Civilinė byla Nr. 2A-126-856/2016
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01750-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.8.10; 2.5.10.2.4.1; 3.3.1.18.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Skanlita“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2190-215/2015 pagal ieškovo UAB „Skanlita“ ieškinį atsakovui M. B., trečiajam asmeniui UAB „mogo LT“ dėl žalos priteisimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Skanlita“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo M. B. priteisti 2100,00 € žalą (patirtas remonto paslaugų ir detalių keitimo išlaidas), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nepatenkinus šio reikalavimo – sumažinti automobilio pirkimo kainą iš 6400,60 € į 4399,60 € ir įpareigoti atsakovą grąžinti 2100,00 € (1–8 b. l.).
Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 15 d. ieškovas UAB „Skanlita“, atsakovas M. B. ir UAB „mogo LT“ sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo iš atsakovo automobilį VW TOUAREG, 2004 m. gamybos, už 6400 Eur. Atsakovas perdavimo - priėmimo aktu perdavė ieškovui automobilį. Parduodamas automobilį atsakovas garantavo, kad transporto priemonė yra tvarkinga, kokybė atitinka reikalavimus daiktui, techninė apžiūra galioja iki 2016 m., tačiau, pradėjus eksploatuoti transporto priemonę, pradėjo ryškėti paslėpti trūkumai, kurių ieškovas neturėjo galimybės pastebėti ir įvertinti sutarties sudarymo metu. Atlikti šie transporto priemonės remonto darbai: vandens pompos keitimas, išmetimo kolektoriaus remontas, variklio ventiliatoriaus ir žarnos keitimas, purkštukų (stiklų) valymas ir žarnelių remontas, salono ventiliatoriaus keitimas. Parduotos transporto priemonės trūkumai atsirado iki jos perdavimo ieškovui, galimai dėl priežasčių, kurios buvo nuslėptos nuo ieškovo. Bendra iš UAB „Rimtoma“ įsigytų paslaugų vertė yra 2100 Eur, kuri priteistina ieškovui iš atsakovo, o netenkinus šio reikalavimo – mažintina automobilio pirkimo kaina iš 6400,60 Eur į 4399,60 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė (128–132 b. l.).
Teismas nurodė, kad ieškovas įsigijo dešimties metų senumo automobilį, automobilio įsigijimo dieną buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) nurodyta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Praėjus dviem mėnesiams po įsigijimo automobilis buvo remontuotas, pakeista vandens pompa, kolektorius, tarpinė, remontuotas turbokompresorius, pakeistas tepalas.
Teismas konstatavo, kad automobilio pirkimo - pardavimo sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, todėl šiuo atveju pirkėjui netaikytinas tas apsaugos mechanizmas bei jo apimtis, kuri taikytina išskirtinai vartotojui. Įsigytas automobilis jau ankščiau eksploatuotas, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi, taigi, toks daiktas reikalauja papildomų investicijų, kas, atitinkamai, nulemia ir kainos (daikto vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu. 2014 m. lapkričio 15 d. buvo sudaryta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, tą pačią dieną automobiliui atlikta techninė apžiūra, techninės apžiūros metu automobilis buvo pripažintas atitinkantis techninius reikalavimus.
Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas M. B. yra atsakingas dėl ieškovo patirtų išlaidų automobilio remontui, kad jis pardavė automobilį su paslėptais defektais, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Skanlita“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo 2100 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas: 120 Eur žyminį mokestį ir 1654 Eur teisinės pagalbos išlaidas (135–147 b. l.).
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į faktinių aplinkybių eigą, sąsają tarp jų, tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, bei neatsižvelgė į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties sudarymo aplinkybes ir į šalių derybas dėl sutarties objekto, atsakovo garantijas, taip pat į šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas byloje nurodytas reikšmingas aplinkybes.
2. Atsakovas pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė pagrįstų argumentų dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo, bei nepateikė nei vieno įrodymo, paneigiančio ieškinį, todėl atsakovo M. B. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėjo būti netenkintas ir atmestas.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo pirkėjo (ieškovo) turimas teises nusipirkus netinkamos kokybės daiktą. Teismo išvada, jog ieškovas neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, nes pagal šalių sudarytą sutartį pardavėjas (atsakovas) neprisiėmė jokios atsakomybės dėl negalėjimo naudotis preke (automobiliu), yra nepagrįsta. CK 6.334 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, draudžianti pirkimo - pardavimo sutartyje šalims numatyti sąlygas, panaikinančias ar ribojančias pardavėjo atsakomybę už daiktų kokybės trūkumus. Šiuo atveju atsakovas neatskleidė ieškovui daikto trūkumų, numatomų remonto darbų, kitų pardavėjo pastebėtų ir žinomų automobilio trūkumų.
4. Šioje byloje atsakovas garantavo daikto kokybę, todėl turi įrodyti aplinkybes, dėl kurių jis gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, t. y. jis turi įrodyti bent vieną iš aplinkybių: daikto trūkumai atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė jo naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės, dėl nenugalimos jėgos. Tačiau šioje byloje atsakovas neįrodė ir nepaneigė ieškinio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas nereikalavo iš atsakovo įrodymų ir nesiaiškino šių aplinkybių.
5. Pirmosios instancijos teismas privalėjo tirti aplinkybes, susijusias tiek su tinkamu atsakovo prievolės perduoti tinkamos kokybės prekę ieškovui įvykdymu, tiek su automobilio dažno gedimo priežastimis, tiek su ieškovo nurodomų nuostolių realumu, pagrįstumu bei dydžiu. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad šių bylai reikšmingų aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė.
6. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, taikė negaliojančią teisės normą (CK 6.188
straipsnį), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
7. Bandymų ir matavimų rezultatų lentelėje yra užfiksuotas tik stabdžių bandymo rezultatas bandant stabdžių stendu, išmetamų teršalų kiekis, žibintų šviesos matavimai, transporto priemonės identifikavimo duomenys. Kita automobilio techninė būklė nebuvo tikrinama.
8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bei įvertino byloje pateiktus įrodymus, proceso šalių parodymus, tuo pačiu netinkamai šiam ginčui pritaikė CK 6.188 straipsnį, kuris yra negaliojantis, o sistemiškai aiškinant CK 6.251 straipsnio, 6.333 straipsnio bei 6.334 straipsnio nuostatas, negalėjo konstatuoti, kad pardavėjo atsakomybė yra ribota, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas kaip įrodymą pateikė tik transporto priemonės remontui turėtas išlaidas patvirtinančias sąskaitas, kuriose nurodyti įvairūs gedimo šalinimai ir tam panaudotos detalės, tačiau neaišku, ar visi šie gedimai yra susiję su variklio gedimu, ar remontuota tai, kas galbūt ir nebuvo būtina. Ieškovas, teikdamas ieškinį, turėjo pateikti kompetentingos įstaigos, užsiimančios transporto priemonių pardavimu ar remontu, pažymą, ekspertizės aktą ar pan., tačiau to nepadarė, o teismui nepakako įrodymų, galinčių suformuoti teisingą vidinį įsitikinimą. Ieškovas patvirtino 1.4.1. sutarties punkto nuostatą, kad jis pats pasirinko transporto priemonę ir pardavėją, pats sutikrino jos fizinę ir teisinę būklę ir yra pats atsakingas už tai. Ieškovas iki sutarties pasirašymo galėjo atlikti perkamos transporto priemonės techninį patikrinimą pasirinktame autoservise ar kitoje kompetentingoje institucijoje. Dėl atsiradusių gedimų kaltas pats ieškovas, nes laiku nesikreipė į servisą (161–162 b. l.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Skanlita“ apeliacinio skundo ribose. Teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Skanlita“, atsakovas M. B. ir UAB „mogo LT“ 2014-11-15 pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas M. B. pardavė UAB „mogo LT“ automobilį VW Touareg, 2004 m. gamybos, už 22100 Lt (6400,60 Eur) (11–13 b. l.). 2014-11-15 Priėmimo - perdavimo aktu automobilis VW Touareg perduotas ieškovui UAB „Skanlita“ (14 b. l.). 2014-11-18 Sutikimu prie pirkimo-pardavimo sutarties UAB „mogo LT“ sutiko, kad ji būtų įregistruota transporto priemonės savininku, o UAB „Skanlita“ – transporto priemonės valdytoju (15 b. l.). Sutarties 1.3.1. punkte numatyta, kad lizingo gavėjas (ieškovas) turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui visus reikalavimus, atsirandančius iš šios sutarties (dėl transporto priemonės kokybės ir kompleksiškumo, perdavimo terminų ir kt.). 2014 m. lapkričio 15 d. atlikta transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, t. y. atliktas privalomas techninės būklės tikrinimas, apimantis transporto priemonės tapatumo nustatymą ir jos techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą. Nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (100 b. l.). Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl transporto priemonės gedimų, tačiau atsakovas ignoravo ieškovo bandymą taikiai išspręsti šį klausimą. Ieškiniu UAB „Skanlita“ prašo priteisti 2100 Eur turtinę žalą, nurodydamas automobilio gedimus ir remonto darbus – vandens pompos keitimas, turbokompresoriaus remontas, duslintuvo remontas, turbinos remontas, tepalo keitimas, išmetimo kolektoriaus remontas, variklio ventiliatoriaus ir žarnos keitimas, purkštukų (stiklų) valymas ir žarnelių remontas, salono ventiliatoriaus keitimas (32, 33 b. l.).
Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 str. 1 d.). CK 6.333 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. 2014-11-15 Pirkimo - pardavimo sutarties 1.4.1. punktu lizingo gavėjas (ieškovas) pareiškė ir patvirtino, kad jis pats pasirinko transporto priemonę ir pardavėją, ir pats sutikrino transporto priemonės fizinę bei teisinę būklę ir statusą, komplektiškumą, funkcionalumą, trūkumų buvimą ar nebuvimą, ridą, dokumentų tinkamumą, atitikimą lizingo gavėjo (ieškovo) poreikiams ir kitus jam svarbius dalykus, susijusius su pardavėju ir transporto priemone.
Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.), CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje ieškovo nurodomi įsigyto automobilio gedimai ir atlikti remonto darbai - vandens pompos keitimas, turbokompresoriaus remontas, duslintuvo remontas, turbinos remontas, tepalo keitimas, išmetimo kolektoriaus remontas ir kt. Atsakovas teigia, kad gedimai atsirado po daikto perdavimo ieškovui, pastarajam netinkamai naudojantis transporto priemone, todėl jis nėra už juos atsakingas. Šiuo atveju pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį ieškovui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad nurodyti trūkumai atsirado iki transporto priemonės perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo.
Byloje nėra nustatyta, kad ieškovo įsigytas automobilis neatitiko kokybės reikalavimų (pvz. negalėjo būti eksploatuojamas, daužtas ir pan.). Ieškovas pirkimo pardavimo sutartyje nurodė, kad sutikrino transporto priemonės fizinę ir teisinę būklę bei statusą, trūkumų buvimą ar nebuvimą ir kitus svarbius dalykus, susijusius su pardavėju ir transporto priemone (1.4.1. p.). Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) patvirtina, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2016-11-15 (100 b. l.). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl techninės apžiūros, nes atliekant techninę apžiūrą yra tikrinama tik stabdžių sistema, išmetamų teršalų kiekis, žibintų šviesos matavimai, transporto priemonės identifikavimo duomenys, kita automobilio techninė būklė nėra tikrinama. Šiuos apelianto argumentus paneigia Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 2 priedas, kuriame nustatyta, kad automobilio techninės patikros metu periodiškai tikrinama ne tik stabdžių sistema, išmetamų teršalų kiekis, žibintų šviesos matavimai, transporto priemonės identifikavimo duomenys, bet ir vairo mechanizmas, transporto priemonės ašys, ratai ir padangos, pakaba, važiuoklė (laikantysis kėbulas, rėmas) ir prie jos tvirtinami mazgai, triukšmo lygis ir kt. Minėto Įsakymo 10 straipsnyje numatyta, jog atliekant techninę apžiūrą privaloma patikrinti visas šių Techninių reikalavimų 2 priede nurodytas tikrinimo pozicijas, susijusias su transporto priemonės konstrukcija, paskirtimi, numatomu panaudojimu ir (ar) valdytojo išreikštu pageidavimu patikrinti transporto priemonę pagal papildomus reikalavimus, kai transporto priemonės atitiktis tiems papildomiems reikalavimams privaloma tvarka neatliekama. Taigi, transporto priemonės valdytojui pareiškus pageidavimą patikrinti transporto priemonę pagal papildomus reikalavimus, techninę apžiūrą atliekanti įstaiga turi tai atlikti.
Kaip jau minėta, techninė automobilio apžiūra atlikta 2014-11-15, transporto priemonė VW Touareg atitiko techninius reikalavimus, o pirkimo-pardavimo sutarties 1.2.3. punkte pardavėjas pareiškė, kad po paskutiniosios transporto priemonės techninės apžiūros neatsirado jokių transporto priemonės gedimų, transporto priemonė nepatyrė kelių eismo įvykių ir vandens eismo įvykių arba, jei gedimų yra arba jei transporto priemonė buvo apgadinta kelių eismo įvykio metu ar vandens eismo įvykio metu, pardavėjas pašalino transporto priemonės gedimus ir transporto priemonė yra ne blogesnės būklės, nei ji buvo paskutiniosios transporto priemonės privalomos techninės apžiūros metu, ir šia transporto priemone važiuoti ir ją eksploatuoti galima pilnoje apimtyje.
CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos nei naujoms prekėms. Jau vien pats prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam pateiktus duomenis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui įsigyjant jau anksčiau eksploatuotą automobilį, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Sutikdamas su šia teismo išvada, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas turėjo pats įvertinti automobilio techninę būklę, konsultuotis su reikiamą informaciją galinčiais suteikti asmenimis, o ne vien vadovautis pardavėjo konsultacija. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad būtų neprieštaravęs transporto priemonės patikrinimui kompetentingame autoservise. Nekokybišku daiktą galima pripažinti tuomet, kai jis neatitinka normalių tam daiktui keliamų reikalavimų ir jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį, tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta. Elgdamasis neapdairiai ieškovas turi prisiimti savo veiksmų riziką, tuo labiau, kad šalys pirkimo - pardavimo sutarties 3.3. punktu susitarė, jog transporto priemonės atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka lizingo gavėjui (ieškovui) nuo tada, kai jis faktiškai užvaldo transporto priemonę ir šios sutarties šalys pasirašo trišalį transporto priemonės perdavimo priėmimo aktą, o iki to momento transporto priemonės atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka pardavėjui (atsakovui).
Ieškovas, reikalaudamas atsakovo M. B. atlyginti žalą arba sumažinti transporto priemonės kainą, ieškinį grindžia UAB „Rimtoma“ PVM sąskaitomis faktūromis nurodydamas, jog už automobilio VW Touareg remontą jis sumokėjo 2001 Eur (ieškinyje klaidingai nurodyta, jog 2100 Eur). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad praėjus dviem mėnesiams po automobilio įsigijimo, VW Touareg buvo remontuotas uždarojoje akcinėje bendrovėje UAB „Rimtoma“, tačiau PVM sąskaitos faktūros neįrodo, jog ieškovo nurodyti automobilio defektai atsirado iki transporto priemonės perdavimo jam naudotis arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo. Įrodymas, patvirtinantis transporto priemonės defektus, galėtų būti ekspertizės aktas ar kiti patikimi įrodymai, neabejotinai patvirtinantys automobilio defektų atsiradimą iki jo perdavimo ieškovui.
CK 6.334 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendroji taisyklė, kuomet pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, o taip pat numatyti nurodytų teisių gynimo būdai. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė pirkta iš atsakovo M. B., kuris nėra profesionalus pardavėjas (priešingų duomenų byloje nepateikta).
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas M. B. pardavė automobilį su paslėptais defektais, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, ir yra atsakingas dėl ieškovo patirtų išlaidų automobilio remontui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo UAB „Skanlita“ ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo bei atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Atmetus ieškovo UAB „Skanlita“ apeliacinį skundą, jam atsirado pareiga atlyginti atsakovo M. B. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai yra pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto dydžio, pagrindo netenkinti prašymo nėra (CPK 98 str.), todėl atsakovui M. B. iš ieškovo UAB „Skanlita“ priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (162, 165 b. l.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „Skanlita“, juridinio asmens kodas 303189858, 500,00 Eur (penki šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Lina Muchtarovienė
Vilija Valantienė