Administracinė byla Nr. eAS-557-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03451-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Viešojo valdymo agentūros atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Viešojo valdymo agentūros skundą atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės tarybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – M. V.) dėl įpareigojimo pašalinti padarytą pažeidimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Viešojo valdymo agentūra kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą Švenčionių rajono savivaldybės tarybą pašalinti nustatytus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimus dėl savivaldybės kontrolieriaus (duomenys neskelbtini) pareigų ėjimo.

II.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Viešojo valdymo agentūros skundą, konstatavę, kad skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Viešojo valdymo agentūroje buvo gauta informacija, kad Švenčionių rajono savivaldybėje savivaldybės kontrolieriaus pareigas eina M. V. (duomenys neskelbtini), o tai prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Vadovaujantis VTĮ 36 straipsnio 2 dalies 7 punktu, pareiškėjas 2024 m. vasario 8 d. raštu Nr. D-269 „Dėl savivaldybės kontrolieriaus tarnybos santykių“ kreipėsi į Švenčionių rajono savivaldybės tarnybą su prašymu pašalinti nustatytus VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimus, apie priimtą sprendimą informuojant pareiškėją, tačiau atsakymas į šį raštą nebuvo gautas.

Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateiktų duomenų ir nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus pradžią sieja su 2024 m. vasario 8 d., t. y. nuo dienos, kai atsakovui buvo išsiųstas raštas dėl įpareigojimo pašalinti teisės aktų reikalavimus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas teismui neskundžia jokių konkrečių atsakovo administracinių sprendimų, o savo pažeistas teises sieja su vilkinimu atlikti veiksmus – savivaldybės kontrolieriaus (duomenys neskelbtini) neatleidimu iš pareigų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad pareiškėjas suvokė, jog jo teisės yra pažeidžiamos nuo 2024 m. vasario 8 d., todėl vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas skundą teismui pateikti turėjo iki 2024 m. gegužės 12 d., t. y. per du mėnesius nuo dienos, nuo kurios atsakovas galbūt vilkina atlikti veiksmus. Tačiau pareiškėjas savo skundą pateikė beveik dvejais mėnesiais vėliau – 2024 m. liepos 1 d. – praleidęs skundo padavimo terminą.

Teismas pažymėjo, kad kadangi pareiškėjas prašymą teismui pateikė tik 2024 m. liepos 1 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs prašymo padavimo teismui terminą bei nepateikė prašymo dėl šio termino atnaujinimo, todėl teismas neturi teisinio pagrindo šį praleistą terminą atnaujinti (ABTĮ 30 str. 1 d.).

III.

Pareiškėjas Viešojo valdymo agentūra atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutartį ir nustatyti, kad terminas skundui paduoti nebuvo praleistas.

Pareiškėjas pažymi, kad jam teisės aktais yra suteikti įgaliojimai prižiūrėti kaip vykdomas VTĮ ir su juo susiję teisės aktai. Vadovaujantis Viešojo valdymo agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 693, (toliau – ir Nuostatai) 14.6 punktu, Viešojo valdymo agentūra turi teisę nurodyti įstaigai pašalinti teisės aktų pažeidimus, nustatyti terminą nurodymams įvykdyti, įpareigoti pateikti informaciją apie nurodymų vykdymą.

Viešojo valdymo agentūros vertinimu, Švenčionių rajono savivaldybės taryba, nuo 2024 m. sausio 1 d. nustačiusi naują (pirmąją) 5 metų kadenciją savivaldybių kontrolierei (duomenys neskelbtini) pažeidžia galiojančius teisės aktus. Vadovaudamasi VTĮ 36 straipsnio 2 dalies 7 punktu, Nuostatų 14.6 papunkčiu, Viešojo valdymo agentūra 2024 m. vasario 8 d. raštu Nr. D-269 „Dėl savivaldybės kontrolieriaus tarnybos santykių“ kreipėsi į Švenčionių rajono savivaldybės tarnybą su prašymu pašalinti nustatytus VTĮ pažeidimus ir apie priimtą sprendimą informuoti Viešojo valdymo agentūrą. Pareiškėjas pažymi, jog atsakymas į minėtą raštą iš Švenčionių rajono savivaldybės tarybos nėra gautas iki šiol, teisės aktų pažeidimas nėra pašalintas.

Viešojo valdymo agentūra atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nenustato konkretaus laiko, per kurį turėjo būti išspręstas klausimas, atsižvelgiant į šias aplinkybes, kreipimosi į teismą terminas nebuvo praleistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą, konstatavus, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016). Akcentuotina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 8 d. raštu Nr. D-269 „Dėl savivaldybės kontrolieriaus tarnybos santykių“ kreipėsi į Švenčionių rajono savivaldybės tarnybą, prašydamas pašalinti VTĮ pažeidimus (nustatė, kad Švenčionių rajono savivaldybės taryba, nuo 2024 m. sausio 1 d. nustačiusi naują (pirmąją) 5 metų kadenciją savivaldybės kontrolierei M. V. (duomenys neskelbtini), pažeidė VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą) ir apie priimtą sprendimą informuoti Viešojo valdymo agentūrą. Pareiškėjo teigimu, Švenčionių rajono savivaldybės tarnyba į šį raštą neatsakė, VTĮ pažeidimų taip pat nepašalino. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas 2024 m. liepos 1 d. pateikė teismui skundą, prašydamas teismo – įpareigoti atsakovą Švenčionių rajono savivaldybės tarybą pašalinti nustatytus VTĮ pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis ir nurodytas aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjas atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus pradžią sieja su 2024 m. vasario 8 d., t. y. nuo dienos, kai atsakovui buvo išsiųstas raštas dėl įpareigojimo pašalinti teisės aktų reikalavimus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas teismui neskundžia jokių konkrečių atsakovo administracinių sprendimų, o savo pažeistas teises sieja su vilkinimu atlikti veiksmus – savivaldybės kontrolieriaus (duomenys neskelbtini) neatleidimu iš pareigų. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas suvokė, jog jo reikalavimas nevykdomas nuo 2024 m. vasario 8 d., todėl vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 2 dalimi, jis skundą teismui pateikti turėjo iki 2024 m. gegužės 12 d., t. y. per du mėnesius nuo dienos, nuo kurios atsakovas galimai vilkina atlikti veiksmus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo skundą pateikė beveik dvejais mėnesiais vėliau – 2024 m. liepos 1 d., taigi praleido terminą skundui paduoti.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant jo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

ABTĮ 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai jis nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m.
sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Pažymėtina, kad, sprendžiant skundo dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar toks reikalavimas keliamas dėl atsakovo neveikimo, kai jau yra pasibaigęs įstatymo nustatytas klausimo išsprendimo laikas, ar dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus, kai buvo kreiptasi dėl tokių veiksmų atlikimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-317-520/2021).

Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-849-968/2018). Administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog, prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad įstatymais ar kitais teisės aktais atsakovui nenumatytas terminas, per kurį turi būti išspręstas nagrinėjamas klausimas – iš pareigų atleistas savivaldybės kontrolierius (duomenys neskelbtini) (tą pažymi ir pareiškėjas atskirajame skunde), todėl nagrinėjamu atveju Viešojo valdymo agentūros kreipimasis į atsakovą (2024 m. vasario 8 d. raštu
Nr. D-269) yra administracinės procedūros dėl administracinio sprendimo priėmimo iniciavimas VAĮ prasme, o viešojo administravimo subjektui tokio sprendimo nepriėmus, pareiškėjas įgijo teisę paduoti skundą teismui dėl vilkinimo atlikti veiksmus.

Todėl skundo priėmimo stadijoje vertinant, ar nėra praleistas terminas skundui paduoti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), termino skundui paduoti eigos pradžia turėtų būti siejama su atsakymo nepateikimu per VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Iš bylos duomenų nustačius, kad 2024 m.
vasario 8 d. raštas Nr. D-269 buvo išsiųstas elektroniniu paštu, darytina išvada, kad jis gautas tą pačią dieną, todėl Švenčionių rajono savivaldybės tarnyba administracinį sprendimą dėl šio rašto turėjo priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Taigi, tai, kad nebuvo priimtas administracinis sprendimas pareiškėjas sužinojo suėjus nustatytam terminui (2024 m.
kovo 12 d.), todėl minėta data laikytina termino skundui paduoti eigos pradžia, todėl kreiptis dėl vilkinimo atlikti veiksmus pareiškėjas turėjo teisę per du mėnesius, t. y. iki 2024 m. gegužės 12 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą 2024 m. liepos 1 d., akivaizdžiai praleidęs terminą skundui paduoti. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas neprašė atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl šiuo aspektu plačiau nepasisakytina.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymuose nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, kadangi taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei taikė skundo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Viešojo valdymo agentūros atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

           Audrius Bakaveckas

        Ernestas Spruogis