Civilinė byla Nr. e2A-47-828/2021
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00584-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.1.14; 3.3.1.18.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 2 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Anykščių kredito unijos ir E. V. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. R. ieškinį atsakovėms Anykščių kredito unijai ir E. V. dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo (actio Pauliana).
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas B. R. prašė pripažinti negaliojančia ab initio atsakovių E. V. ir Kooperatinės bendrovės Anykščių kredito unijos 2015-05-11 sudarytos sutartinio įkeitimo sutarties 4.5. papunktį; nepatenkinus šio ieškinio reikalavimo, prašė pripažinti atsakovių 2015-05-11 sudarytos sutartinio įkeitimo sutarties 4.5. papunktį prieštaraujančiam imperatyviai CK 6.9301 str. nuostatai ir dėl to niekine ir negaliojančia; taikyti restituciją ir iš atsakovės Kooperatinės bendrovės Anykščių kredito unijos ieškovo naudai priteisti 10 961,89 Eur, kurie buvo išieškoti ieškovo naudai ir kuriuos jis buvo priverstas pervesti atsakovei. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas 2014-10-30 paskolino savo giminaitei E. V. 21 727,20 Eur, tačiau ji šios paskolos negrąžino. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2018-04-25 preliminariu sprendimu priteisė skolą ieškovui. Vykdant priimtą sprendimą, antstolis ieškovo naudai per tam tikrą laiko tarpą iš atsakovės E. V. gaunamų lėšų išieškojo pinigines lėšas, kurių bendra suma buvo 10 961,89 Eur. Tačiau 2018 m. gruodžio pabaigoje ieškovas iš antstolio gavo pranešimą, kad atsakovė Anykščių kredito unija pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo ginčija paminėtų pinigų sumų išieškojimą ieškovo naudai. Paaiškėjo, kad atsakovės 2015-05-08 sudarė paskolos sutartį ir sutartinio įkeitimo sutartį, pagal kurią atsakovė E. V. atsakovei Anykščių kredito unijai suteikė 120 500 Eur paskolą, kurią užtikrindama atsakovė E. V. įkeitė savo kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė yra 216 129,50 Eur, o taip pat įkeitė pinigines lėšas ir būsimas pinigines įplaukas į jos sąskaitą, kurių bendra suma būtų 26 316,50 Eur.
3. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas tenkino atsakovės Anykščių kredito unijos skundą dėl antstolio veiksmų ir ieškovas buvo priverstas atsakovei Anykščių kredito unijai pervesti jo naudai antstolio išieškotus 10 961,89 Eur.
4. Ieškovas sprendė, kad atsakovių sudaryta sutartis pažeidžia jo, kaip atsakovės E. V. kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus, todėl vadovaudamasis CK 6.66 str. nustatyta teise ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kreipėsi į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2020 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiu ab initio kooperatinės bendrovės Anykščių kredito unijos ir E. V. 2015 m. gegužės 11 d., sudarytos sutartinio įkeitimo sutarties 4.5 papunktį, taikė restituciją ir ieškovui priteisė iš kooperatinės bendrovės Anykščių kredito unija 7 703,89 Eur. Taip pat priteisė iš atsakovių po 847 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui bei po 9,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas B. R. atsakovei E. V. 2014 m. spalio 30 d., paskolino 21 727,20 Eur. Atsakovė E. V. 2014 m. spalio 30 d. išdavė ieškovui B. R. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo besąlygiškai iki 2015 m. gruodžio 31 d. grąžinti ieškovui skolą 21 727,20 Eur. Atsakovė E. V. iki vekselyje nurodytos datos skolos ieškovui negrąžino. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2018 m. balandžio 25 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. E2-2959-913/2018 ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės E. V. ieškovui 21 727,20 Eur negrąžintos paskolos, 3 127,46 Eur pelno palūkanų, 2 351,22 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 4,22 procentus dydžio metinių pelno palūkanų nuo 21 727,20 Eur negrąžintos paskolos, 5 procentų dydžio metinių kompensuojamųjų palūkanų nuo 21 727,20 Eur sumos ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo ieškinio sumos, t. y. nuo 27 205,88 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-04-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 146 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2015 m. gegužės 8 d., atsakovė Anykščių kredito unija ir atsakovė E. V. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovei E. V. išdavė 120 500 Eur paskolą. Atsakovė E. V. ir atsakovė Anykščių kredito unija įsipareigojimų užtikrinimui 2015 m. gegužės 11 d. pasirašė sutartinį įkeitimą, bendrai turto vertei 216 129,50 Eur. Buvo įkeistas kilnojamas turtas ir esamos ir būsimos piniginės lėšos. Sutartinio įkeitimo 4.5 punkte nurodyta, kad įkeičiamos piniginės lėšos ir būsimos piniginės įplaukos į paskolos gavėjo E. V. sąskaitą, į kurią Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pervedinės gautas išmokas, esančią Anykščių kredito unijoje. 2018 m. gegužės 2 d., antstolės N. J. kontoroje buvo registruota vykdomoji byla Nr. 009/18/00593 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo E. V. turtui pagal 2018-04-25 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartį B. R. naudai. 2018-06-22 antstolės kontoroje buvo registruota vykdomoji Nr. 0092/8/00837 dėl 27 551,788 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš atsakovės E. V. B. R.. 2018-07-31 buvo priimtas antstolės patvarkymas dėl atsakovės E. V. lėšų ir, ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis arešto. Patvarkymas išsiųstas Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros buvo pervestos lėšos ir ieškovui B. R. viso buvo pervesta 10 961,89 Eur. Dėl tokių antstolės veiksmų, 2018-12-27 atsakovė Anykščių kredito unija pateikė skundą antstolei N. J. dėl jos veiksmų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės teismo rūmai 2019-01-23 nutartimi tenkino atsakovės Anykščių kredito unijos skundą. Apeliacinės instancijos teismas paliko nutartį galioti, todėl ieškovas B. R. išieškotą sumą 10 961,89 Eur pervedė atsakovei Anykščių kredito unijai. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovė E. V. 2020-08-07 pateikė į bylą mokėjimo nurodymą, kuriuo patvirtino, jog skolą ieškovui B. R. sumokėjo, viso pervesdama 26 283,79 Eur. Po gautų dokumentų apie skolos gražinimą, ieškovas teismo posėdžio metu sutikslino ieškinio reikalavimus prašė priteisti iš atsakovės Anykščių kredito unijos 7 703,89 Eur, kurios susideda iš palūkanų sumų.
7. Teismas sprendė, kad ieškovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino, kuris skaičiuojamas nuo 2019-01-04, kada ieškovas turėjo sužinoti apie galimai jo teises pažeidžiantį ginčijamą sandorį. Nesutiko su atsakovės Anykščių kredito unijos argumentais, kad ieškovas apie sudarytą ginčo sandorį galėjo sužinoti 2018 metų gegužės mėnesio pradžioje, kuomet 2018-05-02 antstolės kontoroje buvo registruota vykdomoji byla dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės E. V. turtui pagal teismo nutartį. Kadangi antstolė iš E. V. gaunamų lėšų išieškojo ir ieškovui pervedė 10 961,89 Eur. 2019-01-03 ieškovas B. R. iš antstolės N. J. gavo pranešimą Nr. S-77, kad atsakovė Anykščių kredito unija pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir ginčijo piniginių lėšų išieškojimą jam. Teismas laikė, kad labiau tikėtina yra aplinkybė, kad ieškovui faktas apie ginčo įkeitimo sutarties 4.5 papunktį tapo žinoma gavus antstolės 2019 m. sausio 3 d. pranešimą, o ne anksčiau, t. y. kada kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Nurodė, kad ginčo sutartis pažeidžia ieškovo interesus ta apimtimi, kad vėlesniam kreditoriui - atsakovei Anykščių kredito unijai buvo įkeistas visas atsakovės E. V. turtas, ieškovui nepaliekant galimybių į jį nukreipti išieškojimą bei tokiu būdu patenkinti savo reikalavimą. Buvo įkeistos ateityje gautinos atsakovės E. V. pinigų sumos, tokiu būdu užkertant kelią ieškovui B. R. gauti savo reikalavimo patenkinimą ir iš atsakovės E. V. gaunamų piniginių sumų. Kad ieškovo B. R. teisės ginčo sutartimi buvo pažeistos, įrodė ir tas faktas, kad praėjus beveik metams po to, kai ieškovas pateikė vykdomąjį raštą vykdyti, ieškovui nebuvo išieškota nieko, išskyrus 10 961,89 Eur, kuriuos ieškovas 2019-04-05 buvo priverstas atiduoti atsakovei Anykščių kredito unijai. Nuo šios datos iki 2020-08-07, kuomet atsakovės E. V. sūnus pervedė ieškovui priteistą skolą ir dalį palūkanų, ieškovui nebuvo nieko išieškota.
9. Teismas sprendė, kad trečioji sąlyga, kad atsakovė E. V. neprivalėjo sudaryti ginčo sutarties, taip pat įrodyta. Nurodė, kad ginčo sutartimi atsakovė E. V., užtikrindama atsakovės Anykščių kredito unijos suteiktos paskolos grąžinimą, kurios dydis buvo 120 500 Eur, atsakovei Anykščių kredito unijai įkeitė visą kilnojamąjį turtą, kurios dydis buvo 189 813 Eur. Tačiau, atsakovė E. V. vien tuo neapsiribojo, ji atsakovei Anykščių kredito unijai sutarties 4.5 punktu įkeitė ir savo banko sąskaitą, bei į šią sąskaitą gaunamas pinigines lėšas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir tokiu būdu atsakovės Anykščių kredito unijos suteiktos atsakovei E. V. prievolių užtikrinimo vertė beveik dvigubai viršijo iš atsakovės kredito unijos E. V. pasiimtos paskolos dydį. Visa tai patvirtino, jog atsakovei E. V. nebuvo privaloma dar įkeisti savo sąskaitą bei į ją gaunamas pajamas iš NMA, nes atsakovės kredito unijos suteikta paskola jau buvo pakankamai užtikrinta vien kito sutartyje įvardinto kilnojamojo turto įkeitimu.
10. Teismas laikė, kad ketvirtoji actio Pauliana sąlyga, kad atsakovė E. V., sudarydama ginčo sutartį, buvo nesąžininga, įrodyta. Atsakovė E. V. teikdama atsakovei kredito unijai prašymą dėl 120 500 Eur paskolos gavimo, joje nenurodė, jog turi įsipareigojimų ieškovui B. R., nepateikė ir turimo vekselio. Tokiu būdu ji buvo akivaizdžiai nesąžininga, kadangi žinojo, kad turėdama ankstesnį kreditorių – ieškovą, su kredito unija sudarydama ginčo sutartį, ji akivaizdžiai suteikia prioritetą vėlesniam kreditoriui - kredito unijai, ieškovo sąskaita. Tuo labiau, atsakovė E. V., turėdama vekselį, kad skolą dėdei turi grąžinti iki 2015-12-31 ir įkeisdama ne tik turtą, bet ir gautinas pinigines lėšas, suprato, jog ieškovui paskolos laiku negrąžins ir dėl to elgėsi nesąžiningai. Todėl ieškovo galimybės gauti arba išsiieškoti skolą iš atsakovės E. V. akivaizdžiai sumažėjo arba iš viso išnyko. Atsakovė E. V. teigė, jog buvo pasirašytas antras vekselis, jog buvo nukelta skolos grąžinimo data, tačiau šiems savo teiginiams įrodymų nepateikė. Ieškovas neigė buvus antrą vekselį.
11. Teismas laikė, kad penkta actio Pauliana sąlygos dėl atsakovės Anykščių kredito unijos nesąžiningumo taip pat įrodyta. Teismas konstatavo, jog atsakovė kredito unija, prieš pasirašydama ginčo susitarimą, turėdama duomenis apie atsakovės skolinius įsipareigojimus, privalėjo domėtis ir išsiaiškinti ar atsakovė E. V. neturi galiojančių įsipareigojimų kitiems asmenims, šiuo atveju ieškovui, o taip pat, ar paskolos suteikimas E. V. bei jos grąžinimo užtikrinimas nepažeis kitų atsakovės E. V. kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Tačiau, kredito unija ne tik, kad nereikalavo iš atsakovės duomenų apie turimus kitus kreditorius, bet ir nevertino turimo išrašo iš paskolų rizikos duomenų bazės, todėl teismas sprendė, jog ginčo sutarties pasirašymo metu atsakovė kredito unija žinojo arba privalėjo žinoti, kad ginčo sutartis pažeis ieškovo B. R. teises ir teisėtus interesus, kad sutarties 4.5 punktas, kuriuo buvo įkeistos atsakovės E. V. gautinos lėšos, užkirs kelią ieškovui gauti savo reikalavimo patenkinimo iš atsakovės E. V..
12. Teismas sprendė, kad nustatytos visos būtinos actio Paulina ieškinio sąlygos, todėl ieškovo ieškinį dėl šio reikalavimo tenkino. Pažymėjo, jog patenkinus ieškovo ieškinį, atsakovės kredito unijos interesams tai neturės jokios įtakos, nes atsakovei kredito unijai liks visas kitas įkeistas atsakovės E. V. turtas, kurio daugiau nei pakanka, kad būtų padengti visi atsakovės E. V. įsipareigojimai atsakovei kredito unijai.
13. Kadangi teismas tenkino pirmąjį ieškovo reikalavimą, tai dėl antro ieškinio reikalavimo nebepasisakė.
14. Patenkinęs ieškovo ieškinį ir pripažinęs ginčijamą sutarties nuostatą negaliojančia teismas taikė restituciją, priteisė ieškovui atsakovės Anykščių kredito unijos likusią iš atsakovės E. V. neišieškotą skolos dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė E. V. prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, arba netenkinti restitucijos taikymo, nes jis yra perteklinis, kadangi 2014-10-30 paprastajame vekselyje sutarta paskola ir priteistos palūkanos, pagal 2018-04-25 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartį yra apmokėtos. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovė E. V. sudarydama refinansavimo (ginčo) sutartį su Anykščių kredito unija 2015 m. gegužės 11 d. kaip tik siekė pagerinti turimos sutarties sąlygas, kad lengviau ir kuo skubiau galėtų atsiskaityti su visais kreditoriais. Kadangi visos sumos iki sutarto termino vis dar negalėjo grąžinti ieškovui, 2015 metų pabaigoje su ieškovu buvo pasirašytas antrasis paprastasis vekselis, nekeičiant pradinių pirmojo Paprastojo vekselio sąlygų, tik nukeliant apmokėjimo terminą iki 2016-12-31. Apeliantė antrojo vekselio egzistavimo įrodymų pateikti negali, nes jis buvo išduotas saugojimui ieškovui ir pasirašytas tik vienu egzemplioriu.
17. Teismas savo sprendime neatsižvelgė į faktą, kad paskolos sutartys su Anykščių kredito unija buvo sudarytos dar 2007, 2008 m. ir 2009 m., o 2015 m. gegužės 11 d. buvo sudaryta tik jų refinansavimo sutartis neimant papildomų paskolų, o paprastasis vekselis su ieškovu buvo pasirašytas tik 2014-10-30, kas įrodo, kad nebuvo pažeistos jokios ieškovo pirmumo teisės pagal CK 6.9301 straipsnio nuostatas. Teismas neteisingai interpretuoja faktą, dėl 2015 m. gegužės mėn. 8 dienos refinansavimo sutarties sudarytos tarp E. V. ir Anykščių kredito unijos 4.5 papunkčio, nes 4.5 punktu buvo įkeistos tik „Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos“ pervedamos lėšos, bet nebuvo įkeistos jokios kitos ūkio įplaukų lėšos, kuriomis atsakovė galėjo laisvai disponuoti.
18. Nesutinka su teismo sprendimu, kad apeliantė buvo nesąžininga. Sudarydama refinansavimo sutartį su Anykščių kredito unija, apklausiama tiek raštu, tiek žodžiu neslėpdama nurodė visus savo įsipareigojimus, kurie yra patvirtinti notaro. Apie prievolę informuoti apie kitus žodinius ar rašytinius įsipareigojimus, kurie nėra patvirtinti notaro, nežinojo.
19. Pažymėjo, kad atsakovės sūnaus ieškovui pervestos lėšos 26 283,79 Eur, bei papildomai pervestos lėšos 2019 metų pabaigoje iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, stipriai viršija 2014-10-30 ieškovo paskolintą lėšų sumą. Atsakovė ieškovui grąžinus aukščiau minėtas lėšų sumas bandė su ieškovu tartis dėl taikos sutarties sudarymo, ieškovas tokią galimybę atmetė.
20. Ieškovo teisė, bei reikalaujama suma dėl restitucijos taikymo teismo sprendime yra suabsoliutinama nesilaikant kreditoriaus, skolininko bei trečiojo asmens interesų pusiausvyros, nesivadovaujama protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais.
21. Apeliaciniu skundu atsakovė Anykščių kredito unija prašo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, nes ieškovas apie sandorį turėjo galimybę sužinoti nuo 2018 m. gegužės mėnesio pradžios, kai kreipėsi į antstolę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Antstolė apie įkeitimo sandorį žinojo, ieškovas su antstole bendravo, todėl yra pagrindo tikėti, kad ieškovas apie sandorį galėjo sužinoti 2018 m. gegužės mėn. pradžioje. Kadangi ieškinys pareikštas tik 2019 m. birželio mėn., todėl laikytina, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.
23. Mano, kad ieškinys negalėjo būti tenkinamas, nes byloje nėra visų būtinų CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų. Nesutinka su teismo argumentais, kad sutartinio įkeitimo 4.5 punktas pažeidė ieškovo teises. Teismas rėmėsi tik deklaratyviais ieškovo teiginiais, todėl manytina, kad byla nebuvo pilnai ištirta ir neįrodyta kaip ginčijamu sandoriu kreditoriaus teisė buvo pažeista. Sudarant įkeitimo sandorį atsakovės E. V. mokumas nepakito, jis liko toks pat, turtas irgi nedingo. Teismas netyrė, neanalizavo dėl E. V. mokumo būtent ginčo sandorio sudarymo metu, o tik pasisakė, jog skola ilgą laiką nebuvo grąžinama. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovui nelieka realios galimybės atgauti skolą iš įkeisto turto, kad buvo iš esmės ginčo sandoriu sutrukdyta atgauti skolą. Taip pat nėra įrodymų, kad per visą laiką ieškovas siekė atgauti skolą, teikė prašymus kredito unijai ar antstoliui leisti parduoti įkeistą turtą. Priešingai, ieškovas neatliko jokių aktyvių veiksmų.
24. Teismas be jokių motyvų ar argumentų, atmetė atsakovės Anykščių kredito unijos argumentus dėl ginčo sutartinio įkeitimo 4.5 punkto galimybės ginčyti. Mano, kad galiojant pagrindinei prievolei (kredito sutarčiai) ir jos sąlygai dėl įkeitimo, nebuvo teisinio pagrindo įkeitimo sandorio ar jo dalies nei ginčyti, nei vertinti kaip nepagrįstų privilegijų kreditoriui suteikimą.
25. Nesutinka su teismo išvadomis, kad atsakovei nebuvo privaloma dar įkeisti savo sąskaitą bei į ją gaunamas pajamas iš NMA, nes suteikta paskola buvo pakankamai užtikrinta vien kito sutartyje įvardinto kilnojamojo turto įkeitimu.
26. Vertinant atsakovės E. V. privalėjimą sudaryti sutartį, pažymėtina, kad toks elgesys iš esmės atitiko protingo asmens standartą, ji siekė apjungti turimus kreditus į vieną kreditą palankesnėmis sąlygomis, padengti kreditus, kurių terminai jau ėjo į pabaigą, jų palūkanų normos buvo didesnės, be to, atsakovė gauto kredito dalį panaudojo ir skolos VMI padengimui. Todėl mano, kad sudaryti ginčo sandorį buvo būtina dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino.
27. Nesutinka su teismo argumentu, kad paskola buvo užtikrinta pakankamai kitu turtu, nes atsakovė Anykščių kredito unija prisiimdama su paskolos išdavimu susijusią riziką, siekė ją kuo mažiau sumažinti ir privalėjo pareikalauti jas tenkinančių paskolos užtikrinimo priemonių. Be to, sandoris sudarytas laikantis sutarčių laisvės principo. Teismas ignoravo faktą, kad atsakovei kaip kredito unijai taikomi tam tikri veiklos riziką ribojantys normatyvai. Pažymi, jog niekas neturi ir negali nurodyti kredito įstaigai kokias užtikrinimo prioemones taikyti, kokio turto užtenka kredito užtikrinimui, kaip vertinti riziką, siūlomas užtikrinimo priemones ir pan. Mano, kad kredito unija, siekdama užtikrinti saugią ir patikimą veiklą, sumažinti riziką įsikeitė turto tiek, kiek nustatyta vidaus taisyklėse, laikydamasi teisės aktų reikalavimų bei įvertinusi galimą kilti riziką.
28. Nesutinka su teismo išvada, kad E. V. sudarydama ginčo sutartį buvo nesąžininga. Mano, kad atsakovė elgėsi kaip protingas ir apdairus asmuo, ji neginčijo skolos ieškovui, o refinansavus jos turimas skolas, jai atsirado pareiga įkeisti turtą, kuris nebuvo nei apribotas, nei areštuotas. Todėl tokia pareiga įkeisti turtą negalėjo pažeisti kitų asmenų interesų.
29. Nesutinka su teismo išvadomis, kad atsakovė Anykščių kredito unija buvo nesąžininga, nes prieš sudarant ginčo susitarimą, ji patikrino atsakovės E. V. turimus įsipareigojimus, turto areštus, atsakovė pati teikė duomenis apie turtą, turimus įsipareigojimus. Be to, atsakovė E. V. pildydama prašymą dėl refinansavimo, nepateikė jokios informacijos apie išduotą vekselį, apie jį nutylėjo, todėl apeliantė negalėjo apie tai žinoti.
30. Nesutinka su teismo išvadomis, kad ginčo sandoris nebuvo svarstomas paskolų komitete, kadangi notaras tikrino sandorio teisėtumą, o pagal Kredito unijų įstatymą nei viena paskola negali būti išduota jos nesvarsčius paskolų komitete.
31. Pažymi, kad atsakovei E. V. prieš pateikiant paraišką paskolai gauti buvo išaiškinta nurodyti visą informaciją apie turimas skolas, todėl atsakovės E. V. nutylėjimas apie skolą negali būti laikomas kredito unijos nesąžiningumu. Be to, kredito unija neturėjo galimybės patikrinti informaciją apie išrašytus vekselius, nes tokios informacijos viešai prieinamuose registruose nėra.
32. Pažymi, jog kredito unija tikrino atsakovės turimų kitų kreditorių skolų, jokių turto arešto ar suvaržymų nenustatė, todėl ginčo sandorio sudarymo metu negalėjo pažeisti kreditorių teisių ir interesų. Teismas deklaratyviai konstatavo, kad kredito unija nesiaiškino ir nesidomėjo apie kitus kreditorius.
33. Nesutinka su teismo taikyta restitucija, nes ją teismas taikė mechaniškai, neatsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes. Be to, atsakovė Anykščių kredito unija lėšas gavo teisėtai, t. y. vykdant teismo nutartį. Todėl negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl lėšų grąžinimo. Šiuo atveju, teismas paneigė CPK 18 straipsnio principą.
34. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas B. R. prašo atsakovių apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nesutinka su apeliantės Anykščių kredito unija argumentais, kad jis yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad ieškinio senaties termino pradžia ieškovui prasidėjo būtent 2019-01-04, t. y. kuomet sužinojo apie apeliantės Anykščių kredito unija pateiktą skundą dėl antstolės veiksmų, kuriais antstolė išieškojo ir ieškovui paskirstė didelę pinigų sumą iš atsakovės E. V. gautų pinigų sumų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA). Pažymi, jog kuomet vykdymo procesas vyko ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie jokias kitų asmenų sudarytas sutartis. Be to, ieškovas pateikdamas antstolei vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tuo metu dar neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę E. V., nes dar nebuvo priimtas teismo sprendimas. Tokią teisę ieškovas įgijo tik tuomet, kai buvo priimtas jam palankus teismo sprendimas toje byloje bei jis įsiteisėjo.
35. Pažymi, kad LAT savo praktikoje yra aiškiai nurodęs, kad tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu actio Pauliana ieškinio pagrindu, nėra būtina, kad būtų konstatuotas skolininko nemokumas. Užtenka konstatuoti, kad dėl skolininko sudaryto ginčo sandorio sumažėjo kreditoriaus galimybės patenkinti savo reikalavimą arba kad kreditoriui savo reikalavimą patenkinti iš skolininko turto užtrunka ilgiau. Be to, atsakovė Anykščių kredito unija sudariusi sandorį netrukdomai atgavo paskolas laiku ir numatytais terminais, o ieškovas tuo tarpu iki šiol nėra atgavęs visos paskolos, nors ji buvo sudaryta žymiai anksčiau negu atsakovės Anykščių kredito unija. Mano, kad teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus pažeidė būtent ginčo sandoris ir jo ginčo nuostata, o priešingi apeliantų teiginiai yra nepagrįsti bei atmestini.
36. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovas neginčydamas pagrindinės sutarties, neturi teisės ginčyti įkeitimo sandorio nuostatos. LAT praktika yra suformuota aiškiai, kad kreditorius turi teisę ginčyti bet kokius skolininko sudarytus sandorius, jei tik šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, nepriklausomai nuo šių sandorių rūšies ar pobūdžio.
37. Nesutinka su apeliantės Anykščių kredito unijos vertinimu, kad atsakovė E. V. sudarydama refinansavimo sutartį privalėjo sudaryti ginčo sandorį, kadangi anksčiau tokio sandorio apeliantės nebuvo sudariusios, t. y. sudarydamos sutartis E. V. neįkeitinėjo banko sąskaitas.
38. Nesutinka su apeliančių argumentais, kad atsakovė E. V. sandorio sudarymo metu buvo sąžininga. Pati atsakovė Anykščių kredito unija savo skunde keliose vietose aiškiai nurodo, kad atsakovė E. V. nebuvo sąžininga, nes, sudarydama ginčo sandorį, nutylėjo apie savo įsipareigojimus ieškovui, o toks jos elgesys yra esminis pažeidimas, dėl kurio atsakovė Anykščių kredito unija automatiškai nebūtų suteikusi paskolos. Be to, atsakovė E. V. pati pripažino, kad sudarant ginčo sandorį nebuvo nurodžiusi apie ieškovui turimus įsipareigojimus, todėl elgėsi nesąžiningai.
39. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė Anykščių kredito unija taip pat buvo nesąžininga, nes nedėjo pastangų surinkti informaciją apie kitus atsakovės E. V. kreditorius, nors turėjo tokią galimybę. Sudarė turto įkeitimą dėl daug didesnės turto dalies nei buvo būtina paskolai užtikrinti. Nustačiusi, kad atsakovė E. V. nebuvo nesąžininga (nenurodė visos informacijos apie kitus savo kreditorius) vis tiek sudarė su paskolos bei įkeitimo sutartis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Apeliaciniai skundai atmestini.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovių Anykščių kredito unijos ir E. V. apeliaciniais skundais, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
41. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl sudarytos sutartinio įkeitimo sutarties 4.5 papunkčio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
42. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 30 d. atsakovė E. V. išdavė ieškovui B. R. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo besąlygiškai 2015 m. gruodžio 31 d. sumokėti ieškovui 21 727,20 Eur. Skolos savalaikiai negrąžinus, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2018 m. balandžio 25 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2959-913/2018 priteisė iš E. V. B. R. skolą pagal išduotą vekselį. Pagal minėtą sprendimą ieškovui buvo išduotas vykdomasis raštas, antstolės N. J. kontoroje 2018-05-02 užvesta vykdomoji byla dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo E. V. turtui, o 2018-08-22 - dėl 27 205,88 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo B. R. naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vykdant išieškojimą iš E. V., išieškota 10 961,89 Eur skola, 241,73 Eur būtinosios vykdymo išlaidos ir vykdymo išlaidos antstoliui. Be to, nustatyta, kad E. V. ir Anykščių kredito unija pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią E. V. išduota 120 500 Eur paskola, o įsipareigojimų užtikrinimui pasirašytas sutartinis įkeitimas, bendrai 216 129,50 Eur turto vertei, kuriuo įkeistas kilnojamas turtas ir esamos bei būsimos piniginės lėšos. Sutartinio įkeitimo 4.5 punktu susitarta, kad įkeičiamos piniginės lėšos ir būsimos piniginės įplaukos į paskolos gavėjos E. V. sąskaitą. Bylos duomenimis nustatyta, kad B. R. naudai antstolės išieškotos lėšos buvo grąžintos Anykščių kredito unijai, teismui patenkinus skundą dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu ab initio kooperatinės bendrovės Anykščių kredito unijos ir E. V. 2015 m. gegužės 11 d., sudarytos sutartinio įkeitimo sutarties 4.5 papunktį bei taikė restituciją, grąžinant B. R. iš kooperatinės bendrovės Anykščių kredito unija 7 703,89 Eur.
Dėl atsakovės Anykščių kredito unijos apeliacinio skundo
43. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo sprendimu bei mano, kad nagrinėjamu atveju yra praleistas ieškinio senaties terminas; nebuvo pažeistos ieškovo teisės – atsakovės E. V. mokumas nepakito; ieškovas neturi teisės ginčyti įkeitimo sutarties nuostatų; atsakovė E. V. privalėjo sudaryti ginčo sandorį, remiantis ankstesnėmis sutartimis; abi atsakovės buvo sąžiningos; teismas nepagrįstai taikė restituciją.
44. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktas).
46. Kaip minėta, pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į tai, jog tokia šio termino pradžios apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės.
47. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš E. V. pateikė vykdyti antstolei. Antstolė iš E. V. gaunamų pajamų išieškojo ir pervedė ieškovui 10 961,89 eurų. 2019-01-03 ieškovas iš antstolės N. J. gavo pranešimą Nr. S-77, kad atsakovė Anykščių kredito unija pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir ginčijo piniginių lėšų išieškojimo jam. Taigi, ieškovas iš gauto skundo dėl antstolės veiksmų sužinojo, kad atsakovės 2015 m. gegužės 11 d. sudarė įkeitimo sutartį, pagal kurią E. V. įkeitė pinigines lėšas ir būsimas pinigines įplaukas kredito unijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinio senaties termino pradžia ieškovui yra būtent 2019 m. sausio 4 d., t.y. tuomet, kai ieškovas sužinojo apie atsakovės Anykščių kredito unijos pateiktą skundą dėl antstolės veiksmų, o tuo pačiu ir apie jo teises varžantį turto įkeitimą. Duomenų, kad antstolė būtų pranešusi apie šias aplinkybes ieškovui anksčiau (kaip nurodo apeliantė - taikant laikinąsias apsaugos priemones), byloje nėra. Dėl to pagrįstai pripažinta, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nepraleistas.
48. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad ginčo sandoris nepažeidė ieškovo teisių, kadangi po ginčijamo sandorio sudarymo, atsakovės E. V. mokumas nepakito, jis liko toks pat, turtas sudarant sandorius irgi nedingo.
49. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
50. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo sutartis pažeidžia ieškovo interesus ta apimtimi, kad vėlesniam kreditoriui - atsakovei Anykščių kredito unijai buvo įkeistas visas atsakovės E. V. turtas, ieškovui nepaliekant galimybių į jį nukreipti išieškojimą bei tokiu būdu patenkinti savo reikalavimą. Be to buvo įkeistos ir ateityje gautinos atsakovės E. V. pinigų sumos. Toks turto, iš kurio galėtų išieškoti ieškovas apsunkinimas (išieškojimas tik įkaito turėtojo sutikimu) akivaizdžiai patvirtinta ieškovo kaip kreditoriaus teisių pažeidimą. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovo teisės ginčo sutartimi buvo pažeistos, nes praėjus beveik metams po to, kai ieškovas pateikė vykdomąjį raštą vykdyti priverstine tvarka antstoliui, ieškovui nebuvo išieškota nieko (išskyrus minėtus 10 961,89 Eur, kuriuos ieškovas buvo įpareigotas perduoti apeliantei). Ieškovas dalį skolos atgavo tik po 5 metų, t. y. tik 2020-08-07, kuomet atsakovės E. V. sūnus pervedė ieškovui priteistą skolą ir dalį palūkanų. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės buvo kitaip pažeidžiamos (CK 6.66 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ką pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas.
51. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad ieškovas negalėjo ginčyti įkeitimo sandorio nuostatos, neginčydamas pagrindinės paskolos sutarties. Kaip jau minėta, CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises. Akivaizdu, kad kreditorius turi teisę ginčyti bet kokius skolininko sudarytus sandorius, jei tik šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, nepriklausomai nuo šių sandorių rūšies ar pobūdžio, sąsajų su kt. sandoriais. Įstatymas nedraudžia ieškovui ginčyti įkeitimo sandorio nuostatos, nenuginčijus juo užtikrinamos pagrindinės paskolos sutarties.
52. Apeliantė nurodo, kad atsakovė E. V. privalėjo sudaryti ginčo sandorį. Refinansuodama kitas paskolos sutartis, ji siekė apjungti turimus kreditus į vieną kreditą palankesnėmis sąlygomis, padengti kreditus, kurių terminai jau ėjo į pabaigą, jų palūkanų normos buvo didesnės, be to, atsakovė gauto kredito dalį panaudojo ir skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai padengimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo tirti neginčijamos refinansavimo sutarties sudarymo būtinumo ar pagrįstumo. Byloje kilo ginčas dėl įkeitimo sutarties 4.5 punkto, kurio pagrindo atsakovė E. V. papildomai įkeitė savo sąskaitą bei į ją gautinas lėšas iš NMA. Tokios sutarties atsakovė E. V. sudaryti neprivalėjo. Pažymėtina, jog paskolų užtikrinimui jau buvo įkeistas atsakovės E. V. turtas, kurio įkeista gerokai daugiau nei paskolos suma, todėl nebuvo jokio pagrindo papildomai įkeisti ir būsimas lėšas iš NMA.
53. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad atsakovė E. V. sudarydama ginčijamą sandorį buvo sąžininga. Kaip pati yra nurodžiusi apeliantė, atsakovė E. V., prašydama refinansuoti turimus kreditus, užpildė ir pateikė Anykščių kredito unijai prašymą paskolai gauti. Šiame prašyme ji pateikė informaciją apie save, turimą turtą ir duomenis apie turimus įsipareigojimus, jokios informacijos apie ieškovą, jam išrašytą vekselį apeliantei nenurodė. Be to ji nenurodė ir kitų kreditorių, paskolų suma, kuriems viršijo 238 121 Eur, kai į paraišką paskolai gauti atsakovė įrašė tik 64 344 Eur skolų sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės pagrindžia atsakovės E. V. nesąžiningumą, sudarant sutartį.
54. Nepagrįstai apeliantė nurodo, kad ginčo sandorio sudarymo metu ji buvo sąžininga. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Vertinant asmens nesąžiningumą, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-268-415/2015).
55. Pažymėtina, kad atsakovė Anykščių kredito unija yra juridinis asmuo – verslininkas, kuriam keliami padidinti rūpestingumo ir apdairumo kriterijai. Be to Anykščių kredito unija yra ir profesionali kredito institucija, kurios viena iš pagrindinių veiklos sričių yra paskolų/ kreditų suteikimas. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad savo pareigas šioje srityje apeliantė vykdė netinkamai. Iš Lietuvos banko paskolų rizikos duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovės E. V. skoliniai įsipareigojimai ginčo sutarties sudarymo metu siekė 238 000 Eur. Tačiau apeliantė, būdama kredito institucija, nesiaiškino, kas tiksliai yra kiti atsakovė kreditoriai, kokie konkrečiai kiekvienam iš jų yra atsakovės įsipareigojimai, kaip jie bus vykdomi, neįsitikino, ar ginčijamas paskolos grąžinimo užtikrinimas nepažeis šių kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad apeliantė būtų reikalavusi iš atsakovės E. V. patikslinti duomenis apie jos kreditorius, būtų vertinusi turimo išrašo iš paskolų rizikos duomenų bazės duomenis (skolų suma viršija 238 000 Eur), jų prieštaravimą atsakovės E. V. pateiktiems duomenims paraiškoje (jos nurodyta skolų suma viršija 64 000 Eur). Be to apeliantė, matydama, kad atsakovė E. V. suteikė jai netikslius duomenis apie turimus kreditorinius įsipareigojimus, vis tiek suteikė jai paskolą, kurią užtikrino ginčijamu įkeitimu. Šių aplinkybių visetas, kolegijos vertinimu, rodo apeliantės nesąžiningumą actio Pauliana aspektu, t.y. pripažįstama, kad apeliantė turėjo žinoti, kad jos sudaromas įkeitimo santoris pažeis kitų kreditorių interesus. Abejonių apeliantės sąžiningumu actio Pauliana prasme kelia ir byloje nustatytos aplinkybės, jog apeliantė, turėdama duomenų apie kt. kreditorinius atsakovės E. V. įsipareigojimus, 120 500 Eur paskolos grąžinimą užsitikrino įkeitimu, kurio vertė 216 129,50 Eur, t.y. beveik du kartus didesnė nei paskolos suma, tuo pačiu į įkeičiamą turtą įtraukdama dar ir ateityje atsakovės gautinas pinigines lėšas. Kas akivaizdžiai negali būti suderinama su kitų kreditorių interesais. Todėl pagrįstai ir šią actio Pauliana sąlygą (apeliantės nesąžiningumą) pripažino nustatyta pirmosios instancijos teismas.
56. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas nepagrįstai pritaikė restituciją. Restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma, siekiant eliminuoti pasekmes, kurios atsirado pagal neteisėtą ir todėl negaliojančiu pripažintą sandorį. Restitucijos taikymo tikslas yra grąžinti sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo (CK 6.145 straipsnis). Vienas iš actio Pauliana instituto ypatumų, nustatytų CK 6.66 straipsnio 4 dalyje, yra tas, kad kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, atsižvelgdamas į restitucijos taikymą reglamentuojančias teisės normas, ypač į CK 6.147 straipsnio 1, 2 dalis, turi nustatyti ir įvertinti visas taikytinai restitucijai (jos būdui) teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti, netaikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – išvengti, kad dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos – atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).
57. Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdymo procese ieškovui buvo išieškota 10 961,89 Eur, kuriuos ieškovas turėjo grąžinti Anykščių kredito unijai. Bylos nagrinėjimo metu 2020-08-07 ieškovui buvo pervesta 26 283, 79 Eur skolos pagal teismo preliminarų sprendimą. Liko neapmokėta priteistų 7 703,89 Eur palūkanų. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs sandorį, pažeidžiančiu kreditoriaus interesus ir dėl to negaliojančiu, restituciją taikė, laikydamasis jos sąlygų ir teismų išaiškinimų šios kategorijos bylose, be kita ko atsižvelgęs ir tinkamai įvertinęs ir šios bylos aplinkybes. O būtent aplinkybę, jog, kaip minėta, ieškovas buvo įpareigotas grąžinti atsakovei Anykščių kredito unijai sumas, kurios buvo išieškotos jo naudai, remiantis sutarties nuostata, kuri šioje byloje pripažinta negaliojančia. Taigi, nustačius, kad išieškant ieškovo naudai pagal jam išduotą vykdomąjį raštą, liko neišieškotos 7 703,89 Eur palūkanos, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jas priteisė ieškovui, taikydamas restituciją, iš atsakovės Anykščių kredito unijos.
Dėl atsakovės E. V. apeliacinio skundo
58. Apeliantė nurodo, kad su ieškovu 2015 m. pabaigoje buvo pasirašiusi antrą paprastąjį vekselį, kuriuo skolos mokėjimo terminas buvo nukeltas iki 2016-12-31. Tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė į bylą. Be to, kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, sprendžiant šalių ginčą, kadangi byloje nustatyta, kad skola ieškovui nebuvo grąžinta ir apeliantės nurodytu kitu terminu (2016-12-31).
59. Apeliantė t.p. teigia, kad ginčo sutartį sudarė tam, kad pagerintų savo ankstesnių paskolų sutarčių sąlygas. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, paskolos užtikrinimo sutarties joje numatytomis sąlygomis (kurios, kaip minėta, pažeidžia ieškovo kaip apeliantės kreditoriaus interesus) apeliantė sudaryti neprivalėjo, tokios pareigos jai teisės aktuose nenumatyta. Todėl šie apeliantės argumentai nekeičia ginčijamo sandorio vertinimo.
60. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad, pasirašydama ginčijamą sutartį, ji elgėsi sąžiningai. Minėta, kad apeliantė nenurodė paskolos davėjui visų duomenų apie turimus įsiskolinimus, kreditorius, sutiko įkeisti visą turtą, iš kurio būtų galimas išieškojimas kt. kreditoriams vienam vėlesniam kreditoriui. Turto buvo įkeista beveik dvigubai daugiau nei paskolos suma, tame tarpe įkeistas ir ateityje gautinas turtas. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė, sudarydama ginčijamą sutartį, turėjo žinoti, kad ji pažeis kt. kreditorių, tame tarpe ir ieškovo, interesus, t.y. buvo nesąžininga actio Pauliana sąlygų prasme. Ką visiškai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
61. Nors apeliantė teigia, kad restitucija ginčijamu teismo sprendimu pritaikyta nepagrįstai suabsoliutinant ieškovo teises, tačiau, kaip jau nurodyta nutarties 56, 57 p., kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas restituciją nagrinėjamu atveju taikė, laikydamasis jos sąlygų ir teismų išaiškinimų šios kategorijos bylose, be kita ko atsižvelgęs ir tinkamai įvertinęs ir šios bylos aplinkybes (ieškovas buvo įpareigotas grąžinti atsakovei Anykščių kredito unijai sumas, kurios buvo išieškotos jo naudai, remiantis sutarties nuostata, kuri šioje byloje pripažinta negaliojančia). Be to apeliantė nurodo, kad ieškovui yra grąžinusi visą skolą, dėl ko nebebuvo pagrindo restitucijai. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad, išieškant ieškovo naudai pagal jam išduotą vykdomąjį raštą, iš apeliantės liko neišieškotos 7 703,89 Eur palūkanos, kurias pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovui priteisė iš atsakovės Anykščių kredito unijos, taikydamas restituciją.
62. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų bei atsiliepimo į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
63. Atmetus apeliacinius skundus, iš atsakovių priteistinos lygiomis dalimis ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos (600 Eur) apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės kooperatinės bendrovės Anykščių kredito unijos, į.k. 112047140, 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Eigirdas Činka
Vygintas Mažuika
Laimantas Misiūnas