VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jovitos Einikienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ skundą atsakovei Ukmergės rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijai, tretieji suinteresuoti asmenys Ukmergės rajono savivaldybės administracija ir A. R., dėl sprendimo panaikinimo.

n u s t a t ė :

Pareiškėjas Ukmergės rajono medžiotojų klubas „Girelė“ teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti 2020-12-28 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. 207 ir priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad pareiškėjas nėra atsakingas už laukinių gyvūnų padarytą žalą A. R. pasėliams. Žalos padarymo laikotarpiu pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo ir galimybių vykdyti elninių žvėrių medžioklę, kadangi laikėsi medžioklės taisyklėse nustatytų terminų. Pareiškėjui 2019–2020 m. sezonui buvo išduotos 5 licencijos tauriojo elnio patinų sumedžiojimui ir 12 licencijų patelėms bei jaunikliams. Sumedžioti buvo 4 elnių patinai ir 12 patelių bei jauniklių (5 patelės, 7 jaunikliai). Pagal nustatytus limitus, pareiškėjas sumedžioti galėjo 17 stirnų patinų ir 36 pateles bei jauniklius, viso buvo suteiktos 53 licencijos stirnų sumedžiojimui. Visi stirnų medžioklės limitai buvo išnaudoti. Vieno elnio nesumedžiojimas nėra reikšminga aplinkybė dėl padarytos žalos pasėliams masto, nes iš apžiūros akto matyti, jog pasėlių plotus pažeidė ne vienas gyvūnas. Be to, pareiškėjas griežtai laikosi atrankinės medžioklės principo, todėl medžiotojai atsakingai vertina pamatytą žvėrį ir tik įvertinę, ar žvėris atitinka atrankinės medžioklės principus bei reikalavimus, priima sprendimą dėl galimybės žvėrį sumedžioti.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-02-22 įsakymu Nr. 13-227 patvirtintame Ukmergės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos darbo reglamente numatyta, kad apžiūros aktas laikomas teisėtu, kai apžiūroje dalyvauja ne mažiau kaip 3 komisijos nariai. Iš 2020-04-01 Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto matyti, jog medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūroje dalyvavo tik 2 Komisijos nariai, todėl toks Komisijos aktas yra neteisėtas. 

Pareiškėjas nebuvo informuotas apie Komisijos posėdžio laiką, todėl nebuvo sudaryta galimybė jam pareikšti savo nuomonę dėl padarytos žalos nustatymo ir apskaičiavimo, dėl ko buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis ir Europos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas.

Pareiškėjo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Paaiškina, kad medžiotojų plotų naudotojas turi atlyginti žemės ūkio pasėlių pakenkimą, kai žalą žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jei juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus. Nagrinėjamu atveju žala padaryta miškui, o ne žemės ūkio pasėliams, taip pat kanopiniai žvėrys nėra uždrausti medžioti ištisus metus.

Paaiškina, kad žala pasėliams buvo daroma nuo 2019 m. rudens, kai tik sudygo žieminio rapso pasėlis. A. R. 2019 m. spalio mėnesį buvo atvykęs į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrių ir informavo apie daromą žalą pasėliams, teiravosi pareiškėjo kontaktų, kadangi norėjo informuoti jį apie daromą žalą bei paprašyti reguliuoti stirnų, elnių populiaciją. 2019 m. gruodžio mėnesį A. R. informavo Komisijos narę N. A., kad spalio mėnesį pareiškėjui pranešta apie pasėliams daromą žalą, tačiau jis jokių veiksmų nesiėmė. Taigi pareiškėjas žinojo apie pasėliams daromą žalą dar 2019 m. rudenį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų ir ignoravo A. R. žodinį prašymą dėl elninių žvėrių populiacijos reguliavimo.

Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos skaičiavimas yra teisingas, atliktas vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika ir protingumo kriterijais. Apžiūrint A. R. 5,1 ha žieminių rapsų plotą, konstatuota, jog pasėlį pažeidė kanopiniai žvėrys (stirnos, elniai). Rasta daug pėdsakų, ekskrementų. Išmatuotas ir nustatytas 0,984 ha pažeistas žieminių rapsų plotas, kurio pažeidimo intensyvumas 85 procentai, kadangi pažeistame pasėlio plote pasėlis nuėstas, išraustas. Matyti, jog pasėlis buvo tinkamai išsivystęs, turėjo 7–8 ir daugiau lapų, tačiau jie buvo pažeisti. Daugumos rapsų šaknų gumbai ir pagrindiniai stiebai nuėsti. Pažeistas 0,984 ha plotas buvo pačiame 5,1 ha pasėlių ploto viduryje. Todėl tame pažeistame plote įdirbti žemę, atsėti kitu pasėliu bei jį prižiūrėti, nuimti derlių nebūtų ekonomiškai naudinga dėl taikomų skirtingų agrotechninių ir pasėlių priežiūros priemonių naudojimo. Apžiūros metu visi dalyvavę asmenys buvo informuoti, jog žala bus skaičiuojama vadovaujantis minėta metodika ir bus taikomos jos 11 punkto nuostatos, kadangi pasėlis pažeistas daugiau nei 70 procentų. Visi apžiūroje dalyvavę asmenys prieštaravimų nepateikė, sutiko su pažeisto pasėlio įvertinimu, pripažino, kad žalą padarė stirnos, elniai bei pasirašė apžiūros aktą.

Dėl nesusidariusio Komisijos kvorumo nurodo, kad nuo 2020-03-26 Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas. Pareiškėjas bandė išvengti vykimo į apžiūrą, teigdamas, jog Ukmergės rajone COVID-19 virusas sparčiai plinta, bijo užsikrėsti. Tačiau po diskusijų, bendru sutarimu su pareiškėju ir A. R. buvo nuspręsta į apžiūrą vykti tik 2 Komisijos atstovams, laikantis karantino reikalavimų. Taigi, nors formaliai apžiūroje dalyvavo du Komisijos nariai, tačiau tai laikytina tik formaliu trūkumu. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo dalyvavo apžiūroje, su apžiūros rezultatais sutiko ir apžiūros akte pasirašė.

Pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-02-22 įsakymo                   Nr. 13-226 2 punktą, Komisijai į posėdžius kviesti kitus asmenis galima tik esant būtinybei. Atsižvelgus į ginčo nebuvimą, Komisija nusprendė nekviesti kitų asmenų, kadangi apžiūros metu buvo aptartas tiek žalos dydis, tiek pažeidimo intensyvumas, pasėlių agrarinė būklė, žalos atlyginimą šalinančių aplinkybių buvimas ir (ar) nebuvimas. Apžiūroje dalyvavę asmenys sutiko su visomis aplinkybėmis, motyvais ir prieštaravimų nepateikė.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad sutinka su Komisijos atsiliepime išdėstytais argumentais ir pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

 Trečiasis suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime į skundą iš esmės nurodo tapačius argumentus Komisijos atsiliepime nurodytiems argumentams. Paaiškina, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas teisėtai, o pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą, todėl pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. A. R. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams nustatymo ir apskaičiavimo, kurį atliko Komisija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad Komisija 2020-12-28 sprendimu Nr. 207 medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žieminių rapsų plote, esančiame (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertino 1 287,25 Eur ir nusprendė teikti pareiškėjui šią sumą apmokėti. Sprendimo Nr. 207 priėmimo pagrindas – 2020-04-01 Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas Nr. 3 ir 2020-12-28 žalos apskaičiavimo aktas Nr. 9. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos 8 ir 10 punktų nuostatomis apskaičiavo A. R. žieminių rapsų pasėliui padarytos žalos piniginę išraišką. Išnagrinėjus visas pateiktas aplinkybes patvirtinta, kad žalą padarė stirnos, elniai. Apžiūros, vykusios 2020-04-01, metu nustatyta, kad bendrame 5,10 ha žieminių rapsų plote, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimas nustatytas 0,984 ha plote, kuriame sunaikinta 85 procentų (0,8364 ha) žieminių rapsų ploto. Komisija konstatavo, jog 0,984 ha plote pasėlis nuėstas, išraustas. Pasėlis buvo tinkamai išsivystęs, turėjo 7–8 ir daugiau lapų, tačiau jie sunaikinti (nuėsti), liko tik lapų koteliai. Daugumos rapsų koteliai taip pat nuėsti. Pasėlis auginamas pagal agrotechninius reikalavimus. Žalos atlyginimą šalinančių aplinkybių nenustatyta. Nuspręsta, kad 0,984 ha plote pasėlis yra visiškai sunaikintas. Komisijos nariai ir kiti apžiūroje dalyvavę asmenys prieštaravimų ir (ar) pastabų nepateikė.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Medžioklės įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-12-20 iki 2020-12-31), Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359 (toliau – ir Metodika), nuostatos. Taip pat taisyklės, įtvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos darbo reglamente, patvirtintame Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-02-22 įsakymu                 Nr. 13-226 (toliau – ir Reglamentas).

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). 

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.2 papunktyje numatyta, kokiais laikotarpiais leidžiama medžioti tauriuosius elnius, o 15.2.4 papunktyje numatyta, kokiais laikotarpiais leidžiama medžioti stirnas – tauriųjų elnių ir stirnų nėra uždrausta medžioti ištisus metus, todėl esant pagrindui, medžioklės plotų naudotojas privalo atlyginti šių gyvūnų žieminiams rapsams padarytą žalą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentai dėl nurodomų sumedžiojamų gyvūnų limitų ir terminų yra atmestini, kadangi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte aiškiai nurodyta, kokiais atvejais medžioklės plotų naudotojas atlygina gyvūnų padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju, žala žemės ūkio pasėliams buvo padaryta kanopinių žvėrių.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Metodikoje (Įstatymo 18 straipsnio 8 dalis). Metodikos 2 punkte taip pat numatyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui, hidrotechnikos įrenginiams, vadovaujantis Metodika, vertinama ir apskaičiuojama Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje numatytais atvejais. Tačiau Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis, nustatanti sąlygą žalos atlyginimui – jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, imperatyviai nurodo, jog tokios apsaugos priemonės turi būti patvirtintos Metodikoje. Metodikoje imperatyviai įtvirtintas tik vienas reikalavimas pasėlių apsaugai, t. y. Metodikos 12 punkte nustatytas reikalavimas pasėlių, auginamų iki 3 ha žemės sklype, apsaugai, kuris ginčo atveju nėra taikytinas (ginčo atveju pasėlių plotas, kuriame nustatytas pakenkimas, viršija 3 ha ribą). Taigi nagrinėjamu atveju pasėlių savininkas neturėjo pareigos taikyti pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones ir turėjo būti spręstinas medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo klausimas.

        Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju aktualus Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis) reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, sprendimo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. LVAT laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (žr., pvz., LVAT 2009-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-557/2009,                   2010-07-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2014-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2015-03-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015). 

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis numato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas žalos apskaičiavimą ginčija tuo, kad pasėliams padaryta žala kovo mėnesį, todėl mano, jog dar tais pačiais ūkiniais metais trečiasis suinteresuotas asmuo pasėlius galėjo atsėti ir sulaukti derliaus.

Metodikos 7 punkte nustatyta, kad žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 punktas); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (Metodikos 7.2 punktas).

Remiantis Metodikos 10 punktu, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas. Apskaičiuojant žalos piniginę išraišką dėl daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų pakenkimo, prie negautos produkcijos vertės pridedamos daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų atnaujinimo vidutinės išlaidos, nurodytos normatyvinėse kainose.

Pagal Metodikos 11 punktą, jeigu vienmečiai iš rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir vertinant žalą (vertinimas atliekamas iki pavasario darbų pradžios) nustatoma, kad visiškai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti atsėti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams atsėti, taikant normatyvines pasėlių atsėjimo kainas. Visiškai sunaikintais pasėliais laikomi tokie, kai pasėlio plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų.

LVAT yra pažymėjęs, kad individualaus administracinio akto motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodyti pačiame administraciniame akte. Skundžiamo administracinio akto priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2018 ir kt.). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymą, teikiamų atsiliepimų ar kitų procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindai. Tik esant konkretiems skundžiamo administracinio akto priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam vertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014-04-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1068/2014; 2019-11-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4631-968/2019).

Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 3 ir Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktą Nr. 9 bei anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog atsakovė aplinkybes dėl galimybės atsėti pasėlius nurodė tik atsiliepime, tačiau, vertindama žalą, neatsižvelgė, ar žemės plote nauji pasėliai galėjo būti atsėti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais. 

Teismas pastebi, kad nors atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą vadovavosi Metodikos 11 punktu, kuris žalos apskaičiavimą sieja tik su tiesioginėmis išlaidomis, reikalingomis sunaikintiems pasėliams atsėti, 2020-12-28 žalos apskaičiavimo akte bendrą žalos dydį apskaičiavo pagal netekto derliaus vertę (nors Metodikos 11 punktas tokio elemento nenumato). Atsakovės          2020-12-28 žalos apskaičiavimo akto, kuriuo remiantis priimtas ginčijamas sprendimas, duomenys ir nurodytas teisinis reglamentavimas yra prieštaringas – viena vertus, žalos apskaičiavimo teisinis pagrindas nurodomas Metodikos 8, 10, 11 punktai, tačiau Metodikos 10 punktas žalą sieja su netekto derliaus verte, o Metodikos 11 punktas žalą sieja su tiesioginėmis išlaidomis pasėliui atsėti. Nepaisant to, kad žalos apskaičiavimo akte nurodomi keli Metodikos punktai (kurie reglamentuoja skirtingus žalos apskaičiavimo atvejus), o atsakovė atsiliepime teigia žalą apskaičiavusi pagal galimybę atsėti pasėlius (Metodikos 11 punktas), faktiškai žala jos apskaičiavimo akte apskaičiuota pagal netekto derliaus vertę ir taikant netekto derliaus formulę, t. y. Metodikos 10, o ne 11 punktą.

Teismas pastebi, kad Medžiojamųjų gyvūnų sunaikintų augalų pasėlių atsėjimo tiesioginės išlaidos vienam hektarui yra numatytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2019-12-30 nutarime Nr. 3D-731 „Dėl Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2020 metais sąrašo patvirtinimo“, tačiau Komisija, apskaičiuodama žalą ir nurodžiusi, kad taiko Metodikos 11 punktą, šių normatyvinių kainų netaikė.

Taigi Komisija, nurodydama, kad taiko Metodikos 11 punktą, neskaičiavo ūkininko A. R. tiesioginių išlaidų, patirtų sunaikintiems pasėliams atsėti, o teigdama, kad sunaikintus pasėlius A. R. gali atsėti, žalą vis tiek apskaičiavo pagal derliaus netekimo, o ne tiesioginių išlaidų formulę.

Be to, Komisija apžiūros akte nustatė mažesnį nei 100 procentų pažeidimo intensyvumą (85 procentus), tačiau apskaičiuojant atlygintinos žalos dydį, taikytas 100 procentų pažeidimo intensyvumas. Komisija, skaičiuodama medžiojamų gyvūnų padarytą pasėliams žalą, Metodikos 11 punktą taikė nepagrįstai, tokio savo sprendimo nemotyvuodama – nors ir buvo nustatytas pasėlių sunaikinimo intensyvumas daugiau nei 70 procentų (nustatyti 85 procentai), tačiau pagal Metodikos 11 punktą, Komisija nevertino ar sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai galėjo būti atsėti ir jų derlius užaugti dar tais pačiais ūkiniais metais, t. y. Komisija, apskaičiuodama nagrinėjamu atveju atlygintiną žalą iš esmės rėmėsi tik viena iš Metodikos 11 punkte nurodytų sąlygų (visiškai sunaikintas pasėlis), nenustatinėdama kitos Metodikos 11 punktui būtinos sąlygos – ar toks pasėlis gali būti atsėtas ir sulauktas jo derlius. 

Pažymėtina, jog pasėlio pakenkimo intensyvumas apskaičiuojamas pagal Metodikos 7 punktą, t. y. nustatant plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas ir pasėlio pakenkimo intensyvumą. Iš Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo akto Nr. 9 matyti, kad jame tik deklaratyviai nurodoma, jog 100 procentų pasėlio pažeidimo intensyvumas skaičiavimuose yra taikytas Metodikos 11 punkto nuostatomis. Taigi atsakovė nemotyvavo, kokiu pagrindu taiko Metodikos 11 punktą, neapskaičiuodama tiesioginių išlaidų, nepaisant to, nustačiusi 85 procentų pažeidimo intensyvumą, ji vėliau pritaikė 100 procentų pasėlio pažeidimo intensyvumą.

Iš ginčijamo sprendimo turinio taip pat matyti, kad atlikdama motyvuotą nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių vertinimą, Komisija iš esmės perrašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. 3 nurodytas aplinkybes, nustatytas apžiūros metu, tačiau savarankiško aplinkybių vertinimo neatliko. Ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra atlikta aiški teisinių santykių kvalifikacija.

Taigi ginčijamas Komisijos sprendimas priimtas vienas kitam prieštaraujančių faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo pagrindu, t. y. Komisija, apskaičiuodama žalos dydį, turėjo pasirinkti konkretų Metodikos punktą ir žalos apskaičiavimo metodą (Metodikos 10 ar Metodikos 11 punktas), o apskaičiuodama žalą tokį skaičiavimą pagrįsti konkrečiomis Metodikos punkto nuostatomis, o ne atskiromis juose įtvirtintomis sąlygomis. Žalos apskaičiavimas turi būti aiškus ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam ginčijamą sprendimą, tačiau ir asmeniui, kurio atžvilgiu toks sprendimas priimamas. Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo sprendimo, žalos apskaičiavimo, apžiūros aktų matyti, kad juose nurodyti duomenys yra prieštaringi, o ginčijamame sprendime tokios klaidos nėra ištaisytos, žalos apskaičiavimas nėra motyvuotas, jis nėra aiškus. Komisijos pozicija, kad žala apskaičiuota, nes pasėliai gali būti atsėti yra prieštaringa, atsižvelgiant į tai, kad žalos apskaičiavimo akte tiesioginės išlaidos nėra nurodytos, o žala apskaičiuota pagal netekto derliaus vertę.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad ginčijamas sprendimas naikintinas dėl procedūrinių pažeidimų, kadangi apžiūros metu nesusidarė Komisijos kvorumas. Taip pat teigia, kad nebuvo informuotas apie Komisijos posėdžio laiką.

Reglamento 10 punkte numatyta, kad Komisija, nuvykusi į žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams padarytos žalos apžiūros vietą, surašo aktą, kurį pasirašo visi apžiūroje dalyvavę Komisijos nariai, medžioklės plotų naudotojo atstovas, žemės sklypo, ūkinių gyvūnų savininkas, valdytojas, naudotojas ar jį atstovaujantis asmuo. Apžiūroje dalyvaujantieji ir nesutinkantys su Akte surašyta informacija gali išreikšti atskirą nuomonę parašydami komentarą ir pasirašydami. Aktas laikomas teisėtu, kai apžiūroje dalyvauja ne mažiau kaip 3 Komisijos nariai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, iš esmės rėmėsi Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktu Nr. 3. Įvertinus minėto akto turinį, matyti, kad apžiūros metu dalyvavo du komisijos nariai – S. S. ir N. A.. Taigi buvo pažeistas Reglamento 10 punktas (aktas laikomas teisėtu, kai apžiūroje dalyvauja ne mažiau kaip 3 komisijos nariai).

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-02-22 įsakymo Nr. 13-226 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos sudarymo“ 2 punkte numatyta, kad sudarytai komisijai, esant būtinybei, į posėdžius leidžiama kviesti kitus asmenis. Komisijos įsitikinimu, nebuvo būtinybės kviesti pareiškėjo į posėdį dėl ginčo nebuvimo, kadangi pasėlių apžiūros metu buvo aptartas tiek žalos dydis, tiek pažeidimo intensyvumas, pasėlių agrarinė būklė, žalos atlyginimą šalinančių išimčių buvimas (nebuvimas), taip pat buvo aptarta, kaip bus skaičiuojama žala, kuo bus vadovaujamasi skaičiuojant žalą. Visi apžiūroje dalyvavę asmenys sutiko su visomis aplinkybėmis, motyvais ir prieštaravimų nepateikė.

Pareiškėjo teisė į gerą administravimą įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 41 straipsnyje, kuriame numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Ši teisė apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktas); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktas). Chartijos 42 straipsnyje įtvirtinta, jog kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų bet kurios formos dokumentais.

Teismas pažymi, kad pagal LVAT praktiką, gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (žr., pvz., 2012-05-31 sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012). Asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros (žr., pvz., 2015-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., 2015-07-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (žr., pvz., LVAT 2015-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-07-09 nutartį administracinėje byloje            Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.).

Nustatyta, kad Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. 3 nurodytas 85 procentų pažeidimo intensyvumas, tačiau Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo akte Nr. 9 buvo taikytas 100 procentų pažeidimo intensyvumas. Be to, Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. 3 nurodyta, kad vadovaujantis Metodikos 11 punktu, nuspręsta, jog 0,984 ha plote pasėlis yra visiškai sunaikintas. Atsižvelgus į tai, kad buvo nuspręsta, jog pasėlis visiškai sunaikintas, pareiškėjas galėjo tikėtis, kad bus apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams atsėti, taikant normatyvines pasėlių atsėjimo kainas. Konstatuotina, jog tarp Komisijos priimtų apžiūros ir žalos apskaičiavimo aktų egzistuoja prieštaravimai vienas kitam, todėl vien tai, kad pareiškėjas sutiko su Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. 3 nurodytomis aplinkybėmis, nereiškia, kad pareiškėjas sutiko su padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo tvarka, kuria vadovavosi Komisija, ir apskaičiuotos žalos dydžiu. Komisija, dirbdama rūpestingai ir atidžiai, turėjo užtikrinti pareiškėjo dalyvavimą posėdyje ir leisti jam išreikšti savo poziciją prieš Komisijai priimant ginčijamą sprendimą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nėra nurodyta, kokiu pagrindu taikytas 100 procentų pažeidimo intensyvumas, teisės normos nesusietos su faktinėmis aplinkybėmis, ginčijamas sprendimas priimtas remiantis Metodikos 11 punktu, tačiau tiesioginės išlaidos neapskaičiuotos. Be to, teismas nustatė ir procedūrinių Komisijos pažeidimų, nors jie nėra esminiai, tačiau atsižvelgus į tai, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, tai nustatyti procedūriniai pažeidimai taip pat vertintini kritiškai. Taigi pareiškėjo ginčijamas 2020-12-28 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimas Nr. 207 yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinas. Pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 500 Eur.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėjas byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 1) 2021-01-26 atstovavimo sutartį, kuria advokatui Mindaugui Normantui pavesta atstovauti pareiškėją;                                 2) 2021-02-04 pinigų priėmimo kvitą Nr. 1079502 iš kurio matyti, kad pareiškėjas už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 500 Eur.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pagal LVAT 2020-04-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1322-520/2020 suformuotą praktiką, skaičiuojant maksimalų už atitinkamo procesinio dokumento parengimą priteistiną dydį, atskaitos tašku imama sumokėjimo už suteiktas teisines paslaugas data. Kadangi pareiškėjas už teisines paslaugas sumokėjo 2021-02-04, sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo surašymą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2020 metų trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 454,80 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 3 637 Eur (1 454,80 Eur (2020 m. trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 2,5 koeficientas). Pareiškėjos prašoma priteisti 500 Eur suma už skundo parengimą yra ženkliai mažesnė už maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjui iš atsakovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ skundą patenkinti.

Panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos                  2020-12-28 sprendimą Nr. 207.

Priteisti pareiškėjui Ukmergės rajono medžiotojų klubui „Girelė“ (juridinio asmens kodas: 191552486) iš atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.