalaikį ir trumpalaikį turtą; priteisti iš atsakovų ieškovo E. K. naudai jo šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad ieškovas maždaug 2018 m. pradžioje gavo pasiūlymą iš UAB „Losrita“ atlikti rekonstrukcijos darbus viename iš Marijampolėje esančių objektų, tačiau tam buvo reikalinga įsteigti įmonę, kuri verstųsi pastatų griovimu, namų rekonstrukcija, stogų dengimo darbais ir pan. Kadangi ieškovas neturi didelės patirties rengiant dokumentus, tvarkant dokumentaciją, be to, turėjo įsiskolinimų tretiesiems asmenims, jis kreipėsi į savo pažįstamą atsakovą S. R., klausdamas, ar jis sutiktų formaliai būti mažosios bendrijos steigėju ir direktoriumi, tačiau viskam faktiškai vadovautų pats ieškovas. Su atsakovu S. R. buvo sutarta, kad faktiškai ieškovas užtikrins įmonės veiklą, rūpinsis įmonės veiklos gyvavimu, užsakymų užtikrinimu, t. y. jis bus faktinis vadovas ir savininkas, o atsakovas būtų tik formalus, t. y. de jure, įsteigtos MB „Aidos“ steigėjas ir vadovas. Atsakovas sutiko pasirašyti įmonės steigimo dokumentus ir juos pasirašė, sutiko būti formaliu MB „Aidos“ vadovu. Dėl minėto šalių susitarimo atsakovas de jure tapo MB „Aidos“ vieninteliu steigėju bei vadovu. Tačiau de facto įmonės steigėju ir vadovu visą laiką buvo ieškovas E. K.. Šalys taip pat buvo sutarusios, kad S. R. tik laikinai bus steigėju ir vadovu, o, pasikeitus ieškovo situacijai, įmonė (jos dalys) bus perrašyta ieškovo vardu, t. y. jis vėliau turėjo tapti oficialiu (de jure) MB „Aidos“ savininku ir vadovu. Vadovaujantis minėtu susitarimu, 2018 m. gegužės 11 d. buvo įsteigta ir įregistruota MB „Aidos“, jos direktoriumi įregistruojant atsakovą S. R.. 

3.       Nuo pat MB „Aidos“ veiklos pradžios iki maždaug 2021 m. kovo – balandžio mėnesių ieškovas de facto vadovavo įmonei, priiminėjo sprendimus įmonės veiklos klausimais, pats ieškodavo klientų, tiesiogiai ir betarpiškai su jais bendraudavo, derindavo darbų kainas, atlikdavo darbų užsakymus, suderindavo jų sąlygas ir apmokėjimą, organizuodavo užsakymų vykdymą, nurodydavo atsakovui S. R., kam ir kiek sumokėti ir t.t. Kitaip tariant, būtent ieškovas faktiškai organizavo visą įmonės ūkinę veiklą, nuo jo priimamų sprendimų ir darbo, turimų kontaktų iš esmės priklausė įmonės funkcionavimas, veikla bei generuojamos pajamos. Aplinkybę, kad ieškovas faktiškai vadovavo atsakovui ir nurodinėdavo, ką jis turi padaryti, o atsakovas pateikdavo ieškovui atliktų darbų ataskaitas, patvirtina ir šalių susirašinėjimas. Iš į bylą pateikto susirašinėjimo matyti ieškovo nurodymų atsakovui pobūdis, atsakovo atsiskaitymas ieškovui, kas tik patvirtina, jog faktiškai įmonei vadovavo ir visus su jos veikla susijusius klausimus sprendė ieškovas, o ne atsakovas. Be to, atsakovas ieškovo nurodymu netgi dirbo fizinį griovimą darbą.

4.       Pažymėtina, kad būtent ieškovo pastangų dėka ir ieškovo lėšomis buvo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbų viešasis pirkimas (konkursas), (duomenys neskelbtini), darbų pirkimas. Atsakovui S. R. tik būdavo paskambinama ir pasakoma, kad jis pasirašytų sutartis. Be to, būtent ieškovo pavedimu ir nurodymais atsakovas S. R. atliko betonavimo darbus UAB „Granplasta“, butuose griaudavo dušo kabinas, nešiodavo statybines atliekas, AB „Orlean Lietuva“ Mažeikiuose dirbo su ekskavatoriumi, gyveno kartu su darbininkais, ieškovo nurodymu veždavo ekskavatoriui kurą, padėdavo pašalinti ekskavatoriaus gedimus ir kt. Būtent ieškovas paskirstydavo darbus, įkaitant ir darbus atsakovui.

5.       Ieškovas taip pat sprendė ir kaip panaudoti apyvartines lėšas. Gavus lėšas už atliktus S(duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus, ieškovas sprendė, kur bus panaudojamos lėšos. Būtent ieškovo sprendimu buvo įsigytos transporto priemonės: M. B. GLE30 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. ML350 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ekskavatorius Catterpliar 336D su priedais, kurias ieškovas pats surado, nupirko, rūpinosi jų pervežimu iš Vokietijos. Vėliau buvo nupirktas sunkvežimis MAN (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirktas Lietuvoje iš ieškovo pažįstamo), Mercedes GLK (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Visos minėtos transporto priemonės, išskyrus Mercedes GLK (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo pat jų įsigijimo buvo tik ieškovo dispozicijoje ir buvo naudojamos išimtinai tik ieškovo. Transporto priemonėmis M. B. GLE30 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. ML350 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurių vertės atitinkamai yra apie 50 000 Eur ir 30 000 Eur, naudojosi išimtinai ieškovas, kai tuo tarpu pats de jure vadovas S. R. važinėjo tik kiek daugiau nei 10 000 Eur kainuojančiu automobiliu. Be to, iki to laiko S. R. važinėjo automobiliu Opel, tačiau ieškovo sprendimu S. R. buvo nupirktas kokybiškesnis automobilis – Mercedes GLK (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už ieškovo asmenines lėšas buvo nupirktas mikroautobusas. Ieškovas taip pat surado žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) jį nupirko įmonės vardu. Šiai dienai visi MB „Aidos“ kontrahentai net nesuvokia ir nesupranta, kad iš tiesų de jure įmonės vadovas ir jos savininkas yra kitas asmuo, t. y. ne ieškovas.

6.       Prieš pusmetį tarp ieškovo ir atsakovo prasidėjo nesutarimai. Ieškovas pastebėjo, kad įmonės banko sąskaitoje trūksta pinigų, taip pat kilo nesutarimas dėl atlygio už darbus. Atsakovas pareiškė, kad ieškovas bus „išmestas“ iš darbo bei kad iš tiesų ieškovui niekas nepriklauso. Ieškovas, žinodamas visas įmonės steigimo ir atsakovo tapimo įmonės steigėju bei jo paskyrimo įmonės vadovu aplinkybes, 2021 m. kovo mėn. pasiūlė atsakovui „perrašyti“ įmonę ieškovo vardu. Tačiau atsakovas sutiko tai padaryti tik jeigu ieškovas jam už įmonės „perrašymą“ sumokės 20 000 Eur. Tuo metu ieškovas suprato, kad yra apgautas atsakovo, suprato, jog atsakovas pažeidė jų susitarimą ir yra nesąžiningas.

7.       2021 m. balandžio 8 d. ieškovas taip pat sulaukė telefoninio skambučio, skambinęs asmuo prisistatė K., sakė, jog jis yra įdarbintas S. R. ir jam reikia pasiimti visas transporto priemones, t. y. kad ieškovas privalo grąžinti visas transporto priemones. Ieškovas susisiekė su atsakovu S. R., kuris žodžiu patvirtino minėtas aplinkybes, ir taip pat pareikalavo grąžinti visas transporto priemones bei pareiškė, jog ieškovui niekas nepriklauso. Vėliau K. Z. ir S. R. nurodė, kad, jeigu ieškovas nesumokės jų prašomos sumos, daug didesnę sumą jie gaus tuomet, kai visas įmonės turtas bus parduotas, o vėliau bus bendrovės bankrotas.

8.       Pareikštu ieškiniu yra ginčijamas juridinio asmens MB „Aidos“ steigimo aktas, kaip neatitinkantis tikrosios šalių valios ir faktinės situacijos, t. y. jis yra apsimestinis, nes MB „Aidos“ steigimo akte išreikšta atsakovo S. R. valia neatitinka tikrųjų ketinimų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnį apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios, ydingumo. Faktinės aplinkybės, susijusios su MB „Aidos“ steigimu, patvirtina steigimo akto apsimestinumą, nes: 1) tikroji šalių valia buvo įsteigti MB „Aidos“, „paslepiant“ nuo trečiųjų asmenų tikrąjį MB „Aidos“ steigėją ir šiuo sandoriu pridengiant kitą sandorį, t. y. ieškovo MB „Aidos“ steigimo aktą; 2) ginčijamu sandoriu buvo suklaidinti ir apgauti tretieji asmenys, įskaitant ir valstybines institucijas, dėl tikrojo bendrovės steigėjo; 3) veiksmai, tiek steigiant MB „Aidos“, tiek ir organizuojant jos veiklą, taip pat patvirtina steigimo akto apsimestinumą. Minėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad steigimo akto išorinė forma neatitinka šalių vidinės valios, toks steigimo aktas yra apsimestinis ir, remiantis CK 1.87 straipsniu, ieškovas turi būti pripažįstamas MB „Aidos“ steigėju.

9.       Dėl kito ieškinio reikalavimo – uždraudimo atlikti tam tikrus veiksmus, nurodoma, kad prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Tai vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Šiuo atveju ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas S. R., neteisėtai valdydamas ir vadovaudamas MB ,,Aidos“, gera valia neperleidžia juridinio asmens, kaip nuosavybės objekto, teisėtam faktiniam savininkui – ieškovui, o priešingai, atlieka neteisėtus veiksmus – reikalauja iš ieškovo piniginių lėšų už perleidimą, o šiam nesutikus, atlieka veiksmus, darančius didelę žalą mažajai bendrijai – bendrijos vardu sudarinėja nenaudingus sandorius, švaisto bendrijos sąskaitoje esančias lėšas, didina finansinių įsipareigojimų mastą. Pateikti rašytiniai įrodymai apie esančią faktinę padėtį, t. y. ieškovo ir atsakovo S. R. susirašinėjimas, skelbimai apie pardavinėjamą turtą, taip pat duomenys apie jau atliktus neteisėtus veiksmus, kurie atitinka turto švaistymo sąvoką, sudaro pakankamą pagrindą išvadai dėl atsakovo S. R. neteisėtos ir žalingos įmonei veiklos ir netinkamo bei nuostolingo turto naudojimo.

10.       Aplinkybę, kad atsakovas S. R. elgėsi neteisėtai įrodo: ieškovo ir atsakovo S. R. 2018 m. žodinio susitarimo pažeidimas, pasireiškęs 2021 m. kovo mėn., ieškovui paprašius atsakovo „perrašyti“ įmonę ieškovo vardu; atsakovo pareikalavimas grąžinti visas transporto priemones ir atsakovo patvirtinimas, kad jis parduos visas įmonės transporto priemones bei inicijuos įmonės bankrotą; nuo 2020 m. rugsėjo mėn., kai įmonėje dirbo net devyni darbuotojai, 2021 m. balandžio 16 d. įmonėje buvo likę tik du darbuotojai; be to, sąmoningai yra siekiama įmonės nuostolingumo, ką patvirtina įmonės pelno (nuostolių) ataskaita už 2020 metus; atsakovo 2021 m. balandžio mėnesio kreipimasis į Kauno apskrities VPK, apkaltinant ieškovą nusikalstamos veikos padarymu ir įmonės turto pasisavinimu, jam pačiam žinant atsakovo tapimo įmonės steigėju ir jos vadovu aplinkybes, žinant dar 2018 m. tarp šalių buvusį susitarimą ir kad būtent ieškovas yra tikrasis ir faktinis šios įmonės steigėjas; 2021 m. gegužės 5 d. MB „Aidos“ nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė – 21 900 Eur, staigus perleidimas tretiesiems asmenims, t. y. V. Z. (visą laiką iš ieškovo pusės buvo planuojama minėtame žemės sklype įrengti statybinio laužo malimo punktą); vieno iš automobilių – M. B. GLK, galimas perleidimas (šiuo metu registruose jau nėra duomenų, kad minėtas automobilis priklauso MB „Aidos“), siekis perleisti kitą automobilį – M. B. GLE Coupe 350 (paduodant skelbimą dėl šio turto pardavimo, pasigaminus naujus užvedimo raktelius ir dokumentus, kadangi šio automobilio užvedimo rakteliai ir dokumentai vis dar yra pas ieškovą).

11.       Taigi, šiuo atveju yra būtina nustatyti tam tikrus ribojimus ar draudimus, kurie iš esmės nesužlugdytų mažosios bendrijos veiklos, užkirstų kelią ateityje galintiems kilti naujiems teisminiams ginčams dėl neteisėtai, per maža kaina perleisto turto, iššvaistyto turto (žalos) ir kt., taip pat siekiant išvengi žalos ieškovui, kuriam, pripažinus jį steigėju, už mažosios bendrijos prievoles gali kilti teisinė atsakomybė. Taigi, be reikalavimo pripažinti steigimo sandorį apsimestiniu, tikruoju įmonės steigėju pripažįstant ieškovą, kartu reiškiamas ir prevencinio pobūdžio reikalavimas – uždrausti atsakovui S. R. perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti MB ,,Aidos” trumpalaikį ir ilgalaikį turtą.

12.       Atsakovai mažoji bendrija „Aidos“ (toliau ir – Atsakovas 1), S. R. (toliau ir – Atsakovas 2) atsiliepimu į ieškinį (patikslintą ieškinį) su ieškiniu (ir patikslintu ieškiniu) nesutinka, prašo ieškinį atmesti.

13.       Nurodo, kad Atsakovas 2 šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini). Iki studijų pradžios ir studijuojant, Atsakovo 2 darbas buvo susijęs su statybomis. Atsakovas 2, įgavęs tiek teorinių, tiek praktinių žinių, nusprendė pradėti savo verslą ir įsteigti savo įmonę, kuri užsiimtų statybos darbais. Atsakovas 2 parengė steigimo aktą, gavo iš motinos, kaip nekilnojamojo turto, kuriame yra registruota įmonės buveinė, sutikimą dėl patalpų juridinio asmens buveinei įregistruoti ir pateikė MB „Aidos“ steigimo dokumentus registruoti VĮ Registrų centrui. Nurodytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys dokumentai, priešingai nei nurodo ieškovas, patvirtina, kad Atsakovas 2 sugalvojo įsteigti įmonę ir atliko visus veiksmus, būtinus bendrijai įregistruoti. Tiek steigiant bendriją, tiek vėliau vykdant jos veiklą, tarp ieškovo ir Atsakovo 2 nebuvo susitarimo, kad Atsakovas 2 yra tik formalus steigėjas ir vadovas. Priešingai, nuo pat bendrijos steigimo dienos Atsakovas 2 veikė kaip vienintelis bendrijos dalininkas ir vadovas. Tokią nuostatą patvirtina ir Atsakovo 2 veiksmai bendrijos veiklos laikotarpiu.

14.       Atsakovo

15.       Ieškovas aplinkybes, kad jis buvo įmonės steigėjas ir faktinis vadovas įrodinėja aplinkybe, kad Atsakovas 2 ieškovo nurodymu dirbo (duomenys neskelbtini) ir gyveno kartu su statybininkais (duomenys neskelbtini). Tačiau pažymėtina, kad įmonė neturėjo sutartinių santykių, kurių pagrindu statybos darbai būtų atliekami Mažeikiuose, taip pat Atsakovas 2 niekada nedirbo (duomenys neskelbtini). Net jeigu ieškovas įrodytų, kad tam tikrus statybos darbus atliko pats Atsakovas 2, būtina įvertinti, kad būtent įmonės steigėjas ir vadovas yra suinteresuotas, kad prisiimti sutartimis įsipareigojimai būtų atlikti kokybiškai, operatyviai ir panaudojant mažiausiai lėšų. Todėl paties įmonės steigėjo ir vadovo fizinis darbas turėtų būti vertintinas kaip siekis kuo ekonomiškiau ir efektyviau įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Visos įmonės veiklos metu įsigytos transporto priemonės buvo įsigytos bendrijos lėšomis ir sprendimas įsigyti transporto priemones buvo priimtas ne ieškovo. Aplinkybė, kad Atsakovas 2 važinėjo transporto priemone, kurios vertė – iki 10 000 Eur, nepatvirtina fakto, kad ieškovas, o ne Atsakovas 2, buvo įmonės steigėjas ir faktinis jos vadovas. Ieškovas taip pat nepateikia įrodymų, pagrindžiančių, kad būtent jis ieškojo ir surado žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad, įsigyjant žemės sklypą, jo paskirtis buvo „žemės ūkio“. Tik Atsakovo 2 iniciatyva, veiksmais ir priimtais sprendimais nurodyto žemės sklypo paskirtis buvo pakeista. Minėtą faktinę aplinkybę patvirtina kartu su atsiliepimu į ieškinį teikiamas 2019 m. rugpjūčio 16 d. Atsakovo 2 pasirašytas prašymas Kauno miesto savivaldybei dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo. Būtent Atsakovas 2, siekdamas vystyti įsteigtos įmonės veiklą, atliko veiksmus, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas, jo paskirtis būtų pakeista į tinkamą įmonės veiklai. Pažymėtina, kad tiek įsigyjant minėtą žemės sklypą, tiek keičiant jo paskirtį, ieškovas nedalyvavo.

16.       Ieškovas nurodo, kad tariami konfliktai tarp šalių prasidėjo tuomet, kai ieškovas pastebėjo, kad įmonės banko sąskaitoje trūksta pinigų. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas negalėjo žinoti informacijos apie įmonės banko sąskaitoje esančias lėšas, nustatyti, kad įmonės banko sąskaitoje trūksta lėšų, nes įmonės veiklos metu neturėjo prisijungimų prie bendrijos banko sąskaitos. Išskirtinai tik Atsakovas 2 turėjo prisijungimus prie bendrijos banko sąskaitos, tik Atsakovui 2 buvo žinoma bendrijos finansinė situacija. Taigi, minėta ieškovo ieškinyje nurodyta aplinkybė apie tariamai prasidėjusius konfliktus ir jų priežastis yra tik deklaratyvus, jokiais įrodymais nepagrįstas, argumentas.

17.       Atsakovas 2 sutinka su aplinkybe, kad iš ieškovo buvo pareikalauta grąžinti transporto priemones, kadangi su ieškovu buvo nutraukti darbiniai santykiai ir ieškovas nepagrįstai negrąžino bendrijai priklausančio turto. Būtent dėl nurodytų neteisėtų ieškovo veiksmų buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl galimos nusikalstamos veikos. Atsakovas 2, kaip įmonės steigėjas ir vadovas, ėmėsi veiksmų, kad bendrijai priklausantis turtas būtų grąžintas. Aplinkybę, kad Atsakovas 2, kaip įmonės steigėjas ir vadovas, ėmėsi veiksmų, kad būtų sugrąžintas bendrijai priklausantis turtas, patvirtina ir pridedamas prašymas antstolei R. G. bei antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

18.       Aplinkybes, kad Atsakovas 2 buvo įmonės steigėjas ir jos vadovas, patvirtina Atsakovo 2 atlikti veiksmai, vystant ir plėtojant įmonės veiklą. Įvertinus tai, kad statybos teisiniuose santykiuose kyla teisminių ginčų, Atsakovas 2 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėja. Nurodytos sutarties pagrindu buvo sprendžiami įvairūs su bendrijos veikla susiję klausimai. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad Atsakovas 2 bendrijos veiklos metu rūpinosi visais su įmonės veikla susijusiais klausimais.

19.       Priešingai nei nurodo ieškovas, visus klausimus, susijusius su prisiimtais sutartiniais įsipareigojimais, įmonės veikla, sprendė Atsakovas 2. Ieškovas nurodo, kad būtent jis derino darbų veiksmus, susijusius su AB „Orlen Lietuva“. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ieškinyje klaidingai nurodo užsakovą – užsakovas buvo UAB „Orlen Service Lietuva“ ir visi veiksmai, įskaitant pasiūlymą, darbų pobūdį ir apimtis, buvo derinami ne ieškovo, o Atsakovo 2. Tokias aplinkybes patvirtina kartu su atsiliepimu teikiamas susirašinėjimas tarp Atsakovo 2 ir užsakovo UAB „Orlen Service Lietuva“ atstovo bei prašymas dėl leidimų išdavimo.

20.       Atsakovas 2, būdamas įmonės vadovas ir steigėjas, ne tik derino su klientais darbų pobūdį, apimtis, sudarinėjo sutartis, tačiau sprendė ir kitus su įmonės veikla susijusius klausimus: teikė nemokumo administratoriui prašymus dėl kreditorinių reikalavimų, reiškė pretenzijas dėl susidariusios skolos už atliktus darbus, domėjosi ir teikė prašymus AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl tolimesnių jų veiksmų, susijusių su bendrijos įsigytu žemės sklypu. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Atsakovas 2, o ne ieškovas, vykdė bendrijos vadovo ir steigėjo funkcijas, rūpinosi bendrijos veikla ir plėtra.

21.       Ieškovo pozicija dėl jo statuso įmonėje yra nenuosekli – ieškinyje ieškovas įrodinėja, kad jis buvo įmonės steigėjas ir faktinis vadovas, tačiau Darbo ginčų komisijai pateiktame skunde/prašyme nurodo ir pripažįsta, kad MB „Aidos“ dirbo darbų vadovu ir reikalauja, kad Darbo ginčų komisija įpareigotų „darbdavį atstatyti jį į pareigas“. Taigi, darbo santykių ginče ieškovas pripažįsta, kad jis buvo tik įmonės darbuotojas („darbų vadovas“), tuo tarpu ieškinyje nurodo, kad jis buvo faktinis įmonės steigėjas ir vadovas.

22.       Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 21 straipsnis apibrėžia bendrijos vadovo funkcijas, numato atsakomybės sritis. Atsakovas 2 vykdė įstatyme numatytas funkcijas ir teikė VĮ Registrų centrui finansines ataskaitas, tą darė nuo pat bendrijos veiklos pradžios. Atsakovo 2 veiksmai (bendrijos dokumentų rengimas ir pateikimas Juridinių asmenų registrui, darbo ir rangos sutarčių sudarymas ir kt.) patvirtina, kad Atsakovas 2 veikė kaip MB „Aidos“ vadovas.

23.       Pažymėtina, kad nei bendrijos steigimo metu, nei šiuo metu, Atsakovui 2 nebuvo ir nėra žinoma apie ieškovo įsiskolinimus, taip pat trečiuosius asmenis, turinčius reikalavimo teisę į ieškovą. Todėl ieškovo argumentas, kad tarp šalių buvo bendras susitarimas steigti įmonę Atsakovo 2 vardu, kad būtų apgauti tretieji asmenys, yra nepagrįsti. Kita vertus, jei ieškovas siekia apgauti kreditorius, tai tik patvirtina jo nesąžiningumą.

24.       Byloje nėra duomenų ir apie tai, ar bendrijos steigimo metu ieškovas turėjo įsiskolinimų. Be to, net jeigu ir būtų pateikti duomenys apie trečiųjų asmenų reikalavimus ieškovui, keltinas klausimas, ar bendrijos steigimo faktas gali būti susijęs su tariamu šalių susitarimu dėl trečiųjų asmenų apgaulės. MB „Aidos“ nuostatuose nenumatytas kitoks juridinio asmens dalyvio atsakomybės klausimas, nei tai numato CK. Ieškovui įsteigus bendriją, trečiųjų asmenų galimybės nukreipti reikalavimus į bendrijos turtą yra ribotos.

25.       MB „Aidos“ steigimo metu Atsakovas 2, turėdamas praktinės ir teorinės patirties statybos darbų srityje, įsteigė bendriją ir tai buvo jo, kaip vienintelio steigėjo, valia. Atsakovo 2 veiksmai iki bendrijos steigimo (sutikimo dėl buveinės adreso suteikimo gavimas, visų būtinų steigimui dokumentų parengimas ir pateikimas VĮ Registrų centrui, apmokėjimai už steigimą ir kt.) patvirtina, kad bendrijos steigimo aktas – tai vienašališka Atsakovo 2 valia įsteigti įmonę. Atsakovo 2 veiksmai, įsteigus bendriją (darbų derinimai su klientais, darbų organizavimas, pretenzijų dėl įsiskolinimų rengimas ir kt.), sudaro pagrindą teigti, kad vienintelis bendrijos steigėjas ir vadovas buvo Atsakovas 2.

26.       Šiuo atveju taip pat nėra įrodyta nei viena iš įstatymų leidėjo numatytų sąlygų prevenciniam reikalavimui tenkinti. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, kad Atsakovas 2 sudarinėja sandorius, nenaudingus įmonei. Aplinkybė, kad buvo parduotas žemės sklypas, nesuponuoja nuostatos, kad sandoris buvo nenaudingas įmonei, taip pat nepreziumuoja Atsakovo 2 neteisėtų veiksmų. Nuo bendrijos įsteigimo momento juridinio asmens vadovas yra Atsakovas 2.. Vadovaudamasis įstatymo leidėjo numatyta teise, Atsakovas 2 priėmė sprendimą parduoti įmonei priklausantį žemės sklypą. Ieškovo teiginys apie tariamai Atsakovo 2 neteisėtą ir įmonei žalingą veiklą, parduodant žemės sklypą, vertintinas kaip deklaratyvus, nepagrįstas įrodymais.

27.       Nei su pradiniu, nei su patikslintu ieškiniu ieškovas nepateikė duomenų/įrodymų apie švaistomos bendrijos lėšos. Ieškovas neįrodė mažėjančių, banko sąskaitoje esančių, lėšų sumažėjimo fakto, taip pat, kad lėšų mažėjimas yra susijęs su Atsakovo 2 neteisėtais veiksmais. Bylos nagrinėjimo stadijoje, kai buvo pareikštas naujas prevencinis reikalavimas, nėra įrodyta aplinkybė, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas. Taigi, ieškovas, grįsdamas prevencinį reikalavimą, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo remtis patikslintame ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad buvo pažeistas tarp šalių sudarytas žodinis susitarimas. Ieškovas šioje proceso stadijoje nėra įrodęs fakto, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl bendrijos perleidimo, kad Atsakovas 2 pažeidė tokį susitarimą, taip pat kad žodinio susitarimo pažeidimas daro žalą (kelia realią grėsmę) įmonės veiklai.

28.       Siekiant pagrįsti pareikštą prevencinį reikalavimą, aktualūs duomenys, patvirtinantys įmonės nuostolingą veiklą 2021 m. Tačiau tokių duomenų ieškovas, pareikšdamas prevencinį reikalavimą, nepateikė. 2020 m. nuostolingą bendrijos veiklą lėmė ne Atsakovo 2 tariamai neteisėti veiksmai, ar siekis iškelti įmonei nemokumo bylą, o visame pasaulyje prasidėjusi pandemija dėl COVID-19, dėl ko sumažėjo galimybės įmonei vykdyti veiklą. Ieškovas, nurodydamas, kad Atsakovas 2 siekia inicijuoti nemokumo iškėlimo bylą, nepateikia duomenų/įrodymų, galinčių pagrįsti minėtą teiginį. Priešingai nei nurodo ieškovas, Atsakovas 2 šiuo metu imasi veiksmų, mažinančių įmonės skolas.

29.       Atsakovas 2 turėjo teisinį ir faktinį pagrindą kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją, kadangi ieškovas negrąžino įmonei priklausančio turto – transporto priemonių. Kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo instituciją lėmė aplinkybė, kad, nutraukus darbo santykius, ieškovas negrąžino įmonės turto – transporto priemonių, kurios reikalingos tiesioginei įmonės veiklai. Toks Atsakovo 2 elgesys vertintinas kaip apdairaus ir atsakingo įmonės vadovo elgesys.

30.       Atsakovas 2, veikdamas kaip įmonės vadovas, turėjo teisinį pagrindą pasigaminti naujus automobilio raktus ir išsiimti naują techninį pasą. Įvertinus aplinkybę, kad parduodama transporto priemonė M. B. GLE Coupe 350 nėra tiesiogiai susijusi su įmonės veikla, buvo priimtas sprendimas parduoti transporto priemonę ir gautas finansines lėšas panaudoti įmonės veikloje.

31.       CK 6.255 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismo atsisakymas tenkinti prevencinį ieškinį neatima teisės reikalauti atlyginti dėl tos veiklos atsiradusią žalą. Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad yra teisinių priemonių atlyginti padarytą žalą be prevencinių reikalavimų, t. y. ieškovui nekils teisinių pasekmių prieš kreditorius net tuo atveju, jeigu būtų tariamai išvaistytas įmonės turtas, ir teismas pripažins ieškovą MB „Aidos“ steigėju.

32.       Ieškovo nurodytą faktinę aplinkybę, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas, paneigia aplinkybė, kad ieškovas, dar dirbdamas MB „Aidos“, 2021 m. vasario 17 d. tapo MB „Gydas“ vadovu. Naujai įsteigta mažoji bendrija užsiima analogiška MB „Aidos“ veikla – statinių griovimas, statybvietės paruošimas, pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas. Minėta aplinkybė sudaro pagrindą teigti, kad ieškovas, įgijęs patirties ir profesinių žinių, įsteigė naują bendriją, galimai jos veikloje naudojo MB „Aidos“ priklausančiomis transporto priemonėmis.

33.       Ieškovas, formuodamas ieškinio reikalavimus, neišsprendžia restitucijos klausimo. Teismui tenkinus pirmąjį ieškovo reikalavimą – pripažinus MB „Aidos“ steigimo aktą negaliojančiu (nuo jo sudarymo momento), antrasis reikalavimas – uždrausti Atsakovui 2 perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti MB „Aidos“ ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, negali būti įgyvendintas.

34.       Ieškovas dublike papildomai pažymėjo, kad Atsakovui 2 buvo nurodyta, jog ieškovui reikia tik formalaus steigėjo ir direktoriaus, dėl ko Atsakovui 2 taip pat buvo nurodyta, kad jis privalės dirbti išimtinai techninį darbą, vykdyti ieškovo nurodytas funkcijas, darbus, sekti skelbimus apie viešuosius pirkimus, bendrauti elektroniniu paštu ir t.t.. Atsakovas 2 vykdė betonavimo ir kitus fizinius darbus, komunikavo elektroniniu paštu. Vien tik aplinkybė, kad Atsakovas 2 gavo iš motinos sutikimą dėl buveinės registravimo, nepatvirtina, kad iš tiesų faktinis vadovas buvo Atsakovas 2. M. A.2 veiksmai – vykdytos darbo funkcijos, buvo atlikti vadovaujantis ieškovo nurodymais. Be to, ieškovas pripažįsta, kad Atsakovas 2 turėjo didesnius kompiuterinio raštingumo gebėjimus, todėl ieškovo nurodymu atsakydavo elektroniniu paštu į tam tikrus užklausimus, komunikavo ieškovo paliepimu su kai kuriais įmonės kontrahentais. Kita vertus, vien minėtų techninių veiksmų atlikimas nepaneigia fakto dėl kažkada egzistavusio tarpusavio susitarimo dėl MB „Aidos“ steigimo.

35.       Atsakovai nurodo, kad neva ieškovas tik po septynių mėnesių nuo įmonės įsteigimo pradėjo dirbti bendrovėje ir gavo atlyginimą, tačiau dar iki to laiko būtent tik ieškovo dėka bendrovei buvo užtikrinti darbai, gaunamos pajamos, įskaitant gautus darbus S. (duomenys neskelbtini). Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių bendrovė buvo įsteigta Atsakovo 2 vardu, ieškovui buvo mokamas tik simbolinis atlyginimas, nors savo esme ieškovas vykdė visas funkcijas, kaip faktinis įmonės vadovas, dalyvaudavo derybose su klientais, derindavo kainas, Atsakovui 2 nurodinėdavo, kam atlikti pavedimus ir t. t..

36.       Atsakovas 2 yra nenuoseklus, teigdamas, ar neigdamas, jog jis dirbo su kitais statybininkais objekte Mažeikiuose. Vienu atveju jis neva neigia, kad apskirtai buvo kažkokie susitarimai dėl darbų apariame objekte, kita vertus nurodo, kad, jei ir dirbo, tai tą darė ekonominiais sumetimais ir taupydamas įmonės lėšas.

37.       Atsakovas 2 sąmoningai nutyli, kad apie 60 000 Eur vertės automobiliu važinėjo būtent ieškovas, kurio darbo užmokestis pagal darbo sutartį buvo vos 20 Eur. Vadovaujantis elementaria logika, mažai tikėtina, kad įmonės steigėjas ir jos vadovas važinėtųsi beveik šešis kartus pigiau kainuojančiu automobiliu, o ieškovas, uždirbantis vos 20 Eur, važinėtųsi prabangiu MERCEDES GLE Coupe automobiliu, kainuojančiu apie 60 000 Eur.

38.       Atsakovas 2 nutyli aplinkybę, kad žemės sklypą surado ir pirkimo procedūromis užsiminėjo ieškovas, naudodamasis nekilnojamojo turto pardavimo brokerio pagalba. Aplinkybė, kad vėliau buvo pakeista žemės sklypo paskirtis ir Atsakovas 2 komunikavo su atitinkamais specialistais, buvo tik ieškovo nurodymas Atsakovui 2, t. y. jis buvo ieškovo priimto sprendimo vykdytojas.

39.       Nors atsakovai teigia, kad neva ieškovas negalėjo žinoti įmonės banko sąskaitoje esančių lėšų likučio, tačiau komunikavimas vykdavo su buhaltere, be to, naudodamasis banko kortele ieškovas galėjo matyti MB „Aidos“ sąskaitoje esantį likutį. Nors ieškovas neneigia, kad dėl kompiuterinio raštingumo Atsakovui 2 buvo suteikti prisijungimo prie banko sąskaitos slaptažodžiai, tačiau būtent ieškovo nurodymu būdavo pervedamos lėšos, minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įrodymai. 

40.       Dėl transporto priemonių gražinimo atsakovai į policiją kreipėsi jau tuomet, kai tarp Atsakovo 2 ir ieškovo įvyko konfliktas. Kitaip tariant, tai galimai iš anksto apgalvotas Atsakovo 2 manevras, siekiant gauti finansinės naudos. Daugiau nei akivaizdu, kad Atsakovas 2 siekia nesąžiningai sukurti tokią situaciją, kad, panaikinus steigimo aktą ir pripažinus, kad iš tiesų tikrasis bendrijos savininkas yra ieškovas, bendrija neturėtų jokio turto, o už turto pardavimą gautos lėšos atitektų Atsakovui 2.

41.       Atstovavimo sutartis su advokato padėjėja, aplinkybės dėl UAB „HSC Baltic“, pažymėjimas dėl atliekų tvarkymo – visa tai vyko ieškovo nurodymu. Tuo tarpu vienkartinis naujo kliento suradimas nepatvirtina, kad iš tiesų tikrasis įmonės savininkas ir steigėjas yra Atsakovas 2. Atsakovui 2 buvo mokamas atlyginimas, todėl jam buvo pavedamos atlikti užduotys.

42.       Ieškovas Atsakovui 2 buvo nurodęs nuolat sekti viešųjų pirkimų skelbimus ir teikti paraiškas dėl dalyvavimo konkursuose, nes Atsakovas 2 buvo labiau pažengęs kompiuterinio raštingumo srityje nei ieškovas. Aplinkybė, kad Atsakovas 2 elektroniniu paštu vykdė susirašinėjimą su kontrahentais, su jais iš dalies komunikavo, nepaneigia fakto, kad tai buvo ieškovo duotų užduočių vykdymas. Tas pats pasakytina apie komunikavimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, su AB „Lietuvos geležinkeliais“ ir t.t.

43.       Darbo ginčų komisijai reikėjo pateikti darbo sutartį, kurioje buvo nurodytos ir pareigos – darbų vadovas. Tačiau net ir Darbo ginčų komisijoje vykusiame procese iš ieškovo pusės buvo nurodyta, kad jis yra faktinis bendrijos steigėjas ir vadovas.

44.       Teisę teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, juos rengti, pasirašyti turi tik de jure vadovas. Minėtos aplinkybės ieškovas ir nekvestionuoja, nes, finansinę atsakomybę pasirašius ieškovui, ji būtų nepriimta. Be to, finansinę atskaitomybę kiekvienais metais rengdavo buhalterė, kuri ją ir pateikinėdavo, naudodamasi de jure vadovo prisijungimu.

45.       Atsiliepime nurodoma, kad MB „Aidos“ yra ribotos atsakomybės bendrovė, todėl galimybės nukreipti į ją išieškojimą yra labai ribotos. Tačiau įmonei išplėtus, tuo pačiu didėja ir jos savininko dalių vertė, į kurias galima nukreipti išieškojimą. Būtent dėl šios priežasties buvo nutarta įmonę steigti Atsakovo 2 vardu ir mokėti ieškovui simbolinį atlyginimą.

46.       Jau metų pradžioje buvo nesutarimai tarp ieškovo ir Atsakovo 2, buvo aišku, kad kartu dirbti bus neįmanoma. Net buvo sutarta, kad bus įsteigta nauja mažoji bendrija, kuri atiteks Atsakovui 2, o MB „Aidos“ turėjo būti „perrašyta“ ieškovo vardu. MB „Gydas“ įkūrimas buvo pasekmė prasidėjusio ir tebesitęsiančio konflikto tarp ieškovo ir Atsakovo 2.

47.       Atsakovai triplike papildomai nurodė, kad, jeigu ieškovas buvo faktinis bendrijos steigėjas, jis galėjo atlikti veiksmus, kaip bendrijos steigėjas, nesusijusius su tariamais įsiskolinimais tretiesiems asmenims. Vienas iš galimų veiksmų – sutikimo/leidimo dėl juridinio asmens buveinės gavimas. Atsakovo 2 pastangomis buvo gautas sutikimas įregistruoti juridinio asmens buveinę. Toks Atsakovo 2 veiksmas vertintinas kaip kryptingas įmonės steigėjo/vadovo veiksmas.

48.       Aplinkybę, kad Atsakovas 2 iki bendrijos steigimo turėjo teorines žinias, reikalingas dirbant statybos sektoriuje, patvirtina teikiami dokumentai – pažyma apie Atsakovo 2 studijas. Tarp šalių nebuvo susiklostę pavaldumo santykiai ir ieškovas neteikė Atsakovui 2 jokių nurodymų. Ieškovas dirbo darbų vadovu, kurio viena iš pagrindinių funkcijų – prižiūrėti objektus, duoti nurodymus darbininkams.

49.       Ieškovas aplinkybę, kad jis buvo bendrijos vadovas ir steigėjas, įrodinėja faktu, kad jis vairavo 60 000 Eur kainuojantį automobilį. Pažymėtina, kad ieškovo nurodomu automobiliu važinėjo ne tik ieškovas, tačiau ir Atsakovas 2 bei Atsakovo 2 tėvas, kuris dirbo (duomenys neskelbtini). Ieškovas, save laikydamas įmonės steigėju/vadovu, turėtų žinoti, kad bendrijai priklausanti transporto priemonė buvo įsigyta ne, kaip nurodo ieškovas, už 60 000 Eur, o už 48 000 Eur.

50.       Ieškovas buvo bendrijos „Aidos“ darbuotojas, kuriam buvo mokamas darbo užmokestis ir jis vykdė Atsakovo 2 pateiktas užduotis/darbus. Aplinkybė, kad ieškovas komunikavo su tariamu nekilnojamojo turto agentu, nevertintina kaip įrodymas, patvirtinantis, kad faktinis bendrijos vadovas buvo ieškovas.

51.       Su įmonės buhaltere bendravo tik Atsakovas 2. Atsakovas 2 yra įsitikinęs, kad ieškovas net negalėtų įvardinti, kas bendrijai teikdavo buhalterinės apskaitos paslaugas. Ieškovui niekada nebuvo išduota įmonės banko kortelė, todėl ieškovas negalėjo žinoti apie bendrijos banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, vykdomas bankines operacijas.

52.       Atsakovas 2 nuolat stebėjo viešuosius prikimus, bendravo su klientais, sudarinėjo sutartis. Tai nebuvo vienkartinis Atsakovo 2 veiksmas. Atsakovo 2 iniciatyva buvo gautas atliekų tvarkymo pažymėjimas. Atliekų tvarkymo pažymėjimą galėjo gauti ir ieškovas, save laikantis įmonės steigėju/vadovu. Pažymėjimo gavimas negali būti susijęs su galimais ieškovo įsiskolinimais tretiesiems asmenims.

53.       Ieškovas ne tik suklydo įmonės pavadinimą (vietoj UAB „Orlen Service Lietuva“, nurodant AB „Orlen Lietuva“), tačiau neteisingai įvardijo ir objekte atliktus darbus – minėtame objekte nebuvo atlikinėjami betonavimo ir ekskavatoriaus šlangos keitimo darbai. Nurodytame objekte ekskavatoriumi buvo kraunama siera į traukinio vagonus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nežino, nei kas buvo užsakovas, nei kokie darbai objekte buvo atlikinėjami.

54.       Priešingai nei nurodo ieškovas, finansines bendrijos ataskaitas gali teikti ne tik bendrijos vadovas, tačiau ir jo įgaliotas asmuo. Ieškovas, laikydamas save steigėju ir vadovu, siekdamas kontroliuoti bendrijos finansinę padėtį, teikdamas Atsakovui 2 nurodymus, galėjo nurodyti parengti įgaliojimą, kurio pagrindu ieškovas galėtų veikti kaip faktinis bendrijos steigėjas.

55.       Byloje nėra duomenų, ieškovas taip pat nenurodė argumentų, kad 2021 m. iš esmės pasikeitė jo finansinė padėtis, suteikianti galimybę steigti naują bendriją ar būti MB „Aidos“ steigėju.

56.       Ieškovas, jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

57.       Atsakovas, atsakovų atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Dėl įrodjinėjimo, įrodymo pareigos tarp šalių paskirstymo

58.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 61 punktą).

59.       Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).

60.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).

61.       Įrodinėjimo proceso metu tiriami ir vertinami ne bet kokie šalių pateikti faktiniai duomenys, o tik tie, kurie sudaro įrodinėjimo dalyką byloje. Įrodinėjimo dalyką (byloje nustatytinus faktus) lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindai. Tai reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik tuos šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 180 straipsnis).

62.       Ieškovas nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimą pripažinti 2018 m. gegužės 7 d. MB „Aidos“ steigimo aktą negaliojančiu dėl apsimestinumo ir pripažinti ieškovą E. K. MB „Aidos“ steigėju, remdamasis tarp jo ir atsakovo egzistavusiu žodiniu susitarimu dėl MB „Aidos“ steigimo, pagal kurį MB „Aidos“ turėjo būti perleista ieškovui, taip pat aplinkybe, kad de facto įmonės steigėju ir vadovu visą laiką buvo ieškovas E. K.. Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui teko minėtų aplinkybių įrodinėjimo pareiga byloje (žr. taip pat kitą šio sprendimo dalį).

Dėl ieškinio reikalavimų – pripažinti 2018 m. gegužės 7 d. MB „Aidos“ steigimo aktą negaliojančiu dėl apsimestinumo ir pripažinti ieškovą E. K. MB „Aidos“ steigėju, (ne)pagrįstumo

63.       VĮ Registrų centro duomenimis, MB „Aidos“ registruota 2018 m. gegužės 11 d., jos buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), Juridinio asmens vardu veikia vadovas – direktorius S. R., mažosios bendrijos elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini).

64.       R. R. ir N. J. R. (atsakovo S. R. tėvai) 2018 m. gegužės 11 d. davė sutikimą suteikti patalpas juridinio asmens – MB „Aidos“, buveinei jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sutiko, kad minėtu adresu būtų registruota mažosios bendrijos buveinė.

65.       2018 m. gegužės 31 d. VĮ Registrų centras išrašė PVM sąskaitą faktūrą pirkėjui S. R. už „pavadinimo laik. įrašymą į JAR ir MB įregistravimą“.

66.       MB „Aidos“ steigimo aktas (ieškovo ieškiniu ginčijamas aktas) pasirašytas S. R.; 2018 m. gegužės 7 d.. MB „Aidos“ steigimo akte nurodytas mažosios bendrijos steigėjas, asmuo, turintis teisę veikti steigiamos bendrijos vardu, mažosios bendrijos vadovas – S. R.; mažosios bendrijos buveinė (duomenys neskelbtini) . Steigėjas įsipareigojo įnešti 10 Eur įnašą. MB „Aidos“ nuostatuose nurodoma, kad tai yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. MB „Aidos“ nuostatai pasirašyti 2018 m. gegužės 7 d. S. R..

67.       Ieškovas byloje pareikštu ieškiniu reiškia reikalavimą dėl MB „Aidos“ steigimo akto pripažinimo negaliojančiu CK 1.87 straipsnio pagrindu – įrodinėja, kad MB „Aidos“ steigimo aktas yra  apsimestinis sandoris, konkrečiai, kad MB „Aidos“ steigimo akte yra nurodyta ne ta šalis (atsakovas S. R.), šalys turėjo omenyje ieškovą.

68.       Ieškovas byloje reiškiamiems reikalavimams pagrįsti kartu su ieškiniu pateikė telefoninį susirašinėjimą žinutėmis. Byloje neginčijama, kad minėtas susirašinėjimas vyko tarp ieškovo ir atsakovo S. R.. Ieškovas rašo S. R.: „Nepamiršk žirkles nusiųsti“, S. R. jam atsako: „Jau nusiunčiau“; 2019 m. lapkričio 7 d. ieškovas rašo S. R.: „Įdėk skelbimą ieškovas operatorius – ekskavatorininkas griovimo darbams. Pageidautina su patirtim. Atlyginimas pagal susitarimą“, S. R. jam atsako: „Ok“; ieškovas rašo S. R.: „<...> čia dėl tvoros tinklo, pasisuk, sutarsi dėl mokėjimo <...> 10 rulonų“, „Atvežk tą popierių išverst“, „Pervesk N. algą, pamiršau pasakyti“; S. R. rašo ieškovui: „Vaidvai liko sumokėti 10 516,25“, „N. pervedžiau 363“, ieškovas atsako: „Ok“, S. R. rašo ieškovui: „P. reik pervesti 447,92“, ieškovas atsako: „Tai pervesk“, S. R. atsako ieškovui: „Ok“; S. R. rašo ieškovui: „Vaidvai padariau“, „Pamiršau pasakyt, vakar kasko pervedžiau“; ieškovas rašo S. R.: „Veši kurą ir pats paduosi latviui, susiskambinsi“, S. R. atsako ieškovui: „Ok“, S. R. rašo ieškovui: „Pervedė latvis 4“, ieškovas atsako: „Ok“, ieškovas rašo S. R.: „V, 4 pervesk“; ieškovas rašo S. R.: „Padarys latvis, tai kokia 6 štukas reik pervest V.“, S. R. atsako ieškovui: „Daugiau reiktų, kad greičiau atsikratyt tų skolų“, ieškovas atsako: „Kas kartą po štuką dadėsim ir išsilyginsim“, S. R. rašo ieškovui: „latvis pervedė 4477“, „turėjo 4598“; ieškovas rašo S. R.: „Pervesk N. algą, pamiršau pasakyti“, S. R. atsako ieškovui: „Jau pervesta praeitą savaitę“, ieškovas atsako: „Ok“, ieškovas rašo S. R.: „Atvaryk biškį anksčiau, 14 h plovyklą užsisakęs“, S. R. atsako ieškovui: „Ok. Dabar tada varau“.

69.       Į bylą taip pat buvo pateiktas elektroninis susirašinėjimas – elektroniniai laiškai, kurie buvo adresuoti ieškovui, vėliau iš karto persiunčiami atsakovui S. R., t. y. 2018 m. spalio 3 d. elektroninis laiškas, kurio tema – susitarimo protokolas dėl griovimo darbų, 2018 m. spalio 5 d. elektroninis laiškas, kuriuo buvo siunčiamas patikslintas griovimo darbų susitarimas; 2018 m. gegužės 28 d. (UAB „Losrita“) elektroninis laiškas, kurio tema – reikalingi dokumentai, laiško adresatas – tiek ieškovas, tiek atsakovas. 2018 m. birželio 7 d. UAB „Losrita“ elektroninis laiškas adresuotas atsakovui S. R. (kopija – ieškovui), laiško turinys – „E. prašė nufotografuoti ir tau atsiųsti“.

70.       Ieškovo pateiktais duomenimis, ieškovas 2018 m. turėjo eilę vykdomų vykdomųjų bylų, kurių dalis nėra užbaigtos iki šiol (pateikti 2022 m. kovo 17 d. duomenys).

71.       Teismo posėdžio metu ieškovo prašymu buvo apklausti liudytojai. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. K. nurodė, kad jis, kai dirbo su ieškovu, sutartis pasirašinėdavo su įmonėmis, jam nėra žinoma, kokiais pagrindais ieškovas dirbo. Liudytojas nurodė, kad ieškovą samdė ir Marijampolės objekte griovimo darbams atlikti. Buvo reikalaujama, kad ieškovas įsisteigtų įmonę ir galėtų atlikti darbus. Buvo pasiūlyta susirasti, kas įkurs įmonę, nes ieškovas sakė, kad jis turi skolų. Įmonė, dirbusi objekte Marijampolėje, buvo MB „Aidos“. Pirmas pokalbis dėl darbų minėtame objekte buvo su ieškovu, galutinės derybos taip pat vyko su ieškovu. Liudytojas nurodė supratęs, kad derybos vyko su įmonės savininku.

72.       Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. V. nurodė, kad ieškovas dirbo Pylimo objekte, minėtame objekte ieškovas griovimo darbus atliko Kauno įmonės vardu. Vėliau atsirado kitas objektas – mokykla Marijampolėje, tuomet ieškovas pasakė, kad jis negali turėti savo įmonės, nes turi įsiskolinimų, sakė, kad suras pažįstamų ir sutvarkys. Ieškovas dirbo Marijampolės objekte. Visos sąlygos buvo derinamos su ieškovu, o sutartis pasirašyta su įmone. Kai buvo pasirašinėjama sutartis su MB „Aidos“, liudytojui nebuvo žinoma, kas yra šios įmonės akcininkai.

73.       Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. Z. nurodė, kad ir su ieškovu, ir su atsakovu susipažino statybų objekte, tai buvo Kaune, stadiono statybos. Maždaug 2018 m viduryje buvo pradėti griovimo darbai minėtame objekte, juos pradėjo ieškovas, jis organizavo griovimo darbus, darbuotojus, technikos atvežimą, tuo tarpu atsakovas atsirado šiek tiek vėliau, jis tvarkydavo dokumentus, atveždavo užpildytus aktus. Pradžioje ieškovas buvo įsidarbinęs Turkijos įmonėje, vėliau įsteigė įmonę MB „Aidos“, įmonės vadovu paskyrė atsakovą. Liudytojas nurodė tiksliai nežinantis, kam priklausė įmonė, tačiau, kiek suprato, įmonės steigėjas ir akcininkas buvo ieškovas. Dėl darbų pirminė kalba buvo su ieškovu, jis ir kainą derino, ir darbuotojus bei techniką atsivežė.

74.       Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. M. nurodė, kad jis dirbo pas ieškovą, iš pradžių dirbo Turkų įmonėje (kartu su ieškovu), vėliau pradėjo dirbti MB „Aidos“. Atsakovas 2 taip pat dirbo pas ieškovą. Liudytojas nurodė, kad jis visus nurodymus gaudavo iš ieškovo.

75.       Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas N. U. nurodė, kad ieškovą ir atsakovą pažįsta, nes dirbo MB „Aidos“. Ieškovas buvo įmonės savininkas, o Atsakovas 2 – direktorius. Nurodymus dėl darbų duodavo ieškovas. Liudytojas taip pat nurodė, kad išėjęs iš MB „Aidos“ perėjo dirbti į ieškovo įmonę.

76.       Asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, yra jų vidinės valios išorinė išraiška, o sandoris yra šios asmens valios ir jo išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią.

77.       Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas, atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnyje, t. y. 1) sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, 2) turi būti išaiškinami tikrieji sutarties šalių ketinimai, 3) turi būti išaiškintas sudarytos sutarties tikslas. Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

78.       Pažymėtina, kad dažniausiai simuliacija, t. y. apsimestiniais ar tariamais sandoriais, siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų, konkrečiai kreditorių, teises. Pagrindinis simuliacijos skirtumas nuo apgaulės yra tas, kad simuliacija yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu, o apgaulė suprantama kaip vienos sandorio šalies apgaulingi veiksmai kitos šalies atžvilgiu. Melas simuliacijos atveju gali būti skirtingo intensyvumo. Šiuo atveju byloje nebuvo įrodinėjama, kad atsakovas S. R., steigiant MB „Aidos“, būtų naudojęs prievartą ar kitokius neteisėtus veiksmus, siekdamas atitinkamai paveikti ieškovą – tokių aplinkybių ieškovas nenurodė ir byloje neįrodinėjo. Ieškovas byloje iš esmės įrodinėjo ne apgaulę, o simuliaciją – bendrą šalių melą trečiųjų asmenų – ieškovo kreditorių, atžvilgiu. Ieškovas įrodinėjo, kad jis su atsakovu S. R. sudarė žodinį susitarimą, pagal kurį, kaip nurodo ieškovas, atsakovas S. R. turėjo įsteigti įmonę, kuri faktiškai priklausytų ir kuriai faktiškai vadovautų ieškovas, o vėliau minėta įmonė turėjo būti perleista ieškovui.

79.       CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Nuoseklioje kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; kt.). Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti. Minėta, kad, kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. Sprendžiant klausimą dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Pažymėtina, kad įrodyti aplinkybę, jog faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011), nagrinėjamos bylos atveju – ieškovas.

80.       Teismo vertinimu, bylos įrodymu, aptartų ir toliau aptariamų šiame sprendime, visuma patvirtina, kad atsakovas S. R., pasirašydamas 2018 m. gegužės 7 d. MB „Aidos“ steigimo aktą, kuriame jis taip pat nurodomas ir mažosios bendrijos vadovu, iš tikrųjų ketino įgyti iš jo kylančias teises ir pareigas, jomis naudojosi ir jas vykdė. Tokia teismo išvada pagrįstina toliau šiame sprendime nurodomų motyvų pagrindu.

81.       Pateiktais į bylą duomenimis, S. R., kaip MB „Aidos“ direktorius (vadovas), komunikavo (susirašinėjo elektroniniu paštu), sudarinėjo (pasirašinėjo MB „Aidos“ vardu) sutartis, susitarimus, darbų priėmimo–perdavimo aktus ir kt. su kitais juridiniais asmenimis, pasirašinėjo vidinius mažosios bendrijos dokumentus, teikė dokumentus dėl MB „Aidos“ priklausančio žemės sklypo paskirties keitimo, sudarė atstovavimo susitarimą su advokato padėjėja, teikė MB „Aidos“ vardu prašymus, pretenzijas. MB „Apskaitėlė“ paaiškinime nurodoma, kad jie teikė MB „Aidos“ buhalterinės apskaitos paslaugas nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2021 m. sausio 31 d., sutartis dėl paslaugų teikimo buvo pasirašyta su MB „Aidos“ vadovu S. R., tik su juo buvo derinami ir sprendžiami visi klausimai. MB „Aidos“ banko sąskaitų prisijungimus turėjo tik MB „Aidos“ vadovas S. R.. Aplinkybę, kad prisijungimus prie MB „Aidos“ banko sąskaitų turėjo tik atsakovas S. R. (ieškovas šių prisijungimų neturėjo) ir kad būtent jis atlikinėdavo MB „Aidos“ mokėjimus, pripažino ir ieškovas. Taigi, Atsakovas 2 atlikinėjo juridinio asmens vadovui, savininkui būdingas funkcijas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tai nebuvo pavieniai Atsakovo 2 veiksmai.  S. R. taip pat 2019 m. buvo išduotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais žinių tikrinimo pažymėjimas, 2020 m. buvo išduotas pažymėjimas pagal programą „Pavojingąsias atliekas surenkančių, vežančių, laikančių ir apdorojančių įmonių atliekų tvarkymo vadovaujančiųjų darbuotojų mokymai“. 2019 m. lapkričio 28 d. kasos išlaidų orderiu S. R. išmokėti dividendai – 500 Eur.

82.        Teismo vertinimu, tiek atitinkamos aplinkybės, atsakovo S. R. veiksmai, steigiant MB „Aidos“ – mažosios bendrijos buveinės įsteigimas atsakovo S. R. tėvams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, mažosios bendrijos elektroninio pašto adreso sudarymas iš atsakovo pavardės – (duomenys neskelbtini), visų MB „Aidos“ steigimui reikalingų dokumentų parengimas bei pasirašymas, tiek atsakovo S. R. veiksmai jau po MB „Aidos“ įsteigimo, patvirtina, kad atsakovas S. R., pasirašydamas 2018 m. gegužės 7 d. MB „Aidos“ steigimo aktą, iš tikrųjų ketino įgyti iš jo kylančias teises ir pareigas, jomis naudojosi ir jas vykdė.

83.       Kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad de facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 35 punktą).

84.       Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Taigi ieškovas, siekdamas pagrįsti savo, kaip de facto vadovo statusą, turi įrodyti, kad jis sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus. Sandoriai yra sudaromi verslo sprendimų pagrindu, todėl vertinant, kas atlieka valdymo funkciją, svarbu nustatyti, kas faktiškai nuolatos priima verslo sprendimus.

85.       Bylos įrodymų visetas šiuo atveju nepatvirtina, kad ieškovas vykdė MB „Aidos“ vadovo funkcijas ir tą darė nuolat, sistemingai t. y., kad jo vadovavimas buvo nuolatinio pobūdžio. Pažymėtina, kad šiame sprendime aptartas ieškovo susirašinėjimas su atsakovu S. R. yra tik labai nedidelės apimtiems, fragmentinis, ypač vertinant aplinkybę, kad MB „Aidos“ veiklą vykdo nuo 2018 m., be to, susirašinėjimas nėra dėl esminių verslo sprendimų, iš esmės yra kalbama apie pavienius mokėjimus. Byloje, be paties ieškovo paaiškinimų, iš esmės nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo sistemingai atliekamus veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui, – ieškovas, kuriam byloje teko atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareiga, minėtų aplinkybių byloje neįrodė. Pastarųjų aplinkybių, t. y. ieškovo sistemingai atliekamų veiksmų, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui, nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė aplinkybes susijusias tik su keliais objektais, kuriuose MB „Aidos“ atliko darbus (jų nurodytos aplinkybės, byloje nesant kitų įrodymų, negali patvirtinti atitinkamų ieškovo veiksmų nuolatinumo, sistemiškumo). Be to, liudytojas T. K. nurodė, kad jis, kai dirbo su ieškovu, sutartis pasirašinėdavo su įmonėmis, jam nėra žinoma, kokiais pagrindais ieškovas dirbo; liudytojas T. V. nurodė, kad ieškovas dirbo Pylimo objekte, minėtame objekte ieškovas griovimo darbus atliko Kauno įmonės vardu; liudytoju apklaustas A. Z. nurodė, kad ir su ieškovu, ir su atsakovu susipažino statybų objekte, tai buvo Kaune stadiono statybos, pradžioje ieškovas buvo įsidarbinęs Turkijos įmonėje. Taigi, liudytojai patvirtino, kad būdavo įvairių ieškovo susitarimų su kitomis įmonėmis, kurių pagrindu jis atlikdavo darbus objektuose. Vertinant liudytojais apklaustų buvusių MB „Aidos“ darbuotojų paaiškinimus, kad nurodymus jiems duodavo ieškovas, pažymėtina, kad ieškovas MB „Aidos“ dirbo darbų vadovu, taigi, tam tikrų nurodymų darbuotojams davimas buvo tiesiogiai susijęs su jo pareigomis MB „Aidos“. Tuo tarpu liudytoja byloje apklausta D. Š. MB „Aidos“ nedirbo ir jokia forma mažosios bendrijos veikloje nedalyvavo, be to, šią liudytoją ir ieškovą, kaip nurodė pati liudytoja, siejo artimi santykiai, kas sudaro papildomą pagrindą kritiškam jos nurodytų aplinkybių vertinimui. Kita vertus, tiek minėtos liudytojos, tiek ieškovo nurodomos aplinkybės dėl naudojimosi konkrečiais, mažajai bendrijai priklausančiais, automobiliais, pačios savaime nesudaro pagrindo ieškovo vertinti kaip MB „Aidos“ steigėjo ar faktinio mažosios bendrijos vadovo. Tas pats pasisakytina ir apie transporto priemonių (kartu su ieškiniu pateiktais duomenimis, MB „Aidos“ yra valdytojas – savininkas šių transporto priemonių: MERCEDES-BENZ ML 350, MERCEDES-BENZ (duomenys neskelbtini) CDI, MERCEDES-BENZ (duomenys neskelbtini) ar žemės sklypo, priklausiusio mažajai bendrijai (MB „Aidos“ nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) įsigijimo, jų suradimo aplinkybes. Pažymėtina, kad minėtas turtas priklausė mažajai bendrijai, byloje nėra duomenų, kad minėtas turtas buvo įsigytas ne mažosios bendrijos lėšomis, tuo tarpu ieškovas buvo mažosios bendrijos darbuotojas, joje užėmė vadovaujančias pareigas, taigi, jis galėjo tam tikra apimtimi dalyvauti mažosios bendrijos veiklos procesuose, taip pat ir susijusiuose su turto įsigijimu, bei, esant susitarimui, naudotis tam tikru mažosios bendrijos turtu (pvz. transporto priemonėmis, kurios neabejotinai buvo susijusios ir su jo darbinių funkcijų vykdymu).

86.       Pažymėtina, kad, be paties ieškovo paaiškinimų, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomo žodinio susitarimo dėl MB „Aidos“ įsteigimo tarp jo ir atsakovo S. R. egzistavimą, kaip ir įrodymų, patvirtinančių, jog MB „Aidos“ steigimo metu S. R. buvo (galėjo būti žinoma) apie ieškovo įsipareigojimus kreditoriams (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats ieškovas, įrodinėjęs žodinio susitarimo tarp šalių buvimą, nedetalizavo (nekonkretizavo) susitarimo turinio, konkrečių jo sąlygų (apmokėjimo, terminų ir pan.) jo sudarymo aplinkybių (datos, vietos ir pan.). Aptariamų aplinkybių kontekste taip pat pažymėtina, kad MB „Aidos“ įsteigimo metu ieškovo ir atsakovo S. R. nesiejo jokie artimi santykiai (giminystė, draugystė), pats ieškovas nurodė, kad su atsakovu S. R. susipažino (duomenys neskelbtini), tačiau jokių santykių nebuvo, per visą laikotarpį kontakto su atsakovu S. R. ieškovas beveik nepalaikė.

87.       Teismo vertinimu, papildomas abejones, dėl ieškovo nurodomų aplinkybių (žodinio susitarimo egzistavimo) kelia ir tai, kad tik 2018 m. gruodžio 5 d. (po beveik septynių mėnesių nuo MB „Aidos“ įregistravimo), MB „Aidos“, atstovaujama S. R., pasirašė darbo sutartį su ieškovu, kuris mažojoje bendrijoje pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), taip pat ir paties ieškovo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės. Ieškovas teismo posėdžio metu, atsakydamas į klausimą, kodėl nepaskyrė savęs MB „Aidos“ vadovu, lakoniškai nurodė, kad pasitiki žmonėmis. Ieškovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad visos investicijos į MB „Aidos“ buvo jo (byloje nėra pateikti jokie minėtą aplinkybę pagrindžiantys įrodymai). Teismo posėdžio metu ieškovas taip pat nurodė, kad jis mažosios bendrijos banko sąskaitos generatoriaus neturėjo, negalėjo daryti bankinių pavedimų, jis turėjo tik banko kortelę. Pažymėtina, kad, nors ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis surado MB „Aidos“ buhalterę, jis negalėjo įvardinti, kokios įmonės teikė MB „Aidos“ buhalterines paslaugas, taip pat, iš kokio asmens buvo nuomojamas MB „Aidos“ biuras. Ieškovas nurodė, kad su buhaltere visą laiką bendravo atsakovas S. R., kuris įdarbino mažosios bendrijos darbuotojus. Ieškovas nurodė, kad jis neatstovaudavo mažosios bendrijos valstybės institucijose. Ieškovas taip pat negalėjo įvardinti asmenų (fizinių bei juridinių), su kuriais MB „Aidos“ dirbo, kam kokius konkrečius darbus atliko, nurodė, kad su įmonėmis pagal pavedimą bendraudavo atsakovas S. R., jis tik pasakydavo, ar daryti darbus. Šiame kontekste pažymėtina, kad į bylą yra pateiktas MB „Aidos“ 2018–2020 m. užsakovų sąrašas, kuriame nurodyti dvidešimt šeši užsakovai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys). Ieškovas nurodė, kad įgaliojimo veikti mažosios bendrijos vardu jis taip pat neturėjo – jis prašė atsakovo įgaliojimo, tačiau jis jam jo nedavė (be ieškovo paaiškinimų, pastarąją aplinkybę pagrindžiančių įrodymų byloje taip pat nėra). Ieškovas nurodė, kad jis negaudavo įmonės finansinės atskaitomybės – atsakovas viską nuo jo slėpė. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovo kreipimąsi į atsakovą S. R. dėl mažosios bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo, kaip ir duomenų apie tai, jog atsakovas S. R. atitinkamus dokumentus ieškovui būtų atsisakęs pateikti. Kita vertus, jeigu atsakovas S. R. iš tiesų, kaip nurodo ieškovas, atsisakydavo išduoti ieškovui įgaliojimą veikti mažosios bendrijos vardu, ar neteikdavo jam informacijos apie mažosios bendrijos finansinę padėtį, neįtikima, kad ieškovas, laikydamas savo mažosios bendrijos savininku ir faktiniu jos vadovu, tokį ilgą laiką nebūtų kėlęs klausimo dėl atsakovo S. R. statuso MB „Aidos“. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad MB „Aidos“ mokėjimus vykdė, kasos kvitus pasirašinėjo būtent S. R., nes jis buvo vadovas, ieškovas pagal savo pareigas pasirašinėti negalėjo. Atsakovas S. R. taip pat ruošdavo dokumentus konkursams, juo pateikdavo, pasirašinėdavo sutartis, tačiau visa tai darydavo ieškovo nurodymu. Minėtų ieškovo paaiškinimų kontekste pažymėtina, kad byloje įrodymai apie tai, kad ieškovas būtų davęs nurodymus atsakovui S. R. dėl dokumentų konkursams ruošimo, jų pateikimo, sutarčių pasirašymo, nėra pateikti. Galiausiai, ieškovas Darbo ginčų komisijai teikė prašymą dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo (atsakovas – MB „Aidos“ S. R.), kuriame, be kita ko, jis pats nurodė, kad jis buvo atleistas iš darbų vadovo pareigų, pažymėjo, kad įmonė yra registruota (duomenys neskelbtini)  ir jos vadovas gyvena taip pat (duomenys neskelbtini).

88.       Vertinant ieškovo nurodomą aplinkybę, kad jis negalėjo pats steigti MB „Aidos“, būti jos vadovu, nes turėjo finansinių įsipareigojimų kreditoriams, pažymėtina, kad šiuo atveju buvo įsteigta mažoji bendrija, t. y. ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (MBĮ 2 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.50 straipsnio 2 dalį, juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Pateiktais į bylą duomenimis, 2020 m. rugpjūčio 5 d. Juridinių asmenų registre įregistruota MB „Gydas“, jos veiklos tikslai – statinių nugriovimas, statinių nugriovimas ir statybvietės paruošimas, pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas, jos vadovas nuo 2021 m. vasario 17 d. – ieškovas. Be to, teismo posėdžio metu pats ieškovas nurodė, kad 2021 m., kai įsigijo MB „Gydas“, jis taip pat turėjo įsiskolinimų (minėtą aplinkybę patvirtina ir byloje pateikti duomenys apie ieškovo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas). Ieškovas taip pat nurodė, kad jis įstatymų nežino, nežino, kada gali būti atliekami išskaitymai iš jo, pažymėjo, kad šiuo metu baimių dėl įsipareigojimų kreditoriams (įsiskolinimų išieškojimo) neturi. Taigi, iš esmės neišnykus MB „Aidos“ įsteigimo metu egzistavusioms aplinkybėms, dėl kurių, ieškovo teigimu, jis pats negalėjo įsteigti mažosios bendrijos, pats ieškovas įsigijo tokios pat teisinės formos juridinį asmenį ir jam vadovauja. Šiame sprendimo punkte aptartos aplinkybės taip pat kelia papildomas abejones ieškovo šioje byloje įrodinėtoms ir šiame sprendime aptartomis aplinkybėmis.

89.       Teismas, apibendrindamas šioje sprendimo dalyje aptartus motyvus, konstatuoja, kad ieškovas šioje byloje neįrodė, kad tarp jo ir atsakovo egzistavo žodinis susitarimas dėl MB „Aidos“ steigimo, taip pat, kad faktiškai sandorį (2018 m. gegužės 7 d. MB „Aidos“ steigimo aktą) sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, t. y. kad de facto įmonės steigėju ir vadovu visą laiką buvo ieškovas E. K..

90.       Atsižvelgus į tai, ieškovo ieškinio reikalavimai – pripažinti 2018 m. gegužės 7 d. MB „Aidos“ steigimo aktą negaliojančiu dėl apsimestinumo ir pripažinti ieškovą E. K. MB „Aidos“ steigėju, teismo atmetami kaip nepagrįsti (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas).

Dėl prevencinio ieškinio reikalavimo

91.       Ieškovas ieškinyje taip pat formuluoja prevencinio pobūdžio reikalavimą – uždrausti atsakovui S. R. perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti MB ,,Aidos“ ilgalaikį ir trumpalaikį turtą.

92.       CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; kt.).

93.       Kasacinis teismas taip pat yra pripažinęs, kad prevencinio ieškinio atveju, jei ieškinyje nurodoma žalos grėsmė kyla kitiems asmenims, tai ieškovas laikytinas neturinčiu teisinio suinteresuotumo reikšti prevencinį ieškinį, nebent jis įrodytų savo teisę ginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 27 punktas). Kai prevenciniu ieškiniu siekiamos išvengti žalos grėsmė kyla bendrovei, o ne prevencinį ieškinį pareiškusiam akcininkui, šis asmuo nėra subjektas, galintis pareikšti tokį ieškinį.

94.       Teismo vertinimu, atmetus pagrindinius ieškovo ieškinio reikalavimus – pripažinti 2018 m. gegužės 7 d. MB „Aidos“ steigimo aktą negaliojančiu dėl apsimestinumo ir pripažinti ieškovą E. K. MB „Aidos“ steigėju, ieškovas, kuris su MB „Aidos“ yra susijęs tik tuo aspektu, kad yra buvęs jos darbuotojas, nelaikytinas subjektu, galinčiu pareikšti tokį ieškinį. Jo nurodomos siekiamos išvengti žalos grėsmė kyla (gali kilti) kitiems asmenims, be to, nebuvo įrodytas ir žalos padarymo grėsmės realumas (realus pavojus, kad ateityje žala gali būti padaryta). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs. Atsižvelgiant į tai, ir šis ieškinio reikalavimas teismo atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

95.       Ieškinį atmetus visiškai, ieškovo šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė MB „Aidos“ pateikė duomenis apie šioje byloje turėtas viso 6 180,04 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovės turėtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nustatytų maksimalių dydžių, todėl šios išlaidos priteisiamos atsakovės naudai iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

96.       Byloje taip pat buvo patirtos 12,19 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu, – šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

             Ieškinį atmesti.

             Priteisti iš ieškovo E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės mažosios bendrijos „Aidos“ (įmonės kodas 304841879) naudai 6 180,04 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

             Priteisti iš ieškovo E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,19 Eur (dvylika eurų devyniolika euro centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

             Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja                                                                                                                 Rasa