Civilinė byla Nr. e2-239-600/2024

                                                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14426-2022-2

                                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.

 (S)

                                                                                                                         2.6.16.3; 2.6.1.5.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,

sekretoriaujant Brigitai Gimžauskaitei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hiperionas“ atstovėms advokatėms Natalijai Bosakienei ir Tatjanai Kočegarovai, pardavimų vadovei L. M.,

atsakovei A. S. ir jos atstovui advokatui Viliui Malinauskui,

ekspertui Dariui Kalibatui, 

viešame nuotoline tvarka organizuotame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hiperionas“ ieškinį atsakovei A. S. dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės ir atmesti atsakovės reikalavimą dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo ir nepriteisti papildomų išlaidų. 

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Hiperionas“ prašo išnagrinėti vartojimo ginčą iš esmės ir atmesti atsakovės reikalavimą dėl rangos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo ir nepriteisti papildomų išlaidų (žalos), laikyti, kad rangos sutartis iš ieškovės pusės įvykdyta tinkamai, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje pareikštus reikalavimus grindžia tokiais argumentais:

1.1.        Atsakovė užsakė pas ieškovę UAB „Hiperionas“ dvi OMEGA modelio vidaus duris (toliau – ir Durys) pagal 2022 m. rugpjūčio 9 d. užsakymą Nr. NV08-07/2021MC, užsakymo suma - 426 Eur už abi duris;

1.2.        Klientei buvo žinoma, kad durys yra jau pagamintos, tačiau ji pageidavo jas pasiaurinti iki jos nurodytų atsiųstų išmatavimų, nurodytų Užsakyme. Ieškovė buvo vienintelis durų pardavėjas, kurį Klientė rado, galintis susiaurinti duris pagal jos angas. Klientė atsisakė nuo siūlomų mokamų ginčo durų angos matavimo paslaugų, siuntė matmenis pati. Pateikė išmatavimus – 2095x775x98 mm ir 2090x850x110;

1.3.        Klientė buvo informuota, kad staktą pripjauti reikia vietoje montavimo metu tam, kad klientė turėtų galimybę uždengti aukštį, nes jos angos per aukštos. Kai klientės meistras (ieškovės vertinimu, nekvalifikuotas meistras) nesugebėjo sumontuoti durų, klientė apkaltino įmonę, kad durys nekokybiškos, tiksliau – ne reikiamų išmatavimų.

1.4.        Klientei buvo paaiškinta, kad parduodamas duris meistras gali susiaurinti, bet jų aukštis mažesnis nei reikia klientei, todėl staktos apačia nepripjaunama, tam kad klientės meistras galėtų vietoje koreguoti durų aukštį, palikdamas didesnį ar mažesnį tarpą.

1.5.        Jokių pretenzijų dėl durų išvaizdos ar neva gamyklinio broko klientė nepateikė. Jos vienintelė pretenzija buvo, kad jos nusamdytas meistras nurodė, kad durys yra ne reikiamų išmatavimų. Su UAB „Hiperionas“ siūlymu pasamdyti rekomenduotą privatų kvalifikuotą montuotoją ir sumontuoti duris Klientė nesutiko.

1.6.        Ieškovės vertinimu, klientė atsisako durų tik dėl to, kad pati suklydo jas išsirinkdama, galbūt norėdama sutaupyti ar turėdama netinkamą informaciją iš meistro, kuris atliko remontą. Šią savo klaidą ji perkelia įmonės atsakomybei, nors įmonė savo prievolę ir sutartį įvykdė tinkamai.

1.7.        Kadangi Durys yra patobulintos pagal individualų užsakymą pagal Klientės pateiktus išmatavimus, tokių Durų įmonė priimti atgal negali.

1.8.        Nesutinka su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VVTAT) komisijos 2022 m. birželio 1 d. nutarimu „Dėl A. S.“ tenkinti vartotojos reikalavimą dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo bei nuostolių priteisimo, nes  ieškovės vertinimu, durys yra kokybiškos, neturi esminių trūkumų jos neturi, todėl nėra  nei esminio, nei ne esminio sutarties pažeidimo iš ieškovės pusės; užsakymo tekste aiškiai nurodyta, kad užsakovas/ užsakovo atstovas apmokėdamas bendrą sutarties sumą sutinka su visomis sutarties užsakymo lapo ir bendrosios dalies sąlygomis, durys (prekės), kurios yra ne sandėliuojamos, tai yra užsakomos pagal pirkėjo individualų užsakymą iš pirkėjo atgal nepriimamos, sumokėti pinigai atgal negrąžinami. Ginčo atveju VVTAT visiškai neatsižvelgė į tarp šalių sudarytą sutartį/užsakymą, nesigilino į užsakymo turinį, t.y. kad durys buvo patobulintos individualiai pagal klientės pageidavimą, yra kokybiškos ir tinkamos naudoti bei faktiškai naudojamos, todėl jų grąžinti nėra pagrindo.

1.9.        Akcentavo, kad vartotoja tiek pasiūlyme, sutartyje, tiek kalbant telefonu buvo informuota, kad durų apvadai uždengia 2 090 mm aukštį, o apkaustytų durų stakta trumpinama montavimo metu įvertinus esamų grindų lygį, taip pat, kad stakta bus nepripjauta – buvo pabrėžta pasiūlyme. Vartotoja pati pateikė angos išmatavimus. Užsakyti matavimo ir montavimo paslaugas atsisakė. Informacija, kad angos aukštis yra didesnis negu standartas, gavo, ir pati pakomentavo, kad jos meistras pagal vietą pakoreguos angos aukštį. Pagal pateiktas nuotraukas yra matoma, kad meistras, montavęs duris, yra nekvalifikuotas - stakta nepripjauta, durys netinkamai sumontuotos. Taip pat ieškovė turi pagrįstų abejonių, kad vienos angos išmatavimas pateiktas neteisingai (vienoje iš nuotraukų yra matoma, kad viena iš durų angų yra aukštesnė nei 2 100 mm). Visos nuotraukos padarytos nesumontavus durų apvadų. Vartotojai perduotos durys buvo apkaustytos ir susiaurintos, tačiau sumontuotos netinkamai – Rangovas negali būti atsakingas už Vartotojos pasirinkto meistro montavimo darbus.

1.10.       Pažymėjo, kad atsakovės meistras nurodė, kad durys neatitinka užsakytų išmatavimų, tačiau VVTAT Išvadoje nurodoma, kad durys pilnai atitinka išmatavimus, užsakovė nurodė tik šį trūkumą, tuo tarpu VVTAT Išvadoje minimos smulkmenos buvo matomos vartotojai atsiimant duris, jei tai buvo gamyklinis brokas. Tokie smulkūs trūkumai visiškai netrukdo daikto naudojimuisi pagal paskirtį.

1.11.       Jeigu atsakovė (klientė ar jos samdytas meistras) dar iki montavimo matė, kad užsakytos durys yra netinkamos, atsakovė neturėjo jų montuoti ar tvirtinti ir negalėtų jomis naudotis, tačiau iš VVTAT Išvados akivaizdu, kad ji jomis naudojasi.

2.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti (e/b t. 1, b. l. 56-59).

2.1.        Nurodo, kad visos faktinės aplinkybės yra nurodytos jos pareiškime, teiktame Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijai ir kuri, atlikus papildomą tyrimą, nutarė tenkinti atsakovės skundą pilna apimtimi.

2.2.        Atkreipė dėmesį į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. rugpjūčio 9 d. sudarytame užsakyme Nr. NV08-07/2021MC aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog užsakomos vidaus durys pagal individualų užsakymą; apie jokį durų siaurinimą užsakyme nenurodyta ir nekalbama; ieškovė įsipareigojo pateikti (pagaminti) vidaus duris pagal individualų užsakymą bei užsakyme detalizavo parduodamų prekių sąrašą. Apie tai, jog durų varčios ilgis bus apie du metrus manęs ieškovė neinformavo. Ieškovės atstovė, priimdama užsakymą, pažymėjo, jog rangovas pajėgus įvykdyti tokį užsakymą ir pateikti pagal atsakovės pateiktų durų angų išmatavimus tinkamas duris, dėl ko buvo sudarytas aukščiau nurodytas užsakymas pagaminti vidaus duris pagal individualius išmatavimus.

2.3.        Kaip matyti iš byloje esančio užsakymo Nr. NV08-07/2021MC, jis neinformatyvus, o tam tikri būsiantys atlikti darbai iš vis nenurodyti. Dar daugiau, atsakovei tiesiog buvo nurodyta, jog ieškovė viską tinkamai atliks. Taigi, ieškovė netinkamai įvykdė įstatymo reikalavimus sudarant vartojimo rangos sutartį su vartotoju ir nepateikė išsamios informacijos.

2.4.        Be to, rangovas netinkamai įvykdė užsakymą, t. y. nekokybiškai pagamino duris pagal individualų užsakymą ir atsakovės nurodytus matmenis. Todėl atsakovė turi teisę pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis (LR CK 6.334 str.), kurio 1 dalies 4 p. numato teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, dėl esminio sutarties pažeidimo, t. y. netinkamos kokybės daikto.

2.5.        Faktines aplinkybes dėl netinkamos kokybės daiktų pagaminimo konstatavo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo 2022 m. birželio 1 d. gaminio vertinimo išvadoje Nr. 1ŠE-108. Kitų rašytinių įrodymų, paneigiančių nurodytus daiktų defektus, ieškovė į bylą nepateikė.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pardavimų vadybininkė paaiškino, kad durys buvo pagamintos pagal pačios atsakovės pateiktus durų angų matmenis. Iš vartotojos pateiktų nuotraukų matyti, kad anga didesnė nei buvo pateikti išmatavimai. Durų perdavimo momentas nebuvo įformintas. Užsakytos varčios buvo 700x2000 ir 800x2000, o pagamintos 760x2080 ir 830x2080, t. y. 8 cm didesnės varčios. Kategoriškai nesutinka su atsakovės tvirtinimu, kad buvo durys buvo užsakytos individualiai. Mano, kad durims pakenkta jų naudojimo metu, nes jos neteisingai buvo įstatytos (jos buvo pakabintos iki galo nesumontuotos 2,5 mėnesio), dėl ko galėjo įvykti durų deformacija.  

4.       Ieškovės atstovė advokatė Natalija Bosakienė prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Atkreipė dėmesį į tai, kad duris atsiėmė atsakovės meistras. Durys buvo netinkamai įstatytos. Atkreipė dėmesį į tai, kad naujoms užsakytoms durims, kurios yra įstatytos šiuo metu, buvo samdytas įmonės darbuotojas, tuo tarpu ginčo duris galimai statė nekvalifikuotas meistras.

5.       Atsakovė posėdyje paaiškino, kad ji buvo informuota, kad duris pagamins pagal jos matmenis, ji suprato, kad gamins pagal jos individualų užsakymą. Durys buvo pakabintos iki 2021 m. spalio 31 d. Ji nebuvo informuota, kad durys bus trumpesnės. Duris pagamino per mažas, t. y. duris susiaurino. Užsakymas jai buvo atsiųstas elektroniniu paštu (toliau – ir e/paštu). Durys buvo užsakytos butui, kuris buvo negyvenamas (baigtumas 85 proc., nauja statyba). Jai angas išmatavo meistras. Kitos naujos durys užsakytos lapkričio mėnesį, po 2-3 savaičių įstatytos. Užsakymą pateikė e/paštu, Lietuvoje nebuvo.

6.       Atsakovės atstovas advokatas paaiškino, kad prašo ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

7.       Posėdžio (2023 m. kovo 20 d.) metu liudytoja apklausta Aušrinė Šėrėjienė paaiškino, kad ji atliko ginčo durų patikrinimą ir jas apžiūrėjo. Dėl mechaninių pažeidimų paaiškino, kad jie naujose duryse galėjo atsirasti sandėliavimo, transportavimo ar įrengimo metu. To vartotojos skunde nebuvo nurodyta. Atkreipė dėmesį, kad vizualiai matėsi, kad buvo bandyta nuvalyta sandariklio žymes nuo durų. Apžiūros metu buvo matuotos durų angos, tačiau tiksliai jų išmatuoti naudojant lazerį negalėjo, todėl neišmatavo. Tikrinimo metu tikrino varčias ir lygino jas su sutartyje nurodytais matmenimis irt padarė išvadą, kad pagamintos durys atitiko sutartyje nurodytus išmatavimus. Taip pat nustatė, kad buvo pradėti durų montavimo darbai – durys įstatytos į angas (įtvirtintos su kaladėlėmis), nestabiliai. Naudoti durų nebuvo galima, nes nebuvo baigti durų montavimo darbai. Nustatė, kad durys į angas netilpo, bet staktų aukštis nebuvo pripjautas, tokia galimybė (pripjauti durų staktą) buvo. Kai atvyko į patikrinimą, durys buvo įstatytos, montavimo darbai nebuvo baigti, dėl ko tokioje stadijoje palikti durų nerekomenduojama. Matėsi, kad bute gyvenama. Vertinant gaminį atsižvelgia į gamino kainą. Liudytojos vertinimu, durys turi esminių trūkumų, neatlikti durų varčių šlifavimo darbai.

8.       Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Darius Kalibatas paaiškino, kad ginčo duris galima sumontuoti nepriekaištingai, bet tada apvadai turi būti platesni, su esamais apvadais to padaryti negalima. Durys turi kokybės trūkumų. Durų sąvara – tai durys ir stakta kartu (durų blokas). Angų matmenų netyrė, tik vertino pagal nuotraukas. Kuriuo momentu – gaminant, transportuojant ar montuojant, - durys buvo pažeistos, atsakyti negali. Silikono brokas galėjo atsirasti gamybos metu, kitų defektų atsiradimo momento nustatyti negalima.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

2.       Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

9.       Byloje nustatyta, kad:

5.1.        2021 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė pas ieškovę užsakė dvi vidines ąžuolo spalvos Omega modelio duris (vonios ir kambario) be montavimo darbų bendrai 426 Eur sumai, sutartyje nurodant matmenis – kambario durų sąvaros išmatavimai mm 760x2040 ir varčios plotis/aukštis mm – 700x2000, staktos plotis mm – 75, sienos storis mm – 98, vonios durų sąvaros išmatavimai mm 860x2040 ir varčios plotis/aukštis mm – 700x2000, staktos plotis mm – 75, sienos storis mm – 110 (e/b t. 1, b. l. 29); 

5.2.        Užsakymo lape/gaminių darbų sąmatoje taip pat nurodyta, kad papildomai darbai yra durų apkaustymas 2 vnt. vyriais, kaina už du komplektus 50,00 Eur; pristatymo kaina be užnešimo 20,00 Eur, bet paslauga neužsakyta; praplatinimo montavimas, kaina už du komplektus 30,00 Eur; varčios siaurinimas išrenkant, kaina už vieną komplektą – 30 Eur;, bendra papildomų darbų kaina – 110,00 Eur (e/b t. 1, b. l. 65); užsakymo lape, žemiau sąmatos, nurodyti angų aukščiai – 2095x775x98, nurodant, kad nepripjautas staktos aukštis, ir 2090x850x110, nurodant, kad nepripjautas staktos aukštis;

5.3.        Prie užsakymo lapo/gaminių darbų sąmatos buvo pridėtos vidaus durų montavimo, eksploatacijos bei priežiūros taisyklės (e/b. t. 1, b. l. 42-44);

5.4.        2021 m. rugpjūčio 9 d. užsakytos durys turėjo būti pagamintos per 5 darbo dienas;

5.5.        Už duris 2021 m. rugpjūčio 9 d. buvo išrašyta PVM sąskaita išankstiniam apmokėjimui 426,00 Eur sumai (e/b t. 1, b. l. 37); ginčo dėl apmokėjimo nėra (CPK 186, 187 straipsniai);

5.6.        Į bylą pateiktame atsakovės prašyme Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nurodyta data 2020 m. rugsėjo 22 d., o VVTAT 2022 m. birželio 1 d. nutarime Nr. 10E-734 vartotojos kreipimosi data nurodyta 2021 m. rugsėjo 23 d., todėl teismas remiasi data, kuri nurodyta VVTAT nutarime, t. y. kad vartotoja (atsakovė) į Tarnybą kreipėsi 2021 m. rugsėjo 23 d. (e/b t. 1, b. l. 7-15, 38-41); skiltyje „Vartotojo nusiskundimai“ nurodyta, kad netinkamos kokybės prekė, „prekė užsakyta kaip individualus gaminys, o parduotas standartas“; skiltyje „Nusiskundimų esmė ir kitos būtinos aplinkybės“ nurodyta, kad vartotoja „išsirinko duris, pateikė užsakymą, angų matmenys 2095x775x95 ir 2090x850x110“, „pradedant montuoti duris meistras pastebėjo, kad jos nekokybiškos, negražiai nupjaustytos, atsilupusi fanera, varčia per trumpa net 4-5 cm, o staktos neatitinka nei pločio, nei ilgio“; vartotoja prašo nutraukti prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus; 

5.7.        VVTAT 2022 m. birželio 1 d. nutarime Nr. 10E-734 nurodyta, kad vartotoja duris atsiėmė apie 2021 m. rugpjūčio 10-15 dienomis;

5.8.        Ginčo durys VVTAT darbuotojos, liudytojos Aušrinės Šėrėjienės, buvo apžiūrėtos 2021 m. lapkričio 18 d. (e/b t. 1., b. l. 21-23) ir 2021 m. gruodžio 6 d. parengta Gaminio vertinimo išvada Nr. 1ŠE-108; 

5.9.        2021 m. gruodžio 6 d. parengtoje Gaminio vertinimo išvadoje Nr. 1ŠE-108 skiltis „Gaminio vertinime dalyvavę asmenys“ neužpildyta;

5.9.1.                      skiltyje „Nustatytos aplinkybės (gaminio būklė, ženklinimas ir pan.)“ nurodyta, kad vertinimo metu nustatyta, kad kambario ir vonios durų montavimo darbai neatlikti, aiškiai matyti, kad kambario ir vonios durys įstatytos į angas, atrėmus keliais mediniais tašais; matyti, kad durys pažeistos mechaniškai – nutrinta varčios briaunos paviršiaus danga, matomas staktos praplatinimo įskilimas, vonios durų mechaninių pažeidimų nenustatyta; durų varčios įstiklintos, stiklai varčiose prie šoninių varčios rėmo detalių užsandarinti sandarinimo juostelėmis – nustatyti gamybos defektai – sandarinimo juostelės stiklų šonuose pritvirtintos nevienodo ilgio, vietomis sulenktos, prie vidurinių varčios rėmo detalių matomi stiklai ištepti sandarikliu; taip pat nustatyti durų varčių viršutinių ir apatinių kraštų gamybos defektai – varčių rėmų detalės gamybos metu pagamintos netiksliai, dėl ko varčių kraštuose nesusitvirtina vienoje plokštumoje, neatlikti durų varčių viršutinių ir apatinių kraštų šlifavimo darbai; varčių aukštis ir durų staktų plotis atitinka sutartyje nurodytus matmenis;  

5.9.2.                      pateiktoje išvadoje nurodyta, kad kambario ir vonios durys turi esminių gamybos trūkumų – (i) varčių sandarinimo juostelės stiklų šonuose pritvirtintos nevienodo ilgio, vietomis sulenktos; (ii) prie vidurinių varčios rėmo detalių matomi stiklai ištepti sandarikliu; (iii) viršutinės bei šoninės varčių rėmų detalės kraštuose nesusitvirtina vienoje plokštumoje; (iv) neatlikti varčių viršutinių ir apatinių kraštų šlifavimo darbai. Kambario durų mechaniniai pažeidimai (nutrinta varčios briaunos paviršiaus danga, staktos praplatinimo įskėlimas) gamybos defektams įtakos neturi. Durų varčių aukštis, durų staktų plotis atitinka sutartyje nurodytus matmenis, durų staktų aukštis nepripjautas, t. y. gali būti mažinamas (e/b t. 1, b. l. 22-23);

5.9.3.                      VVTAT darbuotojos po apklausos į bylą atskirai pateiktuose nuotraukose matyti, kad (pažymėtina, kad nuotraukose ginčo durys nėra individualiai kaip nors išskirtos, kad būtų galima iš nuotraukų jas individualizuoti, t.y. kurios yra kambario, kurios - vonios) ginčo durys turi mechaninių pažeidimų (e/b t. 1, b. l. 170-171); taip pat matyti, kad durų angos yra kreivos (durų apačioje jokių kaladėlių/tašų tarp sienos ir durų staktos nėra, o durų angos viršuje matyti, kad tarp sienos ir durų staktos yra įkištos kaladėlės/tašai) (t. 1, b. l. 161-162, 195), tokia aplinkybė (dėl kreivų angų) nurodyta ir ekspertizės akte (3.11. pav., t. 2, b. l. 62) ; nuotraukose, esančiose t. 1, b. l. 198-199, matoma durų su varčia padėtis ir durų anga sąlygoja abejones, ar vartotojos nurodyti durų angų matmenys atitiko de facto esamus durų angų matmenis, pažymint, kad VVTAT darbuotoja posėdyje patvirtino, kad durų angų ji tikrinimo metu nematavo, nors atvažiavo ištirti faktinių aplinkybių ir turėdama vieną iš vartotojos nusiskundimą, kad durys neatitinka vartotojos pateiktų išmatavimų; pateiktos nuotraukos sąlygoja išvadą, kad ginčo durų patalpose buvo gyvenama (e/b t. 1, b. l. 161-162, 174-175); nuotraukos, esančios t. 1, b. l. 189-192, yra neinformatyvios, nes neryškios („išplaukusios“);

5.10.       2021 m. lapkričio 18 d. atsakovė sudarė sutartį su kitu durų gamintoju, pas kurį užsakė pagaminti duris toms pačioms angoms, kaip buvo užsakytos ginčo durys (e/b t. 1, b. l. 143-144); sutartyje nurodyta, kad buvo užsakytos dvi uosio masyvo durys, padengtos laku, vienų durų kaina 460,00 Eur, bendra abiejų durų kaina 920,00 Eur, taip pat buvo užsakyta durų montavimo paslauga (80 Eur) (sutarties 1, 2, 4 punktai);   

5.11.       Prie 2022 m. lapkričio 25 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtose nuotraukose matyti, kad ginčo durys apžiūrėtos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), garaže, nuotraukose namo garaže esančios durys (staktos dalys ir varčios) yra neapvyniotos apsaugine plėvele ir pan., pažymint, kad jos buvo iš pradžių pristatytos į butą adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo išpakuotos atsiėmus jas iš gamintojo, po to transportuojamos į namo garažą, kur vyko faktinių aplinkybių konstatavimas; taip pat matyti, kad durų varčios yra atremtos į sieną per jų aukštį (įstrižai) (e/b t. 1, b. l. 117-118);

5.12.       Byloje atliktos ginčo durų kokybės 2024 m. vasario 21 d. ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad:

5.12.1.                      Vertinant, ar ginčo durys atitinka joms taikomus kokybės reikalavimus, t. y. ar ginčo durys yra iš esmės kokybiškos vertinant durų staktas ir durų varčias atskirai ir t.t., apžiūros metu nustatyta, kad daugelis durų defektų yra mechaninio tipo pažaidos, kurios įprastai atsiranda transportuojant, sandėliuojant, montuojant ar naudojant duris. Tai varčios ir staktų įbrėžimai, faneruotės atsilupimai ir apdrąskymai, aptrintos briaunos. Ginčo durys turi kokybės trūkumų – tai nekokybiškai įtvirtinti skaidrūs intarpai (langeliai) durų varčiose, nelygiai sujungti varčios rėmo vertikalūs elementai su viršutiniu ir apatiniu horizontaliais rėmo elementais, susidaro 2-4 mm laiptelis, taip pat durų varčių išlinkiai 1-2 mm per visą durų aukštį. Labiausiai tikėtina, kad šie defektai atsirado duris siaurinant, kadangi durys jau buvo pagamintos, o atsakovės prašymu buvo susiaurintos. Apžiūros metu nenustatyti defektai, kurie darytų įtaką durų naudojimo kokybei ar trukmei, visi nustatyti defektai yra vizualiniai. Daroma išvada, kad techniškai ginčo durys atitinka joms taikomus mechaninio atsparumo ir atsparumo varstymui reikalavimus, tačiau turi gamybos defektų, kurie galimai atsirado duris siaurinant ir mechaninio tipo pažaidų, kurios galėjo atsirasti transportuojant, montuojant, sandėliuojant ar naudojant duris. Staktų gamybos defektai nenustatyti, išskyrus mechaninio tipo pažaidas;

5.12.2.                         Kambario durų varčios ir sąvaros matmenys atitinka Užsakyme nurodytus išmatavimus. Tačiau vonios durų varčia užsakyta buvo 800 mm pločio, o pagaminta 780 mm pločio. Atitinkamai sąvara pagal Užsakymą turėjo būti 860 mm pločio, o pagaminta 825 mm pločio. Taigi, vonios durų matmenys neatitinka Užsakyme pateiktų išmatavimų. Nepriklausomai nuo to, kad vonios durų varčios pločio matmuo šiek tiek neatitiko Užsakyme nurodyto, durys galėjo būti nepriekaištingai, kokybiškai, tinkamai, pagal galiojančius standartus sumontuotos, į konkrečiai Užsakyme nurodytus durų angų išmatavimus, t. y. nekeičiant ir papildomai nemažinant, nedidinant nei durų angų pločių, nei durų angų ilgio, ir juos papildomai neužtaisant;

5.12.3.                      Atsakant į trečią klausimą, nurodyta, kad neįtvirtinta durų stakta yra paslanki ir judanti, nesureguliuotas plokštumos vertikalumas, todėl uždarius duris varčia gali nepriglusti prie staktos, sudarant įspūdį, kad varčia yra kreiva;

5.12.4.                      Atsakant į ketvirtą ekspertizės klausimą, išvadoje nurodyta, kad atsakovė vertino aukštį iki viršuje esančio horizontalaus medinio tašo apačios, neįvertindama, kad apvadas turės uždengti ne tik plyšį tarp staktos ir angos krašto, o taip pat ir horizontaliai įrengto medinio tašo šoną. Netinkamai atlikto kambario durų angos matmenų matavimo pasekmė, neįvertinant, kad anga yra įrengta ne vertikaliai. Siekiant duris sumontuoti vertikaliai, kyla problema uždengiant apvadais likusius skirtingo pločio plyšius tarp staktos ir angos krašto. Įrengtų durų angų apvadai galėjo ir neuždengti. Norint uždengti angas reikia naudoti platesnius apvadus;

5.12.5.                      Atsakant į penktą klausimą, nurodyta, kad durų išlinkis galėjo atsirasti netinkamai sumontavus ir naudojus duris, o vėliau išmontavus ir pastačius bei laikius jas galimai drėgnose patalpose;

5.12.6.                      Mechaniniai durų varčių ir staktų pažeidimai galėjo atsirasti po durų įsigijimo. Dažniausiai mechaniniai pažeidimai atsiranda, kai durys neatsargiai transportuojamos, neatsargiai montuojamos, sandėliuojamos ar vėliau ir neatsargiai naudojamos. Dauguma mechaninių pažeidimų padaryti durų varčių kraštuose, apačioje ir viršuje, kuriuos pažeisti lengviausia;

5.12.7.                      Atsakant į ekspertizės aštuntą klausimą daroma išvada, kad kambario durys su stakta gali būti tinkamai sumontuotos ir naudojamos į 2095 x 775 x 98 mm angą, kurios išmatavimus nurodė atsakovė. Vonios durų su stakta išoriniai matmenys yra 2040 x 825 x 110 mm. Daroma išvada, kad šios durys gali būti tinkamai sumontuotos ir naudojamos į 2090 x 850 x 110 mm angą, kurios išmatavimus nurodė atsakovė, tik reikės panaudoti platesnius apvadus.

5.13.       Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nei VVTAT darbuotoja, atlikusi faktinių aplinkybių tyrimą vietoje, nei ekspertas netikrino, kokios yra faktinės ginčo durų angos, t. y. ar vartotojos pateikti ginčo durų angų dydžiai atitiko faktinius ginčo durų angų dydžius (CPK 12, 177, 178, 177, 185; 186, 189, 217 straipsniai).

2.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė turi teisę nutraukti ginčo sutartį ir reikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus bei patirtų nuostolių atlyginimo. Ginčas kilo dėl to, kad atsakovės (vartotojos) teigimu, ieškovė pardavė netinkamos kokybės prekę (vidaus ginčo duris), prekė buvo užsakyta kaip individualus gaminys, o parduotas standartas (žiūrėti sprendimo 5.6. punktą). Ieškovė ginasi aplinkybe, kad ginčo vidaus durys buvo pagamintos pagal atsakovės nurodytus ginčo durų angų matmenis, o jeigu netenkino durų kokybė, atsakovė turėjo grąžinti duris pardavėjui, bet neorganizuoti durų montavimo darbų. Ginčas nagrinėjamas vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau - ir CK) VI knygos nuostatomis.

3.       CK 6.350 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą; vartojimo sutartis, pagal kurią parduodama prekė ir paslauga, laikoma vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi.

4.       Bendrieji reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamam daiktui nustatyti CK 6.327 straipsnyje. Jame nurodyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

5.       Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę (CK 6.363 straipsnio 3 dalis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jeigu ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (CK 6.363 straipsnio 1 dalis).

6.       Vartotojas, kreipdamasis dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, turi nurodyti, kad įsigyta prekė neatitinka įprastų tokioms prekėms keliamų reikalavimų ir pagrįstų vartotojo lūkesčių, t. y. daikto savybės turi atitikti sudarytos sutarties sąlygas. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Svarbu pažymėti, kad būtent pardavėjas, vykdydamas jam priskirtą įrodinėjimo pareigą, privalo įrodyti, kad parduoto daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį. Ginčo byloje tokią pareigą turi būtent ieškovė.

7.       CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalimi, jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį, laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

8.       Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį, pardavėjas atsako už bet kokį daikto kokybės neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Vadovaujantis CK 6.3641 straipsnio 1 dalimi, jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį.

9.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl pirkėjo (vartotojo) lūkesčio dėl konkrečių daikto savybių atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai, yra išaiškinęs, kad šį turinį nulemia konkrečios daikto savybės, išreikštos per daikto kokybės rodiklius, paprastai būdingus to paties pobūdžio daiktams, kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis, atsižvelgdamas į daikto prigimtį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus (įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą) dėl daikto konkrečių savybių. Pirkėjo (vartotojo) lūkestis gali būti skirtingas atskirų daiktų atžvilgiu, pvz., naujų ar naudotų daiktų, prabangos ar kasdienių daiktų atžvilgiu. Pirkėjo (vartotojo) lūkestis kiekvieno konkretaus daikto atžvilgiu nustatomas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-1075/2020).

10.       Ginčo byloje nustatyta, kad (i) atsakovė su ieškove sudarė sutartį dėl ginčo durų pardavimo parenkant duris pagal atsakovės nurodytus ginčo durų angų matmenis, kurie nurodyti priimto užsakymo apačioje (žiūrėti sprendimo 5.2. punktą); (ii) atsakovė atsisakė ieškovės siūlomų paslaugų dėl durų angų išmatavimo, taip pat durų montavimo paslaugos tiek užsakymą tgeikiant, tiek ir po to; (iii) tiek VVTAT darbuotoja, apžiūrėjusi ginčo duris bute, tiek ekspertas nurodė, kad ginčo durys pagamintos pagal užsakymo lape nurodytus matmenis; (iv) ekspertas paaiškino, kad ginčo durys gali būti tinkamai sumontuotos ir naudojamos į nurodytas ginčo durų angas (teismo sprendimo 5.12.7. punktas); (v) tiek VVTAT darbuotoja, atlikusi faktinių aplinkybių tyrimą ir apžiūrėjusi duris vietoje, tiek ekspertas patvirtino, kad ginčo durų angų vietoje jie netikrino, t. y. ar atsakovės ieškovei užsakymo metu pateikti ginčo durų angų matmenys atitiko faktinius angų dydžius, nors šią aplinkybę ieškovė kėlė jau tiek teikdama paaiškinimus VVTAT, tiek atsikirsdama į Gaminio vertinimo išvadą; (vi) ginčo duris atsakovė atsiėmė 2021 m. rugpjūčio 10-15 d.d., kaip pati nurodė, taip pat nustatyta, kad į rangovą (ieškovę) kreipėsi 2021 m. rugsėjo 1 d., o duris apžiūrint VVTAT darbuotojai 2021 m. lapkričio 18 d. durys buvo įstatytos, tačiau durų montavimo darbai nebuvo baigti, todėl darytina labiau tikėtina išvada, kad ginčo durys buvo pradėtos montuoti, tačiau neužbaigti montavimo darbai ir tokioje padėtyje durys buvo laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d., t. y. daugiau nei 2,5 mėnesio.

11.       Vertinant atsakovės VVTAT pateiktame prašyme nurodytus nusiskundimus (prekė užsakyta kaip individualus gaminys, o parduotas standartas), teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šalių pasirašytame užsakymo lape yra nurodytos aplinkybės dėl nepripjautos staktos aukščio prie kiekvienų durų angų išmatavimų, kuriuos nurodė pati atsakovė, kas paneigia atsakovės paaiškinimus apie išimtinai individualaus užsakymo pateikimą; tokią teismo išvadą leidžia daryti ir ta aplinkybė, kad kitos durys, kurias užsakė atsakovė vėliau į ginčo durų angas, buvo daugiau nei dvigubai brangesnės (dvejų ginčo durų kaina buvo 426,00 (arba vienų durų – 213,00 Eur), o naujai pas kitą gamintoją užsakytų vienų durų kaina buvo 460,00 Eur). Dėl nurodyto darytina išvada, kad nors užsakymo lape naudojama formuluotė „vidaus durys pagal individualų užsakymą“, atsakovė išsirinko standartines duris, kurių aukštis nepripjautas, tai parašyta ties jos pačios nurodytais durų angų matmenimis, ką pati atsakovė patvirtino, kad užsakymo lape pamačiusi savo nurodytus matmenis, ji nusiramino, kad durys bus pagamintos nurodytų matmenų durų angoms. Todėl teisminio nagrinėjimo metu teikti paaiškinimai, kad užsakymo lape neaiškiai nurodytos sąlygos vertinami kritiškai (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

12.       Teisminio nagrinėjimo metu nustatyti prieštaravimai tarp VVTAT darbuotojos, pateikusios gaminio vertinimo išvadą ir nurodžiusios, kad durys negali būti eksploatuojamos dėl esminių durų defektų, bet nurodžiusios, kad durys pagamintos pagal nurodytus išmatavimus, ir ekspertizės akto išvadų, kuriose nurodyta, kad durys gali būti tinkamai sumontuotos ir naudojamos, teismas šalina vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CPK 12, 178 straipsniuose. Taip pat teismas pažymi, kad nors nei vienas įrodymas (CPK 177 straipsnis) neturi aukštesnės įrodomosios galios kitų įrodymų atžvilgiu, visi įrodymai turi būti vertinami tarpusavyje, teismas, palyginęs aptariamus įrodymus (teismo sprendimo 5.9. (gaminio vertinimo išvada) ir 5.12. (ekspertizės aktas) punktus), daro išvadą, kad prieštaravimo, kad durys pagamintos pagal užsakyme nurodytus matmenis nėra, taip pat teisminio nagrinėjimo metu buvo pašalintas prieštaravimas, kad durys negali būti sumontuotos į nurodytų dydžių angas. Vertinant prieštaravimą, kad pagal VVTAT darbuotojos paaiškinimą, durys negali būti tinkamai sumontuotos į atsakovės nurodytų dydžių angas, teismas pažymi, kad angų dydžių darbuotoja vietoje nepatikrino, nors teismo vertinimu, tai privalėjo padaryti, o teismo posėdyje paaiškino, kad į nurodyto dydžio angas ginčo durys galėtų būti sumontuotos. Dėl nurodyto teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesiremti ekspertizės akte padaryta išvada, kad ginčo durys į užsakyme nurodytas ginčo durų angas (ne faktines, nes jos netikrintos) gali būti tinkamai sumontuotos ir naudojamos.

13.       Vertinant sprendimo 5.9.2. punkte nurodytus VVTAT nurodytus teiginius dėl ginčo durų esminių defektų, teismas juos lygina su ekspertizės akto išvadomis, kuriose nurodyta, kad durys turi mechaninių pažeidimų, ką fiksavo ir VVTAT darbuotoja, o 5.9.2. punkte nurodyti defektai tiesiogiai netrukdo naudoti durų pagal jų tikslinę paskirtį. Aplinkybė, kad naujas daiktas neturėtų turėti estetinių defektų, kurie aiškiai matomi išoriškai (t.y. nėra paslėpti trūkumai), sąlygoja išvadą, kad tokiu atveju durys (prekė) turėjo būti nedelsiant grąžinti ieškovei, bet ne organizuoti durų montavimo darbai, kurių nebaigus, durys tokioje padėtyje buvo 2,5 mėnesio ir galimai buvo naudojamos. Tokią jteismo išvadą sąlygoja ekspertizės akto išvados. Tai reiškia, kad ekspertizės akte nurodytos išvados nepatvirtino atsakovės argumentų dėl pagamintų durų neatitikimo atsakovės nurodytiems matmenims, o pasisakant dėl estetinių defektų, tai atsakovė, gavusi informaciją iš savo meistro, kad durys turi tokių defektų/trūkumų, turėjo organizuoti durų kaip prekės grąžinimą, o ne leisti vykdyti durų montavimo darbus. Šiuo atveju tai sąlygoja, kad atsakovė, nors pateikti estetiniai defektai leistų jai naudotis teise nutraukti sutartį ir grąžinti prekę (ginčo duris), tačiau įvertinus, kad durys buvo pradėtos montuoti, turi mechaninių pažeidimų, kurie galėjo atsirasti transportavimo, sandėliavimo, montavimo metu (durims esant atsakovės atsakomybės ribose), laikomos nesilaikant durų eksploatavimo taisyklių, taip pat naudojamos, nes kaip matyti iš nuotraukų, bute buvo gyvenama, jos turėjo būti varstomos, nes ant vienų durų matosi sukabinti kabliukai, negali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir grąžinti prekes, nes prekės nėra tokios pačios būklės, kokios buvo jas perduodant pirkėjai, t.y. atsakovei (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

14.       Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalis numato, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Ginčo byloje VVTAT priėmė nutarimą 2022 m. birželio 1 d., ieškovė į teismą kreipėsi 2022 m. liepos 1 d., dėl ko Tarnybos nutarimas dėl atsakovės prašymo neįsigaliojo.

15.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad apibendrinant nustatytas aplinkybes ir teismo padarytas išvadas, konstatuotina, kad atsakovė turėjo teisę prašyti nutraukti sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus, tačiau negrąžinusi prekių, o pradėjusi prekių realizavimo (naudojimo) veiksmus, tokia teise naudotis nebegali, nustačius, kad parduotos prekės turi mechaninių pažeidimų, kurie galimai atsirado prekėms būnant atsakovės atsakomybėje. Tai sąlygoja teismo išvadą, kad tokiu atveju nėra pagrindo nutraukti vartojimo sutartį ir taikyti restituciją bei atlyginti prašomus nuostolius (CK 6.22811 straipsnio 4 dalis). Kiti šalių argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl teismas atskirai jų neaptaria.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį iš esmės tenkinus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, advokato atstovavimo išlaidos ir ekspertizės atlikimo išlaidos), kurias sudaro 3144,00 Eur, priteisiamos iš atsakovės. Ieškovų nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytų maksimalių dydžių. Šios išlaidos tinkamai pagrįstos, ieškovės patirtos, jos nėra akivaizdžiai per didelės vertinant byloje nagrinėtų klausimų specifiką, būtinumą rinkti papildomus įrodymus, todėl teismas neturi teisinio pagrindo mažinti jų dydį.

17.       Byloje iš viso patirta 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 96, 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Tenkinti ieškinį ir ginčą išspręsti iš esmės.

Netenkinti atsakovės A. S. reikalavimo nutraukti 2021 m. rugpjūčio 9 d. durų pardavimo sutartį, užsakymo Nr. NV08-07/2021MC, ir taikyti restituciją bei priteisti 110 Eur nuostolių.

Priteisti iš atsakovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hiperionas“, j. a. k. 301635945, naudai 3144,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,96 Eur teismo patirtų pašto išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5662. Teismui turi būti pateikti įrodymai apie sumokėtas pašto išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                    Renata Kasimovienė