Civilinė byla Nr. eB2-812-618/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00197-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;

3.4.3.11

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. lapkričio 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,

dalyvaujant vertėjoms Svetlanai Agafonovai, Anželai Tyščukienei,

pareiškėjai J. D., jos atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),

bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Oloris“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bankroteka“ įgaliotajam atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. D.skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Oloris“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroteka“, kreditorių susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo ir pareiškėjos J. D. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo.

Teismas

nustatė:

1.       Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Oloris“ 2021 m. kovo 12 d. kreditorių susirinkimo sprendimu nutarta UAB „Oloris“ bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.

2.       Pareiškėja J. D. pateikė BUAB „Oloris“ nemokumo administratorei prašymą įtraukti ją į BUAB „Oloris“ kreditorių sąrašą su 22 864,90 Eur finansiniu reikalavimu.

3.       BUAB „Oloris“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2 punktu buvo nutarta į BUAB „Oloris“ kreditorių sąrašą įtraukti J. D., kaip mirusiojo V. D. (V. D.) teisių perėmėją, ir patvirtinti J. D. 425,66 Eur finansinį reikalavimą.

4.       Pareiškėja J. D. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti BUAB „Oloris“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2 punktą ir patvirtinti pareiškėjos J. D., kaip mirusiojo V. D. teisių perėmėjos, 15 128,23 Eur finansinį reikalavimą (14 350,89 Eur nesumokėtas darbo užmokestis ir su darbo santykiais susijusios išmokos, 777,34 Eur kompensuojamosios palūkanos), priteisti pareiškėjai iš BUAB „Oloris“ bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Pareiškėja nurodė, kad ji yra V. D., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė ir įpėdinė pagal įstatymą. V. D. nuo 2019 m. gegužės 22 d. dirbo UAB „Oloris“ kapitonu–mechaniku, jam buvo nustatyta 8 val. darbo diena ir 722 Eur darbo užmokestis per mėnesį. 2019 m. lapkričio 27 d. Rygos regioninės valdybos Kriminalinės policijos valdyba pradėjo paiešką dėl dingusio be žinios V. D., kuris paskutinį kartą buvo matytas 2019 m. lapkričio 22 d. lipantis į laivo „S“ denį. V. D. 2020 m. sausio 23 d. buvo rastas miręs Rygoje. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) duomenimis, V. D. UAB „Oloris“ dirbo laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d. (nedraudiminiai laikotarpiai: nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d.). Remiantis UAB „Oloris“ pateiktais duomenimis, V. D. darbdavio nurodymu laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. liepos 19 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. buvo komandiruotėje Rygoje. Vis dėlto UAB „Oloris“ netinkamai nurodė V. D. komandiruotėse praleistą laiką, kadangi pastarasis darbdavio nurodymu laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. liko laive „S“. Tuo metu, kai laivas „S“ buvo Rygos uoste, įgulos nariai, t. y. UAB „Oloris“ darbuotojai, gyveno viešbutyje, tačiau nuo 20 val. iki 8 val. (kito ryto) budėjo laive. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. įmonė neturėjo užsakymų, todėl visi laivo įgulos nariai, išskyrus V. D., išvyko į Lietuvą, o pastarasis laive „S“ liko vienas ir šį laikotarpį saugojo laivą 24 val. per parą. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad V. D. darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val. dirbo įprastą darbą, o likusias 15 val. dirbo viršvalandžius, įskaitant darbą naktimis ir poilsio dienomis. Taigi laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. V. D. dirbo 504 val. poilsio dienomis, 300 val. viršvalandžių naktį ir 285 val. viršvalandžių.

1.2.                      Pareiškėja nurodo, kad UAB „Oloris“ už darbą laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. lapkričio 23 d. V. D. turėjo sumokėti: 1) už 2019 m. gegužės mėn. – 328,18 Eur (722 Eur/22 x 10 d.) (264 Eur atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio; 2) už laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. – 2 888 Eur (722 Eur x 4 mėn.) (2 055,72 Eur atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio; 3) už 2019 m. rugpjūčio mėn. – 171,90 Eur (722 Eur / 21 x 5 d.) (138,46 Eur atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio; 4) už 2019 m. lapkričio mėn. – 541,50 Eur (722 Eur x 15 d./20 d.) darbo užmokesčio, iš viso 3 929,58 Eur (2 999,68 Eur atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio. UAB „Oloris“ taip pat turėjo sumokėti 2 172,24 Eur už darbą poilsio dienomis, 1 293 Eur už viršvalandžius naktį ir 614,18 Eur už viršvalandžius, iš viso 4 079,42 Eur, ir 4 224 Eur dienpinigių. Taigi UAB „Oloris“ V. D. turėjo sumokėti iš viso 12 061,10 Eur. Tai reiškia, kad UAB „Oloris“ skola V. D. sudaro 6 829,11 Eur (atskaičius mokesčius).

1.3.                      Laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. V. D. vidutinis darbo užmokestis sudarė 2 021,63 Eur, todėl UAB „Oloris“ turėjo sumokėti už 12 129,78 Eur (2 021,63 Eur x 6 mėn.) vėlavimą atsiskaityti po darbo sutarties nutraukimo. UAB „Oloris“ taip pat turi sumokėti 777,34 Eur ((6 829,11 Eur + 7 521,78 Eur ) x 5 proc. x 13 mėn./12 mėn.) kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos.

2.       Nemokumo administratorė UAB „Bankroteka“ atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti.

2.1.                      Nurodo, kad V. D. UAB „Oloris“ dirbo laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki (duomenys neskelbtini) V. D. buvo nustatytas 722 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) per mėnesį, šalys dėl papildomų sąlygų, susijusiu su viršvalandiniu darbu, taip pat darbu naktį ar poilsio dienomis, susitarusios nebuvo. Už minėtą laikotarpį V. D. buvo apskaičiuota 2 435,65 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius, t. y. 49,71 Eur už 2019 m. gegužės mėn., 470,14 Eur už 2019 m. birželio mėn., 470,14 Eur už 2019 m. liepos mėn., 134,02 Eur už 2019 m. rugpjūčio mėn., 470,14 Eur už 2019 m. rugsėjo mėn., 470,14 Eur už 2019 m. spalio mėn. ir 371,36 Eur už 2019 m. lapkričio mėn. V. D. darbdavio nurodymu laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. liepos 19 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d., t. y. iš viso 56 d. buvo komandiruotėje Rygoje, todėl jam apskaičiuota 2 464 Eur (44 Eur x 56 d.) dienpinigių. UAB „Oloris“ V. D. sumokėjo 4 473,99 Eur ir liko skolinga 425,66 Eur, todėl BUAB „Oloris“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2 punktu buvo patvirtintas pareiškėjos 425,66 Eur finansinis reikalavimas.

3.       Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

4.       Teismo posėdžio metu BUAB „Oloris“ nemokumo administratorės UAB „Bankroteka“ atstovas su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas tenkintinas iš dalies

Dėl kreditorių susirinkimo teisėtumo

5.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) (iki 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ)) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007). Tačiau kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms JANĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1240/2014).

6.       Kreditorių susirinkimas kvorumas yra, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintos reikalavimo sumos (JANĮ 49 straipsnio 5 dalis).

7.       Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką nustato JANĮ 51 straipsnis, jo 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkime nutarimai priimami, kai už juos balsuoja kreditoriai, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška yra didesnė kaip pusę visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (JANĮ 51 straipsnio 2 dalis, 55 straipsnio 1 dalis).

8.       Byloje pareiškėja neginčija 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo tvarkos (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti esant kreditorių susirinkimo sušaukimo ir (ar) skundžiamo nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų. Nustatyta, kad minėtame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditorių dauguma (86,20 proc. nuo visos patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos), skundžiamam nutarimui pritarė visi susirinkime dalyvavę kreditoriai.

9.       Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendžia, kad skundžiamas nutarimas priimtas nepažeidžiant nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo posėdžio darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimo priėmimo tvarkos.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 2 darbotvarkės klausimu teisėtumo

10.       Kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ar (ir) pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2096-370/2016).

11.       Kaip matyti iš BUAB „Oloris“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo protokolo, kreditorių susirinkimas 2 darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą į BUAB „Oloris“ kreditorių sąrašą įtraukti J. D., kaip mirusiojo V. D., teisių perėmėją su 425,66 Eur finansiniu reikalavimu. Pareiškėjos teigimu, jos finansinis reikalavimas sudaro 15 128,23 Eur. Nagrinėjamu atveju siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą svarbus nustatyti, kokia BUAB „Oloris“ skola V. D. už visą darbo įmonėje laikotarpį.

12.       Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – ir DK) 139 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos (DK 140 straipsnio 1 dalis). Darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Darbo sutartis pasibaigia mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui (DK 53 straipsnio 1 punktas). Mirus darbuotojui, darbdavys konstatuoja darbo sutarties pasibaigimą (DK 65 straipsnio 1 dalis). Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip (DK 146 straipsnio 1, 2 dalys).

13.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 22 d. darbo sutarties, sudarytos tarp UAB „Oloris“ ir V. D., 1.3 punkte numatyta, kad V. D. bus mokamas 722 Eur dydžio darbo užmokestis per mėnesį. Minėtos darbo sutarties 7 punkte buvo numatyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir V. D. pradeda dirbti 2019 m. gegužės 23 d. BUAB „Oloris“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio duomenimis nustatyta, kad V. D. buvo apskaičiuota 49,71 Eur (65,64 Eur neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2019 m. gegužės mėn. Teismas pažymi, jog nors, pareiškėjos teigimu, BUAB „Oloris“ už 2019 m. gegužės mėn. V. D. turėjo sumokėti 328,18 Eur (722 Eur/22 d. x 10 d.) darbo užmokesčio, tačiau iš byloje pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščio ir pranešimų VSDFV matyti, jog 2019 m. gegužės mėn. V. D. dirbo 2 dienas, t. y. 2019 m. gegužės 30 d. ir 31 d. Atsižvelgęs į tai, kad, vadovaujantis byloje pateiktais duomenimis, kiti BUAB „Oloris“ darbuotojai taip pat pradėjo dirbti 2019 m. gegužės 30 d. ir (ar) 31 d., teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad 2019 m. gegužės mėn. V. D. dirbo 2 dienas, todėl jam turėjo būti sumokėta 65,64 Eur (722 Eur/22 d. x 2 d.) darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, t. y. 49,71 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius.

14.       Remiantis BUAB „Oloris“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio duomenimis nustatyta, kad V. D. buvo apskaičiuota po 470,14 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (722 Eur neatskaičius mokesčių) už 2019 m. birželio mėn. ir 2019 m. liepos mėn., iš viso 940,28 Eur. Pareiškėja šių aplinkybių neginčija, su minėta darbo užmokesčio suma sutinka.

15.       Remiantis BUAB „Oloris“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio duomenimis nustatyta, kad V. D. buvo apskaičiuota 134,02 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (172,93 Eur neatskaičius mokesčių) už 2019 m. rugpjūčio mėn. Iš byloje pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščio ir pranešimų VSDFV matyti, jog 2019 m. rugpjūčio mėn. V. D. dirbo 5 dienas, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., o laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. jis neatvyko į darbą administracijos leidimu. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. V. D. buvo suteiktos apie dviejų savaičių atostogos. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu taip pat patvirtino kaip liudytojai apklausti BUAB „Oloris“ darbuotojas ir laivo „S“ įgulos narys A. D. ir BUAB „Oloris“ vadybininkas A. A. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad, vadovaujantis byloje pateiktais duomenimis, dauguma kitų BUAB „Oloris“ darbuotojų 2019 m. rugpjūčio mėn. dirbo laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad V. D. dirbo 5 dienas, todėl jam turėjo būti sumokėta 171,90 Eur (722 Eur/21 d. x 5 d.) darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių. Atsižvelgus į tai, kad BUAB „Oloris“ už 2019 m. rugpjūčio mėn. V. D. apskaičiavo ir sumokėjo 134,02 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (172,93 Eur neatskaičius mokesčių), t. y. daugiau nei teismo nurodyta darbo užmokesčio suma, teismas vadovaujasi įmonės atliktu apskaičiavimu.

16.       Remiantis BUAB „Oloris“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio duomenimis nustatyta, kad V. D. buvo apskaičiuota 470,14 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (722 Eur neatskaičius mokesčių) už 2019 m. rugsėjo mėn. Pareiškėja su šiomis aplinkybėmis nesutinka, nurodydama, kad nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. V. D. laive „S“ liko vienas, todėl dirbo viršvalandžius, taip pat nakties metu ir poilsio dienomis, tačiau šis laikas į apskaitą neįtrauktas. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas A. D. paaiškino, jog jis kartu su laivo „S“ įgula dirbo Rygoje. Pažymėjo, kad darbas vykdavo nuo 8 val. iki 17 val., tačiau, pasibaigus darbo dienai, įgulos nariai bendru sutarimu pakaitomis po vieną likdavo budėti laive, o kiti – naktį praleisdavo įmonės užsakytame viešbutyje. Kadangi po kurio laiko įmonė nebeturėjo darbų Rygoje, 2019 m. rugsėjo 16 d. įgulos nariai, išskyrus V. D., grįžo į Lietuvą. V. D. liko Rygoje. Įgulos nariai dirbti į Rygą grįžo 2019 m. lapkričio 7 d. Iš esmės analogiškas aplinkybe nurodė liudytojai apklausti BUAB „Oloris“ darbuotojai laivo „S“ kapitonas N. C. (N. C.) ir vadybininkas A. A. Vis dėlto pastarasis pažymėjo, kad V. D. pats prašė likti Rygoje.

17.       Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog anksčiau nurodyti liudytojų parodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. V. D.BUAB „Oloris“ nurodymu dirbo Rygoje. Pažymėtina, jog nors liudytojas A. A. paaiškino, kad V. D. pats prašė likti Rygoje ir apsistoti laive „S“, tačiau iš byloje esančių duomenų, šalių ir liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. V. D. faktiškai dirbo BUAB „Oloris“, Rygoje atliko darbo funkcijas, t. y. rūpinosi laivo „S“ priežiūra, todėl įmonė turi prievolę atsiskaityti su V. D. už jo darbą minėtu laikotarpiu.

18.       Pareiškėjos teigimu, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. V. D. laive „S“ liko vienas, t. y. vienas saugojo laivą, todėl jis dirbo 24 val. per parą. Teismas su šiomis aplinkybėmis nesutinka. Visų pirma, pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad V. D. laive „S“ liko vienas savaime nereiškia, kad jis turėjo pareigą rūpintis laivo priežiūra ir saugumu visą parą. Teismo posėdžio metu BUAB „Oloris“ vadybininkas A. A. paaiškino, kad ginčo laikotarpiu V. D. turėjo dirbti įprasta tvarka, t. y. po 8 val. per dieną. Antra, aplinkybė, jog ginčo laikotarpiu V. D. gyveno laive „S“ taip pat nereiškia, jog pastarasis dirbo visu metu, kai buvo laive. Pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad vienas iš darbo laive ypatumų yra tai, jog įprastai laivo įgula jame ne tik dirba, tačiau ir gyvena, t. y. praleidžia ten poilsiui skirtą laiką. Vis dėlto tai, jog poilsio metu įgulos narys lieka laive, nereiškia, jog minėtas laikas priskiriamas jo darbo laikui. Trečia, akivaizdu, jog V. D. negalėjo kiekvieną dieną dirbti po 24 val. per parą, kadangi fiziniam asmeniui, be kitų poreikių, reikalingas laikas miegui, pavalgyti ir pan.

19.       Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. V. D. dirbdavo nuo 20 val. iki 8 val. Kaip matyti iš liudytojų paaiškinimų, ginčo laikotarpiu įmonė darbo Rygoje neturėjo, todėl labiau tikėtina, kad laivas buvo faktiškai nenaudojamas, o V. D. pagrindinė funkcija buvo saugoti laivą ir tuo atveju, jie atsirastų netikėtų gedimų, juos šalinti. Taigi esant šioms aplinkybėms labiau tikėtina, kad dienos metu, t. y. nuo 8 val. iki 17 val., V. D. darbo neturėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nustatyta, kad tuo metu, kai visa laivo „S“ įgula Rygoje dirbo įprastu režimu, t. y. nuo 8 val. iki 17 val., vienas įgulos narys likdavo saugoti laivo nakties metu. Taigi akivaizdu, jog įmonei buvo svarbu užtikrinti laivo „S“ apsaugą būtent nakties metu. Be to, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2020 m. gruodžio 19 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą duomenys leidžia daryti išadą, kad uoste, kuriame buvo laivas „S“, dienos metu, t. y. nuo 8 val. ryto dirbo sargas. Tai reiškia, jog labiau tikėtina, kad BUAB „Oloris“ buvo aktualu užtikrinti laivo apsaugą nakties metu (nuo 20 val. iki 8 val.). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. V. D. dirbdavo po 12 val., iš kurių po 8 val. nakties metu.

20.       Pažymėtina, jog darbo sutarties 4 punkte numatyta, jog V. D. dirba 8 val. per dieną. Tai reiškia, kad ginčo laikotarpiu V. D. dirbo po 4 val. per dieną viršvalandžių, iš kurių po 2 val. – nakties metu. Nagrinėjamu atveju V. D.2019 m. rugsėjo mėn. dirbo: 1) 80 val. (8 val. x 10 d.) įprastu darbo režimu (nuo 8 val. iki 17 val.) darbo dienomis laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 15 d.; 2) 22 val. (2 val. x 11 d.) įprastu laiku (nuo 20 val. iki 22 val.) darbo dienomis laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.; 3) 66 val. (6 val. x 11 d.) naktį (nuo 22 val. iki 4 val.) darbo dienomis 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.; 4) 22 val. (2 val. x 11 d.) viršvalandžių naktį (nuo 4 val. iki 6 val.) laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.; 5) 22 val. (2 val. x 11 d.) viršvalandžių įprastu laiku (nuo 6 val. iki 8 val.) laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.; 5) 32 val. (8 val. x 4 d.) poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.; 6) 16 val. (4 val. x 4 d.) viršvalandžių poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

21.       DK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis (DK 144 straipsnio 2, 3, 4 dalys). 2019 m. rugsėjo mėn. buvo 168 val. darbo valandos (dirbant 5 dienas per savaitę po 8 val.). Tai reiškia, kad V. D. darbo užmokestis sudarė 2,80 Eur per 1 val. atskaičius mokesčius (470,14 Eur atskaičius mokesčius (722 Eur neatskaičius mokesčių) / 168 val.). Taigi, BUAB „Oloris“ už 2019 m. rugsėjo mėn. turėjo sumokėti V. D.: 1) 285,60 Eur ((80 val. + 22 val.) x 2,80 Eur) už darbą įprastu laiku; 2) 277,20 Eur (66 val. x 2,80 Eur x 1,5) už darbą naktį; 3) 123,20 Eur (22 val. x 2,80 Eur x 2) už viršvalandžius naktį; 4) 92,40 Eur (22 val. x 2,80 Eur x 1,5) už viršvalandžius įprastu laiku; 5) 179,20 Eur (32 val. x 2,80 Eur x 2) už darbą poilsio dienomis; 6) 89,60 Eur (16 val. x 2,80 Eur x 2) už viršvalandžius poilsio dienomis; iš viso 1 047,20 Eur atskaičius mokesčius.

22.       Nagrinėjamu atveju V. D.2019 m. spalio mėn. dirbo: 1) 46 val. (2 val. x 23 d.) įprastu laiku (nuo 20 val. iki 22 val.) darbo dienomis; 2) 138 val. (6 val. x 23 d.) naktį (nuo 22 val. iki 4 val.) darbo dienomis; 3) 46 val. (2 val. x 23 d.) viršvalandžių naktį (nuo 4 val. iki 6 val.); 4) 46 val. (2 val. x 23 d.) viršvalandžių įprastu laiku (nuo 6 val. iki 8 val.); 5) 64 val. (8 val. x 8 d.) poilsio dienomis; 5) 32 val. (4 val. x 8 d.) viršvalandžių poilsio dienomis.

23.       2019 m. spalio mėn. buvo 183 darbo valandos (dirbant 5 dienas per savaitę po 8 val.). Tai reiškia, kad V. D. darbo užmokestis sudarė 2,57 Eur už 1 val. atskaičius mokesčius (470,14 Eur atskaičius mokesčius (722 Eur neatskaičius mokesčių) / 183 val.). Taigi, BUAB „Oloris“ už 2019 m. spalio mėn. turėjo sumokėti V. D.: 1) 118,22 Eur (46 val. x 2,57 Eur) už darbą įprastu laiku; 2) 531,99 Eur (138 val. x 2,57 Eur x 1,5) už darbą naktį; 3) 236,44 Eur (46 val. x 2,57 Eur x 2) už viršvalandžius naktį;4) 177,33 Eur (46 val. x 2,57 Eur x 1,5) už viršvalandžius įprastu laiku; 5) 328,96 Eur (64 val. x 2,57 Eur x 2) už darbą poilsio dienomis; 6) 164,48 Eur (32 val. x 2,57 Eur x 2) už viršvalandžius poilsio dienomis; iš viso 1 557,42 Eur atskaičius mokesčius.

24.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. V. D. dirbo vienas, t. y. nutarties 19-23 punktuose nustatytu režimu. 2019 m. lapkričio 7 d. prie V. D. prisijungė likę laivo „S“ įgulos nariai, todėl darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. (V. D. dingimo) V. D. dirbo po 8 val. per dieną nuo 8 val. iki 17 val. Taigi V. D.2019 m. lapkričio mėn. dirbo: 1) 6 val. (2 val. x 3 d.) įprastu laiku (nuo 20 val. iki 22 val.) darbo dienomis iki 2019 m. lapkričio 6 d.; 2) 88 val. (8 val. x 11 d.) įprastu laiku (nuo 8 val. iki 17 val.) nuo 2019 m. lapkričio 7 d.; 3) 18 val. (6 val. x 3 d.) naktį (nuo 22 val. iki 4 val.) darbo dienomis; 4) 6 val. (2 val. x 3 d.) viršvalandžių naktį (nuo 4 val. iki 6 val.); 5) 6 val. (2 val. x 3 d.) viršvalandžių įprastu laiku (nuo 6 val. iki 8 val.); 6) 16 val. (8 val. x 2 d.) poilsio dienomis; 7) 8 val. (4 val. x 2 d.) viršvalandžių poilsio dienomis; 8) 8 val. švenčių dieną (lapkričio 1 d.); 9) 4 val. viršvalandžių švenčių dieną (lapkričio 1 d.).

25.       2019 m. lapkričio mėn. buvo 160 darbo valandų. Tai reiškia, kad V. D. darbo užmokestis sudarė 2,94 Eur už 1 val. atskaičius mokesčius (470,14 Eur atskaičius mokesčius (722 Eur neatskaičius mokesčių) / 160 val.). Taigi, BUAB „Oloris“ už 2019 m. lapkričio mėn. turėjo sumokėti V. D.: 1) 276,36 Eur (94 val. x 2,94 Eur) už darbą įprastu laiku; 2) 79,38 Eur (18 val. x 2,94 Eur x 1,5) už darbą naktį; 3) 35,28 Eur (6 val. x 2,94 Eur x 2) už viršvalandžius naktį; 4) 177,33 Eur (6 val. x 2,94 Eur x 1,5) už viršvalandžius įprastu laiku; 5) 94,08 Eur (16 val. x 2,94 Eur x 2) už darbą poilsio dienomis; 6) 47,04 Eur (8 val. x 2,94 Eur x 2) už viršvalandžius poilsio dienomis; 7) 47,04 Eur (8 val. x 2,94 Eur x 2) už darbą švenčių dieną; 8) 29,40 Eur (4 val. x 2,94 Eur x 2,5) už viršvalandžius švenčių dieną; iš viso 785,94 Eur atskaičius mokesčius.

26.       Taigi BUAB „Oloris“ už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. V. D. turėjo sumokėti iš viso 4 514,47 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius.

27.       UAB „Oloris“ direktoriaus 2019 m. birželio 3 d. įsakymu V. D. laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. birželio 30 d. išsiųstas į komandiruotę Latvijoje (Rygoje). UAB „Oloris“ direktoriaus 2019 m. liepos 4 d. įsakymu V. D. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 4 d. iki 2019 m. liepos 19 d. išsiųstas į komandiruotę Latvijoje (Rygoje). Remiantis bylos duomenimis, šalių ir liudytojų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog laivo „S“ įgula iš esmės viso darbo BUAB „Oloris“ metu dirbo Rygoje. Esant šioms aplinkybėms, labiau tikėtina, kad V. D. komandiruotėje Rygoje buvo iš viso 148 dienas, t. y. nuo 2019 m. birželio 3 d. iki birželio 30 d. (28 d.); nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 31 d. (31 d.); nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. (6 d.); nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (30 d.); nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. (31 d.); nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. (22 d.). Apkreiptinas dėmesys, jog nors nemokumo administratorės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. V. D. Rygoje liko savo noru, tačiau, kaip minėta, šiuo laikotarpiu jį su BUAB „Oloris“ siejo darbo teisiniai santykiai, jis atliko su darbdaviu sutartas darbo funkcijas, todėl laikytinas jog ginčo laikotarpiu V. D. buvo komandiruotėje ir jam turėjo būti mokami teisės aktuose nustatyti dienpinigiai.

28.       DK 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (DK 170 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (toliau – ir Nutarimas) patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 punkte nustatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Nutarime numatyta, kad siunčiant darbuotoją į komandiruotę Latvijos Respublikoje jam mokami 44 Eur dienpinigiai. Nagrinėjamu atveju V. D. komandiruotė Latvijos Respublikoje truko iš viso 148 dienas, todėl jam turėjo būti apskaičiuota 6 512 Eur (44 Eur x 148 d.) dienpinigių.

29.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 24 d. BUAB „Oloris“ V. D. sumokėjo 400 Eur, 2019 m. gegužės 31 d. – 100 Eur, 2019 m. birželio 7 d. – 100 Eur, 2019 m. liepos 17 d. – 1 239,85 Eur, 2019 m. rugpjūčio 5 d. – 470,14 Eur, 2019 m. rugpjūčio 23 d. – 500 Eur, 2019 m. rugpjūčio 30 d. – 864 Eur, 2019 m. rugsėjo 12 d. – 300 Eur, 2019 m. lapkričio 7 d. – 200 Eur, 2019 m. gruodžio 23 d. – 300 Eur, iš viso 4 473,99 Eur. 2020 m. kovo 2 d. BUAB „Oloris“ sumokėjo 425,66 Eur pareiškėjai J. D.

30.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad BUAB „Oloris“ skola pareiškėjai, kaip V. D. teisių perėmėjai, sudaro 6 126,82 Eur (4 514,47 Eur + 6 512 Eur - 4 473,99 Eur - 425,66 Eur).

31.       Pareiškėja taip pat nurodo, kad BUAB „Oloris“ turi sumokėti netesybas, kadangi teisės aktų nustatytu terminu nesumokėjo V. D. priklausiusio darbo užmokesčio. Teismas pažymi, kad DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

32.       DK 147 straipsnis įtvirtina teisines pasekmes už pavėluotą darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą. Šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtos teisinės pasekmės, kai darbdavys vėluoja sumokėti darbuotojui priklausančias sumas darbo sutarties vykdymo metu, o 2 dalyje – darbo santykiams pasibaigus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

33.       Sisteminė šių normų analizė suponuoja, kad DK 147 straipsnio normų tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo.

34.       Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304-686/2017). Tiek CK įtvirtintas teisinis reguliavimas, tiek kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad pareiškėja, priėmusi palikimą, paveldėjo ir palikėjo turtines teises, konkrečiu atveju – palikėjo teisę reikalauti sumokėti jam priklausiusias su darbo santykiais susijusias išmokas (neišmokėtą darbo užmokestį, dienpinigius, netesybas).

35.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas DK 147 straipsnio 2 dalį (anksčiau galiojusio DK 141 straipsnio 3 dalį), nurodė, kad šių netesybų paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Kasacinis teismas kartu pažymi, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-443/2014). Pažymėtina, kad reikalavimas dėl netesybų nelaikytinas savarankiška turtine teise, o kyla iš turtinės teisės į su darbu susijusias išmokas. Todėl, pareiškėjai paveldėjus teisę reikalauti neišmokėtų darbo išmokų, ji įgijo teisę ir įgyvendinti iš jos tiesiogiai kylančias papildomas teises.

36.       Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) 5.1. punktą skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus. 5.13. Jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje arba darbo teisės normose nustatytų darbo užmokesčio dydžių, o asmenims, su kuriais nesudaromos darbo sutartys, – iš įstatymų nustatytų darbo užmokesčio (atlyginimo) dydžių, juos dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką skaičiuojamuoju laikotarpiu (Aprašo 5.13 punktas). Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas) (Aprašo 5.4 punktas).

37.       Taigi V. D. vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro 39,93 Eur atskaičius mokesčius ((470,14 Eur (2019 m. rugpjūčio mėn.) + 1 047,20 Eur (2019 m. rugsėjo mėn.) + 1 557,42 Eur (2019 m. spalio mėn.) / 77 d.). Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. A1-686 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2019 metais patvirtinimo“ 1.1.1. punktą 2019 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant 5 dienų darbo savaitei yra 20,9 darbo dienos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad BUAB „Oloris“ turėjo sumokėti pareiškėjai, kaip V. D. įpėdinei, 5 031,18 Eur atskaičius mokesčius (39,93 Eur x 21 d. x 6 mėn.) netesybas.

38.       Pareiškėja nurodo, kad BUAB „Oloris“ turi sumokėti jai 777,34 Eur kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos. Teismas pažymi, kad JANĮ 28 straipsnis 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju 2021 m. kovo 12 d. kreditorių susirinkimo sprendimu nutarta UAB „Oloris“ bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, todėl šiuo atveju kompensacinės palūkanos gali būti skaičiuojamos iki 2021 m. kovo 11 d.

39.       CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pažymėtina, kad tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Taigi negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir netesybos; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.

40.       Negarinėjamu atveju BUAB „Oloris“ turi sumokėti pareiškėjai kompensuojamųjų palūkanų 619,04 Eur ((6 126,82 Eur + 5 031,18 Eur) x 5 proc./365 d. x 405 d.), kurios, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, turi būti įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į netesybų dydį (5 031,18 Eur).

41.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog pareiškėjos, kaip V. D., finansinis reikalavimas BUAB „Oloris“ sudaro 6 126,82 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) ir 5 031,18 Eur netesybų (atskaičius mokesčius), iš viso 11 158 Eur, todėl BUAB „Oloris“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 2 darbotvarkė klausimu, kuriuo nutarta patvirtinti pareiškėjos 425,66 Eur finansinį reikalavimą, yra naikintinas kaip nepagrįstas.

42.       JANĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. Kitų kreditorių reikalavimai tenkinami tokia eile: 1) pirmąja eile tenkinami šių kreditorių reikalavimai: a) kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais; b) su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; c) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą; d) reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš nemokumo proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos; 2) antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai (JANĮ 94 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimai pagal šiame straipsnyje nustatytą eiliškumą tenkinami dviem etapais. Pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų. Antruoju etapu tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). JANĮ 42 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismo nutartyje ar kreditorių susirinkimo sprendime dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo darbuotojų su darbo santykiais susiję reikalavimai turi būti nurodyti pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą (toliau – Įstatymas). Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išmokos, nurodytos Įstatymo 6 straipsnio 1 punkte apskaičiuojamos, kai darbdaviui iškelta nemokumo byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, – pagal teismo nutartimi ar kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintas darbuotojų reikalavimų sumas, kurios teismo nutartyje ar kreditorių susirinkimo sprendime turi būti nurodomos atskaičius darbuotojo mokėtinas valstybinio socialinio draudimo įmokas, pensijų kaupimo įmokas pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, mokėtiną gyventojų pajamų mokestį ir kurios turi būti nurodomos atskirai pagal JANĮ ar Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytus reikalavimų tenkinimo etapus.

43.       Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, tvirtintinas kreditorės (pareiškėjos) J. D. 6 126,82 Eur (suma nurodyta pagal Įstatymą) finansinis reikalavimas, tenkintinas pirma eile pirmu etapu, ir 5 031,18 Eur (suma nurodyta pagal Įstatymą) finansinis reikalavimas), tenkintinas pirma eile antru etapu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

45.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Patenkinus 74 proc. pareiškėjos reikalavimų, pareiškėjai iš BUAB „Oloris“ priteistina 888 Eur (1 200 Eur x 74 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos J. D. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Oloris“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2 darbotvarkės klausimu.

Patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Oloris“ kreditorės J. D. finansinį reikalavimą:

- 6 126,82 Eur finansinis reikalavimas (suma nurodyta pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą), tenkintinas pirma eile pirmu etapu;

- 5 031,18 Eur (suma nurodyta pagal Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą), tenkintinas pirma eile antru etapu.

Kitą skundo dalį atmesti.

Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Oloris“ 888 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai J. D..

Išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Oloris“ nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Bankroteka“ ir įpareigoti nemokumo administratorę su šia nutartimi supažindinti kreditorius.

Išsiųsti ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos jos kopiją Garantinio fondo administratoriui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                        Larisa Šimanskienė