Civilinė byla Nr. e2-1729-936/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00236-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.2.6.1; 3.4.1.9
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl viešojo pirkimo Nr. 707554 sąlygų pripažinimo neteisėtomis, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Teisme priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rimgauda“ (toliau – ieškovas) patikslintas ieškinys atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – atsakovas), kuriuo prašoma pripažinti, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai paskelbė tarptautinį pirkimą CVP IS Nr. 707554, nes tapatų pirkimo objektą gali (turi) įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos; pripažinti, kad pirkimo sąlygų 8 priede nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra neteisėti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2024-02-07 atsakovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ paskelbė tarptautinį pirkimą, CVP IS pirkimo Nr. 707554 (toliau – Pirkimas), kuriuo skelbiamų derybų būdu siekia įsigyti projektavimo paslaugas. Ieškovas, įvertinęs paskelbtas Pirkimo sąlygas, teigia, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai nesinaudoja centrinės perkančiosios organizacijos VšĮ CPO LT katalogu, taip pat Pirkimo sąlygose nustatė neproporcingus, diskriminacinius, todėl neteisėtus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.
3. UAB „Rimgauda“ 2024-02-15 pateikė pretenziją dėl pirkimo sąlygų, atsakovas 2024-02-26 pretenziją atmetė.
4. Susipažinęs su atsakovo pateiktu atsakymu į ieškovo pretenziją, ieškovas pateikė ieškinį dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų reikalavimų, kurį grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Atsakovas, pripažinęs, kad ieškovas turi suinteresuotumą Pirkimo sutarties sudarymu, visiškai nepagrįstai nurodo, kad ieškovas neturi suinteresuotumo ginčyti atsakovo pasirinkimo projektavimo paslaugas įsigyti ne centralizuotai, o šiuo Pirkimu. Atsakovas netinkamai aiškina tiekėjo teisinį suinteresuotumą Pirkimo sutarties sudarymu, nepagrįstai jį susiaurindamas iki techninių galimybių pateikti pasiūlymą. Ieškovas nuosekliai ir pagrįstai įrodinėja, jog atsakovo nustatytos Pirkimo sąlygos iš esmės riboja jo galimybes sudaryti Pirkimo sutartį, kadangi diskriminaciniai ir konkurenciją ribojantys ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, jų visuma, lemia tai, jog Pirkimu yra sukuriama tokia teisinė situacija, kuomet Pirkimo laimėtojas yra žinomas iš anksto, kadangi Pirkimo sąlygose, jų 8 priede nustatytų ekonominio naudingumo balų svoriai lemia, jog nepriklausomai nuo to kokią pasiūlymo kainą pasiūlys ieškovas, Pirkimo sutarties ieškovui nebus jokių objektyvių galimybių sudaryti. Ieškovo pagrindinis interesas varžytis dėl ekonominės naudos – pagrindinės sutarties sudarymo, yra ribojamas Pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų.
4.2. Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme (toliau – PĮ) imperatyviai nustatyta, kad perkantysis subjektas privalo vykdyti pirkimus centrinės perkančiosios organizacijos įrankiais ar iš centrinės perkančiosios organizacijos, kuomet centrinė perkančioji organizacija turi pirkimo objektą ar naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos įrankiais perkantieji subjektai gali įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, kurių parametrai, charakteristikos visiškai atitinka perkančiojo subjekto poreikius.
4.3. Ieškovas nesutiko su atsakovo nurodytais argumentais nevykdyti Pirkimo naudojantis CPO LT katalogu. Nurodė, kad CPO LT yra sukurtas katalogas dėl projektavimo paslaugų įsigijimo. Palyginus ginčo Pirkimu perkamų paslaugų bei CPO LT kataloge esančių paslaugų technines specifikacijas, nėra jokio esminio skirtumo – abejais pirkimais yra perkamos identiškos projektavimo paslaugos, kurios turi būti suteiktos nustatytas terminais.
4.4. Atsakovas techninių reikalavimų (reikalavimų projektavimo paslaugoms) skirtumą nepagrįstai sieja ne su reikalavimu paslaugai kaip tokiai, tačiau su paslauga atliekančių asmenų patirtimi. Šilumos tinklų rekonstravimo, remonto ar naujos statybos projektai, kaip ir bet kurie statinių projektai yra rengiami griežtai vadovaujantis statybos teisiniu reguliavimu, todėl nepriklausomai nuo to, kokiu būdu bus perkamos projektavimo paslaugos, jos vis tiek turės atitiktį tą patį kokybės lygmenį. Atsakovo nurodytas argumentas, jog reikalavimai kokybei skiriasi dėl to, kad pačias projektavimo paslaugas teiks skirtingos kompetencijos projektuotojai, yra ne tik deklaratyvus, tačiau ir visiškai nepagrįstas.
4.5. Tiek šiame Pirkime, tiek ir CPO LT kataloge paslaugas teikiantiems tiekėjams keliami iš esmės tapatūs reikalavimai kvalifikacijai. Pirkime ir CPO LT kataloge yra nustatyti identiški pašalinimo pagrindai. Tai pripažino ir pats atsakovas atsakyme į pretenziją.
4.6. Perkantysis subjektas, organizuodamas Pirkimą, o ne pirkdamas paslaugas iš CPO LT katalogo, neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo. CPO LT kataloge sukurta dinaminė pirkimo sistema numato, kad kvalifikuoti tiekėjai varžosi iš esmės kaina – pirkimo sutartis sudaroma su tuo, kuris pasiūlo mažiausią kainą. Pirkime atsakovas laimėjusį tiekėją ketina nustatyti ne pagal mažiausios kainos kriterijų, tačiau taikydamas Pirkimo sąlygų 8 priede nustatytą ekonominio naudingumo vertinimo metodiką. Pagal numatomą taikyti metodiką, pasiūlytos kainos svoris sudaro tik 35 procentus, kuomet likusius 65 procentus sudaro tokie kriterijai kaip projekto vadovų ir projekto vykdymo vadovų patirtis ar licencijuojamos įrangos turėjimas. Akivaizdu, jog šiuo Pirkimu perkamos paslaugos objektyviai bus brangesnės, nei jas įsigytų atsakovas pasinaudojęs CPO LT katalogu. Toks perkančiojo subjekto sprendimas yra ne tik nepateisinamas bei prieštarauja įstatymo leidėjo valiai kaip galima daugiau pirkimų vykdyti centralizuotai, tačiau pažeidžia ir tiekėjo interesus, kadangi yra didinamos jo išlaidos, reikalingos dalyvauti Pirkime.
4.7. Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra nesuderinami su pamatiniais principais, riboja konkurenciją. Atsakovas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus nustatė tokiu būdu ir suteikė jiems tokius svorius, kad Pirkime varžytis gali tik didelės, specializuotos projektavimo įmonės. Ieškovas, atlikęs viešai skelbiamų pirkimo sutarčių analizę, nustatė, kad per pastaruosius 3 metus tokį didelį projektų skaičių yra parengusi bene vienintelė įmonė UAB „Meysso“, kuri per pastaruosius 3 metus yra sudariusi 54 šilumos tinklų projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros sutartis, iš kurių didžioji dauguma yra sudaryta su atsakovu. Vertinimo kriterijai yra suformuoti tokiu būdu, kad reikalavimas yra nustatytas ne konkrečiam siūlomam projektuotojui, tačiau projektuotojų komandai. Taigi bendrovės, kuriose dirba didesnis skaičius projektuotojų automatiškai įgyja konkurencinį pranašumą, kadangi jų patirtis yra sumuojama.
4.8. Šis reikalavimas yra ydingas ir tuo aspektu, kad paprastai projektą rengia ir jo vykdymo priežiūrą vykdo vienas asmuo. Taigi bendros projektuotojų komandos, kuri nedirba ties konkretaus projekto parengimu arba projekto vykdymo priežiūra, turėjimas nesukuria jokios pridėtinės vertės atsakovui Pirkimo sutarties įgyvendinimo metu. Tokiu būdu faktiškai šis ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus yra susijęs su paslėptu reikalavimu Pirkime dalyvaujančio tiekėjo kvalifikacijai, o tokio pobūdžio ekonominio vertinimo kriterijai yra draudžiami.
4.9. Konkurenciją ribojantys ekonominio naudingumo reikalavimai yra nustatyti ir dirbtinai apribojus tiekėjo statinio projekto vadovų vadovavimo statinių (inžineriniai tinklai (šilumos)) projektų vertę, nustatant, kad ji privalo būti didesnė nei 500000,00 Eur be PVM. Kadangi Pirkimo sąlygose nėra nurodyta kokių objektų (kokios skaičiuojamosios kainos) bus užsakoma daugiausiai, akivaizdu, jog šis ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus yra suformuluotas ne siekiant papildomos ekonominės naudos Pirkimo sutarties vykdymo metu, tačiau siekiant suteikti nepagrįstą konkurencinį pranašumą tiekėjui, su kuriuo atsakovas iki šiol turėjo sudaręs didžiąją dalį sutarčių.
4.10. Pirkimo sąlygų 8 priedo 5 p. nustatytas reikalavimas, jog tuo atveju, jei tiekėjo pasiūlytų ekonominio vertinimo kriterijų (be kainos) balų suma neviršys 20 balų, jo pasiūlymas bus atmestas, yra siekis Pirkimo sąlygose nustatyti papildomus reikalavimus tiekėjo kvalifikacijai ir taip apriboti dalyvavimą Pirkime. Ieškovas pažymėjo, kad už pasiūlytą komandos sudėtį tiekėjas gali gauti net 60 balų. Taigi, įvertinus tai, jog BIM programinė įranga yra objektyviai įsigyjama priemonė, susijusi tik su finansiniais kaštais, Tiekėjas privalo surinkti bent jau 20 balų už siūlomą komandą, kad galėtų varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo.
4.11. Kadangi projektai, kurių skaičiuojamoji kaina yra daugiau kaip 500000,00 Eur (be PVM), yra ypatingai reti, o didžiąją dalį tokių projektų įgyvendina stambiosios projektavimo įmonės, pvz., UAB „Meysso“, su kuria atsakovas yra sudaręs daugiau kaip 50 projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros sutarčių per pastaruosius 3 metus, todėl net jei ieškovas galėtų pasiūlyti komandą, kuri yra parengusi tokios apimties bent jau 5 projektus, už tai jam būtų suteikti tik 6,25 balo (5/20*25). Todėl tam, kad ieškovas galėtų surinkti bent jau minimalų balų skaičių, jam už T2 ir T3 kriterijus reikėtų surinkti bent jau 14 balų. Tam, kad surinktų šiuos minimalius balus, ieškovas turėtų pasiūlyti projektų dalių vadovus, kurie vadovavo bent jau 35 projektams (35/50*20=14), arba specialistus, kurie vadovavo 47 projektams juos įgyvendinant (47/50*15=14,1). Net jei ieškovui pavyktų balus gauti už abu T2 ir T3 kriterijus, jam reikėtų pateikti specialistus, kurie atitinkamai vadovavo bent jau 18 projekto dalių rengimui bei vykdė 24 projektų vykdymo priežiūrą.
4.12. T1-T3 kriterijų nustatymas iš esmės apriboja konkurenciją, nes vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ projekto atskirų dalių rengimui vadovauja tos pačios įmonės darbuotojas arba tas pats projektuotojas, o projektų vykdymo priežiūrą atlieka iš esmės tas pats projektuotojas, kuris ir rengė projektą. Taigi yra sukuriama teisiškai ydinga situacija, kuomet nepagrįstas konkurencinis pranašumas yra suteikiamas tam subjektui, kuris jau anksčiau yra sudaręs daugiausiai sutarčių dėl projektų parengimo ir jų vykdymo priežiūros, kadangi vienos sutarties sudarymas su šilumos tinklų savininku arba valdytoju iš karto bus vertinamas pagal skirtingus kriterijus, o už juos gauti balai bus susumuoti.
4.13. Pirkimo sąlygų 6 priede pateiktoje preliminarioje sutartyje, jos 7 skyriuje, yra nurodyta, jog atnaujintas varžymasis gali būti nevykdomas tuo atveju, kuomet konkretaus paslaugų objekto statinio statybos kaina yra iki 2 000 000 Eur. Išanalizavus pastarųjų metų CVP IS duomenis, akivaizdu, jog būtent didžioji dalis šilumos tinklų remonto, rekonstrukcijos ar naujos statybos darbų yra atliekama būtent iki 2 000 000 Eur sumos. Taigi, ekonominio naudingumo balai, kurie yra suteikiami Pirkimo metu, turi esminę reikšmę, kadangi pagal Pirkimo sąlygas, būtent daugiausiai balų surinkęs dalyvis įgis teisę sudaryti Pirkimo sutartį nesant jokios konkurencinės procedūros ar varžymosi.
4.14. Atsakovas pripažįsta, jog pagrindinis ir esminis ekonominio naudingumo kriterijų nustatymo tikslas yra atrinkti labiausiai kvalifikuotus tiekėjus paslaugų sutarties vykdymui. Taigi šie reikalavimai savo esme yra reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai, įskaitant ir specialistų turėjimui, jų patirčiai. Atsakovas, akivaizdžiai suprasdamas, jog neturi jokios galimybės teisėtai nustatyti reikalavimų kvalifikacijai tiesiogiai, sukūrė ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kurių tikslas iš esmės yra ne pagerinti planuojamų įsigyti paslaugų kokybę, tačiau vykdyti kvalifikacinę atranką.
4.15. Pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo principo įgyvendinimo. Didesnės projektavimo įmonės yra visiškai nesuinteresuotos siūlyti rinkos sąlygas atitinkančios kainos, kadangi dėl atsakovo ydingai parinktų ekonominio naudingumo kriterijų lyginamųjų svorių, esminis pranašumas suteikiamas vien tik per siūlomos komandos bendrą patirtį, kuris negali būti kompensuotas siūlant mažesnę paslaugų kainą, taip varžantis dėl galimybės sudaryti Pirkimo sutartį. Tokie ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, kuomet tiekėjui, kuris turi reikalingą kvalifikaciją bei kompetenciją, objektyviai nesudaromos sąlygos konkuruoti, turi būti vertinami kaip neteisėti.
4.16. Perkančiojo subjekto pasirinktas Pirkimo būdas – skelbiamos derybos, sudaro prielaidas tiekėjams, teikiant galutinius pasiūlymus, nemažinti paslaugų kainos, kadangi jau po pirminių pasiūlymų pateikimo stadijos visi Pirkime dalyvaujantys tiekėjai yra supažindinami su pirminių pasiūlymų vertinimo rezultatais. Atsižvelgiant į tai, žinant kiek ekonominio naudingumo balų buvo suteikta už pasiūlytos komandos patirtį, ir įvertinus, jog jau pirminiame etape surinkti ekonominio naudingumo balai gali suteikti nepralenkiamą pranašumą, tiekėjas nebus niekaip motyvuojamas mažinti pasiūlytos paslaugų kainos ir antrasis derybų etapas bus teisinė ir ekonominė fikcija, kadangi tikra konkurencija dėl ydingai ir neteisėtai suformuluotų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų lyginamųjų svorių nebus įmanoma.
4.17. Atsakovas niekaip nepagrindė, kad kokybė yra tiek reikšminga, jog standartinės projektavimo paslaugos gali būti įsigyjamos išimtinai tik taikant ypatingai aukštus reikalavimus specialistų patirčiai, o kainai yra skiriama tik 35 iš 100 balų.
4.18. Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai nėra susiję su Pirkimo sutarties objektu, t. y. neatitinka PĮ 64 straipsnio 4 dalies reikalavimų, tariama ekonominė nauda nerealizuojama Pirkimo sutarties vykdymo metu. Jei atsakovas vertina ir tam suteikia net 25 balus, kad svarbiausia vadovo patirtis yra vadovaujant projektams, kurių skaičiuojamoji kaina viršija 500000 Eur (be PVM), tuomet akivaizdu, jog perkant paslaugas objektams, kurių vertė yra iki 500000 Eur (be PVM) tokios patirties nėra reikalinga, ji perteklinė. Tuo tarpu perkant paslaugas, kuomet objekto skaičiuojamoji vertė būtų ženkliai didesnė nei 500000 Eur (be PVM), tokia patirtis nesuteikia jokios papildomos naudos. Konkretų užsakymą galės vykdyti projektuotojas, kuris bus įgyvendinęs tik vieną sutartį. Atsižvelgiant į tai, visos vertinamos projektuotojų komandos patirties atsakovas nepanaudos praktiškai niekada.
4.19. Pirkimo sutarties sąlygose nėra nustatyta, kaip realizuojama ši projektuotojų patirtis – nėra nurodyta jokių reikalavimų inovatyviems sprendimams, naujausių technologijų taikymui, trumpesniems projektų rengimo terminams, nenustatomos sankcijos už projekte nustatytų klaidų skaičių ir pan. Visi reikalavimai paslaugoms iš esmės yra standartiniai, atitinkantys STR nustatytas projektuotojo pareigas bei reikalavimus projektams. Tai tik patvirtina, jog Pirkimo sutarties vykdymo metu ekonominė nauda niekaip nebus realizuota.
5. Atsakovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.
5.1. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas neįrodė savo suinteresuotumo. Ieškovas neturi suinteresuotumo bylos dalimi, kuria ginčijamas Pirkimo vykdymas nesinaudojant CPO katalogu, kadangi neegzistuoja jo subjektinių teisių pažeidimas (subjektyvusis suinteresuotumo elementas) – ieškovas gali dalyvauti atskirame Pirkime. Ieškovas pats nurodo, jog kvalifikacijos reikalavimai, pašalinimo pagrindų nebuvimo reikalavimai, Techninės specifikacijos reikalavimai yra analogiški kaip ir CPO kataloge. Ieškovas, galėdamas dalyvauti CPO kataloge, atitinkamai neturi apribojimų - nei techninių, nei teisinių - dalyvauti ir atskirame Pirkime. Ieškovas neturi suinteresuotumo bylos dalimi, kuria ginčijami ekonominio naudingumo kokybės kriterijai, kadangi, atsakovo vertinimu, jis netgi surinktų minimalų balų skaičių. Ieškovas, neatitikdamas suinteresuotumo subjektyviojo elemento, t. y. kai nėra ginamos būtent individualiai jo pažeistos teisės, negali ginčyti Pirkimo sąlygų, nes tokiu būdu neteisėtai gintų viešąjį interesą.
5.2. Ieškovas ikiteisminėje stadijoje neargumentavo savo suinteresuotumo tuo, jog neva įgyvendinant preliminarias sutartis nebus vykdomas atnaujintas varžymasis. Tiekėjas ieškinyje negali remtis naujais argumentais dėl savo suinteresuotumo, kurie nebuvo nagrinėjami ikiteisminėje stadijoje.
5.3. Atsakovas nesutiko, jog jis neteisėtai pirko inžinerinių tinklų projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas ne per CPO katalogą. Vien tai, jog CPO kataloge yra technologiniu požiūriu analogiškos paslaugos, nereiškia, kad jos atitinka perkančiojo subjekto poreikius ar kad paslaugos nebus efektyviau įsigyjamos paties perkančiojo subjekto individualiai.
5.4. Kaip matyti iš Konkurso sąlygų specialiosios dalies 1.6 p., atskiro Pirkimo poreikis grindžiamas tuo, jog reikalinga speciali tiekėjų kvalifikacija ir specialios sutarčių vykdymo nuostatos. Atsakovas parengė specifinius šiuos reikalavimus: 1) ekonominio naudingumo kriterijus (komandos patirties reikalavimus; BIM reikalavimus); 2) sutarties nuostatas (bendrosios dalies 3.1.25 p., 3.1.36 p. 21.3 p., 13, 17 skyriai, specialiosios dalies 4.5.2 p.); 3) techninės specifikacijos reikalavimus (3.9 p.). Šie pirmiau nurodyti reikalavimai nebuvo tinkamai įtvirtinti CPO sutartyse, neužtikrino atsakovo poreikių, kurie siejami ne tik su galutinio rezultato gavimu, bet ir su galimybe tinkamai vykdyti sutarties priežiūrą, turėti priemones kokybei užtikrinti ir (ar) operatyviai spręsti netinkamo paslaugų teikimo padarinius.
5.5. Racionalaus lėšų panaudojimo tikslas, kaip jis apibrėžtas PĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte, yra skirtas ne mažiausios kainos pasiūlymams gauti, o gauti geriausios kokybės paslaugas už geriausią kainą, t. y. vertinama ne tik kaina, bet ir perkamų paslaugų kokybė. Atsakovas Pirkimu siekia įsigyti projektavimo paslaugas, kurios atitiktų kainos ir kokybės santykį, kur kokybė būtent susieta su specialistų patirtimi. Atsakovas jau bandė įsigyti projektavimo paslaugas per CPO katalogą, kai vertinamos tik mažiausios kainos, tačiau toks vertinimas ir sutarties sudarymas neužtikrino racionalaus lėšų panaudojimo: atsakovas turėjo trukdžių vykdant sutartį (netinkamos kokybės paslaugos), turėjo nutraukti sutartį (administraciniai, laiko kaštai), turėjo vykdyti naujus pirkimus (administraciniai, laiko kaštai). Akivaizdu, jog mažiausios kainos kriterijus absoliučiai neatitinka šios specifikos projektavimo paslaugų poreikių, todėl CPO katalogas neužtikrina Perkančiojo subjekto poreikių, neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo.
5.6. Ieškovas neįrodė, jog atskiro Pirkimo vykdymas bus brangesnis. Atsakovas, numatydamas rizikas dėl didesnių kainų, Pirkimą vykdo skelbiamų derybų būdu, sudaro preliminarias sutartis, kuriose įtvirtintas atnaujinto varžymosi metodas. Šios Pirkimų įstatyme įtvirtintos ir leidžiamos priemonės suteikia papildomas galimybes atsakovui užsitikrinti geriausią kainos bei kokybės santykį.
5.7. Ieškovas pripažįsta ir patvirtina, jog dalyvauja CPO kataloge, taigi, jau turi pasirengęs visus reikiamus dokumentus, todėl jų atskiras pateikimas atsakovo Pirkime nesukels papildomų jų rengimo, gavimo kaštų. Ieškovas kaip viešųjų pirkimų dalyvis žino, kad jam visuomet tenka pasiūlymų rengimo kaštai, tai negali būti pagrindu perkančiojo subjekto sprendimui vykdyti ar nevykdyti Pirkimą ne per CPO katalogą.
5.8. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiais neva nustatyti ekonominio naudingumo kokybės kriterijai yra neteisėti, varžo konkurenciją, nėra susiję su Pirkimo objektu, netinkamai įgyvendinami Pirkimo sutartyse.
5.9. PĮ 64 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodyta, jog pasiūlymai gali būti vertinami pagal kainos ir kokybės santykį, kai kokybės kriterijai gali būti pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimas, kvalifikacija ir patirtis, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei. Perkantysis subjektas buvo laisvas pasirinkti taikyti kokybės kriterijus: projektų vadovo patirtį, projekto dalių vadovų patirtį, kurie negali būti laikomi kaip antras kvalifikacijos tikrinimas, bei BIM taikymą.
5.10. Nei PĮ 64 straipsnyje, nei Projektavimo paslaugų pirkimų gairėse nėra nurodyta, kaip konkrečiai lyginamuosius svorius turi paskirstyti Perkantysis subjektas, t. y. kad tik išimtiniais atvejais gali būti skiriamas 35 lyginamasis svoris kainai. Šiuo atžvilgiu atsakovo pasirinktas kainos ir kokybės vertinimas nepažeidžia teisės aktų bei Viešųjų pirkimų tarnybos gairių/ rekomendacijų reikalavimų.
5.11. Atsakovas nesiekė riboti galimybių rinkos dalyviams dalyvauti Pirkime, todėl: 1) ne kvalifikacijos reikalavimuose iškėlė standartus specialistų patirčiai, o tai padarė ekonominio naudingumo vertinimo kriterijuose, siekdamas ne apriboti tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime, o tik atrinkti pačius kompetentingiausius dalyvius, turinčius specialistus su geriausia patirtimi; 2) neribojo specialistų, kurių patirtis vertinama, skaičiaus, kas leidžia rinkos dalyviams tiek pasitelkti papildomus specialistus, tiek dalyvauti kartu su kitais partneriais; 3) nustatė, jog preliminarias sutartis sudarys su 4 tiekėjais, gavusiais daugiausiai ekonominio naudingumo balų, siekdamas, jog būtų išlaikyta konkurencija, rinkos dalyviai žinodami vieni kitų patirtis vis tiek būtų suinteresuoti konkuruoti dėl preliminarios sutarties 4 vietų ir galiausiai dėl pagrindinių sutarčių sudarymo.
5.12. Ieškinio teiginiai dėl neva konkurencijos ribojimo yra niekuo nepagrįsti. Atsakovas pažymėjo, jog vertinama ne tiekėjų, kaip juridinių asmenų, patirtis, o specialistų, kaip fizinių asmenų, patirtis, t. y. tiek ieškovas, tiek jo minimas UAB „Meysso“ gali pasitelkti papildomus specialistus, kad surinktų pageidaujamą balų skaičių. Taip pat atsakovas pažymi, jog tik projektų vadovams keliamas reikalavimas dėl patirties projektuose, kur skaičiuojamoji darbų vertė yra virš 500000 Eur, o projektų dalių vadovams tokie reikalavimai nekeliami, t. y. tiekėjas gali gauti didesnį balų skaičių pasirinkęs patyrusius ir kompetentingus projektų dalių vadovus. Leidžiama remtis patirtimi, įgyta ne tik pas atsakovą, bet ir pas kitus užsakovus. Preliminarios sutarties sudarymui nebūtina gauti maksimalaus balų skaičiaus, o tik minimalų balų skaičių bei būti tarp 4 laimėtojų.
5.13. Projektavimo metu veikia ne vienas specialistas, o jų komanda. Atsakovas pažymėjo, jog jam reikalinga komanda ir (ar) komandos, kuri vienu metu/ paraleliai galėtų vykdyti daugiau nei vieno projekto parengimo darbus. Atsakovas Pirkimo metu sudaro preliminarias sutartis ir esant poreikiui vykdys atnaujintus varžymusis, kad įsigytų konkrečius projektus, o tai gali būti ir vienu metu keli projektai. Taigi, neabejotinai atsakovui papildomą naudą sukurs vieno ir kelių specialistų, kurių patirtis sumuojama, patirtis, vykdant didelius projektus, koordinuojant jų vykdymą, grafikus ir kt.
5.14. Numatydamas patį mažiausią Pirkimo dokumentuose užfiksuojamą skaičiuojamosios kainos dydį, bet prašydamas pateikti kuo didesnį kiekį įvykdytų projektų, atsakovas įsitikins, kaip specialistai – projektų vadovai sugeba įvykdyti didelius projektus, sukoordinuoti komandas. Neabejotina, jog tiekėjai, gebantys sistemingai, savalaikiai įvykdyti didelius projektus, turės pakankamai patirties vykdant ir mažesnės nei 500000 Eur vertės projektus. Vertinant projektų skaičių, taip pat įsitikinama, jog ir didesnės vertės projektai bus tinkamai įgyvendinti (atsakovas neriboja tiekėjų pateikti specialistų patirtį dėl didesnių nei 500000 Eur projektų).
5.15. Vertinant perkančiojo subjekto pasirinktą kainos ir kokybės santykio metodą, kainai suteiktų balų skaičių, turi būti vertinama procedūrų visuma, kuria siekiama perkančiojo subjekto tikslo – kokybiškų paslaugų už geriausią kainą. Turi būti atsižvelgiama į tai, jog kaina gali būti mažinama ir dėl jos konkuruojama keliuose etapuose/ procedūrose, dėl ko vien ekonominio naudingumo balo atskiras vertinimas nėra teisingas. Pirkimo dalyviai po pirminių pasiūlymų pateikimo nebus supažindinami su kitų Pirkimo dalyvių kainomis, todėl dalyvaudami derybose negalės numatyti kitų Pirkimo dalyvių elgesio, bus suinteresuoti derėtis dėl kainos. Kaina (35 proc. ekonominio naudingumo) bus vertinimo kriterijus, kuris turės įtakos pasiūlymų eilei, o tai suponuoja tiekėjų interesą sumažinti kainą, dėl jos varžytis. Sudarius preliminarias sutartis, atnaujinto varžymosi metu bus konkuruojama tik kainomis. Atsakovas neabejotinai suinteresuotas, kad visi kokybiškas paslaugas galintys suteikti tiekėjai galėtų pasiūlyti mažesnes kainas, įskaitant daugiausiai kokybės balų gavusį tiekėją.
5.16. Kokybės kriterijus – komandos patirtis, neturi būti perkelta į sutartis dar papildomai reikalaujant kažkokių specifinių funkcijų, veiksmų, inovacijų, technologijų taikymo. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas turėjo nurodyti papildomus reikalavimus sutartyje dėl inovacijų, technologijų, yra nepagrįsti. Kadangi kokybės kriterijai iš esmės susiję su specialistų patirtimi, atsakovas tiek preliminariosios sutarties, tiek pagrindinės sutarties projekte nurodė nuostatas, įtvirtintas Pagrindinės sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.25 p., 10.12 p., 13.3.3 p., 17.3 p., 17.6 p., 21.3.10 p., Preliminariosios sutarties 8.1 p.
5.17. Atsakovas vertina, jog absoliučiai visi ieškovo teiginiai yra tik jo prezumpcijos, niekuo nepagrįsti, todėl remiantis vien tokiais argumentais negali būti tenkinamas ieškinys ir priimamas atsakovui nepalankus teismo sprendimas.
6. Dublike ieškovas pažymėjo, kad atsakovui perkant projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas iš centrinės perkančiosios organizacijos (iš CPO LT katalogo), ieškovo galimybės konkuruoti su kitais rinkos dalyviais, įskaitant ir atsakovo proteguojamą UAB „Meysso“, yra lygios ir sąžiningos, kadangi tarp kvalifikuotų tiekėjų varžymasis vyksta tik pagal kainą. Ginčo Pirkime nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai (jų visuma) bei preliminarios sutarties sąlygos, kurios leidžia atsakovui nevykdyti atnaujinto varžymosi dėl projektavimo paslaugų, kurių objekto skaičiuojamoji kaina neviršija 2 milijonų eurų, lemia ženkliai prastesnes ieškovo galimybes konkuruoti dėl ekonominės naudos, kuri gaunama tik sudarius pagrindinę Pirkimo sutartį. Ieškovas neturi specialistų tiek, kad galėtų gauti maksimalų balų skaičių už kriterijus T1-T3 , tuo tarpu kitas rinkos dalyvis UAB „Meysso“ įgyja ženklų pranašumą. Ieškovo prarasta galimybė konkuruoti (nustatomos nepalankios ieškovui konkuravimo sąlygos) pažeidžia ieškovo subjektines teises bei įrodo ieškovo teisinį suinteresuotumą šio Pirkimo sąlygas ginčyti ir prašyti pripažinti neteisėtomis. Ieškovui po ieškinio pareiškimo tapo žinoma, jog Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) atliko Pirkimo prevencinę priežiūrą ir pateikė tam tikras įžvalgas. VPT prevencinio vertinimo išvados visiškai sutampa su ieškovo pretenzijoje ir ieškinyje nurodytais argumentais, jog Pirkimo sąlygų 8 priede nustatyti ekonominio vertinimo kriterijai yra neteisėti, kadangi jie nėra susiję su Pirkimo objektu (nėra duomenų, kad mažiau balų surinkęs tiekėjas negalės įvykdyti sutarties), ribojantys konkurenciją. Tačiau atsakovas, nors ir buvo gavęs šį VPT vertinimą, Pirkimo sąlygų netikslino. Ieškovas teigė, kad atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai, kad reikalaujama komandos patirtis yra realizuojama per Pirkimo sutarties sąlygas, kuriose nustatytas reikalavimas nekeisti specialistų arba sankcijos už sutarties netinkamą vykdymą, savaime nesukuria jokios ekonominės vertės, už kurią atsakovas yra pasirengęs mokėti. Esant akivaizdžiam faktiniam ir teisiniam pagrindui, patvirtinančiam, jog Pirkimo sąlygų 8 priede nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai suteikia išimtinį pranašumą vienam tiekėjui UAB „Meysso“, šio pranašumo teisinis vertinimas negali apsiriboti tik tuo, kad atnaujinus varžymąsi, bus varžomasi tik dėl kainos, tačiau turi būti vertinama ir tai, kad atsakovas Pirkimo sąlygose nustatė, jog dėl didžiosios dalies projektų atnaujinto varžymosi apskritai nebus vykdoma, o tuomet ekonominio naudingumo balai turės esminę reikšmę dėl teisės sudaryti pagrindinę pirkimo sutartį.
7. Triplike atsakovas atkreipė dėmesį, kad ekonominio naudingumo kriterijų ginčijimas automatiškai nepagrindžia ieškovo suinteresuotumo ginčo dalimi dėl Pirkimo vykdymo ne per CPO katalogą. Pažymėjo, kad ieškovas negali remtis naujais argumentais dėl savo suinteresuotumo, kurie nebuvo nagrinėjami ikiteisminėje stadijoje ir kurie galėjo būti nurodyti kreipimosi padavimo metu. Nurodė, kad nei dinamine pirkimo sistema, nei preliminaria sutartimi nėra tiesiogiai įsigyjamas Pirkimo objektas iš kelių rinkos dalyvių vienu metu. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, jog bus kelios sutartys dėl to paties objekto. VPT prevencinio patikrinimo išvadoje pasisakė ne dėl pačių ekonominio naudingumo kokybės kriterijų neteisėtumo, o tik dėl „pereinamojo“ balo papildomo įsivertinimo. VPT vertinimo metu netgi pati atliko kokybės kriterijų simuliacijas ir nenustatė kokybės kriterijų netinkamumo, netinkamo balų skaičiaus/ vertės. Be to, ieškovas neteisus, teigdamas, kad atsakovas nevykdė simuliacijų, kurios buvo atliktos ir apskaičiuotas kokybės balų „įkainis“. Ginčo Pirkime paraiškas jau pateikė 4 tiekėjai, kas parodo, jog rinkoje yra ir gali dalyvauti ūkio subjektai, kurie pasirengę konkuruoti tiek dėl kainos, tiek dėl kokybės kriterijų. Tuo tarpu CPO kataloge paprastai atsakovo vykdomuose pirkimuose dalyvauja iki 3 tiekėjų, o tai parodo, jog atskirame Pirkime rinkos dalyviai yra labiau suinteresuoti dalyvauti. Triplike pakartojo, kad atsakovui realiai lygiagrečiai/ vienu metu yra poreikis vykdyti daugiau nei vieną projektą, todėl reikalinga itin patyrusi komanda, viena galinti suvaldyti iki 50 projektų per 3 metus, ar kelios komandos, kartu galinčios tai padaryti. Atsakovas Techninės specifikacijos 5 skyriuje nurodė, jog toliau kiekvienais metais planuojama įvykdyti projektų, kurių ilgis 10-12 km, t. y. būtų 10-14 projektų per metus (jeigu ilgiai būtų panašūs į 2022-2023 m. projektinių tinklų ilgius), o taip pat būtų papildomų projektų, kai nekilnojamojo turto vystytojai pateiktų prašymus prisijungti prie Vilniaus miesto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos. Ieškovas negali nepasinaudojęs ikiteismine stadija ginčyti atsakovo parengtų sąlygų dėl atnaujinto varžymosi, nėra pagrindo teismui dėl šio klausimo spręsti ex officio. Ieškovas žinojo apie preliminarios sutarties 7.1 p., tačiau jo neteisėtumo nekėlė ikiteisminėje stadijoje, tai negali šiuo argumentu minėtos nuostatos apimtimi ir jos aiškinimu remtis ir byloje. Atnaujinto varžymosi vykdymo/ nevykdymo sąlygos ir tvarka ne savarankiškai, o tik papildomai patvirtina atsakovo taikomas priemones racionalaus lėšų panaudojimo tikslo užtikrinimui, t. y. ir be jų šis tikslas laikomas užtikrintu Pirkime.
8. Viešųjų pirkimų tarnyba byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad būtent atsakovui kaip perkančiajam subjektui tenka pareiga pagrįsti savo priimto sprendimo neįsigyti Pirkimo objektą sudarančių paslaugų iš CPO LT katalogo. Nagrinėjamu atveju VPT šioje byloje neturi pagrindo išvadai, paneigiančiai perkančiojo subjekto nurodytas aplinkybes ir/ar argumentus, tame tarpe ir tai, jog mažiausios kainos kriterijus, kaip teigia atsakovas, neatitinka perkančiojo subjekto projektavimo paslaugų poreikių. VPT atkreipė dėmesį, jog vykdydama jai įstatymu nustatytą pažeidimų prevencijos funkciją, atliko Pirkimo dokumentų atitikties PĮ ir jį įgyvendinantiems teisės aktams peržiūrą ir Prevencinio vertinimo išvadoje iškėlė abejones dėl minimalaus „pereinamojo“ balo pagrįstumo ir, be kita ko, atsižvelgdama į tai, kad „<...> aukšto „pereinamojo“ balo, suteikiančio galimybę iš Pirkimo eliminuoti visų dalyvių pasiūlymus, surinkusius mažiau nei 25 balus, nustatymas Tarnybos nuomone neužtikrins ir negarantuos, kad perkamos paslaugos bus suteiktos laiku, paslauga tenkins Perkančiojo subjekto keliamus kokybinius reikalavimus ir pan.“, rekomendavo perkančiajam subjektui pakartotinai įsivertinti minimalaus „pereinamojo“ balo nustatymo būtinumą bei pagrįstumą. VPT pažymėjo, jog, teikdama teisinę išvadą, neturi galimybės vienareikšmiškai įvertinti, ar, kaip teigia ieškovas, minėti pasiūlymų vertinimo kriterijai sudaro sąlygas daugiausiai balų surinkti tik labai didelėms įmonėms ir/ar konkrečiam tiekėjui. Tarnybai kilo klausimų, kodėl buvo pasirinkti būtent tokie kriterijai ir, ar jų suteikiamą naudą, už kurią atsakovas yra pasirengęs mokėti papildomai, perkantysis subjektas iš tiesų įsivertino. Iš atsakovo pateikiamų argumentų nėra aišku, ar tokią pačią kokybę perkamų paslaugų vykdymui negalėtų suteikti ir tie tiekėjai, kurių siūlomi projektų vadovai turi patirties vadovaujant maksimaliam vertinamam projektų skaičiui, tačiau kiekvieno projekto statybos skaičiuojamoji kaina būtų mažesnė negu 500000,00 Eur, arba tiekėjai, kurių siūlomi specialistai turi vadovavimo statinių projekto daliai (šilumos tiekimo) patirties ne 50 projektų, koks ir yra nustatytas maksimalus projektų skaičius, tačiau 35 projektuose ar pan. Atkreipė dėmesį, jog pagal preliminarios sutarties sąlygas atsakovas turi teisę sudaryti pagrindinę sutartį neatnaujindamas tiekėjų varžymosi, kai konkretaus paslaugų objekto statinio statybos skaičiuojamoji kaina yra iki 2 000 000,00 Eur be PVM. Šiuo atveju pastebėtina, jog nėra aišku, kokią dalį visų perkamų paslaugų sudaro būtent tokios skaičiuojamosios vertės objektai. Taigi, nors perkantysis subjektas deklaruoja, jog pagrindinės sutarties sudarymo etape ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijai iš esmės nebeturės reikšmės, o laimėtojas bus išrenkamas tik pagal kainą ir tai pridės prie konkurencijos užtikrinimo Pirkime, tačiau kyla klausimas, ar nėra taip, jog didžiąją dalį Paslaugų ir sudarys būtent tokie objektai, kurių statinio statybos skaičiuojamoji kaina mažesnė nei 2 000 000,00 Eur ir dėl kurių visais atvejais galėtų būti nevykdomas atnaujintas varžymasis. VPT nuomone, bylos nagrinėjimo metu turėtų būti, be kita ko, įvertinama, ar perkančiojo subjekto pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai ir jų reikšmės yra būtent tie, kurie iš tiesų daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei. Taip pat manytina, jog turėtų būti nustatoma, ar atsakovas realiai įsivertino, kiek šiuo atveju papildomai kainuotų kiekvienas tiekėjo siūlomas specialistas, kuris atitiktų nustatytus reikalavimus, kokią įtaką perkamo objekto efektyvumui bei kokią papildomą ekonominę naudą suteiks specialistai, atitinkantys ginčijamus kriterijus sutarties vykdymo metu.
Ieškinys atmestinas.
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vykdo tarptautinį pirkimą skelbiamų derybų būdu ir numato įsigyti projektavimo paslaugas, pirkimo Nr. 707554. Skelbimas apie pirkimą paskelbtas 2024-02-07.
10. Ieškovas 2024-02-15 pateikė pretenziją dėl pirkimo sąlygų, kvestionuodamas perkančiojo subjekto projektavimo paslaugų pirkimą ne iš centrinės perkančiosios organizacijos bei ginčydamas kaip neteisėtus nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, ir prašė nutraukti projektavimo paslaugų tarptautinį pirkimą bei projektavimo paslaugas įsigyti remiantis CPO LT katalogu.
11. Atsakovas 2024-02-26 ieškovo pretenziją atmetė.
12. Ieškovas ginčija atsakovo sprendimą įsigyti projektavimo paslaugas, nesinaudojant centrinės perkančiosios organizacijos centralizuotų pirkimų katalogu, taip pat pirkimo sąlygas, teigdamas, kad pirkimo sąlygų 8 priede nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra neteisėti.
Dėl ieškovo suinteresuotumo
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausia reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą, ypač, jei byloje dalyvaujantys asmenys kelia tokį klausimą, ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-13 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
14. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad ieškovas neįrodė (neturi) teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo organizavimo būdą bei pirkimo sąlygas, byloje nėra pagrindžiamas konkretus ieškovo teisių pažeidimas, kaip yra ribojama ieškovo galimybė dalyvauti pirkime.
15. Kasacinio teismo konstatuota, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos. Savo ruožtu tiekėjo suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje yra apibrėžiamas kaip jo suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus yra siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-12 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020).
16. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ieškovo teisinis suinteresuotumas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek jis gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tiekėjų siekis savo naudai sumažinti konkurenciją kituose pirkimuose ir (ar) šiuos padaryti skaidresnius nelaikytinas viešojo pirkimo peržiūros procedūros objektu. Tinkamo procesinio elgesio neatitinka situacija, kai ieškovas ikiteisminio ginčo metu ir teismo procese abstrakčiai kvestionuoja atitinkamas sąlygas, nepateikdamas bent kiek konkretesnių argumentų, kad dėl ginčijamų sąlygų jis turi blogesnes sąlygas konkuruoti nei kiti ūkio subjektai ar dėl šių sąlygų jo konkurencinis pranašumas nepagrįstai sumenkinamas; atsižvelgiant į tai, ieškovui nepakanka procese remtis tik bendruoju teisėtumo pagrindu, ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda) principu, viešųjų pirkimų principų ir kitų imperatyviųjų normų pažeidimu, tačiau konkrečiai nenurodyti, kaip buvo pažeistos būtent jo subjektinės teisės; be to, ieškovas neįrodo savo teisių pažeidimo tik siekiu dalyvauti naujame pirkime pagal jo siūlomą pirkimo sąlygų versiją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
17. Kita vertus, teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį.
18. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovas atlieka projektavimo darbus, su atsakovu yra sudaręs ne vieną šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos techninio projekto rengimo, projekto vykdymo priežiūros sutartį. Taigi yra pagrindas spręsti, jog ieškovas yra suinteresuotas dalyvavimu pirkime ir pirkimo sutarties sudarymu, todėl jis turi teisinį suinteresuotumą ginčyti, jo vertinimu, neteisėtas pirkimo sąlygas teisme. Ieškovas savo subjektinių teisių pažeidimą grindžia ženkliai prastesnėmis konkuravimo galimybėmis, atsakovui vykdant pirkimą ne per CPO LT katalogą, kur tiekėjai konkuruoja tik pagal kainą (tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas atitinka CPO LT kataloge nustatytus reikalavimus kvalifikacijai), o paskelbus ginčo pirkimą, kuriame nustatytos ginčijamos ekonominio naudingumo vertinimo sąlygos. Ieškovas konkrečiai nurodo turintis 4 specialistus, kurių pakanka projektavimo paslaugoms teikti, tačiau, ieškovo teigimu, jų turima patirtis neleidžia surinkti pakankamo ekonominio naudingumo balų skaičiaus efektyviai konkurencijai pirkime. Įvertinus pateiktos pretenzijos bei procesinių dokumentų turinį, darytina išvada, kad ieškovas iš esmės siekia įrodyti, kad Pirkimo sąlygos pažeidžia jo teisę varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Nesutiktina su atsakovu, kad dėl ieškovo suinteresuotumo turi būti sprendžiama dėl pirkimo būdo ir dėl pirkimo sąlygų atskirai, kadangi atsakovui įsigyjant projektavimo paslaugas per CPO LT katalogą į pirkimo sąlygas nebūtų įtraukta šiame pirkime nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka pagal byloje ginčijamus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti argumentai dėl to, kad ginčijamomis pirkimo sąlygomis sudaromos jam blogesnės sąlygos konkuruoti, nei pirkimo objektą įsigyjant iš centrinės perkančiosios organizacijos (atitinkamai tokių sąlygų nesant), nesudaro pagrindo nepripažinti ieškovo teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas. Minėta, kad dėl ieškovo reiškiamų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama, nagrinėjant bylą iš esmės.
Dėl pirkimo objekto įsigijimo būdo
19. Nagrinėjamu atveju atsakovas pasirinko projektavimo paslaugas įsigyti skelbiamų derybų būdu, paskelbęs tarptautinį pirkimą, kaip tai numatyta PĮ 44, 47, 73 straipsniuose.
20. Ieškovas byloje teigia, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai pirkimo objekto neįsigyja, naudodamasis CPO LT katalogu. Byloje nekilo ginčas, kad perkamas objektas – inžinerinių (šilumos) tinklų projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos yra CPO LT kataloge.
21. PĮ 90 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad perkantysis subjektas privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos, jeigu Vyriausybės sprendimu įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos centralizuotų pirkimų kataloge galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiojo subjekto poreikius ir perkantysis subjektas negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Perkantysis subjektas privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centralizuotų pirkimų katalogu ir argumentus nurodyti pirkimo dokumentuose. Šio punkto reikalavimai taikomi ir perkantiesiems subjektams, kurie atlieka centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas.
22. Nustatyta, kad atsakovas savo sprendimo neatlikti pirkimo naudojantis centralizuotų pirkimų katalogu argumentus nurodė pirkimo dokumentuose. Skelbiamų derybų specialiųjų sąlygų 1.6 p. nurodyta, kad Pirkimas vykdomas nesinaudojant CPO katalogu, nes kataloge siūlomos paslaugos neatitinka Perkančiojo subjekto poreikių. Iš katalogo Perkantysis subjektas įsigijo nekokybiškas projektavimo paslaugas, todėl nutraukė sutartį su tiekėju dėl esminio sutarties pažeidimo. Minėtas tiekėjas įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, tačiau toliau dalyvauja katalogo pirkimuose, iš pirkimų nepašalinamas. Siekiant išvengti nepageidaujamų pasekmių dėl sutarčių su nepatikimais arba nekvalifikuotais tiekėjais sudarymo būtina atlikti savarankiškus projektavimo paslaugų pirkimus, nesinaudojant CPO katalogu. Be to, perkamos šilumos tiekimo tinklų statybos, rekonstravimo ir remonto projektavimo paslaugos yra specifinės, reikalauja specialios tiekėjų kvalifikacijos ir specialių sutarčių vykdymo nuostatų. Perkantysis subjektas turi ilgametę šilumos tiekimo tinklų statybos, rekonstravimo ir remonto projektavimo paslaugų pirkimo patirtį, todėl gali savarankiškai įvykdyti pirkimus bei įsigyti kokybiškas ir Pirkimo subjekto bei visuomenės poreikius geriausiai atitinkančias projektavimo paslaugas.
23. Taigi šiuo atveju toks perkančiojo subjekto sprendimas grindžiamas tuo, kad kataloge siūlomos paslaugos neatitinka Perkančiojo subjekto poreikių, siekiu įsigyti kokybiškas paslaugas, perkamų paslaugų specifika, siekiu išvengti sutarčių sudarymo su nepatikimais ar nekvalifikuotais tiekėjais.
24. Nustatyta, kad ginčo pirkimo dokumentuose yra įtvirtinti reikalavimai, kurių nėra centrinės perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose, t. y. Pasiūlymų vertinimo tvarkoje įtvirtinti ekonominio naudingumo kriterijai – komandos patirties reikalavimas; BIM reikalavimas (vertinimo kriterijai T ir B); techninės specifikacijos reikalavimai, susiję su tiekėjo įsipareigojimais projekto vykdymo priežiūros metu (3.9 p.); Projektavimo paslaugų sutarties nuostatos dėl specialistų keitimo (bendrosios dalies 3.1.25 p., 17 skyrius), detalizuoti projektuotojo įsipareigojimai projekto vykdymo priežiūros metu (bendrosios dalies 3.1.36 p.), detalizuoti pagrindai užsakovui vienašališkai nutraukti sutartį (bendrosios dalies 21.3 p.), numatytas paslaugų teikimo ataskaitų teikimas (bendrosios dalies 13 skyrius), nustatytos netesybos (bauda) už projekto nepatikslinimą po ekspertizės (specialiosios dalies 4.5.2 p.).
25. Vadovaujantis Skelbiamų derybų specialiųjų sąlygų 9.1 p., perkančiojo subjekto neatmesti pasiūlymai vertinami ir palyginami pagal kainos ir kokybės santykį. Taigi atsakovas pirkime siekia pasiūlymus vertinti ne pagal mažiausios kainos kriterijų, kaip pasiūlymai būtų vertinami projektavimo paslaugas įsigyjant iš CPO LT katalogo, bet išrenkant 4 ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus (kiekvienoje pirkimo objekto dalyje), surinkusius didžiausią balų sumą pagal nustatytus pirminių pasiūlymų vertinimo kriterijus – kainą, tiekėjo komandą, BIM programinės įrangos taikymą (Skelbiamų derybų specialiųjų sąlygų 4.3 p., Pasiūlymų vertinimo tvarkos 2 p.). Atsakovas byloje deklaruoja siekį įsigyti geriausios kokybės paslaugas už geriausią kainą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pasiūlymų vertinimas, išrenkant ekonomiškai naudingiausią pagal kainos ir kokybės santykį, įtvirtintas PĮ 64 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tai, kad pasiūlymai pirkime vertinami ne pagal mažiausios kainos kriterijų, savaime nereiškia reikalavimo racionaliai naudoti lėšas pažeidimo. Ieškovo teiginiai, kad vien sprendimu įsigyti projektavimo paslaugas ne per CPO LT katalogą pažeistas racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvas, nepripažintini pagrįstais, nes racionalaus lėšų panaudojimo tikslas neturi būti susietas išimtinai su mažiausia galima išleisti pinigų suma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog racionalų lėšų panaudojimą užtikrina ne tik laimėtojo parinkimas, bet ir kruopštus bei dėmesingas viešojo pirkimo sutarties vykdymas ir jo priežiūra.
26. Sutiktina su ieškovu ir neabejotina, kad tiek per CPO LT katalogą, tiek atskiru pirkimu atsakovo įsigyjamos projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos, visų pirma, privalo atitikti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, 2016-11-07 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo (toliau – STR 1.04.04:2017) ir kitų norminių teisės aktų reikalavimus. Visgi pripažintina, kad projektavimo (ir priežiūros) paslaugų kokybė plačiąja prasme, t. y. techninės užduoties įgyvendinimas, sprendinių parinkimas (racionalumo, ekonominio pagrįstumo vertinimas), terminų laikymasis, projektų valdymas (atsižvelgiant į atsakovo nurodomą tikimybę, jog kelių objektų projektavimo darbai bus vykdomi paraleliai), gali būti siejama ir su tiekėjo siūloma projektuotojo (-ų) patirtimi (kiekybiniais ir/ar kokybiniais rodikliais), ir su perkančiojo subjekto galimybėmis kontroliuoti pirkimo sutarties vykdymą, pirkimo dokumentuose įtvirtintais būdais.
27. Perkančiosioms organizacijoms suteikta plati diskrecija apibrėžti su pirkimo objektu susijusius reikalavimus, formuluoti technines pirkimo specifikacijas, nes būtent jos geriausiai žino prekes (paslaugas), kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai. Iš esmės sutiktina su atsakovu, kad vienų ar kitų reikalavimų pirkimo dokumentuose nustatymas gali būti siejamas ir su prieš tai įgyta perkančiojo subjekto patirtimi (tiek gerąja, tiek blogąja) analogiškuose pirkimuose, kad pirkimu būtų užtikrintas perkančiojo subjekto poreikių tenkinimas. Spręstina, kad atsakovas, pirkimo dokumentuose numatydamas sutarties skyrimo kriterijus, susietus su tiekėjo siūlomos komandos patirtimi, naudotina programine įranga, taip pat įtvirtindamas konkretesnes paslaugų vykdymo taisykles, griežtesnes kontrolės formas ir galimas sankcijas už tiekėjo pareigų netinkamą vykdymą/ nevykdymą, siekia įsigyti jo pageidaujamos kokybės (plačiąja prasme) projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas, kurių įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos galimybės nėra.
28. Įvertinus pirmiau nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovas pirkimo dokumentuose aiškiai išdėstė ir pagrindė savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centralizuotų pirkimų katalogu, taip pat byloje pagrindė, kodėl kataloge galimos įsigyti paslaugos neatitinka perkančiojo subjekto poreikių, įrodė, kad perkantysis subjektas paslaugas gali įsigyti atskirame pirkime efektyvesniu būdu racionaliai naudodamas tam skirtas lėšas. Ieškovas neginčija visų papildomai nustatytų pirkimo sąlygų (lyginant su CPO LT pirkimo sąlygomis) kaip neteisėtų, išskyrus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, dėl kurių bus pasisakoma toliau. Ieškovo išdėstyti argumentai nepaneigia tokio perkančiojo subjekto sprendimo teisėtumo, todėl ieškinio reikalavimas pripažinti, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai paskelbė tarptautinį pirkimą CVP IS Nr. 707554, atmestinas.
Dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų
29. Ginčo pirkimo Pasiūlymų vertinimo tvarkoje nurodyta, kad komisija, įvertinusi tiekėjų pateiktų pasiūlymų atitikimą pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, neatmestus ir pirkimo dokumentuose įvardintus reikalavimus atitinkančius pasiūlymus vertina pagal jų ekonominį naudingumą kiekvienoje pirkimo objekto dalyje atskirai, atsižvelgdama į tvarkos 1 p. nurodytus kriterijus.
30. Pirkimo objekto 1 ir 2 dalyse nustatyti vertinimo kriterijai:
30.1 . Pasiūlymo kaina (C) – lyginamasis svoris 35;
30.2 . Tiekėjo komanda (T): Tiekėjo statinio projekto vadovų vadovavimo statinių (inžineriniai tinklai (šilumos)) projektams, kurių kiekvieno statybos skaičiuojamoji kaina yra virš 500000,00 Eur be PVM, patirtis per pastaruosius 3 metus iki pirminių pasiūlymų pateikimo termino (T1) – lyginamasis svoris 25; Tiekėjo statinio projekto dalies vadovų vadovavimo statinių (inžineriniai tinklai (šilumos)) projekto daliai (šilumos tiekimo) patirtis (projektų skaičius) per pastaruosius 3 metus iki pirminių pasiūlymų pateikimo termino (T2) – lyginamasis svoris 20; Tiekėjo statinio projekto vadovų vadovavimo statinių (inžineriniai tinklai (šilumos)) projekto daliai (pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo) patirtis (projektų skaičius) per pastaruosius 3 metus iki pirminių pasiūlymų pateikimo termino (T3) – lyginimasis svoris 15;
30.3 . BIM licencijuota programinė įranga (B) – lyginamasis svoris 5.
31. Pirkimo objekto 3 ir 4 dalyse nustatyti analogiški vertinimo kriterijai ir lyginamieji svoriai, tik nurodoma, kad tiekėjo komandos patirtis vertinama pagal vadovavimą statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, projektams (T1) ar atitinkamai projekto dalims (T2, T3).
32. Maksimalus bendras balų skaičius – 100 balų. Pagal Pasiūlymų vertinimo tvarkos 5 p., jei paslaugos teikėjo pasiūlymo kokybinių kriterijų (T1, T2, T3, B) suma sudaro mažiau nei 25 balus iš maksimalios reikšmės (65 balų), toks pasiūlymas bus atmestas. Tiekėjas kriterijų (Tn) įvertinimui gali siūlyti po kelis specialistus, kurių duomenys yra sumuojami (Pasiūlymų vertinimo tvarkos 8.3 p.).
33. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti, kad Pasiūlymų vertinimo tvarkoje nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra neteisėti, tačiau iš ieškinio pagrindą sudarančių nurodomų aplinkybių ir argumentų matyti, kad ieškovas kvestionuoja kriterijaus T (komandos patirtis) ir jam suteikto lyginamojo svorio teisėtumą, teigdamas, kad šis kriterijus nėra susijęs su pirkimo objektu, riboja konkurenciją, neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo.
34. Vadovaujantis PĮ 64 straipsnio 1 dalies 1 punktu, perkantysis subjektas ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą gali išrinkti pagal kainos ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainą ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui: a) techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas; b) pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei; c) garantinę priežiūrą ir techninę pagalbą, pristatymo sąlygas (pavyzdžiui, pristatymo datą, procesą, trukmę arba įvykdymo laikotarpį).
35. VPT parengtose Projektavimo paslaugų pirkimo gairėse nurodoma, kad perkančiojo subjekto pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai turi atitikti tokius reikalavimus: 1) kriterijai turi būti susiję su pirkimo objektu; 2) kriterijai turi būti objektyvūs, aiškūs, neturi pirkimo vykdytojui suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Bet kuriuo atveju tokie kriterijai turi neprieštarauti nė vienam iš pagrindinių VPĮ, PĮ įtvirtintų principų; 3) pasiūlymų vertinimo kriterijai privalo būti įtvirtinti pirkimo sąlygose ir turi būti užtikrintas sąsajumas su sutarties vykdymu: laimėjusiame pasiūlyme tiekėjo pateikti įsipareigojimai turi būti perkelti į sutarties vykdymo sąlygas, numatyta aiški šių įsipareigojimų laikymosi priežiūros (kontrolės) tvarka, periodiškumas, numatytos sankcijos už šių įsipareigojimų nesilaikymą ir (ar) netinkamą jų vykdymą. Numatytos sankcijos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir (ar) netinkamą jų vykdymą turėtų būti pakankamos (atgrasančios), veiksmingos, už kiekvieną atskirai nurodytą sutartinių įsipareigojimų pažeidimą nustatomos sankcijos turi būti proporcingos pažeidimo svarbai, realiai patiriamiems nuostoliams dėl neįvykdytos ar dėl netinkamai vykdomos prievolės ir pan. (gairių 8 p.). Taip pat šiose gairėse pažymėta, kad su kvalifikacija susiję pasiūlymo vertinimo kriterijai gali būti nustatyti tik vertinant pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų specialistų (bet ne paties tiekėjo kaip juridinio asmens) kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei.
36. Kaip matyti iš minėtų gairių 2 priedo „Projektavimo paslaugų pavyzdiniai ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai ir jų vertinimas“, vykdant projektavimo paslaugų pirkimus tarp rekomenduojamų galimų kriterijų yra nurodoma tiek projekto vadovo, tiek projekto dalies (pagrindinės) vadovo patirtis, kuri nenustatyta kaip kvalifikacinis reikalavimas arba kuri didesnė ar kitokia nei kvalifikacijos reikalavimuose nurodyta projekto (projekto dalies) vadovo patirtis.
37. Nagrinėjamu atveju Pirkimo specialiųjų sąlygų 5 priede tiekėjams numatyti kvalifikaciniai reikalavimai būti tinkamai parengus bent vieną šilumos tinklų statybos ir / ar rekonstravimo ir / ar remonto darbų projektą, kurio suteiktų paslaugų vertė ne mažesnė kaip 30000,00 Eur be PVM, ir pasiūlyti bent po 1 specialistą, turintį teisę eiti neypatingojo statinio projekto (projekto dalies) vadovo ir neypatingojo statinio projekto (projekto dalies) vykdymo priežiūros vadovo pareigas (nurodytoms projekto dalims). Taigi šiuo atveju atsakovo pirkimo dokumentuose numatytas pasiūlymų vertinimo kriterijus – projekto vadovo ir nurodytų projekto dalių vadovų vadovavimo patirtis, kuri nėra įtvirtina kaip tiekėjo kvalifikacinis reikalavimas, pats savaime nelaikytinas negalimu ar neteisėtu, tačiau turi būti užtikrinama, kad siūlomi specialistai, už kurių patirtį gaunami ekonominio naudingumo balai, dalyvautų vykdant pirkimo sutartį, ir turi būti pagrįsta, kaip tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei.
38. Atitinkami pirkimo sąlygose nustatyti įsipareigojimai, už kuriuos juos prisiėmusiems tiekėjams bus skirti ekonominio naudingumo balai, nėra savitiksliai. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, jei tiekėjas yra pripažįstamas pirkimo laimėtoju dėl to, kad jo pasiūlymas geriau už kitų pirkimo dalyvių pasiūlymus atitiko ekonominio naudingumo reikalavimus, toks jo pranašumas turi tiesiogiai atsispindėti viešojo pirkimo sutartyje ar kituose sutartiniuose tiekėjo ir perkančiosios organizacijos dokumentuose. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sąsajumas su viešojo pirkimo objektu, be kita ko, užtikrina, kad tiekėjų pateikti atitikties nustatytiems ekonominio naudingumo kriterijams aprašymai (juose esantys tiekėjų įsipareigojimai ar patvirtinimai), susiję su įvairiais viešojo pirkimo sutarties vykdymo aspektais, būtų įtraukti į viešojo pirkimo sutartį ir vykdomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018). Tokie išaiškinimai rodo, kad pasiūlymuose nurodyti įsipareigojimai ir patvirtinimai, tiekėjui tapus pirkimo laimėtoju ir sudarius pirkimo sutartį, turėtų tapti jo vykdytinais įsipareigojimais.
39. Teisingumo Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai tiekėjas išrenkamas pirkimo laimėtoju dėl tam tikro savo turimo pranašumo, šis pranašumas turi būti materializuojamas (naudojamas, taikomas) ir vykdant viešojo pirkimo sutartį.
40. Pasiūlymų vertinimo tvarkos 10 p. numatyta, kad tie specialistai ir paslaugų vykdymo priemonės, kuriuos tiekėjas teikia ekonominio naudingumo vertinimui, turi būti prieinami visos preliminarios sutarties galiojimo metu ir turi būti prieinami vykdant pagrindines sutartis. Pasiūlymų vertinimo tvarkos 1 ir 2 prieduose nustatyta tvarka tiekėjas, teikdamas pirminį pasiūlymą, turi nurodyti siūlomų statinio projekto (projekto dalių) vadovų sąrašą, jų pareigas vykdant projektą ir patirtį, šie dokumentai sudaro tiekėjo pasiūlymą (Skelbiamų derybų specialiųjų sąlygų 7.2.3.1 p., 7.3.1 p.).
41. Preliminariosios paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties 8.1.1 p. įtvirtinta paslaugų teikėjo pareiga užtikrinti, kad paslaugas teiks specialistai, nurodyti paslaugų teikėjo pasiūlyme, kurių kvalifikacija buvo įvertinta balais pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus. Jeigu preliminariosios sutarties vykdymo metu būtina pakeisti šiuos specialistus (dėl ligos, darbo santykių su specialistu nutraukimo ar kitų objektyvių priežasčių,), paslaugų teikėjas apie tai turi nedelsdamas pranešti raštu užsakovui ir, tik raštu suderinęs su užsakovu, pakeisti juos lygiaverčiais (ne žemesnės kvalifikacijos pagal Pirkimo sąlygose nurodytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus) specialistais. Preliminariosios sutarties 8.2 p. numatyta pareiga per 20 dienų pašalinti neatitikimus, jeigu paslaugų teikėjo ekonominis naudingumas tampa neatitinkantis minėto reikalavimo, o tiekėjui nustatytu terminu neatitikimų nepašalinus numatyta atsakovo teisė be įspėjimo nutraukti sutartį dėl esminio pažeidimo ir pareikalauti sumokėti 10000 Eur baudą.
42. Projektavimo paslaugų sutarties bendrosiose sąlygose numatyta, kad projektuotojas turi pareigą užtikrinti, kad paslaugas teiks pasiūlyme nurodyti specialistai (3.1.25 p.), projektuotojas turi projekto vykdymo priežiūros vadovu paskirti pasiūlyme nurodytą asmenį (3.1.36.1 p.), projektuotojas neturi teisės keisti pasiūlyme nurodytų specialistų be užsakovo sutikimo (17.3 p.), specialisto keitimo būtinumas turi būti motyvuojamas raštu (17.4 p.), pasitelkiamas naujas specialistas privalo turėti lygiavertę arba didesnę patirtį bei kompetencijas lyginant su tais kvalifikaciniais reikalavimais ir / ar ekonominio pasiūlymų vertinimo kriterijais, kuriuos atitiko keičiamas specialistas, o jei projektuotojas neranda atitinkamos kvalifikacijos ir / ar patirties specialisto, tai laikoma esminiu Sutarties sąlygų pažeidimu ir užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį (17.6 p.).
43. Įvertinus nurodytas Pirkimo sutarčių nuostatas, darytina išvada, kad sutartyse yra įtvirtintos pakankamai reikšmingos paslaugų teikėjų pareigos bei paslaugų gavėjo teisės, siekiant užtikrinti paslaugų pagal sutartį teikimą bei atitinkamai teikiamų paslaugų kokybę, susietus su pirkime tiekėjo pasiūlytais specialistais.
44. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas šiuo aspektu išaiškino, kad iš esmės nedraudžiama nustatyti pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, susijusių su pirkimo sutartį vykdysiančių specialistų (ar specialistų komandos) patirtimi, jeigu atitinkamos pirkimo sutarties pobūdis (pirkimo objektas) lemia, jog sutarties įvykdymui yra itin svarbi ją vykdysiančių komandos narių kvalifikacija, patirtis ir pan. (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimas byloje Ambisig, C-46/15). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad komandos (tiksliau – konkrečių jos narių (asmenų)), kuri vykdytų pirkimo sutartį, kompetencija ir patirtis skelbime apie pirkimą arba konkurso specifikacijose gali būti nurodyti kaip sutarties sudarymo kriterijai, nes viešojo pirkimo sutarties įvykdymo kokybė gali labai priklausyti nuo asmenų, kuriems pavesta ją vykdyti, profesinių gebėjimų, kuriuos sudaro profesinė patirtis ir išsilavinimas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimas byloje Ambisig, C-601/13).
45. Statinio projektavimas yra intelektinė meninė veikla, kurios rezultato – parengto projekto – kokybė neabejotinai priklauso nuo atsakingo asmens patirties. Atsakovas, siekdamas pagrįsti nustatytus vertinimo kriterijus, nurodė, kad ekonominę naudą sukuria būtent statinio projekto bei nurodytų projekto dalių vadovų patirtis. Taigi, šiuo atveju ginčo pirkimo sąlygose ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus dėl pagrindinio personalo patirties buvo įtvirtintas dėl to, kad, atsakovo vertinimu, jis turi reikšmingos įtakos pirkimo sutarties įvykdymo kokybei.
46. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 17 p. nustatyta, kad projekto rengimui vadovauja projekto vadovas, turintis reikiamą kvalifikaciją. Kai projektuojami keli statiniai, gali būti skiriami (samdomi): projekto vadovas visiems statiniams ir projekto vadovai atskiriems statiniams. Atskiro statinio projekto vadovas atsako tik už jo vadovaujamą projektą. Pagal 21 p. projekto dalių rengimui vadovauja projekto dalių vadovai, turintys reikiamą kvalifikaciją. Atskiro statinio projekto kiekvienos dalies rengimui vadovauja vienas projekto dalies vadovas. Projektuojant kelis statinius, gali būti atskirų statinių projekto dalių vadovai.
47. Projekto (projekto dalies) vadovas, atstovaudamas statytojo interesams ir nepažeisdamas projektuotojo interesų, privalo užtikrinti, kad projekto (projekto dalies) sprendiniai atitiktų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeistų valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 1 priedo 1 p., 2 priedo 1 p.).
48. Atsižvelgiant į tai, kad projekto vadovas rengia projekto rengimo strategiją ir taktiką, parengia ir patvirtina užduotis projekto dalių vadovams ir subrangovams, kitus reikiamus dokumentus ir informaciją, projekto rengimo metu koordinuoja projekto dalių vadovų (tarp jų – subrangovų) darbą, kontroliuoja, kad projektiniai sprendiniai tarpusavyje būtų susieti, statinio projektavimas atliekamas pagal sutartyje ir grafike numatytus terminus, sprendžia visas statinio projektavimo metu atsiradusias problemas, sukomplektuoja parengtus projekto dokumentus, juos patikrina, vadovauja projekto vykdymo priežiūrai, pataiso projektą pagal statytojo, jį tikrinusių institucijų, subjektų pastabas bei vykdo kitas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 1 priedo 2 p. numatytas funkcijas, sutiktina su atsakovu, kad projekto vadovo patirtis iš tiesų itin susijusi su pirkimo sutarties įvykdymo kokybe.
49. Projekto dalies vadovo funkcijos nurodytos STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 2 priedo 2 p., tarp jų numatyta, kad projekto dalies vadovas, išnagrinėjęs gautus projekto rengimo dokumentus, parengia projekto dalies rengimo strategiją, taktiką, parengia ir patvirtina darbo užduotis projekto dalies rengėjams, subrangovams, kitus reikalingus dokumentus ir informaciją, vadovauja projekto dalies rengimo darbams, koordinuoja ir kontroliuoja projekto dalies rengėjų, tarp jų – subrangovų darbą, kad projektiniai sprendiniai tarpusavyje būtų susieti, statinio projektavimas atliekamas sutartyje ir grafike numatytais terminais, laiku išduotos užduotys kitoms projekto dalims rengti, sukomplektuotos ir vieningai apiformintos projekto dalys; rengia projekto dalį; sprendžia visas statinio projektavimo metu atsiradusias problemas dėl projekto dalies, projektinius sprendinius aptaria ar suderina su projekto vadovu ir kitų projekto dalių vadovais (kai reikia), viešojo administravimo subjektais, trečiaisiais asmenimis ir statytoju, užtikrina, kad projekto dalies projektiniai sprendiniai, įgyvendinantys esminius statinių reikalavimus, būtų pateikti su konkrečiais techniniais parametrais (ar kita forma išreikštais reikalavimais), kad šie ir kiti projektiniai sprendiniai atitiktų susijusių su projekto dalimi, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, šią dalį normuojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, būtų atlikti reikiami skaičiavimai, derinimai, parengti būtini brėžiniai, techninės specifikacijos, aiškinamieji raštai ir kiti reikalingi dokumentai ir kt. Taigi projekto dalių vadovams tenkančios funkcijos taip pat lemia pagrįstą išvadą, kad projekto dalies vadovo patirtis reikšmingai įtakoja pirkimo sutarties įvykdymo kokybę.
50. Atsakovas pirkimo dokumentuose (techninėje specifikacijoje) pateikė istorinius duomenis, pagrindžiančius per metus vykdytus projektus, nurodė, kad kiekvienais metais siekiama parengti projektų, kuriais bus rekonstruojama apie 10-12 km susidėvėjusio tinklo Vilniaus mieste. Taip pat darbų apimtys priklausytų ir nuo nekilnojamojo turto vystytojų prašymų prisijungti prie Vilniaus miesto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos (techninės specifikacijos 5 p.). Įvertinus pateiktus istorinius duomenis, techninėje specifikacijoje nurodytus planuojamus projektavimo paslaugų poreikius ir tai, kad ieškovas tokio perkančiojo subjekto poreikio neneigė, laikytina, kad atsakovas byloje pagrindė (tripliko priedas Nr. 3), kad vienu metu paraleliai bus vykdomi daugiau nei vieno objekto projektavimo darbai. Dėl to kaip pagrįsti vertintini atsakovo argumentai, kad jam reikšminga, jog tiekėjas galėtų pasiūlyti specialistų komandą, gebančią vienu metu vykdyti kelias projektavimo užduotis. Atsakovo siekis būti pasirengusiam tuo pačiu metu įgyvendinti keletą statinių projektavimo darbų yra pagrįstas, o ieškovas neturi įgalinimų reguliuoti atsakovo poreikių.
51. Ekonominio naudingumo kriterijų bei jų lyginamųjų reikšmių nustatymas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė. Teisės aktai nenumato, kokie konkretūs kiekvieno pirkimo atveju ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijai turėtų būti nustatyti, kokius lyginamuosius svorius jiems perkančioji organizacija turėtų pasirinkti.
52. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo pritarti ieškovo argumentams, kad ekonominio naudingumo kriterijai riboja konkurenciją. Sutiktina su atsakovu, kad tiekėjas, norėdamas gauti papildomus ekonominio naudingumo balus pasiūlymų vertinime, didinančius Pirkimo laimėjimo galimybes, gali sutarties vykdymui pasitelkti specialistus, turinčius atitinkamą vadovavimo patirtį šilumos tinklų projektams (projekto dalims). Atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką, pagrįsta reikalauti būtent statinio – šilumos inžinerinių tinklų projekto (projekto dalies) vadovo patirties, nes toks projektavimo poreikis tenkinamas vykdomu Pirkimu. Konstatuotina, kad būtent šios srities patirtis turi esminės reikšmės tinkamai įvykdyti sutartį ir kuria naudą perkančiajam subjektui. Nors ieškovas teigia, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai suformuluoti taip, kad juos atitiktų tik vienas tiekėjas, per pastaruosius 3 metus sudaręs 54 šilumos tinklų projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros sutartis (UAB „Meysso“), tačiau nėra pateikti duomenys, kad visos šios ieškovo nurodomos sutartys sudarytos dėl statinių, kurių kiekvieno statybos skaičiuojamoji kaina viršija 500000 Eur, projektavimo, taip pat nėra žinoma, ar visi sutarčių vykdyme dalyvavę specialistai yra prieinami ieškovo konkurentui šiuo metu, kokia yra turimų specialistų patirtis. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad tik vienas asmuo rinkoje gali gauti maksimalų balų skaičių pagal nustatytus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.
53. Ieškovo teiginiai dėl konkrečiam verslo subjektui pritaikytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų (viešojo pirkimo sąlygų) yra nepagrįsti, nes atsakovas pateikė duomenis, kad ginčo Pirkimui iki pirkimo procedūrų sustabdymo byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pasiūlymus yra pateikę 4 tiekėjai. Byloje pateikti duomenys, kad VPT, gavusi ieškovo pranešimą, atliko ginčo pirkimo dokumentų atitikties PĮ ir su įstatymo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams peržiūrą, kurios metu atliktas atsakovo pasirinkto kainos ir kokybės santykio patikrinimas simuliacijų metodu. Simuliacijos metu nustatyta, kad pirkimo objekto 1 ir 2 dalyse tiekėjas, pasiūlęs taikyti BIM įrangą, siekdamas gauti minimalų (25) balą, turi pasiūlyti 3 specialistus, kurių kiekvienas būtų vadovavęs daugiau nei 10 statinių projektams per 3 metus, o 3 ir 4 pirkimo objekto dalims – 3 specialistus, kurių kiekvienas būtų vadovavęs daugiau nei 4 statinių projektams per 3 metus. Prevencinio vertinimo išvadoje VPT rekomendavo atsakovui pakartotinai įsivertinti minimalaus „pereinamojo“ balo nustatymo būtinumą ir pagrįstumą, kitų pastebėjimų dėl pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo neteikė. Matyti, kad atsakovas savo pozicijos, išreikštos Pirkimo sąlygose, šiuo aspektu nepakeitė, tačiau ieškovas byloje nepagrindė, kad toks minimalaus balo nustatymas pažeidžia jo teises ar nepagrįstai apriboja būtent jo galimybes dalyvauti pirkime. Priešingai – pats ieškovas nurodo, kad T kriterijų lyginamasis svoris nesuteikia jam tik galimybės gauti maksimalų balų skaičių.
54. Remiantis vien ieškovo pateiktu subjektyviu situacijos vertinimu, teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo vertinti, kad nustatytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T pažeidžia viešųjų pirkimų principus ir riboja ieškovo galimybę konkuruoti, todėl ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, juolab kad aptariami pasiūlymų vertinimo kriterijai neriboja tiekėjų galimybės teikti pasiūlymus, o tik suteikia pateiktiems pasiūlymams didesnį ar mažesnį įvertinimą. Ieškovo teiginiai, kad tik ypatingai ribotas ratas specialistų yra parengę šilumos tinklų projektus, susijusius su ekonominio naudingumo kriterijuje keliamais patirties reikalavimais, visų pirma, yra nepagrįsti įrodymais (pateikti duomenys dėl UAB „Meysso“ sudarytų sutarčių nepagrindžia, kad nėra kitų tiekėjų, turinčių atitinkamą patirtį sukaupusius specialistus), be to, nesudaro pagrindo vertinti, jog Pirkime nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai T yra neteisėti ar nepagrįsti, priešingai, patvirtina, kad jie buvo pasirinkti pagrįstai, siekiant suteikti pranašumą būtent tiems tiekėjams, kurie, atsižvelgiant į Pirkimo objekto specifiką, galėtų kokybiškiausiai ir efektyviausiai įvykdyti pagal Pirkimo sutartį prisiimtus įsipareigojimus.
55. Pirkimo dokumentuose įsigyjamos projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos skirstomos pagal objekto numatomą statinio statybos skaičiuojamąją kainą, kuri nustatyta: mažesnė kaip 500 000 Eur (be PVM); nuo 500 000 Eur iki 1 500 000 Eur (be PVM); nuo 1 500 000 Eur iki 3 000 000 (be PVM); ir virš 3 000 000 Eur (be PVM). Atsakovas nurodo, kad pagal pasiūlymų vertinimo kriterijų T1 nustatyta vertinama vadovavimo patirtis statinių projektams, kurių kiekvieno statybos skaičiuojamoji kaina yra virš 500 000 Eur be PVM, atsižvelgus į tai, kad dažniausiai projektai neviršija 2 mln. Eur skaičiuojamosios kainos, bei įvertinus visų projektų pagal skaičiuojamąsias darbų vertes dažnumą. Ieškovas, ginčydamas kriterijų šiuo aspektu, nenurodė jokių konkrečių argumentų, kodėl vertinama patirtis objektuose, kurių skaičiuojamoji darbų kaina viršija 0,5 mln. Eur, traktuotina kaip nepagrįsta, kuomet atsakovas ketina įsigyti projektavimo paslaugas tiek statinių, kurių skaičiuojamoji darbų kaina šios sumos neviršija, tiek ją viršija kelis kartus, bet apsiribojo deklaratyviais samprotavimais, kad tokiu būdu siekiama suteikti nepagrįstą pranašumą atsakovo pasirinktam tiekėjui.
56. Atmestini, kaip nepagrindžiantys ekonominio naudingumo kriterijaus T neteisėtumo, ieškovo dėstomi samprotavimai apie galimas hipotetines situacijas, atsakovui veikiant taip, kad būtų proteguojamas vienas tiekėjas, kad būtų išvengiama procedūrų, sudarančių galimybę derėtis dėl paslaugų kainos, taip ją mažinant, ir/ar pan. Nepaneigta, kad atsakovas yra suinteresuotas, jog visi kokybiškas paslaugas galintys suteikti tiekėjai galėtų pasiūlyti mažesnes kainas, įskaitant daugiausiai kokybės balų gavusį tiekėją. Kadangi tiekėjas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje, o ieškovas pirkimo dokumentų sąlygų dėl atnaujinto varžymosi neginčijo, su tuo susiję ieškovo argumentai nėra vertinami. Pastebėtina ir tai, kad ieškovo abejonės atsakovo siekiu racionaliai naudoti lėšas yra nemotyvuotos, argumentai deklaratyvūs, jų turinys nelemia priešingų išvadų, nei buvo padaryta sprendime. Aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
57. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad kiekvienas iš nustatytų jo ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų kažkaip apribotų ieškovo galimybes teikti pasiūlymą, jį diskriminuotų, neleistų konkuruoti ar būtų dėl kitų priežasčių pripažintini neteisėtais. Ieškovui nenurodžius, kaip kiekvienas iš ginčijamų pasiūlymo vertinimo kriterijų konkrečiai pažeidžia jo subjektines teises, taip pat nenustačius, jog šios sąlygos neatitinka PĮ reikalavimų, nėra pagrindo pirkimo sąlygų pripažinti neteisėtomis. Įvertinęs bylos nagrinėjimo ribas bei tai, kad dalis ieškovo abejonių yra nemotyvuotos, argumentai deklaratyvūs, jų turinys nelemia priešingų išvadų, nei buvo padaryta sprendime, teismas dėl jų papildomai nepasisako.
58. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys atmestinas.
59. Atmetus ieškinį, naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2024-03-18 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki bylos išnagrinėjimo sustabdyti atsakovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ atviro konkurso būdu vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo „Projektavimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 707554, procedūras (CPK 150 straipsnis).
60. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
61. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius 6867,97 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju atsakovo išlaidos neviršija maksimalių dydžių, patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nėra pagrindo manyti, jog išlaidos advokatų pagalbai per didelės ir nepagrįstos, todėl atsakovo naudai šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnis). Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepatirtos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsniu, 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais, 423¹-4238 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024-03-18 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimgauda“, juridinio asmens kodas 300639104, 6867,97 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Urmila Valiukienė