Civilinė byla Nr. e2S-276-601/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14162-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2FB-25599-559/2022 (po perkėlimo į naujus metus bylai suteiktas Nr. e2FB-586-559/2023) pagal pareiškėjo K. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       K. R. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2FB-22894-559/2019, iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Admivira“. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas, tame tarpe ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ 103 227,78 Eur dydžio finansinis reikalavimas.

2.       Bankroto administratorė 2022 m. kovo 3 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama pakeisti pradinę kreditorę UAB „Būsto paskolų draudimas“ jos teisių perėmėja UAB „Intrum Lietuva“ pradinės kreditorės turėto finansinio reikalavimo ribose. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 7 d. nutartimi prašymą tenkino, t. y. pakeitė kreditorę UAB „Būsto paskolų draudimas“ į naują kreditorę UAB „Intrum Lietuva“.

3.       Bankroto administratorė 2022 m. kovo 17 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama patikslinti bankrutuojančio asmens K. R. kreditorių sąrašą, t. y. į kreditorių sąrašą įtraukti UAB „Intrum Lietuva“ su 66 018,12 Eur finansiniu reikalavimu ir atitinkamai šia suma sumažinti kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ turėto patvirtinto reikalavimo dydį – nuo 103 227,78 Eur iki 37 209,66 Eur. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi prašymą tenkino, t. y. fizinio asmens K. R. bankroto byloje kreditorę UAB „Būsto paskolų draudimas“ grąžino ir įtraukė į kreditorių sąrašą, jos reikalavimą sumažino iki 37 209,66 Eur, o kreditorių sąraše esančios UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimo teisę patvirtino į 66 018,12 Eur skolos sumą, ir atitinkamai patvirtino tokius kreditorinius reikalavimus: (i) UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 37 209,66 Eur; (ii) UAB „Intrum Lietuva“ – 66 018,12 Eur.

4.       Bankroto administratorė 2022 m. lapkričio 22 d. pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą patikslinti bankrutuojančio fizinio asmens K. R. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, t. y. pradinę kreditorę UAB „Būsto paskolų draudimas“ pakeisti likusioje kreditorinio reikalavimo dalyje jo teisių perėmėja UAB „Intrum Lietuva“, išbraukiant iš kreditorių sąrašo UAB „Būsto paskolų draudimas“. Bankroto administratorė kartu su prašymu pateikė reikalavimo teisių ir pareigų visa apimtimi perleidimą patvirtinančius dokumentus, t. y. 2021 m. lapkričio 26 d. Reikalavimo teisių ir pareigų pirkimo–pardavimo sutarties ištraukos kopiją, pranešimų K. R. dėl kreditoriaus pasikeitimo kopijas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimo į UAB „Intrum Lietuva“ atskirąjį skundą kopiją. Tačiau Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. bankroto administratorei nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti UAB „Intrum „Lietuva“ papildomus finansinius reikalavimus pagrindžiančius dokumentus, kurie patvirtintų UAB „Intrum Lietuva“ finansinio reikalavimo teisę į 37 209,66 Eur sumą.

5.       Bankroto administratorė 2022 m. gruodžio 1 d., šalindama teismo nurodytus trūkumus, teismui pateikė UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2022 m. gruodžio 1 d. dienos patvirtinimą Nr. S-13530, patvirtinantį reikalavimo teisės perleidimą į K. R. įsiskolinimą.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apylinkės teismas skundžiama 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi bankroto administratorei nustatė terminą pašalinti prašymo trūkumus, t. y. pateikti papildomus UAB „Intrum „Lietuva“ finansinius reikalavimus pagrindžiančių dokumentus, patvirtinančius UAB „Intrum Lietuva“ finansinio reikalavimo teisę į 37 209,66 Eur sumą. Teismas taip pat išaiškino bankroto administratorei, kad per nustatytą terminą nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, prašymas bus laikomas nepaduotu teismui.

7.       Teismas nustatė, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ patvirtinime nurodyti sandoriai Nr. BPD 038393 ir Nr. BPD 038393-1/0566, kurių kopijas pareiškėja pateikė kartu su prašymu, patvirtina, kad pagal sandorį Nr. BPD038393 UAB „Intrum Lietuva“ įgijo reikalavimo teisę į K. R. skolos dalį – 60 896,61 Eur, o pagal sandorį Nr. BPD 038393-1/0566 įgijo reikalavimo teisę į K. R. skolos dalį – 5 121,51 Eur apimtyje. Tuo tarpu, siekiant įrodyti, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ perleido UAB „Intrum Lietuva“ finansinio reikalavimo teisę į likusią K. R. skolos sumą – 37 209,66 Eur, turi būti pateikiami tai patvirtinantys finansiniai dokumentai. Anot teismo, UAB „Būsto paskolų draudimas“ patvirtinimas nėra finansinis dokumentas, kuris patvirtintų UAB „Intrum Lietuva“ finansinio reikalavimo teisę į 37 209,66 Eur sumą.

III.       Atskirojo skundo argumentai

8.       Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. K. R. bankroto procese pradinę kreditorę UAB „Būsto paskolų draudimas“ pakeisti likusioje kreditorinio reikalavimo dalyje jo teisių perėmėja UAB „Intrum Lietuva“, pilnai išbraukiant iš kreditorių sąrašo UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir pakeičiant ją naująja kreditore UAB „Intrum Lietuva“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl priėmė skundžiamą nutartį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus;

1.2.                        Byloje pateikta 2021 m. lapkričio 26 d. Reikalavimo teisių ir pareigų pirkimo–pardavimo sutarties ištrauka bei 2022 m. vasario 15 d. ir 2022 m. kovo 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ bei UAB „Būsto paskolų draudimas“ pasirašyti pranešimai skolininkui apie įvykusį reikalavimo perleidimą pagal sandorius Nr. BPD 038393 ir Nr. BPD 038393-1/0566 patvirtina UAB „Būsto paskolų draudimas“ turimi reikalavimai pagal sandorius Nr. BPD 038393 ir Nr. BPD 038393-1/0566 remiantis 2021 m. lapkričio 26 d. Reikalavimo teisių ir pareigų pirkimo–pardavimo sutartimi perėjo naujajai kreditorei, t. y. UAB „Intrum Lietuva“;

1.3.                        Papildomai į bylą pateiktas UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2022 m. gruodžio 1 d. patvirtinimas Nr. S-13530 patvirtina, kad pagal 2021 m. lapkričio 26 d. sutartį UAB „Intrum Lietuva“ buvo perleistas visas UAB „Būsto paskolų draudimas“ turėtas reikalavimas į K. R., t. y. ne tik pagrindinė skolos dalis 60 896,61 Eur, bet ir visos kitos sumos, t. y. palūkanos, delspinigiai ir kita – visas 103 227,78 Eur reikalavimas į K. R. pagal sandorius Nr. BPD 038393 ir Nr. BPD 038393-1/056;

1.4.                        2021 m. lapkričio 26 d. sutartimi buvo perleistas skolų portfelis, kurį sudarė šimtai atskirų skolų, kurių išieškojimo stadija ne tik bankroto procese, bet ir pas antstolį ar ikiteisminėje stadijoje, todėl standartinė praktika tokių sandorių metu perduodamuose duomenų failuose (duomenų rinkmenos ištrauka, kuri teismui teikta su pradiniu UAB „Intrum Lietuva“ prašymu pakeisti kreditorių) naudotina kaip faktas, patvirtinantis apie konkretaus reikalavimo perleidimą, bet niekaip negali atspindėti galutinės perleidžiamos skolos sumos, kuri kinta kiekvieną dieną dėl papildomai skaičiuojamų palūkanų / delspinigių ar kitų sumų atsižvelgiant į vykstančius procesus. Šiuo atveju perleidžiamo reikalavimo apimtis konkrečiai apibrėžta sutartyje ir remiantis sutarties 2.1 punktu bei portfelio sąvoka, apibrėžta sutarties ištraukos 2 puslapyje, reikalavimas į K. R. UAB „Intrum Lietuva“ yra perleistas visoje apimtyje pagal minėtą sutartį, kas ir yra teisinis pagrindas pakeisti kreditorių K. R. bankroto byloje.

9.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl toliau sprendžiama dėl atskirojo skundo pagrįstumo.

11.       Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo. 

12.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto administratorės prašymo patikslinti kreditorių sąrašą priėmimo klausimą, nustatė, kad kartu su prašymu pateiktų dokumentų nepakanka teismui įsitikinti pateikto prašymo pagrįstumu, todėl įpareigojo administratorę pateikti finansinius dokumentus, patvirtinančius UAB „Intrum Lietuva“ finansinio reikalavimo teisę į 37 209,66 Eur sumą. Apeliantė UAB „Intrum Lietuva“ nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydama, kad ji iš UAB „Būsto paskolų draudimas“ įgijo reikalavimo teisę į visą K. R. vardu susiformavusį įsiskolinimą ir tai patvirtina teismui pateikta reikalavimo teisių ir pareigų pirkimo–pardavimo sutarties ištrauka, pranešimai skolininkui apie įvykusį reikalavimo perleidimą, o taip pat ir pačios UAB „Būsto paskolų draudimas“ raštiškas patvirtinimas. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nutartimi.

13.       Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formai ir turiniui), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismui teikiamame procesiniame dokumente nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo (pareiškėjo) išdėstytas aplinkybes, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prie teikiamo procesinio dokumento turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas (pareiškėjas) grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). CPK 226 straipsnyje nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Tačiau ieškovo (pareiškėjo) pareiga prie teismui teikiamo procesinio dokumento pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo (pareiškėjo) pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į pateikto procesinio dokumento patenkinimą ar pagrįstumą.

14.       Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, procesinio dokumento priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas (pareiškėjas), jau paduodamas procesinį dokumentą, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų jame išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į suformuluoto reikalavimo (prašymo) patenkinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-1075/2020).

15.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto administratorės pateikto prašymo priėmimo klausimą, pareikalavo pateikti įrodymus, patvirtinančius prašyme nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė įrodymų pakankamumo klausimą, o toks klausimas prašymo priėmimo stadijoje negalėjo būti sprendžiamas. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė trūkumą nurodydamas pateikti įrodymus, pagrindžiančius pareikštą prašymą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, prašymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi šis klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, be to, tokiu būdu neapribojama byloje dalyvaujančių asmenų teisė į apeliaciją po to, kai teismas iš naujo išspręs prašymo priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16.       Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą ar pateiktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog UAB „Būsto paskolos draudimas“ 2021 m. lapkričio 26 d. sutartimi UAB „Intrum Lietuva“ perleido visą turėtą ir teismo patvirtintą reikalavimo teisę į K. R., atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pagal kurią, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis); sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes; aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu; kai ginčo šalys siejamos sutartinių santykių, kilusių iš kelių skirtingų sutarčių, pastarosios, vadovaujantis sisteminiu sutarčių aiškinimo principu, analizuojamos kartu; turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus; pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas