Administracinė byla Nr. eA-356-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01370-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. balandžio 4 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. V4-7 „Dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ ir 2016 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. V4-10 „Dėl išbraukimo iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo“, bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 112 straipsnio 3 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 29 ir 37 straipsniams.
2. Pareiškėjas nesutiko su ginčijamais sprendimais, kuriuose atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) pripažino, kad pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu jis yra antrą kartą baudžiamas už tą patį nusikaltimą, nors dvigubą baudimą draudžia ir Konstitucija, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija). Be to, tokia bausmė yra neproporcinga ir neadekvati, nes pareiškėjas yra charakterizuojamas teigiamai, jis nuolat kėlė kvalifikaciją ir, eidamas bankroto administratoriaus pareigas, nebuvo baustas nei administracine, nei kita tvarka, sėkmingai užbaigė apie 14 bankroto procedūrų. Nuo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžio praėjo daugiau nei metai, per šį laikotarpį pareiškėjas siekė tinkamai integruotis į visuomenę, suprato savo klaidas ir reabilitavosi. Pareiškėjas pabrėžė, jog ginčijamais sprendimais jam visam gyvenimui pritaikytas apribojimas buvo skirtas net ne teismo, o atitinkamos institucijos sprendimu.
3. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas teigė, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2015 m. lapkričio 3 d., pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas. Pareiškėjui buvo panaikintas bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas ir jis išbrauktas iš Asmenų, teikiančių įmonių bankroto paslaugas, sąrašo dėl to, kad jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos pagal jo pripažinimo kaltu įsiteisėjimo dieną galiojusį ir šiuo metu galiojantį Įstatymo 112 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2011 m. gegužės 26 d. buvo išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas Nr. 983 ir suteikta teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2015 m. lapkričio 3 d., pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. sausio 18 d. raštu Nr. 9R-A-189 Tarnybai pateiktas išrašas iš Įtariamųjų, kaltnamųjų ir nuteistųjų registro apie pareiškėjo teistumą. Gavęs šią informaciją, Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1K-34 patvirtintų Bankroto administratoriaus pažymėjimo ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimo išdavimo ir įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo sudarymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 26 punktu, konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo
   112 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V4-7 panaikino pareiškėjo bankroto administratoriaus pažymėjimo Nr. 983 galiojimą. Vadovaudamasis Įstatymo 116 straipsnio 6 dalies 2 punktu ir atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V4-7 buvo panaikintas pareiškėjui išduoto bankroto administratoriaus pažymėjimo Nr. 983 galiojimas, Tarnybos direktorius 2016 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V4-10 išbraukė pareiškėją iš Asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo (sąrašo eil. Nr. B-FA391).
7. Teismas konstatavo, kad, nors Tarnybos direktoriaus 2016 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. V4-7 buvo priimtas pažeidžiant 3 darbo dienų terminą nuo informacijos apie pareiškėjo teistumą gavimo dienos, įtvirtintą Taisyklių 26 punkte, tačiau ši aplinkybė nedaro įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes, gavus informaciją apie pareiškėjo teistumą už sunkų nusikaltimą, jo bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas privalo būti panaikintas. Teismas akcentavo, kad pareiškėjui taikyta atsakomybė panaikinant bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą ir baudžiamoji atsakomybė už Baudžiamajame kodekse numatytos veikos padarymą negali būti laikoma dvigubu nubaudimu, nes skiriasi atsakomybės taikymo pagrindai, jų esmė bei tikslai. Todėl pareiškėjo teiginys, kad jis yra nubaustas du kartus už tą pačią veiką, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas, atitinkamai teismas pripažino pagrįstu ir Tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. V4-10, kuriuo pareiškėjas buvo išbrauktas iš Asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo.
8. Teismui nekilo abejonių dėl Įstatymo 112 straipsnio 3 dalies 1 punkto atitikties Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 29 ir
   31 straipsniams, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestas.
9. Teismo vertinimu, ginčijami sprendimai yra priimti Tarnybos kompetencijos ribose, neprieštarauja Tarnybos tikslams bei uždaviniams, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo juos panaikinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestas.

III.

10. Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
11. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu, nes, jo nuomone, teismas iš esmės vadovavosi teisės aktu, prieštaraujančiu Konstitucijai. Įstatymo nuostatos, įtvirtinančios, kad, nepaisant to, ar asmens teistumas yra išnykęs, ar ne, jis visą likusį gyvenimą negali būti pripažintas nepriekaištingos reputacijos ir gauti bankroto administratoriaus pažymėjimą, yra neteisėtos ir pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą principą, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, prieštarauja teisinės valstybės principui ir tarptautinių teismų praktikai (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai sprendime byloje Sidabras ir Džiautas prieš Lietuvą, pareiškimų
    Nr. 55480/00 ir 59330/00). Tai yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Įstatymo 112 straipsnio 3 dalies 1 punkto atitiktį Konstitucijai. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepasisakė dėl šių jo argumentų, neatsižvelgė į tarptautinių teismų praktiką ir tik formaliai nurodė, jog jam nekyla abejonių dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai, nepateikdamas tokio sprendimo motyvų. Tokiu būdu, be kita ko, pareiškėjui neužtikrinta konstitucinė teisė į nešališką teismą.
12. Pareiškėjo teigimu, teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjui skirta atsakomybė – bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas – yra neproporcinga ir neadekvati. Pareiškėjas jau buvo nubaustas baudžiamojo proceso tvarka, paskiriant jo veiką atitinkančią bausmę ir neapribojant galimybės dirbti bei vykdyti profesinę veiklą. Pareiškėjui nebuvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, nors Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų, taigi, pareiškėjui buvo skirta švelni atsakomybės forma, nenumatant jokių apribojimų, susijusių su užimamomis pareigomis ar kt. Baudžiamajame kodekse už panašias veiklas tokio pobūdžio apribojimai taip pat nėra numatyti. Apribojimai užsiimti tam tikra veikla pareiškėjui buvo skirti vadovaujantis Įstatymu, tokiai bausmei nėra numatytas joks terminas. Pareiškėjas už vieną nusikaltimą buvo nubaustas antrą kartą, nors dvigubas baudimas yra draudžiamas.
13. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
14. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas neturi jokių pagrįstų abejonių dėl Įstatymo 112 straipsnio 3 dalies 1 punkto atitikties Konstitucijai. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjui buvo pritaikytas dvigubas nubaudimas, atsakovas akcentuoja, jog imperatyvių Įstatymo reikalavimų pažeidimas, lėmęs pareiškėjo bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą, nėra tapatus tam teisės pažeidimui, už kurį jis buvo nubaustas baudžiamojoje byloje, todėl teisinė atsakomybė pareiškėjui kilo ne identiškais pagrindais ir nėra taikoma pakartotinai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymų, kuriais panaikintas pareiškėjo bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas ir pareiškėjas išbrauktas iš Asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Pareiškėjas kvestionuoja Įmonių bankroto įstatymo 112 straipsnio 3 dalies 1 punkto atitiktį Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 29 ir
    37 straipsniams.
17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad proceso dalyvio keliamos abejonės dėl įstatyme įtvirtintos normos konstitucingumo yra vada įvertinti, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti taikytino teisės akto atitikimą Konstitucijai. Proceso dalyvio pateikti argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina, ar yra teisinis pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją spręsti, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagrindu bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-152/2009, 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-997/2009). Teismas, nesutikdamas su proceso dalyvio argumentais, kuriais grindžiamas teisės normos prieštaravimas Konstitucijai, privalo tai motyvuoti priimdamas procesinį sprendimą ir tai nurodyti rezoliucinėje sprendimo dalyje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str. 4, 5 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje
    Nr. A525-2301/2013).
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą pirmosios instancijos teismas išsprendė remdamasis individualią bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, t. y. pagrįstu manymu (abejone) dėl sprendžiant šį individualų ginčą taikytino teisės akto (teisės normos) atitikties Konstitucijai. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nekyla pagrįstų abejonių dėl sprendžiant ginčą šioje byloje taikytinos Įstatyme įtvirtintos teisės normos atitikties Konstitucijai.
19. Nutarties 6 punkte nurodytų faktinių aplinkybių ir teisės taikymo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas dėl nuteisimo neatitinka Įstatymo 112 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, todėl buvo teisinis pagrindas ginčijamiems atsakovo individualiems teisės aktams priimti.
20. Pareiškėjo argumentai, kad Įstatymo nuostatos, įtvirtinančios, jog, nepaisant to, ar asmens teistumas yra išnykęs, ar ne, jis visą likusį gyvenimą negali būti pripažintas nepriekaištingos reputacijos ir gauti bankroto administratoriaus pažymėjimą, yra neteisėtos ir pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą principą, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, prieštarauja teisinės valstybės principui ir tarptautinių teismų praktikai, būtų reikšmingos teisiniams vertinimams, kai praėjus protingam terminui būtų absoliučiai paneigiama pareiškėjo teisė įgyti bankroto administratoriaus teisinį statusą vien buvusio teistumo, nuo kurio praėjo pakankamai ilgas laikas (protingas terminas), pagrindu. Kilus tokio pobūdžio ginčui būtų aktualus ir teisės normos konstitucingumo aspektas.
21. Pareiškėjas kelia jo dvigubo nubaudimo klausimą, t. y. non bis in idem principo pažeidimą.
22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011 išaiškino, kad, pagal Konstitucijos
    31 straipsnio 5 dalį, niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši Konstitucijos nuostata, kaip ir kitų Konstitucijos 31 straipsnio dalių normos, yra skirtos teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimą), tačiau, kaip ne kartą oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje atsispindi teisės principas
    non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą). Taigi šis konstitucinis principas taikytinas ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu. Pagal minėtą Konstitucinio Teismo praktiką, non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas, be kita ko, savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis.
23. Draudimas bausti asmenį už tą patį teisės pažeidimą yra įtvirtintas inter alia (lot. be kita ko, įskaitant) ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija). Konvencija, kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Draudžiamas yra pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir „kriminalinis“ (nu)baudimas. Pastaruoju aspektu sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui panaikinta jo speciali teisė. Savo prigimtimi ir paskirtimi ji nėra panaši į bausmes (Baudžiamojo kodekso 42 str. 1 d.). Be to, imperatyvių Įstatymo reikalavimų pažeidimas, užtraukęs pareiškėjui bankroto administratoriaus pažymėjimo panaikinimą, nėra tapatus tam teisės pažeidimui, už kurį jis buvo nubaustas baudžiamojoje byloje. Taigi nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad non bis in idem principas šiuo atveju buvo pažeistas.
25. Pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 str. 1 d.). Faktų vertinimo ir teisės aiškinimo bei taikymo šioje byloje aspektais išanalizavusi žodinio bylos nagrinėjimo poreikį šiam ginčui išspręsti, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad tokio poreikio nėra, todėl pareiškėjo prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjo V. K. prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmesti.

Pareiškėjo V. K. prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 112 straipsnio 3 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 29 ir 37 straipsniams atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Gintaras Kryževičius

              Ramutė Ruškytė

              Arūnas Sutkevičius