Civilinė byla Nr. e2-497-943/2019

                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01455-2014-7

        Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6        

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“, uždarosios akcinės bendrovės „Tikroji vaivorykštė“ ir A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas ieškovo J. T. ieškinys atsakovams antstolei V. Š., antstoliui T. U., AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per ,,BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, UAB ,,Vaivorykštė“, UAB ,,Tikroji vaivorykštė“ ir A. V. dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ADB ,,Gjensidige“.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovo J. T. ieškinį paliko nenagrinėtą, o prašymą dėl J. V. T. 2017 m. sausio 31 d. patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėtu atmetė.

3.       Ieškovas J. T. teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties dalį, kuria ieškovo J. T. ieškinys paliktas nenagrinėtas. Atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties dalies, kuria atmestas prašymas dėl J. V. T. 2017 m. sausio 31 d. patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėtu atsisakė priimti.

5.       Atsakovai UAB „Vaivorykštė“, UAB ,,Tikroji vaivorykštė“ ir A. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties dalis dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, panaikinti, ginčą išspręsti iš esmės ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties dalį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties dalies, kuria panaikinta 2018 m. spalio 12 d. nutarties dalis dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.

7.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartyje nurodyta, kad nutarties dalis, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties dalis dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, atskiruoju skundu neskundžiama. Tokia galimybė nenumatyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 334 straipsnyje, todėl atskirąjį skundą atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atskirajame skunde apeliantai UAB „Vaivorykštė“, UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir A. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą priimti arba skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nevertino atskirajame skunde dėstomų motyvų.

8.2.                      Pagal teismų praktiką gali būti skundžiamos tokios nutartys, kurios nurodomos kaip neskundžiamos, jeigu tai užtikrintų bendrųjų teisės ir civilinio proceso principų įgyvendinimą.

9.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Ž. A. teismo prašo skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir skirti apeliantams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

9.1.                      Apeliantai siekia vilkinti procesą, demonstruoja nepagarbą teismui, todėl jiems turi būti skiriama maksimali bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

9.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą, kadangi siekiama apskųsti teismo nutartimi nebuvo užkirstas kelias tolimesnei bylos eigai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos

11.       Prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį byloje gautas ieškovo Ž. A. atsiliepimas į atskirąjį skundą. Atsiliepimu taip pat prašoma pridėti prie bylos naujus įrodymus. Ieškovas teigia, jog jam nebuvo žinoma apie šios nutarties apskundimą, todėl jis neturėjo galimybės pateikti atsiliepimą. Tokie ieškovo teiginiai neatitinka bylos duomenų. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. informacinę pažymą šis klausimas buvo analizuojamas tą dieną vykusio teismo posėdžio metu. Teismo posėdyje dalyvavo ir ieškovas Ž. A.. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės nagrinėti bylą minėtame teismo posėdyje, protokoline nutartimi konstatavo, kad neįsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. ir 2018 m. spalio 26 d. nutartims, nėra galimybės tęsti bylos nagrinėjimą, nutarė bylos nagrinėjimą atidėti be datos. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovui buvo žinoma apie civilinės bylos eigą, joje pateiktus atskiruosius skundus, todėl toks pavėluotas kreipimasis dėl naujų įrodymų pridėjimo nepateisinamas, prieštarauja proceso koncentruotumo ir operatyvumo principams bei sudaro pagrindą prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo netenkinti.

12.       Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iki teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme pradžios apeliantai pateikė prašymą prie bylos medžiagos pridėti papildomus įrodymus – antstolio R. K. 2018 m. lapkričio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 98-61 kopijas.

13.       Spręsdamas tokio prašymo pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Įrodymų sąsajumo taisyklės turi laikytis ne tik teismas, bet ir dalyvaujantys byloje asmenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011). Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei įvertinęs atskiruoju skundu skundžiamo klausimo ribas, sprendžia, jog naujai pateikti įrodymai susiję su ieškinio palikimo nenagrinėto pagrįstumu, tačiau ne su šioje byloje sprendžiamu klausimu dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą. Dėl nurodytų motyvų teismas netenkina prašymo prie bylos medžiagos pridėti naujus įrodymus.

Dėl bylos esmės

14.       CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi teismo nutarčių, neatitinkančių bent vienos iš nurodytų sąlygų, negalima skųsti paduodant atskirąjį skundą.

15.       Nagrinėjamu atveju apeliantai (atsakovai) skundžia pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties dalies, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties dalis dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, konstatuojant, kad ši nutarties dalis apeliacine tvarka neskundžiama, nes tokia apskundimo galimybė nenumatyta CPK. Apeliantų įsitikinimu, skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, be to, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties dalis gali būti skundžiama vadovaujantis protingumo principu.

16.       CPK 296 straipsnyje reglamentuojami pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindai. CPK 298 straipsnyje numatyta, jog dėl teismo nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, jog skundžiama nutarties dalimi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs procesinio sprendimo palikti ieškinį nenagrinėtą pagrįstumą ir teisėtumą, sprendė, jog toks procesinis sprendimas buvo priimtas nepagrįstai ir jį panaikino. Tokios skundžiamos teismo nutarties dalies priėmimas lėmė tolesnį bylos nagrinėjimą teisme. Įstatyme nenumatyta, jog nutartis tokiu atveju toliau nagrinėti bylą gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Be to, tokio pobūdžio nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl atskirasis skundas dėl tokios teismo nutarties negali būti paduodamas.

17.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantų atskiruoju skundu skųsta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties dalis negali būti apeliacinio skundo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis), todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės susiję su ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrįstumu, todėl, spręsdamas klausimą dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako ir jų nevertina.

Dėl baudos skyrimo

18.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas teismo prašė apeliantams (atsakovams) skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą laikytini tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtą „spaudimą“ kitai prievolės šaliai ir pan.,     t. y. tais atvejais, kai teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tokie apeliantų sąmoningi veiksmai ir trukdymas procesui nenustatyti, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                         Egidija Tamošiūnienė