Civilinė byla Nr. e2-703-640/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00351-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1; 2.6.10; 2.6.18; 3.2.6.5

 (S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 16 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

sekretoriaujant Eglei Čeponienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams D. B., advokato padėjėjui Vygintui Kupriui,

atsakovės vadovui A. V., advokatui Andriui Norkūnui,

trečiojo asmens atstovei advokato padėjėjai Neringai Petrauskaitei,

 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaziukas“ dėl netesybų ir nuostolių, susijusius su netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, AAS BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

1.       Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti nuostolius sugadinto Šv. Marijos atvaizdo (toliau-Atvaizdas) atkūrimui – 66 726,50 Eur, nuostolius atsakovės atliktų darbų defektų šalinimui (antirefleksinių stiklų keitimas ir kitų defektų šalinimas) – 60 013,58 Eur, nuostolius garantiniu laikotarpiu nustatytų darbų trūkumų šalinimui (už garantinio termino metu sudužusį stiklą) – 3 501,68 Eur, netesybas – 8 845,43 Eur, nepagrįstai gautą permoką (sumokėto avansinio mokėjimo dalį)  – 21 811,24 Eur, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė rangos sutarties pagrindu įsipareigojo atlikti šalių sudarytoje sutartyje sulygtus Sausio 13-osios memorialo paprastojo remonto darbus pagal ieškovės pateiktą projektą, tačiau iki darbų atlikimo termino ir sutarties galiojimo termino pabaigos atsakovė nepašalino darbų trūkumų, padarė žalos turtui, nevykdė kitų teisėtų ieškovės reikalavimų.

2.       Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį visiškai atmesti. Nurodo, jog ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė atliko darbus tinkamai pagal šalių sutartį. Tuo tarpu ieškovė nesąžiningai reiškia ieškinį, pati pažeidusi šalių bendradarbiavimo pareigą.

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje,  AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu, kuriuo iš atsakovės prašoma priteisti 66 726,50 Eur nuostolių dėl sugadinto Šv. Marijos atvaizdo atkūrimo. nurodo, jog AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. buvo apdraudęs UAB „Kaziukas“ Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo poliso Nr. CAR 033991, civilinės atsakomybės draudimo suma vienam įvykiui ir visam draudimo laikotarpiui – 43 400 Eur, besąlyginė išskaita – 2 900 Eur. Draudimo sutarties pagrindas ir neatskiriama jos dalis – Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės Nr. 03-207, patvirtintos Lietuvos banko valdybos 2016-12-22 nutarimu (toliau – Taisyklės). Tokiu būdu į draudimo sutartimi Nr. CAR 033991 suteikiamą draudimo apsaugą įeina tik reikalavimas dėl nuostolių sugadinto Šv. Marijos atvaizdo atkūrimui – 66 726,50 Eur priteisimo. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija apie sugadintą Šv. Marijos atvaizdą pranešė draudimo bendrovei, nurodė, kad turtą sugadino UAB „Kaziukas“, įvykis buvo užregistruotas, įvykio bylos Nr. CAR/22/000032. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje įvykio byloje Nr. CAR/22/000032 nėra priėmęs sprendimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, nes pirma, atsakovas UAB „Kaziukas“ nei įvykio bylos administravimo metu, nei kaip matyti iš teismui pateiktų procesinių dokumentų nesutiko su civiline atsakomybe dėl Šv. Marijos atvaizdo sugadinimo, antra, UAB „Kaziukas“ civilinės atsakomybės klausimas dėl Šv. Marijos atvaizdo sugadinimo yra nagrinėjamas šioje civilinėje byloje. Taigi draudimo bendrovė objektyviai neturi galimybės priimti sprendimo įvykio byloje Nr. CAR/22/000032 tol, kol nebus priimtas teismo sprendimas šioje civ. byloje dėl UAB „Kaziukas“ civilinės atsakomybės kilimo/nekilimo dėl Šv. Marijos atvaizdo sugadinimo. Tačiau trečiojo asmens nuomone, ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas įrodymais ir turi būti atmestas.

4.       Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo reikalavimus ir argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5.       Šalys 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarė sutartį  (toliau-Sutartis), kuria Rangovas (atsakovė) įsipareigojo atlikti Sutartyje sulygtus Sausio 13-osios memorialo (toliau-Objektas) paprastojo remonto darbus (toliau-Darbai) pagal Užsakovo (ieškovės) pateiktą projektą (toliau-Projektas) Sutartyje nustatytais Darbų atlikimo terminais ir sąlygomis bei perduoti atliktus Darbus Užsakovui, o Užsakovas įsipareigojo tinkamai atliktus Darbus priimti ir sumokėti Rangovui sutartą kainą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.1 punktas). Sutartyje numatyta, kad Darbų atlikimo pradžia – statybvietės perdavimas Rangovui, pasirašant statybvietės perdavimo-priėmimo aktą (Sutarties 4.1 punktas). Darbai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo Darbų pradžios (Sutarties 4.5 punktas). Darbų atlikimo terminas, o tuo pačiu ir Sutarties galiojimas galėjo būti pratęstas iki 6 mėnesių (Sutarties 4.9 ir 16.1 punktai). Statybvietės perdavimo – priėmimo aktas buvo pasirašytas 2021 m. rugsėjo 9 d., todėl Rangovas Darbus turėjo atlikti ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 9 d. Užsakovas ir Rangovas 2022 m. kovo 3 d. sudarė susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo Sutarties galiojimo terminas buvo pratęstas 4 mėnesiams – iki 2022 m. liepos 9 d. Rangovas 2022 m. rugpjūčio 1 d. raštu kreipėsi į Užsakovą prašydamas pratęsti Sutarties ir darbų atlikimo terminą iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. Šalys 2022 m. rugpjūčio 5 d. susitarimu susitarė pratęsti darbų atlikimo terminą ir Sutarties galiojimo terminą iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. Užsakovas 2022 m. rugsėjo 14 d. raštu nurodė, kad iki Darbų termino pabaigos, o tuo pačiu iki Sutarties termino pabaigos, Rangovas tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų – neatliko Darbų arba atliko juos su trūkumais ir trūkumų nepašalino, išvardino visus esamus trūkumus, nustatė terminą iki 2022 m. rugsėjo 23 d. jiems pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad Rangovas iki 2022 m. rugsėjo 23 d. darbų trūkumų nepašalino, Užsakovas 2022 m. rugsėjo 30 d. informavo Rangovą, kad Darbų trūkumai iki nurodyto termino buvo pašalinti. Dėl nurodytos priežasties Užsakovas nurodė Rangovui, kad Rangovui nereaguojant į Užsakovo raginimus ir nevykdant savo įsipareigojimų, 2022 m. spalio 5 d. 10:00 val. organizuos Darbų perėmimą ir pakvietė jame dalyvauti Rangovą. Tuo pačiu raštu Rangovas informuotas, kad jam taikomos netesybos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat Rangovas buvo įspėtas apie pareigą atlyginti Užsakovo nuostolius. 2022 m. spalio 5 d. įvyko Darbų perėmimas, kurio metu buvo surašytas Darbų perdavimo – priėmimo aktas ir defektinis aktas. Rangovas atsisakė pasirašyti Darbų perdavimo – priėmimo akte ir defektiniame akte, todėl Užsakovas 2022 m. spalio 7 d. raštu informavo apie Darbų vienašališką perėmimą. Rangovas 2022 m. spalio 7 d. raštu pateikė atsakymą dėl defektinio akto, nurodydamas, kad su juo nesutinka. Užsakovas 2022 m. spalio 17 d. rašte nurodė, kad Rangovo motyvai atmetami ir pateikė savo argumentus. Užsakovas 2023 m. sausio 20 d. raštu informavo Rangovą, kad yra sutrupėjęs vienas +0,2m altitudėje, tarp A-B ašių, 7 ašyje esantis fasado stiklas bei pareikalavo pašalinti Darbų defektą atsiradusį per garantinį terminą, tačiau Rangovas su reikalavimu pašalinti Darbų defektą nesutiko.

Dėl Šv. Marijos atvaizdo sugadinimo atkūrimo nuostolių atlyginimo

6.       Ieškinyje nurodoma, kad Sutarties vykdymo metu Vilniaus architektūros studija 2022 m. birželio 20 d. pranešimu Nr. 22-06-KK-01 informavo ieškovę, kad vykdydama Darbus pagal Sutartį atsakovė sugadino Šv. Marijos atvaizdą (toliau- ir Atvaizdas). Minėtame dokumente nurodyta, jog atsakovė sugadino Atvaizdą plaudamas jį grubiausiu būdu, kas lėmė tai, kad: 1) nuplautas-nuvalytas ne tik statybos metu užterštas paviršius, bet ir specialius vitražinius dažus apsaugantis sluoksnis; 2) sugadinta specialiai sukurta matinė dažų faktūra, mažinanti atspindžius nuo aplinkos; 3) panaikinti arba sumažėjo kontrastai tarp spalvų; 4) Po tokio „valymo“ Šv. Marijos atvaizdo paviršius prarado matiškumą ir faktūrą, dėl ko dar labiau atspindi išorinius vaizdus. Tuo labiau, kai neužtikrintos priekinio koplyčios stiklo antirefleksinės savybės; 5) remonto metu grubiai pažeisti, subraižyti Šv. Marijos atvaizdo paviršiai; 6) Šv. Marijos atvaizdo dabartinė būklė neatitinka Memorialo pirminei idėjai ir statiniui keliamų architektūrinių reikalavimų. Atvaizdas yra ieškovei priklausantis turtas, kuris nebuvo rangos sutarties darbų rezultatas. Vykdant Sutartį, Atvaizdas turėjo būti saugomas. Pareigą saugoti esamas barikadas ir saugomas relikvijas numatė Sutarties 3.8.4 punktas. Ieškovė žinodama, kad atsakovė savo civilinę atsakomybę yra apsidraudusi draudimo bendrovėje, 2022 m. liepos 13 d. informavimo draudimo bendrovę apie Rangovo veiksmais padarytą žalą ieškovės turtui - Šv. Marijos atvaizdui. Žala nebuvo atlyginta. Tokiu būdu ieškovė prašo priteisti žalą iš atsakovės tiesiogiai, nes atsakovė nesiėmė būtinųjų apsaugos priemonių, kad Šv. Marijos atvaizdas būtų apsaugotas. Ieškovės teigimu, priešingai, kaip nurodoma Vilniaus architektūros studijos 2022 m. birželio 20 d. pranešime Nr. 22-06-KK-01, atsakovė ne tik, kad neapsaugojo Šv. Marijos atvaizdo nuo sugadinimų, tačiau pati tiesioginiais veiksmais prisidėjo prie jo sugadinimo atlikdama Šv. Marijos atvaizdo plovimo darbus grubiausiu būdu.

7.       Byloje yra pateiktos Atvaizdo fotofiksacijos su matomais atvaizdo sugadinimais dar iki atsakovės darbų pradžios (atvaizdo stiklų kraštai pažeisti, dažai kraštuose atsilupę ir yra sutrūkinėję, stiklai purvini). Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus 2022 m. spalio 25 d.  restauravimo kaštų įvertinime nurodyta, kad tyrimai parodė, jog Atvaizdui sukurti buvo panaudotas sintetinis alkidinis lakas, kuris natūraliai gelsta veikiamas ultravioletinės spinduliuotės, didelių temperatūros ir oro santykinio drėgnio svyravimų, alkidinį laką žalojančiai veikia mieste susidariusi tarša, sukietėjęs neelastingas lakas pradeda trupėti pažeidžiamas vibracijos. Bėgant laikui, meno kūriniams, atliktiems alkidiniu laku, būdingas ant paviršiaus susidarantis geltonai rudas degradavusio lako sluoksnelis, keičiantis autoriaus sukurtą pirminį koloritą, vaizdą ir kūrinio įtaigą. Be to, palaipsniui silpnėja alkidinio lako adhezija; dėl to lakas linkęs atsisluoksniuoti nuo paviršių, ypač neporingų – stiklo, metalo, plastmasės ir kt.; šis pažeidimas dažniausiai stebimas kūrinių pakraščiuose.

8.       Pažymėtina, jog Atvaizdas buvo sukurtas 2007 m., t. y. prieš 14 metų (skaičiuojant iki atsakovės darbų pradžios). Akivaizdu, kad per tokį ilgą laiką Atvaizdas buvo veikiamas natūralių neigiamų sąlygų; be to, kūriniui sukurti buvo panaudotas alkidinis lakas, kuris tokiomis atvaizdo eksponavimo sąlygoms nebuvo tinkamas. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, jog prieš pradedant atsakovei rangos darbus, būtų užfiksuota kokia buvo tuo metu Atvaizdo būklė.

9.       Teismas nurodo, jog ieškovė aplinkybę, jog Atvaizdą sugadino būtent atsakovė vykdydama rangos darbus įrodinėja Vilniaus architektūros studija 2022 m. birželio 20 d. pranešimu Nr. 22-06-KK-01. Šį pranešimą pasirašė UAB „Vilniaus architektūros studija“ projekto vadovas K. K. Kaip matyti iš byloje pateikto garso įrašo, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atstovas įvykio bylos Nr. CAR/22/000032 administravimo metu bendravo su K. K. telefonu. Iš į bylą pateikto pokalbio telefonu įrašo galima padaryti pagrįstą išvadą, jog K. K. minėtu pranešimu užfiksavo tik Atvaizdo sugadinimo faktą, t. y. nesiaiškino ir netyrė, kokius sugadinimus atvaizdas turėjo iki atsakovei pradedant darbus, nelygino Atvaizdo būklės iki ir po atsakovės atliktų darbų, nenustatinėjo, kas yra atsakingas už Atvaizdo sugadinimą. Tai patvirtina pokalbio telefonu metu išsakytos tokios K. K. frazės: „jokie tyrimai nedaryti, jokie ekspertai čia nevaikščiojo, jokios ekspertizės nedarytos“, „man neįdomu, aš netyrinėjau kiek įbrėžimų, nelyginau su tuo, kiek buvo“, „kas čia ir kiek pažeidė neaišku“. Tokiu būdu ieškovės pateiktas įrodymas - Vilniaus architektūros studija 2022 m. birželio 20 d. pranešimu Nr. 22-06-KK-01 vertinamas kritiškai ir neįrodo, jog dėl Atvaizdo sugadinimo yra atsakinga atsakovė.

10.       Iš atsakovės vadovo paaiškinimų nustatyta, kad jo darbuotojas, laikydamasis žodinio susitarimo su K. K. nevalyti atvaizdo naudojant cheminius valiklius, vandeniu nuplovė ir naudodamas langų šluostę „Window“ nuvalė atvaizdą, kuris dar iki darbų pradžios buvo apneštas teršalais. Tačiau šių veiksmų atlimimas negali būti siejamas ir vertinamas priežastiniame ryšyje su Atvaizdo apgadinimu.

11.       Be to, iš atsakovės vadovo paaiškinimų, kuriuos patvirtina ir byloje ieškovės pateikti įrodymai - UAB „Mėlynas taškas“ ieškovei 2017 m. gruodžio 15 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Serija MELTAS Nr. 0000027 už stiklo demontavimo ir montavimo darbus, nustatyta, kad  Atvaizdas buvo valomas iki atsakovei pradedant rangos darbus. Nors ieškovė byloje teigia, jog Atvaizdas iki atsakovės darbų pradžios iš viso niekada nebuvo valytas ir UAB „Mėlynas taškas“ sąskaitoje nėra konkrečiai nurodoma, jog buvo atliekami valymo darbai, labiau tikėtina išvada, jog langų demontavimas ir montavimas 2017 metasi buvo vykdomas būtent tikslu nuvalyti Atvaizdą,  nes patekimas į erdvę, kurioje yra Atvaizdas įmanomas tik išėmus stiklą. Tokią išvadą lemia ir tai, jog ieškovė negalėjo paaiškinti ir nurodyti, kokius darbus ir kokiu tikslu atliko UAB „Mėlynas taškas“, taip pat nepateikė jokios sutarties su minėta įmone. Tokiu būdu nustačius, jog Atvaizdas buvo valomas ir anksčiau, už Atvaizdo mechaninius pažeidimus galimai atsiradusius dėl jo valymo, ieškovei tinkamai Atvaizdo būklės nefiksavus iki atsakovės remonto bei esant nustatytai aplinkybei, kad Atvaizdo pažeidimai jau buvo iki remonto negali būti laikoma atsakinga tik atsakovė.

12.       Ieškovė, aplinkybę, jog būtent atsakovė atsakinga už Atvaizdo sugadinimą, grindžia ir 2022 m. gegužės 16 d. UAB „Bausrevis“ pranešimu Nr. B-16-05/1, kuriuo nurodyta, kad Atvaizdas nėra/nebuvo tinkamai saugomas atsakovės vykdomų darbų metu. Šie argumentai atmestini.

13.       Priešingai, iš minėto UAB „Bauservis“ 2022 m. gegužės 16 d. pranešimo Nr. B-16-05/1 galima konstatuoti, jog Atvaizdo būklė jau iki atsakovės remonto darbų pradžios buvo bloga ir Atvaizdą reikėjo restauruoti, kas buvo žinoma ieškovei. Tai patvirtina aplinkybė, kad Objekto remonto darbų darbo grupė svarstė Atvaizdo remonto klausimą ir ieškovė protokole patvirtino ketinanti Atvaizdą remontuoti, o jokia atsakovo atsakomybė nebuvo konstatuota (2 tomas, psl. 54-55). Be to, atsakovė byloje pateiktomis fotofiksacijomis įrodė, kad remonto metu vykdant darbus, kurie gali pakenkti atvaizdui jis buvo saugomas ir uždengtas (t.3 psl.25-26; t. 2 psl. 42).

14.       Iš UAB „Bauservis“ 2022 m. gegužės 16 d. pranešimo Nr. B-16-05/1 matyti, kad jame nurodoma, kad atsirado papildomi šio meno kūrinio apgadinimai, o 2022 m. birželio 20 d. UAB „Vilniaus architektūros studija“ parengtame pranešime nurodyta, kad iki atsakovės darbų atlikimo, „didžioji Atvaizdo dalis yra geros būklės“. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iki atsakovės darbų pradžios Atvaizdo apgadinimai jau buvo, tačiau ieškovė neįrodė, kokius papildomus apgadinimus sukėlė būtent atsakovės veiksmai ar neveikimas, nes ieškovės pateikti įrodymai apie Atvaizdo būklę iki atsakovės remonto patvirtina, kad Atvaizdas buvo purvinas su paviršiaus lako ir spalvinio vientisumo pažeidimais (t. 1, psl. 221).

15.       Ieškovė nurodo, jog byloje pateiktos 2023 m. lapkričio 10 d. architektės, sienų tapybos restauratorės N. Š. Š. išvados patvirtina, kad Atvaizdas pažeistas šalinant kūrinio paviršiaus viršutinį lako sluoksnį. Atsakovė šias aplinkybes neigia pateikta specialisto D. J. B. išvada. Išvadoje specialistas nurodo, jog: “ Tokia technologija, kuri buvo panaudota Atvaizdui sukurti nėra skirta ilgalaikiam naudojimui, kadangi stiklas yra tokia medžiaga, kuri neįgeria dengiamos medžiagos. Todėl natūralu, kad po tam tikro laiko, veikiant atmosferiniam faktoriui, ypač saulės ultravioletiniams spinduliams, lakas sensta, gelsta, pradeda luptis, kinta jo struktūra ir pan. Taip pat dėl netolygaus saulės ultravioletinių spindulių poveikio (viršutinė kūrinio dalis saulės ultravioletinių spindulių veikiama mažiau, nes išsikišęs pastato stogas iš dalies apsaugo kūrinį nuo žalingo poveikio) atsirado spalvų tonų skirtumų. Tokie pažeidimai atsiranda ne dėl mechaninio poveikio, o dėl natūralių priežasčių ir technologijos, kuri buvo panaudota atvaizdui sukurti; tam, kad nustatyti ar Šv. Marijos atvaizdo pažeidimai galėjo atsirasti remonto metu (galimas mechaninis ar kitoks poveikis ir jo padarymo laikas) būtina turėti detalią viso Šv. Marijos atvaizdo esamos būklės ir pažeidimų fotofiksaciją (su liniuote) prieš remonto pradžią, nes kitaip negalima nustatyti kurie pažeidimai jau buvo iki remonto.“

16.       Be to, pažymėtina, kad iš byloje esančios Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus išvados bei atvaizdo fotonuotraukos su atsilupusiu laku iki atsakovės darbų pradžios (t. 1, psl. 221) matyti, kad  mechaniniai pažeidimai nėra vienintelė Atvaizdo pažeidimų atsiradimo priežastis ir ši priežastis nėra pagrindine priežastimi dėl ko Atvaizdo būklė yra bloga ir jį reikia (tačiau netikslinga) restauruoti.

17.       Tokiu būdu galima daryti išvadą, kad Atvaizdo restauracijos poreikį iš esmės lėmė ne atsakovės veiksmai ar neveikimas, bet tai, kad Atvaizdui sukurti buvo panaudotos jo eksponavimo sąlygoms netinkamos medžiagos. Todėl negalima konstatuoti esant atsakovės kaltę bei neteistus veiksmus dėl Atvaizdo pažeidimų.

18.       Teismas atkreipia dėmesį, jog nepaisant to, jog nėra įrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl Atvaizdo apgadinimo – kaltė ir neteisėta veika, ieškovė neįrodė ir prašomų priteisti nuostolių dydžio.  

19.       Ieškovė prašomų nuostolių dydį grindžia 2022 m. spalio 25 d.  Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus specialistų pateiktu Atvaizdo restauravimo kaštų įvertinimu kartu su restauravimo darbų lokaline sąmata (t. 1, psl. 224-226). Bendra tokių restauravimo darbų suma yra 66 726,50 Eur. Ieškovė nurodo, jog šių nuostolių dar nepatyrė, tačiau neabejotinai patirs, nes Atvaizdo restauravimo būtinybė yra akivaizdi.

20.       Ieškovė nurodydama, jog jos būsimi nuostoliai dėl Atvaizdo atkūrimo yra 66 726,50 Eur, nepagrindė įrodymais šio reikalavimo (CPK 178 straipsnis). Lokalinė sąmata, kuria ieškovė grindžia nuostolių apskaičiavimą, yra pateikta ir sudaryta pačios ieškovės, o ne specialistų kaip ji teigė ieškinyje. Byloje yra pateiktas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus atsakymas, jog Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus specialistai  Šv. Marijos atvaizdo restauravimo darbų lokalinės sąmatos nerengė, o Atvaizdo restauravimo kaštus įvertino tik orientaciškai. Restauravimo darbų lokalinė sąmata yra parengta ieškovės darbuotojo vyriausiojo specialisto K. M., vadovaujantis UAB „Sistela“ sąmatų skaičiavimo programine įranga, programiniu būdu pagal galiojančią šios kainos apskaičiavimo tvarką ir patvirtintus skaičiuojamosios kainos normatyvus. Be to, Atvaizdo restauravimo kaštai yra apskaičiuoti netaikant jokio nusidėvėjimo. Ieškovė nurodo, jog Atvaizdas yra meninis kūrinys, todėl nusidėvėjimas neskaičiuotinas, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, nustatyta, jog pats Sausio 13-osios Memorialas yra įregistruotas kaip negyvenamasis, kultūrinės paskirties pastatas. Todėl ieškovės pateiktas restauravimo kaštų apskaičiavimas yra vertinamas kritiškai ir laikomas neįrodytu.

21.       Tokiu būdu įvertinus ankščiau išdėstytą, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė ir nepagrindė, jog atsakovė yra atsakinga už Atvaizdo sugadinimą ir dėl to ieškovė patirs 66 726,50 Eur dydžio nuostolius. Todėl šioje dalyje ieškinys yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo nuostolių priteisimo

22.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 60 013,58 Eur nuostolių, kuriuos patyrė, nes atsakovė laiku nepašalino atliktų darbų trūkumų. Nurodo, jog atsakovei iki Darbų atlikimo ir Sutarties galiojimo termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 18 d.) nepašalinus nurodytų Darbų trūkumų, taip pat šių trūkumų nepašalinus ir per papildomai suteiktą laiką, ieškovė atsakovės atliktą Darbų rezultatą perėmė vienašališkai apie tai raštu informuodama atsakovę. 

23.       Byloje nustatyta, kad 2022 m. spalio 5 d. Darbų defektiniame akte buvo konstatuoti tokie Darbų trūkumai: 23.1. sumontuoti stiklai ne pagal Projektą ir Sutarties 2 priedo 3 punktą; 23.2. galutinai nepriduoti apšvietimo darbai; 23.3. lauko terasos įrengimo darbai atlikti ne pagal Projektą; 23.4. nekokybiškai sujungta, išpjauta H profilio guma; 23.5. nėra vertikalaus, horizontalaus stiklo siūlės H profilio gumos lygiavimo; 23.6. atskirose vietose vizualūs gumos perspaudimai; 23.7. atskirose vietose iššokusi H profilio guma; 23.8. sumontuoti nekokybiški gumos kampiniai jungimo mazgai; 23.9. sumontuota H profilio siūlių guma stiklo išorėje skirta vidaus sandarinimui; 23.10. nekokybiškai ir ne visur siūlės hermetizuotos mastika; 23.11. fasado stiklų siūlės nelygios, stiklo elementai išsigaubę, patalpose mėtosi statybinės šiukšlės; 23.12. sumontuoti prispaudikliai nepadengti antikorozine danga; 23.13. lietaus sistemos tvirtinimo elementai per siūles neužhermetizuoti, metalas liečiasi prie stiklo; 23.14. sumontuoti lauko šviestuvai neturi horizontalumo ir vertikalumo; 23.15. nesuremontuotos trinkelių įdaužos; nesulygiuoti tarpai; 23.16. metalo cokolio konstrukcijų apdaila atlikta nekokybiškai; 23.17. nepateikta trinkelių montavimo pagrindų technologija ir kita dokumentacija; 23.18. nepateiktos medžiagų atitikties deklaracijos, sertifikatai; 23.19. nepateiktas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimas; 23.20. nepateikti statybines atliekas tvarkančių įmonių išduoti dokumentai; 23.21. nekokybiškai nuvalytas memorialo stiklinis stogas; 23.22. neatsodinta žolė nukelto vagonėlio vietoje; 23.23. neišmontuota statybinė tvora; 23.24. nesutvarkyta aplinka, neišvežtos šiukšlės.

24.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė nesutiko šalinti Darbų defektiniame akte užfiksuotų trūkumų, todėl ji organizavo viešąjį pirkimą šių trūkumų pašalinimui. Darbų trūkumo, jog sumontuoti stiklai ne pagal Projektą ir Sutarties 2 priedo 3 punktą pašalinimui buvo gautas tiekėjo UAB „Kerpyčius“  pasiūlymas  ir su šiuo tiekėju sudaryta Darbų rangos viešojo pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog šie darbai buvo atlikti ir ieškovė išlaidas apmokėjo UAB „Kerpyčius“ už Projekto ir Sutarties reikalavimus atitinkančio stiklo sumontavimą ir atsakovės sumontuoto stiklo permontavimą – iš viso 48 194,30 Eur su PVM. Kitų Darbų trūkumų, nurodytų Darbų defektiniame akte, šalinimui ieškovė atliko apklausą, kurios pagrindu su tiekėju UAB „Kerpyčius“ 2022 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta Darbų rangos viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios vertė yra 11 819,28 Eur su PVM. Todėl bendras ieškovės nuostolių dydis dėl Darbų trūkumų, nurodytų Darbų defektiniame akte, pašalinimo sudarant pakeičiančiąsias sutartis sudaro 60 013,58 Eur. Tai patvirtina ieškovės pateiktas 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas ir pateikta apmokėjimui 2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra 48 194,30 Eur su PVM sumai.

25.       Atsakovė nurodo, jog Defektinis aktas neteisingas ir nepagrįstas, jame nurodyti atsakovės atliktų darbų trūkumai yra neesminiai, ir jeigu ieškovė nebūtų nutraukusi Sutarties ir sudariusi atsakovei galimybę juos pašalinti, tinkamai bendradarbiaudama su ja, atsakovė būtų galėjusi pašalinti realius ir pagrįstus trūkumus, jeigu jų buvo, už daug mažesnę kainą. Atsakovė teigia, jog ieškovė jos tinkamai neinformavo apie darbų trūkumus ir nesuteikė protingo termino juos pašalinti. Todėl ieškovė pažeidė šalių bendradarbiavimo pareigą iš esmės ir neturi teisės reikalauti iš atsakovės nerealių ir nepagrįstų nuostolių atlyginimo.

26.       Byloje nustatyta, jog ieškovė 2022 m. rugsėjo 14 d. raštu (t.1 p. 179-184) nurodė, kad iki Darbų termino pabaigos, o tuo pačiu iki Sutarties termino pabaigos, atsakovė tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų – neatliko Darbų arba atliko juos su trūkumais ir trūkumų nepašalino, išvardino visus esamus trūkumus, nustatė terminą iki 2022 m. rugsėjo 23 d. jiems pašalinti. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, jog ieškovė šį raštą tinkamai išsiuntė atsakovei. Kaip matyti iš Darbų defektinio akto, prie jo buvo pridėta didelės apimties priedai, ir tinkamai ieškovė jį atsakovei išsiuntė tik 2022 m. spalio 3 d. per didelės apimties failų siuntimo programą WeTransfer, o atsakovė iš šios programos raštą atsisiuntė tik 2022 m. spalio 4 d., t. y. jau po to, kai ieškovės suteiktas terminas ištaisyti trūkumus iki 2022 m. rugsėjo 23 d. buvo pasibaigęs (t. 2, psl. 59-63)

27.       Šalių sudarytos Sutarties 14.1 punktas (t. 1, psl. 30) aiškiai nustatė, kad: „Sutarties Šalys susirašinėja lietuvių kalba. Visi pranešimai, sutikimai ir kitas susižinojimas, kuriuos Šalis gali pateikti pagal šią Sutartį, bus laikomi galiojančiais ir įteiktais tinkamai, jeigu yra asmeniškai pateikti kitai Šaliai ir gautas patvirtinimas apie gavimą arba išsiųsti registruotu paštu, faksu, elektroniniu paštu (patvirtinant gavimą) toliau nurodytais adresais ar fakso numeriais, kitais adresais ar fakso numeriais, kuriuos nurodė viena Šalis, pateikdama pranešimą.“ Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, jog tinkamai ir laiku įteikė atsakovei 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešimą ir atsakovės nurodytų argumentų nepaneigė.

28.       Iš 2022 m. spalio 7 d. atsakovės pranešimo (t. 2, psl. 64) matyti, kad atsakovės darbuotojai atvyko į Objektą apžiūrėti Darbų defektiniame akte nurodytų trūkumų, tačiau į Objektą įleisti nebuvo. Tokiu būdu darytina išvada, jog ieškovė nesudarė realios galimybės atsakovei trūkumus šalinti, nes apie juos atsakovė buvo tinkamai informuota tik 2022 m. spalio 4 d., kai terminas trūkumams šalinti jau buvo pasibaigęs, o 2022 m. spalio 5 d. ieškovė vienašališkai pasirašė galutinį darbų perdavimo aktą ir defektinį aktą, kuriame papildomai nurodė naujus darbų trūkumus, nurodydamas jų pašalinimo terminą tą pačią 2022 m. spalio 5 d.

29.       Didžiąją dalį nuostolių, patirtų dėl atsakovės darbų trūkumų, sudaro UAB „Kerpyčius” sumokėta 48 194,30 Eur suma už antirefleksinių stiklų pakeitimą. Ieškovė nurodo, jog Objekte sumontuoti stiklai ne pagal Projektą ir Sutarties 2 priedo 3 punktą, nes stiklai turi būti FLOAT tipo, 8+8 mm storio, grūdintas, skaidrus, laminuotas, kraštinės poliruotos koplytstulpių zonoje fasade (ašyse 1–2, tarp ašių A–B), net ir varstymo dalis, kuri ypač aktuali dėl intensyvaus ir saugaus eksploatavimo. Pagal Projektą antirefleksiniame stikle, padengtame antirefleksinės plėvelės sluoksniu, efektyviai sumažėja paties stiklo atspindys, padidėja šviesos įsiskverbimo greitis, šviesos laidumas 0,96/0,01, todėl sumažėja „veidrodžio“ efektas, matomi objektai (koplytstulpiai, Šv. Marijos atvaizdas) per stiklą matomi geriau, spalvos yra natūralesnės, tai ypač svarbu Memorialo – koplytstulpių erdvei ir Šv. Marijos atvaizdui išryškinti. Aplinkybę, kad paprastojo remonto projekte stiklams yra nustatyti būtent dviejų sluoksnių, po 8+8 mm stiklus techniniai parametrai, ieškovė įrodinėja byloje pateikta teismo eksperto A. R. Zabulėno 2023 m. lapkričio 9  d. pateikta išvada. 

30.       Atsakovė su tokiu trūkumu nesutinka ir nurodo, jog ieškovė painioja fasadų ir antirefleksinio stiklo specifikacijas ir konstatuodama tariamą defektą kelia naujus reikalavimus. Nei Projekte, nei Sutartyje nebuvo nustatyta konkreti antirefleksinio stiklo techninė specifikacija. Savo argumentams pagrįsti į bylą pateikia ekspertės A. Stancikienės išvadą.

31.       Pažymėtina, jog šalys savo argumentus dėl reikalavimų stiklams Objekte grindžia specialistų išvadomis, tačiau teismo ekspertizė byloje nebuvo paskirta ir jos šalys neprašė skirti, todėl minėti įrodymai vertinami kaip rašytiniai įrodymai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, pabrėžtina, jog minėtai aplinkybei nustatyti pakanka byloje esančių rašytinių įrodymų – Projekto, Sutarties turinio aiškinimo.

32.       Sutarties 6.1. nustatė, kad rangovas darbams atlikti privalo naudoti tik tokias medžiagas, įrangą, gaminius ir įrenginius, kurie atitinka Sutartyje, įskaitant techninę specifikaciją, projekte, nustatytus reikalavimus ir yra suderinti su užsakovu. Jeigu šie dokumentai nenustato reikalavimų tam tikroms medžiagoms, gaminiams ar įrenginiams – rangovas turi naudoti tik naujas, nenaudotas, naujausio arba darbų atlikimo metu naudojamo tipo medžiagas, gaminius ir įrenginius, suderintus su užsakovu. Projekto 4.3.2 punkte nurodyta, kad „tokiu atveju, jei konkrečiai nebus nurodyta medžiaga, pvz. nenurodant medžiagos pavadinimo ar standarto, prieš ją perkant ji turės būti pateikiama projektuotojo ir užsakovo patvirtinimui“ (t.1, psl. 61). Projekte dalyje „STATINIO ARCHITEKTŪROS DALIES TECHNINĖ SPECIFIKACIJA“ skyriuje 3.2.4. „Naujo stiklo montavimas“ Stiklinimas (t.1, psl. 146) nurodyta, kad „ekspozicijos patalpa priekiniame fasade, brėžinyje nurodytoje vietoje, stiklinama antirefleksiniais stiklais. Antirefleksinio stiklo sudėtį pasiūlo Rangovas“. Projekte pateiktame sąnaudų kiekių žiniaraštyje (t. 1 psl. 154) 3 eilutėje nurodyta: „Antirefleksiniai stiklai. Keičiami pažeisti ir sveiki stiklai į antirefleksinius“. Projekto dalyje Statinio architektūra dalyje 3 Statinio architektūros dalies techninė specifikacija 3.1 Bendrieji reikalavimai 4 punkte nurodyta, kad „statybos metu nerekomenduojama keisti medžiagas, gaminius ar įrengimus kitais, negu pateikta rangos konkurso pasiūlymuose. Darant pakeitimus gaunamas raštiškas statytojo, techninio prižiūrėtojo ir PV sutikimas“.

33.       Nustatyta, kad atsakovė pasiūlė ir sumontavo Guardian ExtraClear (EN572-9:2005) 12 mm storio stiklus, kurių 6 vnt. kaina pagal sutartį 5 749,98 Eur (su montavimo darbais). Po stiklų sumontavimo ieškovė pareiškė, kad pasiūlyti antirefleksiniai stiklai netinkami ir ji pageidauja tokių: „pagal antirefleksinio stiklo analogą siekiamos stiklo techninės charakteristikos: 1) Šviesos laidumas (Light transmittance)- 0,96/0,01 2) Saulės atspindėjimas (Solar refeflectance)- 0,75/0,13. Pateikti pasiūlymą dėl atitikimo reikalavimams.“ Atsakovė, vykdydama ieškovės nurodymus 2022 m. liepos mėn. pateikė kainos pasiūlymą, kuriame stiklai tenkino išdėstytus naujus ieškovės reikalavimus, pateiktus jau po to, kai antirefleksiniai stiklai buvo sumontuoti. Šio pasiūlymo kaina – 38 000 Eur, tačiau vėliau ieškovė ėmė reikalauti, kad atsakovė stiklus permontuotų savo sąskaita, nors po stiklų sumontavimo kilusias abejones dėl stiklų antirefleksiškumo atsakovė pašalino pateikusi ieškovei stiklų techninę dokumentaciją, o ieškovė atsakovės pasiūlytus stiklus pripažino tinkamais protokolu (t. 2, psl. 53-55). Pažymėtina, jog šalių sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu ir atsakovės pasiūlymas buvo pripažintas tinkamu bei abejonių dėl tinkamo darbų atlikimo iki jų atlikimo ar jų vykdymo metu ieškovė atsakovei nereiškė. Nei Sutartyje, nei jos prieduose bei projektinėje dokumentacijoje, taip pat ir viešojo pirkimo sąlygose, pagal kurias buvo teikiamas rangovo pasiūlymas bei sudaroma sutartis, 2022 m. liepos 8 d. ieškovės nurodytų stiklo savybių nebuvo nustatyta. Jos nurodytos naujos, po to, kai atsakovė sumontavo antirefleksinius stiklus, o atsakovės parinkti ir įrengti stiklai turi geresnes antirefleksines savybes už buvusius koplyčios stiklus, kurie buvo pakeisti.

34.       Duomenys, jog stiklas turi būti -FLOAT tpo,8+8mm storio, grūdintas, skaidrus, laminuotas, kraštinės poliruotos, yra numatyti Projekto 3.2 punkte “BERĖMIO STRUKTŪRINIO STIKLO FASADO REMONTO DARBAI” (t.1, psl. 145), kuriame yra aptariami pradiniai duomenys, naudoti anksčiau, tuo tarpu naujo stiklo montavimo reikalavimai nurodyti 3.2.4 punkte, kur tokio reikalavimo nėra numatyta.

35.       Todėl darytina išvada, jog atsakovės atliktus darbus šioje dalyje nėra pagrindo laikyti trūkumu, kadangi šios specifikacijos atsirado po darbų atlikimo ir jomis ieškovė siekė atsakovės sąskaita įsigyti kitokių techninių specifikacijų stiklus, nei šalys susitarė sutartyje. Taip pat Projekto vadovo architekto K. K. pozicija patvirtina, kad Projekte nebuvo nustatytas konkretus reikalavimas, kad antirefleksinis stiklas turi būti laminuotas. Tai patvirtina byloje pateiktas 2022 m. vasario 9 d. K. K. susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl antirefleksinio stiklo techninių specifikacijų pagal projektą. Tokio reikalavimo nekėlė pats projekto autorius, kuris nurodė, kad antirefleksinis stiklas pagal statybos teisės aktus turi būti saugus, kas turi būti įrodyta rangovui pateikus gaminio sertifikatus.

36.       Tokiu būdu konstatuotina, jog atsakovė darbus dėl stiklų pakeitimo atliko pagal Sutarties reikalavimus, o vėliau ieškovės reikalavimas pakeisti stiklus buvo sąlygotas naujų reikalavimų, kurie nebuvo numatyti Sutartyje, todėl toks defektas negali būti laikomas darbų trūkumu ir atsakovei nekyla pareiga atlyginti dėl to kilusius ieškovės nuostolius.

37.       Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl kitų darbų trūkumų, dėl kurių pašalinimo ji patyrė            11 819,28 Eur su PVM nuostolių, nes turėjo sudaryti pakeičiančią sutartį su kitu rangovu.

38.       Atsakovė teikia savo atsikirtimus į šiuos reikalavimus ir nurodo: 1. „Galutinai nepriduoti apšvietimo darbai. Po šviesos spektro sklaidos bandymo Projekto priežiūros vadovas pritarė 70 procentų apšvietimo sklaidai, tačiau, kilus techninėms problemoms, galutinis pridavimo bandymas naudojant šviesos sklaidos matavimo prietaisą neatliktas.“ Pagal 2022 m. rugpjūčio 5 d. Darbų apžiūros aktą (V) (priedas 16), linijiniai šviestuvai turėjo būti sudimeriuoti ir išbandyti tamsiu paros metu iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. ir tai buvo padaryta. Tai nėra esminis darbų trūkumas; 2. „Lauko terasos įrengimo darbai atlikti ne pagal Projektą, t. y. nepateikti terasos montavimo sprendiniai, mazgai. Galutiniai terasos montavimo sprendimai nesuderinti su Seimo kanceliarija“. Pagal 2022 m. rugpjūčio 5 d. Darbų apžiūros aktą (V), lauko terasos projekto pakeitimo suderintas projektas atsakovui buvo pateiktas dar 2022 m. liepos 28 d. ir akte buvo konstatuota, kad atsakovė šį defektą pašalino. Ieškovė dėl šio trūkumo nereiškia reikalavimo atlyginti nuostolius, tačiau šio defekto pavyzdys akivaizdžiai rodo kaip ieškovas bendradarbiavo su rangovu vykdant sutartį ir derino medžiagas bei sprendinius; 3. „Nekokybiškai sujungta (nesuvirinta karštuoju/šaltuoju būdu) H profilio guma (fotofiksacijos 1, 2, 10, 18)“. Pagal 2022 m. rugpjūčio 5 d. Darbų apžiūros aktą (V), stiklo fasado sandarinimo H profilio tarpine darbai buvo atlikti 2022 m. liepos 28 d. ir ieškovės konstatuota, kad trūkumai pašalinti. Toks trūkumas negali būti vertinamas kaip esminis; 4. „Nėra vertikalaus, horizontalaus stiklo siūlės H profilio gumos lygiavimo (fotofiksacijos 5, 11, 13)“. Pagal 2022 m. rugpjūčio 5 d. Darbų apžiūros aktą (V), stiklo fasado sandarinimo H profilio tarpine darbai buvo atlikti 2022 m. liepos 28 d. ir konstatuota, kad trūkumai pašalinti. Toks trūkumas negali būti vertinamas kaip esminis; 5. „Atskirose vietose vizualūs gumos perspaudimai nuo 5 mm iki 10 mm (fotofiksacijos 4, 16)“. Pagal 2022 m. rugpjūčio 5 d. Darbų apžiūros aktą (V), stiklo fasado sandarinimo H profilio tarpine darbai buvo atlikti 2022 m. liepos 28 d. ir konstatuota, kad trūkumai pašalinti; 6. „Atskirose vietose iššokusi H profilio guma, užsibaigia ne su stiklo kraštu, nėra sumontuota, nesujungta (fotofiksacijos 9, 15, 17, 19)“. Pagal 2022 m. rugpjūčio 5 d. Darbų apžiūros aktą (V), stiklo fasado sandarinimo H profilio tarpine darbai buvo atlikti 2022 m. liepos 28 d. ir konstatuota, kad trūkumai pašalinti; 7. „Sumontuoti nekokybiškai gumos kampiniai jungimo mazgai, visų kampų skirtingi jungimai (fotofiksacija 6)“. Pagal 2022 m. rugpjūčio 5 d. Darbų apžiūros aktą (V), stiklo fasado sandarinimo H profilio tarpine darbai buvo atlikti 2022 m. liepos 28 d. ir konstatuota, kad trūkumai pašalinti; 8. „Sumontuota H profilio siūlių guma stiklo išorėje skirta vidaus sandarinimui, skirtumas 20 mm (fotofiksacija 7)“. Pagal 2022 m. rugpjūčio 5 d. Darbų apžiūros aktą (V), stiklo fasado sandarinimo H profilio tarpine darbai buvo atlikti 2022 m. liepos 28 d. ir konstatuota, kad trūkumai pašalinti; 9. „Nekokybiškai ir ne visur siūlės hermetizuotos mastika (fotofiksacija 3)“. Pagal 2022 m. rugpjūčio 5 d. Darbų apžiūros aktą (V), stiklo fasado sandarinimo H profilio tarpine darbai buvo atlikti 2022 m. liepos 28 d. ir konstatuota, kad trūkumai pašalinti; 10. „Fasado stiklų siūlės nelygios, stiklo elementai išsigaubę, išsigaubimai iki 25 mm, patalpoje mėtosi statybinės šiukšlės (fotofiksacijos 31, 32)“. Atsakovė nekeitė visų senų fasado stiklų naujais, todėl negali būti atsakinga už tai, kad seni stiklo elementai po atlikto paprastojo remonto nekeičiant stiklo yra išsigaubę, nes tokie buvo iki remonto (t. 1, p. 111). Nenurodyta nei kurie konkretūs fasado stiklo elementai yra išsigaubę, nei kad nustatytas jų išsigaubimas bei siūlių nelygumas buvo kažkaip išmatuotas ir nustatyta, kad jis viršija pagal statybos techninius dokumentus leistinus norminius nuokrypius. Nurodytas defektas yra ne kažkoks esminis trūkumas, o tik subjektyvus ieškovo estetinis nepasitenkinimas, nes jam dėl konflikto su atsakovu darbo rezultatas jam pasirodė nepakankamai „gražus“. 2022 m. rugpjūčio 5 d. Darbų apžiūros akte (V), toks trūkumas nebuvo nurodytas ir nustatyta, kad trūkumų nėra. Statybines šiukšles, išskyrus pačios ieškovės patalpose laikytus senus baldus, atsakovė išvežė, dėl šio trūkumo nereiškia reikalavimo atlyginti nuostolius. 11. „Sumontuoti prispaudikliai nepadengti antikorozine danga (fotofiksacija 17)“. Atsakovė sumontavo nerūdijančio plieno prispaudiklius, kuriems nereikia antikorozinio padengimo, todėl toks defektas negalimas; 12. „Lietaus sistemos tvirtinimo elementai per siūles neužhermetizuoti, metalas liečiasi prie stiklo, didelė trūkio tikimybė esant temperatūrų pokyčiams (fotofiksacija 7)“. Pagal 2022 m. rugpjūčio 5 d. Darbų apžiūros aktą (V), lietaus surinkimo sistemos remonto darbai buvo atlikti, ir konstatuota, kad trūkumai pašalinti 2022 m. liepos 28  d. Ieškovė dėl šio trūkumo nereiškia reikalavimo atlyginti nuostolius; 13. „Sumontuoti lauko šviestuvai neturi horizontalumo ir vertikalumo (fotofiksacijos 25, 26)“. 2022 m. rugpjūčio 5 d. Darbų apžiūros akte (V), toks trūkumas nebuvo nurodytas, nenurodyta kurie konkretūs šviestuvai neturi horizontalumo ir vertikalumo bei kokie neleistini nuokrypiai nuo projektinės padėties buvo nustatyti; 14. „Nesuremontuotos trinkelių įdaužos, nesulygiuoti tarpai (fotofiksacijos 22, 23)“. 2022 m. rugpjūčio 5 d. Darbų apžiūros akte (V), toks trūkumas nebuvo nurodytas. Ieškovė dėl šio trūkumo nereiškia reikalavimo atlyginti nuostolius; 15. „Metalo cokolio konstrukcijų, apdaila atlikta nekokybiškai, vėl matomi atsinaujinę vizualūs korozijos požymiai ant konstrukcijų, skardinimas nerūdijančio plieno apdailos juostomis atliktas nesilaikant temperatūrų režimų (fotofiksacijos 27, 28, 29, 30)“. 2022 m. rugpjūčio 5 d. Darbų apžiūros akte (V), toks trūkumas nebuvo nurodytas, konstatuota, kad darbai atlikti be trūkumų. Ieškovė dėl šio trūkumo nereiškia reikalavimo atlyginti nuostolius; 16. „Nepateikta trinkelių montavimo pagrindų grunto technologija, tankinimo aktas (laboratorijos išrašas), neužfiksuotas stiklų laikiklių (laikančiųjų varžtų) užveržimo momentinis stiprumas pagal reikalavimus tvirtinant esamų parametrų stiklus.“ Pagal 2022 m. rugpjūčio 5 d. Darbų apžiūros aktą (V), lauko terasos projekto pakeitimo suderintas projektas atsakovei buvo pateiktas dar 2022 m. liepos 28 d. ir akte buvo konstatuota, kad atsakovė šį defektą pašalino. Ieškovė dėl šio trūkumo nereiškia reikalavimo atlyginti nuostolius; 17. „Nepateiktos medžiagų atitikties deklaracijos, sertifikatai medžiagų tinkamumui nustatyti“. Dokumentai ieškovei perduoti 2022 m. rugpjūčio 2 d., juos priėmė ieškovės atstovas K. M., todėl defektas išsigalvotas. 18 „Nepateiktas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimas (Sutarties 8.9 ir 8.10 punktai)“. Garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimas pateikiamas po darbų priėmimo; 19. „Nepateikti statybines atliekas tvarkančių įmonių išduoti dokumentai“. Buvo perduota atliekų tvarkymo įmonės pažyma; 20. Nekokybiškai nuvalytas memorialo stiklinis stogas“. Atsakovė stogą valė bent kelis kartus, bet dėl virš stiklinio stogo esančio kiauro stogo, ant žemiau esančio antro stiklinio stogo patekdavo vanduo, kurio apnašos užteršdavo stiklinį stogą po kiekvieno lietaus apie tai atsakovė buvo įspėjusi ieškovę; 21. „Neatsodinta nukelto vagonėlio vietoje žolė“. Atsakovė pasėjo veją nukelto vagonėlio vietoje, defektas nepagrįstas, ieškovė dėl šio trūkumo nereiškia reikalavimo atlyginti nuostolius; 22. „Neišmontuota statybinė tvora“, ieškovei perėmus darbus ir leidus tvorą išmontuoti atsakovė ją išmontavo ir išvežė, ieškovė dėl šio trūkumo nereiškia reikalavimo atlyginti nuostolius; 23 „Nesutvarkyta aplinka, neišvežtos šiukšlės“. Nurodomas trūkumas kartojasi, atsakovė šiukšles išvežė, ieškovei perėmus darbus kartu su tvora, ieškovė dėl šio trūkumo nereiškia reikalavimo atlyginti nuostolius.

39.       Visų pirma sutiktina su atsakovės pozicija, jog ieškovės nurodyti darbų trūkumai negali būti laikytini esminiais. Be to, dalis trūkumų buvo pašalinta. Taip pat svarbi nustatyta aplinkybė, jog ieškovė tinkamai atsakovės neinformavo ir nepateikė laiku Darbų defektinio akto, dėl ko atsakovei nebuvo suteiktas protingas terminas trūkumams pašalinti. Be to, vėliau atsakovei norint patekti į Objektą ir apžiūrėti nurodytus trūkumus bei juos ištaisyti, jai buvo neleista to padaryti. Tokiu būdu ieškovė pati sukūrė tokią situaciją, jog atsakovė negalėjo ištaisyti trūkumų ir sudariusi pakeičiančią sutartį neturi teisės reikalauti iš atsakovės nuostolių.

Dėl nuostolių, susijusių su Darbų defektais, atsiradusiais per garantinį laikotarpį, priteisimo

 

40.       Ieškovė prašo priteisti nuostolius garantiniu laikotarpiu nustatytų darbų trūkumų šalinimui (už garantinio termino metu sudužusį stiklą) – 3 501,68 Eur. Nurodo, jog po Sutarties nutraukimo sutrupėjo vienas iš stiklų. Todėl ieškovė pareikalavo atsakovės ištaisyti šį garantinio termino metu atsiradusį Darbų defektą, remiantis Sutarties 3.1.7 punkto ir 8 skyriaus nuostatomis, kuriomis atsakovė įsipareigojo šalinti Darbų defektus atsiradusius per garantinį terminą.

41.       Atsakovė nesutinka su tokiu reikalavimu ir nurodo, kad keitė tik stiklo laikiklius, o ne patį stiklą, kuris, atsakovės teigimu, buvo blogos kokybės. Tačiau ieškovė teigi, jog atsakovės atsakomybė už stiklo sutrupėjimą kyla CK 6.648 straipsnio 3 dalies ir 6.659 straipsnio 1, 2 dalių pagrindais, kadangi atsakovė iš anksto neįspėjo ieškovės apie keičiamo stiklo blogą būklę, ir galimas to pasekmes, todėl atsako už daikto trūkumus ir privalo atlyginti nuostolius.

42.       Byloje nustatyta, kad 2023 m. sausio 20 d. raštu Nr. S-2023-281 (t. 1, p.208-216), ieškovė informavo atsakovę, kad sutrupėjo vienas +0,2m altitudėje, tarp A-B ašių, 7 ašyje esantis fasado stiklas. Nustatyta, kad  sutrūko senas stiklas, kurio atsakovė darbų apimtyje nauju nekeitė (t. 1, psl. 217-218). Atsakovė nurodė, jog stiklas trūko dėl to, kad seni stiklai yra pagaminti su pažeidimais ir atsakovei pakeitus tik taškinius tvirtinimus, bet panaudojus senus stiklus senam stiklui nebus taikoma atsakovės garantija.

43.       Pagal Sutarties 8.4 punktą „rangovas tiekiamoms medžiagoms, gaminiams, įrenginiams bei įrangai suteikia gamintojo nurodytą garantinį terminą, bet ne mažesnį kaip 24 (dvidešimt keturi) mėnesiai nuo atitinkamo Darbų perdavimo akto pasirašymo.“ Taigi, sutiktina su atsakove, kad ji pagal Sutartį neteikia garantijos seniems stiklams, kurių keitimas neįėjo į jos darbo apimtį. Atmestini argumentai, jog atsakovė privalėjo informuoti ieškovę dėl senų stiklų būklės ir dėl to turi priimti atsakomybę, nes ieškovė pripažino iš viso tik 14 fasado stiklų keitimą naujais, t. y. ji pati žinojo, kokia stiklų būklė ir nustatė, jog jų keisti nereikia. Tokiu būdu konstatuotina, jog ieškovei buvo žinoma, kokia stiklų būklė. Pati ieškovė nustatė darbų apimtį ir nurodė keisti tik dalį stiklų. Todėl reiškiamas reikalavimas neįeina į atsakovės darbų apimtį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 3 501,68 EUR nuostolių už seno sutrupėjusio stiklo keitimą nauju yra nepagrįstas, todėl atmestinas. 

Dėl reikalavimo priteisti sutartines netesybas

44.       Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės 8 845,43 Eur sutartines netesybas. Nurodo, kad atsakovei iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. neužbaigus visų Darbų arba atlikus juos su trūkumais, ieškovė ne vieną kartą informavo atsakovę, kad jai yra taikomos netesybos už sutartinių įsipareigojimų  nevykdymą. 

45.       Nustatyta, kad ieškovė  2022 m. spalio 4 raštu Nr. S-2022-4205 pareikalavo atsakovės sumokėti 8 845,43 Eur dydžio netesybas bei rašte detaliai aprašė netesybų skaičiavimą ir sutartinį pagrindą. 

46.       Ieškovė iki 2022 m. rugsėjo 13 d. apskaičiavo 189,41 Eur delspinigių nuo 36 425,26 Eur sumos (nuo nekokybiškai atliktų darbų vertės be PVM už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną), kurie, vadovaujantis Sutarties ir 16.11 papunkčiais. Taip pat dėl to, jog buvo padaryti esminiai sutarties pažeidimai, pagal Sutarties 16.11 papunktį ir į 16.8 papunktį, kuriame nustatyta, kad Sutarties nevykdymo ar netinkamo įvykdymo bauda yra 10 procentų nuo kokybiškai neatliktų įsipareigojimų vertės, ieškovė iki 2022 m. rugsėjo 13 d. apskaičiavo 3 642,53 Eur baudą nuo 36 425,26 Eur sumos (nuo kokybiškai neatliktų įsipareigojimų vertės be PVM). Papildomai ieškovė apskaičiavo Sutarties 13.4 punkte nustatytus delspinigius už darbų trūkumų pašalinimo terminų nesilaikymą 1 procento dydžio delspinigius nuo nekokybiškai atliktų darbų (36 435,26 EUR) vertės už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną iki 2022 m. spalio 5 d. sudarančius 4 372,23 Eur.

47.       Atsakovė nesutinka su tokiu reikalavimu ir nurodo, jog yra atlikusi visus darbus, tačiau ieškovė pagal Sutarties 13.3 punkto 1 papunktį nepagrįstai priskaičiavo 189,41 Eur ir 830,67 Eur delspinigių ne nuo neatliktų darbų vertės, nes visi darbai pagal sutartį buvo atlikti, bet nuo 36 435,26 Eur „nekokybiškai atliktų darbų vertės be PVM“, t. y. ne pagal Sutarties sąlygas. Taip pat nepagrįstai apskaičiavo baudą bei ir delspinigius už trūkumų pašalinimo terminų nesilaikymą.

48.       Pagal Sutarties 13.3 papunktį, kada rangovas nesilaiko galutinio darbų atlikimo termino, rangovas turi mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo neatliktų darbų vertės už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną. Jeigu rangovas vėluoja atlikti darbus ar jų dalį ilgiau negu 30 kalendorinių dienų, delspinigiai atitinkamai skaičiuojami po 0,1 procento nuo neatliktų darbų vertės už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną.

49.       Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, ji atliko visus darbus, todėl ieškovė neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti netesybų nuo neatliktų darbų vertės. Sutartis nenumatė skaičiuoti netesybų nuo nekokybiškai atliktų darbų vertės. Ieškovė nepagrindžia ir neįrodo netesybų skaičiavimo teisėtumo ir netesybų skaičiavimo pagrindo - 36 435,26 Eur nekokybiškai atliktų darbų vertę be PVM. Be to, pabrėžtina, jog pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalį netesybos yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą.

50.       Sutiktina su atsakovės pozicija, kad ieškovė negalėjo skaičiuoti delspinigių už darbų trūkumų pašalinimo terminų nesilaikymą 1 procento dydžio delspinigius nuo nekokybiškai atliktų darbų (36 435,26 Eur) vertės už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną iki 2022 m. spalio 5 d. sudarančius 4 372,23 Eur, nes kaip jau nustatyta byloje, ieškovė tinkamai neinformavo ir neįteikė atsakovei pranešimo apie trūkumus, todėl jų atsakovė negalėjo objektyviai pašalinti nustatytu terminu, kadangi patį pranešimą gavo jau pasibaigus terminui. Be to, pažymėtina, jog trūkumai nebuvo esminiai ir dauguma iš jų pašalinti.

Dėl reikalavimo grąžinti avansinę permoką

51.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 21 811,24 Eur permoką. Nurodo, kad atsakovė privalo grąžinti permoką, kadangi faktiškai atliko darbų mažiau, nei jai pagal Sutartį sumokėjo ieškovė. Taip susidarė todėl, kad ieškovė iš atsakovei mokėtinų sumų neatskaitė Sutarties vykdymo pradžioje sumokėto 45 000 Eur avanso. Kadangi Sutarčiai taikoma fiksuoto įkainio, o ne fiksuotos kainos, kainodara, tai ieškovė turėjo pareigą sumokėti atsakovei tik už faktiškai atliktų darbų kiekių ir fiksuotų įkainių sandaugą. Ieškovė iš atsakovės priėmė Darbų už mažesnę nei Sutartyje nurodytą kainą, tai patvirtina byloje pateikti Darbų aktai, todėl susidariusi permoka turi būti grąžinta, o atsakovė nesąžiningai ir neteisėtai permoką siekė įsisavinti teikdama ieškovei nepagrįstus Darbų aktus ir sąskaitas, kurias ieškovė atsisakė priimti.

52.       Nustatyta, kad ieškovė 2022 m. spalio 5 d. vienašališkai pasirašė Galutinį darbų perdavimo aktą Nr. 1, kuriuo su išlygomis priėmė visus atsakovės atliktus darbus pagal Sutartį. Akte nėra išlygų, kad atsakovė akto pasirašymo dienai, t. y. 2022 m. spalio 5 d.  nėra atlikęs kokių nors darbų, kurie buvo numatyti Sutartyje. Taigi konstatuotina, kad atsakovė atliko visus Sutartyje numatytus darbus ir atitinkamai visus pagal Sutartį atliktus darbus ieškovė perėmė su išlygomis.

53.       Sutarties 7.1 punktas nustato, kad: „Pradinė Sutarties vertė yra 250.911,63 Eur (du šimtai penkiasdešimt tūkstančių devyni šimtai vienuolika eurų, 63 ct.) be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), PVM sudaro 52.691,44 Eur (penkiasdešimt du tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt vienas euras, 44 ct.) (toliau pradinė Sutarties vertė su PVM – Kaina (303.603,07 Eur (trys šimtai trys tūkstančiai šeši šimtai trys eurai, 07 ct.) su PVM). PVM skaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis PVM sąskaitos faktūros išrašymo metu galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Šalys susitaria, kad į pradinę Sutarties vertę yra įskaičiuotos visos RANGOVO išlaidos, mokėtinos sumos, mokesčiai ir rinkliavos, susijusios su Sutarties vykdymu, išskyrus PVM.

54.       Ieškovė 2022 m. spalio 5 d. vienašališkai pasirašytame Galutiniame darbų perdavimo akte Nr. 1 nurodė, kad sumokėta visa Sutarties suma: vertė su PVM – 303 603,07 Eur. Ieškovė atsakovės pateikto atliktų darbų akto Nr. 4 ir papildomų darbų akto nepriėmė ir nepatvirtino. Todėl, jos teigimu, yra permoka. Tačiau teismas nurodo, kad ieškovė neturi teisės remtis tuo, kad ji nepatvirtino atliktų darbų akto (Sutarties 7.7 punktas), nes CK 6.681 straipsnio 1 dalis nustato užsakovo (ieškovės) pareigą priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

55.       Užsakovas, neatsisakęs priimti ir priėmęs darbų rezultatą, įgyja pareigą už jį atsiskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šių užsakovo pareigų, yra pažymėjęs, kad, net ir nutraukęs rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, taip įgyvendinant vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004; 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018, 37 punktas). Ieškovė neįrodė, kad atsakovė neatliko kokių nors Sutartyje numatytų darbų, todėl privalo sumokėti visą sutarties kainą. Tokiu būdu konstatuotina, jog permokos pagal Sutartį nėra ir ieškovės reikalavimas dėl permokos grąžinimo yra nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

56.       Įvertinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jos reikalavimai atmetami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

57.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Šiuo atveju, ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovės bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

58.       Atsakovė patyrė 4 598 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas ir 1500 Eur išlaidų, sumokėtų teismo ekspertei A. S. už išvadą byloje, t. y. iš viso – 6098 Eur. Trečiasis asmuo AAS “BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje patyrė 1 210 Eur išlaidų, patirtų dėl advokato padėjėjos pagalbos. Bylinėjimosi išlaidos pagrįstos įrodymais, yra protingo dydžio, todėl visos priteisiamos iš ieškovės atitinkamai atsakovei ir trečiajam asmeniui (CPK 88, 98 straipsnis).  

59.       Teismas byloje patyrė 6,64 Eur pašto išlaidų, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį jos nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

 

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, kodas 188605295, 6 098 Eur (šešis tūkstančius devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaziukas“, kodas 304919235, naudai.

Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, kodas 188605295, 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens AAS “BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, kodas 300665654, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė