Administracinė byla Nr. eA-4735-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04202-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 18.12

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų UAB „Forestus“, KB „Miško draugas“, A. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens E. B. apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. Š., kooperatinei bendrovei „Miško draugas”, uždarajai akcinei bendrovei „Žemyba”, uždarajai akcinei bendrovei „Forestus”, V. L., P. L., M. L., A. L., R. J., O. J., uždarajai akcinei bendrovei „AKI ekspedicija”, uždarajai akcinei bendrovei „Savas medis”, A. B. ir L. B., tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. R., A. R., V. P., S. Z., A. Š., M. Š., P. R., A. B., A. S., A. P. (anksčiau – M.), Č. P., E. B., Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notarui R. M., Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarei A. B., Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarei V. J.-B., Telšių rajono 3-ojo notaro biuro notarui G. P., Prienų rajono 2-ojo notaro biuro notarei R. V. (anksčiau – D.), Kauno miesto 11-ojo notaro biuro notarei I. J., Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notarei V. T., Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarei B. G. dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir Prokuroras), su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti: Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) Švenčionių skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 45S-59 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“; Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 31S-23 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“; Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 31S-38 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“; Tarnybos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 21d. sprendimą Nr. 45S-27 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“; Tarnybos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 45S-38 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“; Tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 3S-230 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“; Tarnybos Jurbarko skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 32S-239 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“; Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 31S-163 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“; Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 31S-164 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.“; 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 162, patvirtintą Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės B. G., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens E. R., ir kooperatinės bendrovės (toliau – ir KB) „Miško draugas“, atstovaujamos įgalioto asmens A. R.; 2014 m. balandžio 23 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4-1296, patvirtintą Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės V. T., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens V. P., ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žemyba“, atstovaujamos įgalioto asmens S. Z.; 2014 m. balandžio 30 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IJ-1867, patvirtintą Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarės I. J., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. Š., ir UAB „Forestus“, atstovaujamos M. Š.; 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. T3GP-3649, patvirtintą Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens P. R., ir R. J.; 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. T3GP-3652, patvirtintą Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens P. R., ir R. J.; 2014 m. liepos 30 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3220, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarų biuro notarės V. J.-B., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. B., ir UAB „AKI ekspedicija“, atstovaujamos A. S.; 2014 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3006, patvirtintą Prienų rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. B., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. M., ir UAB „Savas medis“, atstovaujamos Č. P.; 2014 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 58827, patvirtintą Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaro R. M., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens E. B., ir A. B.; 2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) dalių mainų sutartį, notarinio registro Nr. 7469, patvirtintą Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. D., sudarytą tarp UAB „Forestus“, atstovaujamos M. Š., ir V. L. bei P. L.; 2) iš neteisėto valdymo išreikalauti ir valstybės nuosavybėn grąžinti: iš A. Š. – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)., žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)k., žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k. iš KB „Miško draugas“ – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k.; iš UAB „Žemyba“ – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)  k.; iš UAB „Forestus“ – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) sav., S. P. k.; iš O. J. ir R. J. – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k.; iš UAB „AKI ekspedicija“ – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k.; iš UAB „Savas medis“ – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k.; iš A. B. ir L. B. – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k.; iš P. L., A. L., V. L. ir M. L. – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k.;) taikyti restituciją ir iš A. Š. priteisti: 20 289,855 Eur (70 000 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 162), KB „Miško draugas“ naudai; 16 376,811 Eur (56 500 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. balandžio 23 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 4-1296), UAB „Žemyba“ naudai; 49 275,362 Eur (170 000 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. balandžio 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. Ij-1867), UAB „Forestus“ naudai; 5 217,391 Eur (18 000 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. T3GP-3649 ir Nr. T3Gp-3652), R. J. naudai; 20 289,855 Eur (70 000 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. liepos 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 3220,) UAB „AKI ekspedicija“ naudai; 14 492,753 Eur (50 000 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 3006), UAB „Savas medis“ naudai; 22 898,550 Eur (79 000 Lt), kuriuos jis gavo pagal 2014 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypų, pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 58827), A. B. naudai; 4) taikyti restituciją ir UAB „Forestus“ įpareigoti V. L. ir P. L. grąžinti 562/1647 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 157/463 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytas pagal 2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypų dalių mainų sutartis.

2.       Pareiškėjas prašymu dėl pareiškimo dalies atsisakymo nurodė, kad, Tarnybai gavus A. Š. prašymą panaikinti Tarnybos teritorinių skyrių vedėjų priimtus sprendimus, kurių pagrindu jo vardu buvo įregistruoti ir kitiems asmenims neperleisti žemės sklypai, Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjas 2015 m. spalio 12 d. įsakymais Nr. 31VĮ-2119-(14.31.2) ir Nr. 31VĮ-2120 (14.31.2) panaikino Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimus Nr. 31S-163 ir Nr. 31S-164. Pareiškėjas atsisakė reikalavimų panaikinti Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimus Nr. 31S-163 ir Nr. 31S-164 bei išreikalauti iš A. Š. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), ir prašė šią bylos dalį nutraukti.

3.       Pareiškėjas paaiškino, kad vadovaujantis 2012 m. lapkričio 6 d. Kretingos skyriaus parengtomis išvadomis dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, buvo priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovui A. Š., kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos A. Š. nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus. Pareiškimu ginčijamomis pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovui perduoti žemės sklypai buvo perleisti UAB „Miško draugas“, UAB „Žemyba“, UAB „Forestus“, O. J. ir R. J., UAB „AKI ekspedicija“, UAB „Savas medis“, A. B. ir L. B.. Mainų sutartimi UAB „Forestus“ nuosavybės teises į žemės sklypą unikaliu Nr. 4400-2953-9133 lygiomis dalimis perdavė P. L., A. L., V. L. ir M. L..

4.       Pareiškėjas pažymėjo, kad Prokuroro prašymu buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-1839-206/2011 ir priimtas sprendimas Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – A. Š. pareiškimą atmesti. Generalinio prokuroro prašymu buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-876-206/2012 ir priimta Kretingos rajono apylinkės teismo nutartis Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir civilinę bylą Nr. 2-876-206/2012 nutraukti. Teigia, jog panaikinus nurodytus teismo sprendimus, kitų, įstatymo reikalavimus atitinkančių dokumentų, patvirtinančią, kad A. Š. tėvas K. J. Š. giminystės ryšiais būtų susijęs su D. D., kuri iki nacionalizacijos valdė 76,68 ha ir 75,64 ha ploto žemės sklypus, esančius Kretingos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)  kaime, nebuvo; dokumentų, patvirtinančių, kad D. D. po jos brolio K. (K.) O. mirties paveldėjo jo valdytą 75,64 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini)apskr., taip pat nebuvo. Pareiškėjas teigė, kad sandorius pripažinus neteisėtais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio pagrindu, turi būti taikoma restitucija. Argumentuoja, jog nagrinėjamos bylos atveju valstybė ginčo žemės sklypus prarado dėl kitų asmenų padarytų nusikaltimų, t. y. dėl to, kad žemės sklypai iš valstybės buvo įgyti apgaulės būdu (sukčiavimas), valstybės institucijoms pateikus tikrovės neatitinkančius dokumentus ir teismui melagingų duomenų pagalba nustačius juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjo teigimu, tokia veika pagal įstatymą yra nusikalstama, todėl, nepriklausomai nuo vėlesnių ginčo žemės sklypo įgijėjų sąžiningumo, A. Š. parduoti žemės sklypai turi būti grąžinti valstybei.

5.       Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujanti ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškimą su pareiškimo reikalavimais sutiko ir prašė juos patenkinti.

6.       NŽT nurodė, kad priimti procesiniai sprendimai įrodo, jog atsakovui nuosavybės teisės buvo atkurtos neteisėtai, pažeidžiant kitų asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą, teises bei viešąjį interesą. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju valstybinio fondo žemė (62,5952 ha) buvo užvaldyta darant nusikaltimus. Pripažino, kad Tarnybos teritorinių skyrių sprendimai priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, todėl turi būti panaikintini. Mano, kad žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys atsakovui A. Š., turi būti sugrąžinti valstybės nuosavybėn, vadovaujantis restitucijomis taikymo taisyklėmis, o kitiems asmenims perleisti žemės sklypai taip pat turi būti sugrąžinti valstybės nuosavybėn, vadovaujantis vindikacijos taisyklėmis.

7.       Atsakovas KB „Miško draugas” atsiliepime su pareiškimo reikalavimais, susijusiais su KB „Miško draugas”, nesutiko ir prašė juos atmesti, o dėl kitų reikalavimų paliko spręsti teismui.

8.       KB „Miško draugas” nurodė, kad duomenų, jog pirkimo-pardavimo sutartimi įgydama ginčo žemės sklypus ji žinojo apie aplinkybes, dėl kurių sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu, byloje nėra, todėl jos sąžiningumo prezumpcija nepaneigta. Pažymėjo, kad sutarties sudarymo metu Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimai, kurių pagrindu Tarnyba priėmė sprendimus atkurti nuosavybės teises A. Š., nebuvo panaikinti. Akcentavo, kad nėra nustatyta CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, kuriai esant yra galimas nekilnojamojo daikto išreikalavimas natūra. Vien ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas nesudaro pagrindo teigti, kad valstybė turtą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo ir tuo pagrindu išreikalauti turtą iš sąžiningo įgijėjo. Pažymėjo, kad KB „Miško draugas“ buvo sąžiningas įgijėjas, todėl teismui priėmus sprendimą panaikinti žemės sklypų pirkimo pardavimo-sutartį, užtikrinant sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą, teismas turėtų taikyti restituciją ekvivalentine natūra, už sandorį gautus pinigus priteisiant valstybei iš turtą neatlygintinai gavusio asmens A. Š..

9.       Atsakovas UAB „Forestus” atsiliepime su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti.

10.       UAB „Forestus” nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00278-14 būtų baigtas, byla perduota nagrinėti teismui ir būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl kokių nors padarytų nusikalstamų veikų, padarytų atkuriant nuosavybės teises A. Š.. Akcentuoja, kad UAB „Forestus“ žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimi, veikdama sąžiningai, šiuos žemės sklypus įsigijo teisėtu civiliniu sandoriu, pagal kurį su pardavėju atsiskaitė. Byloje nesant duomenų, paneigiančių žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjos UAB „Forestus“ sąžiningumo prezumpciją ir duomenų, jog šiuos sklypus valstybė prarado dėl kitų asmenų padarytų nusikaltimų, juos iš UAB „Forestus“ išreikalauti draudžiama. Tenkinus pareiškimą prašė pakeisti restitucijos būdą ir įpareigoti atsakovą A. Š. grąžinti valstybei UAB „Forestus“ įgytų žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), vertę pinigais, nenaikinant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties ir su jais susijusių vėlesnių sandorių, sudarytų tarp sąžiningų įgijėjų.

11.       Atsakovai V. L., P. L., M. L., A. L. atsiliepime su jais susijusiais pareiškimo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti, o dėl kitų reikalavimų paliko spręsti teismo nuožiūra.

12.       Atsakovai vertino, kad jie tapo galimai nusikalstamas veikas padariusių asmenų aukomis, nes jiems nebuvo paaiškinta ar pasakyta, jog žemės sklypas, kuris buvo mainų sutarties objektu, gali būti įgytas nusikalstamu būdu. Ginčijamo sandorio sudarymo metu jiems nebuvo žinoma, kad žemės sklypas, kuris buvo mainų objektu, kažkada priklausė A. Š.. Nurodo, jog paveldėjimo teisių liudijimų Nr. 3409 M ir Nr. 3407 M pagrindais atsakovams P. L. ir V. L. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 562/3294 (kiekvienam) dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į 157/463 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) rajone. Tarp atsakovų V. L. ir P. L. (iš vienos pusės) ir UAB „Druskininkų svaja”, atstovaujamos komercijos direktoriaus A. M., buvo sudaryta atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Druskininkų svaja” atstovai surado atsakovams priklaususio turto pirkėją UAB „Forestus”. UAB „Druskininkų svaja” atstovai atsakovams paaiškino, kad dėl Lietuvos Respublikoje galiojančio teisinio reglamentavimo, esant žemės sklypų bendrasavininkiams, negalima sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, todėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorį pasiūlė įforminti mainų sutartimi. Atkreipė dėmesį, kad realiai žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)k., atsakovams nepriklauso, iki šiol juo disponuoja UAB „Forestus“. Pažymėjo, jog jie nesiekia, kad parduotos žemės sklypo dalys būtų grąžintos jų nuosavybėn, nes dėl jų buvo faktiškai sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris. Akcentavo, kad pagal jų turimas žinias, jiems priklausę miško žemės sklypai yra jau iškirsti, t. y. jie pabloginti iš esmės, dėl ko restitucijos taikymas natūra yra neįmanomas.

13.       Atsakovas UAB „AKI ekspedicija“ atsiliepime su pareiškimo reikalavimais, susijusiais su juo, nesutiko ir prašė juos atmesti, o dėl kitų reikalavimų paliko spręsti teismui.

14.       UAB „AKI ekspedicija“ pažymėjo, kad sutiktų su pareiškėju sudaryti taikos sutartį, kurios pagrindu žemės sklypai pereitų valstybės nuosavybėn, o valstybė atlygintų jos už žemės sklypus sumokėtas lėšas, pareiškėjui patvirtinus, jog ateityje atsakovui jokių pretenzijų dėl žemės sklypų įsigijimo, valdymo ir naudojimo nebus pareikšta. Teigė, kad reikalavimas išreikalauti iš UAB „AKI ekspedicija” neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypus, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti tenkinamas. Pažymėjo, kad UAB „AKI ekspedicija” kaip sąžiningo turto įgijėjo padėtis žymiai pablogėtų, jei teismas taikytų restituciją ir šiuo metu atsakovui nuosavybės teise priklausančius, tačiau teismo areštuotus žemės sklypus, grąžintų valstybės nuosavybėn.

15.       Atsakovas UAB „Savas medis” atsiliepime su pareiškimo reikalavimais, susijusiais su juo, nesutiko ir prašė juos atmesti, o dėl kitų reikalavimų paliko spręsti teismui.

16.       UAB „Savas medis” teigė, jog apie tai, kaip atsakovui A. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės, jam nebuvo žinoma, jis turėjo jo teises į žemės sklypą patvirtinančius dokumentus, nuosavybės teisės buvo atkurtos valstybinėse institucijose. Įgijęs žemės sklypą, jis veikė sąžiningai. Manė, kad priteisus pinigines sumas iš atsakovo A. Š., jos realiai nebūtų išieškotos, jei jis atliko ir daugiau tokio pobūdžio sandorių. Pažymėjo, kad nėra priimto apkaltinamojo nuosprendžio nei vieno asmens atžvilgiu, todėl turtas negali būti išreikalautas.

17.       Atsakovas A. B. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimo reikalavimais, susijusiais su juo, nesutiko ir prašė juos atmesti, o dėl kitų reikalavimų paliko spręsti teismui.

18.       A. B. nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartimi iš atsakovo A. Š. nuosavybės teise įsigijo du miškų ūkio paskirties žemės sklypus, notaras nematė jokių apribojimų ar draudimų ginčo sandorio sudarymui. Akcentavo, kad baudžiamojo proceso tvarka nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis, kuriame būtų konstatuota, kad žemės sklypus valstybė prarado dėl padaryto nusikaltimo. Mano, kad pripažinus administracinius aktus, kuriais A. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus neteisėtais, turėtų būti taikytina restitucija, ją taikant ne natūra, o priteisiant iš A. Š. neteisėtai atkurtų žemės sklypų verčių ekvivalentą pinigais valstybei, nes restitucijos taikymas natūra yra negalimas dėl jo (trečiosios sąžiningos šalies), teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Manė, kad pati pirkimo-pardavimo sutartis neturėtų būti pripažinta negaliojančia kaip tariamai prieštaraujanti CK imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 str.), prašė administracinę bylą nutraukti, konstatavus, kad pareiškimas teismui paduotas praleidus nustatytą vieno mėnesio pareiškimo teismui padavimo terminą.

19.       Trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimo reikalavimais, susijusiais su juo, nesutiko ir prašė juos atmesti, o dėl kitų reikalavimų paliko spręsti teismui.

20.       E. B. nurodė, kad veikdamas pagal jam A. Š. išduotą notarinį įgaliojimą, su A. B. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. B. buvo parduoti du žemes sklypai, iš kurių vieno unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) k., o antro unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) k. A. Š. tuo metu galiojusių administracinių teisės aktų pagrindu buvo atkūręs nuosavybės teises į žemės sklypus, jo nuosavybės teisės buvo išviešintos Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad veikė sąžiningai, jokių duomenų apie galimai A. Š. padarytas kokias nors nusikalstamas veikas neturėjo. Manė, kad iš A. B., kaip sąžiningo įgijėjo, neturėtų būti išreikalauti žemės sklypai, o valstybei padarytą žalą, jeigu ji tikrai buvo padaryta, turėtų atlyginti A. Š.. Akcentavo, kad A. Š. neturi jokios gyvenamosios vietos, todėl, jeigu iš jo kaip sąžiningo įgijėjo būtų išreikalauti žemės sklypai ir jam iš A. Š. būtų priteista žemės sklypų įsigijimo kaina, jis šios sumos neatgautų.

II.

21.       Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu nusprendė:

21.1. tenkinti pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą, panaikinant: Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 45S-59; Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 31S-23; Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 31S-38; Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 21d. sprendimą Nr. 45S-27; Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 45S-38; Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 3S-230; Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 32S-239; 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 162, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo E. R., ir KB „Miško draugas“, atstovaujamos A. R.; 2014 m. balandžio 23 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4-1296, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo V. P., ir UAB „Žemyba“, atstovaujamos S. Z.; 2014 m. balandžio 30 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IJ-1867, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo A. Š., ir UAB „Forestus“, atstovaujamos M. Š.; 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. T3GP-3649, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo P. R., ir R. J.; 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. T3GP-3652, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo P. R., ir R. J.; 2014 m. liepos 30 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3220, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo A. B., ir UAB „AKI ekspedicija“, atstovaujamos A. S.; 2014 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3006, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo A. M., ir UAB „Savas medis“, atstovaujamos Č. P.; 2014 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 58827, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo E. B., ir A. B.; 2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypų (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)) dalių mainų sutartį, notarinio registro Nr. 7469, sudarytą tarp UAB „Forestus“, atstovaujamos M. Š., ir V. L. bei P. L..

21.2. išreikalaujant ir grąžinant valstybei: iš KB „Miško draugas“ – žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); iš UAB „Žemyba“ – žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); iš UAB „Forestus“ – žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); iš O. J. ir R. J. – žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); iš UAB „AKI ekspedicija“ – žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); iš UAB „Savas medis“ – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); iš A. B. bei L. B. – žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); iš P. L., A. L., V. L. bei M. L. – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taikant restituciją ir įpareigojant A. Š. grąžinti: KB „Miško draugas“ – 20 273,40 Eur, gautų pagal 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 162); UAB „Žemyba“ – 16 363,53 Eur, gautų pagal 2014 m. balandžio 23 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 4-1296); UAB „Forestus“ – 49 235,40 Eur, gautų pagal 2014 m. balandžio 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. Ij-1867); R. J. – 5 213,16 Eur, gautų pagal 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. T3GP-3649 ir Nr. T3Gp-3652); UAB „AKI ekspedicija“ – 20 273,40 Eur, gautų pagal 2014 m. liepos 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 3220); UAB „Savas medis“ – 14 481,00 Eur, gautų pagal 2014 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 3006); A. B. – 22 879,98 Eur, gautų pagal 2014 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypų, pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 58827); įpareigojant UAB „Forestus“ grąžinti V. L. ir P. L. 562/1647 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 157/463 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypų dalių mainų sutartis.

21.3. reikalavimo užtikrinimo priemones, taikytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, palikti galioti iki sprendimo įvykdymo;

21.4. nutraukti administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimus Nr. 31S-163 ir Nr. 31S-164 bei išreikalauti iš A. Š. neteisėto valdymo ir grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypus, kurių unikalūs  Nr.: (duomenys neskelbtini).

22. Teismas, be kita ko, konstatavo, kad pakako duomenų, jog valstybė turtą – ginčo žemės sklypus – prarado dėl padaryto nusikaltimo, todėl vadovaujantis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi, ginčo sklypai iš A. Š. buvo išreikalauti natūra valstybei. Teismas nusprendė pirkimo-pardavimo sandorių šalims taikyti vienašalę restituciją, A. Š. įpareigojant grąžinti pajamas, gautas pagal pripažintinas negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis (sumas pataisius pagal oficialų euro ir lito kursą).

III.

23.       Atsakovas UAB „AKI ekspedicija“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta iš UAB „AKI ekspedicija“ išreikalauti ir grąžinti valstybei žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. Š. įpareigotas grąžinti UAB „AKI ekspedicija“ 20 273,40 Eur, gautų pagal 2014 m. liepos 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 3220), ir pareiškėjo pareiškimą UAB „AKI ekspedicija“ atžvilgiu atmesti.

24.       Atsakovas A. B. apeliaciniame skunde prašė: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą, nustačius, kad pareiškėjas pareiškimą teismui padavė praleidęs vieno mėnesio terminą pareiškimui paduoti; 2) tuo atveju, jei teismas laikytų, kad terminas pareiškimui paduoti nebuvo praleistas, panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta iš A. B. išreikalauti ir grąžinti valstybei žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), bei nuspręsta taikyti restituciją, ir šioje dalyje pareiškėjo reikalavimus atmesti; 3) nesutinkant su apeliacinio skundo argumentais dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo nepagrįstumo, spręsti klausimą dėl restitucijos modifikavimo, nustatant, kad iš A. B. išreikalautini ginčo žemės sklypai grąžinami valstybei, o A. B. iš valstybės priteisiama piniginė suma, už kurią jis įsigijo šiuos žemės sklypus, valstybei pripažįstant teisę iš A. Š. išsiieškoti A. B. sumokėtas pinigines sumas, ir atitinkamai pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą.

25.       Atsakovas KB „Miško draugas“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta panaikinti 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 162, iš KB „Miško draugas“ išreikalauti ir grąžinti valstybei žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. Š. įpareigotas grąžinti KB „Miško draugas“ 20 273,40 Eur, gautų pagal 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 162), ir pareiškėjo pareiškimą šioje dalyje atmesti.

26.       Atsakovas UAB „Forestus“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta iš UAB „Forestus“ išreikalauti ir grąžinti valstybei žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), atsakovas A. Š. įpareigotas grąžinti UAB „Forestus“ 49 235,40 Eur, gautų pagal 2014 m. balandžio 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. lj-1867), o atsakovas UAB „Forestus“ įpareigotas grąžinti atsakovams V. L. ir P. L. 562/1647 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 157/463 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypų dalių mainų sutartis, ir pareiškėjo pareiškimą UAB „Forestus“ atžvilgiu atmesti.

27.       A. R. J. ir O. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta iš R. ir O. J. išreikalauti ir grąžinti valstybei žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), o atsakovas A. Š. įpareigotas grąžinti R. ir O. J. 5 213,16 Eur, gautų pagal 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. T3G9-3649 ir T3GP-3652), ir pareiškėjo pareiškimą R. ir O. J. atžvilgiu atmesti.

28.       Atsakovas UAB „Savas medis“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta panaikinti 2014 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 3006), iš UAB „Savas medis“ išreikalauti ir grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas A. Š. įpareigotas grąžinti UAB „Savas medis“ 14 481 Eur, gautų pagal 2014 m. rugpjūčio 30 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 3006), ir pareiškėjo pareiškimą UAB „Savas medis“ atžvilgiu atmesti.

IV.

29.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „AKI ekspedicija“, A. B., kooperatinės bendrovės „Miško draugas“, uždarosios akcinės bendrovės „Forestus“, R. J. ir O. J., uždarosios akcinės bendrovės „Savas medis“ apeliacinius skundus patenkino iš dalies: panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (teismo sprendime nurodoma – panaikinti) (Nutarties 27.1.8–27.1.16 punktai), dėl turto išreikalavimo ir grąžinimo valstybei (Nutarties 27.2 punktas) ir restitucijos taikymo (Nutarties 27.3, 27.4 punktai) ir bylą šioje dalyje grąžino Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. 

30.       LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė faktinių ir teisinių argumentų dėl Nutarties 1.1.10–1.1.18 nurodytų žemės sklypų įgijėjų vertinimo sąžiningumo aspektu (CK 4.96 str.), t. y. nustatyta, jog ginčo žemės sklypus valstybė prarado dėl padaryto nusikaltimo, tačiau siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju yra taikytinas CK 4.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ribotos vindikacijos institutas, ar, jei yra pagrindo pripažinti trečiųjų asmenų nesąžiningumą, tokio įgijėjo teisės išvis neginamos, būtina įvertinti, ar įgijėjai yra sąžiningi. Spręstina, ar taikant tokį savininko teisių gynimo būdą nebus pernelyg suvaržytos sąžiningų įgijėjų teisės ir ar nebus pažeisti jų teisėti lūkesčiai. Tam būtina įvertinti konkrečias daikto praradimo aplinkybes, sąžiningo įgijėjo valdymo tęstinumą ir trukmę, kiekvienai iš šalių tenkančius padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes.

31.       LVAT nurodė, kad šioje byloje svarbu tai, kad A. Š. nuosavybės teisę į ginčo sklypus įgijo, atkūrus jam nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal specialius teisės aktus, atkūrimo procedūras vykdė valstybės institucijos teismų priimtų procesinių sprendimų, vėliau panaikintų atnaujinus procesą civilinėse bylose, pagrindu. Dėl to žemės sklypų įgijėjai, jei nebūtų faktinių aplinkybių, paneigiančių jų sąžiningumą, pagrįstai galėjo pasitikėti valstybe ir jos institucijomis, neturėjo pagrindo abejoti, kad asmuo, iš kurio jie įsigijo žemės sklypus, yra teisėtas savininkas. Įgiję nuosavybės teisę į žemės sklypus, sąžiningi įgijėjai įgyja teisėtą lūkestį, jog jie išliks savininkais neribotą laiką ir galės naudotis šiais žemės sklypais.

32.       Taip pat teismas nurodė, kad svarbu išsiaiškinti aplinkybę, ar A. Š. turi turto. Jei jis neturi turto, išieškojimas iš jo būtų sudėtingas, taigi taikant vindikaciją, sąžiningi įgijėjai netektų ne tik įsigyto turto, bet ir prarastų galimybę susigrąžinti už ginčo sklypus sumokėtus pinigus, arba tokia galimybė būtų labai apsunkinta. Be to, būtina įvertinti, ar žemė, kurioje yra ginčo sklypai, nėra priskiriama išimtinei valstybės nuosavybei, kurios nėra galima įsigyti privačion nuosavybėn (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 1 d.), ar šiai žemei nėra visuomenės poreikio, ir ar ginčo žemės sklypai gali būti privačios nuosavybės objektais.

33.       LVAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino šių faktinių aplinkybių, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismo sprendimo dalis dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žemės sklypų išreikalavimo bei grąžinimo valstybei yra pagrįsta ir teisėta, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir byla grąžinama Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. LVAT panaikino ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo, nes restitucija šioje byloje taikytina įvertinant konkrečias šios bylos aplinkybes. Jei būtų nustatyta, kad šioje byloje netaikytina vindikacija pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatas, ginant valstybės interesus, spręstinas restitucijos tarp A. Š. ir valstybės klausimas. Sprendžiant vienašalės restitucijos taikymo klausimą, iš atsakovo A. Š. valstybei turėtų būti priteisiama didžiausia turto vertė.

34.       LVAT sprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog 30 dienų terminas prašymui paduoti nėra praleistas.

35.       LVAT atkreipė dėmesį, kad nors UAB „Žemyba“ nepateikė apeliacinio skundo, tačiau materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vindikaciją ir restituciją, aiškinimo ir taikymo aspektu LVAT pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, peržengia apeliacinio skundo ribas konstatuodamas, kad tuo atveju, jei nebūtų peržengiamos apeliacinių skundų ribos, būtų iš esmės pažeidžiamos UAB „Žemyba“ teisės ir teisėti interesai, ir dėl to panaikina ir Nutarties 27.1.9, 27.2.2 bei 27.3.2 punktuose nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriose išspręsta dėl UAB „Žemyba“ teisių ir pareigų, ir šią bylos dalį taip pat grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

V.

36.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkino: panaikino NŽT, atstovaujamos Švenčionių skyriaus vedėjo sprendimus: 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 45S-59 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.”; NŽT, atstovaujamos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 31S-23 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.”; NŽT, atstovaujamos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 31S-38 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.”; NŽT, atstovaujamos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 21d. sprendimą Nr. 45S-27 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.”; NŽT, atstovaujamos Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 45S-38 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.”; NŽT, atstovaujamos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 3S-230 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.”; NŽT, atstovaujamos Jurbarko skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 32S-239 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. Š.”; 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 162, patvirtintą Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės B. G., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens E. R., ir kooperatinės bendrovės „Miško draugas”, atstovaujamos įgalioto asmens A. R.; 2014 m. balandžio 23 d. žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 4-1296, patvirtintą Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės V. T., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens V. P., ir uždarosios akcinės bendrovės „Žemyba”, atstovaujamos įgalioto asmens S. Z.; 2014 m. balandžio 30 d. žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IJ-1867, patvirtintą Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarės I. J., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. Š., ir uždarosios akcinės bendrovės „Forestus”, atstovaujamos M. Š.; 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. T3GP-3649, patvirtintą Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens P. R., ir R. J.; 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. T3GP-3652, patvirtintą Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens P. R., ir R. J.; 2014 m. liepos 30 d. žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3220, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarų biuro notarės V. J.-B., sudaryta tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. B., ir uždarosios akcinės bendrovės „AKI ekspedicija”, atstovaujamos A. S.; 2014 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3006, patvirtintą Prienų rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. B., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. M., ir uždarosios akcinės bendrovės „Savas medis”, atstovaujamos Č. P.; 2014 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 58827, patvirtintą Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaro R. M., sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens E. B., ir A. B.; 2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) dalių mainų sutartį, notarinio registro Nr. 7469, patvirtintą Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. D., sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Forestus”, atstovaujamos M. Š. ir V. L. bei P. L.. Išreikalavo: iš kooperatinės bendrovės „Miško draugas” grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį Švenčionių r. sav., Dalininkų k. Išreikalauti iš uždarosios akcinės bendrovės „Žemyba” ir grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., bei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k.; iš uždarosios akcinės bendrovės „Forestus” grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., bei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sav., S. P. k.; iš O. J. ir R. J. grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)  k., bei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k.; iš uždarosios akcinės bendrovės „AKI ekspedicija” grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., bei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šiaulių r. sav., Repšių k., žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)k.; iš uždarosios akcinės bendrovės „Savas medis” grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k.; iš A. B. bei L. B. grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., bei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k.; iš atsakovų P. L., A. L., V. L. bei M. L. grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k. Taikė restituciją ir įpareigojo A. Š. grąžinti: kooperatinei bendrovei „Miško draugas” 20 273,40 Eur, gautų pagal 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 162); uždarajai akcinei bendrovei „Žemyba” 16 363,53 Eur, gautų pagal 2014 m. balandžio 23 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 4-1296); uždarajai akcinei bendrovei „Forestus” 49 235,40 Eur, gautų pagal 2014 m. balandžio 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. IJ-1867); R. J. 5 213,16 Eur, gautų pagal 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. T3GP-3649 ir Nr. T3Gp-3652); uždarajai akcinei bendrovei „AKI ekspedicija” 20 273,40 Eur, gautų pagal 2014 m. liepos 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 3220); uždarajai akcinei bendrovei „Savas medis” 14 481,00 Eur, gautų pagal 2014 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 3006); A. B. 22 879,98 Eur, gautų pagal 2014 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypų, pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 58827). Įpareigojo uždarąją akcinę bendrovę „Forestus” grąžinti V. L. ir P. L. 562/1647 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 157/463 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypų dalių mainų sutartis. Reikalavimo užtikrinimo priemones, taikytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi (buvęs administracinės bylos Nr. I-10673-437/2015, proceso Nr. 3-61-3-04202-2015-9), palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Netenkino atsakovo A. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens E. B. prašymų dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimo. Atsakovo A. B. 2019 m. balandžio 3 d. prašymą dalyje dėl 360 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme administracinėje byloje Nr. eA-404-415/2018, atlyginimo priteisimo perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

37.       Teismas, nustatęs ir išsamiai aprašęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-663-824/2015 ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-662-325/2015 patvirtina, jog atsakovo A. Š. tėvas K. J. Š. nebuvo D. D. įvaikis bei tai, kad nėra dokumentų, patvirtinančių, kad D. D. po jos brolio K. O. mirties paveldėjo jo valdytą 75,64 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) apskr. Teismas pažymėjo, kad Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu (nuosprendis įsiteisėjęs) A. Š. buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo (pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, dėl nuosavybės teisių į D. D. žemę atkūrimo ir dėl nuosavybės teisių į K. O. žemę atkūrimo) bei konstatuota, jog šioje byloje ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti dėl nusikalstamų veiksmų (sukčiavimo). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ginčo žemės sklypus valstybė prarado dėl padaryto nusikaltimo, t. y. nuosavybės teisės buvo atkurtos asmeniui, neturinčiam teisės į nuosavybės teisių atkūrimą ir neturinčiam giminystės ryšį su buvusiu turto savininku patvirtinančių dokumentų, todėl ginčijami Tarnybos sprendimai, kurių pagrindu A. Š. buvo suprojektuoti, neatlygintinai suteikti žemės sklypai ir įregistruotos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, prieštarauja Atkūrimo įstatymo 2, 9 ir 10 straipsnių reikalavimams ir imperatyvioms nuostatoms, todėl jie yra neteisėti ir naikintini. Įvertinęs registrų duomenis, teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas A. Š. registruoto nekilnojamojo turto neturi.

38.       Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypai (jų dalys) nepatenka išimtinėn valstybės nuosavybei, į ginčo žemės sklypus patenkantis miško žemės plotas nėra priskirtas valstybinės reikšmės miško plotams, todėl sprendė, jog ginčo žemės sklypai gali būti privačios nuosavybės objektais.

39.       Teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką dėl vindikacijos ir restitucijos taikymo, pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčo žemės sklypų savininkė (valstybė) prarado šį turtą dėl neteisėtų (nusikalstamų) A. Š. veiksmų, dėl kurių jam be teisėto pagrindo buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – žemę. Remiantis Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje žemės sklypų įgijėjai, jei nebūtų faktinių aplinkybių, paneigiančių jų sąžiningumą, pagrįstai galėjo pasitikėti valstybe ir jos institucijomis, neturėjo pagrindo abejoti, kad asmuo, iš kurio jie įsigijo žemės sklypus, yra teisėtas savininkas. Todėl būtina įvertinti, ar pritaikius vindikaciją pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalies taisykles, nebūtų pažeistas proporcingumo principas ir sąžiningi įgijėjai nepatirtų pernelyg didelę naštą.

40.       Teismas, įvertinęs ginčo žemės sklypų įsigijimo aplinkybes bei sritis, kuriose įmonės veikė, konstatavo, kad sudarytų sandorių pobūdis (žemės sklypų pirkimas – pardavimas) lemia ją perkančių juridinių ir fizinių asmenų pareigą rūpestingiau pasidomėti įgyjamu turtu. Atsakovai, įsigydami žemės sklypus privalėjo būti pakankamai apdairūs ir rūpestingi, ypač atsižvelgiant į ginčo žemės sklypus pirkusių juridinių asmenų vykdomą veiklą, t. y. iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad minėtos įmonės turi pakankamai patirties šiais klausimais. Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad pačių atsakovų veiksmai (nepakankamas atidumas ir rūpestingumas) lėmė tai, kad jie įsigijo neteisėtai A. Š. įgytą nekilnojamąjį turtą. Negalima daryti išvados, kad ginčo žemės sklypų įgijėjai (jų atstovai) dėjo pakankamas pastangas, siekdami įsigyti turtą skaidriai, laikydamiesi teisės normų nuostatų, suderinę aiškias turto perleidimo ir atsiskaitymo už jį sąlygas. Nurodytais veiksmais ginčo sklypų įgijėjai (jų atstovai) prisiėmė neigiamų padarinių naštos riziką, todėl tokiu atveju daikto išreikalavimas jiems nebus neproporcinga našta. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju vindikacijos taikymas yra proporcingas.

41.       Teismas konstatavo, kad atsakovas A. Š. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus, todėl neteisėtai įgytas nekilnojamasis turtas negalėjo būti perleistas. Ginčo pirkimo-pardavimo sutartys yra negaliojančios, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 str.). Pripažinus sklypo pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis, bei tai, kad ginčo žemės sklypų įgijėjų neatitiktį sąžiningo įgijėjo standartui, žemės sklypai iš svetimo neteisėto valdymo turi būti grąžinti valstybei CK 4.95 straipsnio ir 4.96 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes sklypus jo savininkas – valstybė – prarado dėl padaryto nusikaltimo. Teismas sprendė, kad šioje byloje pakanka duomenų, jog valstybė turtą – ginčo žemės sklypus – prarado dėl padaryto nusikaltimo, todėl, vadovaujantis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo A. Š. ginčo sklypai išreikalautini natūra valstybei, o pirkimo-pardavimo sandorių šalims taikytina vienašalė restitucija. Atsakovą A. Š. teismas įpareigojo grąžinti pajamas, gautas pagal pripažintinas negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau teismas, atsižvelgęs į sandorių kainas litais ir pritaikęs oficialų euro ir lito kursą 3,4528, konstatavo, kad pareiškėjo prašomos priteisti sumos eurais yra su paklaida, todėl pareiškėjo nurodytas sumas eurais ištaisė pagal oficialų euro ir lito kursą.

42.       Teismas, patenkinęs pareiškėjo pareiškimą, reikalavimo užtikrinimo priemones, taikytas atsakovams Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, paliko galioti iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo. Taip pat teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo / paskirstymo klausimą.

VI.

43.       Atsakovas A. B. ir trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta apelianto A. B. 2014 m. rugpjūčio 11 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, not. reg. Nr. 58827, pripažinti negaliojančia, nuspręsta iš apelianto A. B. išreikalauti įsigytus žemės sklypus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pritaikyta restitucija, ir šioje dalyje pareiškėjo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus; spręsti modifikuotos restitucijos taikymo klausimą, priteisiant iš atsakovo A. Š. valstybės naudai didžiausią buvusią apelianto A. B. įsigytų žemės sklypų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, ir atitinkamai pakeisti skundžiamo sprendimo dalį; iš pareiškėjo priteisti apeliantams A. B. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. jų patirtas proceso išlaidas, kurios pateiktos į bylą.

44.       Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas tinkamai neišnagrinėjus ir neįvertinus byloje surinktų duomenų, netinkamai taikant teisės normų bei šios kategorijos bylose suformuotų teismų praktikos išaiškinimų, be to, padarytos išvados yra paremtos prielaidomis iš selektyviai parinktų bylos duomenų. Pažymi, kad nagrinėjant bylą antrą kartą netgi nebuvo laikytasi bylos nagrinėjimo ribų.

45.       Atsakovas teigia, kad A. B. ir A. Š., atkūrusio nuosavybės teises į žemės sklypus, jokie teisiniai santykiai nesiejo, A. B. jo nepažinojo. Pažymi, kad jokių apribojimų sudaryti 2014 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį jos sudarymo metu nebuvo, o Nekilnojamojo turto registre buvo registruotos ir išviešintos A. Š. neginčijamos nuosavybės teisės į žemės sklypus. Pažymi, kad A. B. domėjosi ir žinojo kam atkurta nuosavybė, kokiu pagrindu ir kokiais vadovaujantis dokumentais nuosavybė atkurta, tikrinosi išvados galiojimą, o pinigus pardavėjo atstovui sumokėjo tik po to, kai išvada buvo persiųsta iš Kretingos NŽT į Varėnos NŽT ir buvo patikrintas išvados galiojimas, be to, pinigus sumokėjo tik pasiimdamas pakvitavimą, taigi jis atitiko sąžiningo įgijėjo standartą, o apie padarytą nusikaltimą nieko nežinojo ir netgi objektyviai negalėjo žinoti. Be to, A. B. tapo gerai apgalvoto nusikaltimo (kuriame dalyvavo netgi valstybės pareigūnė – J. A., kuri dirbo NŽT Kretingos skyriaus vyr. specialiste), kurio net valstybės pareigūnai iš karto nenustatė, auka.

46.       Atsakovas nurodo, kad nors teismo padarytos išvados dėl A. Š. turtinės padėties ir žemės sklypų teisinio statuso yra teisingos, tačiau teismas šių išvadų niekaip nesusiejo su apeliantui taikytino vindikacijos instituto proporcinga / neproporcinga padarinių našta ir proporcingumo principu. Mano, kad akivaizdu, jog panaikinus apelianto A. B. sudarytą 2014 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria jis įsigijo du žemės sklypus, ir vindikacijos pagrindu (t. y. esant vindikacijos formaliems pagrindams) iš apelianto išreikalavus žemės sklypus valstybės nuosavybėn bei restitucijos pagrindu įpareigojus A. Š. sugrąžinti apeliantui 79 000 Lt / 22 879,98 Eur dydžio pinigines lėšas už žemės sklypus, neabejotinai bus pažeistas proporcingumo principas ir apeliantui, kaip sąžiningam įgijėjui, teisės aktais suteikiama apsauga, taip pat apeliantas patirtų pernelyg didelę naštą, nes apeliantas netektų ne tik žemės sklypų, bet ir sumokėtų pinigų, nors valstybė yra pajėgesnė ir gali ilgiau laukti pinigų atgavimo iš A. Š. negu jau pensiją gaunantis apeliantas A. B.. Be to, A. B. jau beveik 5 metus valdo žemės sklypus. Pripažinus pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, kartu būtų paneigiamas ir sąžiningam įgijėjui suteikiama teisų apsauga pagal CK 4.96 straipsnį.

47.       Atsakovas teigia, kad teismas visiškai neanalizavo ir nesvarstė klausimo dėl modifikuotos restitucijos, t. y. vienašalės restitucijos, taikymo tarp valstybės ir atsakovo A. Š.. Tokia restitucijos modifikacija ir jos taikymas geriausiai atitiktų visų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus, būtų išlaikyta privačių asmenų ir viešo intereso pusiausvyra, užtikrinta saugotinų vertybių pusiausvyra, būtų tinkamai įgyvendintas proporcingumo principas bei tinkamai apsaugotos sąžiningų įgijėjų teisės. Pagal skundžiamą teismo sprendimą, kuriuo žemės sklypai pagal vindikacijos instituto nuostatas išreikalauti iš apelianto A. B., o kiti žemės sklypai – iš kitų atsakovų (sąžiningų įgijėjų), sąžiningų įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėjo, nes jie neteko ir turto, ir sumokėtų pinigų, o valstybės padėtis tapo nepalyginamai geresnė negu atsakovų.

48.       Atsakovas teigia, kad jo ir E. B. visų (įskaitant ir A. B. 360 Eur sumos už pirminio apeliacinio skundo paruošimą) patirtų proceso išlaidų, kurios buvo pateiktos pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu (8 t., e. b. l. 1–23), atlyginimo klausimas turėtų būti peržiūrėtas ir proceso išlaidos apeliantams turėtų būti priteistos.

49.       Atsakovas UAB „Forestus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kurioje panaikinta 2014  m. balandžio 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, 2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) dalių mainų sutartis, išreikalauta iš UAB „Forestus” ir grąžinti valstybei žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyta restituciją įpareigojant A. Š. grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Forestus” 49 235,40 Eur, o UAB „Forestus” įpareigojant grąžinti V. L. ir P. L. 562/1647 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  ir 157/463 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypų dalių mainų sutartis. Atsakovas prašo dėl šios dalies priimti naują sprendimą ir pareiškėjo prašymus atsakovo UAB „Forestus” atžvilgiu atmesti. Šių reikalavimų netenkinus – pakeisti skundžiamo sprendimo dalį – įpareigojant uždarąją akcinę bendrovę „Forestus” grąžinti V. L. ir P. L. 562/1647 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 157/463 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypų dalių mainų sutartį, o iš V. L. priteisti UAB „Forestus” 7420,06 Eur ir iš P. L. priteisti UAB „Forestus” 7420,06 Eur gautų pagal 2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypų dalių mainų sutartį.

50.       Atsakovas teigia, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, leidžiančių manyti, jog UAB „Forestus“ žinojo ir turėjo žinoti, kad turtas įsigytas iš asmens, neturėjusio teisės jį perleisti, bei leidžiančių abejoti atsakovo sąžiningumu įgyjant žemės sklypus ar tuo labiau leistų paneigti atsakovo sąžiningumo prezumpciją. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad UAB „Forestus” minėtus žemės sklypus įgijo sąžiningai.

51.       Atsakovas vertina, kad sprendimas išreikalauti žemės sklypus yra neproporcinga priemonė. Byloje nėra duomenų, kad žemė, kurioje yra ginčo sklypai, būtų priskirta išimtinei valstybės nuosavybei, kurios nebūtų galima įsigyti privačion nuosavybėn (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 1 d.), todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žemės sklypų išreikalavimo iš jų savininkų ir jų grąžinimo valstybės nuosavybėn yra neproporcingas, pažeidžiantis Atsakovo bei kitų atsakovų, įgijusių minėtus žemės sklypus, teisėtus lūkesčius, dėl ko turi būti atmestas, o sprendimas šioje dalyje keistinas.

52.       Atsakovas pažymi, kad teismas, nuspręsdamas įpareigoti atsakovą grąžinti V. L. ir P. L. 562/1647 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  ir 157/463 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2014 m. gruodžio 11  d. žemės sklypų dalių mainų sutartį, neišsprendė šių asmenų iš UAB „Forestus“ gautų piniginių lėšų grąžinimo UAB „Forestus“ klausimo ir dėl jo nepasisakė. 2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypų dalių mainų sutartimi jos šalys atliko mainus su priemoka, t. y. UAB „Forestus“ už mainomu nekilnojamuosius daiktus primokėjo V. L. 7420,06 Eur ir P. L. 7420,06 Eur (2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypų dalių mainų sutarties 2.11.1 – 2.11.4 p.).

53.       Atsakovas KB „Miško draugas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta panaikinti 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 162, nuspręsta išreikalauti iš KB „Miško draugas“ ir grąžinti valstybei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta taikyti restituciją ir įpareigoti A. Š. grąžinti KB „Miško draugas“ 20 273,40 Eur, gautų pagal 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 162) ir pareiškėjo pareiškimą šioje dalyje atmesti bei priteisti iš pareiškėjo atsakovui KB „Miško draugas“ jo patirtas 300 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.

54.       KB „Miško draugas“ nurodo, teismas iš esmės net neįvertino atsakovo sąžiningumo, sudarant ginčo pirkimo – pardavimo sutartį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, LVAT bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika tokio pobūdžio bylose. Teismas, vertindamas ginčo turto įgijėjo sąžiningumą, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutarties, tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens E. R., ir KB „Miško draugas sudarymo. Atsakovas KB „Miško draugas“ atlygintinai įgydamas teisę į žemės sklypus, įgijo turtą teisėtai, sąžiningai, neturėjo jokio pagrindo abejoti valdžios institucijos veiksmų teisėtumu, tačiau dėl kito asmens padaryto nusikaltimo tiek jis, tiek kitos bylos šalys, buvo įtraukti į daugiau nei 4 metus besitęsiančius teisminius procesus, dėl kurių jiems iškilo grėsmė prarasti ne vienerius metus valdytą turtą. Pažymi, kad teismas nustatė, jog A. Š. neturi jokio nekilnojamojo turto, todėl sprendimo dalis, kuria nuspręsta taikyti restituciją ir įpareigoti A. Š. grąžinti KB „Miško draugas“ 20 273,40 Eur, gautų pagal 2014 m. sausio 16 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, realiai negalės būti įvykdyta. Todėl bandymas perkelti atsakomybę asmenims, kuriems ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareikšti jokie įtarimai ir kaltinimai, nesant jokių duomenų byloje, kad jie galėtų būti pripažinti nesąžiningais, visiškai neatitinka teisingumo principo ir yra neproporcingas.

55.       Atsakovas KB „Miško draugas“ atsiliepime į atsakovų UAB „Forestus“, atsakovo A. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens E. B. apeliacinius skundus prašo juos tenkinti.

56.       Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į atsakovo A. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens E. B., atsakovo UAB „Miško draugas“ ir atsakovo UAB „Forestus“ apeliacinius skundus prašo juos atmesti.

57.       Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į atsakovų UAB „Forestus“, atsakovo A. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens E. B. apeliacinius skundus prašo juos atmesti.

58.       Atsakovai V. L., P. L., M. L. ir A. L. atsiliepime į atsakovo UAB ,Forestus“ apeliacinį skundą nurodo, kad prisideda prie UAB „Forestus“ apeliacinio skundo dalies, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą teismo sprendimą dėl restitucijos taikymo ir prašoma šioje dalyje apeliacinį skundą tenkinti; prašo atmesti UAB „Forestus“ skunde reiškiamą alternatyvų reikalavimą priteisti iš V. L. ir P. L. iš kiekvieno po 7420,06 Eur UAB „Forestus“ naudai. Akcentuoja, kad atsakovams priklausę miško žemės sklypai yra iškirsti – turtas iš esmės pablogintas, UAB „Forestus“ iš to gavo aiškia materialinę naudą, daiktų (žemės sklypu) kokybė, o tuo pačiu ir vertė yra iš esmės pablogėjusi, dėl ko restitucijos natūra taikymas yra neįmanomas. Atsakovai nurodo, kad toks valstybės teisių gynimo būdas, kokį parinko pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidžia sąžiningų įgijėjų teises ir teisėtus interesus, tampa nepakeliama finansinė našta atsakovams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VII.

59.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vindikacijos ir restitucijos taikymo po Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priimtų administracinių aktų, kuriais be teisėto pagrindo buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – žemę, panaikinimo.

60.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, atsakovų apeliacinius skundus patenkinęs iš dalies, panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, dėl turto išreikalavimo bei grąžinimo valstybei ir restitucijos taikymo, šios bylos dalį grąžino Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį (dėl administracinių aktų panaikinimo) paliko nepakeistą.

61.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti, jeigu nustatomos šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytos aplinkybės (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nuosekliai laikosi pozicijos, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-424-624/2017, 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad pareiškėjo tapatus skundas jau buvo išnagrinėtas kitoje administracinėje byloje, kurioje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, tokią bylą nutraukia (žr., pvz., LVAT 2016 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1430-520/2016, 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1014/2014, 2017  m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-49-575/2017; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-733-502/2018).

62.       Iš skundžiamo teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių matyti, kad pirmosios instancijos teismas dar kartą panaikino NŽT sprendimus (t. y. NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 45S-59; NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 31S-23; NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 18  d. sprendimą Nr. 31S-38; NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 21d. sprendimą Nr. 45S-27; NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 45S-38; NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 3S-230; NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 32S-239), nors ši pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalis buvo ir yra įsiteisėjusi, kadangi LVAT 2018 m. 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ją paliko nepakeistą, konstatavęs, kad ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti dėl nusikalstamų veiksmų (sukčiavimo), t. y. ginčo žemės sklypus valstybė prarado dėl padaryto nusikaltimo – pagal įsiteisėjusį Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendį A. Š. buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo (pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, dėl nuosavybės teisių į D. D. žemę atkūrimo ir dėl nuosavybės teisių į K. O. žemę atkūrimo), todėl šie aktai panaikinti teisėtai ir pagrįstai. 

63.       Dėl nurodytų aplinkybių, t. y. konstatavus, kad jau yra įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo dalis dėl NŽT administracinių aktų panaikinimo, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, šios bylos dalies pirmosios instancijos teismas neturėjo nagrinėti ir dar kartą naikinti minėtų administracinių aktų, todėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo dalis naikintina ir byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 103 str. 2 p., 144 str. 1 d. 5 p.). 

64.       Pirmosios instancijos skundžiamu sprendimu konstatavęs, kad valstybė žemės sklypus prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, vadovaudamasis CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikė vindikaciją, pripažino negaliojančias sandorius, kuriais panaikintų administracinių aktų pagrindu įgyti žemės sklypai buvo perleisti kitiems asmenims ir įpareigodamas asmenis, įgijusius ginčo sklypus, juos grąžinti valstybės nuosavybėn, taip pat taikė vienašalę restituciją, A. Š. įpareigodamas grąžinti pajamas, gautas pagal pripažintinas negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis (sumas pataisius pagal oficialų euro ir lito kursą).

65.       Šioje byloje nėra ginčo, jog ginčo žemės sklypus valstybė prarado neteisėtai atkūrus A. Š. nuosavybės teises į juos pagal teismo sprendimą, priimtą suklastotų dokumentų ir melagingų liudytojų parodymų pagrindu. Taigi nustačius, jog ginčo žemės sklypus valstybė prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, formaliai egzistuoja sąlygos taikyti CK 4.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą ribotos vindikacijos institutą, nustatantį, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, ir išreikalauti nekilnojamąjį daiktą iš sąžiningų įgijėjų, tačiau, atsižvelgiant į K. T. ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją ir siekiant sąžiningo įgijėjo ir savininko interesų pusiausvyros, spręstina, ar taikant tokį savininko teisių gynimo būdą nebus pernelyg suvaržytos sąžiningo įgijėjo teisės ir ar nebus pažeisti jo teisėti lūkesčiai. Tam būtina įvertinti konkrečias daikto praradimo aplinkybes, sąžiningo įgijėjo valdymo tęstinumą ir trukmę, kiekvienai iš šalių tenkančius padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-695/2018).

66.       Primintina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LVAT 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, be kita ko, turėjo įvertinti konkrečias daikto praradimo aplinkybes, šalių sąžiningumo kriterijų, sąžiningo įgijėjo valdymo tęstinumą ir trukmę, kiekvienai iš šalių tenkančius padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat išsiaiškinti aplinkybę, ar A. Š. turi turto, ar šiai žemei nėra visuomenės poreikio ir ar ginčo žemės sklypai gali būti privačios nuosavybės objektais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išnagrinėjo nurodytus aspektus.

67.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas atsakovus laikyti neteisėtais valdytojais ir išreikalauti iš jų žemės sklypus. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo bylos medžiagą dėl ginčo turto perleidimo apeliantams ir kitiems atsakovams aplinkybių bei vertino, ar pritaikius vindikaciją pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalies taisykles, nebūtų pažeistas proporcingumo principas.

68.       Proporcingumo principas gali būti pažeistas išreikalavus daiktą iš sąžiningo įgijėjo, kuris dėjo pastangas, siekdamas įsigyti turtą skaidriai, laikydamasis teisės normų nuostatų, suderinęs aiškias turto perleidimo ir atsiskaitymo už jį sąlygas. Tačiau, kai iš įvertintų duomenų viseto matyti, kad įgijėjas, jį atstovaujantys asmenys, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšius ir veiksmus, turėjo suprasti, kad sandorio sąlygos nėra skaidrios, kad galimas sandorio neteisėtumas, bet pasirinko veikti neskaidriai, ypač jei tokių veiksmų epizodų yra ne vienas, tokiomis aplinkybėmis daikto įgijėjas gali būti nelaikomas atitinkančiu sąžiningo įgijėjo standartui keliamus reikalavimus. Nustačius įgijėjo neatitiktį sąžiningo įgijėjo standartui, tai reikštų, kad jis, įgydamas turtą nesąžiningai, pats prisiėmė neigiamų padarinių naštos riziką, todėl tokiu atveju daikto išreikalavimas jam nebus neproporcinga našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-330-1062/2018; 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-957-629/2019). 

69.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju iš byloje nustatytų duomenų visumos ir Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. bei Šiaulių apygardos teismo 2017  m. birželio 29 d. nuosprendžių matyti, kad žemės sklypų įgijėjai, juos atstovaujantys asmenys, atsižvelgdami į tai, kad sandoriai sudaromi per tarpininkus ir esant tokiems požymiams kaip: nenurodytos sumos pakvitavime, minėtos įmonės pirko ne konkrečius žemės sklypus, o išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, šias išvadas pirko per tarpininkus, asmeniškai nebendravo su A. S., kurio vardu buvo išvados, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad sandoriai gali būti sudaromi ne visiškai skaidriomis aplinkybėmis. Jie iš esmės nesidomėjo, kokiu pagrindu A. Š. atkurtos nuosavybės teisės į perkamas žemes, dideles pinigų sumas už išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn mokėjo grynaisiais pinigais, kuriuos perduodavo nepažįstamiems asmenims įvairiose vietose (prie degalinės, automobilyje ir kt.), nesidomėjo, kam realiai mokėjo pinigus ir pan. Taigi pačių atsakovų veiksmai iš esmės taip pat lėmė tai, kad jie įsigijo neteisėtai A. Š. įgytą nekilnojamąjį turtą ir iš anksčiau aptartų bylos aplinkybių negalima daryti išvados, kad ginčo žemės sklypų įgijėjai (jų atstovai) dėjo pakankamas pastangas, siekdami įsigyti turtą skaidriai, laikydamiesi teisės normų nuostatų, suderinę aiškias turto perleidimo ir atsiskaitymo už jį sąlygas. Be to, nustatyta ir nepaneigta aplinkybė, kad atsakovai KB „Miško draugas“ ir UAB „Forestos“ yra patyręs savo srityje profesionalai, kuriems taikomi didesni atidumo standartai, o atsakovas A. B. buvo atstovaujamas savo žento E. B., kuris buvo miškininkas, taigi taip pat patyręs asmuo, kurį pasitelkė A. B. dėl ginčo sandorio sudarymo. Tokią išvadą patvirtina Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-172-357/2017 konstatuotos aplinkybės ir pateikti liudytojų parodymai apie tai, kaip (be kitų atsakovų) KB „Miško draugas“ ir UAB „Forestos“ atstovai, A. B. (per savo žentą E. B.) sudarė ginčo žemės pirkimo-pardavimo sandorius, nedėdami pakankamai pastangų dėl skaidraus turto įsigijimo, nesuderinę aiškių turto perleidimo ir atsiskaitymo už jį sąlygų, tuo prisiimdami neigiamų padarinių naštos riziką. Todėl tokiu atveju daikto išreikalavimas jiems nebus neproporcinga našta ir vindikacijos taikymas yra šiuo konkrečiu atveju proporcingas ir teisingas.

70.       Panaikinus neteisėtus Tarnybos priimtus administracinius teisės aktus, ginčo žemės sklypo dalies suteikimas yra niekinis, vadovaujantis principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda). Konstatavus, kad apeliantai (ir kiti atitinkami atsakovai) nedėjo pakankamai pastangų ir neįsitikino dėl skaidraus turto įsigijimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, pripažindamas negaliojančiomis žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis (t. y. 2014 m. sausio 16  d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens E. R., ir kooperatinės bendrovės „Miško draugas”, atstovaujamos įgalioto asmens A. R.; 2014 m. balandžio 23 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens V. P., ir uždarosios akcinės bendrovės „Žemyba”, atstovaujamos įgalioto asmens S. Z.; 2014 m. balandžio 30  d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. Š., ir uždarosios akcinės bendrovės „Forestus”, atstovaujamos M. Š.; 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens P. R., ir R. J.; 2014 m. gegužės 9 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens P. R., ir R. J.; 2014 m. liepos 30 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „AKI ekspedicija”, atstovaujamos A. S.; 2014  m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens A. M., ir uždarosios akcinės bendrovės „Savas medis”, atstovaujamos Č. P.; 2014 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. Š., atstovaujamo įgalioto asmens E. B., ir A. B.), taip pat 2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypų dalių mainų sutartį, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Forestus”, atstovaujamos M. Š. ir V. L. bei P. L., bei pagrįstai nutarė išreikalauti iš atsakovų ir atitinkamai grąžinti valstybei ginčo žemės sklypus. Be to, pažymėtina, kad būtent daikto praradimo aplinkybės – kitiems asmenims nusikalstamai, t. y. grubiausiu būdu, pažeidžiant teisės normas – daikto praradimą daro išskirtinį iš kitų, todėl šiuo atveju daikto savininkas turi išskirtines teises į savo daiktinių teisių gynimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-330-1062/2018).

71.       Primintina, kad restitucija reiškia negaliojančio sandorio šalių grąžinimą į iki sandorio įvykdymo buvusią padėtį (CK 1.80 str. 2 d.). Ji taikoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145 ir 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Taigi restitucijos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir joms taikyti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016; 2018 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-695/2018).

72.       Priešingai nei teigia apeliantai, šioje byloje taip pat pagrįstai taikyta vienašalė restitucija, kadangi: A. Š. ginčo žemės sklypus pardavė atlygintinai kitiems asmenims; toks sprendimas užtikrina žemės sklypų įgijėjų ir savininko (valstybės) interesų pusiausvyrą nes, palikus ginčo žemės sklypus atitinkamiems atsakovams, kurie, kaip nustatyta ir nepaneigta – nesielgė apdairiai ir rūpestingai, būtent atsakovų – žemės sklypų įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų, o valstybės kaip teisėto savininko – pablogėtų taikant modifikuotą restituciją, kaip pageidauja atsakovai. Šiuo atveju išimtinė situacija, kuomet teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų, nenustatyti ir apeliantai nepateikė pagrįstų argumentų ir (ar) įrodymų dėl nurodytos išimties taikymo (t. y. vienašalės restitucijos taikymo tarp valstybės ir atsakovo A. Š.).

73.       Sprendžiant dėl apeliantų akcentuojamo jų teisėtų lūkesčių pažeidimo, pažymėtina, kad teisėtų lūkesčių apsaugos ir nuosavybės teisių ribojimo pagrįstumo (pateisinimo), teismas taip pat remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika bylose dėl viešo intereso poreikių ir pagrindinių žmogaus teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyros užtikrinimo taikant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatas (EŽTT 2012 m. gegužės 31 d sprendimas byloje Vasilev ir Doycheva prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 14966/04). Šiame EŽTT sprendime konstatuojama, kad nuosavybės teisių ribojimas gali būti pagrįstas (pateisinamas), jei yra numatytas įstatymu, siekia viešo intereso ir užtikrina pusiausvyrą tarp viešo intereso poreikių ir pagrindinės žmogaus teisės apsaugos reikalavimų; nesant ginčo dėl kitų sąlygų, turi būti įvertinta, ar toks teisių ribojimas atitinka proporcingumo principo reikalavimus. Nors valstybė turi plačią vertinimo nuožiūros laisvę nustatyti, kokie yra viešo intereso poreikiai, ypač įgyvendinant priemones ekonominės reformos ir socialinio teisingumo srityje, tačiau iš valdžios institucijų yra reikalaujama reaguoti greitai, teisingai ir laikytis nuoseklumo (žr., pvz., LVAT 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-237-492/2019).

74.       Nustačius, kad ginčijami teisės aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, nėra pagrindo teigti, kad neteisėtų sprendimų pagrindu nekilnojamojo turto įgijėjams gali susiformuoti teisėti lūkesčiai, nes teisėtų lūkesčių principas suponuoja, kad turi būti ginamos teisėtai įgytos teisės. Dėl apelianto A. B. teiginio, jog jis tapo gerai apgalvoto nusikaltimo, kuriame dalyvavo netgi valstybės pareigūnė, auka ir dėl to jie neturi prisiimti atsakomybės, pažymėtina, kad sąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai, kurie dėl valdžios pareigūnų ar jiems prilygintų asmenų neteisėtų veiksmų galimai patyrė žalą, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus (CK 6.271 str.) turi teisę reikalauti žalos atlyginimo.

75.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tinkamai aiškino bei taikė materialiosios ir proceso teisės nuostatas, įvertino faktines bylos aplinkybes, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, ir priėmė iš dalies teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovų bei trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai atmetami, naikinama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo dalis dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priimtų administracinių aktų panaikinimo ir ši bylos dalis nutraukiama. Kita skundžiamo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų UAB „Forestus“, KB „Miško draugas“, A. B. ir trečiojo suinteresuoto asmens E. B. apeliacinius skundus atmesti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priimtų administracinių aktų panaikinimo ir šią administracinės bylos dalį nutraukti.

Kitą skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                Laimutis Alechnavičius

                                                                        Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas