Civilinė byla Nr. e2A-545-657/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17737-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.8.11.1.; 2.6.16.8.; 3.1.3.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Saulex“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovėms Nacionalinės žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Saulex“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis arba valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo ir kitų alternatyvių reikalavimų, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. P. kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinio reikalavimus bei pareikšdama alternatyvius reikalavimus, prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis 2013 m. birželio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-84, sudarytą tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), ir UAB „Saulex“ dėl 1,2590 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos ir 2013 m. birželio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-85 tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Saulex“ dėl 0,2830 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nuomos; 2) arba nutraukti šias nuomos sutartis, sudarytas tarp atsakovių; 3) arba įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo išnagrinėti ieškovės L. P. prašymą nutraukti nuomos sutartis ir iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į P. M. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytą žemę, kuri pagal kartografinę medžiagą, patenka į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad A. B. išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. M. iki 1940 metų valdytą žemę. Ieškovė yra A. B. teisių perėmėja. Į P. M. turėtą žemę pagal kartografinę medžiagą patenka ir dalis žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). NŽT Kauno miesto skyrius 2021 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.125E) netenkino ieškovės prašymo inicijuoti valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. 8SŽN-84 ir 8SŽN-85 su UAB „Saulex“ nutraukimą bei atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), natūra, nes žemės sklypai yra užimti UAB „Saulex“ priklausančiais statiniais, kurių eksploatavimui žemės sklypai yra išnuomoti.
3. Sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti tik inžineriniai statiniai. Sklype (duomenys neskelbtini), statiniai net neturi aiškios funkcinės priklausomybės, jie yra visiškai nusidėvėję, nėra naudojami pagal tiesioginę paskirtį. Tik po skundo NŽT UAB „Saulex“ suvežė į sklypą statybines atliekas, imituodama šio sklypo naudojimą. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendro 1,2590 ha ploto, kuris nėra būtinas UAB „Saulex“ statinių eksploatavimui. Jame yra apie 4 351 kv. m. laisvos, neužstatytos žemės, į kurią galima atkurti nuosavybės teises. Kadangi tik dalis žemės, į kurią ieškovei turėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės, patenka į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ieškovei nėra galimybės prašyti pripažinti nuomos sutartis negaliojančiomis tik iš dalies, nes jos sudarytos visiems, suformuotiems žemės sklypams. Tik nustačius, kad nebuvo pagrindo UAB „Saulex“ statinių eksploatavimui priskirti visų suformuotų žemės sklypų, jie turėtų būti formuojami iš naujo visa apimtimi. Nuomos sutartys su UAB „Saulex“ sudarytos, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, t. y. CK 6.551 straipsnio 2 dalį ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą. Sklype (duomenys neskelbtini), statiniai yra visiškai sunykę, jiems nėra atlikti kadastriniai matavimai. Tiek aikštelės, tiek stoginės – pamatų statybos metai nurodyti 1965 m. Fiziškai nusidėvėję ir statiniai, esantys sklype (duomenys neskelbtini), kurių statybos metai yra 1965-1985 m. Šių statinių kadastro duomenys fiksuoti 2012 m. lapkričio 12 d. ir tuo metu jų nusidėvėjimo procentas buvo 75 proc., o šiuo metu jis yra dar didesnis. Pagal 2002 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 565 patvirtinto STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ nuostatas, atsižvelgus į jų statybos metus, statiniai jau yra netinkami eksploatacijai. Kadangi statiniai, kurių eksploatavimui yra suformuotas žemės sklypas, yra sunykę, tiek statiniai, tiek sklypas nėra naudojami pagal paskirtį, yra CK 6.564 straipsnyje nurodyti pagrindai nutraukti nuomos sutartis.
4. Su UAB „Saulex“ sudarytos nuomos sutartys yra esminė kliūtis atkurti nuosavybės teises ieškovei natūra, todėl ji turi reikalavimo teisę tiek dėl nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tiek ir dėl jų nutraukimo. Tačiau jeigu teismas spręstų, kad nuomos sutarties nutraukimą gali inicijuoti tik nuomininkas ar nuomotojas, ieškovė reiškia alternatyvų reikalavimą – įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo nagrinėti ieškovės prašymą dėl nuomos sutarčių nutraukimo.
5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad atlikus žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), faktinių duomenų patikrinimą vietoje, buvo surašyti aktai Nr. FD-180-(14.8.129.), Nr. FD-181-(14.8.129.). Patikrinimo metu nustatyta, kad tiek žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra betono aikštelė su sandėliuojamu kietuoju kuru ir pjuvenomis, rampa, geležinkelio atšaka, tiek žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), naudojami pagal paskirtį esamiems statiniams eksploatuoti, nepažeidžiant nuomos sutarties sąlygų., todėl nėra teisinio pagrindo nutraukti ar pripažinti negaliojančiomis valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-84 ir Nr. 8SŽN-85. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnija 2021 m. liepos 14 d. raštu informavo, kad, atlikus statinių patikrinimą žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vizualiai nustatyta, kad juose esančių statinių, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, konstrukcijų būklė yra patenkinama.
7. A. B. (mirusiai) priklauso atkurti nuosavybės teises į P. M. turėtos 8,8837 ha žemės dalį, t. y. į 4,4419 ha. Nuosavybės teisės į 2,3785 ha dar neatkurtos. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. kovo 26 d. raštu Nr. 70-2-1107 informavo, kad buvusio žemės savininko P. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje, laisvos (neužstatytos) žemės nenustatyta, todėl A. B. buvo įrašyta į eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti Kauno mieste.
8. Net jeigu valstybinės žemės nuomos sutartys, sudarytos su UAB „Saulex“, būtų panaikintos Nacionalinė žemės tarnyba vis tiek neturėtų teisinio pagrindo ieškovei atkurti nuosavybės teises natūra, nesant Kauno miesto savivaldybės administracijos rašto dėl laisvos (neužstatytos) žemės. Be to, tiek žemės sklype (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą žemės sklypuose yra įregistruoti ir statiniai, nuosavybės teise priklausantys UAB „Saulex“, todėl ieškovei nėra galimas nuosavybės teisių atkūrimas natūra.
9. Atsakovė UAB „Saulex“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad 2013 m. birželio 13 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SNŽN-84 pagrindu atsakovei išnuomotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o 2013 m. birželio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. Nr. 8SNŽN-85 pagrindu – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šios sutartys galioja 20 metų, bet ne ilgiau kaip iki numatomos teritorijos (duomenys neskelbtini) konversijos. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis sklype yra atsakovei nuosavybės teise priklausantys kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai.
11. Ieškovė nėra minėtų nuomos sutarčių šalimi, taip pat nėra subjektu, kuriam įstatymu suteikta teisė ginti viešąjį interesą. Į ginčo žemės sklypus patenka tik dalis žemės, į kurią prašoma atkurti ieškovės nuosavybės teises natūra. Sudarytos žemės nuomos sutartys yra nepertraukiamai šalių vykdomos, iki jų galiojimo termino pabaigos liko mažiau nei 12 metų. Ieškovė teisės aktuose nustatyta tvarka neskundė atsakovės NŽT 2021 m. liepos 30 d. sprendimo, kuriuo atsakovė konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo atsakovei vienašališkai nutraukti sudarytas žemės nuomos sutartis. Ieškovė neįrodė, kad šios sutartys yra niekinės dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms arba, kad egzistuoja sutarties nutraukimo teismo sprendimu pagrindas. Antstolio Raimundo Stanislausko 2022 m. kovo 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70/22/4 patvirtina, kad ginčo sklypai ir juose esantys statiniai yra naudojami pagal paskirtį. Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike nėra nurodžiusi, kaip ieškovės teises ir teisėtus interesus pažeidžia sutarčių dalys, kuriomis atsakovei yra išnuomota į P. M. turėtą žemę nepatenkanti valstybinė žemė.
12. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, esant galiojantiems žemės sklypo suformavimo dokumentams, administraciniams aktams bei esant ilgus metus galiojančios tarp šalių sudarytoms valstybinės žemės nuomos sutartims, teigti, kad valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys turi būti nutrauktos ar pripažintos negaliojančiomis, nėra pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. birželio 13 d. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ir UAB „Saulex“ sudarytą valstybinę žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-85, kuria UAB „Saulex“ išnuomotas 0,2830 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); palikti nenagrinėtus ieškinio reikalavimus dėl 2013 m. birželio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo, įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti ieškovės prašymą nutraukti nuomos sutartį ir įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyrių iš naujo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra klausimą dėl (duomenys neskelbtini), esančio sklypo (CPK 296 str. 1 d. 1 p.); kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei L. P. iš atsakovės UAB „Saulex“, ir Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos po 53 Eur žyminio mokesčio ir po 250 Eur advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovės L. P. atsakovei UAB „Saulex“ 2 250 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės L. P. valstybei 8,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, grąžino ieškovei L. P. 94 Eur žyminį mokestį.
14. Teismas nurodė, kad ieškovė, kaip A. B., mirusios (duomenys neskelbtini) d., teisių perėmėja, yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į P. M. iki 1940 m. turėtos žemės dalį. Ieškovės motinai A. B. dalis nuosavybės teisių buvo atkurta, o nuosavybės teisės į 2,3785 ha dar neatkurtos, nes Kauno miesto teritorijoje P. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje, daugiau laisvos (neužstatytos) žemės nėra.
15. Pagal kartografinę medžiagą į P. M. priklausiusią žemę patenka ir dalis žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kauno miesto valdybos 2000 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1371, pakeisto 2001 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 12, buvo patvirtintas žemės sklypų, be kita ko ir (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Šie valstybiniai žemės sklypai 2013 m. birželio 13 d. buvo išnuomoti ne aukcionu būdu UAB „Saulex“, jai nuosavybės teise priklausantiems statiniams naudoti pagal paskirtį.
16. Ginčo sklypuose net ir nesant laisvos (neužstatytos) žemės, ieškovė turi teisę ginti savo pažeistas teises ir kreiptis į teismą dėl sudarytų sutarčių teisėtumo patikrinimo. Šiuo atveju teismas svarstyti dėl nuomos sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis gali, tik esant iškeltam atitinkamam ieškovės reikalavimui, pareikštam ieškinio forma. Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nepagrįstai teigiama, jog, esant galiojantiems žemės sklypų suformavimo dokumentams, administraciniams aktams ir ilgus metus galiojančioms ir tarp šalių sudarytoms valstybinės žemės nuomoms sutartims, ieškovė, kaip pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą, negali prašyti tokias sutartis pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis. Savivaldybės administracija, tvirtinant detaliuosius planus, formuojant žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti, turi pareigą atsižvelgti į pretendentų, turinčių teisę į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, interesus, todėl pretendentas, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, turi teisę ginti savo pažeistas teises teisme.
17. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantys atsakovei UAB „Saulex“ priklausantys kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora t1, t2, t3, aikštelė b1), kiti inžineriniai statiniai (pokraninis kelias (su iškrovimo kranu)), kiti inžineriniai statiniai bei žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantys atsakovei UAB „Saulex“ priklausantys kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (stoginė – pamatai 1l1m, tvora t1, aikštelė b1) priskiriami nesudėtingiems statiniams. UAB „Saulex“ priklausantys kiti inžineriniai statiniai yra nesudėtingi statiniai registruoti nekilnojamojo turto registre, todėl nuomos sutarčių sudarymo metu jie negalėjo būti laikomi ir negali būti laikomi laikinais statiniais.
18. Bylos duomenimis UAB „Saulex“ išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose nėra jokio kito pagrindinio daikto, kuriam tarnautų atsakovei priklausantys kiemo statiniai (tvora, aikštelė), pokraninis kelias (su iškrovimo kranu), kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (stoginė-pamatai 1l1m, tvora t1, aikštelė b1), esantys (duomenys neskelbtini), ir kurio priklausiniu šie inžineriniai statiniai galėtų būti laikomi. Nekilnojamojo turto registre registruota kiemo statinių (tvoros, aikštelės), pokraninio kelio (su iškrovimo kranu), kitų inžinerinių statinių ((duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (stoginės-pamatų 1l1m, tvoros t1, aikštelės b1) ((duomenys neskelbtini) ) pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai.
19. Pagal nuomos sutarčių su atsakovais sudarymo metu galiojusį Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ statiniai pagal naudojimo paskirtį buvo klasifikuojami į pastatus ir inžinierinius statinius; inžineriniai statiniai buvo klasifikuojami į susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus, hidrotechnikos statinius ir kitus inžinierinius statinius.
20. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, aikštelė priskirtina prie nesudėtingųjų statinių – plokščių horizontalių inžinerinių statinių (terasos, aikštelės ir kt.) (Reglamento 3 lentelės 4.1. p.), tvora – prie nesudėtingųjų statinių įvairių užtvarų (Reglamento 3 lentelės 3.1. p.), pokraninis kelias (su iškrovimo kranu) – prie nesudėtingųjų inžineriniai statinių, nenurodyti 4.1 papunktyje, ne aukštesnių kaip 15 m (Reglamento 3 lentelės 4.2. p.), stoginė – pamatai – plokščių horizontalių inžinerinių statinių (terasos, aikštelės ir kt.) (Reglamento 3 lentelės 4.1. p.). Šio Reglamento 12 punkte nustatyta, kad kitos paskirties inžineriniams statiniams, be kita ko, priskiriami ir inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai). Analogiškai kitos paskirties inžineriniai statiniai buvo klasifikuojami ir ankstesnio aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 13 punkte.
21. Nurodyti duomenys patvirtina, kad kiti inžineriniai statiniai – pokraninis kelias (su iškrovimo kranu), esantys (duomenys neskelbtini), netarnauja jokiam pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, šiuo atveju naudojamas faktiškai ir pagal tiesioginę paskirtį. Tai patvirtina tiek šalių paaiškinimai, tiek teismui pateiktos objekto nuotraukos. Tam, kad pokraninis kelias (su iškrovimo kranu) galėtų būti naudojamas pagal paskirtį, reikalinga aikštelė, todėl tokiems statiniams eksploatuoti galėjo būti be aukciono išnuomojama valstybinė žemė, esanti (duomenys neskelbtini).
22. Pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, visų kitų statinių – žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (tvora, aikštelė), kitų inžinerinių statinių ir (duomenys neskelbtini) esančių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (stoginė – pamatai, aikštelė) naudojimo paskirtis yra neapibrėžta arba be ūkinės veiklos pobūdžio. Funkcinė statinių priklausomybė taip pat nėra aiški, todėl valstybiniame žemės sklype esant vien šiems statiniams, jiems eksploatuoti negalėjo būti be aukciono išnuomojama valstybinė žemė. NŽT nebuvo pagrindo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo. Ieškovė įrodė, kad minėta sutartis sudaryta nepagrįstai ir neteisėtai.
23. Šios teismo išvados nepaneigia atsakovės NŽT teiginiai, kad Reglamente pateiktas aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo neturinčių statinių sąrašas tėra pavyzdinis. Atsakovė NŽT atsiliepime pati nurodė, jog, kvalifikuojant tokį inžinerinį statinį kaip aikštelė, reikia atsižvelgti, kokiu tikslu ir pagal kokią paskirtį šis statinys projektuotas ir pastatytas, ar jis naudojamas, ar turi papildomų įrenginių. Atsakovės neįrodinėjo, kokiu tikslu ir pagal kokią paskirtį šie statiniai projektuoti ir pastatyti. Atsakovės statinių paskirčiai pagrįsti rėmėsi vien UAB „Saulex“ vykdomos veiklos pobūdžiu (komercinio pobūdžio veikla, sandėliavimas, prekyba), jos naudojimo faktu (kieto kuro sandėliavimas ir pardavimas) ir valstybinės žemės nuomos sutartyse nurodytomis išnuomojamo žemės sklypo pagrindinėmis naudojimo paskirtimis: dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuomos – išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; dėl (duomenys neskelbtini), – išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Tačiau šios aplinkybės neįrodo, kad buvo pagrindas sudaryti sutartį dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuomos be aukciono. Šios išvados nepaneigia ir atsakovų teiginiai, kad žemės sklypai yra formuojami pagal jame esančių statinių naudojimo būdą, šiuo atveju – komercinės paskirties objektų teritorijos.
24. Įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, ir nesant kitų rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovų teisę sudaryti valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį be aukciono, ir kuriais remiantis būtų galimą spręsti apie atsakovei UAB „Saulex“ priklausančių statinių, esančių šiame sklype, aiškią funkcinę priklausomybę ar apibrėžtą naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdį, spręstina, kad ieškovė pagrįstai reikalauja pripažinti 2013 m. birželio 13 d. Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, ir UAB „Saulex“ sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-85, kuria UAB „Saulex“ išnuomotas 0,2830 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), be aukciono, prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms, niekine ir negaliojančia. Ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies.
25. Restitucijos klausimas šioje byloje nespręstas, nes pripažinus sandorį niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, sandorio šalys grąžinamos į pradinę padėtį.
26. Byloje nėra objektyvių įrodymų dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nenaudojimo nuo sutarties sudarymo momento. Ieškovė šio fakto neįrodė. Teisė ne aukciono būdu išsinuomoti valstybinį žemės sklypą nėra siejama nei su statinių pastatymo laiku, nei su jų gyvavimo laiku. Be to, Taisyklės įtvirtina, kad žemė gali būti išnuomojama net ir pasibaigus statinio ekonomiškai pagrįstam naudojimo trukmės terminui. Nors pokraninio kelio (su iškrovimo kranu) ir kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nusidėvėjimas yra 75 procentai, o pokraninio kelio (su iškrovimo kranu) statybos metai 1980 m., (duomenys neskelbtini), esančių kitų inžinerinių statinių ir (duomenys neskelbtini) esančių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (stoginė – pamatai, aikštelė) statybos pradžios metai – 1965, tačiau ieškovės atstovė ir liudytojai R. L., M. M. pripažino, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra naudojamas – jame vykdomas kietojo kuro sandėliavimas ir pardavimas. Šią aplinkybę patvirtina ir teismui pateiktos fotonuotraukos. Atsakovė NŽT, vykdydama valstybinės žemės kontrolę, atsakovei UAB „Saulex“ nėra pareiškusi pretenzijos dėl netinkamo žemės naudojimo. Į bylą nepateikti patikrinimo aktai, kuriame būtų išdėstyti netinkamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo faktai, nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, jog statinių, esančių šiame sklype, būklė yra tokia, kad jie negali būti naudojami pagal jų paskirtį. Vadovaujantis Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, UAB „Saulex“ priklausančių statinių naudojimo priežiūrą atlieka Kauno miesto savivaldybės administracija. Byloje nėra įrodymų, kad Kauno miesto savivaldybės administracija būtų pareiškusi pretenzijas UAB „Saulex“ dėl jai atitinkamame objekte priklausančių statinių ar jų būklės. Nors teismui kėlė abejonių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo faktas, iš pateiktų fotonuotraukų (sandėliuojamų maišų turinys apaugęs žolėmis, maišai išdėstyti palei tvorą, kurios vasaros metu apkritai nematyti dėl ją apaugusių krūmų, galima daryti išvadą, kad teritorija netvarkoma; vienas konteineris pastatytas objekto viduryje) labiau tikėtina, kad sklypas yra nenaudojamas, nei naudojamas, tačiau į bylą nepateikta patikrinimo aktų, kuriuose būtų išdėstyti netinkamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo faktai. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog statinių, esančių (duomenys neskelbtini), būklė yra tokia, kad jie negali būti naudojami pagal jų paskirtį.
27. Valstybinės žemės nuomininkai negali patys spręsti, kokio ploto ir konfigūracijos valstybinės žemės sklypo dalis priskirtina prie jiems nuosavybės teises valdomo statinio (jo dalies), nes tokią teisę turi tik valstybinės žemės nuomotojas. Byloje nėra ginčijami administraciniai aktai, detalieji planai, kuriais suformuoti žemės sklypai, todėl teismas neturi pagrindo vertinti nei administracinio akto atitikties pagrindinėms procedūrų taisyklėms, nei tai, ar jis pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei materialiosiomis teisės normomis, ar nepažeidžia įstatymo ginamų suinteresuotų asmenų teisių. Valstybinės žemės sklypų ne aukciono būdu nuomos sutarčių sudarymas ir panaikinimas, nuosavybės teisių atkūrimo klausimai priskirti valstybinės žemės patikėtiniui – Nacionalinei žemės tarnybai, todėl ne teismo kompetencija įpareigoti NŽT spręsti tokius prašymus, todėl ieškovės reikalavimai paliktini nenagrinėtais.
28. Ginčo žemės sklypai UAB „Saulex“ buvo išnuomoti 2013 m. birželio 13 d. Ieškovė kreipėsi į teismą 2021 m. lapkričio 12 d., o senaties termino pabaiga suėjo 2023 m. birželio 13 d., todėl ieškovė kreipėsi į teismą, nepraleidusi ieškinio senaties termino.
29. Kadangi alternatyvus patikslintame ieškinyje pareikštas reikalavimas papildomai nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, ieškovei grąžintinas 94 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
30. Teismui tenkinus 25 procentų ieškinio reikalavimų, proporcingai teismo tenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės UAB „Saulex“ ir atsakovės NŽT priteisiama 106 Eur žyminio mokesčio, t. y. po 53 Eur. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas. Jos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, minėtas išlaidas grindžia suteiktų teisinių paslaugų paskaičiavimu ir pinigų priėmimo kvitais, todėl, teismui tenkinus 25 procentų ieškinio reikalavimų, proporcingai teismo tenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. po 250 Eur. Atsakovė UAB „Saulex“ patyrė 5 489,51 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovės atstovas buvo tinkamai pasirengęs bylos nagrinėjimui, savalaikiai teikė procesinius dokumentus, kita vertus, atsižvelgus į atsiliepimų, tripliko turinį, jų apimtį, ginčijamų klausimų pobūdį, sudėtingumą, tokio apimties ir turinio dokumentui parengti bei bylai pasirengti nereikėjo skirti maksimalių pastangų ir laiko sąnaudų, todėl vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, egzistuoja pagrindas mažinti prašomą priteisti sumą iki 3 000 Eur. Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovei UAB „Saulex“ iš ieškovės L. P. priteistina 2 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybė patyrė 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, kurios priteisiamos iš ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
31. Apeliacinius skundus pateikė abi atsakovės.
32. Apeliaciniame skunde atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovė turėjo teisę ginti savo pažeistas teises teisme. Ieškovė nėra ginčijamos valstybinės žemės nuomos sutarties šalis, jai nepriklauso nei žemė sklypas, nei jame esantys statiniai, todėl ieškinio tenkinimas ieškovei nesukelia jokių materialių teisinių padarinių. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė nėra kompetentingas subjektas, galintis ginti viešąjį interesą. Byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtinta, kad ieškovė įstatymiškai negali atkurti nuosavybės teisių natūra į žemės sklypą. Ginčo žemės sklype yra UAB „Saulex“ nuosavybės teise priklausantys kiemo statiniai, kurie pastatyti ir naudojami nuo 1994 metų, o šiems statiniams eksploatuoti buvo suformuotas žemės sklypas. Statiniai yra pastatyti teisėtai, ginčo dėl to byloje nėra, statiniai registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri nuosavybės teisių objektai, šių faktų ieškovė neginčijo. Byloje nėra ginčijami administraciniai aktai, kurių pagrindu ginčo žemės sklypas buvo suformuotas ir nuspręsta jį išnuomoti. Teismas nepagrįstai nevertino galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, kurie neabejotinai pagrindžia, kad žemės sklypas yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Teismui pripažinus negaliojančia valstybinės žemės nuomos sutartį, kiemo statiniai bei šių statinių teisinė registracija liko galioti, todėl žemės sklypas vis tiek neatitinka laisvos (neužstatytos) žemės kriterijų.
2.2. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad NŽT neturėjo pagrindo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo bei kad sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Tokios išvados prieštarauja teisės aktams ir suformuotai kasacinio teismo praktikai, sprendžiant dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ne aukciono tvarka. Tarnyba, sudarydama ginčo sutartį su UAB „Saulex“, turėjo teisinį pagrindą kiemo statinius, esančius žemės sklype, kvalifikuoti kaip apibrėžto naudojimo inžinerinius statinius, kurių buvimas valstybinės žemės sklype atitinka tokio sklypo išnuomojimo ne aukciono būdu sąlygą. Kiemo statiniai yra įregistruoti kaip statinys, turintis unikalų numerį, šie statiniai nuosavybės teise priklauso UAB „Saulex“. Kiemo statiniai dėl savo savybių tarnauja pagal savarankišką paskirtį – jie naudojami komercinei veiklai. Tai yra panaudojamos šio daikto vertingosios savybės, jos savininkams duodančios ekonominę naudą. Po kiemo statiniais esantis žemės plotas yra reikalingas statiniui tarnauti, nes užtikrina patekimą į juos, atlieka bendrą kiemo funkciją. Kiemo statiniai be žemės sklypo funkcionuoti negali. Dėl šių daikto savybių ir naudojimo jie negali būti vertinami kaip neturintys apibrėžtos paskirties. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Tiek formuojant žemės sklypą 2000 m., tiek sudarant ginčijamą sutartį, žemės sklype buvo tie patys statiniai, todėl nebuvo teisinio pagrindo neformuoti žemės sklypo šių statinių eksploatacijai.
33. Atsiliepime į atsakovės NŽT apeliacinį skundą atsakovė UAB „Saulex“ prašė skundą patenkinti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
34. Nurodė, kad NŽT argumentai yra pagrįsti bylos įrodymuose užfiksuotais faktais, tiek teisės aktų nuostatomis, tiek teismų praktika. Ieškovė nėra įrodžiusi savo teisinio suinteresuotumo reikšti reikalavimą dėl Nuomos sutarties Nr. 8SŽN-85 pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento. Skundžiama sprendimo dalis ieškovei nesukelia jokių realių teisinių pasekmių. UAB „Saulex“ priklausantys statiniai yra sklype, kuris suformuotas kompetentingai institucijai priėmus atitinkamus administracinius sprendimus. Faktą, kad statiniai realiai egzistuoja ir yra naudojami patvirtina ne vienas bylos dokumentas. Teismas neteisėtai sprendė, jog statinių naudojimui negalėjo būti sudaroma Nuomos sutartis Nr. 8SŽN-85, kai galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu yra nuspręsta, kad ginčo sklypas yra būtinas statinių eksploatacijai.
35. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Saulex“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. birželio 13 d. tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ir UAB „Saulex“ sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.8SŽN-85, ir priimti naują sprendimą – šį ieškovės reikalavimą atmesti, bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Skundžiama sprendimo dalis priimta, pažeidžiant tiek asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą, tiek sutarties uždarumo principą. Ieškovė nėra nuomos sutarties šalis, nėra subjektas, kuriam įstatymu yra suteikta teisė ginti viešąjį interesą. Teismas pripažino ieškovės teisinį suinteresuotumą, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2004, nors šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Ieškovė turėjo ir iki šiol turi tik reikalavimo teisę atkurti nuosavybės teises į lygiavertį žemės sklypą Kauno mieste, o ne ginčo teritorijoje. Sprendime nėra jokių motyvų, kodėl galiojantis NŽT 2020 m. spalio 20 d. įsakymas neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant, ar ieškovė įrodė savo teisinį suinteresuotumą. Ginčo sklype realiai yra pastatyti ir pagal paskirtį naudojami statiniai, o nuomos sutartis buvo sudaryta tik kompetentingoms institucijoms prieš tai atlikus teisės aktuose nustatytas administracines procedūras. Teismas nenurodė, kaip ieškovės teises bei teisėtus interesus gali pažeisti ginčo nuomos sutarties dalis, kuria UAB „Saulex“ yra išnuomota į P. M. turėtą žemę nepatenkanti valstybinė žemė. Ieškovė teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais neskundė sprendimo išnuomoti žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), UAB „Saulex“ sąlygojusių teritorijų planavimo dokumentų. Teismas nenurodė, kokias teisines pasekmes sprendimas sukuria ieškovei. Ieškovė neįrodė, kad turi teisę reikšti reikalavimą dėl absoliutaus ginčo nuomos sutarties negaliojimo.
5.2. Teismas skundžiamą sprendimo dalį priėmė, ieškovei neįrodžius nuomos sutarties Nr. 8SŽN-85 kaip niekinio sandorio fakto. Teismas nepagrįstai darė išvadą dėl neaiškios faktinės statinių funkcinės priklausomybės, naudojimo pobūdžio, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir juose užfiksuotos statinių rūšies apibrėžimu, pateiktu Reglamente STR 1.01.03:2017, kuris negaliojo ginčo nuomos sutarties sudarymo dieną. UAB „Saulex“, tapusi statinių savininke, įgijo teisę laisva valia disponuoti jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, pritaikyti jį vykdomai veiklai, kuriai reikalingas valstybinės žemės sklypas. Statiniai – savarankiškai funkcionuojantis nekilnojamojo turto objektas, kuris yra realiai naudojamas pagal paskirtį. Jeigu 2021-2023 m. statiniai buvo savarankiškai funkcionuojantis, tinkamas naudoti pagal paskirtį nekilnojamojo turto objektas, neišregistruoti, kaip sunykę, labiau tikėtina, kad jie tokie buvo, ir atsakovams pasirašant nuomos sutartį.
5.3. Skundžiama teismo sprendimo dalis priimta, pažeidžiant procesines normas, reglamentuojančias teisinio aiškumo reikalavimą, klausimus, kurie privalo būti išspręsti teismo sprendimu. Teismas, spręsdamas, kad 2013 m. birželio 13 d. statiniai pateko į Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytą sąrašą statinių, kurių eksploatavimo tikslais valstybinė žemė negali būti išnuomota lengvatine tvarka, kitoje sprendimo dalyje nurodė su šia išvada nesuderinamus motyvus. Nenurodė, kuo vadovaudamasis sprendė, kad statinių naudojimo paskirtis yra neapibrėžta arba be ūkinės veiklos pobūdžio. Sprendime nėra ir jokių motyvų, kodėl nuomos sutarties galiojimas panaikinamas nuo sudarymo momento. Iš sprendimo turinio nėra aišku, kodėl prioritetas teiktas ne civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo principams, nors nuomos sutartį atsakovai nepertraukiamai vykdo daugiau kaip 10 metų.
5.4. Teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netinkamai nustatė bylinėjimosi išlaidų pagrindą, nepagrįstai sprendė, kad visos 5 489,51 Eur bylinėjimosi išlaidos yra UAB „Saulex“ išlaidos už advokato teisinę pagalbą; nemotyvavo, kuo vadovaudamasis sprendė, kad sprendimu yra tenkinama 25 proc., o ne 12,5 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų. Teismas UAB „Saulex“ priklausantį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą realiai sumažino daugiau nei per pusę, neatliko aiškaus, tinkamo atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų įvertinimo, nevertindamas, ar atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos atitinka Rekomendacijų 8 punktą, ir pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti Rekomendacijų 2 punkto taikymą. Egzistavo pagrindas priteisti iš ieškovės 4 803,32 Eur, o ne 2 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
36. Ieškovė L. P. atsiliepime į atsakovių apeliacinius skundą prašė skundus atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
6.1. Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva. Kasacinis teismas 2011 metų vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011 pasisakė dėl pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą teisės reikšti reikalavimą dėl nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, dėl sklypų, į kurių nuosavybės teisų atkūrimą pretendentas pretenduoja. Pareiškėja yra teisėta pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą. Nuosavybės teisės į 2 3785 ha dar neatkurtos. Remiantis tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia yra viena iš aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad nėra realaus visuomenės poreikio laikyti žemės sklypą valstybės išperkama žeme, dėl ko ieškovė turi teisę teismine tvarka ginčyti nepagrįstai sudarytą nuomos sutartį. Žemės sklypui nesant konkretaus visuomenės poreikio, jis negali būti laikomas valstybės išperkamu. Be to, žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esantys statiniai yra arba sunykę, arba visiškai apleisti. Nuginčijusi nuomos sutartis, ieškovė pakartotinai kreipsis į NŽT ir savivaldybės administraciją dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą natūra. NŽT 2020 m. spalio 20 d. įsakymas įrašyti į eilę gauti lygiavertį sklypą Kauno mieste neprilygsta administraciniam aktui atkurti ar neatkurti nuosavybės teises. Be to, jis į bylą nepateiktas. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad statinys (stoginė – pamatai) realiai egzistuotų. Jis buvo ir yra registruotas kaip pamatai. Tokio statinio eksploatavimui nebuvo pagrindo išnuomoti žemės sklypą be aukciono. Į UAB “Saulex“ išnuomotą žemės sklypą buvo nepagrįstai įtrauktas didesnis nei 10 arų žemės sklypas nesančio statinio eksploatavimui, kuris akivaizdžiai turi būti laikomas laisvu ir sudarančiu pagrindą nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Sklype esantys statiniai neturi apibrėžtos naudojimo paskirties arba ūkinės veiklos pobūdžio, o UAB „Saulex“ tik imituoja aikštelėje vykdomą ūkinę veiklą.
6.2. Tik visiškas motyvų nebuvimas reiškia absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Formaliais pagrindais panaikinti iš esmės pagrįstą teismo sprendimą nėra pagrindo.
6.3. Teismas pagrįstai vertino bylos sudėtingumą, pasiruošimo teismo posėdžiams laiką, kokį deklaravo atsakovės atstovas, ir pagrįstai mažino iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Pasiruošimas bylai vyko parengiamųjų dokumentų būdu, bylos eigoje naujų įrodymų buvo pateikta mažai, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad advokato nurodytas laikas yra per didelis.
37. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovių apeliacinius skundus prašė skundus tenkinti – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį ir ieškinį atmesti visiškai. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
7.1. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ieškovė turi subjektinę teisę ginčyti sandorius, kurių šalimi ji nėra. Skundžiama sprendimo dalis ieškovei nesukelia jokių realių teisinių pasekmių, nes net pripažinus nuomos sutartis negaliojančiomis, ieškovės atžvilgiu negali būti pradėta nuosavybės teisių į ginčo teritorijoje esančią žemę atkūrimo procedūra dėl žemės sklype esančių ir pagal paskirtį naudojamų statinių, bei dėl to, jog ieškovė niekada neginčijo jokių administracinių procedūrų, kuriomis buvo suformuotas žemės sklypas ar teikta informacija apie laisvos (neužstatytos) žemės nebuvimą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės teisės buvo pažeistos ir egzistavo realus pagrindas jas ginti teisme. Atėjus eilei, Atkūrimo tvarkos 38 punkto nuostatų pagrindu, ieškovė galėtų rinktis lygiavertį laisvos valstybinės žemės sklypą Kauno mieste iš tuo metu pateiktų laisvos valstybinės žemės sklypų sąrašo. Teismas netinkamai taikė teisės aktų normas, neteisingai vertino, jog ginčo žemės sklypai neturėtų būti priskiriami valstybės išperkamai žemei ar, kad būtent žemės sklypuose privalo būti atkurtos nuosavybės teisės natūra, nevertindamas eilės byloje esančių dokumentų ir įrodymų, pagrindžiančių, jog tokia prievolė nesusidaro.
7.2. Teismas, netinkamai įvertinęs byloje pateiktą medžiagą ir aktualią teismų praktiką, neteisingai sprendė, kad, 2013 m. sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, buvo pagrindų, sudarančių prielaidas, kad be aukciono ginčo valstybinė žemė negalėjo būti išnuomota. Teismo argumentai, kad žemės sklype esančių kitų inžinerinių statinių naudojimo paskirtis yra neapibrėžta arba be ūkinės veiklos pobūdžio, yra nepagrįsti, prieštaraujantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
38. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies, kuria pripažinta niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. birželio 13 d. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ir UAB „Saulex“ sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-85.
Dėl ginčo esmės
39. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovės materialinio suinteresuotumo, valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo.
40. Ieškovė, valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Saulex“, ginčijo tuo pagrindu, jog ji yra esminė kliūtis atkurti nuosavybės teises ieškovei natūra, be to, jame esantys inžineriniai statiniai, neturi aiškios funkcinės priklausomybės, yra visiškai fiziškai nusidėvėję, nenaudojami pagal paskirtį, todėl nebuvo pagrindo išnuomoti žemės sklypą jų eksploatavimui.
41. Byloje nustatytos sekančios ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės:
- Ieškovė L. P. yra A. B., mirusios (duomenys neskelbtini) d., turto paveldėtoja ir turtinių teisių perėmėja (2016 m. kovo 23 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas; notarinio registro Nr. 1-1921);
- A. B. 1991 m. lapkričio 6 d. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. M. turėtos 8,8837 ha žemės dalį, t. y. į 4,4419 ha natūra ir ekvivalentine natūra. A. B. nuosavybės teisės atkurtos į 2,0634 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suteikiant naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei grąžinant natūra sklypus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypus Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6 ir Nr. 7 prie (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į 2,3785 ha dar neatkurtos;
- 0,2830 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos (Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 02-01-14254; 2023 m. gegužės 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas);
- minėtame sklype nuo 2012 m. gruodžio 4 d. yra registruoti UAB „Saulex“ nuosavybės teise priklausantys kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (stoginė – pamatai 1l1m, tvora t1, aikštelė b1) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (2023 m. gegužės 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). (duomenys neskelbtini) seniūnija 2021 m. liepos 14 d. rašte Nr. 15-2-414 nurodė, jog statinių, esančių sklypuose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių pagrindinė paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, konstrukcijų būklė yra patenkinama, jie naudojami pagal paskirtį;
- Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, ir UAB „Saulex“ 2013 m. birželio 13 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-85, kuria UAB „Saulex“ išnuomotas 0,2830 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas išnuomojamas 20 metų (iki 2033 m. birželio 13 d.), bet ne ilgiau kaip iki numatomos teritorijos prie Nemuno konversijos (sutarties 2 p.);
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. kovo 26 d. raštu Nr. 70-2-1107 informavo ieškovę, kad buvusio žemės savininko P. M. iki 1940 m. turėtos žemės (buvusiame (duomenys neskelbtini) k.) vietoje, laisvos (neužstatytos) žemės nenustatyta, todėl A. B. (mirusi) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1113-(14.8.2.) įrašyta į eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti (duomenys neskelbtini), Nr. 51;
- Nacionalinė žemės tarnyba, 2019 m. gruodžio 20 d., vykdydama teismo nurodymą, atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą, kurio metu buvo surašytas aktas Nr. 8ŽN-209-(14.8.66.). Akte nurodyta, jog sklypas aptvertas vielos segmentų tvora su metalinių stulpų įtvirtinimais. Sklype esanti aikštelė yra seno cemento dangos, kurioje yra laikoma (sandėliuojama) kurui skirtos medžiagos (anglys, medžio drožlės). Sklypas ribojasi su geležinkelio bėgiais (sankasa).
42. Žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, reikalaujanti žemės santykius reguliuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimo įstatymu tikslas – užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų požiūriu. Šis reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011).
43. Apeliaciniuose skunduose atsakovės teigia, kad sutartis sudaryta teisėtai, nes sklypas buvo naudojamas pagal paskirtį, jame yra atsakovei UAB „Saulex“ priklausantys statiniai, be to, ieškovė, nebūdama sutarties šalimi, neturi materialinio suinteresuotumo.
Dėl ieškovės suinteresuotumo
44. Atsakovės apeliaciniuose skunduose ir trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinė skundą teigia, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl, nebūdama sutarties šalimi, neturėjo teisės reikšti ieškinio dėl nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
45. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Civilinis procesas pagrįstas byloje dalyvaujančių asmenų teise disponuoti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Kiekvienas asmuo pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik į teismą besikreipiančiojo asmens iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam (kokiems) asmeniui (asmenims) ir kokius reikalavimus reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, pagal kurią nustatytos dvi prielaidos atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: t. y. besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. ne bet kurio, bet suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialusis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą. Kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti. Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2019; 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020). Taigi, teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 4 p.).
46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, bet ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020).
47. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, nurodė, kad ji siekia atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, kurie pagal ginčo nuomos sutartis yra išnuomoti atsakovei UAB „Saulex“.
48. Nuosavybės teisių atkūrimo į žemė tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d, nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka). Šio nutarimo (redakcija galiojanti nuo 2022 m. rugsėjo 10 d.) 3 punkto 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus. Šio punkto 2 dalyje nurodyta, jog piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujintas prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo terminas ir kurie prašymus atkurti nuosavybės teises pateikė po 2003 m. balandžio 1 d., nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama prašyme atkurti nuosavybės teises nurodytu būdu, o 3 dalyje nustatyta, kad piliečiams, kuriems sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir yra teismo tvarka panaikinti, į tą išlikusio nekilnojamojo turto dalį, dėl kurios sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikintas, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama prašyme, pateiktame po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nurodytu būdu.
49. Nagrinėjamoje byloje įvertinus NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. 8SD-(14.8.125 E.) Dėl informacijos pateikimo (atsakymas į ieškovės atstovės K. Račkauskienės prašymą) nustatyta, kad A. B. pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė 1991 m. lapkričio 6 d., kuriame pageidavo atkurti nuosavybės teisės natūra ir ekvivalentine natūra. A. B. papildomu 2003 m. kovo 28 d. prašymu pageidavo atgauti atkurtą nuosavybės teise žeme – natūra, tai yra grąžinant laisvą žemę turėtoje vietoje arba lygiavertį žemės plotą (duomenys neskelbtini). Taigi, pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą A. B. įstatyme nustatyta tvarka ir terminais aiškiai išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.
50. Kaip jau minėta, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. kovo 26 d. raštu Nr. 70-2-1107 informavo, kad buvusio žemės savininko P. M. iki 1940 m. turėtos žemės (buvusiame Užšilių k.) vietoje, laisvos (neužstatytos) žemės nėra, todėl A. B. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1113-(14.8.2.) buvo įrašyta į eilę lygiaverčiam žemės sklypui gauti (duomenys neskelbtini). Šis įsakymas teismine ar administracine nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, todėl juo privalu vadovautis nuosavybės teisių atkūrimo procese.
51. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovių apeliacinių skundų argumentais, kad ieškovė nagrinėjamu atveju nėra ginčijamų valstybinės žemės nuomos sutarčių šalimi, neskundė nei NŽT 2019 m. kovo 26 d. rašto Nr. 70-2-1107 rašto, kuriame buvo nurodyta, kad NŽT negali patenkinti prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes P. M. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje, laisvos (neužstatytos) žemės nėra, nei A. B. išreikštos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo suteikiant lygiavertį žemės sklypą, nei NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 8VĮ-1113-(14.8.2.). Byloje taip pat nėra pateikta ieškovės prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šios byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia teisės ieškovei reikalauti nuosavybės teisių išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisių įgyvendinimo kitokiu, nei NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1113-(14.8.2.) nustatytu būdu ir tuo pačiu ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartis, sudarytas tarp atsakovių.
Dėl 2013 m. birželio 13 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka sutarties Nr. 8SŽN-85 (ne)galiojimo
52. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ginčo nuomos sutarties sudarymo metu (2013 m. birželio 13 d.) galiojusiu teisiniu reglamentavimu, sprendė, kad apeliantės UAB „Saulex“ nuosavybės teise valdomi nekilnojamieji daiktai (tvora, aikštelė, pamatai), buvo inžineriniai statiniai, esantys valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra priskiriami prie statinių, kurie neturi aiškios funkcinės paskirties ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, taigi nepriklausė nekilnojamųjų daiktų, kuriems pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklių) 2.2 punktą valstybinė žemė galėjo būti išnuomota lengvatine tvarka, grupei, todėl nuomos sutartis pripažintina niekine nuo jos sudarymo momento. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.
53. Apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad 2013 m. birželio 13 d. nuomos sutartis sudaryta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, nes juose numatyta galimybė valstybinę žemę ne aukciono būdu išnuomoti ne tik pastatams, bet ir statiniams bei įrenginiams eksploatuoti.
54. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018).
55. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojusios redakcijos Taisyklių 28 punkto 1 dalyje buvo nustatyta, kad išnuomojami vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui.
56. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad pagal nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 9 dalyse pateiktas statinio ir pastato apibrėžtis atsakovei UAB „Saulex“ nuosavybe esantys daiktai buvo inžineriniai statiniai – kiemo statiniai be aiškios funkcinė statinių priklausomybės ir paskirties, t. y. nepriklausė nekilnojamųjų daiktų, kuriems eksploatuoti valstybinė žemė galėjo būti išnuomota lengvatine tvarka, grupei, darė išvadą, jog nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka reglamentuojančias teisės normas, todėl yra negaliojanti CK 1.80 straipsnio pagrindu.
57. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu, yra išaiškinęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481-684/2015). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nurodyta teismų praktikoje suformuluota taisyklė, ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju apie tai, užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatytų statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu. Aplinkybė, ar žemės sklypas užstatytas, yra teisinę reikšmę turinti faktinė aplinkybė, todėl jos negalima pakeisti administraciniu aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011; 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2012).
58. Taigi iš nurodyto teisinio reguliavimo bei kasacinio teismo išaiškinimo spręstina, kad nagrinėjamu atveju reikalinga nustatyti, ar žemės sklypo dalis, esanti po aikštele, tvora, stoginės – pamatais, laikytina užstatyta, bei ar ji užstatyta statiniais, turinčiais aiškią funkcinę priklausomybę, ar vis dėlto šie statiniai nelaikytini pagrindiniais daiktais, o tik tarnaujančiais pagrindiniam statiniui.
59. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad negalioja sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi nuomos sutarties prieštaravimu poįstatyminio teisės akto normai – Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 28 punktu. Nors teismas įvardijo ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, tačiau tiek šioje teisės normoje, tiek ir ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, reglamentavusioje valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu, buvo įtvirtinta, kad šiuo būdu valstybinė žemė gali būti išnuomota, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais tiek pastatais, tiek statiniais ar įrenginiais.
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia pritarti apeliančių argumentams, jog aikštelė, tvora, stoginės – pamatai laikytini savarankiškais objektais, kuriems vadovaujantis CK 6.551 straipsnio 2 dalimi valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu.
61. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. birželio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 8SŽN-85 valstybinės žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendro 0,2830 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), dvidešimčiai metų (iki 2033 m. birželio 13 d.), bet ne ilgiau kaip iki numatomos teritorijos (duomenys neskelbtini) konversijos buvo išnuomotas UAB „Saulex“, pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Žemės nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2013 m. birželio 17 d. Ginčo, jog žemės nuomos sutarties sudarymo ir šiuo metu UAB „Saulex“ buvo ir yra visų Nekilnojamojo turto registre registruotų inžinerinių statinių – kiemo statinių (stoginės – pamatai 1l1m, tvoros t1, aikštelės b1) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių minėtame valstybiniame žemės sklype, savininkė, byloje nėra.
62. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Šio 9 dalyje nustatyta, jog inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, statiniai pagal naudojimo paskirtį klasifikuojami į pastatus ir inžinerinius statinius. Inžineriniai statiniai klasifikuojami į susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus, hidrotechnikos statinius ir kitus inžinerinius statinius. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad kiemo aikštelė atitinka statinio sąvoką. Byloje nėra duomenų, kad minėti inžineriniai statiniai būtų pastatyti neteisėtai.
63. Kaip jau minėta, kiemo aikštelė, tvora ir stoginės pamatai nuosavybės teise priklauso UAB „Saulex“ ir vertinami kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Nekilnojamojo turto registro išraše nėra nurodyta konkreti aikštelės ir statinių paskirtis (išraše nurodyta, jog pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (kiemo statiniai)), tačiau tai neleidžia daryti išvados, jog statiniai negali būti laikomi pagrindiniais objektais. Daikto registracijos duomenys Nekilnojamojo turto registre, sprendžiant dėl daikto funkcionavimo savarankiškumo, nėra lemianti aplinkybė – lemiamą reikšmę turi faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020). Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą daryti išvadą, kad 2013 m. birželio 13 d. nuomos sutarties sudarymo metu atsakovė UAB „Saulex“ nevykdė veiklos, susijusios su statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) naudojimu, todėl nuomos sutartis su jais negalėjo būti sudaryta. Pažymėtina, kad tokius duomenis pateikti pareiga teko ieškovei, pareiškusiai reikalavimą dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia (CPK 12 str., 178 str.).
64. UAB „Saulex“ priklausančiais statiniais yra užstatyta visa išnuomoto sklypo teritorija 2 830 kv. m. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje pateiktų nuotraukų, antstolio R. Stanislausko 2023 m. spalio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 70/23/58 matyti, jog aikštelėje yra įrengta betoninių plokščių danga, metalinė tvora; sklype pastatyti jūriniai konteineriai, sandėliuojamos anglių atliekos. Taigi kiemo įrenginiai (tvora, kieta aikštelės danga, kt.) skirti aiškiai apibrėžtai funkcijai vykdyti, ir dėl savo savybių gali tarnauti pagal savarankišką paskirtį, nes ji gali būti / yra naudojama medžio anglims, anglims sandėliuoti.
65. Tokiu būdu yra panaudojamos šio daikto vertingosios savybės, jos savininkui gali duoti / duoda ekonominę naudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų visuma ir patvirtina, jog būtent tokiu būdu aikštelė faktiškai yra naudojama, todėl, dėl minėtų daikto savybių ir naudojimo daiktas nevertinamas kaip neturintis apibrėžtos paskirties. Pastebėtina, jog ir kasacinio teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika patvirtina, kad, atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, aikštelės gali būti pripažįstamos savarankiškais daiktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015; 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-695/2019).
66. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines teisiškai reikšmingas aplinkybes, ir byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, jog statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nuo pat jų sukūrimo tarnavo pastatui / pastatams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad statiniai sudaro savarankišką daiktą, turintį savarankišką paskirtį. Tokio daikto valdymas nuosavybės teise, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, sudaro pagrindą teisei į šiam daiktui eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės sklypo nuomą. Todėl NŽT Kauno miesto skyrius, valstybinės žemės ne aukciono tvarka žemės sklypo, kuriame yra UAB „Saulex“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai – kiemo aikštelė su inžineriniais statiniais, nuomos sutartį nepažeidė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl ginčijamas sandoris negali būti laikomas neteisėtu ir nepagrįstu.
67. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktų įrodymų visumą, prieina išvados, kad, esant tokiems bylos duomenims, vadovaujantis nuomos sutarties sudarymo metu (2013 m. birželio 13 d.) galiojusiomis teisės normomis, reglamentavusiomis valstybinės žemės nuomą ne aukciono tvarka, nebuvo pagrindo pripažinti nuomos sutartį niekine ir negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys atmestas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.), taip pat atitinkamai paskirstyti šalių apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
69. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys yra visiškai atmestas, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Šiuo atveju atsakovės įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė NŽT ir trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija bylinėjimosi išlaidų nepatyrė
70. Iš atsakovės UAB „Saulex“ pateiktų įrodymų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė turėjo 5 489,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 5 126,51 Eur teisinės pagalbos už procesinių dokumentų (atsiliepimų į ieškinį, tripliko parengimą, konsultacijas, atstovavimą teismo posėdžiuose ir 363 Eur išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 2738,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 219 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir 2 519,81 Eur teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą.
71. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.).
72. Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
73. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl priteisiamos iš ieškovės, t. y. iš viso atsakovės UAB „Saulex“ naudai iš ieškovės yra priteisiama 8 228,32 Eur (5 489,51 + 2 738,81) bylinėjimosi išlaidų.
74. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 8,96 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos yra priteisiamos iš ieškovės valstybės naudai.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai.
Priteisti iš ieškovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulex“, juridinio asmens kodas 302682983, 8 228,32 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti iš ieškovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Grąžinti ieškovei L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 94 Eur (devyniasdešimt keturis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. rugpjūčio 11 d. elektroninių ryšių priemonėmis (EPP) (mokėtojas E. P.), mokėjimo užduoties kodas ZK89615. Išaiškinti, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Diana Labokaitė
Rūta Palubinskaitė