Civilinė byla Nr. e2A-1086-896/2022

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16575-2019-6

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 2.6.18.3  

        (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 11  d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Tamašausko ir Rasos Urbanavičiūtės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Photo energy“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-180-429/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Photo energy“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kosto mozaika“ dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo A. B..

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       2019 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Photo energy“ (toliau – ir UAB „Photo energy“, ieškovė) pareiškimas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kosto mozaika“ (toliau – ir UAB „Kosto mozaika“, atsakovė) dėl teismo įsakymo išdavimo dėl be pagrindo įgytų lėšų 7 000 Eur priteisimo. Teismo įsakymas priimtas 2019 m. spalio 9 d., jam įsiteisėjus, teismo įsakymas išduotas kreditoriui ir įvykdytas. Antstolis nuo atsakovės banko sąskaitos nurašė 8 241,78 Eur sumą, įskaitant ir vykdymo išlaidas.

2.       Atsakovė 2020 m. kovo 13 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo, prašydama panaikinti 2019 m. spalio 9 d. teismo įsakymą, atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir juos priimti. Teismas prieštaravimus priėmė 2020 m. kovo 17 d. ir pranešė kreditorei, kad ši turi teisę pareikšti ieškinį.

3.       Ieškovė UAB „Photo energy“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kosto mozaika“ 7 000 Eur be pagrindo įgytą sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 2 d. atliko 7 000 Eur pavedimą į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą Luminor Bank AS. Šalys nebuvo sudariusios jokios rangos sutarties, ieškovė pavedime nurodė klaidingą mokėjimo paskirtį. Atsakovė pinigus gavo be jokio teisinio pagrindo. Atsakovė dirbo A. B. privačiame name (duomenys neskelbtini), bet ne ieškovės objekte. Atsakovės pateikta rangos sutartis nepasirašyta nei vienos iš bylos šalių, akivaizdu, kad bylos šalys jokios rangos sutarties dėl statybos darbų atlikimo, adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), nesudarė. Atsakovės pateiktas atliktų darbų aktas Nr. 9 nepasirašytas atsakovės, akte nenurodyta, kam jis yra skirtas. Atsakovės pateikti į bylą susirašinėjimai patvirtina aplinkybę, jog dėl statybos darbų atlikimo atsakovė tarėsi ne su ieškove, o su fiziniu asmeniu A. B.. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė mokėjo atsakovei už A. B. atliekamus darbus ar mainais būtų gavusi paslaugas iš atsakovės.

4.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą – grąžinti atsakovei iš ieškovės vykdant teismo įsakymą išieškotus 8 241,78 Eur. Procesiniuose dokumentuose nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. liepos 10 d. ieškovė ir atsakovė sudarė rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti trinkelių klojimo darbus ieškovės nurodytoje vietoje ir darbus perduoti ieškovei, o ieškovė – šiuos darbus priimti ir už juos atsiskaityti. 2019 m. liepos 30 d. atsakovė pateikė ieškovei Atliktų darbų aktą Nr. 9, kuriame buvo nurodyti atsakovės atlikti darbai ir nurodyta jų kaina – 10 430 Eur. Ieškovė darbus priėmė ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. atliko dalinį 7 000 Eur mokėjimą į atsakovės banko sąskaitą, nurodė, kad tai „avansas pagal rangos sutartį Nr. 2019-07-10“, liko skolinga atsakovei 3 410 Eur. Vėliau ieškovės atstovai pradėjo reikšti pretenzijas atsakovei dėl atliktų darbų kokybės trūkumų. Atsakovės atstovė ir ieškovės atstovas Rinaldas Viliušis tarpusavyje komunikavo (el. pašto adreso (duomenys neskelbtini)). 2017 m. gruodžio 31 d. ieškovės balanso duomenimis ieškovė savo banko sąskaitoje esančiais pinigais disponuoja retai; 7 000 Eur suma ieškovei, atsižvelgiant į jos pardavimo pajamas ir balanse esantį turtą, yra itin reikšminga; mokėjimą atliko ieškovės vadovas, todėl mažai tikėtina, kad pinigai buvo pervesti atsakovei dėl neapdairumo ar per klaidą. Sutartiniai santykiai egzistavo tarp atsakovės ir ieškovės, o ne tarp atsakovės ir trečiojo asmens. Ieškovė ir A. B. yra susiję, juos atstovauja tas pats advokatas Rinaldas Viliušis. A. B. praeityje buvo 100 procentų ieškovės akcijų savininkas, ieškovei yra prieinami dokumentai, susiję su A. B.. Atsakovei apie ginčą tapo aišku tik gavus antstolio patvarkymą dėl 7 000 Eur išieškojimo įsakymo pagrindu ir 1 241,78 Eur dydžio papildomų išlaidų vykdymo procese.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Kosto mozaika“ iš ieškovės UAB „Photo energy“ 3 557,40 bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Photo energy“ 27,64 Eur pašto išlaidas. 

6.       Teismas nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė atliko 7 000 Eur pavedimą į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor banke AS. Mokėjimo paskirtyje nurodė: „ avansas pagal rangos sutartį Nr. 2019-07-10“. Atsakovė įrodinėja, jog 2019 m. liepos 10 d. Rangos sutartis buvo sudaryta su UAB „Photo energy“ dėl darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), Kauno r., o darbų atlikimą patvirtina Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 9. Atsakovė prašė taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą ir gražinti 8 241,78 Eur, priverstinai  2019 m. spalio 9 d. teismo įsakymo pagrindu išieškotus iš atsakovės. Byloje nėra ginčo, kad darbai buvo atlikti privačioje A. B. namų valdoje, (duomenys neskelbtini), Kauno r. Atsakovė UAB „Kosto mozaika“, teikdama teismui prieštaravimus dėl įsakymo išdavimo, į bylą pati pateikė 2019 m. liepos 10 d. Rangos sutartį, pagal kurią ieškovė ir atliko 7 000 Eur mokėjimą. Rangos sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti trinkelių klojimo darbus ieškovės nurodytoje vietoje ir juos perduoti ieškovei, o ieškovė – šiuos darbus priimti ir už juos atsiskaityti. 2019 m. liepos 30 d. atsakovė ieškovei pateikė atliktų darbų aktą Nr. 9. Akte buvo išvardinti atsakovės atlikti darbai ir nurodyta jų kaina – 10 430 Eur. Akte nurodytus darbus ieškovė priėmė ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. atliko dalinį 7 000 Eur mokėjimą į atsakovės banko sąskaitą, liko nesumokėta 3 430 Eur. Mokėjimo paskirtyje ieškovė nurodė, kad tai „avansas pagal rangos sutartį Nr. 2019-07-10“. Atlikusi 7 000 Eur mokėjimą už akte nurodytus darbus, ieškovė atsakovei liko skolinga 3 410 Eur.

7.       Teismo vertinimu, 7 000 Eur suma, kurią atsakovė gavo iš ieškovės, yra pateisinama iš Rangos sutarties kilusiais sutartiniais santykiais, egzistavusiais tarp atsakovės ir ieškovės. Dėl to ieškovės atliktą 7 000 Eur mokėjimą atsakovė gavo teisėtai ir ši suma negali būti išreikalaujama CK 6.237 straipsnio pagrindu kaip atsakovės be pagrindo įgytas turtas. Be to, CK 6.237 straipsnio normos taikymui yra būdingas subsidiarumas, t. y. CK 6.237 straipsnis taikomas tik tuo atveju, kai kiti civilinės teisės gynybos būdai negalimi ar neduoda norimo rezultato. Šiuo atveju ieškovė savo teisių pažeidimą (jei mano, kad toks yra), susijusį su Rangos sutarties pagrindu atliktų darbų trūkumais, gali ginti naudodamasi kitais CK numatytais civilinių teisių gynybos būdais, todėl CK 6.237 straipsnis dėl savo subsidiaraus pobūdžio šiuo atveju negali būti taikomas.

8.       Teismas sutiko su atsakovės išsakyta pozicija, kad, vertinant ieškovės finansinius duomenis, pateiktus į bylą, matyti, kad ieškovė savo banko sąskaitoje esančiais pinigais disponuoja gana retai. Be to, 7 000 Eur suma ieškovei, atsižvelgiant į jos uždirbamas pardavimo pajamas ir balanse esantį turtą, yra itin reikšminga. Todėl darytina išvada, kad 7 000 Eur mokėjimas (2019 m. rugpjūčio 2 d. pavedimas) buvo atliktas tarp ieškovės ir atsakovės egzistavusių bei iš Rangos sutarties kilusių teisinių santykių pagrindu. Tarp ieškovės ir atsakovės atstovų vykusi korespondencija dėl Rangos sutarties pagrindu atliktų darbų kokybės trūkumų šalinimo patvirtina sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės egzistavimą bei rangos sutarties vykdymą. Tai, kad atsiskaitymai tarp ieškovės ir atsakovės vyko, byloje patvirtina pačios ieškovės sumokėtas 7 000 Eur avansas, todėl ieškovė yra nesąžininga, nes pati ieškovė pervedė atsakovei rangos sutarties pagrindu už 2019 m. liepos 30 d. atliktų darbų akte Nr. 9 nurodytus darbus, tačiau teigė, kad pas ją yra tokia praktika – nepasirašyti vykdomos rangos sutarties ir nemokėti, jei atlikti darbai turi kokybės trūkumų. Tai, kad atliktų darbų akto Nr. 9 – 10 410 Eur sumai nepasirašė ieškovė, ginčo tarp šalių nėra, nes tai patvirtina šalių susirašinėjimas.

9.       Teismas ieškovės teiginius, jog dėl statybos darbų atlikimo, derybų, broko taisymo (duomenys neskelbtini), atsakovė tarėsi ne su ieškove, o su trečiuoju asmeniu A. B., vertino kritiškai, kadangi trečiasis asmuo A. B. tam tikru laikotarpiu buvo pats UAB „Photo energy“ direktorius. Teismas padarė išvadą, kad ieškovę ir trečiąjį asmenį tam tikru laiku siejo darbiniai teisiniai santykiai, todėl ir susirašinėjimas, vykęs tarp atsakovės ir trečiojo asmens, laikytinas žinomu ir ieškovei. Atkreipė dėmesį taip pat į tai, kad ir 2019 m. birželio 18 d. tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta analogiška Rangos sutartis, kuria šalys taip pat susitarė dėl trinkelių dėjimo. Teismas laikė, kad ieškovei buvo žinoma, kad 2019 m. liepos 10 d. buvo tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Rangos sutartis, kurios pagrindu ir buvo atliktas 7 000 Eur mokėjimas, kad atsakovė 7 000 Eur, atliekant ieškovei 2019 m. rugpjūčio 2 d. pavedimą, šias lėšas gavo pagrįstai už Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei atliktus darbus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Photo energy“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Byla jau buvo išnagrinėta 2020 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apylinkės teisme ir 2020 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teisme, teismai nustatė visiškai priešingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad lėšos įgytos be pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo dėl to, kad trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas A. B.. Pirmosios instancijos nustatė: 1) atsakovės pateikta 2019 m. liepos 10 d. rangos sutartis yra be parašų; 2) atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie ofertos dėl statybos darbų pateikimo ieškovei; 3) atsakovė nepateikė ieškovės aiškaus ir besąlygiško sutikimo su oferento (atsakovės) pateiktu pasiūlymų ir 4) įrodymų apie rangos sutarties dėl statybos darbų atlikimo, sudarymą ar vykdymą, adresu Kauno r. (duomenys neskelbtini). Teismas be kitą ko įvertino ir dokumento, kurį atsakovė vadina 2019 m. liepos 10 d. rangos sutartimi, turinį: 1) dokumente nurodytas klaidingas ieškovę tariamai atstovaujančio asmens J. P. veikimo pagrindas (nurodyta, jog tuometinis ieškovės direktorius veikia gimnazijos įstatų pagrindu); 2) statybos darbų objektas nekonkretus (nurodyta Kauno r. (duomenys neskelbtini)); 3) atsakovės pateiktas atliktų darbų aktas Nr. 9 nepasirašytas nei tariamai darbus priėmusio asmens, nei darbus atlikusio asmens (nėra aišku nei kas apskritai turėjo aktą pasirašyti). Byloje atsakovė nepateikė nei jokių sąskaitų faktūrų, kitų buhalterinių duomenų, kurie įrodytų, kad atsakovės deklaruojami statybos darbai tikrai buvo atlikti ieškovės naudai. Teismas aiškiai patvirtino, kad atsakovė iš tikrųjų tarėsi su trečiuoju asmeniu A. B., o ne su ieškove. O Atsakovės deklaratyvius argumentus, jog neva darbus atsakovė atlikinėjo per ieškovę A. B., naudai teismas atmetė kaip neįrodytus.

10.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino ieškovę ir trečiąjį asmenį. Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog ieškovė ir atsakovė būtų susirašinėjusios elektroniniais laiškais, ar SMS žinutėmis, ar dar kito tipo susirašinėjimo programomis. Priešingai, byloje yra tik korespondencija vykusi tarp trečiojo asmens A. B. ir atsakovės. Byloje nebuvo ginčo ir šalys neįrodinėjo faktinių aplinkybių dėl A. B. atstovavimo ieškovės interesams ar veikimą jos vardu. Teismas taip pat klaidingai interpretavo trečiojo asmens 2021 m. lapkričio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, nes šiuos paaiškinimus laikė ieškovės paaiškinimais. Ginčo pavedimo atlikimo metu ir tariamos sutarties (nepasirašytos ir nevykdytos) sudarymo metu trečiasis asmuo A. B. nebuvo nei ieškovės atstovas, nei akcininkas. Šias aplinkybes patvirtina Registrų centro duomenys. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo veikė už ieškovę.  

10.3.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė teisinį santykį tarp ieškovės ir atsakovės, nes ieškovė ir atsakovė nesitarė dėl statybos darbų atlikimo trečiojo asmens privačioje nuosavybėje.  Byloje nėra pateikta jokios pasirašytos sutarties, atliktų darbų akto, išrašytų sąskaitų faktūrų, statybos žurnalo ir kitų su statybos darbų atlikimu susijusių dokumentų. Atsakovė nepateikė nei pasirašytos statybų rangos sutarties, nei bet kokio susirašinėjimo ar kito išvestinio dokumento, kuris kaip nors patvirtintų šalių ikisutartinius santykius, sutarties vykdymą, darbų atlikimą, pridavimą, reikalavimą apmokėti ir t.t. Sutartinius santykius atsakovė įrodinėjo deklaratyviais teiginiais ir pačios paruoštais ir nei teiktais, nei pasirašytais dokumentais (sutartimi, perdavimo aktu). Atsakovės teikta sutartis yra be parašų (nes šalys nieko nesitarė), ir net sutarties tekstas netikslus, pvz.: sutarties preambulėje yra nurodoma „UAB „Photo energy“, atstovaujama direktoriaus J. P., veikiančios gimnazijos įstatų pagrindu“. Ieškovė nėra švietimo įstaiga (gimnazija), o jos tuometinis vadovas neveikė pagal švietimo įstaigos (gimnazijos) įstatus. Be to, dokumente nėra įvardytas tikslus objektas ir jo adresas. Sutartyje nurodytas objektas yra „Kauno r. (duomenys neskelbtini)“. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė pagal 2019 m. liepos 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 9 (toliau – Aktas) priėmė atsakovės tariamai atliktus statybos darbus ir tuo tikslu neva atliko pavedimą. Pirma, Aktas yra nepasirašytas nei vienos iš šalių; antrą, Akte nenurodytas joks juridinis ar fizinis asmuo, kuris darbus tariamai priėmė; trečia, nėra aišku kokiame objekte darbai turėjo būti atlikti, nes objektas įvardytas abstrakčiai, t. y. nenurodytas konkretus adresas; ketvirta, nėra jokio įrodymo, kad atsakovė dirbo, pildė statybos žurnalą, išrašė sąskaitą faktūrą (ar, kad ji būtų užregistruota). 2021 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio metu (po pertraukos - 14 min 03 sek.) atsakovė negalėjo paaiškinti, kodėl Aktas nepasirašytas ir kodėl nebuvo išrašyta sąskaita faktūra. Nei dokumentas, nei Aktas nėra objektyvūs, patikimi įrodymai. Byloje nėra jokių susirašinėjimų tarp ieškovės ir atsakovės, patvirtinančių sutartinių santykių egzistavimą. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens egzistavo kažkokie sutartiniai santykiai. Šios aplinkybės neįrodinėjo ir atsakovė.

10.4.                      Byloje esantys įrodymai, o taip pat ir pačio trečiojo asmens teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė tarėsi ne su ieškove, o su trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo su atsakove susitarė žodžiu, individualias sąlygas nustatydami elektroniniu paštu. 2021 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio metu A. B. detaliai išdėstė kokiomis sąlygomis buvo susitaręs su atsakove. Trečiasis asmuo su atsakove bendravo tiesiogiai. Trečiasis asmuo statybos darbus užsakė atlikti jam nuosavybės teise priklausančiame objekte, susiderino tiesiogiai darbų atlikimo apimtis, trukmę, kokybę bei visus kitus susijusius klausimus, sąlygas, prižiūrėjo darbus ir komunikavo su atsakove. Po nekokybiškai suteiktų darbų būtent trečiasis asmuo užsakinėjo ekspertų ataskaitas, patyrė papildomas išlaidas už Ištaisymo ataskaitos parengimą bei rūpinosi visais kitais trūkumų šalinimo klausimais. Trečiasis asmuo už sutartus ir kokybiškai atliktus darbus yra pasirengęs pilnai atsiskaityti.

10.5.                      Atsakovė, suteikusi netinkamos kokybės paslaugas trečiajam asmeniui, o po to nepagrįstai atsisakiusi taisyti broką, elgiasi nesąžiningai. Nesąžiningai atsakovė elgiasi ir ieškovės atžvilgiu, kadangi negrąžina be pagrindo įgytas lėšas ir specialiai klaidina teismą dėl procesinių šalių tarpusavio santykių. Teismas neįvertino atsakovės nesąžiningumo, jos teikiamų įrodymų nepatikimumo, dėl ko priėmė nepagrįsta sprendimą.

10.6.                      Sprendime yra nustatytos tikrovę neatitinkančios aplinkybės, t. y. 1) kad ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas atsakovei dėl darbų kokybės; 2) kad darbai buvo perduoti ir priimti; 3) kad šalių atstovai komunikavo tarpusavyje iki bylos iškėlimo teisme; 4) kad kilo ginčas dėl atsakovės atliktų darbų adreso; 5) kad ieškovė disponuoja pinigais retai.

10.7.                      Teismas buvo šališkas. 2021 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio metu, trečiajam asmeniui teikiant paaiškinimus žodžiu, teismo užduodami klausimai rodė akivaizdų išankstinį nusistatymą prieš ieškovę ir trečiąjį asmenį, todėl teko pareikšti nušalinimą teisėjai (garso įrašas po pertraukos: 43 min. 28 sek. – 44 min. 56 sek.; 45 min. 39 sek. – 46 min. 36 sek.). Nors teisėja nebuvo nušalinta, ieškovės nuomone, teismo iš anksto susiformuota nuomonė dėl bylos baigties ir akivaizdus šališkumas padarė įtaką sprendimo priėmimui. Visi teismo užduodami klausimai, jų pakartojimas, intonacija ir ironija, akivaizdžiai rodė teismą esant šališku.       

11.       Trečiasis asmuo A. B. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilnai. Trečiasis asmuo visiškai palaiko apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, prašo nesukurti trečiajam asmeniui jokių teisių ir pareigų, kurių jis niekada neturėjo, t. y. palikus sprendimą nepakeistą nesudaryti terpės papildomiems ginčams tarp trečiojo asmens ir ieškovės dėl tariamų vartojimo rangos darbų užsakymo. Byloje nėra įrodymų, kad tarp trečiojo asmens ir ieškovės buvo toks susitarimas, dėl darbų trečiasis asmuo tarėsi tik su atsakove. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino trečiąjį asmenį su ieškove, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.  

12.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kosto mozaika“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1.                      Rangos sutartis buvo sudaryta būtent su ieškove, būtent ieškovė dalinai atsiskaitė už Rangos sutartyje nurodytus darbus, tiek ir trečiasis asmuo (kaip galutinis naudos gavėjas), tiek ir pati ieškovė komunikavo su atsakove dėl Rangos sutarties vykdymo, todėl mokėjimo pavedimas yra atliktas teisėtai, remiantis Rangos sutartimi, ir ieškovė neturi teisės reikalauti jį grąžinti atgal kaip pervestą be pagrindo.

12.2.                      Jeigu mokėjimo pavedimas iš tiesų būtų atliktas per klaidą, tai protingai ir apdairiai veikiantis asmuo pirmiausia būtų kreipęsis į atsakovę ir paaiškinęs susiklosčiusią situaciją bei paprašęs tokią sumą, pervestą per klaidą, grąžinti. Ieškovė niekada nesikreipė į atsakovę dėl per klaidą pervestos sumos grąžinimo.

12.3.                      Iš faktiškai susiklosčiusios situacijos akivaizdu, kad su trečiuoju asmeniu rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, nes Rangos sutarties šalimis buvo ieškovė ir atsakovė; trečiasis asmuo nemokėjo jokių sumų atsakovei bei neplanavo to atlikti ne dėl kokių nors darbų defektų, o dėl to, nes su atsakove atsiskaitinėjo būtent ieškovė (dalinai atsakovei ieškovė yra pervedusi 7 000 Eur). Dėl likusios sumos pagal Rangos sutartį priteisimo iš ieškovės atsakovė yra kreipusis į teismą atskiroje byloje.

12.4.                      Ieškovė neginčijo nei Rangos sutarties, nei atliktų darbų akto Nr. 9 (Akto), todėl visi argumentai dėl šių dokumentų neteisėtumo yra nepagrįsti. Statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios CK normos nenumato privalomos rašytinių sandorių formos tokioms sutartims. Susitarti dėl rangos darbų atlikimo atsakovė su ieškove galėjo ir formaliai nepasirašiusios Rangos sutarties. Ieškovė yra pervedusi dalinį mokėjimą atsakovei pagal Rangos sutartį, taigi, yra pripažinusi tiek Rangos sutartį, tiek Aktą. Ir tik pervedusi šias sumas, vėliau, ėmė kelti klausimus dėl kažkokių tai darbų defektų/kokybės. Apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai dėl Rangos sutarties bei Akto turinio „trūkumų“ yra pritempti ir nepagrįsti.

12.5.                      Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie Rangos sutarties pagrindu atliktų darbų defektus bei defektų (ne)taisymo aplinkybes tik įrodo tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės realiai yra susiklostę santykiai pagal Rangos sutartį. Kadangi ieškovė kelia klausimą dėl darbų atlikimo kokybės, tai ji akivaizdžiai gali savo pažeistas teises, jeigu ji mano, kad tokios teisės yra pažeistos, ginti kitais CK numatytais civilinių teisių gynimo būdais. 

12.6.                      Tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek pačių ieškovės bei trečiojo asmens veiksmai patvirtina, kad šie asmenys yra susiję ir tarp jų vyksta bendradarbiavimas. Trečiasis asmuo ilgą laiką (oficialiai) kontroliavo ieškovę, atsakovė neatmeta galimybės, kad tai vyksta ir iki šiol, trečiasis asmuo vis dar turi kontaktą bei dalinasi su ieškove asmeninio pobūdžio informacija.

12.7.                      Ieškovės pateikti į bylą vidiniai dokumentai, kurie nesutampa su Registrų centro duomenimis, turėtų būti vertinami kritiškai ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokiais neoficialiais dokumentais nesirėmė. Paskutiniai ieškovės Registrų centrui teikti finansiniai duomenys yra už 2017 finansinius metus.

12.8.                      Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo yra subjektyvūs bei niekaip nepagrindžiantys realaus pirmosios instancijos teismo šališkumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

14.       Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinio reikalavimas dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykio kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16.       2019 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė UAB „Photo energy“ atliko 7 000 Eur pavedimą į atsakovės UAB „Kosto mozaika“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor banke AS. Mokėjimo paskirtyje nurodė: „avansas pagal rangos sutartį Nr. 2019-07-10„ (ieškinio priedas Nr. 1). Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė Rangos sutartį Nr. 2019-07-10 (nepasirašytą nė vienos iš šalių) (atsiliepimo į ieškinį 1 priedas). Rangos sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad K. M., atstovaujantis UAB „Kosto mozaika“, bei UAB „Photo Energy“, atstovaujama direktoriaus J. P., susitarė, kad objekte, kuris yra (duomenys neskelbtini), Kauno r., bus atlikti kiemo ruošos darbai, trinkelių klojimas, bortų montavimas, grunto kasimas, grunto išvežimas, aplinkos grąžinimo darbai. Be to, kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė atliktų darbų aktą Nr. 9 (nepasirašytą nė vienos iš šalių) (atsiliepimo į ieškinį 2 priedas), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad darbų objektas yra (duomenys neskelbtini), o darbų kaina yra 10 410 Eur. UAB „Photo energy“ direktorius J. P. 2020 m. balandžio 21 d. atsakyme į prašymą dėl informacijos pateikimo (nenurodyta kokiam subjektui) (dubliko 1 priedas), nurodė, kad jam vadovaujant UAB „Photo energy“ jokios sutarties su UAB „Kosto mozaika“ dėl statybos darbų atlikimo, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo sudaręs. Kiek jam žinoma, (duomenys neskelbtini), gyvena A. B.. UAB „Photo energy“ su UAB „Kosto mozaika“ 2019 m. viduryje susitarė dėl darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), Kaune, 2019 m. birželio 18 d. buvo pasirašyta rangos sutartis, tačiau ji nebuvo vykdoma. Jis pamena, kad per klaidą buvo atliktas mokėjimas 7 000 Eur UAB „Kosto mozaika“, todėl buvo pareikalauta juos grąžinti. A. B. 2020 m. balandžio 27 d. atsakyme UAB „Photo energy“ (dubliko 2 priedas) nurodė, kad jis 2019 m. vasaros viduryje susitarė su UAB „Kosto mozaika“ dėl trinkelių klojimo adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. Darbai buvo atlikti su trūkumais. A. B. derybose dėl atliktų darbų trūkumų atstovavo advokatas Rinaldas Viliušis (dubliko 5 priedas). Juridinių asmenų registro išrašas (tripliko 2 priedas) patvirtina, kad A. B. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. ėjo UAB „Photo energy“ direktoriaus pareigas, o laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 25 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. buvo UAB „Photo energy“ akcininkas. 2019 m. birželio 18 d. tarp UAB „Kosto mozaika“ ir UAB „Photo energy“ buvo sudaryta rangos sutartis 2019 m. birželio 18 d. dėl objekto Savanorių pr. 321, kuria šalys susitarė, kad UAB „Kosto mozaika“ atliks gatvės bortų montavimo darbus, vejos bortų montavimo darbus bei trinkelių klojimo darbus (2021 m. lapkričio 5 d. prašymo dėl rašytinių paaiškinimų (DOK-140087) priedas).

Dėl ginčo esmės

17.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog sprendimas turi būti panaikintas, nes byla jau buvo išnagrinėta 2020 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apylinkės teismo ir 2020 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo, kurie nustatė visiškai priešingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis ieškovės argumentas neturi teisinės reikšmės, nes 2020 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, o Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka ir priimdamas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį, visiškai nepasisakė dėl ginčo materialinių pagrindų, tik įvertino pirmosios instancijos teismo padarytą procesinį pažeidimą.

18.       Apeliantas nurodo, kad trečiasis asmuo A. B. nebuvo nei UAB „Photo energy“ atstovas, nei akcininkas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. CK 2.133 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti per atstovą sudaryto sandorio pasekmes, nustato, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog trečiasis asmuo A. B. atsakovei sudarė įspūdį, jog veikia kaip UAB „Photo energy“ atstovas ir UAB „Kosto mozaika“ suprato, jog rangos sutartį sudaro ne su fiziniu asmeniu A. B., o su juridiniu asmeniu UAB „Photo energy“, tuo pačiu UAB „Photo energy“, atlikdama pavedimą, patvirtino, kad ji yra teisinių rangos santykių, sukurtų A. B., šalis. A. B. ir UAB „Photo energy“ sąsajas patvirtina šie byloje esantys įrodymai:  1) A. B. laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. ėjo UAB „Photo energy“ direktoriaus pareigas, o laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 25 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. buvo UAB „Photo energy“ akcininkas; 2) A. B. ir UAB „Photo energy“, dar sprendžiant ginčą iki teismo, atstovavo tas pats advokatas; 3) UAB „Photo energy“ direktorius J. P. žinojo, kad (duomenys neskelbtini), Kauno r., gyvena A. B.; 4) A. B. teismo posėdžio, vykusio 2022 m. kovo 22 d., metu nurodė, kad pažinojo UAB „Kosto mozaika“ atstovą Kostą, todėl tikėtina, jog UAB „Kosto mozaika“ atstovas Kostas A. B. pažinojo kaip UAB „Photo energy“ direktorių. Šių įrodymų tarpusavio ryšys leidžia daryti išvadą, kad A. B., susitardamas su UAB „Kosto mozaika“, prisistatė ir veikė kaip UAB „Photo energy“ atstovas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis – tokiais atvejais turi būti tikrinama, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius, t. y. turi būti aiškinamasi, ar buvo objektyvių aplinkybių, kurios sudarė rimtą pagrindą asmenį laikyti kito asmens atstovu. Taigi, tariamam atstovavimui nustatyti turi būti konstatuoti būtent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtą pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teise turinčiu atstovu. Kitu atveju (kai tokį pagrindą suteikia tik atstovu prisistatančio asmens veiksmai) sandoris atstovaujamajam teisinių padarinių nesukelia, nebent jis tokį sandorį vėliau patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012). Taigi, net ir vertinant, kad UAB „Kosto mozaika“, veikdama kaip juridinis asmuo, ir turėdama pareigą įsitikinti tinkamu atstovavimu, nepagrįstai neįsitikino netinkamu A. B. atstovavimu, UAB „Photo energy“, atlikdama pavedimą pagal A. B. sukurtą teisinį santykį, patvirtino sandorį, todėl jai A. B. sukurtas teisinis santykis sukėlė teisinius padarinius.

19.       Ieškovės argumentai, kad teismas neteisingai nustatė teisinį santykį tarp ieškovės ir atsakovės, nes ieškovė ir atsakovė nesitarė dėl statybos darbų atlikimo trečiojo asmens privačioje nuosavybėje, atmestini. Nors tarp šalių ir nebuvo pasirašyta rašytinė rangos sutartis, tačiau Civiliniame kodekse neįtvirtinta privaloma rašytinė rangos sutarties forma. Todėl šalys galėjo sudaryti sutartį pasirinkta forma. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė pateikė į bylą nepasirašytą Rangos sutartį Nr. 2019-07-10. Šios sutarties numeris atitinka ieškovės pavedime nurodytą sutarties numerį Nr. 2019-07-10. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad tarp UAB „Kosto mozaika“ bei UAB „Photo energy“ 2019 m. birželio 18 d. buvo sudaryta rangos sutartis 2019-06-18 dėl objekto Savanorių pr. 321. Palyginus abiejų sutarčių formą, turinį, teksto šriftą, ir net turinio bei rašybos ir korektūros klaidas (pvz.: 1) UAB „Photo energy“ atstovaujama direktoriaus J. P., veikiančios gimnazijos įstatų pagrindu; 2) „Subrangovas“ ir „Rangovas“) matyti, kad šios klaidos identiškos, sutartims rengti naudojamas tas pats šablonas, kuriame tik keičiami rekvizitai. Todėl mažai tikėtina, kad UAB „Kosto mozaika“ jau po ieškinio pateikimo teismui parengė nepasirašytos sutarties blanką. Be to, kaip jau minėta, pati ieškovė patvirtino sutarties egzistavimą, atlikdama pavedimą pagal šią sutartį. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 punktas). Aptartų įrodymų visuma ir jų tarpusavio ryšys leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta rangos sutartis.

20.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo kieno naudai buvo atlikti darbai (ieškovė ir trečiasis asmuo nurodo, kad A. B. naudai) bei argumentai dėl atliktų darbų trūkumų, neturi teisinės reikšmės ginčo santykiui kvalifikuoti, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl bylos procesinės baigties

21.       Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinio skundo argumentus, spręstina, jog atsakovė atliko procesinę pareigą įrodyti tarp jos ir ieškovės egzistavusius rangos teisinius santykius, kurių pagrindu ieškovė 2019 m. rugpjūčio 2 d. atliko 7 000 Eur pavedimą į atsakovės UAB „Kosto mozaika“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor banke AS. Mokėjimo paskirtyje nurodė: „avansas pagal rangos sutartį Nr. 2019-07-10“, todėl nėra pagrindo konstatuoti nepagrįsto praturtėjimo. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas teisingas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo.

22.       Atsakovei nepateikus įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                         Tomas Romeika                                                 

                                                Egidijus Tamašauskas

Rasa Urbanavičiūtė