Civilinė byla Nr. e2A-96-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00891-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.3.1.11; 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“ ieškinį atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „INTA“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „FIMA“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinė, perkančioji organizacija) viešojo pirkimo komisijos sprendimus sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti laimėjusiu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „INTA“ (toliau – ir laimėjusi tiekėja) pasiūlymą bei priteisti ieškovės naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2023 m. gruodžio 19 d. perkančioji organizacija paskelbė tarptautinį Stacionarios rentgeno kontrolės sistemos Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postui (toliau – ir ĮJUP) pirkimą (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – Pirkimas), kuriuo siekė įsigyti stacionarią rentgeno kontrolės sistemą Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postui (toliau – ir Rentgeno sistema, ar SRKS). Rentgeno sistema susidarė iš įrangos grupių, kurias turėjo pasiūlyti Pirkimo dalyviai: i) jonizuojančios spinduliuotės įrenginio ir rentgenogramų apdorojimo sistemos; ii) kompiuterinių darbo vietų (toliau – ir KDV) įrangos Muitinės darbuotojams (pareigūnams), kurių dalis turėjo būti nuotolinės (įrengiamos ne Klaipėdoje, o Vilniuje); iii) vaizdo stebėjimo sistemos, susidarančios iš vidaus, lauko vaizdo kamerų, duomenų talpyklos ir programinės įrangos; iv) kompiuterinio tinklo įrengimo tarp visų rentgeno sistemos komponentų. Pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje (toliau – Techninė specifikacija) buvo atskirai išskirti ir nurodyti reikalavimai atskirai Rentgeno sistemos sudėtinei įrangai.

3.       Ieškovė nurodė, kad laimėjusios tiekėjos pateikto pasiūlymo kaina buvo daugiau nei 30 proc. mažesnė nei kitų Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų kainų vidurkis, dėl to ieškovei kilo abejonių, ar UAB „INTA“ konkuruoja sąžiningai ir siūlo Pirkimo sąlygas atitinkančią Rentgeno sistemą. Ieškovė kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama leisti susipažinti su laimėjusios tiekėjos pasiūlymu, tačiau ieškovei buvo pateikta tik dalis UAB „INTA“ pasiūlymą sudarančių dokumentų – nebuvo pateikti esminiai Rentgeno sistemą charakterizuojantys UAB „INTA“ pasiūlymo priedai, t. y. priedas Nr. 1 „Techninis aprašymas“ ir priedas Nr. 2 „Programinės įrangos aprašymas“. Ieškovė pateikė Muitinei pretenziją, prašydama atskleisti pasiūlyme nurodytą Rentgeno sistemos įrangą apibūdinančią informaciją, tačiau ji buvo atmesta.

4.       Ieškovė paaiškino, jog susipažinus su laimėjusios tiekėjos pasiūlymu (dalimi dokumentų), paaiškėjo, kad laimėjusios tiekėjos pasiūlyta Rentgeno sistema neatitinka šių Pirkimų sąlygų reikalavimų:

4.1.                      Jonizuojančios spinduliuotės įrenginys neatitinka temperatūros veiklos reikalavimų. Techninės specifikacijos 8.3.8 papunkčiu (Pirkimo dokumentų 2 priedo „Pasiūlymo forma“ (toliau – ir Pasiūlymo forma) 5 punkto lentelės 1.3.8 papunkčiu) Muitinė reikalavo, kad Rentgeno sistemos jonizuojančios spinduliuotės įrenginys dirbtų esant lauko temperatūrai – nuo -30? iki +45?. Tačiau laimėjusios tiekėjos pasiūlytas įrenginys neatitinka šios sąlygos: gamintojo MS SPEKTRAL Savunma Sanayi A.S. (toliau – ir Gamintojas) interneto puslapyje pateiktame įrenginio techniniame aprašyme nurodoma, kad UAB „INTA“ pasiūlytas įrenginys gali veikti esant lauko temperatūrai – nuo - 20? iki + 60?. Taigi, UAB „INTA“ siūlomas įrenginys negali veikti esant lauko temperatūrai nuo - 30? (ir daugiau).

4.2.                      Jonizuojančios spinduliuotės įrenginio skenavimo tunelio plotis neatitinka išmatavimų reikalavimų. Techninės specifikacijos 8.3.5 papunkčiu (Pasiūlymo formos 5 punkto lentelės 1.3.5 papunkčiu) Muitinė reikalavo, kad Rentgeno sistemos jonizuojančios spinduliuotės įrenginio skenavimo tunelio plotis būtų ne mažesnis kaip 3 metrai. UAB „INTA“ pasiūlyto įrenginio plotis yra siauresnis – 2,6 metro. Tai reiškia, kad Muitinė negalėtų iš dalies naudoti įrenginio tais tikslais, kuriais jis perkamas – įrenginys negalėtų skanuoti dalies Muitinės tikrinamų laivais atgabenamų konteinerių bei krovininių, autobusų ir lengvųjų transporto priemonių.

4.3.                      Rentgeno sistema nėra apsaugota nuo viršįtampių ir elektros energijos įtampos šuolių. Pirkimo sąlygomis Muitinė reikalavo, kad Rentgeno sistema būtų apsaugota nuo viršįtampių ir elektros energijos įtampos šuolių. Reikalavimas yra nurodytas Techninės specifikacijos 8.3.7 ir Pasiūlymo formos 5 punkto lentelės 1.3.7 papunkčiuose. Nors UAB „INTA“ pasiūlyme nurodė, kad šiuo tikslu įrengs nepertraukiamo maitinimo šaltinį (angl. UPS), tačiau UPS galios nepakanka aptarnauti visą Rentgeno sistemą. UAB „INTA“ siūlomo UPS galia yra 40 kVA, kai vien jonizuojančios spinduliuotės įrenginys veikia iki 40 kVA, todėl esant elektros energijos šuoliams (nutraukimui) neveiks visa kita Rentgeno sistemos dalis – vaizdo kameros, serveriai, kompiuterinės darbo vietos ir pan.

4.4.                      Dalis kompiuterinių darbo vietų nėra apsaugotos nuo viršįtampių ir elektros energijos įtampos šuolių. Pirkimo sąlygomis Muitinė reikalavo įrengti 6 KDV, iš kurių 4 turėjo būti įrengtos Rentgeno sistemos vietoje (Klaipėdoje esančiame poste), o likusios 2 KDV – Vilniuje. Kiekvienoje KDV vietoje turėjo būti prijungtas UPS, kuris užtikrintų nenutrūkstamą energijos tiekimą. Nors KDV vietų lokacijos yra dvi (Klaipėdoje ir Vilniuje), UAB „INTA“ Pasiūlyme nurodė tik vieną UPS, kuris turi būti įrengtas Klaipėdoje esančiame poste. Pasiūlyme UAB „INTA“ nenurodė, kad įrengs UPS ir Vilniuje esančiose KDV. Tai jai leido nepagrįstai atpiginti pasiūlymo kainą.

4.5.                      Vaizdo įrašymo įrenginio atminties talpa nėra pakankama saugoti įrašus nustatytą laikotarpį. Techninės specifikacijos 11.4 papunktis, taip pat Pasiūlymo formos 5 punkto lentelės 4.4 papunktis reikalavo, kad dalyvių siūloma vaizdo įrašymo įrenginio atminties talpa užtikrintų visų vaizdo kamerų įrašų saugojimą ne mažiau kaip 3 mėnesius. Tačiau UAB „INTA“ pasiūlyme apskaičiavo ir nurodė, kad siūlomas įrenginys išsaugo įrašus tik 90 dienų. Tai nėra formali pasiūlymo neatitiktis Pirkimo sąlygų reikalavimams: naudodama UAB „INTA“ įrangą Muitinė prarastų mažiausiai 5 dienas (120 valandų) per kalendorinius metus vaizdo įrašų peržiūros.

4.6.                      UAB „INTA“ pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos priedo Nr. 1 „Vaizdo stebėjimo sistemos pagrindiniai techniniai reikalavimai“ 9.2 papunkčio lentelės „Vidaus vaizdo stebėjimo kamera“ 10 punkte nustatyto reikalavimo (Pasiūlymo formos 5 punkto lentelės 6.10 papunktis) vidaus vaizdo stebėjimo kamerai turėti interneto sąsają. UAB „INTA“ pasiūlė vidaus vaizdo kameras, tačiau pasiūlymo formoje nepateikė vaizdo kamerų interneto sąsajos techninių charakteristikų ir atitikties Techninės specifikacijos aprašymui. Pirkimo metu Muitinė buvo nurodžiusi dalyviams, kad pasiūlyme turi būti pateikiamas vaizdo kamerų, įskaitant ir jų greitaveikos valdymo automatiniu ir rankiniu būdu, aprašymas. UAB „INTA“ pasiūlyme nėra vaizdo kamerų greitaveikos valdymo ir kitų vaizdo kamerų charakteristikų aprašymo.

4.7.                      UAB „INTA“ pasiūlė prastesnių charakteristikų (jautrumo šviesai) vaizdo kameras, todėl jos pasiūlymas neatitinka „Lauko vaizdo stebėjimo kamera“ 4.2 papunkčio reikalavimo (Pasiūlymo formos 5 punkto lentelės 5.5.2 papunktis), numatančio, kad lauko vaizdo stebėjimo kameros jautrumas šviesai turi būti ne mažesnis nei: juodai baltam vaizdui 0,003 lx. Pirkime UAB „INTA“ pasiūlė lauko vaizdo kameras, kurių jautrumas šviesai neatitinka Pirkimo sąlygose nurodyto lauko vaizdo kamerų jautrumo reikalavimo, t. y. UAB „INTA“ pasiūlė lauko vaizdo kameras, kurių jautrumas šviesai yra 0,005 lx. Be to, rengdama pasiūlymą, UAB „INTA“ galimai melagingai nurodė, kad jos siūlomų vaizdo kamerų jautrumas yra 0,000 lx.

5.       Ieškovė nurodė, jog Muitinė nevertino minėtų UAB „INTA“ pasiūlymo trūkumų, motyvuodama, kad UAB „INTA“ pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygas. Muitinė priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą pripažinti UAB „INTA“ pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus, nors UAB „INTA“ pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų 10.8.7 papunkčio reikalavimų. Tai yra, UAB „INTA“ pasiūlė prastesnės kokybės ir charakteristikų nei buvo reikalauta Rentgeno sistemos įrangą, todėl galėjo neteisėtai siūlyti mažesnę kainą Pirkime ir nesąžiningai konkuruoti Pirkime kartu su kitais dalyviais. Pripažindama UAB „INTA“ pasiūlymą laimėjusiu Pirkime, Muitinė iš esmės pažeidė lygiateisiškumo, skaidrumo, nediskriminavimo ir sąžiningos konkurencijos principus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovės UAB „FIMA“ ieškinį atmetė. Pripažino nevieša bylos medžiaga bei neleido su ja susipažinti ieškovei UAB „FIMA“ perkančiosios organizacijos pateiktus neišviešintus dokumentus: UAB „INTA“ pasiūlymo priedą Nr. 1 „Techninis aprašymas“ ir priedą Nr. 2 „Programinės įrangos aprašymas“, taip pat UAB „INTA“ pateiktą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbų objektų koordinavimo komisijos raštą. Priteisė iš ieškovės UAB „FIMA“ trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „INTA“ naudai 8 766,45 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl laimėjusios tiekėjos pateikto pasiūlymo atitikties deklaravimo užpildymo formos atitikimo Pirkimo reikalavimams. Taip pat byloje ieškovė iš esmės neginčijo fakto, kad pagal Pirkimo dokumentų reikalavimus tiekėjai turėjo teisę grįsti pasiūlymo atitiktį Pirkimo dokumentuose nurodytiems techniniams reikalavimams įrangos gamintojų aprašymais. Ginčas kilo dėl laimėjusios tiekėjos pasiūlymo atitikties pagrindimo pagrįstumo, išsamumo.

8.       Teismas nurodė, jog ieškovės pateikti Radiacinės saugos centro raštai, kuriuose buvo atsakyta į ieškovės paklausimus, patvirtina, kad UAB „INTA“ turima licencija montuoti, prižiūrėti ir remontuoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius (toliau – Licencija) suteikia teisę UAB „INTA“ darbuotojams montuoti, prižiūrėti ir remontuoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, šiuo atveju ir MS SPEKTRAL Savunma Sanayi A.S. gaminamą stacionarią rentgeno kontrolės sistemą MSXTT-450260. Licencijos priede yra įrašomas tik jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių pavadinimų ir modelių, su kuriais vykdoma veikla, sąrašas. Prietaiso įtampa radiacinės saugos požiūriu (pardavimui, montavimui ir techninei priežiūrai) įtakos neturi, svarbi tik darbuotojų kvalifikacija. Teismas vertino, kad Radiacinės saugos centro raštuose nėra ištirtos konkrečios laimėjusios tiekėjos siūlomos įrangos techninės savybės, nėra nurodyta, jog UAB „INTA“ pagal jai išduotą licenciją neturi teisės prekiauti, remontuoti, aptarnauti įrangos modelio MSX-TT-450260.

9.       Teismas nurodė, kad vien ieškovės nuomonė apie tai, kad UAB „INTA“ pasiūlyta įranga nėra MSXTT-450260 modelis, kad pasiūlytos įrangos charakteristikos, kurios skiriasi nuo viešai Gamintojo paskelbtų šio modelio bazinių charakteristikų, yra naujas dar nepagamintas modelis, kurių neapima laimėjusiai tiekėjai išduota licencija, nėra pakankama spręsti ar pagrįstai abejoti, jog UAB „INTA“ neturėjo teisės siūlyti tokios įrangos. Ieškovei nepateikus objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti UAB „INTA“ teise prekiauti pasiūlyta įranga, perkančioji organizacija, vertindama viešą Gamintojo informaciją, taip pat ir papildomai su pasiūlymu pateiktą Gamintojo aprašymą, neturėjo pagrindo vien ieškovės abejonių pagrindu reikalauti papildomų įrodymų.

10.       Teismas padarė išvadą, kad Gamintojo viešai skelbiamos bazinės informacijos apie įrangos technines savybes ir šiame Pirkime pateikto Gamintojo įrangos aprašymo neatitikimai nelaikytini prieštaraujančiais vien kitiems, dėl to perkančioji organizacija neturėjo pagrindo vertinti, jog šiuo atveju pateiktas Gamintojo įrangos aprašymas nepatvirtina arba nepakankamai patvirtina siūlomos įrangos konkrečių techninių savybių.

11.       Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog laimėjusios tiekėjos pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 8.3.5 ir 8.3.8 papunkčiuose nustatytų reikalavimų. Nors ieškovė, teigdama, kad UAB „INTA“ pasiūlymas neatitinka minėtų reikalavimų, vadovavosi viešai Gamintojo skelbiama informacija apie stacionarios rentgeno kontrolės sistemos modelio MSX-TT-450260 atitinkamas charakteristikas, tačiau perkančioji organizacija, pripažindama UAB „INTA“ pasiūlymą laimėjusiu, rėmėsi duomenimis, kurie yra nevieši. Be to, ieškovei teigiant, kad Gamintojo patvirtinimai nėra pakankami, nes yra subjektyvūs, nenurodė, kokie dokumentai galėtų objektyviai patvirtinti gaminamos įrangos technines savybes. Ieškovė ir pretenziją, ir ieškinį grindė tik savo paaiškinimais, kitų įrodymų, kurie sudarytų pakankamą prielaidą suabejoti Gamintojo aprašyme nurodyta informacija apie įrangos technines savybes, nepateikė.

12.       Teismas nepritarė ieškovės argumentams, kad UAB „INTA“ pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 8.3.7 papunkčio reikalavimų. Visų pirma, teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pretenzijoje nesirėmė argumentais dėl laimėjusios tiekėjos pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 8.3.7 papunktyje keliamiems reikalavimams, sprendė, kad ieškovė neturi teisės grįsti ieškinio šiomis aplinkybėmis. Antra, teismas vertino, kad ieškovė neįrodė nurodytų naujų aplinkybių pagrįstumo, t. y., kad UAB „INTA“ modelio galios akivaizdžiai nepakanka aptarnauti visai SRKS. Teismas vertino, kad laimėjusios tiekėjos pateikti Gamintojo skaičiavimai patvirtina, jog bendra elektros suvartojimo galia yra pakankama užtikrinti atitikimą techniniams reikalavimams.

13.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad laimėjusios tiekėjos pasiūlymas neatitiko Techninės specifikacijos 9.1 papunkčio reikalavimų. Teismas nurodė, kad ieškovė netinkamai formaliai (vien dėl žodžio „kuris“ nurodymo) aiškina pasiūlymo turinį. Teismas vertindamas UAB „INTA“ pasiūlymą sistemiškai, padarė išvadą, kad UAB „INTA“ pasiūlė 40kVA online tipo UPS įrenginį ne vienai darbo vietai, o visai siūlomai sistemai, kuri bus įrengta visose perkančiosios organizacijos nurodytose (tame tarpe ir nutolusiose) darbo vietose. Be to, Pirkimo sąlygose buvo nustatyti du reikalavimai, susiję su UPS ir nurodoma: vieną įrenginį įrengti visai rentgeno sistemai – Pasiūlymo formos 5 punkto 1.3.7 papunktyje nustatytas reikalavimas, o kitą – kompiuterinei įrangai: Pasiūlymo formos 5 punkto 2.5.12 ir 3.4 papunkčiuose nustatytas reikalavimas. Teismas vertino, kad UAB „INTA“ savo pasiūlyme prie kiekvieno reikalavimo atskirai nurodė po vieną UPS įrenginį – iš viso 2 UPS įrenginius, kurių pakanka užtikrinti visos sistemos, įskaitant nutolusių darbo vietų, nepertraukiamą maitinimą.

14.       Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog UAB „INTA“ pasiūlymas neatitiko Techninės specifikacijos 11.4 papunktyje numatytų reikalavimų. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad iš eilės einantys 3 mėnesiai, išskyrus vasarį, turi 91 ar 92 kalendorines dienas, o ne 90 kalendorinių dienų. Teismas įvertino, kad tokios ieškovės nurodytos aplinkybės tik patvirtina, jog Pirkimo dokumentuose reikalaujamas bendras 3 mėnesių terminas nesiejamas su konkrečios datos pradžia ar pabaiga, ar konkrečiais mėnesiais, bet nurodytas apibendrintai, kad metuose yra 365 dienos; 365 padalinus iš 12 (mėnesių skaičius) vieno mėnesio dienų skaičius – 30.

15.       Nors ieškovė teigė, kad laimėjusi tiekėja pasiūlyme tiesiog perrašė Techninės specifikacijos priede Nr. 1 9.2 papunktyje nurodytą reikalavimą ir nenurodė tikslių įrangos parametrų, taip pat tai, nepateikė aprašymo, ar siūloma vaizdo kamera turi RJ-45 10/100 ETHERNET sąsają, tačiau teismas nusprendė, kad UAB „INTA“ pasiūlyme yra reikalautas aprašymas, kad siūlomos vidaus vaizdo kameros greitaveiką galima valdyti automatiniu ir rankiniu būdu (Auto Negotiation / Manual) (Pasiūlymo formos 5 punkto 6.10 papunktis), bei pateikta kameros specifikacija. Be to, UAB „INTA“ pasiūlymo priede „Geovision vidaus kameros specifikacija“ yra nurodyta, kad siūloma vaizdo kamera turi RJ-45 10/100 ETHERNET sąsają.

16.       Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nenustatė reikalavimų nei dėl lauko kamerų matymo atstumo, nei dėl šviesos šaltinio (IR) pašvietimo atstumo, nei pagalbinių IR pašvietimo priemonių draudimo. Taip pat nenustatyti reikalavimai vaizdo stebėjimo sistemos darbo vietų kompiuteriams. Teismas nusprendė, kad UAB „INTA“ kartu su pasiūlymu pateikė nustatytus Techninės specifikacijos dokumentus, reikalingus „Lauko vaizdo stebėjimo kamera“ 4.2 papunkčiui pagrįsti. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, objektyviai patvirtinančių, kad pateikti dokumentai yra nepakankami arba neatitinka realios situacijos. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, kad laimėjusi tiekėja pasiūlė nepakankamą kiekį lauko kamerų, nes Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatytas baigtinis vaizdo kamerų skaičius.

17.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė ne kartą teikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodo aplinkybes, nesutikimo su perkančiosios organizacijos sprendimu motyvus, kuriais nebuvo grindžiama pretenzija. Be to, teismas nurodė, kad ieškovė nepasinaudojo teise pateikti papildomus rašytinius įrodymus, susijusius su ginčo aplinkybėmis dėl pasiūlymo atitikimo techniniams reikalavimams, kurios yra susijusios su specialiomis žiniomis, todėl nepagrindė reikalavimų pagrįstumo. Dėl to teismas ieškovės papildomai nurodytus argumentus dėl pasiūlyme nurodytų techninių reikalavimų neatitikimo Pirkimo dokumentų reikalavimams atmetė.

18.       Teismas atmetė ieškovės abejones dėl laimėjusios tiekėjos pasiūlymo atitikties nacionalinio saugumo reikalavimui. Teismas nurodė, kad ieškovės argumentai grindžiami tik prielaidomis, objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad perkančioji organizacija netinkamai atliko šiuo aspektu patikrą, ieškovė nepateikė. Be to, kadangi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija 2024 m. birželio 27 d. posėdyje priėmė sprendimą nepradėti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, teismas laikė, kad ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

19.       Teismas nurodė, kad ieškovė neginčija perkančiosios organizacijos argumentų, jog pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 57 straipsnio 1 dalį, pagal Pirkimo sąlygų 10.6 papunktį bei įvertinus visų tiekėjų pasiūlytų kainų vidurkį, laimėjusios tiekėjos pasiūlymo kaina negali būti pripažinta neįprastai maža. Teismas vertino, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog pasiūlyta kaina rodo, jog laimėjusios tiekėjos pasiūlymo techninės charakteristikos yra prastesnės, grindžiama prielaida ir neįrodo, kad pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų.

20.       Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė prašo leisti jai susipažinti su UAB „INTA“ pasiūlymo priedu Nr. 1 „Techninis aprašymas“ ir Nr. 2 „Programinės įrangos aprašymas“ visa apimtimi, tačiau perkančioji organizacija, vykdydama 2024 m. spalio 9 d. teismo nutartį, pateikė į bylą minėtų dokumentų ištraukas, kuriose nėra konfidencialios informacijos ir su kuria galėjo susipažinti ieškovė. Teismas pripažino, kad UAB „INTA“  pasiūlymo prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 yra informacija, kuri turi komercinę vertę ir nėra vieša. Teismas sutiko su perkančiosios organizacijos argumentais, kad ji valdo nacionaliniam saugumui ypatingos svarbos turinčią informacinę sistemą, kurios sudedamąja dalimi taps perkamas objektas su programine įranga, o paviešinus šią informaciją, padidėtų tikimybė rasti Muitinėje naudojamų rentgeno kontrolės sistemų silpnąsias vietas, dėl to padidėtų rizika sutrukdyti sistemų veiklą. Esant nustatytoms aplinkybėms bei siekiant užtikrinti tiek UAB „INTA“ komercinius interesus, tiek Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti šią bylos medžiagos dalį bei UAB „INTA“ pateiktą su konfidencialumo žyma Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbų objektų koordinavimo komisijos raštą, nevieša bei neleisti su ja susipažinti ieškovei.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21.       Ieškovė UAB „FIMA“ apeliaciniame skunde prašo:

21.1.                      panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „FIMA“ ieškinys būtų patenkintas visiškai;

21.2.                      priteisti ieškovės UAB „FIMA“ naudai iš atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos;

21.3.                      priimti į bylą naujus įrodymus – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) 2024 m. lapkričio 21 d. specialistų išvadą (toliau – ir VGTU išvada);

21.4.                      leisti susipažinti bent vienam UAB „FIMA“ atstovui su UAB „INTA“ pasiūlymo priedais Nr. 1 „Techninis aprašymas“ ir Nr. 2 „Programinės įrangos aprašymas“ visa apimtimi.

22.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, o dalies jų nevertino. Jonizuojančios spinduliuotės įrenginio (pagrindinio Rentgeno sistemos komponento) Gamintojas viešai interneto puslapyje ir viešose specifikacijose skelbia kitokius techninius Rentgeno sistemos parametrus nei yra nurodyti UAB „INTA“ ir Gamintojo parengtame pasiūlyme Muitinei.

22.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad UAB „INTA“ siūloma Rentgeno sistema neatitinka Techninės specifikacijos 8.3.5 papunkčio (Pasiūlymo formos 5 punkto 1.3.5 papunkčio) reikalavimo, kuris numatė, kad skenavimo tunelio plotis turi būti ne mažesnis kaip 3 m. Nors teismas nusprendė, kad ieškovė nenurodė, kokie dokumentai galėtų objektyviai patvirtinti gaminamos įrangos technines savybes, tačiau UAB „INTA“ pasitelkto Gamintojo interneto puslapyje nurodytas skenavimo tunelio (angl. Scanning Area Tunnel) plotis – 2,6 m., o tai reiškia, kad UAB „INTA“ pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų. 

22.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl UAB „INTA“ pasiūlytos Rentgeno sistemos jonizuojančios spinduliuotės šaltinio neatitikimo temperatūros reikalavimams. Muitinė reikalavo, kad Rentgeno sistemos jonizuojančios spinduliuotės įrenginys dirbtų esant lauko temperatūrai – nuo -30 ? iki +45 ?, tačiau UAB „INTA“ pasiūlytas įrenginys gali veikti esant lauko temperatūrai – nuo -20 ? iki +60 ?, o tai reiškia, kad UAB „INTA“ pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Techninės specifikacijos reikalavimų. Muitinė ir UAB „INTA“ nepateikė jokių įrodymų, kad Rentgeno sistema atitiktų Techninę specifikaciją.

22.4.                      Nepagrįsti teismo teiginiai, kad ieškovė nepateikė leistinų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „INTA“ pasiūlyta Rentgeno sistema nėra apsaugota nuo viršįtampių ir elektros energijos įtampos šuolių. Nors sprendime teismas rėmėsi išvada, kad UAB „INTA“ pateikti Gamintojo skaičiavimai patvirtina, jog bendra elektros suvartojimo galia yra pakankama užtikrinti atitikimą techniniams reikalavimams, tačiau ieškovė nebuvo supažindinta su tokiais skaičiavimais. Be to, šios teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra nepagrįstos. UAB „INTA“ pasiūlė 40 kVA galios UPS įrenginį, kai Gamintojas nurodo, kad vien jonizuojančios spinduliuotės įrenginys gali veikti iki 40 kVA galia. Todėl pridėjus kitus Rentgeno sistemos komponentus (vaizdo kameras, kompiuterius, ryšio komponentus) bendra Rentgeno sistemos maksimali galia viršys UAB „INTA“ pasiūlyto UPS įrenginio galią.

22.5.                      Pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai išsprendė bylą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas neįvertino, kad UAB „INTA“ pasiūlyme nurodė ne egzistuojančią Rentgeno sistemos modelio MSX-TT-450260 modifikaciją, o tik Gamintojo pažadą tokią įrangą pagaminti, o tai prieštarauja Pirkimo sąlygoms ir kasacinio teismo praktikai. Gamintojas negali patvirtinti nepagamintos prekės atitikties Techninės specifikacijos reikalavimams, jis gali tik įsipareigoti tokią prekę pagaminti. Todėl nei Gamintojas, nei UAB „INTA“ objektyviai negalėjo pateikti Pirkimo sąlygose reikalauto patvirtinimo apie jonizuojančios spinduliuotės įrenginio atitiktį, nes toks įrenginys neegzistuoja. Be to, jeigu dalyvis deklaravo, kad siūlo konkretų modelį (šiuo atveju – MSX-TT-450260 modelį), vėliau jis negali aiškinti, kad toks modelis dar tik bus pagamintas, nes tai yra pasiūlymo esmės keitimas.

22.6.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės argumentų, kad nuotolinės kompiuterinės darbo vietos nėra apsaugotos nuo viršįtampių ir elektros energijos įtampos šuolių. Pasiūlyme UAB „INTA“ aiškiai nurodė, kad siūlo tik vieną UPS Pyramid DSP 33040 modelį, kuris yra montuojamas SRKS darbo vietose (Klaipėdoje), bet ne nuotolinėse darbo vietose (Vilniuje). Atsiliepimuose Muitinė ir UAB „INTA“ neigė, kad UAB „INTA“ pasiūlyme yra nurodytas vienas UPS Pyramid DSP 33040 įrenginys: UAB „INTA“ nurodė, kad yra pasiūlyti du UPS Pyramid DSP 33040 įrenginiai, iš kurių vienas bus įrengtas nuotolinėse darbo vietose Vilniuje; Muitinė nurodė, kad neva ieškovė apskritai neįrodė, jog UAB „INTA“ siūlo tik vieną UPS įrenginį. Tačiau susipažinus su UAB „INTA“ pasiūlymu yra akivaizdu, kad siūlo 40kVA online tipo UPS Pyramid DSP 33040 įrenginį, t. y. vieną įrenginį, kuris aptarnauja visą sistemą. Teismas sprendime nepateikė ištraukos iš UAB „INTA“ pasiūlymo 1 priedo „Techninis aprašymas“, kuriame būtų matyti, kad UAB „INTA“ siūlo du UPS įrenginius, kurie skirti sistemai Klaipėdoje ir nutolusioms darbo vietoms Vilniuje, todėl nėra aišku, kokių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kad UAB „INTA“ siūlo du UPS įrenginius.

22.7.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, kad UAB „INTA“ pasiūlymas neatitiko Techninės specifikacijos 11.4 papunkčio, taip pat Pasiūlymo formos 5 punkto 4.4 papunkčio nuostatų, kurios reikalavo siūlyti tik tokį vaizdo įrašymo įrenginį, kurio atminties talpa užtikrintų vaizdo įrašų saugojimą ne mažiau kaip 3 mėnesius. UAB „INTA“ nurodė, kad vaizdo įrašus saugos 90 dienų, bet ne 3 mėnesius. Ieškovė pateikė konkrečius skaičiavimus, parodančius kaip ir kiek dienų per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį Muitinė praranda galimybę naudotis vaizdo peržiūrų įrašais. UAB „INTA“ pasiūlymas realiai netenkina Muitinės poreikių. Teismo išvados, kad kitose Techninės specifikacijos sąlygose terminai apibrėžiami dienų skaičiumi, o ne mėnesiais, neturi jokios reikšmės taikant ir aiškinant Techninės specifikacijos 11.4 papunktį (taip pat Pasiūlymo formos 5 punkto 4.4 papunktį), kuriuose yra nurodyta mėnesių reikšmė.

22.8.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad UAB „INTA“ pasiūlė prastesnių charakteristikų (jautrumo šviesai) vaizdo kameras nei reikalauta Techninės specifikacijos 1 priedo 9.1 punkto 4.1 papunktyje, t. y. kad lauko vaizdo stebėjimo kameros jautrumas šviesai būtų ne mažesnis nei: juodai baltam vaizdui 0,003 lx. Muitinė ir UAB „INTA“ neneigė, kad lauko vaizdo kamerų jautrumas neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, tačiau nurodė, kad Technine specifikacija reikalaujamas jautrumas yra pasiekiamas papildomai pašviečiant su infraraudonaisiais (IR) spinduliais. Teismas nepagrįstai laimėjusios tiekėjos vaizdo kameras laikė atitinkančiomis Pirkimo sąlygas, o teismo argumentai, kad nebuvo draudimo siūlyti vaizdo kameras su papildomais pašvietimais, atmestini. UAB „INTA“ pasiūlytos vaizdo kameros su papildomu IR apšvietimu nėra ir negali būti lygiavertės vaizdo kameroms su ne mažesniu kaip reikalaujamu 0,003 lx jautrumu juodai baltam vaizdui. Muitinė ir UAB „INTA“ negali remtis Pirkimo sąlygų 2.10 papunkčiu dėl įrangos lygiavertiškumo. Vaizdo kameros su papildomu IR apšvietimu nesuteikia Muitinei reikalingo funkcionalumo, yra prastesnės kokybės ir nelygiavertės vaizdo kameroms su dideliu jautrumu. Šią aplinkybę patvirtina specialisto išvada, kuri pateikiama kartu su apeliaciniu skundu.

22.9.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir vertino UAB „INTA“ užsakymu parengtą išvadą dėl Rentgeno sistemos atitikties Techninei specifikacijai (toliau – Specialisto išvada). Specialisto išvadą UAB „INTA“ pateikė teismui (2024 m. spalio 29 d.) prieš pat rašytinį bylos nagrinėjimo iš esmės posėdį (2024 m. spalio 30 d.). Ieškovė nespėjo nei susipažinti su specialisto išvada, nei pateikti papildomus atsikirtimus į šį įrodymą. Be to, susipažinus su išvada, paaiškėjo, jog jos motyvai pagrindžia ne UAB „INTA“, o ieškovės argumentus, kad  UAB „INTA“ siūlė dar nepagamintą gaminį (įrangą).

22.10.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą proceso šalims ir netinkamai įvertino šalių įrodymų reikšmę nustatant tiesą byloje. Teismas nepagrįstai iš esmės visus ieškovės argumentus atmetė įvertindamas juos kaip ieškovės nuomonę, kuri yra subjektyvi ir nepagrįsta objektyviais įrodymais. Ieškovė įvykdė procesinę pareigą įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes, ieškovė rėmėsi objektyvia ir įrangos Gamintojo viešai skelbiama technine informacija (duomenimis), pateikė išsamius skaičiavimus ir apibrėžė galimus neigiamus padarinius dėl UAB „INTA“ įrangos neatitikties Specifikacijoms, funkcionalumo nebuvimo. Teismas nesilaikė kasacinio teismo išaiškinimų dėl UAB „INTA“ pareigos įrodyti siūlomo objekto atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams pasiūlymo pateikimo metu. Teismas rėmėsi tik Gamintojo parengtu UAB „INTA“ pasiūlymo priedu ir nevertino, kad pats Gamintojas yra ūkio subjektas, kurio pajėgumais UAB „INTA“ rėmėsi Pirkime. Gamintojas yra tiesiogiai Pirkimu suinteresuotas Pirkimo dalyvis, todėl Pirkimo atveju Gamintojas galėjo patvirtinti bet kokias Rentgeno sistemos specifikacijas, net ir prieštaraujančias jo paties viešai skelbiamoms Rentgeno sistemos specifikacijoms.

22.11.                      UAB „INTA“ pastangos apsaugoti pasiūlymo konfidencialumą ir pasiūlymo rengimo laikas kelia didelių ir pagrįstų įtarimų dėl Pirkimo skaidrumo. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė remdamasi UAB „INTA“ Pasiūlymo formoje nurodyta informacija. Muitinė atsisakė pateikti susipažinti kitus UAB „INTA“ pasiūlymą sudarančius dokumentus, konkrečiai – priedais Nr. 1 „Techninis aprašymas“ ir Nr. 2 „Programinės įrangos aprašymas“. Šiose pasiūlymo dalyse esanti informacija apie Rentgeno sistemą ir jos komponentų technines charakteristikas būtų leidusi ieškovei suformuoti tikslesnius paaiškinimus ir pagrįsti argumentus. 2024 m. spalio 9 d. nutartimi teismas išreikalavo iš Muitinės šiuos dokumentus, tačiau Muitinės pateikti dokumentai buvo praktiškai visi užtušuoti (apie 95 proc. dokumentų turinio), ir iš pateiktų įrodymų turinio nebuvo įmanoma nustatyti, kokią įrangą siūlė UAB „INTA“ Pirkime. Be to, paaiškėjo, kad pasiūlymo priedai buvo parengti 2023 m. spalio 19 d., t. y. dar prieš paskelbiant Pirkimą (2023 m. gruodžio 20 d.). Todėl nėra aišku, kaip UAB „INTA“ gali teigti, kad Gamintojas pritaikė Rentgeno sistemą Muitinės poreikiams, kai Muitinė dar net nebuvo paskelbusi Pirkimo ir neatskleidusi techninių specifikacijų.

22.12.                      Įrodymų visuma byloje (tame tarpe, ir kainų skirtumas tarp UAB „INTA“ ir likusių dalyvių) leidžia pagrįstai įtarti, kad UAB „INTA“ siūlo nekokybišką ir Techninės specifikacijos neatitinkančią Rentgeno įrangą, kuri galimai komplektuojama su Kinijos Liaudies Respublikoje gaminamais komponentais, kurie nėra ir negali būti įsigyjami Lietuvoje ir kitose ES valstybėse narėse. Nors ieškovė kartu su dubliku pateikė reklaminę UAB „INTA“ siūlomos įrangos Gamintojo medžiagą, kurioje matyti ant elektroninės įrangos užrašai, tikėtina, mandarinų kalba, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuos ieškovės argumentus atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovės abejonės grindžiamos tik prielaidomis, neturint objektyvių duomenų. Teismas turėjo įvertinti, kad net neturėdama UAB „INTA“ pasiūlymą sudarančių dokumentų ir tikslios siūlomos įrangos specifikacijos ieškovė turėjo pakankamą pagrindą iš paties Gamintojo viešai skelbiamos informacijos įsitikinti, kad Rentgeno sistemoje gali būti naudojami nacionalinio saugumo reikalavimų neatitinkantys komponentai.

23.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo:

23.1.                      nepriimti ieškovės UAB „FIMA“ pateiktų naujų įrodymų;

23.2.                      netenkinti ieškovės UAB „FIMA“ prašymo susipažinti su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „INTA“ pasiūlymo konfidencialia informacija (pasiūlymo priedais Nr. 1 ir Nr. 2);

23.3.                      Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą;

23.4.                      ieškovės UAB „FIMA“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

24.1.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad laimėjusios tiekėjos pasiūlyto jonizuojančios spinduliuotės įrenginio MS SPEKTRAL, kurio modelis MSX-TT-450260, plotis neatitinka Techninės specifikacijos 8.3.5 papunktyje nustatyto reikalavimo, taip pat tai, kad darbinė veiklos temperatūra neatitinka Techninės specifikacijos 8.3.8 papunktyje nustatyto reikalavimo. Teismui buvo pateiktas konfidencialus UAB „INTA“ priedas Nr. 1 „Techninis aprašymas“, kurio 4.1 ir 5.3 skyriuose yra pateikti įrodymai, kurie neginčijamai patvirtina UAB „INTA“ pasiūlyto įrenginio, kurio modelis MSX-TT-450260, atitikimą Techninės specifikacijos 8.3.5 ir 8.3.8 papunkčiuose keliamiems reikalavimams.

24.2.                      Ieškovė apeliaciniame skunde ignoruoja faktą, kad neturi teisės kelti klausimą dėl UAB „INTA“ pasiūlytos SRKS atitikimo Techninės specifikacijos 8.3.7 papunktyje keliamiems reikalavimams. Ieškovė objektyvią galimybę kelti pastarąjį klausimą turėjo iki 2024 m. liepos 23 d. pretenzijos pateikimo, nes perkančioji organizacija visus nekonfidencialius dokumentus susipažinti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) pateikė 2024 m. liepos 15 d. Neegzistuoja jokia išimtinė situacija, kuri leistų ieškovei ieškinyje (teisminio nagrinėjimo metu) kelti UAB „INTA“ pasiūlytos SRKS atitikimo Techninės specifikacijos 8.3.7 papunktyje nustatytiems reikalavimams teisėtumo klausimą, grįsti savo ieškinį naujomis 2024 m. liepos 23 d. pretenzijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

24.3.                      UAB „INTA“ pasiūlyta stacionari rentgeno kontrolės sistema MSX-TT-450260 yra ne naujai kuriamas gaminys, o jau sukurtas ir egzistuojantis produktas, kuris gamybos metu bus pritaikytas perkančiosios organizacijos poreikiams pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus. Todėl neaišku, kuo remiantis ieškovė teigia, kad UAB „INTA“ pristatė Muitinei siūlomą jonizuojančios spinduliuotės įrenginį kaip modelio MSX-TT-450260 modifikaciją. Ieškovei buvo pateiktas susipažinti UAB „INTA“ pasiūlymas, kuriame aiškiai nurodoma, kad siūloma SRKS, kurios modelis MSX-TT-450260, o ne tariama jo modifikacija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti laimėjusios tiekėjos teise prekiauti pasiūlyta įranga, o perkančioji organizacija, vertindama viešą Gamintojo informaciją, taip pat papildomai su pasiūlymu pateiktą Gamintojo aprašymą, neturėjo pagrindo vien ieškovės išsakytų abejonių pagrindu reikalauti papildomų įrodymų.

24.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės argumentai apie pasiūlyto UPS įrenginio technines savybes (dydį ir pan.) grindžiami tik ieškovės nuomone, be to, Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta parametrų nutolusių darbo vietų nepertraukiamo maitinimo šaltinių (UPS) charakteristikoms, todėl į jas negali būti atsižvelgiama.

24.5.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl vaizdo kamerų įrašų 90 dienų išsaugojimo termino. Iš eilės einantys 3 mėnesiai, išskyrus vasarį, turi 91 ar 92 kalendorines dienas, o ne 90 kalendorinių dienų, o tai patvirtina, kad Pirkimo dokumentuose reikalaujamas bendras 3 mėnesių terminas, nesiejamas su konkrečios datos pradžia ar pabaiga, ar konkrečiais mėnesiais, bet nurodytas apibendrintai, kad metuose yra 365 dienos; 365 padalinus iš 12 (mėnesių skaičius) vieno mėnesio dienų skaičių – 30. Vien tai, kad UAB „INTA“ pasiūlyto Techninės specifikacijos 11.4 papunktyje keliamus reikalavimus atitinkančio vaizdo įrašymo įrenginio vaizdo kamerų įrašų saugojimo terminas įvardintas ne pažodžiui „3 mėnesius“, o 90 kalendorinių dienų, savaime nėra pagrindas konstatuoti jo neatitikimo minėtam reikalavimui, ar tai, kad jo parametrai yra prastesni.

24.6.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad laimėjusios tiekėjos pasiūlytos lauko stebėjimo kameros neatitinka Techninės specifikacijos 1 priedo „Vaizdo stebėjimo sistemos pagrindiniai techniniai reikalavimai“ 9.1 papunkčio „Lauko vaizdo stebėjimo kamera“ 4.2 papunktyje nustatytų reikalavimų, kad kamerų jautrumas šviesai turi būti ne mažesnis nei juodai baltam vaizdui 0,003 lx. UAB „INTA“ pasiūlė geresnių parametrų lauko vaizdo stebėjimo kameras, t. y. su IR pašvietimu pasiūlytos lauko vaizdo stebėjimo kameros jautrumas juodai baltam vaizdui 0,0 lx (kai buvo reikalaujama atitikti ne mažesnį nei 0,003 lx). Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad ir su IR pašvietimu INTA pasiūlytos lauko vaizdo stebėjimo kameros netenkina nustatytų techninių reikalavimų, kad neužtikrins Techninės specifikacijos 11.2 papunktyje nustatyto reikalavimo. Perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nenustatė jokių reikalavimų nei dėl kamerų matymo atstumo, nei dėl IR pašvietimo atstumo, todėl visų dalyvių pasiūlymuose pateikta informacija ieškovo nurodytu aspektu nebuvo tikrinama, atitinkamai nė vieno pirkimo dalyvio pasiūlymas šiuo aspektu negali būti atmestas. 

24.7.                      Ieškovė byloje neįrodė, kad UAB „INTA“ siūlo nekokybišką prekę, ar ji būtų komplektuojama su Kinijos Liaudies Respublikoje gaminamais komponentais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovės išsakytos abejonės yra grindžiamos tik prielaidomis, objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog perkančioji organizacija netinkamai atliko šiuo aspektu patikrą, ieškovė nepateikė, todėl nėra pagrindo šias abejones laikyti pagrįstomis. Ieškovė skunde neįrodė nei perkančiosios organizacijos sprendimų neteisėtumo, nei trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams, o „Galimai nekokybiškos prekės kainos“ institutas viešuose pirkimuose nenaudojamas.

25.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „INTA“ prašo:

25.1.                      netenkinti ieškovės UAB „FIMA“ prašymo leisti susipažinti su UAB „INTA“ pasiūlymo priedais Nr. 1 „Techninis aprašymas“ ir Nr. 2 „Programinės įrangos aprašymas“ visa apimtimi;

25.2.                      atsisakyti priimti UAB „FIMA“ teikiamus naujus įrodymus – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) 2024 m. lapkričio 21 d. specialistų išvadą;

25.3.                      atmesti UAB „FIMA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimo visa apimtimi kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2620-653/2024 palikti nepakeistą;

25.4.                      panaikinti Vilniaus apygardos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-2620-653/2024;

25.5.                      priteisti UAB „INTA“ iš ieškovės UAB „FIMA“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

26.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

26.1.                      Nors apeliaciniame skunde yra kritikuojama laimėjusios tiekėjos pateiktą Specialisto išvadą surašiusio eksperto kompetencija, tačiau ekspertas, parengęs minėtą Specialisto išvadą, Muitinės agentūros nacionalinio rentgeno sistemų skyriaus vadovas, Muitinių patikros technologijų ekspertų grupės (Europos Komisija) narys, Šiaurės šalių muitinių rentgeno sistemų forumo narys, vykdė Danijos muitinės mobiliųjų rentgeno sistemų viešuosius pirkimus (kaip pirkėjas), tiekėjo kompanijoje (Norad A/S) atsakingas už rentgeno sistemų pardavimus Šiaurės šalims, o taip pat yra rentgeno sistemų instruktorius. Taigi, eksperto kompetencija duotos išvados klausimais yra daugiau nei pakankama.

26.2.                      Ieškovė, neturėdama patirties diegiant rentgeno sistemas, nepagrįstai aiškina, kad UAB „INTA“ siūlė ne konkrečią prekę, o tik Gamintojo pažadą tokią prekę sukurti. Tiek UAB „INTA“ procesiniuose dokumentuose, tiek Specialisto išvadoje aiškiai nurodyta ir pagrįsta, kad sukurtos rentgeno sistemos nėra gaminamos masiniu būdu, kaip koks baldas, ar virtuvinis indas, kurį būtų galima nusipirkti parduotuvės lentynoje – tai yra tik pagal užsakymą gaminamas (ne kuriamas, o gaminamas) produktas. Ieškovė nepateikė leistinų įrodymų, kurie leistų paneigti Specialisto išvadą.

26.3.                      Nors ieškovė teigia, kad UAB „INTA“ pateikta Specialisto išvada jai buvo siurprizinė, tačiau ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga, galėjo suprasti ir tikėtis, kad po 2024 m. spalio 9 d. nutarties buvo galima buvo pagrįstai tikėtis, jog šalys teiks papildomus įrodymus. Be to, ieškovė taip pat turėjo teisę prašyti teismo skirti laiko susipažinti su pateikta Specialisto išvada, prašyti Teismo atidėti posėdį ir pan. Nepaisant to, ieškovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, pateiktą Specialisto išvadą ignoravo, todėl toks ieškovės veikimo būdas, remiantis kasacinio teismo praktika, lemia neigiamų padarinių atsiradimą pačiai ieškovei.

26.4.                      Neegzistuoja išimtinė situacija, kuri leistų ieškovei savo ieškinį ir apeliacinį skundą grįsti naujomis nei 2024 m. liepos 23 d. pretenzijoje nenurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovė nuo 2024 m. liepos 15 d. sužinojimo momento neginčijo SRKS atitikimo Techninės specifikacijos 3.8.7 papunktyje nustatytam reikalavimui, o ginčyti pradėjo tik pateikdama ieškinį teismui, t. y. nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos sąlygų. Kadangi ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja pačias Pirkimo sąlygas, kurių neginčijo nustatyta tvarka per 10 dienų nuo jų paskelbimo dienos, todėl visi su tai susiję argumentai atmestini kaip niekiniai.

26.5.                      Pirkimo dokumentai turi būti aiškinami ir taikomi išimtinai tokie, kokie jie yra suformuluoti ir nustatyti Muitinės, o ne tokie, kokius įsivaizduoja ieškovė. Atmestini ieškovės argumentai susiję su UAB „INTA“ pasiūlymo lyginimu ir (ar) vertinimu pagal SRKS Gamintojo internetiniame puslapyje pateikta informacija ir duomenimis, nes Pirkimo sąlygose aiškiai nurodyta, kad tiekėjai, įrodinėdami pasiūlyto įrenginio atitikimą Techninės specifikacijos reikalavimams privalo pateikti techninio parametro atitikimą patvirtinančius dokumentus. UAB „INTA“ su pasiūlymu pateikė Gamintojo prekės aprašymą, todėl perkančioji organizacija pagrįstai vertino būtent šį aprašymą, o ne rinko papildomus įrodymus ir ėmėsi vertinti Gamintojo internetiniame puslapyje esančią informaciją. Tokia pozicija atitinka ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje pateiktus išaiškinimus.

26.6.                      Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad UAB „INTA“ pateikė tikrovės neatitinkančią ir klaidingą informaciją, todėl UAB „INTA“ pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Techninės specifikacijos reikalavimų. UAB „INTA“ nei pasiūlyme, nei procesiniuose dokumentuose neteigė, kad jos Muitinei pasiūlyto įrenginio generuojamos rentgeno spinduliuotės dengiamas plotas yra tik 2,60 m. Šis dydis yra tik nurodytas Gamintojo reklaminėje medžiagoje, o ne konkretaus modelio (MSX-TT-450260), pasiūlyto Muitinei, techninėse charakteristikose. UAB „INTA“ su pasiūlymu pateikė konkrečius (tikrus) skenavimo tunelio matmenis, atitinkančius (viršijančius) Muitinės minimalius reikalautus bei pateikė skenavimo tunelio brėžinį su matmenimis. Taip pat pasiūlymu UAB „INTA“ patvirtino, kad atitinka ir kitą Pirkimo sąlygų reikalavimą, t. y. tai, kad transporto priemonės būtų skenuojamos per visą geometrinį tūrį, t. y. ilgį ir plotį, nenurodant konkrečių transporto priemonės pločio ar aukščio ribų. Pateiktas pasiūlymas visiškai atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus. UAB „INTA“ Pirkimui pasiūlyta MS SPEKTRAL Savunma Sanayi A.?. gaminama stacionari rentgeno kontrolės sistema MSX-TT-450260 nėra masinės gamybos produktas, tai yra išimtinai tik pagal užsakymą gaminamas produktas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB „INTA“ Pirkimui pasiūlė neegzistuojantį, o tik planuojamą gaminti įrenginį.

26.7.                      UAB „INTA“ Pasiūlymo formoje nurodė, o pateiktu Gamintojo prekės techniniu aprašymu patvirtino, kad pasiūlyta SRKS, kurios modelis MSX-TT-450260 darbinė temperatūra nuo -30 ? iki +50 ?, 99 proc. drėgmė (be kondensato), t. y. atitinka Techninės specifikacijos 8.3.8 papunkčio keliamus reikalavimus. Ieškovė teikia su realybe nesusijusius argumentus, mėgindama paneigti, kad kiekvienas rentgeno įrangos modelis gaminamas pagal pirkėjo reikalavimus, ir tokiu atveju naujas modelis ar modelio modifikacija neišleidžiama – tai tas pats modelis, turintis skirtingas specifikacijas. Skirtingiems darbo temperatūros rėžimams užtikrinti dalis Rentgeno sistemos komponentų (posistemių) visada gaminami pagal pirkėjo reikalavimus. Tačiau tokiu būdu nėra kuriamos ar išleidžiamos naujos modelio modifikacijos.

26.8.                      Neaišku, kuo remiantis ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad UAB „INTA“ pasiūlyto gamintojo svetainėje nurodytas galios suvartojimas ?40kVA apima tik jonizuojančios spinduliuotės įrenginį. Tiek Gamintojo svetainėje, tiek UAB „INTA“ pateiktame Gamintojo techniniame aprašyme kalbama apie sistemą (arba skanerį) kaip visumą, o ne vieną iš sistemos įrenginių, ar tai būtų jonizuojančios spinduliuotės įrenginys, ar aukštos įtampos moduliatorius, ar jonizuojančios spinduliuotės šaltinio aušinimo sistema, ar sistemos valdymo kompiuterinė įranga, ar sistemos saugumo užtikrinimo įranga (kameros, įvairūs davikliai), ar sistemos judėjimą užtikrinantys varikliai. Todėl Gamintojo nurodoma maksimali galima suvartoti galia iki arba lygi 40kVA reiškia, kad visa rentgeno sistema gali suvartoti ne daugiau kaip 40kVA galios. UAB „INTA“ pateiktame Gamintojo parengtame Techniniame aprašyme detaliai pateikti visi elektros energijos suvartojimo skaičiavimai, kurie apima visas Rentgeno sistemos posistemes (pagrindinio valdymo blokus, rentgeno spindulių skenavimo blokus, serverius, operatorių kompiuterius, tinklo ir ryšio įrenginius, apsaugos sistemas ir t.t.), pagal kuriuos bendras suvartojimas lygus 31,95 kVA, t. y. 40 kVA UPS pilnai pakanka, kad būtų patenkintas Muitinės nustatytas reikalavimas.

26.9.                      Muitinė nustatė reikalavimą pateikti bent vieną įrenginį, užtikrinantį visos SRKS apsaugą nuo viršįtampos ir elektros įtampos šuolių ir įrenginį, ar įrenginius, užtikrinančius visų kompiuterinių darbo vietų nenutrūkstamą energijos tiekimą ne mažiau 10 minučių. Pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas tikslus įrenginių kiekis ar jų architektūra. Tai buvo palikta tiekėjų pasirinkimui, užtikrinant, kad tiek visa SRKS, tiek ir atskiros jos sudedamosios dalys – kompiuterinės darbo vietos – būtų apsaugotos nuo viršįtampos ir elektros įtampos šuolių ir būtų užtikrintas nenutrūkstamas energijos tiekimas ne mažiau 10 minučių. UAB „INTA“ pasiūlė du vienodus ir galingus įrenginius, kurių vienas užtikrintų visos SRKS veikimą Malkų įlankos jūrų uosto poste, o kitas kompiuterines darbo vietas (duomenys neskelbtini). Vien faktas, kad nutolusioms kompiuterinėms darbo vietoms UAB „INTA“ pasiūlė analogišką UPS įrenginį, savaime nedaro pasiūlymo neatitinkančio Pirkimo sąlygų reikalavimams. Be to, UAB „INTA“ pasiūlymo priede Nr. 1 (5.7.1 papunktyje) yra aiškiai nurodyta, kad UAB „INTA“ pasiūlė ir aprašė ne UPS įrenginį, o UPS sistemą.

26.10.                      Techninės specifikacijos 11.4 papunktyje, taip pat Pasiūlymo formos 5 punkto 4.4 papunktyje nurodyta įrašų saugojimo trukmė ne mažiau kaip 3 mėn., tačiau ieškovė nemini, jog Techninės specifikacijos 9.3 papunktyje ir Pasiūlymo formos 5 punkto 7.1 papunktyje nustatyta, kad duomenų talpykla turi būti pakankama tam, jog galėtų įrašyti ir kaupti vaizdo duomenis, užfiksuotus nurodytomis visomis kameromis Full HD kokybės formatu, filmuojant 24 valandas per parą, 90 kalendorinių dienų iš eilės. Sistemiškai vertinant Pirkimo sąlygas, akivaizdu, kad Muitinės nustatyti reikalavimai įrašų saugojimo trukmei (duomenų talpyklos dydžiui) yra 90 dienų arba 3 mėnesiai, t. y. 3 mėnesiai prilyginti 90 dienų.

26.11.                      Ieškovė nepagrįstai kvestionuoja Pirkimo sąlygas teigdama, kad Techninės specifikacijos 1 priedo 9.1 papunkčio 4.1 papunktyje ir Pasiūlymo formos 5 punkto 5.5.2 papunktyje turėjo būti reikalaujama, jog lauko vaizdo stebėjimo kameros jautrumo šviesai (turi būti ne mažesnis nei: juodai baltam vaizdui 0,003 lx.) reikalavimas turėjo būti tenkinamas be pagalbinių IR pašvietimo priemonių. Šiuo atveju ieškovė pati papildo šį reikalavimą ir jį traktuoja taip, kad jautrumas šviesai turi būti ne mažesnis nei 0,003 lx (spalvotam vaizdui) nenaudojant infraraudonųjų (IR) spindulių pašvietimo. Tokio reikalavimo Pirkimo sąlygose nenumatyta, tai yra naujas ieškovės sukuriamas (siekiamas sukurti) reikalavimas. Muitinė Pirkimo sąlygose (Techninėje specifikacijoje) nenustatė tokio reikalavimo, kad lauko vaizdo stebėjimo kameros turi būti be pagalbinių IR pašvietimo priemonių.

26.12.                      Nors ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo išaiškinimų dėl UAB „INTA“ pareigos įrodyti siūlomo objekto atitiktį Techninės specifikacijos reikalavimams, tačiau apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika negali būti taikoma šioje byloje ir šioje situacijoje. Pirkimo dokumentai turi būti aiškinami ir taikomi išimtinai tokie, kokie jie yra suformuluoti ir nustatyti Muitinės, o ne tokie, kokius įsivaizduoja, arba norėtų, kad tokie būtų ieškovė. Pirkimo sąlygose aiškiai nurodyta, kad tiekėjai, įrodinėdami pasiūlyto įrenginio atitikimą Techninės specifikacijos reikalavimams, privalo pateikti techninio parametro atitikimą patvirtinančius dokumentus, t. y. perkančioji organizacija nustatė nebaigtinį sąrašą dokumentų / įrodymų, kuriais gali būti įrodytas atitikimas reikalavimams bei kaip pavyzdį pateikė alternatyvius įrodymus – „Gamintojo prekės aprašymas arba nuoroda į Gamintojo puslapį, kuriuose būtų nurodytas Techninėje specifikacijoje nustatytas reikalavimas“. UAB „INTA“ kartu su pasiūlymu pateikė Gamintojo prekės aprašymą (priedas Nr. 1 ir Nr. 2), todėl perkančioji organizacija pagrįstai vertino būtent šį aprašymą, o ne rinko papildomus įrodymus ir ėmėsi vertinti Gamintojo internetiniame puslapyje esančią informaciją.

26.13.                      Ieškovės prašoma išreikalauti informacija (dokumentai) pagrįstai nebuvo ieškovei pateikta susipažinti. Bendrovė pasiūlyme nurodė ir 2024 m. liepos 12 d. CVP IS susirašinėjimo priemonėmis dar kartą patvirtino, kad atitinkama pasiūlymą sudaranti informacija (tame tarpe pasiūlymo priedai Nr. 1 „Techninis aprašymas“ ir Nr. 2 „Programinės įrangos aprašymas“) yra konfidenciali vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsniu. Tai yra, atskiros SRKS sudedamosios dalys pačios iš savęs nesudaro komercinės paslapties, tačiau informacija kaip ir kokiu būdu jos yra pritaikytos specialiai Muitinės poreikiams, o taip pat informacija apie visos sistemos konfigūraciją (kaip tarpusavyje suderintos sudedamosios dalys ir kt. sistemos „know how“) jau sudaro konfidencialią informaciją ir yra UAB „INTA“ komercinė paslaptis. Būtent visa ši informacija ir yra vertinga tuo, kad konkurentai negali taip efektyviai sukurti kainos ir kokybės santykį atitinkančios sistemos, o tai leidžia UAB „INTA“ konkuruoti rinkoje.

26.14.                      Nors ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad UAB „INTA“ pasiūlymas buvo parengtas dar iki Pirkimo paskelbimo, tačiau tokie teiginiai neatitinka tikrovės ir yra klaidinantys. Muitinė dar 2023 m. birželio 1 d. CVP IS priemonėmis paskelbė apie rinkos konsultaciją „Parengti ir įdiegti Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto poste stacionarią rentgeno kontrolės sistemą“. Kartu su šiuo skelbimu Muitinė pateikė ir planuojamos pirkti Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto stacionarios rentgeno kontrolės sistemos technines charakteristikas ir reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių UAB „INTA“ dar iki skelbimo apie „tikrajį“ pirkimą paskelbimo ėmė ruoštis būsimam pirkimui: susisiekė su rentgeno sistemų Gamintoju, išvertė galimas būsimas technines sistemos sąlygas į anglų kalbą, labai detaliai derino ir aptarinėjo būsimos sistemos funkcionalumus bei 2023 m. spalio 19 d. gavo iš Gamintojo būsimos SRKS techninį aprašymą ir programinės įrangos aprašymą. Jau po Muitinės paskelbimo apie Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto stacionarios rentgeno kontrolės sistemos pirkimą, Bendrovei teikiant pasiūlymą ir atlikus reikiamas minimalias korekcijas pasiūlymo prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 pagal faktiškai nustatytus techninius SRKS reikalavimus dėl techninės klaidos šiuose dokumentuose liko nepakeista data „2023-10-19“, kuri iš esmės neturi reikšmės pasiūlymo esmei.

26.15.                      Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad tiekėjų pasiūlymų kainų skirtumas pagrindžia, jog UAB „INTA“ siūlo nekokybišką ir Techninės specifikacijos neatitinkančią Rentgeno įrangą. Vadovaujantis Pirkimo sąlygų 2.2 papunkčiu ir 11.2 papunkčiu buvo nustatytas ekonominio vertinimo būdas, kuriame vertinama ne tik kaina, bet ir nemokamo garantinio aptarnavimo terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 60 mėn. UAB „INTA“ pasiūlyta kaina – 2 854 254,48 Eur su PVM, su 5 metų garantinio aptarnavimo terminu, o ieškovės pasiūlyta kaina – 4 009 944,84 Eur su PVM su 10 metų nemokamo garantinio aptarnavimo terminu. Kiekvieni papildomi metai „nemokamo“ aptarnavimo papildomai didina bendrą kainą, apytikrė vienerių metų „nemokamo“ aptarnavimo kaina yra apie 140–180 tūkst. Eur. Įvertinus šiuos duomenis, ieškovės pasiūlymo kaina būtų 11 proc. ar 6 proc. mažesnė ir toks skirtumas yra įprastas ir atspindintis sąžiningą konkurenciją.

26.16.                      Atmestini apeliacinio skundo teiginiai dėl tariamos grėsmės nacionaliniam saugumui dėl kiniškų komplektuojančių dalių naudojimo. Šie motyvai ir reikalavimai niekada nebuvo kelti nei pretenzijoje, nei ieškinyje. Be to, atitiktį nacionalinio saugumo reikalavimams UAB „INTA“ įrodė kartu su savo pasiūlymu pateiktomis deklaracijomis ir pasiūlyme nurodytais siūlomos sistemos aprašymais, t. y. įrodė, kad jos siūloma Rentgeno kontrolės sistema neturi ir neturės jokių kiniškų komponentų. Atitinkamai Muitinė, atlikusi UAB „INTA“ pasiūlymo įvertinimą ir atitikimą nacionalinio saugumo kriterijams nustatė, kad jos siūloma prekė ir paslaugos nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, patikrinusi UAB „INTA“, jos siūlomas prekes ir paslaugas, nenustatė jokių pagrindų grėsmėms nacionaliniam saugumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

29.       Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, todėl apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tai yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

30.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai).

32.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) 2024 m. lapkričio 21 d. specialistų išvadą (5 t., b. l. 103–106). Šiuo įrodymu ieškovė grindžia apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad UAB „INTA“ pasiūlyme nurodytos lauko vaizdo kameros su IR pašvietimu neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų bei nėra ir negali būti vertinamos kaip lygiavertės toms vaizdo kameroms, kurios atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus. Ieškovė paaiškino, kad poreikis teikti specialistų išvadą iškilo tik po to, kai susipažino su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

33.       Muitinė ir UAB „INTA“ prašė nepriimti naujo įrodymo, kadangi apeliantė jį galėjo pateikti dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir tai negali būti pateisinama nepalankaus teismo sprendimo priėmimu. Be to, UAB „INTA“ įsitikinimu, teikiamas įrodymas nėra reikšmingas bylos išnagrinėjimo rezultatui.

34.       Ieškovės abstraktus teiginys, kad poreikis teikti Specialistų išvadą iškilo tik po to, kai susipažino su pirmosios instancijos teismo sprendimu, neturi objektyvaus pagrindimo. Neabejotina, kad ieškovei buvo žinomas įrodinėjimo dalykas ir tenkanti procesinė našta laiku pateikti įrodymus bei esant pagrindui prašyti atidėti teismo posėdį, prireikus pateikti papildomus įrodymus (įskaitant ir Specialistų išvadą). Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai suvaržęs ieškovės teisę įrodinėti, byloje nenustatyta, priešingai, Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į ginčo specifiką, 2024 m. spalio 9 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus (4 t., b. l. 142–143), kurie pagrįstų jų nurodomas aplinkybes, be to, priėmė ieškovės papildomus rašytinius paaiškinimus (4 t., b. l. 150–153).

35.       Kita vertus, nemažiau reikšminga įvertinti tai, kad ribojimai pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme neturi būti taikomi formaliai. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertinusi prašomo priimti naujo įrodymo sąsajumą su ginčo dalyku, taip pat tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybę su juo susipažinti ir dėl jo pasisakyti, siekdama teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą bei nenustačiusi ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, priima ieškovės teikiamą įrodymą (žr. šios nutarties 32 punktą) ir esant poreikiui jį vertins kitų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis).

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

36.       Perkančioji organizacija per CVP IS 2023 m. gruodžio 20 d. paskelbė apie vykdomą atvirą (tarptautinį) konkursą „Stacionarios rentgeno kontrolės sistemos Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postui pirkimas“. Pirkimo objektas – Stacionari rentgeno kontrolės sistema Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postui. Pirkimas finansuojamas Muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruotą sienų valdymo fondą (CCEI), ir valstybės biudžeto lėšomis (1 t., b. l. 20–24; 25–39).

37.       Muitinės Viešojo pirkimo komisija Stacionarios rentgeno kontrolės sistemos Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postui pirkimui organizuoti ir atlikti (toliau – Komisija) 2024 m. sausio 31 d. pateikė atsakymus į tiekėjų 2024 m. sausio 25, 26, 29 ir 30 dienomis gautus tiekėjų klausimus, kuriuose prašoma paaiškinti Pirkimo techninius reikalavimus. Komisija pratęsė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2024 m. vasario 29 d. (1 t., b. l. 256–265).

38.       Ieškovė 2024 m. vasario 29 d. pateikė pasiūlymą Pirkime (1 t., b. l. 122–151).

39.       2024 m. liepos 5 d. Komisija Pirkimo dalyviams pateikė pranešimą apie Pirkime sudarytą pasiūlymų eilę ir apie Pirkimą laimėjusios tiekėjos pasiūlymą. Buvo nustatyta tokia tiekėjų pateiktų pasiūlymų eilė: i) UAB „INTA“ (80,00 ekonominio naudingumo balų, pasiūlymo kaina 2 854 254,48 Eur (su PVM); ii) UAB „FIMA“ (77,60 ekonominio naudingumo balų, pasiūlymo kaina 4 009 944,84 Eur (su PVM); iii) UAB „Atea“ (63,20 ekonominio naudingumo balų, pasiūlymo kaina 5 303 331,01 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 152–153).

40.       2024 m. liepos 5 d. CVP IS priemonėmis ieškovė kreipėsi į perkančiąją organizacija su prašymu leisti susipažinti su laimėjusios tiekėjos pasiūlymu (1 t., b. l. 154).

41.       Perkančioji organizacija 2024 m. liepos 9 d. CVP IS susirašinėjimo priemonėmis kreipėsi į UAB „INTA“, kad nurodytų kokie pasiūlymo dokumentai ir kokiu pagrindu sudaro konfidencialią informaciją (2 t., b. l. 12; DOK-28177, atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 11).

42.       UAB „INTA“ CVP IS susirašinėjimo priemonėmis pateikė 2024 m. liepos 12 d. raštą, kuriame nurodė kuri informacija pateikta perkančiajai organizacijai yra konfidenciali (2 t., b. l. 12; DOK-28177, atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 12).

43.       2024 m. liepos 15 d. CVP IS susirašinėjimo priemonėmis ieškovė pakartotinai kreipėsi dėl susipažinimo su pirkimą laimėjusio dalyvio pasiūlymu (1 t., b. l. 155).

44.       2024 m. liepos 15 d. CVP IS priemonėmis perkančioji organizacija pateikė ieškovei susipažinti laimėjusios tiekėjos pasiūlymo dalį (ieškovei nebuvo pateikti stacionarią rentgeno kontrolės sistemą charakterizuojantys trečiojo asmens pasiūlymo priedai Nr. 1 „Techninis aprašymas“ ir Nr. 2 „Programinės įrangos aprašymas“) (2 t., b. l. 12; DOK-28177, atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 13).

45.       2024 m. liepos 15 d. CVP IS susirašinėjimo priemonėmis perkančioji organizacija gavo ieškovės 2024 m. liepos 15 d. pretenziją, kurioje buvo prašoma atskleisti laimėjusios tiekėjos pasiūlyme nurodytą SRKS įrangą apibūdinančią informaciją, t. y. buvo prašoma: 1) sustabdyti Pirkimo procedūras iki bus išnagrinėta pretenzija ir priimtas motyvuotas sprendimas; 2) pateikti UAB „INTA“ Rentgeno kontrolės sistemos įrangos gamintojų bei modelių aprašymus, t. y. priedą Nr. 1 ir priedą Nr. 2 (1 t., b. l. 155–158).

46.       Muitinė 2024 m. liepos 22 d. atsiliepimu į pretenziją ieškovės pretenziją atmetė kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 159–160).

47.       2024 m. liepos 23 d. perkančioji organizacija gavo ieškovės 2024 m. liepos 23 d. pretenziją, kurioje buvo prašoma: i) panaikinti sprendimą pripažinti UAB „INTA“ pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus, sudaryti pasiūlymų eilę ir pripažinti UAB „INTA“ pasiūlymą laimėjusiu; ii) pripažinti UAB „INTA“ pasiūlymą neatitinkančiu Techninės specifikacijos 8.3.8, 8.3.5, 9.1, 9.5.12, 11.2, 11.4 papunkčių ir Techninės specifikacijos 1 priedo 9.1.4.1, 9.2.10, 9.3.1 papunkčių reikalavimų ir atmesti UAB „INTA“ pasiūlymą Pirkime; iii) sudaryti naują pasiūlymų eilę Pirkime, laimėtoja pripažinti UAB „FIMA“ (1 t., b. l. 236–245).

48.       2024 m. liepos 30 d. Muitinė ieškovės pretenziją atmetė kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 246–250).

Dėl (ne)sukurtos Rentgeno sistemos (ne)modifikavimo

49.       VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis).

50.       Perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (VPĮ 37 straipsnio 1 dalis). VPĮ 37 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai, kurių laikantis turi būti parengiama techninė specifikacija. VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.

51.       Technines specifikacijas reglamentuojančiose teisės normose perkančiajai organizacijai pripažįstama didelė jos poreikių išmanymu pagrįsta diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas. Ši diskrecija pateisinama tuo, kad būtent perkančiosios organizacijos geriausiai žino prekes, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Roche Lietuva, C-413/17, 29–30 punktai).

52.       Nagrinėjamu atveju Muitinė siekia įsigyti stacionarią rentgeno kontrolės sistemą Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postui. SRKS skirta ir naudojama laivais atgabenamų konteinerių bei krovininių, autobusų ir lengvųjų transporto priemonių patikrai. SRKS turi būti pateikta ir įdiegta kaip vienas integruotas sprendinys, apimantis jonizuojančios spinduliuotės įrenginį, radiografinių vaizdų apdorojimo sisteminę ir taikomąją programinę įrangą, sistemos naudotojų kompiuterinių darbo vietų techninę įrangą, atitinkančią gamintojo nustatytus techninius parametrus ir pritaikytą dirbti su specializuota programine įranga, užtikrinančia SRKS valdymą, jos būklės stebėjimą, gedimų diagnostiką ir veikimo priežiūrą (Techninės specifikacijos 4.1–4.2 papunkčiai). SRKS paskirtis – pasitelkiant radiografinį vaizdą, gaunamą jonizuojančios spinduliuotės pagalba, neintervenciniu būdu vykdyti prekių, pervežamų kelių transporto priemonėse (bet kokio tipo krovininiuose automobiliuose, priekabose ir puspriekabėse, autotraukiniuose, taip pat lengvuosiuose automobiliuose ir mikroautobusuose pilna apimtimi) ir jūriniuose konteineriuose, muitinę kontrolę, siekiant nustatyti neteisėtai gabenamų prekių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, narkotinių, psichotropinių, pavojingų ir (ar) kenksmingų medžiagų taip pat tikrinti transporto priemones / konteinerius per visą jų geometrinį tūrį, išaiškinant galimas slėptuves ar konstrukcijų pakeitimus kontrabandai paslėpti (Techninės specifikacijos 6.1 papunktis). SRKS savybės ir reikalavimai pateikti Techninėje specifikacijoje (Pirkimo sąlygų 2.1 papunktis).

53.       Pagal Pirkimo sąlygų 6.17 papunktį, pasiūlymą sudaro tiekėjo pateiktų duomenų, dokumentų elektroninėje formoje ir atsakymų CVP IS priemonėmis visuma (perkančioji organizacija pasilieka sau teisę pareikalauti dokumentų originalų). Teikdami pasiūlymą, Pirkimo dalyviai, be kita ko, turi užpildyti ir aprašyti Pirkimo sąlygų 2 priedą („Pasiūlymo forma“), kurio 5  punkte atsispindėtų, kaip konkrečiai tiekėjo siūloma SRKS atitinka atskirus Techninės specifikacijos reikalavimus (sistemos jonizuojančios spinduliuotės įrenginiui, radiografinių vaizdų apdorojimui, kompiuterinėms darbo vietoms (KDV), vaizdo stebėjimo sistemai, lauko vaizdo stebėjimo kamerai, vidaus vaizdo stebėjimo kamerai, duomenų talpyklai, programinei įrangai ir kt.) (Pirkimo sąlygų 6.17.1 papunktis; Pirkimo sąlygų 2 priedas). Pagal Pirkimo sąlygų 6.17.6 papunktį, pasiūlymas turi susidėti iš siūlomos prekės techninių parametrų atitikimą Pirkimo sąlygų 1 priede nurodytiems reikalavimams įrodančių dokumentų (techninių aprašų, bukletų ir kt.) (lietuvių ar anglų kalba), jeigu Pirkimo sąlygų 2 priedo 5 punkto lentelės formoje nepateikiama nuorodą į gamintojo puslapį, kuriame yra tiksli pasiūlymą atitinkančios prekės techninė specifikacija (Pirkimo sąlygų 6.17.6 papunktis). Pagal Pirkimo sąlygų 6.18 papunktį, tiekėjo pasiūlymas turi atitikti visus Pirkimo sąlygose ir jų prieduose nurodytus reikalavimus bei pasiūlymų rengimo metu perkančiosios organizacijos pateiktus raštiškus Pirkimo sąlygų paaiškinimus bei patikslinimus (jeigu tokių bus).

54.       Laimėjusi tiekėja (UAB „INTA“) pasiūlė Turkijos gamintojo MS SPEKTRAL Savunma Sanayi A.?. gaminamą stacionarią rentgeno kontrolės sistemą (jonizuojančios spinduliuotės šaltinį) MSX-TT-450260 (kartu su kita Pirkimo sąlygomis reikalauta įranga).

55.       Ieškovė įrodinėja, kad UAB „INTA“ pasiūlė neegzistuojančią (dar nesukurtą) Rentgeno sistemos modelio MSX-TT-450260 modifikaciją, nors Pirkimo sąlygos aiškiai reikalavo siūlyti esantį (egzistuojantį) gaminį (prekę) ir turėti teisę prižiūrėti tokį jonizuojančios spinduliuotės šaltinį (prekę). Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino Radiacinės saugos centro pateiktos informacijos, kad UAB „INTA“ licencijoje vykdyti veiklą su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais yra nurodytas kitokių techninių charakteristikų jonizuojančios spinduliuotės įrenginys nei UAB „INTA“ ir Gamintojas pasiūlė Muitinei Pirkime. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

56.       Pirma, byloje pateiktas Gamintojo 2022 m. rugsėjo 12 d. raštas Nr. MS-GNL-20240912-01 patvirtina, kad priklausomai nuo Rentgeno sistemos paskirties ir panaudojimo būdo, Gamintojas gamina skirtingų modelių rentgeno sistemas (stacionarias rentgeno kontrolės sistemas, mobilias rentgeno kontrolės sistemas, mobilias atgalinės sklaidos rentgeno kontrolės sistemas, lengvųjų automobilių stacionarias rentgeno kontrolės sistemas), kurių kiekviena pagal kliento reikalavimus gali turėti skirtingas technines charakteristikas. Tai yra, du tie patys stacionarios rentgeno kontrolės sistemos modeliai, pagaminti dviem skirtingiems klientams pagal jų specifinius reikalavimus, gali turėti skirtingas charakteristikas, tačiau tai bus tas pats stacionarios rentgeno kontrolės sistemos modelis, montuojamas ant judėjimo bėgių, skirtas visų tipų transporto priemonių skenavimui, eksploatuojamas skenavimo angare ir valdomas iš atskiros operatorių patalpos (3 t., b. l. 117–124). Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo vertinti Gamintojo patvirtinimą kaip nepatikimą.

57.       Antra, Gamintojas minėtame rašte (žr. šios nutarties 56 punktą), be kita ko, patvirtino, kad siūlomos SRKS, skirtos Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto konkursui, charakteristikos konkrečiai aprašytos Gamintojo parengtame Techniniame aprašyme, kuris buvo pateiktas perkančiajai organizacijai su kitais UAB „INTA“ pasiūlymo dokumentais (pasiūlymo priedas Nr. 1 „Techninis aprašymas“). 

58.       Trečia, Pirkimo sąlygų 6.17.6 papunktis numatė, kad tiekėjo pasiūlymas turi susidėti iš siūlomos prekės techninių parametrų atitikimą Pirkimo sąlygų 1 priede nurodytiems reikalavimams įrodančių dokumentų (techninių aprašų, bukletų ir kt.) (lietuvių ar anglų kalba), jeigu Pirkimo sąlygų 2 priedo 5 punkto lentelės formoje nepateikiama nuorodą į gamintojo puslapį, kuriame yra tiksli pasiūlymą atitinkančios prekės techninė specifikacija (žr. šios nutarties 54 punktą). Kadangi UAB „INTA“ Pirkimo sąlygų 2 priedo 5 punkto lentelės formoje nepateikė nuorodos į Gamintojo puslapį, o pateikė įrenginį charakterizuojančią Techninę specifikaciją, todėl perkančioji organizacija neturėjo pagrindo abejoti UAB „INTA“ ir jos siūlomos Rentgeno sistemos Gamintojo su pasiūlymu pateikta informacija (priedu Nr. 1 „Techninis aprašymas“) ir UAB „INTA“ pasiūlymą vertinti pagal Gamintojo puslapyje pateiktą prekės aprašymą. 

59.       Ketvirta, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad dauguma šalių argumentų dėl UAB „INTA“ pasiūlymo (ne)atitikimo Pirkimo dokumentų techniniams reikalavimams yra susiję ne su teisinėmis, o su techninėmis žiniomis, 2024 m. spalio 9 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti papildomus šiuos argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus (4 t., b. l. 142–143). Atsižvelgiant į tai, UAB „INTA“ kreipėsi į specialistą Hardy Vinter, prašydama pateikti atsakymus į užduodamus klausimus. Tyrimą atlikęs Hardy Vinter įvertino jam pateiktus dokumentus (Pirkimo sąlygas; UAB „INTA“ pasiūlymą Pirkimui; Lietuvos Radiacinės saugos centro 2024 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės atstovo bei Radiacinės saugos centro susirašinėjimą el. paštu bei produkto bukletą) ir pateikė 2024 m. spalio 25 d. išvadą (5 t., b. l. 16–19).

60.       Specialisto išvadoje (žr. šios nutarties 59 punktą) paaiškinta, kad: i) pasauliniai rentgeno kontrolės sistemų gamintojai, dažniausiai kuria ir gamina ne vienos rūšies modelius – stacionarias rentgeno kontrolės sistemas, mobilias rentgeno kontrolės sistemas, mobilias atgalinės sklaidos rentgeno kontrolės sistemas, lengvųjų automobilių stacionarias rentgeno kontrolės sistemas ir kt.; ii) įprastai gamintojas sukuria po vieną kiekvienos rūšies modelį, jį sertifikuoja, licencijuoja, patentuoja ir suteikus identifikacinį pavadinimą, numerį pristato rinkai; iii) tokių sistemų gamintojai vieną ir tą patį modelį skirtingoms pasaulio rinkoms siūlo su skirtingomis techninėmis charakteristikomis, t. y. tas pats modelis (tuo pačiu gamybiniu pavadinimu) visuomet savo techninėmis charakteristikomis skirsis tiekiamas pvz. Azijos rinkai ir Šiaurės Amerikos rinkai, arba Europos, ar Afrikos rinkai; iv) esminis dalykas yra tas, kad rentgeno kontrolės sistemų gamintojų sukurti ir patentuoti / licencijuoti /sertifikuoti gaminiai nėra masinės gamybos produktai, kuriuos būtų galima įsigyti kaip bet kokią kitokią įprastą prekę; šie specifiniai įrenginiai (rentgeno kontrolės sistemos) yra išimtinai gaminamos tik pagal konkretų ir individualų užsakymą, pagal užsakovo pageidaujamas charakteristikas, todėl joks pirkimo dalyvis, tame tarpe ir UAB „INTA“ negali pasiūlyti Pirkimui esamo / pagaminto gaminio (SRKS), o tik gali pasiūlyti esamo modelio, pritaikyto pagal perkančiosios organizacijos poreikius techninį pasiūlymą, pagal kurį bus pagamintas sudarius sutartį su perkančiąja organizacija (5 t., b. l. 16–19). 

61.       Taigi, specialistas, įvertinęs nurodytą rentgeno kontrolės sistemų gamybos ir prekybos specifiką, taip pat jam pateiktus rašytinius dokumentus (Pirkimo sąlygas, UAB „INTA“ pasiūlymą kartu su priedais Nr. 1 ir Nr. 2 ir kt.), susipažinęs su MS SPEKTRAL Savunma Sanayi A.?. internetiniame puslapyje esančia informacija, padarė išvadą, kad UAB „INTA“ pasiūlyta MS SPEKTRAL Savunma Sanayi A.?. gaminama stacionari rentgeno kontrolės sistema MSX-TT-450260 yra ne naujai kuriamas gaminys (produktas), o iki Pirkimo paskelbimo sukurtas ir egzistuojantis produktas (SRKS), kuris gamybos metu bus pritaikytas perkančiosios organizacijos poreikiams pagal Pirkimų sąlygų reikalavimus. Objektyvių duomenų, kurie paneigtų šias išvadas, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

62.       Apeliantės argumentai, kad Specialisto išvada buvo pateikta teismui (2024 m. spalio 29 d.) prieš rašytinį teismo posėdį (2024 m. spalio 30 d.), todėl ji nespėjo su ja susipažinti ir pateikti papildomus atsikirtimus, nesudaro pagrindo ja nesivadovauti bei neįrodo rungimosi principo pažeidimo (CPK 12, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad priešingai šaliai turi būti sudarytos galimybės atsikirsti į šalies pateiktus duomenis. Tačiau šiuo atveju, įvertinus ginčo pobūdį ir proceso operatyvumo svarbą, taip pat tai, kad ieškovė yra verslininkė, nuolat dalyvaujanti viešuosiuose pirkimuose (https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/), atstovaujama teisininko (advokato), turėjo ir galėjo tikėtis, kad byloje dalyvaujančios šalys teiks papildomus įrodymus, be to, turėjo galimybę teikti byloje prašymą atidėti teismo posėdį, siekiant atsikirsti į pateiktą Specialisto išvadą, tačiau šia teise nepasinaudojo, o ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija aptariamą situaciją galėtų vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo. Todėl remiantis apeliantės nurodytais argumentais nėra pakankamo pagrindo konstatuoti rungimosi principo pažeidimą.

63.       Apeliantės argumentai, kad Specialisto išvadą surašęs asmuo neturi kompetencijos pateikti tokio pobūdžio išvadą ir yra privačių bendrovių darbuotojas, nepaneigia išvados pagrįstumo, jos patikimumo. Iš Specialisto išvadoje pateikto aprašo, kuris nėra paneigtas byloje esančiais duomenimis, Hardy Vinter yra Muitinės agentūros nacionalinio rentgeno sistemų skyriaus vadovas, Muitinių patikros technologijų ekspertų grupės (Europos Komisija) narys, Šiaurės šalių muitinių rentgeno sistemų forumo narys, vykdė Danijos muitinės mobiliųjų rentgeno sistemų viešuosius pirkimus, Norad A/S atsakingas už rentgeno sistemų pardavimus Šiaurės šalims. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Specialisto išvados patikimumu, juolab kad ne vien jos pagrindu buvo daromos išvados dėl ieškovės reikalavimų nepagrįstumo, o ji buvo vertinama visų byloje esančių duomenų kontekste.

64.       Penkta, ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad Gamintojas negamina tokio technines charakteristikas turinčio Rentgeno sistemos modelio MSX-TT-450260, koks buvo nurodytas prie UAB „INTA“ pasiūlymo pateiktame priede Nr. 1 „Techninis aprašymas“. Vien tai, kad Gamintojas viešai savo internetiniame puslapyje (https://msspektral.tech/wp-content/uploads/2024/05/MS-GantryProduct-Fact-Sheet.pdf) nurodė Rentgeno sistemos modelį MSX-TT-450260, turintį kitas technines charakteristikas nei nurodyta Techniniame aprašyme, savaime nelemia išvados, kad UAB „INTA“ pasiūlė neegzistuojančią Rentgeno sistemos modelio MSX-TT-450260 modifikaciją (žr. šios nutarties 56–61 punktus). Todėl teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien ieškovės subjektyvus vertinimas apie tai, kad UAB „INTA“ pasiūlyta įranga nėra MSX-TT-450260 modelis, o yra naujas dar nepagamintas modelis, kurio neapima UAB „INTA“ išduota licencija, neįrodo reikalavimų pagrįstumo.

65.       Šešta, apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti kasacinio teismo suformuotą taisyklę, jog gamintojas negali patvirtinti nepagamintos prekės atitikties specifikacijų reikalavimams, jis gali tik įsipareigoti tokią prekę pagaminti, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi tiek apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-969/2018, tiek 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-248/2020, pasisakyta apie sukurtų ir nesukurtų prekių techninių dokumentų įrodomąją galią (reikšmę), tačiau nagrinėjamu atveju stacionari rentgeno kontrolės sistema MSX-TT-450260 yra sukurta (žr. šios nutarties 57–62 punktus), todėl nagrinėjamos ir nurodytų civilinių bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi ir vadovautis apeliantės nurodyta kasacinio teismo praktika nėra pagrindo.

66.       Septinta, teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais, kad UAB „INTA“ siūlė Rentgeno sistemos modelį, kurio ji neturi teisės prižiūrėti ir remontuoti. Ieškovės pateiktas Radiacinės saugos centro raštas (4 t., b. l. 12), taip pat UAB „INTA“ Licencijos vykdyti veiklą su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais Nr. (duomenys neskelbtini) priedas (1 t., b. l. 234) įrodo, kad UAB „INTA“ turi licenciją montuoti, prižiūrėti ir remontuoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, kuri suteikia teisę UAB „INTA“ darbuotojams montuoti, prižiūrėti ir remontuoti tam tikrų pavadinimų ir modelių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, tame tarpe ir MS SPEKTRAL Savunma Sanayi A.?. gaminamą stacionarią rentgeno kontrolės sistemą MSX-TT-450260, o Licencijai gauti nėra svarbūs ieškovės kvestionuojami SRKS parametrai tokie, kaip tunelio dydis, veikimo temperatūros intervalai (4 t., b. l. 14). Todėl nėra pagrindo abejoti, kad UAB „INTA“ pasiūlyta SRKS yra Radiacinės saugos centro licencijuota rentgeno kontrolės sistema, kurios modelis yra MSX-TT-450260. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų daryti priešingą išvadą, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

67.       Teisėjų kolegija, apibendrindama minėtas išvadas, konstatuoja, jog UAB „INTA“ turėjo teisę siūlyti Pirkime Turkijos gamintojo MS SPEKTRAL Savunma Sanayi A.?. jau sukurtą stacionarią rentgeno kontrolės sistemą (jonizuojančios spinduliuotės šaltinį) MSX-TT-450260, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo.

68.       Konstatavus, kad UAB „INTA“ turėjo teisę perkančiajai organizacijai pasiūlyti Gamintojo sukurtą SRKS MSX-TT-450260, toliau bus vertinama, ar ši Rentgeno sistema atitinka Techninės specifikacijos 8.3.5, 8.3.8, 9.1 ir 9.5.12, 11.4 papunkčių, Techninės specifikacijos 1 priedo „Vaizdo stebėjimo sistemos pagrindiniai techniniai reikalavimai“ 9.1 papunkčio lentelės „Lauko vaizdo stebėjimo kamera“ 4.2 papunktyje nustatytus reikalavimus.

Dėl Techninės specifikacijos 8.3.5 papunkčio reikalavimo

69.       Techninės specifikacijos 8 punkto „Reikalavimai sistemos jonizuojančios spinduliuotės įrenginiui“ 8.3.5 papunktyje nustatytas reikalavimas: „Skenavimo tunelio matmenys turi būti ne mažesnis plotis – 3 m., aukštis nuo žemės paviršiaus – 4,6 m.“. Pasiūlymo formos 5 punkto 1.3.5 papunktyje nurodyta, kad tiekėjai grįsdami pasiūlyto įrenginio atitikimą Techninės specifikacijos 8.3.5 papunkčio reikalavimui, privalo pateikti techninio parametro atitikimą patvirtinančius dokumentus (pvz. gamintojo prekės aprašymą arba nuorodą į gamintojo puslapį, kuriuose būtų nurodytas techninėje specifikacijoje nustatytas reikalavimas).

70.       UAB „INTA“ pateikė pasiūlymą, kurio 1.3.5 papunktyje nurodė, kad „Sistemos skenavimo tunelio matmenys plotis – 3,6 m., aukštis nuo žemės paviršiaus – 4,65 m. Žiūrėti priedas Nr. 1 „Techninis aprašymas“, 4.1 ir 5.3 skyrius.“.

71.       Apeliantės įsitikinimu, UAB „INTA“ pasiūlyto jonizuojančios spinduliuotės įrenginio MS SPEKTRAL, kurio modelis MSX-TT-450260, skenavimo tunelio plotis neatitinka Techninės specifikacijos 8.3.5 papunktyje nustatyto reikalavimo, nes Gamintojo internetiniame puslapyje nurodyta, kad UAB „INTA“ siūlomo modelio skenavimo vietos tunelio plotis yra 2,6 m., o Pirkimo sąlygose reikalaujama mažiausiai 3 metrų pločio skenavimo tunelio. Apeliantės nuomone, UAB „INTA“ nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl jos pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Techninės specifikacijos 8.3.5 papunkčio reikalavimo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

72.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „INTA“ savo pasiūlymo atitiktį Techninės specifikacijos 8.3.5 papunktyje nustatytam reikalavimui grindė pateikto pasiūlymo priedu Nr. 1 „Techninis aprašymas“. Bylos nagrinėjimo metu Muitinė pateikė teismui UAB „INTA“ pasiūlymo priedo Nr. 1 „Techninis aprašymas“ dalį, su kuria apeliantė turėjo galimybę susipažinti, iš kurios turinio matyti, kad 4.1 ir 5.3 papunkčiuose pateikti duomenys įrodo, jog UAB „INTA“ pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos 8.3.5 papunkčio reikalavimus, nes UAB „INTA“ siūlomos sistemos skenavimo tunelio plotis – 3,6 m., aukštis nuo žemės paviršiaus – 4,65 m. (4 t., b. l. 147; DOK-35496, rašto priedas Nr. 1). Be to, aplinkybę, kad UAB „INTA“ siūlomos sistemos skenavimo tunelio plotis yra 3,6 m., o aukštis nuo žemės paviršiaus – 4,65 m. patvirtina ir byloje pateiktas Gamintojo raštas (3 t., b. l. 117–124).

73.       Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „INTA“ siūlomos sistemos skenavimo tunelio matmenys atitinka Techninės specifikacijos 8.3.5 papunkčio reikalavimus. Apeliantės pateikta informacija iš Gamintojo internetinio puslapio nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytų faktinių aplinkybių, juolab kad byloje nėra duomenų, jog būtent tokios komplektacijos Gamintojo sistema bus pateikta Muitinei. 

Dėl Techninės specifikacijos 8.3.8 papunkčio reikalavimo

74.       Techninės specifikacijos 8 punkto „Reikalavimai sistemos jonizuojančios spinduliuotės įrenginiui“ 8.3.8 papunktyje nustatytas reikalavimas: „SRKS turi dirbti esant lauko temperatūrai – nuo -30 oC iki +45 oC, lauko drėgmei 0-99 proc. (santykinė drėgmė be kondensavimo, nepakenkiant elektroniniams komponentams).“. Tiekėjai, grįsdami pasiūlyto įrenginio atitikimą Techninės specifikacijos 8.3.8 papunkčio reikalavimui privalėjo pateikti techninio parametro atitikimą patvirtinančius dokumentus (pvz. gamintojo prekės aprašymą arba nuorodą į gamintojo puslapį, kuriuose būtų nurodytas techninėje specifikacijoje nustatytas reikalavimas) (Pasiūlymo formos 5 punkto 1.3.8 papunktis).

75.       UAB „INTA“ pateikė pasiūlymą, kurio 1.3.8 papunktyje nurodyta, kad

76.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog laimėjusios tiekėjos pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 8.3.8 papunkčio reikalavimo. Teismas įvertino, kad ieškovė savo poziciją iš esmės grindė subjektyvia nuomone, o įrodymų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti Gamintojo aprašyme nurodyta informacija apie įrangos technines savybes, nepateikė, todėl vien ji nėra pakankama nuspręsti dėl UAB „INTA“ pateiktų duomenų neišsamumo ar pateiktos informacijos nepagrįstumo.

77.       Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad UAB „INTA“ pasiūlyto jonizuojančios spinduliuotės įrenginio MS SPEKTRAL, kurio modelis MSX-TT-450260, darbinė temperatūra neatitinka Techninės specifikacijos 8.3.8 papunkčio reikalavimo, nes Gamintojo puslapyje nurodyta, jog įrenginys, kurio modelis MSX-TT-450260 gali veikti tik nuo -20?. Gamintojo viešai skelbiamos Rentgeno sistemos modelio MSX-TT-450260 specifikacijos yra pirminis prekės duomenų šaltinis ir objektyvus įrodymus, o tai reiškia, kad UAB „INTA“ pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl UAB „INTA“ pasiūlymas turėjo būti atmestas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliantės argumentais.

78.       Minėta (žr. šios nutarties 53 punktą), tiekėjas, siekdamas pagrįsti savo pasiūlymo atitiktį Techninės specifikacijos 8.3.8 papunkčio reikalavimui, turėjo pateikti techninio parametro atitikimą patvirtinančius dokumentus. UAB „INTA“ savo pasiūlymo atitiktį Techninės specifikacijos 8.3.8 papunktyje nustatytam reikalavimui grindė Gamintojo pateiktu SRKS modelio Nr. MSX-TT-450260 Techniniu aprašymu, kuriame nurodyta, kad siūlomo įrenginio darbinė temperatūra siekia nuo -30? iki +50?. Taigi, UAB „INTA“ pasiūlymo priedo Nr. 1 „Techninis aprašymas“ 4.1 skyriuje pateikti duomenys, kurie buvo išviešinti (4 t., b. l. 147; DOK-35496, rašto priedas Nr. 1), įrodo, kad UAB „INTA“ pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos 8.3.8 papunkčio reikalavimus, nes UAB „INTA“ siūlomas įrenginys gali veikti nuo -30? temperatūros, t. y., Techniniame aprašyme pateikti duomenys atitinka būtent UAB „INTA“ pasiūlytos Rentgeno sistemos techninę charakteristiką. Taigi, perkančioji organizacija pagrįstai vadovavosi UAB „INTA“ pateiktu pasiūlytos įrangos Techniniu aprašymu, o vien tai, kad Gamintojo internetiniame puslapyje skelbiamoje informacijoje apie SRKS modelį Nr. MSX-TT-450260 yra nurodyti kiti parametrai (šiuo atveju minimali darbinė temperatūra -20?) nereiškia, kad būtent ši modelio komplektacija ir modifikacija buvo pasiūlyta perkančiajai organizacijai.

79.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl reikalavimų lauko temperatūrai.

Dėl Techninės specifikacijos 9.1 ir 9.5.12 papunkčiuose nustatytų reikalavimų

80.       Techninės specifikacijos 9 punkte nustatyti reikalavimai radiografinių vaizdų apdorojimui: „Rentgenogramų apdorojimas: 9.1 SRKS turi būti įrengtos operatorių patalpose 4 KDV skirtos SRKS valdymui ir vaizdo analizei atlikti. Taip pat turės būti įrengtos 2 nuotolinės vaizdo analizės darbo vietos Perkančios organizacijos nurodytose patalpose. <...> 9.5 SRKS turi būti įdiegtas patogus naudojimui rentgenogramų analizės įrankis, atitinkantis tiekėjo turimą naujausią versiją, kuris galėtų atlikti šias minimalias funkcijas: <...> 9.5.12 Prie įrangos (kompiuterinių darbo vietų) turi būti prijungtas nenutrūkstamo maitinimo šaltinis (angl. UPS), sutrikus elektros energijos tiekimui užtikrinantis nenutrūkstamą energijos tiekimą ne mažiau 10 minučių <...>.“

81.       Pasiūlymo formos 5 punkto lentelės 1.3.7 papunktyje nurodyta, kad „SRKS turi būti aprūpinta apsauga nuo viršįtampos ir elektros įtampos šuolių. Pasiūlymo formos 5 lentelės 2.5.12 papunktyje nurodyta, kad „Prie įrangos (kompiuterinių darbo vietų) turi būti prijungtas nenutrūkstamo maitinimo šaltinis (angl. UPS), sutrikus elektros energijos tiekimui užtikrinantis nenutrūkstamą energijos tiekimą ne mažiau 10 minučių.“. Pasiūlymo formos 5 lentelės 3.4 papunktis numatė, kad „Kompiuterinė įranga turi būti pateikta kartu su avarinio nepertraukiamo elektros maitinimo šaltiniu (UPS), kuris užtikrintų kompiuterinės įrangos veikimą mažiausiai 10 minučių nutrūkus elektros energijos tiekimui“.

82.       Taigi, Pirkimo sąlygų visuma reikalavo, kad būtų įrengtos iš viso 6 KDV, kurios būtų prijungtos prie nenutrūkstamo maitinimo šaltinio, jog sutrikus elektros energijos tiekimui, būtų užtikrintas nenutrūkstamas energijos tiekimas ne mažiau 10 minučių.

83.       Pirkimo metu, teikdama atsakymus į dalyvių klausimus, Muitinė nurodė, kad 4 KDV turės būti įrengtos SRKS operatorių patalpose (duomenys neskelbtini) ir 2 KDV – Muitinės kriminalinės tarnybos patalpose (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 158–167).

84.       UAB „INTA“ pateikė pasiūlymą, kurio 2.1, 2.5.12, 3.1, 3.3.2 ir 3.4 papunkčiuose nurodė, kad:

84.1.                      „Sistemos operatorių patalpose bus įrengtos 4 KDV skirtos SRKS valdymui ir vaizdo analizei atlikti. Taip pat bus įrengtos 2 nuotolinės vaizdo analizės darbo vietos Perkančios organizacijos nurodytose patalpose. Žiūrėti priedas Nr. 1 „Techninis aprašymas“, 5.5 skyrius“ (2.1 papunktis);

84.2.                      „Sistema yra aprūpinta 40kVA online tipo UPS Pyramid DSP 33040, kuris 10 minučių aprūpina visą Sistemą, įskaitant LINAC, variklius, detektorius, serverį, CCTV, tinklo įrangą, asmeninius kompiuterius ir spausdintuvą/skenerį. Žiūrėti priedas Nr. 1 „Techninis aprašymas“, 5.7.1. skyrius ir priedas Nr. 3 „UPS specifikacija“ (2.5.12 papunktis);

84.3.                      „Rentgenogramų analizės patalpose Malkų ĮJUP (kitose 2 Perkančiosios organizacijos nurodytose vietose tik nuskanuotų vaizdų apdorojimas) bus įrengta techninė įranga ir jos veikimui reikalinga infrastruktūra, kurios pagalba bus užtikrinamas SRKS būsenos stebėjimas, nuskenuotų vaizdų apdorojimas, jų išsaugojimas, ryšio užtikrinimas, SRKS išorės ir vidaus vaizdo stebėjimas su jo išsaugojimu. Žiūrėti priedas Nr. 1 „Techninis aprašymas“, 5.5 skyrius“ (3.1 papunktis);

84.4.                      „Sistemoje bus įrengtos 6 kompiuterinės darbo vietos (4 KDV Malkų ĮJUP ir 2 Perkančiosios organizacijos nurodytose vietose). Žiūrėti priedas Nr. 1 „Techninis aprašymas“, 5.5 skyrius“ (3.3.2 papunktis);

84.5.                      „Sistema kartu su visa kompiuterine įranga yra aprūpinta 40kVA online tipo UPS Pyramid DSP 33040, kuris 10 minučių aprūpina visą Sistemą, įskaitant LINAC, variklius, detektorius, serverį, CCTV, tinklo įrangą, asmeninius kompiuterius ir spausdintuvą/skenerį. Žiūrėti priedas Nr. 1 „Techninis aprašymas“, 5.7.1 skyrius ir priedas Nr. 3 „UPS specifikacija“ (3.4 papunktis).

85.       Taigi, aptartų nuostatų visuma (žr. šios nutarties 84 punktą) įrodo, kad UAB „INTA“ pasiūlytoje SRKS bus įrengtos 6 kompiuterinės darbo vietos – 4 KDV Malkų ĮJUP ir 2 perkančiosios organizacijos nurodytose vietose. Sistemą numatoma aprūpinti 40kVA online tipo UPS Pyramid DSP 33040 technine įranga ir jos veikimui reikalinga infrastruktūra, kurios pagalba bus užtikrinamas SRKS būsenos stebėjimas, nuskenuotų vaizdų apdorojimas, jų išsaugojimas, ryšio užtikrinimas, SRKS išorės ir vidaus vaizdo stebėjimas su jo išsaugojimu. 

86.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad buvo pasiūlytas 40kVA online tipo UPS įrenginys ne vienai darbo vietai, o visai siūlomai Rentgeno sistemai, kuri bus įrengta visose atsakovės nurodytose (tame tarpe ir nutolusiose) darbo vietose. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodė, kad nuotolinės kompiuterinės darbo vietos nėra apsaugotos nuo viršįtampių ir elektros energijos įtampos šuolių, nes pasiūlyme UAB „INTA“ aiškiai nurodė tik vieną UPS įrenginį visai Rentgeno sistemai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. 

87.       Visų pirma, Pirkimo sąlygų visuma reikalavo, kad būtų įrengtos iš viso 6 KDV, kurios būtų prijungtos prie nenutrūkstamo maitinimo šaltinio, kad sutrikus elektros energijos tiekimui, būtų užtikrintas nenutrūkstamas energijos tiekimas ne mažiau 10 minučių. Nei Techninėje specifikacijoje, nei Pasiūlymo formoje nenumatytas reikalavimas tiekėjui nurodyti, kiek nenutrūkstamo maitinimo šaltinių (UPS) turi būti įrengta (žr. šios nutarties 80, 81 ir 84 punktus).

88.       Antra, UAB „INTA“ pasiūlyme nenurodyta, kad ji siūlo tik vieną UPS įrenginį. Priešingai, UAB „INTA“ pasiūlyme nurodė, kad bus įrengtos 6 kompiuterinės darbo vietos – 4 KDV Malkų ĮJUP ir 2 perkančiosios organizacijos nurodytose vietose, o sistema bus aprūpinta 40kVA online tipo UPS Pyramid DSP 33040 technine įranga, kuri 10 min. aprūpins visą sistemą, įskaitant LINAC, variklius, detektorius, serverį, CCTV, tinklo įrangą, asmeninius kompiuterius ir spausdintuvą/skenerį (žr. šios nutarties 84 punktą). Taigi, UAB „INTA“ visą SRKS (ne tik operatorių patalpose (duomenys neskelbtini), bet ir Muitinės kriminalinės tarnybos patalpose (duomenys neskelbtini)) aprūpins technine įranga, kuri užtikrins, kad sutrikus elektros energijos tiekimui, būtų užtikrintas nenutrūkstamas energijos tiekimas ne mažiau 10 minučių. Objektyvių duomenų, kurie paneigtų šias išvadas ir patvirtintų, kad prie įrangos (kompiuterinių darbo vietų) nebus prijungtas UPS, kuris sutrikus elektros energijos tiekimui užtikrinantis nenutrūkstamą energijos tiekimą ne mažiau 10 minučių, apeliantė nepateikė.

89.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl UAB „INTA“ pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 9.1 ir 9.5.12 papunkčiuose nustatytiems reikalavimams yra pagrįstos.

Dėl Techninės specifikacijos 8.3.7 papunktyje nustatyto reikalavimo

90.       Apeliaciniame skunde ieškovė nekvestionavo pirmosios instancijos teismo išvados, kad ji išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nekėlė klausimo dėl UAB „INTA“ pasiūlymo atitikties Techninės specifikacijos 8.3.7 papunktyje nustatytiems reikalavimams. Apeliantė iš esmės įrodinėja, kad: i) UAB „INTA“ pasiūlyta Rentgeno sistema nėra apsaugota nuo viršįtampių ir elektros energijos įtampos šuolių, nes UAB „INTA“ pasiūlyto Gamintojo svetainėje nurodytas galios suvartojimas ?40 kVA apima tik jonizuojančios spinduliuotės įrenginį; ii) teismas nepagrįstai suabsoliutino konfidencialius Gamintojo skaičiavimais, kad visa Rentgeno sistema veiks vos 31,95 kVA galia, todėl UPS galios pakaks visai Rentgeno sistemai aptarnauti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti dėl toliau nurodomų argumentų.

91.       Techninės specifikacijos 8 punkto „Reikalavimai sistemos jonizuojančios spinduliuotės įrenginiui“ 8.3.7 papunktyje nustatytas reikalavimas: „SRKS turi būti aprūpinta apsauga nuo viršįtampos ir elektros įtampos šuolių.“ Tiekėjai grįsdami pasiūlyto įrenginio atitikimą Techninės specifikacijos 8.3.7 papunkčio reikalavimui privalėjo išsamiai aprašyti siūlomą reikalavimo atitikimą (Pasiūlymo formos 5 punkto 1.3.7 papunktis). UAB „INTA“ pateikė pasiūlymą, kurio 1.3.7 papunktyje nurodė, kad „Sistema turi oline tipo UPS įrenginį Pyramid DSP 33040, skirtą apsaugoti nuo viršįtampių ir elektros energijos tiekimo nutraukimų. Taip pat yra viršįtampių slopintuvai ir „apšvietimo ribotuvai“ įvesties prievado maitinimo paskirstymo skydelyje. Žiūrėti Priedas Nr. 1 „Techninis aprašymas“, 5.7 ir 5.7.1 skyrius. Priedas Nr. 3 „UPS specifikacija“ (4 t., b. l. 147; DOK-35496, rašto priedas Nr. 1).

92.       UAB „INTA“ savo pasiūlymo atitiktį Techninės specifikacijos 8.3.7 papunktyje nustatytam reikalavimui grindė pateikto pasiūlymo priedu Nr. 1 „Techninis aprašymas“. UAB „INTA“ pasiūlymo priedo Nr. 1 „Techninis aprašymas“ 5.7, 5.7.1 skyriuose bei priede Nr. 3 „UPS specifikacija“ pateiktas detalus aprašymas, kaip bus apsaugomi nuo viršįtampos ir elektros šuolių visi SRKS komponentai su pasiūlytu UPS įrenginiu Pyramid DSP 33040. Iš byloje esančios INTA pasiūlymo priedo Nr. 1 „Techninis aprašymas“ dalies, nesudarančios UAB „INTA“ komercinės paslapties, turinio matyti, kad: „Energijos sąnaudos (kVA) – 31,95“ (5.7 skyrius); „<...> nutrūkus elektros energijos tiekimui, UAB „INTA“ siūloma UPS sistema perima maitinimą, tiekdama elektros energiją pagrindinio valdymo blokams, rentgeno spindulių skenavimo blokams, serveriams, operatorių kompiuteriams, tinklo ir ryšio įrenginiams, apsaugos sistemos. Ši galimybė garantuoja, kad svarbūs kompiuteriai galės veikti mažiausiai 10 minučių.“ (5.7.1 skyrius) (4 t., b. l. 147; DOK-35496, rašto priedas Nr. 1).

93.       Taigi, UAB „INTA“ pasiūlė UPS sistemą, kurios energijos sąnaudos siekia 31,95 kVA ir apima tiek pagrindinio valdymo blokus, tiek rentgeno spindulių skenavimo blokus (ir t.t.). Todėl, remiantis vien subjektyviu apeliantės situacijos vertinimu, teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti, o objektyvių duomenų, įrodančių, kad UAB „INTA“ pasiūlyta Rentgeno sistema nėra apsaugota nuo viršįtampių ir elektros energijos įtampos šuolių, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

94.       Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyti teiginiai dėl UAB „INTA“ pasiūlymo neatitikties Techninės specifikacijos 8.3.7 papunkčio reikalavimams nebuvo nurodyti ikiteisminėje ginčo stadijoje (pretenzijoje) (CPK 4233 straipsnio 2 dalis), todėl net ir nevertinant apeliantės nurodytų argumentų, šiuo aspektu būtų pagrindas skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

Dėl Techninės specifikacijos 11.4 papunktyje nustatyto reikalavimo

95.       Techninės specifikacijos 11 punkto „Reikalavimai vaizdo stebėjimo sistemai“ 11.4 papunktyje nustatytas reikalavimas: „Vaizdo įrašymo įrenginio atminties talpa turi būti apskaičiuota taip, kad užtikrintų visų vaizdo kamerų įrašų saugojimą ne mažiau kaip 3 mėnesius.“. Tiekėjai, grįsdami pasiūlyto įrenginio atitikimą minėtam reikalavimui, privalėjo išsamiai aprašyti siūlomą reikalavimo atitikimą (Pasiūlymo formos 5 punkto 4.4 papunktis). 

96.       UAB „INTA“ pateikė pasiūlymą, kurio 4.4 papunktyje nurodė, kad „Avigilon NVR5-PRM-96TB-S19-EU vaizdo įrašymo įrenginyje yra 91.2 TB atminties įrašų fiksavimui. Su Avigilon programa, skirta paskaičiuoti reikalingą talpą, šis pilnai užtikrina visų siūlomų 2 megapikselių vaizdo kamerų įrašo trukmę 90 kalendorinių dienų. Žiūrėti priedas Nr. 5 „Vaizdo įrašymo įrenginio specifikacija“, priedas Nr. 7 „Avigilon įrašo trukmės skaičiavimai“.

97.       Ieškovė nurodė, kad UAB „INTA“ pasiūlytas vaizdo įrašymo įrenginys neužtikrins visų vaizdo kamerų įrašų saugojimo ne mažiau kaip 3 mėnesius, nes pasiūlytas įrenginys vaizdo kamerų įrašus išsaugo 90 dienų, o tai nėra tapatu 3 mėnesiams, todėl pasiūlymas neatitinka Techninės specifikacijos 11.4 papunkčio reikalavimo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

98.       Techninės specifikacijos priedo Nr. 1 „Vaizdo stebėjimo sistemos pagrindiniai techniniai reikalavimai“ 6 punkte nurodyta, kad pagrindiniai vaizdo fiksavimo sistemos komponentai yra kameros su vaizdo įrašymo įrenginiais, sistemos valdymo programinė įranga, vaizdo ir garso perdavimo įranga, duomenų saugyklos, kurie turi būti visiškai tarpusavyje suderinti ir pateikti su visais darbui reikalingais priedais, keitikliais, laidais ir kitomis būtinomis detalėmis.

99.       Techninės specifikacijos 11 punkte nustatyti reikalavimai vaizdo stebėjimo sistemai, tame tarpe ir reikalavimas vaizdo įrašymo įrenginio atminties talpai – užtikrinti visų vaizdo kamerų įrašų saugojimą ne mažiau kaip 3 mėnesius. Techninės specifikacijos priedo Nr. 1 „Vaizdo stebėjimo sistemos pagrindiniai techniniai reikalavimai“ 9 punkto „Pagrindiniai reikalavimai vaizdo stebėjimo kameroms ir papildomai įrangai“ 9.3 papunktyje „Reikalavimai duomenų talpyklai“ nurodyta, kad „Duomenų talpyklai turi būti pakankama, kad galėtų įrašyti ir kaupti vaizdo duomenis, užfiksuotus aukščiau nurodytomis visomis kameromis Full HD kokybės formatu filmuojant 24 valandas per parą, 90 kalendorinių dienų iš eilės“. Toks pat reikalavimas numatytas ir Pasiūlymo formos 5 punkto 7.1 papunktyje.

100.       Taigi, aptartų Techninės specifikacijos nuostatų visuma (žr. šios nutarties 95, 98–99 punktus) įrodo, kad vaizdo įrašymo atminties talpa siejama su vaizdo kamerų įrašų saugojimo terminu (vaizdų archyvu). Viena vertus, ieškovė iš dalies pagrįstai nurodė, kad iš eilės einantys 3 mėnesiai, išskyrus vasarį, turi 91 ar 92 kalendorines dienas, o ne 90 kalendorinių dienų. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Pirkimo dokumentuose reikalaujamas bendras 3 mėnesių terminas nesiejamas su konkrečios datos pradžia ar pabaiga, ar konkrečiais mėnesiais, bet nurodytas apibendrintai, kad metuose yra 365 dienos, kurias padalinus iš 12 (mėnesių skaičius), gaunasi vieno mėnesio 30 dienų skaičius. Todėl Pirkimo sąlygose nurodytą 3 mėnesių vaizdo įrašų saugojimo laiką pagrįstai prilygino 90 kalendorinių dienų terminui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad UAB „INTA“ pasiūlymas atitiko Techninės specifikacijos 11.4 papunktyje nustatytą reikalavimą (CPK 185 straipsnis).

Dėl Techninės specifikacijos 1 priedo „Vaizdo stebėjimo sistemos pagrindiniai techniniai reikalavimai“ 9.1 papunkčio lentelės „Lauko vaizdo stebėjimo kamera“ 4.2 papunktyje nustatyto reikalavimo

101.       Techninės specifikacijos 1 priedo „Vaizdo stebėjimo sistemos pagrindiniai techniniai reikalavimai“ 9.1 papunkčio lentelės „Lauko vaizdo stebėjimo kamera“ 4.2 papunktyje nustatytas reikalavimas lauko vaizdo stebėjimo kamerai: „4. Jautrumas šviesai ne mažesnis nei: 4.2 juodai baltam vaizdui 0.003 lx“. Tiekėjai, grįsdami pasiūlyto įrenginio atitikimą minėtam reikalavimui, privalėjo pateikti techninio parametro atitikimą patvirtinančius dokumentus (pvz. gamintojo prekės aprašymas arba nuoroda į gamintojo puslapį, kuriuose būtų nurodytas techninėje specifikacijoje nustatytas reikalavimas) (Pasiūlymo formos 5 punkto lentelės 5.5.2 papunktis).

102.       UAB „INTA“ pasiūlymo 5.5.2 papunktyje nurodyta, kad siūloma: lauko kupoline valdoma kamera, kurios jautrumas šviesai „juodai baltam vaizdui: 0.0 lx su IR pašvietimu“; cilindrinė „bullet“ tipo kamera, kurios jautrumas šviesai „juodai baltam vaizdui: 0.0 lx su IR pašvietimu“. Išsamus pasiūlymo 5.5.2 papunktyje reikalavimo aprašymas nurodytas priede Nr. 8 „Avigilon lauko valdomos kameros specifikacija“ ir priede Nr. 9 „Avigilon lauko cilindrinės kameros specifikacija“.

103.       Apeliantės įsitikinimu, UAB „INTA“ pasiūlytos vaizdo kameros: i) neatitinka Techninėje specifikacijoje nurodyto jautrumo šviesai reikalavimo, nes vaizdo kamerai reikalingas minimalus apšvietimas naudojant IR pašvietimą, nėra kameros jautrumo parametras, tuo tarpu UAB „INTA“ pasiūlytų vaizdų kamerų jautrumas šviesai (be papildomo apšvietimo) yra 0,005 lx, o tai reiškia, kad UAB „INTA“ pasiūlė mažiau šviesai jautrias vaizdo kameras nei reikalaujama Techninėje specifikacijoje; ii) vaizdo kameros su papildomu IR apšvietimu nėra ir negali būti lygiavertės vaizdo kameroms su ne mažesniu kaip reikalaujamu 0.003 lx jautrumu juodai baltam vaizdui ir nesuteikia Muitinei reikalingo funkcionalumo – IR pašvietimo maksimalus atstumas yra tik 30–50 metrų, IR pašvietimas yra diodų žiedas aplink kameros objektyvą, esantį viduryje, kuris veikia atskirai nuo kameros, todėl jis gali sugesti ir (ar) perdegti ir kamera veiktų be jo, IR prožektoriai gana anksti nusidėvi ir kt. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

104.       Pirma, UAB „INTA“ pasiūlė Avigilon 2.0C-H6SL-BO1-IR lauko vaizdo stebėjimo kamerą, kuri turi IR pašvietimo funkciją. Nors perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nenurodė, kad lauko vaizdo kameros turi būti su papildomo pašvietimo funkcija, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokio reikalavimo nebuvimas nėra draudimas pateikti atitinkamas kameras, turinčias IR pašvietimo funkciją. 

105.       Antra, nors ieškovė kritikuoja UAB „INTA“ pasiūlytą lauko vaizdo stebėjimo kamerą, teigdama, kad vaizdo kameros su papildomu IR apšvietimu nėra ir negali būti lygiavertės vaizdo kameroms su ne mažesniu kaip reikalaujamu 0.003 lx jautrumu juodai baltam vaizdui, nes IR pašvietimo maksimalus atstumas yra tik 30–50 metrų, IR supantis diodų žiedas veikia atskirai ir gali sugesti ir pan. Tačiau perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose nenustatė reikalavimų nei dėl kamerų matymo atstumo, nei dėl kitų ieškovės nurodytų aspektų, todėl ieškovės nurodyti argumentai neįrodo, kad UAB „INTA“ pasiūlymas neatitinka Techninėje specifikacijoje nustatyto reikalavimo – lauko vaizdo stebėjimo kameros jautrumas šviesai (juodai baltam vaizdui) būtų ne mažesnis nei 0.003 lx.

106.       Šios išvados nepaneigia ir ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikta Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) 2024 m. lapkričio 21 d. specialistų išvada (5 t., b. l. 103–106). Kaip matyti iš pateiktos išvados turinio, joje pateikiamas vertinimas dėl įrangos (vaizdo kamerų) atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, tačiau šių aplinkybių vertinimas priskirtas teismo kompetencijai. Kita vertus, išvadoje nėra pateikti techniniai duomenys, kurių pagrindu atliktas tyrimas ir daromos išvados, todėl remdamasis jomis teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

107.       Trečia, UAB „INTA“, grįsdama lauko vaizdo stebėjimo kameros atitikimą jautrumo šviesai reikalavimui, pateikė Pasiūlymo formos 5 punkto lentelės 5.5.2 papunktyje nurodytus dokumentus – pasiūlymo priedą Nr. 8 „Avigilon lauko valdomos kameros specifikacija“ ir priedą Nr. 9 „Avigilon lauko cilindrinės kameros specifikacija“. Priede Nr. 9 „Avigilon lauko cilindrinės kameros specifikacija“ nurodyta, kad Avigilon 2.0C-H6SL-BO1-IR lauko vaizdo stebėjimo kameros jautrumas juodai baltam vaizdui: 0.0 lx su IR pašvietimu, o be papildomo apšvietimo – 0.005 lx (1 t., b. l. 221–229).

108.       Taigi, UAB „INTA“ objektyviais įrodymais patvirtino, kad jos pasiūlytos vaizdo kameros jautrumas juodai baltam vaizdui yra 0.0 lx su IR pašvietimu, o tai atitinka Techninėje specifikacijoje nurodytą parametrą. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl aptariamo reikalavimo vertinimo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad UAB „INTA“ pasiūlymas neatitiko „Lauko vaizdo stebėjimo kamera“ 4.2 papunktyje nustatyto reikalavimo.

Dėl UAB „INTA“ pasiūlymo kainos ir kokybės

109.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad kainų skirtumas tarp UAB „INTA“ ir likusių dalyvių leidžia pagrįstai įtarti, kad UAB „INTA“ siūlo nekokybišką ir Techninės specifikacijos neatitinkančią Rentgeno įrangą, kuri galimai komplektuojama su (draudžiamais) Kinijos Liaudies Respublikoje gaminamais komponentais. Tai galėjo leisti UAB „INTA“ nesąžiningai konkuruoti ir teikti pigiausios kainos pasiūlymą. Teismas neįvertinto, kad toleruojant tokią akivaizdžią UAB „INTA“ pasiūlymo neatitiktį, Pirkime buvo pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

110.       Pirma, ieškovės subjektyvūs samprotavimai dėl UAB „INTA“ pasiūlytos kainos dydžio sąsajų su Pirkimo objekto kokybe, nesudaro pagrindo vertinti, kad UAB „INTA“ pasiūlė prastesnės kokybės Pirkimo objektą ar, kad nesąžiningai konkuravo Pirkime. Priešingai, byloje nustatyta, kad UAB „INTA“ pasiūlyta Rentgeno sistema atitiko Techninės specifikacijos reikalavimus (žr. šios nutarties 49–108  punktus). Be to, ieškovė byloje nekėlė klausimo, kad UAB „INTA“ pasiūlyta kaina atitiko neįprastai mažos kainos ribą.

111.       Antra, byloje esantys duomenys patvirtina, kad SRKS yra valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbus objektas, kuriam priskirtas Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) kodas 38582000-8 (Rentgeno kontrolės įrenginiai). Šis kodas vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 13 dalimi yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ patvirtintą Viešojo pirkimo objektų, nurodytų VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sąrašą. Be to, Pirkimo sąlygose buvo nustatytas reikalavimas atitikti nacionalinio saugumo reikalavimus (Pirkimo sąlygų 2.7 papunktis). 

112.       Muitinei buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos raštas, kuris nagrinėjamoje byloje pripažintas konfidencialia bylos medžiaga, patvirtinantis, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą nepradėti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros, o tai reiškia, kad nenustatė pagrindų grėsmėms nacionaliniam saugumui, tokių pagrindų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Kita vertus, ieškovė nei ikiteisminėje viešųjų pirkimų ginčų stadijoje, nei pareiškusi ieškinį teisme, nekėlė klausimo dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui dėl kiniškų komplektuojančių dalių naudojimo, todėl atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šio klausimo nepasisako (CPK 4232 straipsnis).

Dėl laimėjusios tiekėjos pasiūlymo dalies konfidencialumo ir ieškovės (apeliantės) procesinio prašymo leisti susipažinti su UAB „INTA“ pasiūlymo priedu Nr. 1 „Techninis aprašymas“ ir priedu Nr. 2 „Programinės įrangos aprašymas“

113.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad: i) sprendimas neatskleisti ieškovei UAB „INTA“ pasiūlymo priedų pažeidė jos teisę į teisminę gynybą; ii) pasiūlymo priedai buvo rengti dar prieš paskelbimą apie Pirkimą, kai dar net nebuvo žinomos Pirkimo sąlygos, tai suponuoja, kad buvo pažeistas skaidrumo principas Pirkime. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

114.       Perkančioji organizacija, komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią. Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, pavyzdžiui, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali (VPĮ 20 straipsnis).

115.       Informacijos kaip konfidencialios kvalifikavimas pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks tiekėjo nurodymas nėra privalomas perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013). Taigi, pareiga įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar tiekėjo nurodymas dėl pasiūlyme pateiktos informacijos konfidencialumo yra pagrįstas, tenka perkančiajai organizacijai.

116.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad VPĮ įtvirtinta tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis CK 1.116 straipsnio 1 dalies požiūriu, ir tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018, 40 punktas). Būtent duomenų pripažinimas komercine paslaptimi yra svarbiausias kriterijus sprendžiant klausimą dėl informacijos suteikimo tiekėjui apie kitą tiekėją, jo pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021, 60 punktas).

117.       Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-823/2022, 43 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020, 52 punktas).

118.       Tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme; vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018, 40 punktas).

119.       Nagrinėjamu atveju UAB „INTA“ pasiūlyme nurodė ir 2024 m. liepos 12 d. CVP IS susirašinėjimo priemonėmis dar kartą patvirtino, kad pasiūlymą sudaranti informacija (pasiūlymo priedai Nr. 1 „Techninis aprašymas“ ir Nr. 2 „Programinės įrangos aprašymas“) yra konfidenciali vadovaujantis CK 1.116 straipsniu (2 t., b. l. 12; DOK-28177 atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 12).

120.       Perkančioji organizacija įvertino, kad UAB „INTA“ pasiūlymo prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 pateikta informacija: i) padeda suprasti sistemos konstrukcijos ir veikimo mechanikos subtilybes, išskirianti unikalias jos savybes ir pritaikymą transporto priemonių ir konteinerių skenavimui, sudėtingus programinės įrangos struktūros aspektus ir veikimo potencialą bei pabrėžianti išskirtines sistemos ypatybes ir panaudojimo galimybes transporto priemonių ir konteinerių skenavimo kontekste; ii) yra tiekėjo unikalios žinios, reikalingos sėkmingam rentgeno kontrolės sistemos gamybos ir projekto įgyvendinimo procesui; iii) nėra prieinama viešai prieinamose informacinėse sistemose ir tokios informacijos negali laisvai gauti ar ją sužinoti kiti asmenys; iv) yra vertinga ir sudaro UAB „INTA“ siūlomos prekės Gamintojo ypatingą ir konkrečiai sukurtą produkto (sprendimo) know-how (pažangioji patirtis); yra unikali tuo, kad Rentgeno sistema pritaikyta konkrečiai perkančiajai organizacijai pagal Pirkimo reikalavimus, suderinant atskiras standartines ir viešai prieinamas dalis bei UAB „INTA“ ir siūlomos prekės gamintojo neviešą unikalų sprendimą. Atsižvelgus į tai, Perkančioji organizacija prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 pateiktą informaciją vertino kaip konfidencialią, pasižyminčia slaptumo požymiu (2 t., b. l. 12; DOK-28177 atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 15).

121.       Teisėjų kolegija, vertindama aptartas aplinkybes (žr. šios nutarties 120 punktą) formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 115–118 punktus), prieina prie išvados, kad laimėjusios tiekėjos pateikto pasiūlymo prieduose Nr. 1 „Techninis aprašymas“ ir Nr. 2 „Programinės įrangos aprašymas“ esanti informacija pagrįstai pripažinta komercine paslaptimi CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi juose yra duomenų apie sistemos dalių konfigūraciją ir specifinį pritaikymą atsakovo poreikiams. Be to, minėta (žr. šios nutarties 111 punktą), kad įsigyjama įranga yra valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbus objektas, todėl turi būti apsaugotas nuo galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paviešinus prašomą informaciją, padidėtų tikimybė rasti Muitinėje naudojamų rentgeno kontrolės sistemų silpnąsias vietas, o tai lemtų padidėjusią riziką sutrukdyti sistemų veiklą.

122.       Apeliantės argumentai, kad pats Gamintojas prašomos informacijos nelaiko slapta, nes ją skelbia savo internetiniame puslapyje, nelemia kitokios išvados (žr. šios nutarties 121 punktą), kadangi Gamintojo viešai skelbiama informacija yra apie bendrąsias technines specifikacijas (charakteristikas), o prieduose Nr. 1 „Techninis aprašymas“ ir Nr. 2 „Programinės įrangos aprašymas“ yra pateikiama informacija apie tai, kaip ir kokiu būdu Rentgeno sistemos įrangos sudedamosios dalys bus pritaikytos specialiai Muitinės poreikiams bei informacija apie visos sistemos konfiguraciją. Ši informacija yra unikali ir turi komercinę vertę, jos atskleidimas apeliantei sukurtų konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius.

123.       Kita vertus, remiantis apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad prašymo susipažinti su UAB „INTA“ pasiūlymo prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 esančia informacija, netenkinimas, neproporcingai apribojo ieškovės teisę įrodinėti. Priešingai, byloje nustatyta, kad tam tikri duomenys, kurie sudarė ginčo dalyką, buvo išviešinti ir su jais ieškovė turėjo galimybę susipažinti, ir dėl jų pasisakyti (4 t., b. l. 147; DOK-35496, rašto priedas Nr. 1). Be to, prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 esantys duomenys reikšmingi tiek, kiek juos buvo būtina palyginti su pasiūlymo formoje tiekėjo nurodytais duomenimis, tačiau teisėjų kolegija juos palyginusi nenustatė prieštaravimų ar neatitikimų. Todėl apeliantės teiginiai, kad prašymo netenkinimas pažeidė jos teisę į teisminę gynybą, atmestini kaip nepagrįsti.

124.       Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad laimėjusios tiekėjos pateikto pasiūlymo priedai Nr. 1 „Techninis aprašymas“ ir Nr. 2 „Programinės įrangos aprašymas“ kvalifikuotini kaip komercinė paslaptis CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme, netenkinamas apeliantės (ieškovės) prašymas leisti susipažinti su neviešais pripažintais laimėjusios tiekėjos pasiūlymo priedais Nr. 1 „Techninis aprašymas“ ir Nr. 2 „Programinės įrangos aprašymas“.

125.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo teiginius, kad UAB „INTA“ pasiūlymo priedai buvo rengti dar prieš paskelbiant apie Pirkimą, kai dar nebuvo žinomos Pirkimo sąlygos. Visų pirma, bylos duomenimis nustatyta, kad Muitinė 2023 m. birželio 1 d. CVP IS priemonėmis paskelbė apie Rinkos konsultaciją „Parengti ir įdiegti Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto poste stacionarią rentgeno kontrolės sistemą“ (https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2023-619458). Kartu su šiuo skelbimu Muitinė pateikė ir planuojamos pirkti Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto stacionarios rentgeno kontrolės sistemos technines charakteristikas ir reikalavimus (https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_docs.asp?PID=711923). 

126.       Taigi, visi suinteresuoti tiekėjai dar iki Pirkimo paskelbimo turėjo galimybę susipažinti su planuojamu organizuoti Pirkimu, Rentgeno kontrolės sistemos technine specifikacija. UAB „INTA“ paaiškino, kad gavusi minėtą informaciją, dar iki skelbimo apie Pirkimą paskelbimo ėmė ruoštis būsimam Pirkimui: susisiekė su rentgeno sistemų gamintoju, išvertė galimas būsimas technines sistemos sąlygas į anglų kalbą, derino ir aptarinėjo būsimos sistemos funkcionalumus bei 2023 m. spalio 19 d. gavo iš Gamintojo būsimos SRKS techninį aprašymą ir programinės įrangos aprašymą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti UAB „INTA“ paaiškinimų patikimumu, kadangi jie neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybes ir yra nuoseklūs (CPK 185 straipsnis). Vien ta aplinkybė, kad UAB „INTA“ pateiktuose Gamintojo parengtuose dokumentuose (prieduose Nr. 1 ir Nr. 2) padaryta techninė apsirikimo klaida, nurodant datą „2023-10-19“, savaime nelemia kitokios išvados, kadangi tai neturi reikšmės pasiūlymo vertinimui ir jo esmei. Atsižvelgiant į tai, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo remiantis apeliantės nurodytais argumentais konstatuoti skaidrumo principo pažeidimą.

Dėl procesinės bylos baigties

127.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

128.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

129.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

130.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

131.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

132.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

133.       Tiek ieškovė, tiek laimėjusi tiekėja pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

134.       Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, laimėjusi tiekėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

135.       UAB „INTA“ pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 357,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: i) 726 Eur (600 Eur × 1,21) – susipažinimas su ieškovės apeliaciniu skundu ir jo priedais bei jų analizė; ii) 1 361,25 Eur (1 125 Eur × 1,21) – atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas; iii) 1 270,50 Eur (1 050 Eur × 1,21) – atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas ir pateikimas teismui (5 t., b. l. 145–146).

136.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 164 punktas).

137.       Atsižvelgiant į UAB „INTA“ nurodytų teiktų teisinių paslaugų pobūdį bei aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką (žr. šios nutarties 136 punktą), darytina išvada, kad teisinių paslaugų ataskaitoje nurodytos teisinės paslaugos – susipažinimas su ieškovės apeliaciniu skundu ir jo priedais bei jų analizė – laikytinos sudėtine atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo teisinės paslaugos dalimi.

138.       Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą UAB „INTA“ sumokėjo 2024 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymu, todėl laikytina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (3 357,75 Eur) viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (2 196,40 Eur × 1,3 = 2 855,32 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, UAB „INTA“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, mažintinos, iš ieškovės UAB „INTA“ naudai priteisiant 2 855,32 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „FIMA“, juridinio asmens kodas 121289694, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „INTA“, juridinio asmens kodas 110015560, naudai 2 855,32 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                Rasa Gudžiūnienė

Laima Ribokaitė

Žilvinas Terebeiza